Islamo reikalų tarybos „Waqf“ teigimu, maldoje ant Šventyklos kalno Jeruzalės senamiestyje dalyvavo apie 80 tūkst. tikinčiųjų. Pasak liudininkų, ji baigėsi be ypatingų incidentų.

Šventyklos kalnas Jeruzalėje su Uolos katedra ir Al Aksos mečete yra trečia švenčiausia islamo vieta. Tačiau ji šventa ir žydams, nes čia anksčiau stovėjo dvi žydų šventyklos.

Izraelio gynybos ministerijos padalinys COGAT prasidėjus ramadanui įvedė ribojimus tikintiesiems iš Vakarų Kranto. Maldose gali dalyvauti tik vyresni nei 55 metų amžiaus vyrai, vyresnės nei 50-ies moterys ir jaunesni nei 10 metų berniukai, turintys galiojantį leidimą keliauti.

Palestiniečių žiniasklaida, remdamasi liudininkais, pranešė, kad prie Izraelio karinių postų Vakarų Krante buvo sulaikyti pavieniai asmenys. Keli leidimo keliauti neturintys tikintieji maldą sukalbėjo vietoje.

Žlugus viltims dėl paliaubų Gazos kare per ramadaną, tvyro nerimas dėl tolesnės smurto eskalacijos ir Vakarų Krante bei arabiškoje Jeruzalės rytinėje dalyje. „Hamas“ paragino per ramadaną priešintis Izraeliui.

Izraelio užsienio žvalgyba „Mossad“ paskelbė vertinimą, kad „Hamas“ siekia per pasninko mėnesį regione „sukelti gaisrą“.

Pirmaisiais gelbėjimo tarnybų duomenimis, sužeisti aštuoni žmonės, keli jų – sunkiai. Vėliau atstovas patvirtino, kad vienas žmogus žuvo.

Užpuolikai per spūstį greitkelyje tarp naujakurių miesto Male Adumimo ir Jeruzalės išlipo iš savo automobilių ir pradėjo automatiniais ginklais šaudyti į žmones, kurie sėdėjo savo transporto priemonėse, pranešė policija.

Du užpuolikai nušauti nusikaltimo vietoje. Trečias mėgino sprukti, tačiau buvo sučiuptas ir taip pat nušautas.

„Mano planas – perkelti ambasadą į Vakarų Jeruzalę“, – Izraelio užsienio reikalų ministrui Israeliui Katzui (Israeliui Kacui) ant netoli Tel Avivo esančio oro uosto kilimo ir tūpimo tako sakė libertaras valstybės vadovas.

J. Milei save pristato kaip Izraelio politinį sąjungininką ir jau anksčiau yra prakalbęs apie siekį perkelti ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę.

Palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“ antradienį pareiškė, kad griežtai smerkia J. Milei planus perkelti savo šalies ambasadą į Jeruzalę.

„Hamas“ sakė, kad šį žingsnį laiko „mūsų palestiniečių tautos teisių į savo žemę pažeidimu ir tarptautinės teisės normų, laikančių Jeruzalę okupuota palestiniečių žeme, pažeidimu“.

Beveik visų diplomatinius santykius su Izraeliu palaikančių šalių diplomatinės atstovybės yra Tel Avive, išskyrus Jungtines Valstijas, kurios, Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos laikais, 2018 metais perkėlė savo ambasadą į Jeruzalę.

Į Jeruzalę pretenzijas reiškia ir izraeliečiai, ir palestiniečiai.

Dauguma užsienio valstybių vengia steigti ambasadas šiame mieste, nes baiminasi, kad tai gali pakenkti taikos deryboms dėl galutinio miesto statuso.

1967 metais per Šešių dienų karą Izraelis okupavo arabiškąją Rytų Jeruzalę, o vėliau ją aneksavo ir paskelbė visą miestą savo „amžina ir nedaloma sostine“.

Palestiniečiai nori, kad rytinė miesto dalis būtų jų būsimos valstybės sostinė.

Du užpuolikai iš aneksuotos Rytų Jeruzalės pradėjo šaudyti į žmones netoli vienos autobuso stotelės vakarinėje miesto dalyje, kur prie įvažiavimo į miestą nėra kontrolės punktų, sakoma pranešime.

„Du teroristai atvyko automobiliu, vienas iš jų buvo ginkluotas automatiniu šautuvu M-16, o kitas – pistoletu“, – įvykio vietoje žurnalistams sakė Jeruzalės policijos viršininkas Doronas Torgemanas.

Užpuolikai pradėjo šaudyti, bet netrukus juos įvykio vietoje šaudydami neutralizavo du tuo metu ne tarnyboje buvę Izraelio kariai ir kitas civilis, sakoma policijos pranešime.

Jame nurodoma, kad policijai atliekant kratą užpuolikų automobilyje, rasta šaudmenų ir ginklų, ir kad trijų sužeistųjų būklė yra sunki.

Socialinėje žiniasklaidoje ir per Izraelio televiziją paskelbtoje vaizdo medžiagoje matyti du vyrai, išlipantys iš balto automobilio ir pradedantys šaudyti į autobuso laukusius žmones. Taip pat matyti, kad kariai ir praeiviai įsikiša ir atsako ugnimi.

Naujienų agentūra AFP kol kas negalėjo patikrinti įrašo autentiškumo.

Gelbėjimo tarnyba „Magen David Adom“ nurodė, kad viena iš aukų yra 24 metų moteris.

„Hamas“ ketvirtadienį prisiėmė atsakomybę už šaudymo išpuolį Jeruzalėje ir paragino „sustiprinti pasipriešinimą“.

„Ši operacija yra natūralus atsakas į precedento neturinčius okupanto nusikaltimus Gazos Ruože ir prieš vaikus Džanine“ Izraelio okupuotame Vakarų Krante, sakoma islamistų judėjimo pareiškime.

Išpuolis įvykdytas netrukus po to, kai palestiniečių islamistų organizacijos „Hamas“ ir Izraelio paliaubos, kuriomis sustabdomos kovos Gazos Ruože, paskutinę minutę buvo pratęstos septintai dienai.

Karas prasidėjo „Hamas“ kovotojams spalio 7-ąją per Gazos Ruožo sieną įsiveržus į Izraelį ir, izraeliečių pareigūnų duomenimis, išžudžius apie 1,2 tūkst. žmonių. Dar maždaug 240 izraeliečių buvo paimti įkaitais.

Reaguodamas Izraelis pažadėjo sutriuškinti „Hamas“ ir pradėjo didžiulę karinę operaciją Gazos Ruože, kur, šią palestiniečių teritoriją valdančios „Hamas“ vyriausybės teigimu, jau žuvo beveik 15 tūkst. žmonių.

Kilus karui kruvino smurto padaugėjo ir Rytų Jeruzalėje bei okupuotame Vakarų Krante.

Spalio 6-ąją mirė Izraelio pasienio policijos pareigūnas, užpuoliko palestiniečio subadytas prie policijos nuovados Rytų Jeruzalėje.

Po 10 dienų per išpuolį rytinėje Jeruzalės dalyje esančiame kontrolės punkte prie įėjimo į tunelį, jungiantį Izraelio okupuotą Vakarų Krantą su Jeruzale, buvo nušautas Izraelio karys.

Per išpuolį taip pat buvo sužeisti penki žydų valstybės saugumo pajėgų nariai, o Izraelio policija nukovė visus tris užpuolikus.

Atsakomybę už šį išpuolį prisiėmė „Hamas“ ginkluotas karinis sparnas „Ezzedine'o al Qassamo (Izadino Kasamo) brigados“.

„Hamas“ kovotojams prieš šešias savaites įsiveržus iš Gazos ir, Izraelio teigimu, paėmus 240 įkaitų, artimieji pradėjo ryžtingą viešąją kampaniją už jų išlaisvinimą.

Tūkstančių demonstracijos dalyvių, apsigobusių mėlynai baltomis Izraelio vėliavomis, kolona, kai kuriems žmonėms laikant dingusiųjų portretus, po 60 kilometrų pėsčiomis pasiekė ministro pirmininko Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) biurą Jeruzalėje.

„Grąžink juos namo dabar“, – skandavo minia.

Įkaitų artimieji nuolat kritikavo vyriausybę, kad jie nebuvo tinkamai informuojami apie situaciją, bei teigia, kad pastangos sugrąžinti pagrobtuosius turi būti absoliutus Izraelio kampanijos po spalio 7-osios atakų prioritetas.

Šeimų atstovai turėjo susitikti su Izraelio karo meto ministrų kabineto nariais Benny Gantzu (Beniu Gancu) and Gadi Eisenkotu (Gadžiu Eisenkotu).

„Mes norime, kad jie pažiūrėtų mums į akis“, – sakė Yuval Haran (Juval Haran), kurios motina ir kiti šeši artimieji, manoma, yra tarp Gazoje laikomų įkaitų.

Diplomatiniai šaltiniai šią savaitę pranešė, kad Katarui tarpininkaujant vyksta derybos, jog dalis įkaitų būtų išlaisvinti mainais paleidžiant Izraelio įkalintus palestiniečius ir laikinai nutraukiant ugnį Gazoje.

Mes norime, kad jie pažiūrėtų mums į akis.

Bet derybos rezultatų kol kas nedavė.

Izraelio pareigūnai skelbia, kad per „Hamas“ atakas pietiniame Izraelyje buvo nužudyta 1,2 tūkst. žmonių, daugiausiai civilių.

Ketvirtadienio vakarą Izraelio kariuomenė pranešė šiaurinėje apsiaustos teritorijos dalyje prie didžiausios Gazos ligoninės radusi vienos iš įkaičių 65-erių Yehudit Weiss (Jehudit Veis) kūną.

Penktadienį kariuomenė patvirtino šalia tos pačios ligoninės atgavusi 19-metės karės Noa Marciano (Noa Marsiano) kūną. „Hamas“ teigia, kad ji žuvo per Izraelio bombardavimą.

Daugybė žmonių, kurie manyti buvę paimti įkaitais spalio 7 dieną, vėliau paskelbti žuvusiaisiais, kai tai patvirtino Izraelio atlikti teismo medicinos tyrimai. Keturi įkaitai buvo „Hamas“ paleisti ir dar viena įkaitė, karė, išgelbėta per Izraelio operaciją.

Kariuomenė patvirtino, kad didžiausiuose Izraelio miestuose – Tel Avive ir Jeruzalėje – aidėjo sirenos, o parlamento posėdį, kuriuo pradedama žiemos sesija, nutraukė pavojaus signalas.

Palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“ spalio 7 dieną netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas. Izraelis surengė atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui.

Izraelyje žuvo daugiau nei 1,4 tūkst. žmonių, įskaitant civilius. Izraelio smūgiai į „Hamas“ taikinius Gazos Ruože pareikalavo daugiau nei 2,7 tūkst. gyvybių.

Izraelis penktadienį nurodė 1,1 mln. gyventojų evakuotis iš šiaurinės Gazos Ruožo dalies į pietinę prieš numatomą sausumos įsiveržimą, o JT paragino šį įsakymą atšaukti.

„Hamas“ yra palestiniečių kovotojų grupuotė, valdanti Gazos Ruožą, ji buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo Gazos Ruožo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.

Gazos Ruože gyvena 2,3 mln. žmonių, tačiau teritorijai Izraelis su Egipto pagalba nuo 2007 metų taiko blokadą – apribojo prekių įvežimą į šią teritoriją ir jų išvežimą iš jos vandeniu, jūra ar oru bei pačių palestiniečių galimybes palikti šią teritoriją, išskyrus kelias dešimtis tūkstančių darbininkų.

„Įtariamasis peiliu subadė civilį (...) Jafos vartų promenadoje Jeruzalėje“, – išplatintame pranešime nurodė policija.

„Jeruzalės rajono policijos pareigūnai susekė ir sulaikė incidente dalyvavusį įtariamąjį“, – priduriame pranešime.

Kiek vėliau policija nustatė, kad įtariamasis yra 17 metų jaunuolis iš Rytų Jeruzalės, kur didžiąją dalį gyventojų sudaro palestiniečiai.

Izraelio gelbėjimo tarnyba „Magen David Adom“ pranešė suteikusi pagalbą kapokle sužalotam vyrui, kurio būklė išlieka sunki, bet stabili.

„Hadassah“ ligoninė Jeruzalėje nurodė, kad į ją buvo pristatytas 56-erių vyras su durtinėmis žaizdomis veide, kakle ir rankose.

Pasak medikų, paauglys taip pat buvo nuvežtas į ligoninę su nedidele paviršine peilio žaizda pilve.

Europos Sąjungos ambasadorius Izraelyje Dimiteris Tzantchevas išreiškė susirūpinimą dėl šio išpuolio.

„Dabartinė smurto banga kelia didelį nerimą ir turi liautis!“ – socialiniame tinkle „X“ pareiškė jis.

„ES smerkia visų formų terorizmą“, – pridūrė ambasadorius.

Nuo praėjusių metų pradžios smurtas, susijęs su Izraelio ir Palestinos konfliktu, smarkiai išaugo.

Izraelio ir palestiniečių konfliktas šiemet nusinešė mažiausiai 226 palestiniečių gyvybes.

Naujienų agentūros AFP duomenimis, surinktais iš abiejų pusių oficialių šaltinių, taip pat žuvo 32 izraeliečiai, vienas ukrainietis ir vienas italas.

Tarp žuvusiųjų yra palestiniečių kovotojų ir civilių, o Izraelio pusėje – trys arabų mažumos atstovai.

Kad užleistų vietą eitynių dalyviams, palestiniečiai aneksuotoje Rytų Jeruzalėje uždarė savo parduotuves, jiems buvo uždrausta į senamiestį patekti pro Damasko vartus.

Vienas naujienų agentūros AFP reporteris teigė, kad kai kurie dalyvavusieji akmenimis ir buteliais puolė žurnalistus. Policija pranešė, kad dėl šio išpuolio sulaikė du asmenis – suaugusįjį ir nepilnametį.

Vašingtonas, pagrindinis Izraelio sąjungininkas, ketvirtadienį pasmerkė rasistines demonstrantų skanduotes prieš arabus, AFP žurnalistams teigus, kad prie tokių šūkių prisidėjo daugelis eitynių dalyvių.

„Jungtinės Valstijos vienareikšmiškai nepritaria bet kokios formos rasistinėms kalboms. Smerkiame neapykantą kurstančias skanduotes, tokias kaip „Mirtis arabams“, kurios skambėjo per šiandienos eitynes Jeruzalėje“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris).

Šiandien „Hamas“, kuri mums grasino, sakome: Jeruzalė yra mūsų.

Reaguodami į eiseną, Izraelio pasienyje Gazos Ruože susirinko tūkstančiai žmonių, daugelis jų laikė palestiniečių vėliavas.

AFP žurnalistai teigė, kad Izraelio kariai į visus, kurie artėjo prie pasienio tvoros, paleido ašarines dujas.

Gazos Ruožą valdantis palestiniečių judėjimas „Hamas“ prieš ketvirtadienio renginį sakė, kad „smerkia sionistų okupacijos (Izraelio) kampaniją prieš mūsų palestiniečių žmones okupuotoje Jeruzalėje“.

Prieš dvejus metus, po ištisas savaites trukusio smurto Jeruzalėje, kai buvo sužeista dešimtys palestiniečių, per šią metinę demonstraciją kilo „Hamas“ ir Izraelio karas.

Kalbėdamas ketvirtadienį ryte Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) sakė, kad eitynės Jeruzalėje rengiamos „praėjus 75 metams po to, kai ji buvo atkurta kaip atgimusios Izraelio valstybės sostinė, ir 56 metams po susijungimo“.

Eitynėse, skirtose Izraelio vadinamajai Jeruzalės dienai paminėti, dalyvavo ir du jo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų ministrai, Itamaras Ben-Gviras ir Bezalelis Smotrichas (Bezalelis Smotričas).

„Šiandien „Hamas“, kuri mums grasino, sakome: „Jeruzalė yra mūsų“, – sakoma I. Ben-Gviro pareiškime.

Smurto sumažėjo

Po 1967 metų Šešių dienų karo Izraelis aneksavo Rytų Jeruzalę ir jos senamiestį, bet tarptautinė bendrija šio žingsnio niekada nepripažino.

Prieš kelias dienas po įnirtingų kovų su „Islamo džihado“ kovotojais Gazos Ruože įsigaliojo paliaubos. Per kovas šiame blokuojamame palestiniečių anklave žuvo 33 žmonės, įskaitant daug civilių, o Izraelyje – du žmonės, Izraelio pilietis ir darbininkas iš Gazos Ruožo.

Ketvirtadienio eitynės prasidėjo vakarinėje miesto dalyje, po to eita į rytinę Jeruzalės dalį ir per senamiestį link Vakarinės sienos, kur, pasak vietos valdžios institucijų, apie 50 000 žmonių dalyvavo vakarinėje žydų maldoje.

Daugiausia žygiavo jauni vyrai, kai kurie vilkėjo baltus marškinėlius ir nešė Izraelio vėliavas, o juos stebėjo apie 2 500 policijos pareigūnų.

Prieš prasidedant eitynėms palestiniečiai, senamiestyje turintys parduotuvių, baigė darbą ir jas uždarė.

72 metų gyventojas Abu al Abedas teigė norėjęs grįžti namo. Eitynių dalyviai „yra kenkėjiški, jie eina ir pradeda daužyti parduotuvių ir mūsų namų duris“, sakė jis AFP.

Pirmiesiems eitynių dalyviams atvykus į senamiestį, tarp žydų ir palestiniečių jaunuolių kilo muštynės. Policijos teigimu, kai kuriais atvejais „teko imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią trinčiai ir provokacijoms“.

Izraelio vyriausybė paklūsta žydų ekstremistams.

Tačiau palyginti su praėjusiais metais, kai prie Damasko vartų policijai susirėmus su prieš eitynes protestuojančiais palestiniečiais buvo sužeisti mažiausiai 79 žmonės, smurto gerokai sumažėjo.

Prieš eitynes dešimtys žydų, tarp kurių buvo bent trys B. Netanyahu partijos „Likud“ įstatymų leidėjai ir I. Ben-Gviro „Žydų jėgos“ frakcijos ministras, apsilankė Jeruzalės Al Aksos mečetėje – trečioje pagal svarbą islamo vietoje.

Žydams, kurie šią vietą vadina Šventyklos kalnu ir garbina ją kaip švenčiausią savo religijos vietą, čia leidžiama lankytis, bet ne melstis.

Tarp izraeliečių, mojavusių vėliavomis prie Damasko vartų likus kelioms valandoms iki oficialaus mitingo pradžios, buvo ir transporto ministrė Miri Regev iš „Likud“.

Palestiniečių prezidento Mahmudo Abbaso (Mahmudo Abaso) atstovas įspėjo Izraelį nerengti šios vėliavų eisenos, kurią pavadino provokuojama.

Parado organizavimas nepaisant nieko „patvirtina, kad Izraelio vyriausybė paklūsta žydų ekstremistams“, trečiadienį sakė M. Abbaso atstovas Nabilas Abu Rudeineh (Nabilas Abu Rudeinė).

Nuo praėjusių metų demonstracijos Izraelio vadovybė žymiai pasislinko kraštutinės dešinės link.

I. Ben-Gviras, nacionalinio saugumo ministras, 2007 metais buvo nuteistas už paramą vienai teroristinei grupei ir rasizmo kurstymą.

B. Smotrichas yra finansų ministras ir turi tam tikrų įgaliojimų okupuotame Vakarų Krante. Jis anksčiau taip pat yra išsakęs kurstytojiškų komentarų apie palestiniečius.

Incidentas įvyko likus kelioms dienoms iki musulmonų šventojo Ramadano mėnesio pabaigos. Per šiemetinį Ramadaną Izraelyje, aneksuotoje Rytų Jeruzalėje ir okupuotame Vakarų Krante buvo daug kruvinų išpuolių ir susirėmimų.

Izraelio policija pranešė apie įtariamą teroristinę ataką neramiame Rytų Jeruzalės Šeich Džaros rajone ir nurodė, kad buvo pašauti du automobilininkai. Nukentėjusieji nugabenti į ligoninę, sakė medikai.

„Policijos ir pasienio policijos pareigūnai... ieško iš įvykio vietos pabėgusio įtariamojo“, – sakoma policijos pranešime.

Izraelio saugumo pajėgos uždarė rajono gatves. Naujienų agentūros AFP žurnalistas matė, kaip pareigūnai įeina į vieną palestiniečių namą, taip pat paieškoje dalyvaujančius droną, sraigtasparnį ir policijos šunis.

Policijos ir pasienio policijos pareigūnai... ieško iš įvykio vietos pabėgusio įtariamojo.

Policija paskelbė netoli išpuolio vietos suradusi kaltininko ginklą – vieną iš palestiniečių Vakarų Krante gaminamų automatų „Carlo“.

„Hadassah“ ligoninė Jeruzalėje pranešė, kad buvo atvežtas 48 metų vidutinio sunkumo būklės žmogus su šautine žaizda, o medicinos centras „Shaare Zedek“ paskelbė gydantis šeštą dešimtį metų einantį vyrą, kurio būklė taip pat vidutinio sunkumo.

Šeich Džara yra tapusi palestiniečių priešinimosi Izraelio kontrolei aneksuotoje Rytų Jeruzalėje simboliu.

Antradienio išpuolis prie Simono Teisiojo – judėjų Antrosios šventyklos laikų vyriausiojo dvasininko – kapo įvykdytas kitą dieną po to, kai peiliu ginkluota palestinietė sužeidė izraelietį prie Guš Eciono sankryžos Vakarų Kranto pietuose. Užpuolikė buvo pašauta ir vidutinio sunkumo būklės nuvežta į ligoninę.

Izraelio ir palestiniečių konfliktas šiemet jau pareikalavo mažiausiai 96 palestiniečių, 19 izraeliečių, vieno ukrainiečio ir vieno italo gyvybių, rodo AFP kaupiami oficialūs duomenys.

Tarp žuvusių palestiniečių yra kovotojų ir civilių, įskaitant nepilnamečius, o dauguma žuvusių izraeliečių yra civiliai, tarp jų yra nepilnamečių ir trys arabų mažumos nariai.