Buvę CŽV vadovai, paskirti tiek prezidentų respublikonų, tiek demokratų – įskaitant Robertą Gatesą (Robertą Geitsą), George'ą Tenetą (Džordžą Tenetą), Porterį Gossą (Porterį Gosą), Leoną Panettą (Leoną Panetą) ir Davidą Petraeusą (Deividą Petreusą) – pasmerkė D. Trumpo sprendimą dėl J. Brennano.

„Prezidento veiksmai Johno Brennano atžvilgiu ir grasinimai imtis panašių veiksmų prieš kitus buvusius pareigūnus niekaip nesusiję su (klausimu), kas turi ir kas neturi turėti saugumo leidimus – tačiau visokeriopai susiję su mėginimu slopinti žodžio laisvę“, – sakoma pareiškime.

Jie smerkė „netinkamą ir itin apgailėtiną“ D. Trumpo žingsnį, taip pat tvirtino „niekada anksčiau nematę, kad saugumo leidimų suteikimas arba atėmimas būtų naudojamas kaip politinis įrankis, kaip buvo padaryta šiuo atveju“.

Baltiesiems rūmams paskelbus, kad dažnai D. Trumpą kritikuojantis J. Brennanas neteks leidimo prieiti prie įslaptintos informacijos dėl „padriko“ elgesio, prezidentas pripažino, kad šis sprendimas priimtas dėl prieš jį nukreiptos kritikos ir komentarų apie jo rinkimų kampanijos įtariamus ryšius su Rusija.

Duodamas interviu dienraščiui „The Wall Street Journal“ D. Trumpas pripažino, kad jo sprendimas atimti saugumo leidimą iš J. Brennano susijęs su tebevykdomu federaliniu tyrimu dėl respublikonų kandidato kampanijos įtariamo susimokymo su Maskva pakreipti 2016 metų rinkimus D. Trumpo naudai.

„Vadinu tai suklastota raganų medžiokle – tai pramanas, – sakė D. Trumpas. – Ir šie žmonės jam vadovavo!“

„Taigi, manau, kad reikia kažką daryti“, – pridūrė jis.

D. Trumpo veiksmus smerkė daugelis, įskaitant pagarbą pelniusį dimisijos admirolą Williamą McRaveną (Viljamą Makreiveną), vadovavusį JAV karinių jūrų pajėgų specialiojo dalinio (Navy SEAL) operacijai, per kurią buvo nukautas teroristų tinklo „al Qaeda“ vadeiva Osama bin Ladenas.

„Savo veiksmais sukompromitavote mus mūsų vaikų akyse, pažeminot mus pasaulio arenoje ir, blogiausia, suskaldėte mus kaip valstybę“, – sakė jis.

Tačiau daugelis D. Trumpo sąjungininkų respublikonų gynė prezidento sprendimą arba atsisakė jį viešai pasmerkti.

Laikraštyje „The New York Times“ paskelbtame kritiškame straipsnyje buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Johnas Brennanas (Džonas Brenanas) nurodė, kad prezidento sprendimas atimti iš jo akreditaciją padarytas politiniais tikslais.

„Ponas Trumpas akivaizdžiai vis desperatiškiau bando apsaugoti save bei savo artimuosius“, – pareiškė J. Brennanas, įžvelgdamas „mėginimą įbauginti ir nutildyti tuos, kas drįsta mesti (prezidentui) iššūkį“.

J. Brennanas, kuris iki 2017-ųjų sausio buvo Amerikos didžiausių paslapčių saugotojas, kategoriškai atmetė D. Trumpo pareiškimus, jog jo rinkimų kampanijos štabas nebendradarbiavo su Rusija, kad laimėtų 2016-ųjų prezidento rinkimus.

„Pono Trumpo tvirtinimai, kad jokio sąmokslo nebuvo yra, vienu žodžiu, tauškalai“, – sakė buvęs CŽV vadovas.

„Lieka tik šie klausimai: ar įvykęs slaptas susitarimas tolygus sąmokslui, už kurį taikoma baudžiamoji atsakomybė; ar buvo trukdoma vykdyti teisingumą, siekiant nuslėpti slaptą susitarimą ar sąmokslą; ir kiek „Trumpo korporacijos“ narių mėgino apgauti valstybę, plaudami ir nuslėpdami pinigų srautą į jų kišenes“, – pažymėjo J. Brennanas.

Net pagal D. Trumpo eros kandžios kritikos normas, J. Brennano žodžiai tolygūs beprecedentei paprastai tylių amerikiečių šnipų atakai prieš politinį lyderį.

Interviu „The Wall Street Journal“ prezidentas pripažino, kad jo sprendimas dėl J. Brennano akreditacijos siejamas su atliekamu tyrimu dėl numanomo Rusijos kišimosi į JAV rinkimus.

„Vadinu (šį tyrimą) suklastota raganų medžiokle – tai apgaulė, ir šitie žmonės atsakingi už ją!“ – D. Trumpo žodžius citavo leidinys.

„Taigi, manau, kad tai yra (sprendimas), kurį reikėjo priimti“, – pridūrė prezidentas.

Itin neįprastame D. Trumpo įsake sakoma, kad J. Brennano, buvusio CŽV stoties Rijade vadovo, elgesys tapo „padrikas“.

J. Brennanas dažnai kritikuoja D. Trumpą. Kelios valandos prieš paskelbiant D. Trumpo įsaką buvęs CŽV vadovas apkaltino respublikoną lyderį nesugebant „užtikrinti minimalių padorumo, mandagumo ir sąžiningumo standartų“.

Kai D. Trumpo netikėtas sprendimas buvo paskelbtas per Baltųjų rūmų spaudos konferenciją, J. Brennanas iškart smogė atgal: jis apkaltino prezidentą mėginant varžyti žodžio laisvę „politiškai motyvuotais“ veiksmais ir pridūrė, kad toks elgesys turėtų „kelti didžiulį nerimą visiems amerikiečiams“.

Savo pareiškime D. Trumpas teigia, kad buvęs Amerikos žvalgybos vadovas reiškė „nepagrįstus ir piktinančius kaltinimus šiai administracijai per siautulingus išpuolius internete ir televizijoje“ ir kad jo „komentarai buvo vis labiau pamišėliški“.

J. Brennanas, konsultuodavęs ir respublikonų, ir demokratų prezidentus, dabar gali prarasti prieigą prie įslaptintos informacijos, nors tokia teisė buvusiems aukšto rango pareigūnams paprastai yra paliekama.

Baltieji rūmai paskelbė, kad leidimus dirbti su įslaptinta informacija taip pat gali prarasti aštuoni kiti pareigūnai, įskaitant buvusį nacionalinės žvalgybos direktorių Jamesą Clapperį (Džeimsą Klaperį), buvusį CŽV direktorių generolą Michaelą Haydeną (Maiklą Heideną) ir buvusį Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorių Jamesą Comey (Džeimsą Komį).

Šie asmenys kaltinami besinaudojantys valstybės tarnyba ir teise prieiti prie konfidencialių dokumentų politiniais ir finansiniais tikslais.

„Istoriškai buvusiems žvalgybos ir teisėsaugos agentūrų vadovams būdavo leidžiama palikti prieigą prie įslaptintos informacijos pasibaigus jų tarnybai vyriausybėje, kad jie galėtų konsultuoti savo įpėdinius“, – sakoma D. Trumpo pareiškime.

„Šiuo metu bet kokia nauda, kurios mano administracijos aukšto rango pareigūnai galėtų gauti iš konsultacijų su p. Brennanu, dabar yra persveriama pavojaus, keliamo jo padrikų veiksmų ir elgesio“, – pridūrė prezidentas.

Vėliau jis savo „Twitter“ žinutėje rašė: „Johnas Brennanas yra šios šalies dėmė – mes nusipelnėme geriau.“ D. Trumpas taip pat pacitavo vienos naujos knygos autorių, teigiantį, kad ankstesnis prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) mėgino žlugdyti jo rinkimų kampaniją.

„Bananų respublika“

Po praeitą mėnesį įvykusio D. Trumpo susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu J. Brennanas, vadovavęs CŽV per B. Obamos kadenciją, pareiškė, kad dabartinio Baltųjų rūmų šeimininko elgesys „nė kiek nesiskiria nuo išdavystės“.

Sprendimas atšaukti J. Brennano leidimą iškart sukėlė pasipiktinimo bangą. Padėtį pakomentavo ir buvęs CŽV vadovas.

„Šis veiksmas yra dalis platesnių p. Trumpo pastangų slopinti žodžio laisvę ir bausti kritikus“, – pareiškė J. Brennanas.

„Visi amerikiečiai, įskaitant žvalgybos profesionalus, turėtų smarkiai sunerimti, kokia yra atviro pasisakymo kaina. Mano principai verti daug daugiau negu leidimai. Aš nesiliausiu“, – pridūrė jis.

Duodamas interviu televizijai MSNBC, kurioje dabar dirba analitiku, J. Brennanas sakė: „Jeigu p. Trumpas mano priversiantis mane tiesiog pasitraukti ir nutilti, jis labai smarkiai klysta.“

Buvęs valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) apkaltino D. Trumpą „statant asmeninę siaurą politiką pirmiau patriotizmo ir nacionalinio saugumo“.

„Tokio bananų respublikos elgesio galima būtų tikėtis šalyse, į kurias Valstybės departamentas perspėja amerikiečius nevykti, o ne namuose, JAV“, – sakoma J. Kerry „Twitter“ žinutėje.

Nacionalinio saugumo teisės ekspertas Bradas Mossas (Bredas Mosas) taip pat sakė nesąs tikras, ar D. Trumpas teisiškai gali panaikinti leidimus dirbti su konfidencialia informacija, remdamasis Baltųjų rūmų nurodytomis priežastimis.

M. Haydenas savo ruožtu sakė, kad D. Trumpo grasinimai nepadarys „jokio poveikio, ką aš galvoju, sakau ar rašau“.

Jis taip pat sakė televizijai CNN, kad „atrodo, tarsi jie norėtų, jog mes besąlygiškai pasirašytume susitarimą nekritikuoti“, turėdamas omenyje D. Trumpo įpareigojimus, neretai pateikiamus civiliams darbuotojams.

Tuo metu J. Comey paskelbė pareiškimą, kad leidimai dirbti su įslaptinta informacija „neturėtų būti naudojami kaip užstatai žemo lygio politiniame žaidime“. Jis taip pat gyrė J. Brennaną kaip „pasišventusi visuomenės tarną“.

Jis tai parašė pirmadienį savo tviteryje.

„Trumpo elgesys per spaudos konferenciją Helsinkyje toli peržengia itin sunkių nusikaltimų ribas, - rašo J. Brennanas. - Tai buvo išdavystė. Trumpo pareiškimai buvo idiotiški, jį visiškai kontroliuoja Putinas. Patriotai respublikonai, kur jūs?„

Savo ruožtu buvęs JAV nacionalinės žvalgybos direktorius Jamesas Clapperis pirmadienį interviu televizijos kanalui CNN pareiškė, kad, vertinant susitikimo Helsinkyje rezultatus, prezidentas Trumpas patyrė pralaimėjimą. „Tai buvo neįtikėtina kapituliacija, - sakė jis. - Jungtinių Valstijų prezidentas viso pasaulio akivaizdoje pripažino savo pralaimėjimą Putinui“.

„Fox“ apžvalgininkas: pasibjaurėtina konferencija

JAV televizijos kanalo „Fox“ apžvalgininkas Neilas Cavutas pirmadienį pavadino Amerikos prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus per bendrą spaudos konferenciją su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu „pasibjaurėtinais“.

Jis, be kita ko, buvo nepatenkintas tuo, kad D. Trumpas nedavė atkirčio Rusijos prezidentui už Maskvos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais.

„Tai tiesiog neteisinga“, - pareiškė jis televizijos eteryje. „JAV prezidentas užsienyje kalbasi su mūsų didžiausiu priešu, priešininku ar varžovu ir iš esmės leidžia jam sausam išlipti iš balos ir net nė kiek jo nekritikuoja“, - pabrėžė N. Cavutas.

Savo ruožtu konservatyvus politikos komentatorius Guy`us Bensonas, vienas iš televizijos kanalo analitikų, savo tviteryje parašė, kad pirmadienis tapo „viena iš blogiausių dienų“ Trumpui kaip prezidentui.

„Fox“ laikomas konservatorių ruporu ir šiaip jau remia respublikoną D. Trumpą bei jo administracijos vykdomą politiką.

Šiuo metu D. Trumpas tęsia ilgą kelionę po Azijos šalis ir jos metu daugiausiai dėmesio skyrė prekybos klausimams bei Šiaurės Korėjos branduolinio ginklavimosi grėsmei. Vis dėlto šį JAV prezidento diplomatinį vojažą tebetemdo dalykai, kuriuos jis yra pasakęs arba nepasakęs apie Rusiją.

D. Trumpas sekmadienį vėl pakėlė Rusijos numanomo kišimosi į praeitais metais vykusius JAV prezidento rinkimus temą: jis sakė, kad tiki tiek Amerikos žvalgybos agentūromis, teigiančiomis, kad Maskva į rinkimus kišosi, tiek V.Putino, tvirtinančio kad jo šalis to nedarė, nuoširdumu.

„Manau, jam atrodo, kad jis ir Rusija į rinkimus nesikišo“, – D. Trumpas sakė Hanojuje.

„Kalbant, ar tuo tikiu – aš palaikau mūsų agentūras, – tęsė jis. – Joms dabar vadovauja puikūs žmonės, tad labai tikiu mūsų žvalgybos agentūromis.“

Tačiau dar šeštadienį D. Trumpas išpeikė ankstesnius JAV žvalgybos tarnybų vadovus, vadino juos „politikieriais“ ir tvirtino turįs daug priežasčių įtariai vertinti išvadas, kad Rusija dėjo pastangas per rinkimus padėti jam ir pakenkti demokratų kandidatei Hillary Clinton (Hilari Klinton).

J. Brennanas, kalbėdamas televizijos CNN sekmadieninėje laidoje „State of the Union“ kartu su buvusiu nacionalinės žvalgybos direktoriumi Jamesu Clapperiu (Džeimsu Klaperiu), sakė, kad D. Trumpas juos pajuokia mėgindamas „delegitimizuoti“ žvalgybos bendruomenės vertinimus.

„Manau, ponas Putinas labai gudriai žaidžia, naudodamasis pono Trumpo suinteresuotumu, kad jam meilikautų. Taip pat manau, kad ponas Trumpas, kad ir kokia būtų priežastis, yra įbaugintas pono Putino, bijo, ką jis gali padaryti arba kas gali iškilti kaip šių tyrimų (dėl Rusijos kišimosi) rezultatas“, – teigė J. Brennanas.

J. Clapperis savo ruožtu pareiškė, kad Rusijos grėsmė yra „aiški ir akivaizdi“.

„Mėginti tai vaizduoti kaip nors kitaip, manau, yra pribloškiama ir iš tikrųjų kelia pavojų šiai šaliai“, – jis sakė CNN.

J. Brennanas pabrėžė, kad D. Trumpo dviprasmiški pasisakymai apie Rusijos vaidmenį yra „labai, labai neraminantys nacionalinio saugumo požiuriu“.

„Manau, jis pasuoja Putinui, ir manau, kad tai demonstruoja Putinui, kad Donaldu Trumpu gali manipuliuoti užsienio lyderiai, nusiteikė pataikauti jo ego ir išnaudoti jo nesaugumą“, – tęsė J. Brennanas.

Prieš pat savo prisaikdinimą šių metų sausį D. Trumpas pirmąkart pareiškė pripažįstantis žvalgybos išvadas, kad Rusija organizavo virtinę kibernetinių įsilaužimų, nukreiptų prieš demokratų rinkimų kampaniją.

Vykdant specialiojo prokuroro vadovaujamą tyrimą dėl potencialaus susimokymo tarp Maskvos ir D. Trumpo rinkimų kampanijos pareigūnų jau pareikšti kaltinimai buvusiam kampanijos pirmininkui ir dar vienam aukšto rango padėjėjui, bet šie kaltinimai su pačia kampanija nėra susiję. Be to, vienas D. Trumpo užsienio politikos patarėjas prisipažino melavęs Federalinam tyrimų biurui (FTB)|.

Įtarimus dėl Rusijos kišimosi taip pat tiria keli Kongreso komitetai.

„Pastebime, kad Rusija imasi daugelio priemonių, pažeidžiančių demokratijos principus daugelyje šalių. Tai, kas nutiko per pastaruosius (JAV prezidento) rinkimus – nėra naujiena“, – sakė jis per interviu kanalui PBS.

Jis turėjo omenyje JAV žvalgybos išvadas, kad Maskva inicijavo kibernetines ataks, turėjusias sukompromituoti demokratų kandidatą Hillary Clinton (Hilari Klinton) ir sudaryti geresnes sąlygas respublikonui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui).

Be to, J.Brennanas sakė esąs įsitikinęs, kad „Rusija stengėsi manipuliuoti rinkimais Europos valstybėse“.

„Matome, kad jie naudojasi korumpuotais politikais, ruošiasi finansuoti partijas ir grupes, atstovaujančias jų interesams. Tai aktyvus naudojimasis ir manipuliacija politiniais procesais“, – pabrėžė CŽV direktorius.

J.Brennanas pabrėžė, kad JAV negali to ignoruoti, nes daugelyje Europos šalių, tokiose kaip Vokietijoje ir Prancūzijoje, šiemet vyks rinkimai.

„Turiu jums pasakyti, kad mūsų europiečiai partneriai yra itin sunerimę dėl to, kokius tūzus rankovėje slepia Rusija, siekdama prastumti savo interesus rinkimuose“, – nurodė jis.

Visgi jis taip pat išreiškė viltį, kad į valdžią atėjus išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijai, Maskvos ir Vašingtono santykiai pagerės.

„Tai nereiškia, kad negalime rasti būdų, kaip dirbti kartu. Ir galbūt dabar, atėjus naujai administracijai, atsiras galimybių tai padaryti. Tikiuosi, kad taip bus. Tačiau faktai rodo, kad rusai neseniai bandė kištis į mūsų rinkimų procesą“, – sakė J.Brennanas.

JAV specialiosios pajėgos „al Qaeda“ įkūrėją O.bin Ladeną nukovė Pakistane 2011 metų gegužės 2 dieną. CŽV prieš penkerius metus „gyvai“ per „Twitter“ pranešinėjo, kaip klostėsi tie įvykiai.

Dabar CŽV direktorius perspėjo, kad „al Qaeda“ išlieka grėsme ir kad IS yra ne vien organizacija, bet ir fenomenas.

„Sunaikinome didelę „al Qaeda“ dalį. Ji nėra visiškai eliminuota. Tad turime išlaikyti sutelktą dėmesį į tai, ką ji gali padaryti“, – per NBC pokalbių laidą „Meet the Press“ sakė J.Brennanas.

„Dabar, su nauju (IS) fenomenu, tai iššūkį mums mes dar ne vienus metus“, – pridūrė jis.

Paklaustas, ar IS lyderio Abu Bakro al Baghdadi (Abu Bakro Bagdadžio) nušalinimas nuo veikimo yra toks pats svarbus kaip O.bin Ladeno pašalinimas, J.Brennanas, kuris nedažnai duoda interviu, atsakė tiesiai.

„Jis yra svarbus ir mes sunaikinsime ISIL; neturiu jokių abejonių ... Mes turime pašalinti vadovybę, kuri vadovauja šiai organizacijai, kad būtų vykdomos šios šiurpios atakos“, – sakė jis, pavartodamas alternatyvų IS akronimą.

„Jei pričiupsime Baghdadi, galvoju, tai padarytų didelį poveikį organizacijai. Ir tai jie pajus“, – pridūrė jis.

„Bet tai didelis (dalykas), ne vien organizacija, tai – fenomenas. Matome ją ne tik Sirijoje ir Irake, matome ją Libijoje, Nigerijoje ir kitose šalyse“, – sakė CŽV direktorius.

„Liksime labai susitelkę į visų šios organizacijos elementų sunaikinimą“, - pridūrė jis.

CŽV skelbia reido žinutes

JAV centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) mini Osamos bin Ladeno nužudymo penktąsias metines, skelbdama „Twitter“ žinutes, kurios prieš penkerius metus buvo gaunamos iš specialiųjų pajėgų komandos, surengusios reidą prieš „al Qaeda“ įkūrėjo buveinę Pakistane.

Naudodama saitažymę #UBLRaid, CŽV skelbė informaciją, kuri buvo gaunama per tą reidą, lygiai tuo pačiu laiku, kaip ir prieš penkerius metus, o toks žingsnis šiai slapiai agentūrai yra itin neįprastas.

„Minėdami operacijos prieš Usamą Bin Ladiną Abotabade 5-ąsias metines, skelbsime šio reido žinutes, tarsi visa tai vyktų šiandien. #UBLRaid“, – sakoma CŽV paskyros (@CIA) paskelbtame pranešime, kuriame vartojama alternatyvi O.bin Ladeno vardo rašysena.

Tarp tų žinučių buvo garsioji nuotrauka, kurioje matomas prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir kiti aukšto rango pareigūnai, stebintys tiesioginę to reido vaizdo transliaciją Baltųjų rūmų Operatyvinių pasitarimų kabinete.

„1:51 pm EDT (13 val. 51 min. JAV Rytų pakrantės laiku) – Sraigtasparniai išskrenda iš Afganistano į kompleksą Abotabade, Pakistane. #UBLRaid“, – rašoma vienoje žinutėje.

„3:30 pm EDT – 2 sraigtasparniai nusileido komplekse Abotabade, Pakistane. 1 sudužo, bet šturmas tęsiamas nedelsiant ir niekam nenukentėjus. #UBLRaid“, – skelbė kita.

Po kelių minučių pasirodė dar viena: „3:39 pm EDT – Usama Bin Ladin rastas trečiame aukšte ir nukautas. #UBLRaid.“

Toks CŽV žingsnis sulaukė nemažo susidomėjimo, bet ne visi buvo sužavėti.

„@CIA, ar mes rugpjūčio 6-ąją skelbsime ir žinutes apie Hirošimą? Ar jau TAI būtų blogas skonis?“ – klausė „Twitter“ vartotojas Krisas Knightas (Krisas Naitas), turėdamas omenyje 1945 metų rugpjūčio 6-ąją JAV pajėgų įvykdytą operaciją, per kurią buvo numesta atominė bomba ant to Japonijos miesto.

Kita, pasivadinusi „Amber V“, rašė: „Ar neturit geresnių užsiėmimų – pavyzdžiui, gaudyti gyvus ir kvėpuojančius blogiukus arba slapta pažeidinėti mūsų privatumą arba dar ką nors? @CIA#UBLRaid.“

Centrinės žvalgybos agentūra, kurios „Twitter“ paskyros naujienas seka 1,33 mln. žmonių, nuo 2014 metų vasario, kai ji prisijungė prie šio socialinio tinklo, iš viso jau pasiuntė 1 662 žinutes.

„Esame pirmoji nacijos gynybos linija. Atliekame tai, ko kiti negali atlikti, einame ten, kur kiti negali eiti“, – sakoma agentūros „Twitter“ prisistatyme.

JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Johnas Brennanas (Džonas Brenanas) pareiškė, kad džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS arba ISIL) kovotojai naudojo cheminius ginklus ir turi galimybių pasigaminti nedidelius kiekius chloro bei garstyčių dujų.

„Esame nustatę atvejų, kai ISIL panaudodavo cheminius šaudmenis mūšio lauke“, – sakė J.Brennanas televizijai „CBS News“, ketvirtadienį paskelbusiai ištraukas iš interviu su CŽV vadovu, kuris bus visas parodytas sekmadienį žinių laidoje „60 Minutes“.

J.Brennanas taip pat sakė, kad CŽV yra įsitikinusi, jog „Islamo valstybė“ turi galimybių pasigaminti nedidelius kiekius garstyčių dujų arba chloro, o šios medžiagos gali būti panaudotos kaip cheminiai ginklai.

„Gauta pranešimų, kad ISIS turi prieigą prie cheminių pirmtakų ir šaudmenų, kuriuos jie gali panaudoti“, – pažymėjo CŽV vadovas.

J.Brennanas taip pat perspėjo dėl potencialaus scenarijaus, kad „Islamo valstybė“ mėgins parduoti tų ginklų ekstremistams Vakarų šalyse, siekdama finansinės naudos.

Šio interviu ištraukos buvo paskelbtos praėjus dviem dienoms po to, kai JAV žvalgybos vadovas Jamesas Clapperis (Džeimsas Klaperis) pateikė panašios informacijos vienam Kongreso komitetui.

„ISIL panaudojo nuodingas chemines medžiagas Irake ir Sirijoje, įskaitant odą pažeidžiančias garstyčių dujas“, – antradienį įstatymų leidėjams sakė nacionalinės žvalgybos direktorius.

Pasak jo, tai yra pirmasis atvejis, kai ekstremistų grupuotė pasigamino cheminių ginklų ir juos panaudojo, nuo 1995 metų, kai Japonijos „Aukščiausiosios tiesos“ (Aum Shinri Kyo) kultas paleido pražūtingas zarino dujas Tokijo metropolitene. Per tą ataką žuvo 13 žmonių, o dar tūkstančiai apsinuodijo.

Praeitais metais Irako šiaurinio autonominio Kurdistano regiono pareigūnai paskelbė, kad nukentėjusiųjų kraujo mėginiai rodo, jog IS kovotojai panaudojo garstyčių dujas per rugpjūtį surengtą ataką prieš kurdų pešmergų pajėgas.

JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Johnas Brennanas (Džonas Brenanas) antradienį išreiškė tvirtą palaikymą politiniam susitarimui dėl Irano branduolinės programos, sakydamas, kad dalis prieš tą sutartį nukreiptos kritikos yra „nenuoširdi“ ir kad jį stebina Teherano padarytų nuolaidų mastas.

Pirmąkart viešai komentuodamas išsamaus susitarimo metmenis, apie kuriuos buvo paskelbta praeitą savaitę, CŽV vadovas sakė, kad ta sutartis numato virtinę apribojimų Irano branduoliniai veiklai, kurie anksčiau atrodė neįsivaizduojami.

„Turiu pasakyti, kad asmenys, teigiantys, kad šis sutartis atveria Iranui kelią (pasigaminti atominių) bombų, yra visiškai nenuoširdūs – mano nuomone, jeigu jie žinotų faktus, suprastų, ko reikia (branduolinei) programai“, – J.Brennanas sakė klausytojams Harvardo universitete.

Praeitą savaitę sudarytame preliminariame susitarime numatoma, kad JAV ir Europos Sąjunga atšauks visas su Irano branduoline programa susijusias sankcijas mainais į šiitiškos respublikos įsipareigojimą 15 metų sumažinti savo smarkiai prisodrinto urano atsargas 98 procentais.

Ta sutartis „užkirs kelią ne vien urano, bet ir plutonio sodrinimui“, taip pat numato „labai priekabų priežiūros režimą“, sakė J.Brennanas.

„Esu išties maloniai nustebintas, kad iraniečiai šioje vietoje tiek daug nusileido“, – pridūrė jis.

„Kalbant apie tikrinimo režimą, centrifugų (skaičiaus) ir (urano) atsargų mažinimą bet tai, ką jie padarys su Arako reaktoriumi – manau, kad visa (iraniečių įsipareigojimai) išties stebinantys ir gana geri“, – pabrėžė J.Brennanas.

CŽV vadovas taip pat netiesiogiai užsiminė, kad Irano apsisprendimą galėjo nulemti kibernetinio karo priemonės, panaudotos prieš jo urano sodrinimo programą.

Paklaustas dienraščio „The New York Times“ žurnalisto Davido Sangerio (Deivido Zangerio), ar kibernetinė ataka buvo vienas iš veiksnių, J.Brennanas atsakė: „Manau, jų negebėjimas daryti pažangą iš tiesų padėjo sulėtinti tą programą.“

D.Sangeris 2012 metais pirmasis paskelbė apie „Stuxnet“ – JAV ir Izraelio sukurtą kompiuterinį virusą, turėjusį sužlugdyti Irano branduolinę programą.

Šią savaitę paskelbta Jungtinių Valstijų Senato ataskaita apie CŽV vykdytus įtariamųjų terorizmu kankinimus sukėlė pasaulio pasipiktinimą, tačiau labai nevienodais dalykais.

Kaip demokratinė valstybė drįsta kankinti tokiais metodais? Kankinti reikia, juk tai teroristai, bet kam tai viešinti, sakė kiti. Viešinti reikia, bet kodėl dabar, kai reikia moralinio pranašumo prieš Rusiją? Ir ar tokio tipo tardymas iš viso gali apsieiti be kankinimų?

Keisčiausia, kad net ir Jungtinių Valstijų Senate didžiausi nesutarimai kilo ne dėl moralinio kankinimų pateisinimo, bet dėl skaidrumo ar atsakomybės. Tačiau vienas žymiausių respublikonų stojo demokratų pusėn, nes žingsnis į apsivalymą – savo nuodėmių pripažinimas. Tik kas šiuo konkrečiu atveju nuodėmė?

Senato ataskaitą amerikiečių leidykla „Melville House“ net pažadėjo gruodžio trisdešimtąją išleisti kaip knygą, nes tai esą vienas svarbiausių dokumentų demokratijos istorijoje. Tačiau tik jei demokratiją suprantame kaip nesibaIgiančių ginčų, o ne sutarimų procesą.

Itin simboliška tai, kad dar nebaigus Senato žvalgybos komiteto pirmininkei Dianne Feinstein skelbti ataskaitos, internete jau pasirodė puslapis pavadinimu „CŽV gelbėjo gyvybes“. Puslapis vienija aukšto rango amerikiečių pareigūnus ir politikus, kurie nesutinka su dviem pagrindinėmis ataskaitos išvadomis – brutalus tardymas nesuteikė informacijos, o CŽV savo veiksmus slėpė nuo politikų.

Čia įdomu tai, kad didelių ginčų šiaip jau nekyla dėl to, ar kankinimų būta ir ar jie moraliai pateisinami, nesutariama tik dėl veiksmingumo, skaidrumo ir atskaitomybės.

„Net jeigu nevertintume visų moralinių argumentų, mūsų ataskaita skrupulingai dokumentuoja ir įvertina visus įrašus, ir jie rodo, kad tardymas prievarta nedavė neįkainojamos informacijos, kurios nebūtų įmanoma surinkti kitais būdais“, – sako Senato žvalgybos komiteto pirmininkė D. Feinstein.

Ir čia prasideda politika. Juk tardymo programą Baltuosiuose Rūmuose projektavo respublikonai, į juos atėjęs Barackas Obama tardymo atsisakė jau pirmomis dienomis. Todėl respublikonai įsitikinę, kad demokratų iniciatyva priimta ataskaita specijaliai bando juos juodinti ir, gindami savo politiką prieš šešių tūkstančių puslapių demokratų dokumentą, respublikonai meta 160 puslapių argumentų. Esą politikai pagal įstatymą CŽV privalo prižiūrėti slaptai, todėl demokratai nesugebėjo užčiuopti kontrolės ryšių ir klaidingai mano, kad CŽV neva sąmoningai klaidino politikus, prezidentas Georgas W. Bushas, kaip teigia respublikonai, visiškai kontroliavo tardymo programą.

„Kariaujant su terorizmu itin svarbu remtis žvalgyba. Jei sugautas teroristas turi informacijos apie atakos planą mūsų šalyje, privalome sužinoti, ką jis žino“, – 2007 m. teigė G. W. Bushas.

Be to, demokratų senatoriai visai neapklausė CŽV pareigūnų, todėl, net ir perskaitę milijonus CŽV įrašų, demokratai iškraipė kontekstą ir klaidingai konstatavo, kad griežtas tardymas nesuteikė naudingos informacijos.

Bet minėti respublikonų argumentai apipinti politikos, nes 2009 m. šiaip jau Senato tyrimą pradėjo abiejų partijų senatoriai. Tačiau, kai panašaus tyrimo ėmėsi ir Teisingumo Departamentas, būtent respublikonai pasiūlė senatoriams neapklausti CŽV pareigūnų, nes taip esą trukdytų departamento tyrimui. Departamentas vėliau nepateikė jokių kaltinimų, ir respublikonai visai pasitraukė iš komiteto tyrimo, ataskaitą baigti bei tvirtinti teko tik demokratams.

„Vylėmės, kad programa bus įvertinta kompetentingai ir nešališkai, padės mokytis iš klaidų ir nubrėš gaires, kaip elgtis tokiomis jautriomis aplinkybėmis ateityje. Deja, komitetas neturėjo abiejų partijų sutarimo, nebuvo apklaustas nė vienas CŽV pareigūnas. Tai neįprasta“, – tikina Centrinės žvalgybos valdybos vadovas Johnas Brennanas.

Tačiau ir pati CŽV nepadėjo Senato komitetui, nes ji vis peržiūrėdavo, ką Senato tyrėjai rado, uždraudė vartyti kai kuriuos dokumentus, kuriuos anksčiau žadėjo leisti perskaityti. Vėliau kilo ginčų, kiek žodžių ataskaitoje būtina užjuodinti, CŽV palaikė ir Baltieji Rūmai, galiausiai demokratų senatoriai išsikovojo, kad užjuodinta bus tik penki procentai ataskaitos, bet CŽV pareigūnų slapyvardžiai liko visai užbraukti dėl esą jų pačių saugumo.

Galiausiai daug ginčų kilo, kada gi ataskaitą paviešinti, laikas ne itin palankus Islamo kalifato džihadistams siaučiant Artimuosiuose Rytuose, bet nuo naujų metų Senato kontrolė pereina rinkimus neseniai laimėjusiems respublikonams, ir šie galėtų ataskaitą visai nugrūsti į stalčių.

„Dėl šios problemos kyla daug aistrų, prezidentas pabrėžė – ne laikas atnaujinti senus mūšius“, – sako B. Obamos patarėja saugumo klausimais Lisa Monaco.

Žvalgybos komitete demokratai su respublikonais iki šiol sutardavo ir dėl telefonų skambučio rinkimo, ir dėl bepiločių lėktuvų atakų prieš teroristus, kartu apgynė saugumo pajėgas nuo kaltinimų, neva šios prastai saugojo nužudytus diplomatus Libijoje. Tačiau tardymo programa tebedalija partijas. Išimtis – įtakingas respublikonas Johnas McCainas, jis pritarė demokratų ataskaitai, juks pats buvo kankintas per Vietnamo karą.

„Įtariu, kad tie, kurie prieštaravo ataskaitos išleidimui, nenorėjo, kad būtų atskleista, kokie neveiksmingi tardyme buvo kankinimai“, – teigia Respublikonų senatorius iš Arizonos J. McCainas.

Tačiau ar jie apskritai pateisinami? Kol daugybė apžvalgininkų visame pasaulyje po Senato ataskaitos ėmė ginčytis dėl to, ar kankinti iš principo leistina kokiomis nors aplinkybėmis, patys amerikiečių politikai, atrodo, panardino šį klausimą nereikšmingose detalėse. Įdomu, kokia būtų jų diskusija, jei Senatas būtų konstatavęs, kad kankinant galima išgauti daugiau informacijos?