„V. Putino pradėto karo prieš Ukrainą akivaizdoje transatlantinė bendrija reagavo vieningai. Ryžtas, o ne nuolaidžiavimas išlieka svarbiausiu principu – istorija mus moko, kad teritorinės nuolaidos dažnai tik padidina agresorių apetitą. Taigi, reikalavimas atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą yra teisingas. Ir toliau tęsime mūsų finansinę, humanitarinę ir karinę paramą Ukrainai“, – kalboje sakė J. Gauckas.

Vis dėlto jis pridūrė, kad Rusija nusprendė kariauti neapsiribodama vien Ukraina – netiesiogiai jos priešais yra paskelbtos liberalios demokratijos Vakaruose.

Anot eksprezidento, Rusija nori susilpninti Vakarų strateginius gebėjimus, valią ir vertybes.

„Būdamos gintis pajėgios demokratijos, mes turime prisitaikyti prie šių iššūkių ir įrodyti, kad gebame veikti. Negalime sustingti iš baimės. Baimės, kaip antropologinės žmogiškosios egzistencijos konstantos, supratimas yra viena. Kita yra suvokti, kad žmonės gali kovoti su savo baime ir ją nugalėti, kad drąsa gali rastis ten, kur ji ilgą laiką nebuvo gyvenimo dalimi“, – kalbėjo J. Gauckas.

VDU garbės daktaro regalijos Vokietijos lyderiui suteiktos už nuopelnus tarptautinio bendradarbiavimo, taikos palaikymo ir demokratijos stiprinimo srityse bei reikšmingą indėlį puoselėjant laisvės, teisingumo, solidarumo vertybes.

E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Jis teigė, jog būnant prezidentu, jam Lietuva bei kitos Baltijos šalys buvo „politiškai ir emociškai labai artimos“.

Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, buvęs prezidentas pabrėžė, jog Lietuva labai anksti suprato, jog tai „išpuolis prieš Europą ir visą Vakarų pasaulį, tikrąja to žodžio prasme išpuolis prieš demokratišką modernybę, prieš žmonių laisvę ir prieš teisinę valstybę“.

Jis sakė, jog labai svarbu, kad Vokietija prisideda prie Lietuvos saugumo stiprinimo.

„Tai ne tik atsakas į apčiuopiamą Rusijos karinę grėsmę. Tai yra investicija į bendrų vertybių, kurių svarba vėl išryškėjo Rusijos grėsmės akivaizdoje, gynimą“, – tvirtino J. Gauckas.

Jis įspėjo, kad Rusija nusprendė neapsiriboti vien Ukraina – Europos Sąjunga bei NATO netiesiogiai taip pat yra paskelbtos priešais.

„Nežinome, kaip baigsis šis karas. Tačiau mes žinome, kas pastatyta ant kortos – ne tik Ukrainai, bet ir visoms laisvoms tautoms“, – kalbėjo J. Gauckas.

J. Gauckas Vokietijos prezidento pareigas ėjo nuo 2012-ųjų iki 2017-ųjų.

1967 metais jis buvo įšventintas į evangelikų liuteronų kunigus,  jį nuolat stebėjo Rytų Vokietijos slaptoji policija (Stasi). 1989-aisiais J. Gauckas dalyvavo antikomunistiniuose protestuose Rytų Vokietijoje ir įkūrė opozicinį judėjimą „New Forum“, prisidėjusį prie Vokietijos vieningosios socialistų partijos žlugimo.

Nuo 1990-ųjų jis dešimtmetį dirbo Stasi įrašų agentūros federaliniu komisaru. Ši institucija padėjo atskleisti buvusios komunistinės Rytų Vokietijos slaptosios policijos nusikaltimus.

Jį Vokietijos lyderis gavo už nuopelnus tarptautinio bendradarbiavimo, taikos palaikymo ir demokratijos stiprinimo srityse bei reikšmingą indėlį puoselėjant laisvės, teisingumo, solidarumo vertybes.

J. Gauckas Vokietijos prezidento pareigas ėjo nuo 2012-ųjų iki 2017-ųjų.

1967 metais jis buvo įšventintas į evangelikų liuteronų kunigus,  jį nuolat stebėjo Rytų Vokietijos slaptoji policija (Stasi). 1989-aisiais J. Gauckas dalyvavo antikomunistiniuose protestuose Rytų Vokietijoje ir įkūrė opozicinį judėjimą „New Forum“, prisidėjusį prie Vokietijos vieningosios socialistų partijos žlugimo.

Nuo 1990-ųjų jis dešimtmetį dirbo Stasi įrašų agentūros federaliniu komisaru. Ši institucija padėjo atskleisti buvusios komunistinės Rytų Vokietijos slaptosios policijos nusikaltimus.

Kaip nurodo Prezidentūra, politikai taip pat kalbėjosi apie dvišalius Lietuvos ir Vokietijos santykius, bendradarbiavimą gynybos srityje.

Prezidentai taip pat aptarė Europos ateitį ir Europos Sąjungos globalaus veikimo prioritetus, istorinės atminties klausimus, pažymėdami kovos su dezinformacija ir istorijos revizionizmu svarbą.

G. Nausėda pabrėžė vertinantis glaudų bendradarbiavimą su Vokietija saugumo srityje ir šalies tvirtą įsipareigojimą kolektyviniam saugumui.

J. Gauckas Lietuvoje lankosi, nes jam trečiadienį bus suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Garbės daktaro vardas.

Kaip pranešė universitetas, VDU Garbės daktaro vardas buvusiam prezidentui suteiktas už nuopelnus tarptautinio bendradarbiavimo, taikos palaikymo ir demokratijos stiprinimo srityse bei reikšmingą indėlį puoselėjant laisvės, teisingumo, solidarumo vertybes.

Po ceremonijos J. Gauckas surengs diskusiją su studentais, kurioje aptars, kaip „Rusijoje neįvykus desovietizacijai įsitvirtino neostalinistinis Vladimiro Putino režimas“.

1967 metais J. Gauckas buvo įšventintas į evangelikų liuteronų kunigus. Dėl to, ir dėl neslepiamų antikomunistinių pažiūrų, jį nuolat stebėjo Rytų Vokietijos slaptoji policija (Stasi).

1989-aisiais J. Gauckas dalyvavo antikomunistiniuose protestuose Rytų Vokietijoje ir įkūrė opozicinį judėjimą „New Forum“, kuris prisidėjo prie Vokietijos vieningosios socialistų partijos žlugimo.

Nuo 1990-ųjų jis dešimtmetį dirbo Stasi įrašų agentūros federaliniu komisaru. Ši institucija padėjo atskleisti buvusios komunistinės Rytų Vokietijos slaptosios policijos nusikaltimus.

2012-aisiais J. Gauckas laimėjo Vokietijos prezidento rinkimus ir buvo pareigose iki kadencijos pabaigos 2017-aisiais.

Kaip pranešė universitetas, VDU Garbės daktaro vardas Joachimui Gauckui suteiktas už nuopelnus tarptautinio bendradarbiavimo, taikos palaikymo ir demokratijos stiprinimo srityse bei reikšmingą indėlį puoselėjant laisvės, teisingumo, solidarumo vertybes.

VDU A. Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro vadovas, profesorius Robertas van Vorenas sako, kad J. Gauckas yra „vienas iš paskutiniųjų mohikanų, iškiliausių Rytų Europos moralinių figūrų“, kurios besibaigiant komunistiniam laikmečiui ženkliai prisidėjo prie laisvės ir demokratijos plėtros šiame regione.

„Kaip ir Andrejus Sacharovas bei Vaclovas Havelas, jis išliko aukščiau politikos, kaip tautos atstovas. Jis Rytų Vokietijoje ne tik dirbo pastoriumi, bet ir buvo disidentas, vienas iš demokratinės opozicijos įkūrėjų, o vėliau tapo ir visos Vokietijos prezidentu“, – tvirtino R. van Vorenas.

Pasak universiteto, po ceremonijos svečias surengs diskusiją su studentais, kurioje aptars, kaip „Rusijoje neįvykus desovietizacijai įsitvirtino neostalinistinis Vladimiro Putino režimas“.

1967 metais J. Gauckas buvo įšventintas į evangelikų liuteronų kunigus. Dėl to, ir dėl neslepiamų antikomunistinių pažiūrų, jį nuolat stebėjo Rytų Vokietijos slaptoji policija (Stasi).

1989-aisiais J. Gauckas dalyvavo antikomunistiniuose protestuose Rytų Vokietijoje ir įkūrė opozicinį judėjimą „New Forum“, kuris prisidėjo prie Vokietijos vieningosios socialistų partijos žlugimo.

Nuo 1990-ųjų jis dešimtmetį dirbo Stasi įrašų agentūros federaliniu komisaru. Ši institucija padėjo atskleisti buvusios komunistinės Rytų Vokietijos slaptosios policijos nusikaltimus.

2012-aisiais J. Gauckas laimėjo Vokietijos prezidento rinkimus ir buvo pareigose iki kadencijos pabaigos 2017-aisiais.

R. van Voreno teigimu, J. Gaucką ir VDU sieja bendros vertybės, siekiai ir veikla demokratijos, laisvės vardan.

Pasak profesoriaus, buvęs Vokietijos prezidentas tam tikra prasme buvo ir savo gimtosios šalies susivienijimo simbolis, iš kurio šiandien įkvėpimo gali semtis ukrainiečiai.

„Pasibaigus karui, Ukraina turės didžiulį uždavinį – susigrąžinti okupuotas teritorijas, paversti jas ukrainietiškomis. Tam tikriausiai prireiks ne vienos kartos. Manau, J. Gaucko vaidmuo suvienijant Vokietiją yra labai svarbus pavyzdys“, – teigia R. van Vorenas.

Paskutinio savo prezidentinio užsienio vizito į Rygą atvykęs J.Gauckas po susitikimo su Baltijos šalių prezidentais sakė, kad pats užaugo komunizmo eroje, todėl labai geria supranta Baltijos šalių rūpesčius, ypač susijusius su saugumo padėtimi.

Vokietijos prezidentas patvirtino, kad Vokietija palaiko ir visada palaikys Baltijos šalis. J.Gauckas ne vieną kartą sakė, jog Vokietija pasisako už Baltijos šalių gynybos stiprinimo priemones.

„Mūsų solidarumas nesibaigia vien žodžiais. Mes visi turime atremti Rusijos dezinformacijos kampaniją“ – sakė jis.

Pasak J.Gaucko, ES šiuo metu susiduria su „tam tikromis vienybės problemomis“. Susirūpinimą kelią ir ES gyventojų kritiškos nuotaikos, ypač po to, kai Britanija nubalsavo už išstojimą iš ES, sakė prezidentas.

„Mums reikia stiprios ir vieningos ES. Mes taip pat privalome turėti tvarų susitarimą dėl ES ateities“, – kalbėjo prezidentas ir pridūrė, jog ES valstybės turi susitaikyti su tam tikrais kompromisais.

Tuo metu Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis keletą kartų pabrėžė, jog Vokietija yra viena pagrindinių Baltijos šalių bendradarbiavimo partnerių ne tik ekonomikos, bet ir regioninio saugumo stiprinimo srityje.

R.Vėjuonis, kalbėdamas apie regioninį saugumą, atkreipė dėmesį į NATO viršūnių susitikime Varšuvoje priimtų sprendimų svarbą. Jis taip pat paragino sąjungininkes aktyviau kovoti su hibridinio karo grėsmėmis bei imtis visų įmanomų priemonių Sirijos karui užbaigti.

Latvijos prezidentas dar sakė, kad bendradarbiavimą su naująja JAV prezidento administracija būtina tęsti ir stiprinti.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė regioninio saugumo svarbą ir padėkojo Vokietijai už sprendimą vadovauti NATO batalionui Lietuvoje.

„Vokietija supranta bendrus įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė NATO narės“, – sakė ji, dar pridurdama, kad Jungtinės Valstijos taip pat lieka patikima NATO sąjungininkė.

Lietuvos prezidentė dar pabrėžė, kad būtinas bendras suvokimas apie ES ateitį, o tai reiškia kad Baltijos šalys turi koordinuoti savo požiūrius, taip pat ir į „Brexit“.

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid taip pat padėkojo Vokietijai dėl jos dalyvavimo regiono reikaluose ir sakė, kad „mes galime didžiuotis turėdami tokią šalį Baltijos regione“.

Estijos prezidentė yra įsitikinusi, kad Baltijos šalys gali didžiuotis bendromis su Vokietija vertybėmis. Ji dar pažymėjo, kad Vokietija taip pat gali didžiuotis, jog taip daug rūpinasi šiuo regionu. K.Kaljulaid pažymėjo, kad ES projektas laikui bėgant turi stiprėti.

Šis Berlyne leidžiamas laikraštis nemini jokio šios žinios šaltinio, bet pažymi, kad populiarusis buvęs evangelikų liuteronų kunigas, kurį daugelis vokiečių, kaip rodo apklausos, norėtų matyti prezidento poste dar vieną kadenciją, informuos kanclerę Angelą Merkel apie savo sprendimą pirmadienį.

„Būtent jo partnerė Daniela Schadt (Daniela Šadt) patarė jam nesiekti antros kadencijos, ypač dėl amžiaus ir sveikatos būklės“, – parašė „Bild“.

Naujienų agentūrai AFP susisiekus su prezidentūra, atstovas atsisakė komentuoti tik pažymėjo kad šis pranešimas tesąs „spėlionė“.

J.Gauckas prezidentu tapo 2012 metais, kai jo konservatyvusis pirmtakas Christianas Wulffas (Kristjanas Vulfas) buvo priverstas trauktis iš posto dėl kaltinimų korupcija.

„Kaip ir Niujorke, kur važiuoju, taip ir čia mes kalbame, kad būtina užtikrinti atominės energetikos saugumą, ir ypač šalia Europoje esančiose elektrinėse, nes nuo šio saugumo priklauso viso regiono saugumas. Kiek žinau, Vokietija mus palaiko, nes pati priėmusi sprendimą uždarinėti atominę energetiką. Čia supratimą rasime“, - Berlyne žurnalistams sakė Dalia Grybauskaitė, paklausta, kokios paramos dėl Astravo AE tikisi iš Vokietijos kanclerės Angelos Merkel.

Anot jos, Vokietija palaiko Lietuvos ir kitų šalių požiūrį, kad Astravo AE projektas turi atitikti Espo konvencijos standartus, ir tai, kad projektą turi patikrinti Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) ekspertai.

Lietuva yra aršiausia Baltarusijos, statančios atominę jėgainę, kritikė. Negaudama pakankamai informacijos apie AE projektą, Lietuva kreipėsi į Orhuso konvencijos Atitikties komitetą, kuris pernai birželį pateikė išvadas, jog Baltarusija pažeidė konvencijos nuostatas.

Espo konvencijos šalys narės yra paskelbusios, kad Astravo AE projektas neatitinka konvencijos reikalavimų. Pati Lietuva ne kartą kritikavo Baltarusiją, kad ji neužtikrina projekto, kuris statomas vos 50 kilometrų nuo Vilniaus, saugumo. Minskas atmeta Lietuvos priekaištus, sakydamas, kad atominėje elektrinėje užtikrins aukščiausius saugumo standartus.

Astravo AE stato Rusijos branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“. Statytojai teigia, jog pirmasis 1,2 gigavato (GW) galios blokas turėtų pradėti veikti 2018 metų pabaigoje, o toks patg antrasis reaktorius - 2020-ųjų viduryje. Jėgainė statoma 20 kilometrų nuo Lietuvos-Baltarusijos sienos ir apie 50 kilometrų nuo Vilniaus.

Dėmesys energetiniam saugumui

Vokietija turi mąstyti apie Europos Sąjungos (ES) energetinį saugumą, plėtodama per Baltijos jūrą Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projektą „Nord Stream 2“, sako Lietuvos prezidentė.

„Pirmiausia mėginama mums teigti, kad tai yra komercinis projektas tarp atskirų įmonių. Iš tiesų suprantame, kad tokio masto energetiniai projektai yra geopolitiniai projektai, todėl ir kreipiame dėmesį. Net 8 šalys pasirašė laišką ir Europos Komisijai, kuri laikosi neutraliai ir Vokietijos vyriausybei primename, kad turime galvoti apie visą Europos Sąjungą. Energetinės sąjungos kūrimas yra visų atsakomybė“, - po susitikimo su prezidentu Joachimu Gaucku (Joachimu Gauku) žurnalistams Berlyne sakė D.Grybauskaitė.

Anot jos, ES šalių energetinis saugumo išlaikymas turi būti prioritetas, mąstant apie bet kokių energetinių projektų vystymą.

„Leisti skaldyti ir valdyti Rusijai, kaip ji tai darė anksčiau tikrai to neturėtume, o pačiai Vokietijai vėl mėginti griūti į visišką priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių liūną, tikrai ko gero neverta. Šioje situacijoje geopolitiniuose projektuose vien interesas, vien nauda negali būti vertybė ir negali būti pagrindas. Tai yra pirmiausia visų Europos Sąjungos šalių saugumas, tiekimo saugumas“, - kalbėjo šalies vadovė.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ yra numačiusi, kad „Nord Stream 2“ turėtų būti pradėtas tiesti 2018 metų balandžio 1 dieną. Pernai rugsėjį „Gazprom“ su penkiomis Europos bendrovėmis (Vokietijos „Basf“ ir E.ON, Prancūzijos „Engie“, Austrijos OMV, Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos „Shell“) pasirašė susitarimą dėl bendros įmonės, kuri įgyvendintų Baltijos jūrą kertančio 10 mlrd. eurų vertės dujotiekio „Nord Stream“ plėtros projektą.

Tikimasi iki 2019 metų pabaigos nutiesti dvi papildomas „Nord Stream“ gijas, kurios vamzdyno metinį pralaidumą padidintų dukart iki 110 mlrd. kubų.

Planuojamas „Nord Stream 2“ dujotiekio paleidimas sutampa su numatyta Rusijos dujų tranzito per Ukrainą sutarties galiojimo baigtimi.

Valstybių vadovai aptarė dvišalių santykių stiprinimą ir naujas bendradarbiavimo galimybes, agresyvaus, provokatyvaus Rusijos elgesio ir propagandos keliamą grėsmę, bendrą atsaką į saugumo iššūkius. Lietuvos ir Vokietijos prezidentai taip pat pabrėžė europinių vertybių išsaugojimo ir paramos Ukrainos žmonėms svarbą.

Pasak šalies vadovės, Vokietija yra Lietuvos strateginė partnerė, su kuria mus sieja labai tvirti istoriniai, politiniai ir ekonominiai ryšiai, bendri interesai ES ir NATO.

„Lietuva ir Vokietija dar niekada nebuvo tokios artimos, glaudžiai dirbančios išvien dėl savo žmonių gerovės. Vokietija ne tik viena didžiausių mūsų šalies ekonominių partnerių, bet ir strateginė sąjungininkė, kurios kariai padeda užtikrinti Lietuvos saugumą. Be Vokietijos paramos mūsų valstybės raida nebūtų tokia sparti“, – sakė Prezidentė.

Lietuva ir Vokietija sėkmingai bendradarbiauja praktiškai visose srityse. Ši valstybė yra trečia pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė ir investuotoja. Mūsų šalyje veikia apie 500 vokiško kapitalo įmonių, kurios sukūrė 17 000 darbo vietų. Vokiečių verslininkai teigiamai vertina ekonominę Lietuvos padėtį ir perspektyvas, 9 iš 10 verslininkų savo veiklai vėl rinktųsi Lietuvą. Klaipėdos uoste į Vokietiją ir iš jos gabenami kroviniai sudaro didžiausią krovinių apyvartą.

Valstybių vadovai aptarė Lietuvos gynybos stiprinimo priemones – nuoseklų krašto gynybos finansavimo didinimą, šauktinių tarnybos sugrąžinimą, nacionalinių greito reagavimo pajėgų sukūrimą ir karinės technikos modernizavimą.

Prezidentė pabrėžė Vokietijos indėlio svarba mūsų šalies saugumui. Vokietija operatyviai sureagavo į Baltijos šalims iškilusias grėsmes ir atsiuntė savo rotacines pajėgas ir karinę techniką, sustiprino Baltijos oro policijos misiją, aktyviai įsijungė į NATO kolektyvinės gynybos pratybas Baltijos šalyse. Šiuo metu Lietuvoje taip pat dislokuoti vokiečių kariai ir karinė technika – Lietuvoje iš viso šiemet bus dislokuota apie 600 šios valstybės karių.

Intensyvūs ryšiai mokslo, medicinos, kultūros ir regioninio bendradarbiavimo srityse. Lietuvos ir Vokietijos mokslininkai pagal įvairias ES mokslinių tyrimų programas prisideda prie 50 bendrų projektų. Medicinos srityje su Vokietijos gydymo ir mokslo įstaigomis bendradarbiauja Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kauno klinikos ir Vilniaus universiteto Santariškių klinikos. Vyksta studentų mainai

Vokietijos Heseno žemė remia jau 60 metų Hiutenfelde veikiančią Vasario 16-osios gimnaziją, kurioje mokosi lietuvių jaunimas iš viso pasaulio. Vokietijoje veikia dar 7 lituanistinės mokyklos, šios šalies universitetuose baltų kalbos ir kultūra dėstoma 10 Baltistikos centrų. Lietuvos ir Vokietijos menininkai vykdo bendrus meno ir istorijos projektus, kuriose nagrinėjamos istorinės, žydų kultūrinio paveldo, pokaryje beglobių vokiečių vaikų, vadinamų „vilko vaikais“, temos. Nidoje šiemet vyks 20-asis tarptautinis Nobelio premijos laureatui Tomui Manui skirtas festivalis. Kitąmet Lietuva pagrindinės viešnios teisėmis dalyvaus tarptautinėje Leipcigo mugėje. Goethe‘s institutas Vilniuje skatina vokiečių kalbos mokymą, rengia mokytojų kvalifikacijos kursus.

Prezidentė Vokietijos vadovui padovanojo tautodailės kūrinį – iš medžio išdrožtą „Rūpintojėlį“, simbolizuojantį vidinę stiprybę ir atjautą, bei Karaliaučiuje gyvenusio ir kūrusio Kristijono Donelaičio „Metus“. Šis kūrinys yra įtrauktas UNESCO saugomo pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Taip pat šalies vadovės bičių sunešto medaus ir juodos duonos.

Prezidentas Joachimas Gauckas yra griežtas komunizmo kritikas, gerbiamas laisvės ir žmogaus teisių gynėjas, 2008 m. kartu su Vaclavu Havelu ir Vytautu Landsbergiu pasirašęs Prahos deklaraciją dėl Europos sąžinės ir komunizmo.

Dviejų dienų vizito metu numatyti Lietuvos vadovės susitikimai su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir prezidentu Joachimu Gaucku (Joachimu Gauku). Su Vokietijos vadovais prezidentė žada aptarti bendradarbiavimą sprendžiant geopolitines problemas, taip pat dvišalių santykių stiprinimo galimybes, teigia Prezidentūra.

Vokietijos prezidentas J.Gauckas su valstybiniu vizitu Lietuvoje viešėjo 2013 metų vasarą.

D.Grybauskaitė trečiadienį ir ketvirtadienį vyksiančio vizito metu taip pat atidarys inovacijoms bei gyvybės mokslams skirtą Lietuvos – Vokietijos verslo forumą, apsilankys Potsdame.