Jis tvirtino, kad vertinant šiomis dienomis kylantį Kaliningrado tranzito klausimą Europos Sąjungos sankcijų kontekste, reikėtų prisiminti ir po karo pasiektus Potsdamo konferencijos susitarimus, pagal kuriuos Kaliningrado sritis atiteko Rusijai.

„Na, sureguliuokime Kaliningrado klausimą pagal po Antrojo pasaulinio karo sudarytą sutartį – šis statusas nebuvo aptartas jau mėnesių mėnesius“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį kalbėjo J. Shimkus.

„Susitarime buvo sakoma, kad po 50 metų tarptautinė bendruomenė turėtų apsvarstyti Kaliningrado klausimą. Taigi, į kur aš krypstu, aš manau, kad tarptautinė bendruomenė turėtų susirinkti ir, atsižvelgdama į prieš 50 metų pasiektą susitarimą, pasakyti: gerai, kaip Kaliningradas turėtų būti valdomas?“ – kalbėjo buvęs kongresmenas.

Susitarime buvo sakoma, kad po 50 metų tarptautinė bendruomenė turėtų apsvarstyti Kaliningrado klausimą.

Kartu jis pripažino, kad Rusijos karo prieš Ukraina metu tai greičiausiai nebūtų įmanoma.

„Ne, bet neturėti šio klausimo prie diskusijų stalo būtų neteisinga. Jei tikite taisyklėmis paremta sistema, sutartimis, pasirašytais dokumentais, visišku pasitikėjimu, o kai kurios šalys to nepaiso. Kaip galima gyventi taikoje ir harmonijoje? Akivaizdu, negalima. Nes turime Rusiją, kuri įsiveržė į suverenią šalį ir nėra signalų, kad ji atsitrauktų“, – kalbėjo JAV politikas.

Kalbėdamas apie NATO galimą atsaką, jis pabrėžė, kad „chuliganai supranta tik jėgą“.

„Jie supranta tik tuomet, kai kloji visus žetonus ant stalo. Jei atsitrauksi, jei turėsime tarptautinę nuraminimo politiką, chuliganai jus tiesiog pervažiuos“, – sakė J. Shimkus ir pabrėžė, jog yra patenkintas Europos bei NATO atsaku į Rusijos karą Ukrainoje.

Įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą ir nurodė tai padariusi remiantis Europos Komisijos išaiškinimu. Rusija sankcijas laiko priešiškais Lietuvos veiksmais ir Kaliningrado blokada.

Europos Komisija šiuo metu siekia išaiškinimo, kaip sankcijos Rusijai turėtų būti taikomos tranzitui į Kaliningradą. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas praėjusią savaitę teigė, kad ES sankcijos rusiškų krovinių tranzitui per Lietuvą į Kaliningradą turėtų būti taikomos pagal specialias taisykles taip sumažinant įtampą su Rusija.

„Turėdami galvoje, kad J. Shimkus po šešių kadencijų atsisveikina su JAV Kongresu, (...) leiskite bičiuliai padėkoti šitam didžiam demokratui, Respublikonų partijos nariui, už 23 metus kasdien vykusią diskusiją su Lietuvos visuomene“, – sakė rezoliuciją pristatęs konservatorius Emanuelis Zingeris.

Dokumentas buvo priimtas vienbalsiai „už“ balsavus 122 Seimo nariams. Rezoliuciją inicijavo per 20 Seimo narių iš skirtingų parlamentinių frakcijų.

E. Zingeris kalbėdamas apie J. Shimkų pažymėjo, kad tai yra „daugiametis Baltijos grupės pirmininkas, vienas aktyviausių kongresmenų, kuris sėkmingai įtikino Kongresą liberalizuoti prekybą suskystintomis gamtinėmis dujomis, patvirtinti NATO gynybos planus Baltijos šalims, parėmė Ukrainą Rusijos agresijos akivaizdoje, kovojo su Kremliaus priešiška propaganda“.

Rezoliucijoje Seimas įvertindamas „visą jo indėlį į Baltijos valstybių Laisvės bylą, reiškia didžiausią padėką Lietuvos vardu J. Shimkui už 23 metus trukusį nuolatinį rūpestį Lietuvos saugumu“.

J. Shimkus tvirtai parėmė Lietuvos tikslus artėjančiame NATO viršūnių susitikime. Lietuva siekia užsitikrinti JAV ir kitų sąjungininkų paramą savo interesams, tokiems kaip efektyvi NATO pastiprinimo Baltijos valstybėms strategija krizės atveju, regioninė oro gynyba, realias grėsmes atitinkantys detalūs gynybos planai ir greitas sprendimų priėmimas.

Susitikime kalbėta ir dėl JAV suskystintųjų dujų eksporto, kuris Lietuvai labai reikšmingas siekiant užsitikrinti saugų, diversifikuotą dujų tiekimą ir eliminuoti Rusijos įtaką šalies politiniams procesams. Per Klaipėdos terminalą Lietuva viena pirmųjų pradėjo tiekti JAV dujas. Prezidentės vizito Vašingtone metu „Klaipėdos nafta“ pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą su JAV įmone „Freeport LNG“, kuris atveria naujų SGD tiekimo galimybių ateityje.

D. Grybauskaitė su Kongreso nariu taip pat aptarė bendradarbiavimą kovos su priešiška propaganda, kibernetinio saugumo srityse, sankcijas Rusijai. Kongresas praeitų metų rugpjūtį priėmė Sankcijų įstatymą, kuris numato galimybes griežtinti sankcijas Rusijai.

Kongreso vaidmuo itin svarbus priimant sprendimus tiek dėl tiesioginės JAV karinės, tiek finansinės paramos Baltijos valstybių gynybai. Būtent Kongresas teikia galutinį patvirtinimą skiriant finansines lėšas Europos atgrasymo iniciatyva. Tai finansinė programa, skirta užtikrinti JAV karių ir technikos dislokavimui Europoje, vykdyti pratyboms ir gerinti karinę infrastruktūrą.

Šiemet JAV trečdaliu padidino šios programos finansavimą jai skirdama 4,7 mlrd. dolerių. Kitąmet Europos atgrasymo iniciatyvai numatomos dar trečdaliu didesnės lėšos.

Kongresmenas J. Shimkus vadovauja Atstovų rūmų Baltijos valstybių draugų grupei, kuri vienija 74 narius ir prisideda prie visoms Baltijos šalims svarbių klausimų kėlimo JAV parlamente. Už nuopelnus Lietuvai kongresmenas apdovanotas LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.

Lietuvių kilmės Atstovų rūmų narys antradienį Kongrese kalboje pabrėžė, kad Lietuvos susirūpinimas dėl jėgainės saugumo yra pagrįstas.

„Galiu patikinti, kad Junginių Valstijų žmonės neturi geresnių draugų, nei Lietuvos gyventojai. Lietuviai turi teisę ir pareigą užtikrinti savo ir savo vaikų aplinkos saugumą. Iš jų neturėtų būti tikimasi, kad jie sutiks su neadekvačia arba klaidinančią informacija apie rimtą, aplinkai jautrų projektą savo pasienyje“, - savo kalboje sakė J.Shimkus. Jo kalbą BNS perdavė Lietuvos diplomatai.

Kongresmenas teigė besitikintis, kad Baltarusija įsileis tarptautinius ekspertus ir leis užtikrinti jėgainės saugumą.

„Negaliu kaltinti Lietuvos žmonių dėl jų susirūpinimo Astravo atominės elektrinės atžvilgiu. Aš irgi esu susirūpinęs. Tikiuosi, kad Baltarusija nuramins jų baimes, įsileisdama tarptautinius ekspertus ir atstovus. Baltarusija taip pat turėtų laikytis Tarptautinės atominės energetikos agentūros rekomendacijų dėl jėgainės dizaino, statybos ir veikimo saugos“, - sakė jis.

Jis savo kalboje atkreipė dėmesį, kad Astravo AE pernai įvyko keturi incidentai, iš kurių vienas - nukritęs reaktoriaus korpusas. Jis taip pat teigė, kad valstybės, pirmą kartą statančios branduolinę jėgainę, turi vadovautis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) metodika, tačiau Baltarusija praleido keturis iš šešių patikrinimų.

„Pastatyti branduolinę jėgainę yra sunku, ypač, kai tai yra pirmoji valstybės jėgainė. Štai kodėl TATENA rekomenduoja šešių žingsnių peržiūros procesą, skirtą užkirsti kelią tokioms nelaimėms kaip Černobylyje arba naujesnį Fukušimoje, Japonijoje. Tačiau Baltarusija nusprendė praleisti keturis iš šešių žingsnių, įskaitant ir ypač svarbius žingsnius, ignoruojant Lietuvos žmones ir žemę“, - sakė politikas.

Pasak kongresmeno, pagrindinis Astravo AE tikslas yra didinti Rusijos įtaką Europos Sąjungos energetikos sektoriuje.

„Yra realus susirūpinimas, kad pagrindinis šio projekto tikslas yra didinti Rusijos įtaką ir galią, ypač Europos Sąjungos energetikos sektoriuje. Baltarusijos prezidentas sakė, kad Astravo jėgainė ir kita Rusijos elektrinė yra „ašaka Europos Sąjungos ir Baltijos valstybių gerklėje“, - savo kalboje teigė J.Shimkus.

Be to, jis pridūrė, kad jėgainė grįsta geopolitine, ne ekonomine logika: „Užuot grįsta didžiausia ekonomine nauda, atrodo, kad jėgainė grįsta geopolitine logika - ir Rusijai, ne Baltarusijai“.

Lietuvos vyriausybė teigia, kad Baltarusija Astravo atominę elektrinę stato pažeisdama saugumo reikalavimus, taip pat nerimaujama, kad jėgainė gali apsunkinti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją su Vakarų Europa.

Anot Lietuvos pareigūnų, susirūpinimą kelia ir tai, kad neatlikta jokio vertinimo apie avarijos atveju galimą radiologinį  poveikį tarpvalstybiniams vandenims, Lietuvos šalies gyventojams ir aplinkai.

Vyriausybė yra raginusi ES institucijas ir kitas šalis visos ES mastu blokuoti elektrą iš jėgainės, tačiau ši idėja paramos nesulaukė. Atskirų regiono šalių pozicijos skiriasi - Lenkija neseniai pranešė nepirksianti Astravo AE, Estija taip pat reiškia paramą Lietuvai, tuo metu Latvija apsiriboja raginimais užtikrinti elektrinės saugumą.

Astravo AE stato Rusijos valstybinė branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“, projektą finansuojant Rusijos vyriausybei. Jėgainė statoma 20 kilometrų nuo Lietuvos-Baltarusijos sienos ir apie 50 kilometrų nuo Vilniaus.

Baltarusija teigia, kad jėgainė statoma laikantis laikantis saugumo reikalavimų.

Astravo AE stato Rusijos valstybinė branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“, projektą finansuojant Rusijos vyriausybei. Statytojai teigia, jog pirmasis 1,2 gigavato (GW) galios blokas turėtų veikti 2019-aisiais, o toks pat antrasis reaktorius – 2020 metais. Jėgainė statoma 20 kilometrų nuo Lietuvos-Baltarusijos sienos ir apie 50 kilometrų nuo Vilniaus.

„S. Welleso deklaracijos principai tebėra aktualūs ir šiandien. Mes turime priešintis Rusijos agresijai prieš kaimynus, įskaitant mūsų NATO sąjungininkus Baltijos šalyse, ir Ukrainos teritorijų okupacijai“, - rašoma J. Shimkaus pareiškime, minint 76-ąsias deklaracijos metines.

„Aš vertinu Amerikos laikyseną prieš Sovietų agresiją Šaltojo karo metais ir tikiuosi, kad mes stipriai ginsime laisvę šiandien“, - teigė kongresmenas.

1940 metų liepos 23 dieną JAV valstybės sekretorius Sumneris Wellesas (Samneris Velesas) paskelbė oficialų pareiškimą, kad JAV nepripažįsta Lietuvos, Latvijos ir Estijos aneksijos.

Šios deklaracijos metinės penktadienį bus minimos ir Vilniuje, Vašingtono aikštėje.

Sovietinės okupacijos metu JAV vykdė nepripažinimo politiką, Vašingtone veikė Lietuvos ambasada.

Draugystė pavojingais laikais tampa dar svarbesnė, sako Lietuvoje viešintis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kongresmenas, Baltijos grupės pirmininkas Johnas Shimkus (Džonas Šimkus).

„Aš džiaugiuosi mūsų tarpusavio santykiais, mūsų tarpusavio įsipareigojimais, ypač šiais padidėjusios grėsmės laikais. Sunkiais laikais draugystė reiškia daugiau. Mes tikėjomės, kad mums neteks daugiau pamatyti tokios patirties, kokią turėjote jūs“, - spaudos konferencijoje Seime antradienį sakė J.Shimkus.

Jis taip pat gyrė Lietuvos pasiekimus per 25-erius Nepriklausomybės metus, pasakojo savo vizito metu aplankęs Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, ir JAV karius Rukloje.

„Mano manymu, puiku, kad Lietuvoje yra JAV karių pamaina, ir tai yra svarbu ne tik Lietuvai, mano manymu, labai svarbu ir mūsų kariams susidurti su draugystės, svetingumo patirtimi, o taip pat ir nesavanaudiškos tarnybos svarba regionuose, kuriuose būti reiškia padėti stiprinti demokratiją ir laisvę“, - kalbėjo J.Shimkus.

JAV sausumos pajėgų kariai Baltijos šalyse ir Lenkijoje rotuojami nuo 2014 metų pavasario, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje. Be to, Aljansas, reaguodamas į pasikeitusią geopolitinę situaciją regione, yra sustiprinęs ir Baltijos valstybių oro erdvės bei jūros apsaugą.

Lietuvos energetikos ministras pareiškė tikintis, jog JAV Kongresas atvers galimybę eksportuoti suskystintas gamtines dujų (SGD) į NATO šalis.

Jaroslavas Neverovičius trečiadienį ir ketvirtadienį Vašingtone susitiko su JAV Kongreso nariais, Branduolinės reguliavimo komisijos vadovais bei dalyvavo susitikimuose su suskystintų gamtinių dujų prekybos įmonių atstovais, pranešė Energetikos ministerija.

Pasak pranešimo, susitikime su JAV Atstovų rūmų Energetikos komiteto nariais Johnu Shimkus (Džonu Šimkumi) ir Michaelu Turneriu (Maiklu Turneriu) aptartos JAV Kongrese diskutuojamos įstatymų pataisos, leisiančios liberaliau eksportuoti SGD į šalis, su kuriomis JAV dar neturi laisvos prekybos sutarčių.

„Esame dėkingi JAV kongresmenams už jų pastangas ir iniciatyvas JAV Kongrese, kuriomis siekiama palengvinti SGD pardavimą artimiausioms JAV partnerėms – NATO šalims. Tikimės, kad šios pataisos bus priimtos“, - sakė energetikos ministras.