Pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) kiemelyje, japoniško sodo erdvėje, nuo 2020 m. vyksta edukaciniai grupiniai užsiėmimai vaikams, turintiems emocinių ar autizmo spektro sutrikimų.

Dabar esą atsirado galimybė šito japoniško sodo aplinką toliau tobulinti, tai yra įrengti privažiavimo kelius judėjimo negalią turintiems vaikams, pastatyti stacionarias pavėsines, nes laikinosios sulūžo.

Teigiama, kad buvo nupirktos palapinės, bet jos Klaipėdos orams visai netinkamos, vėjas išlaužė, tad dabar norėtų įrengti tvirtas medines japoniško stiliaus pavėsines.

Klaipėdos PPT su dar keliolika partnerių-kolegų iš kitų Baltijos jūros regiono šalių teikė paraišką tokių interaktyvių viešųjų sodų sistemai sukurti.

Sumanymas turėtų būti pradėtas įgyvendinti jau visai netrukus – lapkričio 1 d., o baigtas po trejų metų – 2026 m. spalio 31 d.

Visas numatytas sumanymo biudžetas yra 2,8 mln. eurų, kurie bus pasidalinti 12-os partnerių – skirtingoms Baltijos šalių pedagoginėms psichologinėms tarnyboms, tarp jų – ir Klaipėdos.

„Klaipėdos PPT dalis bus 249,1 tūkst. eurų, 10 proc. šios sumos turėtų padengti Vidaus reikalų ministerija, o dar 10 proc., tai yra 24,9 tūkst. eurų, būtų Klaipėdos savivaldybės prisidėjimas. Pačiam projektui Stokholme, mūsų žiniomis, jau pritarta, nors oficialaus patvirtinimo dar negavome“, – teigė Klaipėdos PPT vadovė Ulijana Petraitienė.

Pradžioje savivaldybė turės laikinai finansuoti visą 249,1 tūkst. eurų sumą, kuri vėliau (išskyrus 24,9 tūkst. eurų savivaldos prisidėjimą) esą būtų grąžinta į savivaldybės biudžetą.

Pasidžiaugti žydinčiomis sakuromis ir nauja vieša žaliąja sostinė erdve savaitgalį traukė minios vilniečių.

Deja, ne visi sodo lankytojai elgėsi pagarbiai. Atsirado ir tokių, kurie skynė augalus, laipiojo ten, kur neleidžiama, po sodą važinėjo dviračiais. Buvo ir tokių, kurie nepriėjo iki sode įrengtų viešųjų tualetų, o šlapinosi tiesiog sode.

Apie neleistinus ir nepagarbius lankytojų veiksmus savo „Facebook“ paskyrose dėmesį atkreipė Vilniaus miesto savivaldybė ir mero Remigijaus Šimašiaus patarėjas Karolis Žukauskas. Jie prašė žmonių elgtis padoriai, tausoti sodo gamtą ir negadinti naujai sutvarkytos Vilniaus žaliosios erdvės.

„Kažkas čia stebėjosi, kodėl Japoniškas sodas aptvertas, kodėl nakčiai rakinamas. Dabar skambino kolegos, sako, lankytojų kiekis didelis, natūralu, nauja įdomi vieta. Bet toli gražu ne visi elgiasi pagal taisykles. Labai prašau: neskinkite augalų sode, jokių; nelaipiokite bambukinėmis tvorelėmis; parke yra WC, net gėda prašyti – bet nesielkite kaip laukiniai, šlapindamiesi tiesiog sode (deja, taip jau buvo); nelakstykite su dviračiais – gadinate ir takus, ir rizikuojate praeiviais; neikite ten, kur neleidžiama; ne visur žolė sužėlusi, nesugadinkite parko, kol jis dar tik auga. Tie, kas lankotės sode, ir matote tokį elgesį – nebijokite sudrausminti kitų“, – feisbuke pagarbiai elgtis sode prašė K. Žukauskas.

Labai prašau: neskinkite augalų sode, jokių; nelaipiokite bambukinėmis tvorelėmis; parke yra WC, net gėda prašyti – bet nesielkite kaip laukiniai, šlapindamiesi tiesiog sode.

Jis taip pat pridėjo, kad parke netrukus bus pakabinta daugiau nuorodų, kur yra WC, ką galima ir ko negalima daryti parke. Taip pat naujos nuorodos primins gyventojams apie elgesio taisykles. Tikimasi, kad žmonės elgsis pagal taisykles, lankytojų nereikės drausminti ir apie elgesio taisykles priminti viešosios tvarkos pareigūnams.

Kelionę žaliąja jungtimi į Japonišką sodą galima pradėti Baltojo tilto pievoje, per Linkmenų gatvę pasiekus Japonišką sodą, vėliau tęsti kelionę per jau daugelio pamėgtą Neries senvagės parką, o dar toliau laukia ir Ozo parkas.

20-ies japoniškų vyšnių alėja dalysis lankytojų dėmesiu su beveik 700 kitų čia pasodintų naujų medžių ir išsaugotais senaisiais brandžiais medžiais. Nauji želdinių masyvai kartu su krūmais kuria jaukias vidines sodo erdves ir tuo pačiu atskiria nuo intensyvios aplinkinės miesto infrastruktūros – statinių ir gatvių (sodas įkurtas prie Lvivo, Linkmenų ir Geležinio Vilko g. sankryžos).

Sode tikrai patiks šeimoms: čia įrengta vaikų žaidimo aikštelė, apšvietimas, visų saugumui pasirūpinta ir vaizdo kameromis. Šalia pasivaikščiojimo takų įrengta daugybė suolelių, kitų mažosios architektūros elementų, atsigaivinimui įrengti geriamojo vandens fontanėliai. Mažosios architektūros statiniai projektuoti pagal universalaus dizaino principus.

Informaciniai stendai padės atpažinti ir suprasti tradicinio japoniško sodo elementus – Fudži ugnikalnį simbolizuojantį kalnelį, didžiulius akmenis, sausąsias upes ir kt. – visžaliai augalai ir kitos detalės leis šiai vietai būti patraukliai visus keturis metų laikus.

Penkių hektarų ploto Japoniško sodo centre tyvuliuojantį tvenkinį galima apžiūrėti ne tik iš tolo, bet ir vaikštant pontoniniu tiltu. Tilteliai ves ir pro krioklį, kaskadas, žuvų baseinus ir sausąsias upes.

„Vilniečiams atkovojome erdvę, prieš kelerius metus buvusią beveik nepraeinamu šabakštynu, – sako kadenciją baigiantis Vilniaus meras Remigijus Šimašius. – Akivaizdu, kad dabar šią vietą atras ne tik ieškantys trumpiausių jungčių tarp miesto centro ir šiaurinės dalies.“

„Šis projektas Vilniuje – unikalus. Įrengta pagal visus tradicinio japoniško sodo reikalavimus ši vieta pritrauks ne tik aplinkinius gyventojus, bet ir miesto svečius. Lankytojai galės pajusti bei pažinti įvairių tautų kraštovaizdžio tvarkymo tradicijas“, – kalbėjo naujai išrinktas Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Kelionę žaliąja jungtimi į Japonišką sodą šiandien galima pradėti Baltojo tilto pievoje, per Linkmenų gatvę pasiekus Japonišką sodą, vėliau tęsti kelionę per jau daugelio pamėgtą Neries senvagės parką, o dar toliau laukia ir Ozo parkas.

20-ies japoniškų vyšnių alėja dalysis lankytojų dėmesiu su beveik 700 kitų čia pasodintų naujų medžių ir išsaugotais senaisiais brandžiais medžiais. Nauji želdinių masyvai kartu su krūmais kuria jaukias vidines sodo erdves ir tuo pačiu atskiria nuo intensyvios aplinkinės miesto infrastruktūros – statinių ir gatvių (sodas įkurtas prie Lvivo, Linkmenų ir Geležinio Vilko g. sankryžos).

S. Žiūros nuotr.

Sode tikrai patiks šeimoms: čia įrengta vaikų žaidimo aikštelė, apšvietimas, visų saugumui pasirūpinta ir vaizdo kameromis. Šalia pasivaikščiojimo takų įrengta daugybė suolelių, kitų mažosios architektūros elementų, atsigaivinimui įrengti geriamojo vandens fontanėliai. Mažosios architektūros statiniai projektuoti pagal Universalaus dizaino principus.

Vilniečiams atkovojome erdvę, prieš kelerius metus buvusią beveik nepraeinamu šabakštynu.

„Džiaugiamės dar vienu mūsų įgyvendintu itin svarbiu Vilniui projektu – Japonišku sodu, kuris miesto centre sukurs išskirtinę, žalią, japoniškomis tradicijomis kurtą ir įgyvendintą erdvę. Tikime, kad šis objektas svariai prisidės prie sostinės išskirtinių žaliųjų erdvių formavimo ir vilniečių gerovės“, –  teigia UAB „Eikos statyba“ direktorius Almantas Čebanauskas.

Informaciniai stendai padės atpažinti ir suprasti tradicinio japoniško sodo elementus – Fudži ugnikalnį simbolizuojantį kalnelį, didžiulius akmenis, sausąsias upes ir kt. – visžaliai augalai ir kitos detalės leis šiai vietai būti patraukliai visus keturis metų laikus. 

Penkių hektarų ploto Japoniško sodo centre tyvuliuojantį tvenkinį galima apžiūrėti ne tik iš tolo, bet ir vaikštant pontoniniu tiltu. Tilteliai ves ir pro krioklį, kaskadas, žuvų baseinus ir sausąsias upes.

„Šis projektas reikalavo kruopštaus ir atsakingo darbo: juk erdvė turėjo būti įrengta pagal tradicinio japoniško sodo reikalavimus. Mūsų tikslas – patogaus ir malonaus gyventi Vilniaus kūrimas, o tokios erdvės leidžia gyventojų laiką paversti kokybiškesniu. Džiaugiuosi matydama rezultatą ir tikiu, jog sodu džiaugsis ir jo lankytojai“, – dalinasi projekto priežiūrą vykdžiusios Vilniaus vystymo kompanijos Finansų departamento direktorė Karolina Sakalauskaitė, laikinai einanti generalinės direktorės pareigas.

Atvykus su transporto priemone, galima pasinaudoti specialiai įrengta automobilių ir autobusų stovėjimo aikštele. Didžioji Japoniško sodo atidarymo šventė suplanuota balandžio 29-ąją. Japonijoje ši diena pažymėta nacionalinių švenčių kalendoriuje ir vadinama Žalumos diena, kai dėkojama dievybėms už žemei suteiktą gyvybę ir grožimasi žaluma. Tai ir Japonijos imperatoriaus Šiovos, mėgusio visa, kas gyva ir žalia, gimimo diena.

Tądien sode bus galima pažinti ir kitų japonų kultūros elementų – nuo maisto iki kino, nuo sporto iki aitvarų.

Sutvarkyta viešoji infrastruktūra prisideda prie gyvenimo kokybės pagerėjimo, socialinės atskirties mažinimo, gyventojų užimtumo didinimo bei verslo plėtros sąlygų kūrimo. Projektą įgyvendino Vilniaus miesto savivaldybė, projekto valdytoja – UAB Vilniaus vystymo kompanija. Darbai pradėti 2020 m. IV ketvirtį, baigti 2023 II ketvirtį. Projekto vertė – apie 4 mln. eurų.

Projektas „Japoniško sodo įkūrimas teritorijoje prie Lvivo ir Geležinio Vilko gatvių“ finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Jo tikslas – pritaikant Neries senvagės slėnį rekreacijai, didinti vietovės patrauklumą verslo plėtrai bei naujų darbo vietų kūrimui ir skatinti bendruomenės veiklos plėtrą.

Kompostuoja nuo 2014 metų

Jau septintus metus iš viso Vakarų Lietuvos regiono surinktos žaliosios atliekos – lapai, žolė, smulkios šakos, sugedusios daržovės ir vaisiai – yra kompostuojamos KRATC įrengtose aikštelėse, o pagamintas kompostas nemokamai dalijamas regiono gyventojams. Matydama, kad aikštelėse kaupiasi rezervas, o gyventojų poreikiai kompostui nėra tokie dideli, KRATC administracija šiemet leido derlingą juodžemį nemokamai pasiimti ir juridiniams asmenims.

„Nieko keisto, kad komposto turime tiek daug. Statistiškai žaliosios atliekos sudaro apie pusę visų komunalinių atliekų. Individualių valdų savininkai Klaipėdoje aprūpinti žaliųjų atliekų rūšiavimo konteineriais, žmonės ir įmonės išmoko atskirai surinkti šias atliekas, tad logiška, kad ekologinio ciklo sistema puikiai veikia – komposto prigaminame daug“, – sakė Ramunė Šličienė, KRATC Ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė. Pasak ekologės, bendrovė metų pradžioje 7 regiono aikštelėse turėjo sukaupusi apie 20 000 tonų komposto rezervą. Prasidėjus pavasario sezonui gyventojai ir įmonės apie pusę jau išsivežė. Tačiau komposto vis dar yra pakankamai ir nemokamas dalijimas bus tęsiamas.

Grožis: japoniškas sodas netoli Darbėnų netrukus apsipils sakurų žiedais. (KRATC  nuotr.)

Naudoja lietuvišką juodžemį

Didžiausią kiekį komposto, apie 300 tonų, iš KRATC pasiėmė Kretingos rajone įsikūrusio japoniško sodo įkūrėjas Šarūnas Kasmauskas. Jo teigimu, natūralus juodžemis bus panaudotas 16 hektarų sodo teritorijos tvarkymui, augalų persodinimui, apželdinimui ir kitiems pavasariniams darbams.

„Mūsų sodas įkurtas paprastoje pievoje, visas reljefas – tvenkiniai, kalvos – suformuotos dirbtinai. Žemė šioje vietoje skurdi – smėlis ir mėlynas molis“, – pasakojo Š.Kasmauskas.

Netoli Darbėnų esantis japoniškas sodas kuriamas nuo 2007 m., o sodinimo bei apželdinimo darbai čia vyksta nuolatos – sakuros, japoniški klevai, šlaitiniai, pelkiniai ąžuolai, bukai, skroblai, sedulos, pušys, dekoratyviniai krūmokšniai ne visada prigyja iškart. Iš sode skaičiuojamų kelių tūkstančių augalų vis kažką reikia persodinti, perkelti į kitą vietą, užpildyti naujas erdves.

Žiedų šventė – gegužę

„Sodinimo darbus pradėjome ankstyvą pavasarį, o pabaigsime gal gruodį, kaip ir kasmet. Anksčiau gerindavome žemę savo jėgomis – gamindavomės kompostą patys, esame atsigabenę durpių iš Latvijos, sumaišę su vietiniu priesmėliu gaudavome derlingą mišinį. Dabar išbandysime natūralų kompostą, pagamintą iš vietinių žalienų. Lapuočiams ir kai kuriems spygliuočiams turėtų patikti“, – vylėsi japonišką sodą puoselėjantis Š.Kasmauskas.

Paprastai japoniškas sodas atidarydavo sezoną balandžio antroje pusėje – pražysdavo sakuros. Tačiau šiemet pavasaris vėluoja ir nesibaigianti žiedų šventė prasidės gegužės pradžioje.

Pasak savivaldybės, šių darbų metu bus pašalinti apie 450 įvairios būklės ir dydžio medžių, iš kurių 65 proc. sudaro invaziniai uosialapiai klevai, taip pat gluosniai, drebulės ir kiti minkštieji lapuočiai.

Šių šalinamų medžių kamienų skersmuo iki 18 cm.

Planuojama, kad Lvovo, Geležinio Vilko ir Linkmenų gatvių sankirtoje esančioje penkių hektarų nenaudojamoje teritorijoje sodas atsiras 2022 metų pavasarį.

Pasak sodo projektui vadovaujančio įmonės „Terra Firma LT“ kraštovaizdžio architekto Lino Ūso, medžius reikia šalinti, nes kitaip nepavyktų performuoti reljefo, jame sukuriant japoniškam sodui būtiną kalvelę su kriokliu ir kitus elementus.

Savivaldybės teigimu, dendrologinė šios teritorijos medžių studija buvo atlikta du kartus, konstatuota, kad nors šios vietos vertybė yra jos žaluma, pavieniai medžiai nėra išskirtiniai. Čia dominuoja savaiminiai želdiniai, daug uosialapių klevų.

Apleista ir užteršta yra ir pati teritorija, ypač – tvenkinys. Dalį medžių ir krūmokšnių pašalinti teks ir dėl infrastruktūros darbų, būtinų tam, kad sodas būtų patogiai pasiekiamas, jame galėtų vykti įvairios funkcijos.

Aplink tvenkinį ir kitur sklypo teritorijoje augantys medžiai ir jų masyvai, aplink kuriuos nebus vykdomi grunto darbai, bus paliekami kaip vietovės charakterį pabrėžiantys elementai.

Teritorija taip pat bus apželdinama apie 670 įvairaus dydžio medžių, taip pat krūmais, taip suformuojant naujus želdinių masyvus.

Pasak L. Ūso, pavieniai medžiai bus sodinami didesni, nemažai bus ir mažesnių, kad suformuotų tarsi miško sodo pakraščiuose masyvus – apsauginius barjerus. Atsiras ir sakurų alėja bei bonsų kompozicija.

Iš senųjų teritorijos želdinių bus išsaugoti 32 vietovės charakteriui svarbūs medžiai, kuriuos pavyko įkomponuoti būsimo sodo projekte (tarp jų – trapusis gluosnis, baltasis gluosnis, kanadinė tuopa, pilkoji tuopa, totoriniai klevai, dygiosios slyvos, karpotasis beržas, paprastieji uosiai, amerikiniai uosiai, didžialapės liepos, drebulės, blindės), kurių vidutinis kamienų diametras 37 cm.

Tikimasi, kad ten, kur nebus reikšmingai keičiamas reljefas, pavyks išsaugoti ir daugiau medžių grupių.

Toliau japoniško sodo rangovų darbų planuose – inžinerinių tinklų tiesimas. Ten, kur šie darbai netrukdys, lygiagrečiai bus pradėta įrenginėti takus, formuoti pylimus. Baigus inžinerinių tinklų klojimą bus pereinama prie dangų konstrukcijų, ruošiama sankasa, pilamas šalčiui atsparus sluoksnis, skalda, klojamos trinkelės. Įrengus takus ir kelius, aikšteles bus pradedamas želdinimo etapas.

Sodas bus įrengtas pagal tradicinio japoniškojo sodo reikalavimus, su tradiciniais jam būdingais atributais ir taps ypatinga Neries senvagės kraštovaizdžio dalimi.

Apželdinus teritoriją pirmasis projekto etapas, kuris ir apima iš esmės visus parko įrengimo darbus, bus baigtas.

„Sodas bus įrengtas pagal tradicinio japoniškojo sodo reikalavimus, su tradiciniais jam būdingais atributais ir taps ypatinga Neries senvagės kraštovaizdžio dalimi. Japoniškas sodas papildys naujojo miesto centro Šnipiškėse sutvarkytų viešųjų erdvių tinklą ir suteiks galimybę rajono gyventojams ir miesto svečiams pažinti įvairių tautų kraštovaizdžio tvarkymo tradicijas“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vyresnioji patarėja Rūta Matonienė.

Sodas projektuojamas pagal Japonijos kraštovaizdžio architektų tėvo ir sūnaus Shiro Nakane ir Yukihiro Nakane sukurtą koncepciją.

Projekte numatyta suformuoti sodo reljefą ir želdynus, įrengti pėsčiųjų takus bei tiltelius, pavėsinę ir mažosios architektūros elementų, krioklių, kaskadų ir žuvų baseinų. Bus sutvarkytas apšvietimas, vaikų žaidimo aikštelė, taip iš viso bus atnaujinta apie 38 tūkst. kv. m ploto atvira erdvė.

Šalia sodo bus įrengta automobilių parkavimo aikštelė.

Projektas yra finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

„Vilnius gausus parkų ir rekreacinių erdvių. Jame jau yra ir vienas nedidelis japoniško stiliaus privatus parkas Antakalnyje, bet norime geriau atskleisti tokių parkų subtilybes ir sukurti japoniško stiliaus sodą Šnipiškėse. Šis rajonas tarsi perstatomas naujai, jame pastaraisiais metais atsiranda dešimtys tūkstančių kvadratinių metrų naujo gyvenamojo ploto. Sutvarkyta viešoji infrastruktūra didins teritorijos patrauklumą ir sukurs puikų akcentą visam miestui“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Pagal tradicinio japoniško sodo reikalavimus suplanuotas ir baigiamą įgyvendinti Neries senvagės projektą papildysiantis japoniškas sodas taps išskirtine kraštovaizdžio dalimi, praturtins jau sutvarkytą naujojo miesto centro Šnipiškėse viešųjų erdvių tinklą ir suteiks galimybę rajono gyventojams ir miesto svečiams pažinti įvairių tautų kraštovaizdžio tvarkymo tradicijas.

„Projekte numatyta suformuoti sodo reljefą ir želdynus, suplanuota krioklių įranga, kaskados ir jų dekoras, žuvų baseinas, bus įrengti pėsčiųjų takai bei tilteliai, automobilių parkavimo aikštelė, mažosios architektūros elementai. Be to,  bus sutvarkytas apšvietimas, vaikų žaidimo aikštelė. Iš viso bus atnaujinta apie 38 tūkst. kv. m ploto atvira erdvė“, – sakė statybų valdymo paslaugas šiame projekte teiksiančios bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ direktorė Rasa Čeponytė.

Projekto įgyvendinimui iš Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo lėšų skirtas 2,130 mln. eurų finansavimas. Valstybės biudžeto lėšos sudaro 188 tūkst. eurų ir antra tiek bus skirta iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto.

Šiame sode sukurtos terapinės ir edukacinės erdvės, kur bus galima rengti įvairius užsiėmimus su vaikais, tėvais, pagalbos specialistais, pedagogais. Darbai truko kiek daugiau nei metus – startas sodo įkūrimui buvo paskelbtas pernai gegužę, Klaipėdoje viešint Japonijos Kudžio miesto delegacijai.

„Klaipėdos ir Kudžio miestų draugystę įprasmina vis daugiau japoniškų akcentų. Vaikams ir jų tėveliams atveriama nauja erdvė Pedagoginės psichologinės tarnybos kiemelyje, kuri tikiu taps patrauklia vieta susibūrimams, jaukiems ir prasmingiems pokalbiams, įvairiems užsiėmimams. Na, o netolimoje ateityje, visai netoliese turėsime ir dar vieną japonišką akcentą – prie Žvejų rūmų bus įkurtas Sakurų parkas, kurio įrengimo darbai jau prasideda“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Japonišką sodą, kuriame suformuota rami ir estetiškai patraukli erdvė, Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba įkūrė įgyvendindama projektą „Socialinių paslaugų ir socialinės įtraukties plėtra pažeidžiamoms grupėms“, finansuojamą iš Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną (Lat-Lit) programos. Projekto vertė 59 900 eurų.

Japonišku stiliumi sukurtų terapinių, edukacinių erdvių atidarymas vyko šiandien, rugsėjo 14 d. Atidaryme dalyvavo Japonijos ambasadorius Jo ekscelencija Shiro Yamasaki, kiti ambasados pareigūnai, miesto ir šalies valdžios atstovai, japoniško sodo projekto autoriai, rėmėjai, rangovai ir kiti svečiai, kurie dalyvavo projekto įgyvendinimo procese. Projektą parengė ir kartu su tarnybos bendruomene įgyvendino kraštovaizdžio architektė Laura Popkytė-Fukumoto.

Konkursą sodui įrengti Centriniame viešųjų pirkimų portale paskelbė savivaldybės įmonė „Vilniaus vystymo kompanija“. Pasiūlymus konkursui galima teikti iki rugpjūčio 20 dienos.

Kaip BNS informavo sostinės savivaldybės Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus vedėja Agnė Šataitė, japoniškas sodas bus įrengiamas dviem etapais. Kiek daugiau nei minimus 3 mln. eurų kainuos vien pirmasis etapas – pagrindinė sodo dalis.

Jo metu planuojama suformuoti sodo reljefą ir želdynus, įrengti fontanėlius, pėsčiųjų bei dviračių takus, įvairias tvoras, pontoninį tiltą per ežerą, pavėsines, lauko tualetus, vaikų žaidimo aikštelę, automobilių aikštelę.

„Pirmas etapas finansuojamas Europos Sąjungos ir Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis. ES dalis sudaro kiek daugiau nei 2,3 mln eurų, o miesto – apie 769 tūkst. eurų“, – BNS sakė A. Šataitė.

Anksčiau planuota, jog patekimas į sodą bus mokamas, tačiau dabar šios minties atsisakyta.

Anot savivaldybės atstovės, dėl šios priežasties su mokamu patekimu į sodą susiję darbai, pavyzdžiui, bilietų kioskas, bilietų automatas, tvorelės, nukelti į antrąjį etapą. Skaičiuojama, kad jie galėtų kainuoti apie 228 tūkst. eurų. Šiuos darbus finansuotų vien savivaldybė.

„Šiuo metu lėšos antrajam etapui dar nėra numatytos. Įrengus pirmąjį etapą ir atvėrus sodą lankytojams, bus analizuojamas antrojo etapo įrengimo būtinumas“, – teigė A. Šataitė.

Sodo projektas parengtas pagal Japonijos kraštovaizdžio architektų tėvo ir sūnaus Shiro Nakane ir Yukihiro Nakane sukurtą koncepciją, o techninį projektą parengė įmonės „Terra firma LT“ ir „NIT projektai“.

2018 metais planuota, kad japoniško sodo įrengimas kainuos 1,52 mln. eurų.

Planai įkurti japoniško stiliaus sodą Šnipiškėse stringa daugiau nei penkerius metus. Dabar jį įrengti ketinama iki 2022-ųjų.

Nors multiinstrumentalistas Saulius Petreikis sako, kad sąsajų tarp jo kūrybos ir japoniškos muzikos ieškoti nereikėtų, nes pastaruoju metu koncentruojasi į vikingišką ir baltišką skambesį, jų atrado kompozitorius ir berniukų choro „Ąžuoliukas“ vyr. dirigentas Vytautas Miškinis.

Jis pasakojo, kad jo draugas, Japoniško sodo įkūrėjas Šarūnas Kasmauskas jau seniai norėjęs sode suorganizuoti japoniškos muzikos koncertą, tačiau tam sutrukdė pasaulį užklupusi pandemija. Tuomet pasitarę nusprendė, jog toje erdvėje reikėtų surengti bent jau japonišką muzikinę meditaciją, o tam puikiai tiksiantis Saulius Petreikis.

„Kai minėdami cunamio Japonijoje metines  atlikome Karlo Jenkinso „Requiem“, reikėjo žmogaus, kuris galėtų atlikti japoniškos fleitos partiją, nes šiame kūrinyje yra daug japoniškų motyvų. Vienintelis žmogus, kuris Lietuvoje šiuo instrumentu moka groti, yra Saulius Petreikis, tad pirmiausiai pagalvojau apie jį – jis juk gamtos vaikas, jis medituoja, japoniški motyvai jam yra labai artimi“, – sakė V. Miškinis.

Taip pat jis užsiminė, kad rugpjūčio 7-osios koncertas bus tam tikra prasme inauguracinis, nes pirmą kartą muzika skambės specialiai įrengtoje erdvėje, kurios atsiradimo įkvėpėjas ir buvo pats V. Miškinis. Jis pasakojo, kad inspiracija tapo dar 1924-aisiais Lietuvos muzikos patriarcho Juozo Naujalio sugalvota ir realizuota natūrali garso stiprinimo idėja.

„Pirmoji dainų šventė vyko plynlaukėje, o juk jokių elektroninių kolonėlių ar mikrofonų tuomet nebuvo. Tad J. Naujalis sugalvojo, kad atlikėjai turėtų dainuoti amfiteatre, o iškasti prūdai turėtų atspindėti garsą ir jį sustiprinti“, – sakė V. Miškinis, ir taip pat pasakojo panašias muzikines erdves matęs keliaudamas po pasaulį, o chorai ir orkestrai jose skamba fantastiškai. Panašus amfiteatras buvo įrengtas ir Japoniškame sode, kuriame žmonės muzikos galės klausytis sėdėdami ant akmenų ar pievoje.

Japoniškas sodas, esantis Darbėnų kaime, buvo įkurtas 2007-aisiais, ir šiuo metu yra didžiausias Europoje. Jo įkūrėjas Š. Kasmauskas pasakojo, kad mintis įkurti kokį nors parką ar sodą jam kirbėjo nuo pat vaikystės, tačiau užaugęs tapo gydytoju, tad šią mintį kuriam laikui turėjęs atidėti. Tačiau, kaip sako pats, atėjo laikas pamąstyti apie tai, ką norėtų daryti iš tiesų, ir tuomet drauge su meistro Watanabe ir architektės Akiko pagalba ėmėsi veiksmų.

„Japoniški sodai turi ilgą istoriją, be to, man jie yra patys įdomiausi, nes juose yra daug natūralumo“, – apie tai, kodėl pasirinko būtent japoniško sodo modelį, pasakojo jis, ir taip pat pridūrė, kad sodas buvo įkurtas remiantis senąja japoniškų sodų mokykla, o jo autorius Watanabe dirbo neatlygintinai, nes čia norėjo sudėti visą savo gyvenimo patirtį, be to, didelį įspūdį jam paliko ir malonūs Lietuvos žmonės bei nuostabi gamta.

Darbėnų Japonijos sodas išskirtinis dar ir tuo, kad buvo pradėtas kurti visai nuo pradžių. „Dažniausiai sodai įrengiami senuose parkuose, kur yra dideli medžiai ir kiti augalai. Mes sąvąjį pradėjome nuo visiško nulio – nebuvo nei vieno medžio, nei vieno krūmo, nieko“ – prisiminimais pasidalino sodo įkūrėjas.

Š. Kasmausko bičiulis V. Miškinis sakė, jog Japoniškas sodas yra ypatingas ne vien dėl savo unikalios estetikos.

„Sodas yra įsikūręs netoli Šventosios, o ši aplinka man yra labai brangi, nes 1961-1996 metais čia buvo rengiamos „Ąžuoliuko“ vasaros stovyklos. Dabar ten turiu savo buveinę – kitus namus, kuriuos nutariau įsigyti kaip sentimentą“, – sakė jis.

Kompozitorius užsiminė ir apie savanorystę Japoniškame sode – jis ne tik savo pasakojimais inspiravo naujos koncertinės erdvės atsiradimą, bet ir džiaugiasi galėdamas atvežti maisto sodo vandens telkinių gyventojoms. Be to, jį žavi ir Š. Kasmausko filosofija – jo meilė gamtai ir požiūris į aplinkos formavimą. Ypatingai dirigentas džiaugiasi naująja konertine erdve, kuri nebus stacionari, bet kaskart įkuriama laikinai, kad apsilankiusiems Japoniškame sode ne koncertų metu neužstotų nuostabių vaizdų. Jis prasitarė ir labai laukiantis rugpjūčio 7-osios koncerto, nes pasak jo, čia susipins japoniška, lietuviška ir kokia tik nori kultūra – Sauliaus Petreikio orkestro muzikoje liejasi įvairių tautų folkloro motyvai.

Paklaustas apie ryšį su japoniškąja kultūra, S. Petreikis sakė, jog jo paties pasaulėjautą ir tolimąją tekančios saulės šalį jungia ypatingas dėmesys gamtai.

„Mano muzika yra neatsiejama nuo gamtos, joje praleidžiu daug laiko, tad čia ieškau ir įkvėpimo savo kūrybai“, – sakė jis.

Aliuzija į rytus galėtų būti ir viena iš skambėsiančių kompozicijų „Saulę pasitinkant“, kurią Donatas Petreikis sukūrė ypatinga proga – kartu su visu muzikiniu kolektyvu besiruošdamas saulę sutikti Nidoje, kopose žiūrint į marias, kur ir buvo nufilmuotas šios dainos vaizdo klipas.

Koncerte „Saulius Petreikis World Orchestra ir saulėlydis Japonišame sode“ skambės naujausia Saulius Petreikis World Orchestra programa, kurta pastaruosius keletą mėnesių. Šioje muzikoje ypač ryškėja pasirinkta nauja šiaurietiška kryptis, kurioje, kaip sako patys kūrėjai, yra šiek tiek keltiškumo, šiek baltiškumo ir šiek tiek vikingiškos dvasios. Didžioji dalis kompozicijų suguls kitąmet pasaulį išvysiančiame albume „Paskutinis baltų vikingas“.

„Vikingų kultūra prasidėjo kuršių krašte, tad su baltiškąja ji turi daug bendra. Keliavimas laivais upėmis, sąlytis su gamta  - tokį jausmą savo muzikoje norime perteikti, ir jis kyla iš mūsų vidaus, nes viską kuriame patys, jokių autentiškų melodijų nenaudojame“, – apie kūrybą mintimis dalinosi S. Petreikis.

Ryškus šiaurietiškas skambesys muzikai suteikia ir tam tikro kinematografiškumo, nes kiekvienas kūrinys turi stiprų muzikinį pasakojimą. Kompozicijų bendraautoriai broliai Saulius ir Donatas Petreikiai savo kompozicijose perteikia ir tam tikrus vizualinius momentus – pilies gyvenimas, kelionės laike po senuosius laikus, ten nutinkančios istorijos anot jų yra tai, ką klausytojas turėtų įsivaizduoti.

Erdviškumo pojūtį „Saulius Petreikis World Orchestra“ kompozicijoms suteikia ir ilgai tobulintos aranžuotės – šioje srityje plunksną vis tobulina Donatas Petreikis.

„Mes vis ieškome tikrojo savo skambesio, ir šiuo metu jaučiame, kad mūsų orkestras išsivystė iki tikrojo skambesio. Varinių pučiamųjų sekcijos atradimas yra kažkas kosmiško, o tinkamos aranžuotės atveria labai platų skambesį, tam tikras vibracijas – tuomet viskas skamba masyviai, atrodo, net nesuprasi, ar groja keletas žmonių, ar visas simfoninis orkestras“, – sakė multiinstrumentalistas.

Japoniškas sodas ir „Saulius Petreikis World Orchestra“ rugpjūčio 7-sios vakarą kviečia ne tik pasigrožėti subtilia ir natūralia japoniškųjų sodų estetika bei susipažinti su naujai įkurtu amfiteatru, bet ir atitrūkti nuo skubėjimo, pamiršti greitą gyvenimo tempą ir rūpesčius, pasiklausyti muzikos ir galbūt tapti vieno kito muzikinio opuso dalyviu – atlikėjai užsiminė, kad į pasirodymą ketina įtraukti ir klausytoją.