Klasikinio Holivudo sugrįžimas
Nežinia, ar į Holivudą dar sugrįš mada kurti vidutiniškai brangius filmus. Dabar, kai retas savaitgalis praeina be šimtą milijonų kainuojančio projekto, to tikėtis būtų sunku. Vidutinio biudžeto filmus pakeitė masyvaus biudžeto kūriniai, brangios istorijos eina labiau į plotį nei į gylį ir žmonės jau pamiršo, kad paprasčiausi garsiųjų studijų finansuoti klasikinio Holivudo filmai kadaise pritraukdavo didžiausias auditorijas.
Dabar ieškantys originalumo dažniausiai žiūri pigius festivaliuose rodomus filmus arba internete pereina prie „Netflix“ ar „Amazon“ platformų. Originalus kinas nedingsta, tačiau riba tarp pigių ir brangių projektų yra kaip niekad didelė.
D.Aronofsky jau užsidirbo reputaciją kaip žmogus, sugebantis savo aktoriams duoti gilius, sunkius ir nebūtinai logiškus vaidmenis, kurie jiems pelno „Oskarų“ nominacijas.
„Motina!“ šia prasme yra unikalus kūrinys. Didelės studijos finansuotas originalus, rizikingas ir pavydą keliančią kūrybinę komandą turintis filmas kino mėgėjams sugrąžino viltį, kad dar neviskas prarasta. Tik revoliucijos tikėtis neverta.
Netradicinis režisierius
„Motina!“ pasakoja apie nuošaliai gyvenančius sutuoktinius, kuriuos aplanko kita paslaptinga pora, visiškai pakeičianti vyro ir žmonos gyvenimą. Pasakyti kažką daugiau apie filmą, kurio veikėjai net neturi vardų, reikštų supykdyti režisierių Darreną Aronofsky.
Daug ką sufleruoja „Motiną!“ parašiusio ir režisavusio D.Aronofsky vardas. Jo filmai („Pi“, „Requiem svajonei“, „Juodoji gulbė“) asocijuojasi su siurrealizmu, nepatogiomis istorijomis ir vizualiniu ambicingumu. Režisierius garsėja kontroversiškomis temomis ir kartais nekreipiama dėmesio į tai, ar jo filmai yra geri, nesibaigiantys vien šokiravimu ir ambicingumu.
Galbūt tai ir yra stiprioji jo pusė. Režisieriaus kūryba nėra universaliai mėgstama, tačiau jo darbai visuomet sukelia populiarias diskusijas apie religiją ar filosofiją, dėl ko jo žinomumas ir galimybės tik auga.
Apdovanoti aktoriai
Režisierius vėl gali girtis geriausių aktorių komanda. Pagrindinį vaidmenį atlieka „Oskaro“ laureatė Jennifer Lawrence, po filmų „Džoja“ ir „Pakeleiviai“ pripratusi vaidinti prispaustas ir savo galią privalančias pademonstruoti moteris.
Javieras Bardemas, pelnęs savo „Oskarą“ už unikaliai sukrečiantį veikėją filme „Šioje šalyje nėra vietos senukams“, gali suvaidinti ramų romantišką tipą, bet psichologinių trilerių ar Džeimso Bondo filmų kūrėjai jo nesamdo tam, kad jis būtų ramus ir nebaisus.
D.Aronofsky jau užsidirbo reputaciją kaip žmogus, sugebantis savo aktoriams duoti gilius, sunkius ir nebūtinai logiškus vaidmenis, kurie jiems pelno „Oskarų“ nominacijas (ar, Natalie Portman ir „Juodosios gulbės“ atveju, juos laimi). Todėl pritraukti tokius žmones kaip J.Lawrence, J.Bardemas, Michelle Pfeiffer ar Edas Harrisas režisieriui nėra sunku. Sunkiau išpildyti jų ir žiūrovų lūkesčius, kas jau gula tik ant D.Aronofsky pečių.
Įkvepianti nesėkmė
Dėl filmo originalumo ir „Paramount“ studijos finansavimo krykštavę kino kritikai, užuodę tradicinio Holivudo sugrįžimą, greitai susiraukė atsiminę, kieno filmą jie žiūri. Šauktuku papuoštas filmo pavadinimas yra mažiausiai keistas jo elementas. D.Aronofsky niekada nesigėdijo rodyti emociškai ir fiziškai atvirų scenų, o šis filmas yra jų pripildytas, ilgainiui, kaip ir kiti režisieriaus filmai, peraugantis į vizualiai įspūdingą chaosą, kuriame žiūrovams tenka vieniems ieškoti logikos ar prasmės.
Režisieriaus filmai sunkiai pasiduoda tradiciniams vertinimams, visad skiriami šokiravimui ir gilesniam poveikiui ir neatitinka patogaus į pradžią, vidurį ir pabaigą suskirstyto tradicinių istorijų modelio. Nepaisant jo veikėjų nihilizmo, tai vis tiek yra įkvepiantis sentimentas, kad Holivudas vis dar ryžtasi atseikėti solidžius biudžetus filmams, kurie nesugrąžins pinigų.
„Motina!“ greitai tapo finansine nesėkme. Tačiau filmas parodė studijų norą sugrįžti į laikus, kai žmones į kinus traukė ir unikalios istorijos, ne vien dar vienas filmas apie superherojus. D.Aronofsky tiesiog yra pernelyg nutolęs nuo realybės ir per stipriai ją tyrinėjantis, kad tai patiktų plačiajai auditorijai.
