Be to, šiemet JAV skyrė Estijai 47,3 mln. dolerių (43,7 mln. eurų) pagal užsienio kariuomenių finansavimo (FMF) programą, sakė atstovai.

„JAV parama reikšmingai padėjo Estijai, Latvijai ir Lietuvai greitai vykdyti kelis karinės infrastruktūros ir pajėgumų plėtojimo projektus. Gera naujiena ta, kad parama šiek tiek didesnė nei pernai. Tai siunčia aiškų signalą, kad JAV, didžiausia sąjungininkė NATO, yra įsipareigojusi dėl mūsų regiono saugumo ir stabilumo“, – sakė estų gynybos ministras Hanno Pevkuras (Hanas Pevkuras).

Per 2020-aisiais pradėtą Baltijos saugumo iniciatyvą (BSI) JAV Gynybos departamentas remia trijų Baltijos valstybių gynybos pajėgumų ir suderinamumo plėtojimą. Pernai pagal BSI Baltijos šalims buvo skirta 225 mln. dolerių, 2022-aisiais – 169 mln. dolerių.

Estijai šiemet teksianti finansavimo dalis bus nustatyta iki rudens.

Atstovų Rūmų ir Senato respublikonų bei demokratų lyderių susitarimu galimo vyriausybės uždarymo pradžia nukeliama iš penktadienio į kovo 8 dieną. Tai suteikia politikos formuotojams šiek tiek laisvės bandant susitarti dėl vyriausybės finansavimo.

„Sutariame, kad Kongresas privalo dirbti dvipartiniu būdu, kad finansuotų mūsų vyriausybę“, – sakoma jų pareiškime.

Kongreso respublikonų ir demokratų lyderiai pridūrė, kad „reikės priimti trumpalaikę tęstinę rezoliuciją dėl agentūrų finansavimo iki kovo 8 ir 22 dienos“. Dėl rezoliucijos šią savaitę balsuos Atstovų Rūmai ir Senatas.

Jau keletą mėnesių Jungtinės Valstijos yra aklavietėje dėl 2024 metams skirto finansavimo įstatymo projekto priėmimo.

Abi partijos įsivėlė į ginčus ir sugebėjo priimti tik keletą mažų projektų, kuriais JAV federalinis biudžetas vis pratęsiamas kelioms dienoms ar mėnesiams.

Vyriausybės darbo sustabdymo pasekmės būtų didelės – be kita ko, skrydžių valdymo tarnybų darbuotojai negautų atlyginimo, sustotų kai kurių vyriausybinių agentūrų darbas, būtų uždaryti populiarūs Amerikos nacionaliniai parkai.

Dabar susitarimą turi priimti Atstovų Rūmai, Senatas ir galiausiai jį turi pasirašyti prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas).

Tačiau kol kas nėra jokio plano pritarti 95 mlrd. dolerių (87,7 mlrd. eurų) skubioms nacionalinio saugumo lėšoms Ukrainai, Izraeliui ir kitiems sąjungininkams.

Antrųjų karo pradžios metinių išvakarėse Baltuosiuose rūmuose kalbėjęs J. Bidenas pabrėžė: „Dabar negalime pasitraukti.“

Karinės pagalbos Ukrainai paketas, kurio vertė siekia 60 mlrd. JAV dolerių (55,4 mlrd. eurų), yra įstrigęs JAV Kongrese, Atstovų Rūmų pirmininkui respublikonui atsisakant pateikti jį balsavimui ir Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) prieštaraujant šiai pagalbai.

Tuo tarpu Maskva jaučiasi padrąsinta pastarojo meto laimėjimų prieš amunicijos stokojančius Ukrainos karius.

„Štai ant ko stato Putinas, jis stato ant to, kad mes pasitrauksime“, – sakė J. Bidenas.

„Istorija stebi, laikrodis tiksi, žūsta drąsūs Ukrainos kariai ir civiliai“, – pabrėžė J. Bidenas, paraginęs skubiai priimti įstatymą dėl pagalbos.

„Rusija pirmą kartą per daugelį mėnesių užima Ukrainos teritoriją“, – priminė jis.

Asamblėjos posėdis buvo surengtas Ukrainai rengiantis minėti antrąsias Rusijos plataus masto invazijos metines tuo metu, kai JAV Kongresas vis dar blokuoja gyvybiškai svarbią JAV pagalbą Ukrainai, o Rusija jaučiasi padrąsinta pastarosiomis savaitėmis pasiektų naujų laimėjimų.

„Rusija ignoruoja pasaulio daugumos valią. Ji tęsia savo agresiją ir meta vis daugiau žmonių į karo liepsnas“, – sakė D. Kuleba.

„Taip pat matome, kad per šiuos dvejus metus pasaulinis saugumas tik pablogėjo. Visame pasaulyje įsiplieskia vis daugiau karų ir konfliktų. Viena iš to priežasčių – kraujuojanti žaizda Europos širdyje.“

Ukraina yra priklausoma nuo Vakarų tiekiamų ginklų ir šaudmenų – karinės paramos šaliai reikia siekiant apsiginti nuo Rusijos atakų, kurios suintensyvėjo, nes Maskva siekia pasinaudoti tuo, kad Kyjivo ištekliai mūšio lauke yra išsekę.

Šį savaitgalį į Ukrainą atvyks ne vienas Vakarų šalių lyderis, norintis pademonstruoti paramą Kyjivui, nes karas vis tęsiasi, o dvejus metus trunkančios kovos su didesne ir turtingesne kariuomene atima jėgas.

 „Esu dėkingas visoms JT valstybėms narėms, kurios nuosekliai palaikė svarbius Generalinės Asamblėjos raginimus, smerkiančius Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir raginančius Maskvą nutraukti karo veiksmus“, – JT sakė D. Kuleba.

„Ši asamblėja ne kartą parodė, kad pasaulio dauguma stovi Ukrainos pusėje.“

Rusija taikos susitikimą Šveicarijoje pavadino beprasmiu

D. Kuleba sakė, kad Ukraina aktyviai rengiasi Šveicarijoje vyksiančiam pasauliniam taikos aukščiausiojo lygio susitikimui, tačiau Rusija šią iniciatyvą pavadino beprasme. 

Šveicarijos užsienio reikalų ministras Ignazio Cassisas (Injacijus Kasisas) pakvietė visas valstybes nares prisijungti prie derybų, kurios, pasak jo, turėtų būti surengtos iki vasaros.

Tačiau Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia atmetė šią iniciatyvą kaip beprasmę.

„Nereikėtų gaišti laiko beprasmiškiems Kyjivo planams derėtis remiantis [Ukrainos prezidento Volodymyro] Zelesnkio vadinamąja taikos formule“, – sakė jis.

„Tai ne kas kita, kaip ultimatumas ir bandymas bet kokia kaina įvilioti kuo daugiau šalių į nesibaigiančius susitikimus dėl šio utopinio projekto.“

Respublikonų įstatymų leidėjai Atstovų rūmuose stabdo 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) naujos pagalbos Ukrainai patvirtinimą, o V. Zelenskis savo raginimą imtis veiksmų išsakė per interviu „Fox News“ – mėgstamam JAV konservatorių kanalui.

„Ar Ukraina išgyvens be Kongreso paramos? Žinoma. Bet ne visi“, – sakė V. Zelenskis „Fox“ laidų vedėjui Bretui Baieriui (Bretui Bajeriui) duodamas interviu netoli fronto linijos Ukrainoje.

Ukrainos lyderis taip pat perspėjo, kad kaina, kurią reikia sumokėti už pagalbą Kyjivui dabar, yra daug mažesnė už galimą vėlesnę kainą, jei Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pavyks laimėti.

Vašingtonas yra skyręs dešimtis milijardų dolerių karinės pagalbos Ukrainai ir yra bene didžiausias Kyjivo donoras. Tačiau patvirtintas finansavimas išseko, o buvusio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sąjungininkai Atstovų Rūmuose stabdo naujos pagalbos teikimą.

D. Trumpas, tikėtinas respublikonų kandidatas lapkritį vyksiančiuose prezidento rinkimuose, nepritaria pagalbos Kyjivui teikimui ir neseniai pasinaudojo savo įtaka, kad būtų atmestas įstatymo projektas, pagal kurį parama Ukrainai susieta su JAV sienų reforma.

Praėjusią savaitę Miuncheno saugumo konferencijoje V. Zelenskis sakė, kad yra pasirengęs parodyti D. Trumpui fronto liniją Ukrainoje, sakydamas, kad politikai turėtų pamatyti, ką reiškia tikrasis karas.

„Šią popietę kalbėjau su Zelenskiu, kad jis žinotų, jog esu įsitikinęs, kad tuos pinigus turėsime“, – sakė J. Bidenas žurnalistams po apsilankymo bažnyčioje Delavere.

Anot jo, jei JAV įstatymų leidėjai nepatvirtintų naujo karinės pagalbos Kyjivui finansavimo, būtų „absurdiška“ ir „neetiška“: „Aš ketinu kovoti, kad jie gautų reikiamą amuniciją.“

Lyderiai kalbėjosi praėjus po to, kai Rusija užėmė rytų Ukrainos Avdijivkos tvirtovę – tai buvo didelė simbolinė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pergalė.

Baltųjų rūmų pareiškime teigiama, kad ukrainiečiai iš miesto pasitraukė „po to, kai dėl Kongreso neveiklumo ukrainiečių kariams teko racionaliai paskirstyti amuniciją dėl mažėjančių atsargų, todėl Rusija pirmą kartą per kelis mėnesius pasiekė reikšmingų laimėjimų“.

J. Bidenas žurnalistams sakė nesąs įsitikinęs, kad dar vienas Ukrainos miestas nenugalės Rusijos pajėgų be JAV pagalbos.

Anksčiau patvirtintam JAV finansavimui jau išsekus, Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sąjungininkai Atstovų Rūmuose stabdo itin svarbios pagalbos Ukrainai patvirtinimą.

D. Trumpas – tikėtinas respublikonų kandidatas lapkričio mėnesį vyksiančiose prezidento rinkimuose – nepritaria pagalbos teikimui Kyjivui ir neseniai pasinaudojo savo įtaka, kad būtų atmestas JAV sienų reformos įstatymo projektas, kuris taip pat būtų leidęs suteikti papildomą pagalbą Ukrainai.

Po telefoninio pokalbio platformoje „Telegram“ paskelbtame pranešime V. Zelenskis sakė: „Džiaugiuosi, kad galiu tikėtis visapusiškos Amerikos prezidento paramos. Mes taip pat tikime išmintingu JAV Kongreso sprendimu.“

Viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris) ir valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) Miuncheno saugumo konferencijoje stengėsi patikinti Vakarų sąjungininkus, kad Vašingtonas ir toliau rems Kyjivo karo veiksmus prieš Rusijos invaziją.

Anksčiau šeštadienį bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Miunchene dalyvavusi K. Harris pareiškė: „Kalbant apie mūsų paramą Ukrainai, turime būti nepalaužiami ir negalime žaisti politinių žaidimų.“

Svarbu pasiųsti aiškią ir svarbią žinią Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir suteikti pagalbą Ukrainai, penktadienį per spaudos konferenciją Vašingtone pareiškė O. Scholzas. „Nenoriu spėlioti, kiek tai užtruks ir ar prireiks dar kelių bandymų, tačiau būtų gerai, jei tai įvyktų kuo greičiau“, – sakė kancleris.

Pasak jo, pagalba reikalinga ne tik norint padėti Ukrainai, bet ir pasiųsti aiškią žinią Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

J. Bidenas jau kelis mėnesius mėgina per Kongresą gauti maždaug 60 mlrd. JAV dolerių karinę pagalbą Kyjivui. Paketą blokuoja buvusio prezidento Donaldo Trumpo respublikonai.

O. Scholzas susitiko su senatoriais ketvirtadienio vakarą. Kancleris sakė esąs „labai patenkintas“, jog dabar duotas ženklas, kad Senatas netrukus gali priimti sprendimą dėl paketo, sukursiančio finansinį pagrindą paremti Ukrainą JAV ginkluote. Vokietijos vadovas pareiškė, kad Europa taip pat gali labai prisidėti prie Ukrainos rėmimo. „Vokietija prisideda labai daug. Tačiau be Jungtinių Amerikos Valstijų indėlio Ukrainos padėtis būtų labai sunki“, – perspėjo O. Scholzas.

Kalbėdamas apie naują JAV karinę pagalbą, kancleris sakė labai norintis padėti, kad JAV priimtų tokį sprendimą. Tačiau jis pridūrė taip pat norintis padėti „mums kartu suprasti, kad V. Putinas negali tikėtis mūsų paramos silpninant Ukrainą“. Būtent tokia žinutė dabar yra skubiai reikalinga, sakė O. Scholzas.

Iki šiol JAV ir Vokietija buvo didžiausios ginklų tiekėjos Ukrainai.

„Dabar negalime pasitraukti. Štai ant ko stato Putinas, – sakė J. Bidenas. – Pritarti šiam įstatymo projektui reiškia pasipriešinti Putinui. Pasipriešinimas šiam įstatymo projektui tolygus veikimui jo naudai.“

Jis taip pat apkaltino buvusį JAV vadovą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą) siekiant šalies sienų apsaugą paversti ginklu, ir paragino įstatymų leidėjus priimti 118 mlrd. dolerių (110 mlrd. eurų) vertės imigracijos apribojimų ir pagalbos Ukrainai paketą, kurį respublikonai grasina blokuoti.

„Jis mieliau šią problemą pavers ginklu, nei iš tikrųjų ją spręs“, – kalbėdamas iš Baltųjų rūmų apie buvusį prezidentą respublikoną, kuris siekia būti perrinktas, sakė J. Bidenas.

„Turime sugebėti pristatyti Ukrainai reikalingus išteklius, reikalingus ginklus, kad ji galėtų pasiekti reikalingus rezultatus. O tam tiek Kongreso rūmuose, tiek Senate reikia užsitikrinti abejų partijų paramą ir ją paversti realiais balsais už pinigus“, – kalbėjo jis.

Jis pridūrė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas ir jo administracija šiam tikslui skiria labai daug dėmesio.

„Mes siekiame, kad tai būtų padaryta ateinančiomis savaitėmis. Ir, tiesą sakant, aš neprarandu vilties, kad po visų vingių ir posūkių galų gale mums pavyks tai pasiekti“, – sakė J. Sullivanas, pridurdamas, kad tokios vilties jis turėjo nuo pat pradžių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sausio 16 d. Davose susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu ir nacionalinio saugumo patarėju Jake‘u Sullivanu.

Pentagono kontrolierius Michaelas McCordas apie tai rašė gruodžio 15 dienos laiške, kurį gavo „Bloomberg News“.

Pasak jo, JAV gynybos departamentas išleidžia paskutinius 1,07 mlrd. dolerių pirkti naujiems ginklams ir įrangai, kurie pakeis iš atsargų išimtus ir į Ukrainą išsiųstus ginklus.

„Kai šios lėšos bus panaudotos, departamentas bus išnaudojęs mums prieinamas lėšas, skirtas saugumo paramai Ukrainai“, – rašė M. McCordas laiške Atstovų Rūmų ir Senato gynybos politikos ir asignavimų komitetų vadovams.

Gruodžio 12 dieną prezidento J. Bideno administracija paskelbė, kad siunčia Ukrainai 200 mln. dolerių vertės paketą iš JAV atsargų, į kurį įeina artilerijos sviediniai, šaulių ginklų amunicija ir kita ginkluotė.

Kai tai bus patvirtinta, Pentagonas galės nusiųsti dar vieną paramos paketą Ukrainai, sakė M. McCordas.

Nors laiške Kongreso nariai raginami pasiekti susitarimą dėl finansavimo Ukrainai, tai taip pat reiškia, kad Atstovų Rūmų respublikonai, kurie išėjo Kalėdų atostogų ir nesiėmė jokių veiksmų dėl finansavimo, turi šiek tiek laiko tai padaryti, kai grįš po sausio 1 dienos.