Sėkmės ženklas

Šiandien žinoma moteris džiaugiasi, kad odontologijos klinikos "Neodenta" specialistai vos per vieną dieną padėjo jai susigrąžinti tobulą šypseną.

Tačiau tam pasiryžti J.Bartaškienei prireikė net metų. Atrodytų, drąsos ir pasitikėjimo savimi aktyvi sporto ir pramogų pasaulio veikėja tikrai nestokoja, o šypsena – jos sėkmės ženklas.

J.Bartaškienė įsitikinusi, kad labai svarbu į gyvenimą žvelgti pozityviai ir džiaugtis kiekviena akimirka.

"Ne kartą įsitikinau, kad nuoširdi šypsena gali daryti stebuklus, padėti nusivylusiems ar nusiminusiems, į gyvenimą pritraukti ir kitus laimingus žmones", – teigia ji.

Po gydymo – pastebimai pagerėjusi savijauta

J.Bartaškienė atskleidžia, kad jaunystėje jos dantys buvo  sveiki, tvirti, o šypsena – žavinga. Ilgainiui daugumos dantų būklė prastėjo, kol galiausiai juos teko pašalinti, todėl šypsenos defektus teko slėpti dantų tiltu. Jam susidėvėjus, veide ir vėl atsirado nepageidaujami šypsenos pokyčiai.

"Dar prieš metus negalėjau plačiau nusišypsoti. Jaučiausi suvaržyta, įsitempusi ir visada galvojau, kaip per daug neatverti burnos", – suprastėjusios savijautos prisiminimais dalijasi J.Bartaškienė.

"Šiuo metu jaučiuosi ne tik be galo laiminga, bet ir kupina geriausių emocijų. Esu dėkinga implantologijos ir estetinės odontologijos klinikos "Neodenta" specialistams, kurie išpildė mano svajonę susigrąžinti kerinčią šypseną. Dabar mano savijauta puiki. Galiu drąsiai šypsotis, daugiau savęs nebevaržyti, o bendraudama su aplinkiniais jaučiuosi atsipalaidavusi, labiau savimi pasitikiu. Neįtikėtina, tačiau mano šypsena atrodo lygiai taip pat puikiai, kaip ir jaunystėje", – džiaugiasi žinoma televizijos projektų dalyvė.

J.Bartaškienė pripažįsta, kad gydytojai odontologai jai visuomet kėlė didžiausią baimę. Vienintelė priežastis, dėl kurios ji vengė apsilankyti pas odontologus ir negalėjo anksčiau džiaugtis puikiais gydymo rezultatais, buvo patirtas skausmas odontologinių procedūrų metu ir gręžimo garsai. Nuo tobulos šypsenos garsią trenerę skyrė tik vienas žingsnis – įveikti savo baimes.

"Man teko garbė teisėjauti Nacionalinės estetinės odontologijos akademijos organizuojamame estetinio plombavimo konkurse "Estetiko". Būtent jo metu sužinojau ir įsitikinau, kokio aukšto lygio pažangias gydymo metodikas efektyviam ir greitam pacientų gydymui taiko profesionali klinikos "Neodenta" gydytojų komanda, kaip šiltai ir profesionaliai rūpinamasi pacientu", – taip apie savo patirtį, kada atsirado pasitikėjimas gydytojais odontologais ir išnyko visos baimės, pasakoja J.Bartaškienė.

Klinikoje "Neodenta" taikoma "visi ant keturių" gydymo implantais metodika šiuo metu yra viena pažangiausių implantavimo procedūrų, kuri sėkmingai taikoma visame pasaulyje.

"Visi ant keturių" gydymo metodika – laisvė nevaržomai šypsotis

Aerobikos trenerė teigia įsitikinusi, kad graži šypsena neatsiejama nuo geros savijautos. Nepriekaištingos išvaizdos, tvirti ir ilgaamžiai dantys leidžia užtikrintai ir drąsiai jaustis, nevaržomai šypsotis, juoktis, bendrauti ir kokybiškai maitintis, kramtyti įvaraus raciono maistą. Jų netekus dėl atsiradusio nepasitikėjimo ar baimės jausmo tampame uždaresni, vėliau gali kilti ir įvairių sveikatos sutrikimų.

Implantacija šiuolaikinėje odontologijoje – geriausias sprendimas atkurti nuolatinius dantis, estetinę jų išvaizdą ir norintiems be jokio diskomforto išsaugoti sveikatą. Pacientams, kurie jaučia diskomfortą dėl trūkstamų dantų, iš karto po procedūros atkuriama visa kramtymo funkcija ir šypsenos estetika. J.Bartaškienė pripažįsta, kad buvo neverta delsti. Po sugrąžintų natūraliai atrodančių ir tvirtų dantų pagerėjo ne tik savijauta, bet ir sugrįžo noras nuoširdžiai, plačiai ir drąsiai šypsotis.

Klinikoje "Neodenta" taikoma "visi ant keturių" gydymo implantais metodika šiuo metu yra viena pažangiausių implantavimo procedūrų, kuri sėkmingai taikoma visame pasaulyje. Inovatyvios metodikos konceptas – moksliškai įrodyta ir pagrįsta, patentuota gydymo metodika leidžia vos per vieną dieną atkurti visus paciento dantis. Procedūros metu vietoje tradicinių aštuonių įsriegiami tik keturi implantai. Ant jų uždedami laikini, nuo natūralių dantų niekuo nesiskiriantys dantys, kurie vėliau pakeičiami estetiškos išvaizdos, tvirtu ir patogiu nuolatiniu protezu.

Inovatyvi implanto medžiaga natūraliai prigyja kauliniame audinyje, sudarydama tvirtą, ilgaamžį, stabilų pagrindą naujiems dantims. Žandikaulyje įtvirtinami dantų implantai apsaugo jį nuo tolimesnio sunykimo ir nesukelia neigiamo poveikio šalia esantiems dantims. Tokiu būdu gali būti atkurti tiek vieno, tiek abiejų žandikaulių dantys. Pacientai jau tą pačią dieną gali laisvai valgyti, bendrauti ir gyventi visavertį kokybišką gyvenimą.

Garantija – be rūpesčių

"Visi ant keturių" metodika leidžia išvengti sudėtingų kaulo priauginimo procedūrų, papildomų rūpesčių ir taupo pacientų laiką – suburta kompetentingų klinikos gydytojų komanda užtikrina, kad pacientu bus pasirūpinta nuo pirminės konsultacijos iki baigiamųjų procedūrų. Be to, visiems klinikoje "Neodenta" dantų implantams suteikiama viso gyvenimo garantija, todėl pacientai gali jaustis saugūs dėl implantų kokybės ir ilgaamžiškumo. Vienas iš didžiausių pranašumų yra tai, kad procedūros metu nejaučiama jokių nemalonių pojūčių.

J.Bartaškienė rekomenduoja

"Implantacija – stebuklas! Atsiguliau, užmigau ir atsikėliau su gražiais dantimis ir šypsena! Nejutau skausmo ir neišgirdau gręžimo garsų nei prieš, nei po operacijos. Vis dar negaliu patikėti, kad šiuolaikinė odontologija taip pažengusi į priekį. Džiaugiuosi sprendimu savo šypseną patikėti būtent klinikos "Neodenta" specialistams. Vos užėjus į šią kliniką, tiesiog negaliu nesišypsoti! Jeigu norite kokybės, patogumo, puikaus aptarnavimo – rinkitės tik "Neodenta" kliniką", – besišypsanti Joana Bartaškienė dalijasi įspūdžiais.

Žinoma moteris, nors jau ir įžengusi į septintą dešimtį, niekada dėl nieko nesiskundžia, o savo užsidegimu pralenkia net ir dažną dvidešimtmetį. Šio sekmadienio TV8 laidoje „Sveikatos medis“ Joana ne tik papasakos, kas jai padeda išlikti tokiai žvaliai, bet ir dalins patarimus, padedančius kuo ilgiau išlaikyti jaunystę.

J. Bartaškienė – sportinės gimnastikos meistrė, Lietuvos moterų asociacijos prezidentė ir šių metų projekto „#BeActive Europos sporto savaitė“ ambasadorė. Charizmatiškoji sporto entuziastė yra puikiai visiems žinoma – žavi moteris dalyvavo ne viename televizijos projekte, o savo pavyzdžiu užkrečia tūkstančius.

„Jeigu jūs norit turėti gerą nuotaiką, gerą sveikatą – judėkit aktyviai nuo pat mažens. Tad dabar, reikia – šoku ant parketo, reikia – šoksit ir jūs“, – drąsiai sako 68-erių J. Bartaškienė.

Visą gyvenimą būdama fiziškai aktyvi, moteris savo mylima veikla užsiima iki šių dienų ir demonstruoja gerą sveikatą bei energiją. Ji – pavyzdys ne tik senjorams, bet ir jaunoms merginoms. „Sportas – jaunystės eliksyras“ , – mano Joana.

Gyvenimas gražus ir jis mums duotas vieną kartą, tad stenkimės jį pragyventi kuo gražiau, kuo įdomiau, kuo linksmiau, kuo aktyviau ir tikrai nuo to mes prailginsim savo gyvenimą.

Moteris iki dabar džiaugiasi gyvenimu ne tik sportuodama, bet ir į savo emocijų ratą įtraukdama kitus. Pozityvus mąstymas, aktyvus gyvenimo būdas neleidžia moteriai jaustis pagyvenusia. Jos energijos galėtų pavydėti net sėslūs moksleiviai, o būdama asociacijos #BeActive ambasadore, pasitelkdama savo charizmatiškumą moteris stengiasi užkrėsti sportu kiekvieną.

„Jeigu mes atsikelsime nuo ryto paniurę, pikti, tai ir visa diena tokia bus. Tada jausimės prastai, susirgsim rimtomis ligomis. Todėl būtina judėti, o judėjimo krypčių pasiūla šiais laikais yra labai įvairi. Nenorite sportuoti salėse – bėgiokite, plaukiokite, nenorite plaukioti – važinėkit dviračiais, jeigu norite – eikit. Ėjimas yra viena iš prieinamiausių ir dabar labai pripažintų sporto krypčių, kuri teigiamai veikia žmogaus organizmą. Aktyvus poilsis yra sveikatos pagrindas. Nereikia laukti, kol mes susirgsime, kol kas nors mums atsitiks. Reikia aktyviai gyventi ir tada, manau, visos ligos pralėks pro šoną“, – laidoje skatins žmones judėti ir dalins patarimus jaunystei išsaugoti J. Bartaškienė.

Šį sekmadienį laidoje „Sveikatos medis“ žiūrovai taip pat pamatys rugsėjo 13-15 dienomis vykusios konferencijos „Žmogaus mikrobiomos aktualijos“ reportažą apie žarnyno veiklą. Ši konferencija vyksta jau 31-ąjį kartą ir kaskart sukviečia gydytojus iš viso pasaulio.

Žmogaus mikroorganizmo visuma – mikrobiota – veikia kaip atskiras žmogaus organas. Bakterijų gaminamos medžiagos aktyviai veikia žmogaus organizmo procesus, o šio organo pakitimai gali būti ne tik infekcinių ligų priežastimi, bet ir rizikos veiksniu. Didžiausias dėmesys tarptautinėje konferencijoje buvo skiriamas bakterijai Clostridium difficile infekcijos sukeltam žarnyno uždegimui. Tai pavojinga infekcija, kartais net mirtina.

„Dėka pažangių naujos kartos technologijų atsirado galimybė tiksliai ištirti ir įvertinti žarnyno mikrobiotą, kokios bakterijos pas mus gyvena, ką jos ten veikia ir kokia yra tų bakterijų sąsaja su tam tikromis ligomis“, – laidoje, rodomoje sekmadienį 15 val.per TV8, teigs LSMU KK Gastroenterologijos klinikos vadovas, gydytojas gastroenterologas doc. Juozas Kupčinskas.

Jau ne pirmą kartą laidoje žiūrovai išgirs kaip gydyti prostatos vėžį. Šį kartą gydytojai kalbės apie naujausią diagnostiką šiai klastingai vyrų ligai įveikti. Onkologai džiaugiasi, kad dabar jau atsirado naujos technologijos padedančios tiksliai nustatyti, kur navikas yra įsitaisęs.

„Prostatos vėžys išlieka vėžiu Nr. 1 vyrų tarpe tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Iš kitos pusės pasižiūrėjus, tai vėžys, kurį mes šiuo metu, geriausiai galime diagnozuoti ir gana tobulai gydyti su gerais gydymo rezultatais“, – laidoje teigs NVI Onkourologijos skyriaus vedėjas, gydytojas urologas med. m. dr. Albertas Ulys.

Iniciatyva skirta sportui ir fiziniam aktyvumui skatinti. Ja siekiama įtraukti kuo daugiau europiečių, nepriklausomai nuo jų amžiaus, profesijos ar sportiškumo lygio, būti aktyviais. Šios sporto savaitės idėja – impulsas kasdieniam judėjimui ištisus metus.

Oficialiai Lietuvoje renginiai patenkantys į Europos sporto savaitės kalendorių yra registruojami nuo rugsėjo 9 d., nors savaitės oficialios datos yra rugsėjo 23 – 30 d., tačiau nacionaliniams koordinatoriams leidžiama pasirinkti tris projekto savaites rugsėjo mėnesį dėl skirtingų oro sąlygų bei skirtingų mokslo metų pradžių visoje Europoje. Lietuva Europos sporto savaitę #BEACTIVE pasitinka su daugiau nei 300 renginių, kurie įtraukia visų amžiaus grupių žmones.

„Judėjimas - tai gyvenimas, o gyvenimas - tai judėjimas. Ir aš labai džiaugiuosi, jog žmonės vis labiau pradeda suprasti sporto teikiamą naudą. Jeigu įpranti sportuoti nuo pat mažų dienų, tai gyvenimas visas bus be vaistų.” – sako viena iš Europos sporto savaitės Lietuvoje ambasadorių Lietuvos moterų sporto asociacijos prezidnetė - Joana Bartaškienė. Beactive ambasadoriais šiais metais taip pat yra olimpietis gimnastas Rokas Guščinas ir Simonas Dailidė – Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidnetas.

Beactive renginius šalyje organizuoja pavieniai sporto klubai, darželiai, mokyklos, savivaldybių sporto centrai, skėtines programas vykdo Lietuvos asociacija gimnastika visiems, Lietuvos Kūno kultūros mokytojų asociacija, Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos Sveikuolių sąjunga, Respublikinė ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacija, visuomenės sveikatos biurai, sporto ir sveikatingumo bei fitneso klubai ir daugelis kitų organizacijų bei pavienių žmonių, organizuojančių aktyvias fizines veiklas ir pramogas. Prie projekto taip pat prisideda Kūno kultūros ir sporto departamentas, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinės ligonių kasos, Tautinis olimpinis komitetas ir kt. organizacijos.

Europos sporto renginių Lietuvoje žemėlapis www.beactive.lt

Nacionalinis Europos sporto savaitės koordinatorius Lietuvoje – asociacija “Sportas visiems”.

Buitis greta koja kojon eina su meile sau. Tačiau kaip žinoma moteris tvarkosi ne tik su buitimi, bet ir su jausmais? 

Dar jaunystėje, puikiai pamena Joana,  paslapčia nuo vyrų su draugėmis ji pietaudavo restoranėliuose. Jos devizas visada buvo paprastas – reikia gyventi čia ir šia diena, gal rytoj naujos suknelės jau ir nebesinorės, o gardaus patiekalo nebegalės suvalgyti.

„Anksčiau moterys sau gailėdavo, o vyrams – ne. Tai tuos vyrus išpuošė ir tie – pas kitą išsipuošę išeidavo. O aš ne. Ir vyras turi būt tvarkingas, bet moteris sau truputėlį daugiau turi skirti“, – pasakoja Joana, pripažįstanti, jog meilę sau jai išugdė dar tėvai.

Anksčiau moterys sau gailėdavo, o vyrams – ne. Tai tuos vyrus išpuošė ir tie – pas kitą išsipuošę išeidavo. Manau, kad ir vyras turi būt tvarkingas, bet moteris sau truputėlį daugiau turi skirti.

„Labai norėjau, kad namuose būtų jauku, juk nesvarbu, ar ten brangūs paveikslai, vazos, indai. Visi mano indai naudojami čia ir dabar. Viską reikia daryti čia ir dabar, nes nežinai, ar rytoj prabusi”, – sako Lietuvos moterų sporto asociacijos prezidentė, į sportą vaikystėje atėjusi iš baleto.

Dar mokyklos metais Joana tapo sporto meistre, o iš jos tuomet pelnytų 150 diplomų tik du buvo ne pirmos vietos: „Turėjau būti pirma“, – šypsosi žinoma trenerė, už palaikymą pirmiausia dėkinga savo tėvams.

Tačiau moteris prisipažįsta visą gyvenimą buvusi labai impulsyvi. Nors buvo metas, kai norėjo save kiek perauklėti. Ir netgi stengėsi elgtis taip, kaip kitos, jai patikdavusios: „Man patikdavo santūrios moterys, ateina į svečius ir sėdi pasitempusios, tik galvą į vieną pusę, į kitą, ir aš galvoju, vieną sykį taip padarysiu. Bet kai aš taip pradėjau vienam baliuje, visi ėmė šnibždėti – kas tai Joanai, gal serga, ir aš vėl  – chi chi – ir mano inteligentiškumas baigėsi. Sakau, aš esu sportininkė ir jei kartais aš ką nors netaktiškai pasakau, tai iš savo spirgėjimo, iš savo vidinio jausmo, kurį man tėtis ir mama sukrovė. Gal tas mane ir veža į priekį, bet kartais būna ir negražu. Ką darysi“, – kvatoja žavinga moteris, atvirumu pakerinti kiekvieną, su ją bendraujantį.

Ir apie savo amžių ji kalba taip pat paprastai ir atvirai: „Kaip man bus 70, su bikiniu išeisiu, tikrai. O jeigu prastai atrodysiu, chalatuką užsimesiu, – švyti Joana, juokaujanti, jog galbūt ir tuomet niekas nuo jos nenusuks akių. – O paskui nežinau, kaip sveikata klostysis. Gal ir 80, ir 90-ties gerai jausiuos, reikia tikėti, o kodėl gi ne?“

Žinanti, ką reiškia mylėti, Joana pripažįsta 30 metų gyvenanti kaip karalienė. Ir nors anksčiau buvo visko, moteris niekada sau neleisdavo pasiduoti tamsioms mintims. Nieko nesigaili ir antrą kartą gyventų lygiai taip pat: „Senjoros dėvi klasiką, gražu, bet aš blogai jaučiuosi. O kai užsidedu mini, esu sportiška. Kam  vasarą vaikščioti ilgais sijonais, moterys, rodykime vyrams kojas su šortais. Kai sako – negražūs keliai,  galvoju, palaukit, ateis laikas ir jums, jaunesniems, atsiras tokie patys keliai. Mano vyras visada mato, kaip  apsirengiu, ir sako man komplimentus. Tikina, nėra šiuose namuose jaunesnės ir gražesnės”, – pasakoja J. Bartaškienė.

Apie meilę bet kuriame amžiuje, apie jausmus sau ir gebėjimą žvelgti į gyvenimą pozityviai – su J. Bartaškiene „Stiliuje” rugsėjo 8 d. 19.30 val. per LRT TELEVIZIJĄ ir portale lrt.lt Vedėja Violeta Baublienė.

„Buvo laikas, kai pas kirpėją Džeinarą Masalienę ateidavau kartą ar du kartus per savaitę – galvos pati neploviau turbūt kokius septynerius metus!“, – apsilankiusi Kaune esančios „Mi” grožio studijos vienerių metų gimtadienio šventėje šmaikštavo J. Bartaškienė.

„Kiek kartų esu prašiusi, kad padarytų man žurnale ar gatvėje pastebėtą madingą šukuoseną, plaukus nudažytų viena ar kita įmantresne spalva... Dabar džiaugiuosi, kad man ji niekada nepataikavo, nes kažin kuo viskas būtų pasibaigę“, – juokdamasi kalbėjo J. Bartaškienė.

Bendravimu su D. Masaliene patenkinta ir žinoma stilistė Viktorija Šaulytė. „Mes nuolat eksperimentuojame. Kartą kirpėjos kėdėje praleidau net septynias valandas ir du kartus per tą laiką pakeičiu išvaizdą“, – pasakojo neretai kirpėjams skirtuose seminaruose modeliu tampanti žinoma mergina.

Stilistė su siaubu prisimena, kai veidrodyje išvydo save tą akimirką, kai plaukų spalva buvo „nuimta“ ir ji trumpam tapo blondine. „Dviems minutėms! Kaip man tada buvo negražu! Gerai, kad tai tebuvo akimirka, be kurios nebūtų įmanoma įvykdyti to, kas buvo kirpėjos sumanyta“, –  sakė V. Šaulytė. Vakaro metu ji tapo ir vieno iš bendrai su kirpėja D. Masaliene ir visažiste Ginte Ramutyte kurto įvaizdžio modeliu. Iš viso specialisčių trio sukūrė keturis skirtingus įvaizdžius – teminį, dalykinį, vestuvinį ir vakarinį.

Plaunant galvą pirmiausia reikia sušildyti jos odą. Tą padaryti galima tiesiog kelias minutes ant plaukų pilant šiltą vandenį.

„Gražiai atrodyti kasdien ir dailiai susišukuoti tikrai įmanoma patiems. Tereikia prisiminti keletą taisyklių ir būtinai rūpintis švaria galvos oda“, – kalbėjo grožio studijos įkūrėja.

Anot jos, plaunant galvą pirmiausia reikia sušildyti jos odą. Tą padaryti galima tiesiog kelias minutes ant plaukų pilant šiltą vandenį. Tuomet jie yra trenkami šampūnu, kuris įmasažuojamas ir netrukus būna nuskalaujamas. Antrasis galvos plovimas šampūnu jau būna ilgesnis – būtina bent minutę jį palikti ant plaukų, kad „padirbėtų“ priemonėje esančios veikliosios medžiagos. Paskutinis procedūros etapas – kondicionierius, o kartą per savaitę – kaukė. 

Bent kartą per mėnesį D. Masalienė rekomenduoja išsivalyti galvos odą. Jei ji yra nešvari, kokybiškai neveiks net brangiausios ar labiausiai rekomenduojamos priemonės. Tam, kad pasiekti rezultatą, galima naudoti specialistų sukurtus pilingus arba bent kas kelias savaites apsilankyti natūralioje pirtyje, rašoma pranešime spaudai.

„Rinkoje nėra negerų priemonių. Tiesiog dažniausiai jos yra netinkamai naudojamos“, –  patikino pašnekovė. D. Masalienė sako, kad teisingai pasirinkti priemonę, kurią naudojame kasdien duše, yra antras pagal svarbumą darbas po galvos odos švarinimo.

Anot jos, keičiantis oro sąlygoms, saulės spindulių intensyvumui, laikui, praleidžiamam uždarose patalpose ir daugeliui kitų aplinkybių, koreguojasi ir aplinkos poveikis plaukams. Į tai būtina atsižvelgti renkantis šampūnus ir tai, kokio jums jo reikia – atstatančio, drėkinančio, maitinančio.

„Nenaudokite to paties šampūno visus metus, kaip kad ir nesipuoštumėte šortais nepaisydami, ar už valgo žiema, ar vasara“, – patarė D. Masalienė.

Tarp pievoje ant pledų įsikūrusių pikniko dalyvių renginyje buvo galima išvysti ir garsių žmonių: atlikėją bei prodiuserį Liną Adomaitį, aktorę Reditą Dominaitytę, aktyvios gyvensenos šalininkę ir visuomenės veikėją Joaną Bartaškienę.

Pasimėgauti ką tik ant grotelių iškepta mėsa ir gyvo garso Ievos Zasimauskaitės koncertu po atviru dangumi L. Adomaitis atvyko su žmona. „Tai labai jauki, šilta ir prasminga iniciatyva, kuri skatina bendruomeniškuma ir draugystę. Pats esu lankęs Borjomi miestelį – jau tada įsitikinau, kokie gruzinai paslaugūs ir draugiški. Ne veltui Lietuva ir Gruzija turi ypatingą ryšį, laisvės troškimą, o gal tiksliau – troškulį?“, – sakė dainininkas.

Pikniko dalyviai vaišinosi Lietuvos barbekiu kepėjų asociacijos profesionalų ant grotelių iškeptais „Krekenavos“ „Grilio čempionų“ šašlykais, kurių renginio metu buvo išdalinta apie 1000 porcijų. Gardžiu maistu galėjo džiaugtis tiek vištienos, tiek kiaulienos mėgėjai. Po sočios mėsiškos vakarienės šventės svečiai vaišinosi natūraliu mineraliniu vandeniu „Borjomi“.

„Iškyla gamtoje asocijuojasi su gardžiu ant grotelių kepamos mėsos kvapu. Valgyti gryname ore, besiklausant muzikos – tikras malonumas, tik yra grėsmė įsijautus suvalgyti keliais kąsneliais per daug. Natūralus mineralinis vanduo padeda susigrąžinti lengvumo pojūtį, todėl renginio dalyviams parūpinome tūkstantį buteliukų mineralinio vandens – tiek, kiek ir buvo išdalinta šašlykų porcijų“, – sako pikniką organizuojančios ir piknikų kultūrą Lietuvoje kurstančios įmonės „IDS Borjomi Europe“ marketingo vadovė Tatjana Rudienė.

Pavakarieniavę pikniko dalyviai po koncerto iš Santakos slėnio skirstytis neskubėjo – gera nuotaika ir draugiška atmosfera kauniečiams ir toliau leido mėgautis saulėtu vakaru gryname ore.

Šią vasarą „Borjomi“, toliau plėsdama vis labiau populiarėjančią piknikų kultūrą Lietuvoje, ant grotelių kepamos mėsos ir natūralaus mineralinio vandens šventes taip pat ketina surengti Vilniuje ir Klaipėdoje.

Kaune gimusi ir augusi, energija spinduliuojanti aerobikos Lietuvoje pradininkė Joana Bartaškienė teigia, jog judėjimo teikiama nauda - neišmatuojama. Pokalbis su visiems gerai žinoma moterimi – apie jaunatviškumo paslaptis, didėjantį žmonių aktyvumą ir gimtąjį miestą.

– Kaip Jums pavyksta išlikti tokiai energingai ir jaunatviškai?

– Aš visuomet sakau, kad judėjimas - tai gyvenimas, o gyvenimas - tai judėjimas. Ir  šiuo metu aš labai džiaugiuosi, jog žmonės vis labiau pradeda suprasti sporto teikiamą naudą. Jeigu įpranti sportuoti nuo pat mažų dienų, tai gyvenimas visas bus be vaistų. Ir aš iki šiol taip gyvenu, o mano devizas – „gyvenkime sveikai be vaistų“.

– Ar žmonės pradeda aktyviau sportuoti?

– Taip, ypač moterys.1980-aisiais Lietuvoje pradėjau propaguoti aerobiką. Tuo metu buvo šios sporto šakos bumas. O dabar judėjimo kryptis kinta – populiarėja pilateso, jogos, gimnastikos ir įvairiausi sveikatingumo užsiėmimai. Džiugu, kad miesto valdžia ir įvairios visuomeninės organizacijos pradėjo skirti didesnį dėmesį įvairių sporto šakų plėtrai, skatinimui. Man nuoširdžiai malonu matyti, kai šeima išeina į stadioną praleisti savo laisvadienio. Tai reiškia, kad jie jau sąmoningi ir jie gyvens sveikai, ir vaikus išauklės taip, kad jiems nereikės eiti pas daktarus.

– Ar Kaunas tinkamas miestas sportuoti?

– Kaunas yra sporto lopšys, miestas visuomet buvo šalies sporto ašis. Vietų, kur Kaune galima sportuoti, tikrai daug, pradedant Panemune, Aleksotu, Žaliakalniu. Mano nuomone, reikia tik pabandyti pradėti judėti, o pradėti sportuoti niekada nevėlu.

– Ką galėtumėte patarti kauniečiams, norintiems pradėti sportuoti, bet nerandantiems motyvacijos?

– Pirmiausia atsikėlus iš lovos reikia truputį pajudėti. Tai gali būti trumpa rytinė mankšta, kuri leistų greičiau prabusti. Jeigu jums liūdna, tai eikit pas draugus, domėkitės ir klauskite, kur jie eina, ir junkitės kartu su jais. Ieškokite sveikatos kelio, tačiau jei negalite niekur sudalyvauti, tai visas sporto treniruotes galima atlikti namuose. Juk dabar internete gausu įvairiausių sporto mokomųjų pamokų, todėl užsiimti sportu galima ir neišėjus iš namų. Būkite aktyvūs ne tik patys, bet pasistenkite patraukti į judėjimą ir aplinkinius – kaimynus, draugus ir savo šeimą.

– Ar mylite Kauną?

– Tai mano gimtasis miestas. Ir po truputį Kaunas gražėja, įskaitant ir tų pačių kelių būklę. Aš nuoširdžiai tikiu, kad šis miestas mažais laipteliais kyla ir tobulėja. Tai nuostabus miestas, tik jį reikia dar labiau puoselėti ir mylėti. Reikia kiekvienam kauniečiui mylėti savo miestą, nešiukšlinti ir prižiūrėti aplinką. Galima sakyti, kad aš iki kaulų smegenų esu savo miesto patriotė.

Kiekvieną dieną vienišas našlys keliasi su mintimi, kaip reikės pasirūpinti savo dešimčia vaikų. Prieš ketverius metus mirštant žmonai, vyras pažadėjo, jog visą pulką mažų vaikų jis pats vienas užaugins gerais žmonėmis. Vis dėlto, tai padaryti ne taip jau paprasta – mažakalbio vyro gyvenime trūksta pinigų, o rutina baigia pasiglemžti visą pozityvumą. Bet visa tai pasikeis laidoje „Išgyvenk, jei gali” per BTV – šeimos kasdienybę ir alinančią rutiną pasišovė praskaidrinti energingiausia Lietuvos močiutė, aerobikos guru Joana Bartaškienė.

Skurdžiai Kėdainių rajone vienkiemyje gyvenančios daugiavaikės šeimos galva iš paskutiniųjų stengiasi aprūpinti vaikus. Vis dėlto ūkio netvarka ir elementariausios buitinės problemos, kaip antai, jog namie nėra nei prausyklos, nei dušo, nei pirties, tiesiog glumina. Deja, papildomų pajamų gauti beveik neįmanoma – V. Kilijonas dirbti tiesiog nespėtų, tad lieka gyventi tik iš valstybės skiriamos pašalpos. Kiekvienam šeimos nariui per savaitę lieka apie 16 eurų.

Nuoširdus tėvas sako, kad nė akimirkos nesigailėjo visą savo gyvenimą paaukojęs savo vaikams. „Turėjau išeiti iš darbo dar tuomet, kai žmona susirgo gimdos kaklelio vėžiu. Po to ir nebegrįžau. Kitos moters nebeturėsiu irgi, nes savo dukroms pažadėjau. Jos būtų labai priešiškai nusiteikusios”, - pasakojo V. Kilijonas.

Pirmą kartą po žmonos mirties daugiavaikės šeimos galva turi galimybę pailsėti ir išvykti atostogoms. Deja, savaitei palikti Kėdainių rajone esantį vienkiemį, gyvulius ir prie nuolatinio tėviško rūpesčio pripratusius vaikus iš tiesų nelengva. Vyras tikina, kad jau seniai negalvojo apie save bei savo norus ir kažin, ar tai dar sugebės.

Aerobikos Lietuvoje pradininkė J. Bartaškienė drąsiai sutiko pagelbėti daugiavaikei šeimai ir visą savaitę bandys spręsti visas buitines ir emocines problemas. Ekonomistės Aušros Maldeikienės mesto iššūkio moteris nebijo, nes tiesiog visada pasižymi gera nuotaika ir kaip pati sako, spinduliuoja meile gyvenimui. Aerobikos specialistė įsitikinusi, kad net sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis negalima pasinerti į rutiną, todėl tokią netekčių sužalotą šeima būtina ištraukti iš nuobodybės gniaužtų.

J. Bartaškienė susipažinusi su šeimos atžalomis iš karto ėmėsi veiksmų. Vaikams nedelsiant buvo surengta mankšta, o su mergaitėmis energingoji močiutė ėmė kalbėtis dėl pamotės klausimo. Nenustygstanti aerobikos guru prisipažino įsitikinusi, kad kiekvienoje šeimoje moteris tiesiog būtina.

Ar pavyks garsiai kaunietei pakeisti šeimos vaikų požiūrį į galimą naująją mamą? Ar sugebės aerobikos pradininkė praskaidrinti nuobodžią šeimos rutiną? Visi atsakymai jau šį antradienį ir trečiadienį 20.30 val. per BTV.

Osteoartritas, uždegimai, patempimai bei kiti sąnarių negalavimai ar traumos vis dažniau pakerta vyresnius ar vidutinio amžiaus žmones bei atima iš jų judėjimo džiaugsmą. Remiantis statistiniais duomenimis, net 250 tūkst. Lietuvos gyventojų serga reumatinėmis sąnarių ligomis, didžioji dalis – vyresnės, darbingo amžiaus moterys. Optimizmu ir energija trykštanti Lietuvos moterų sporto asociacijos prezidentė, aerobikos trenerė Joana Bartaškienė įsitikinusi, kad aktyvus gyvenimo būdas, pozityvus požiūris ir nuolatinis rūpinimasis sveikata, o ypač – sąnariais, leidžia sumažinti skausmingo judėjimo tikimybę.

„Visuomet sakydavau, kad senatvėje skaitysiu knygas, bet iki šiol tam neturiu laiko – dirbu, dalyvauju įvairiuose projektuose, stovyklose, užsiimu gėlininkyste, tvarkausi namuose ar tiesiog susitinku paplepėti su draugėmis. Vadinasi, senatvė man dar negresia, – svarsto J. Bartaškienė. – Turbūt genetika ir gyvenimo būdas lėmė, kad man netrūksta energijos. Juk energija yra gyvenimo variklis – kai jos nestinga, žmogus gali daryti viską, net ir kalnus nuversti. Svarbiausia, kad svajonių bei planų nesužlugdytų pašlijusi sveikata.“

J. Bartaškienė, kaip ir daugelis aktyvių, sportuojančių žmonių, neišvengia traumų. Moteriai yra lūžusi ranka, buvo prognozuotas net dalinis nevaldymas, tačiau gydytojų ir pačios Joanos atkaklumo dėka patirta trauma paliko tik nežymius pėdsakus. Ši nelaimė paskatino nuolat rūpintis ne tik savo sveikata, bet ir atkreipti kitų dėmesį į judėjimo, mitybos ir nuolatinės savo priežiūros svarbą. Brandaus amžiaus moterų aerobikos klubo įkūrėja pastebi, kad ne tik pagyvenusios, bet vis jaunesnės moterys ima skųstis nugaros, kelių skausmais ir kitomis sąnarių problemomis, kurios dažnai atsiranda dėl nejudraus gyvenimo būdo, netaisyklingos sėdėsenos stabilioje darbo vietoje.

„Tiek mano vyrui, tiek man pačiai vis dažniau prireikia pagalbinių priemonių sąnariams, tačiau stengiamės nenaudoti skausmui malšinti skirtų receptinių vaistų, galinčių pakenkti sveikatai, ar kitų medikamentų. Labiau mėgstame natūralias priemones, pavyzdžiui, gyvatės nuodų tepalą ar sąnariams skirtą gelį, neturintį šalutinio poveikio ir kovojantį su nemaloniu judėjimo palydovu – skausmu“, – pasakoja J. Bartaškienė.

Gydytojai-reumatologai atkreipia dėmesį, kad tiek vyresnio amžiaus žmonės, tiek ir jaunesni, susidūrę su sąnarių skausmu, neturėtų pulti gerti nuskausminamųjų vaistų – jiems dėl tinkamiausių priemonių pirmiausia reikėtų pasitarti su gydytoju. Nusprendusiems išbandyti gelius sąnariams, rekomenduojama rinktis tokius, kurių sudėtyje yra nanostruktūros-mikrokapsulės, sudarytos iš natūralios žmogaus organizme esančios molekulės, vadinamos fosfolipidais. Mikrokapsulės prasiskverbia į odą ir tiesiogiai jungiasi prie sąnario kremzlės paviršiaus, sumažina trintį, gerina sąnario skysčio kokybę ir sumažina patiriamą skausmą. Veiksmingiausios priemonės yra tos, kurios užpildo sinovinį skystį, apsaugantį sąnarį ir kremzlę nuo trinties.

Blogiausiu atveju, per vėlai susirūpinus sąnarių skausmu, gali tekti susidurti su sąnario keitimo operacija. Vis dėlto nemalonios procedūros galima išvengti arba bent jau gerokai ją nutolinti laiku pasitarus su gydytoju-reumatologu dėl galimų gydymo priemonių.

Šį sekmadienį 19.30 val. tiesiogiai per TV3 laukia dar viena įspūdinga didžiojo projekto „Šuolis“ transliacija. Nenumaldomai artėjant projekto finišui, dėl pergalės kausis ir įspūdingus šuolius į vandenį nuo tramplinų ir bokštų demonstruos aštuoni dalyviai: aktorius Andrius Žiurauskas, rašytojas Juozas Erlickas, jo dukra Radvilė Erlickaitė, šokėjas Marius Gaižauskas, aerobikos pradininkė Joana Bartaškienė, didžėjus Sezzy, daugkartinis Tailando bokso ir bušido turnyrų nugalėtojas Remigijus Morkevičius ir modelis Jolanta Leonavičiūtė.

Žiūrovų laukia ypatinga staigmena. „To dar nėra buvę“, – žada „Šuolio“ kūrėjai. Projekto teisėjas Ignas Barkauskas su projekto „Šok su manimi“ partnere profesionale šokėja Jomante Dapkevičiūte priėmė iššūkį. Jie ruošia romantišką šokį – rumbą... po vandeniu.

Porai paruoštos specialios kaukės bei nedidelės talpos deguonies balionai, kad Ignas ir Jomantė galėtų visą šokį sušokti neišnėrę į baseino paviršių. Projekto stilistė Kristina Valančiūtė siuva šiam šokiui specialius kostiumus. Beje, stilistei teko pasukti galvą, kaip estetiškai pritvirtinti deguonies balionus. Povandenininkai treneriai parinko šokėjams tinkamus svorius, kad pora nenugrimztų į dugną arba neiškiltų į paviršių. Laukia kvapą gniaužiantis pasirodymas.

Dėl traumos iš projekto pasitraukus tituluotai gražuolei Elitai Citovičiūtei, dėl bilieto į finalą kovos likę aštuoni dalyviai. Jų šuolius vertins komisija, TV3 žiūrovai telefonu ir balsuojantys internetu. Susumavus rezultatus, penki dalyviai iškart pateks į superfinalą. Likusiems trims teks kovoti dar kartą – atlikti po antrą šuolį.

Antrųjų šuolių komisija nevertins. Kas pateks į finalą, spręs tik TV3 žiūrovai. Balsuojama bus vėl iš naujo – tiek telefonu, tiek internetu. Susumavus šiuos rezultatus, du iš trijulės pateks į finalą, o vienam dalyviui, deja, teks pasitraukti.