Parodoje autorė pristatys per pastaruosius kelerius metus sukurtus išraiškingų formų, spalvingo pasakojimo kupinus dvimačius ir trimačius objektus. Savo kūryboje menininkė naudoja įvairias technologijas, tarp kurių – ir juodosios keramikos, raku elementai, ir emalio, viršglazūriniai dažai, įvairaus degimo ir skirtingų rūšių medžiagos – terakota, fajansas, kaulo porcelianas.

Parodos temą pasufleravo autorės apmąstymai apie žmogaus, civilizacijos ir gamtos ryšį: „Kas būtų, jeigu staiga rytą atsibustum vienas vidury miško? Dar daugiau – kaip jaustumeisi supratęs, kad atgal nebesugrįši, kad nuo šiol tavo namai – gamta? Tokiu atveju greičiausiai apimtų panika. Griebtumeisi visų būdų, kad grįžtum į sociumą, negalėtum prisileisti minties, jog liksi vienas.

Būti vienam, bet su gamta – toks pagrindinis svarstymų laukas. Svarbų vaidmenį čia atlieka laikas – kalbame apie žmogų, kuris nesvarbu, kokiu būdu gamtoje atsiradęs, jau spėjo prie jos priprasti. Jis perėjo metų laikų kaitos iššūkius ir nuo šiol išgyvena gamtos ciklą kartu su ja, vienybėje. Jis ne laukinis, bet atranda, kad jo juslės paaštrėjo: jis mato ryškiau, girdi jautriau, užuodžia daugiau, jaučia stipriau ir mąsto aiškiau. Ši draugystė su gamtos stichijomis, jos flora ir fauna jam duoda daugiau nei miestas ir žmonės – jis jaučiasi išgrynintas ir kiekvieną dieną eina gilyn į save. Vienatvė jam teikia pilnatvę.“

J.Kvašytės keramikos paveiksluose ir skulptūrose žmogaus ir gamtos vienybės tema atskleidžiama jautriai, kartu ekspresyviai. Spalvų įvairovė ir kontrastai įtraukia: žiūrovai pasijunta besą veikėjų vaidmenyse. Akylesni pastebės, kaip veikėjai nejučia supanašėja su gamta: skulptūrinių kompozicijų personažai, paukščiai ir žmonės, įgauna tų pačių savybių, išvaizdos bruožų. Anot parodos autorės, „pasijusti šiek tiek paukščiu, šiek tiek medžiu pagrindiniam veikėjui reiškia atsigręžti į Kūrėją. Iš to kyla dėkingumas ir atsakomybės jausmas. Būti vienybėje su gamta – tai ne tik semtis iš jos, bet ir ją puoselėti“.

Paroda Baroti galerijoje Klaipėdoje (Didžioji Vandens g. 2) veiks iki rugsėjo 29 d.

Kol saulė dar nelepina, savaitgalį galima praleisti parodose. Ketvirtadienį Vilniaus prekybos centre "Panorama" jaunosios kartos juvelyrė Viktorija Orkinė atidaro savo dirbinių parodą "Atspindžiai". Pamėnkalnio galerijoje veikia erotiškumo nestokojanti Jolantos Kvašytės keramikos paroda "Kinija. Azijos tigrė".

Prireikė motociklo formų

Pirmojoje autorinėje parodoje V.Orkinė pristato 80 aukso ir sidabro dirbinių, išpuoštų brangiaisiais bei pusbrangiais akmenimis. Mėgstamiausi jos akmenys – safyrai, smaragdai, deimantai. Safyrai juvelyrei labiausiai patinka mėlyni.

"Iš brangiųjų akmenų mažiausiai mėgstu rubinus. Gal dėl jų spalvos – tiesiog nerandu, kur jų pritaikyti. Deimantai, savaime aišku, gražiai blizga, puikiai atrodo. Renkuosi ir kuklesnius akmenis – dūminį kvarcą, granatą", – pasakojo Viktorija.

Ji šventai tiki, kad iš brangiųjų medžiagų, akmenų sukurti papuošalai – amžini, perduodami iš kartos į kartą. Tačiau pati neturi nei močiutės, nei prosenelės papuošalų.

"Labai norėčiau turėti, kad būtų šiltas prisiminimas. Tačiau turiu ne savo, o draugės močiutės žiedą, kurį ji norėjo parduoti kaip metalo laužą. Man toks požiūris pasirodė netinkamas. Nupirkau tą žiedą ir tikiuosi, kad kada nors ji persigalvos ir norės jį atgauti. Jo neišlydžiau", – pasakojo juvelyrė.

Parodoje, be kitų papuošalų, eksponuojamos ir "Harley-Davidson" motociklo ratų formos auksinės sąsagos su deimantais.

"Sąsagas reikėjo sukurti labai greitai. Į šio vyriško papuošalo kūrimą buvo įtraukta daugiausia žmonių per visą mano septynerių metų kūrybos laikotarpį, prie jo praleidome daugiausia valandų. Vertėmės per galvą, bet padarėme laiku. Gaminį užsakovei atidaviau pro mašinos langą, pakeliui į gimtadienį", – prisiminė juvelyrė.

V.Orkinė dirba pagal užsakymus. "Vykstant parodai darbų neplanuoju pardavinėti. Bet jai pasibaigus, aišku, būtų malonu, jei atsirastų, kas juos nuperka ir nešioja. Kurti niekam nelabai įdomu", – sakė menininkė.

Įkvėpė Kinijos karnavalai

J.Kvašytės autorinė paroda "Kinija. Azijos tigrė" – tai dvejus metus kurtas išraiškingų keramikos paveikslų ir objektų ciklas, kurį įkvėpė kelionė į Kiniją. Dailininkė mėnesį kūrė Fupingo keramikos centre su kitais Europos menininkais. Paskui mėnesį keliavo po šalį, kuri pakerėjo savo kultūra ir kontrastais.

"Kelionė į Kiniją buvo visiškai neplanuota puiki dovana. Apie Kiniją žinojau gal šiek tiek daugiau negu kiti, bet tikrai nedaug. O kai nuvykau, ji man padarė didelį įspūdį. Ten – tiek daug gyvybinių jėgų, kurių išraiška ir teigiama, ir neigiama. Visa tai labai šokiruoja, tiesiog užgriūva tave stipriomis emocijomis. Europa po Kinijos pasirodė miręs žemynas", – pasakojo J.Kvašytė.

Kaip pastebėjo menotyrininkė Margarita Jankauskaitė, beveik iškart po studijų Lietuvos dailėje J.Kvašytė išsiskyrė karnavaliniu pasaulėvaizdžiu.

"Kinija – kaip tik ta vieta, kur karnavalų nepaprastai daug, – prisiminė Jolanta. – Ar vestuvės, ar laidotuvės, ar gimtadienis, ar menkos progos, kinai nuo ryto iki vakaro leidžia fejerverkus, ištisai šaudo. Net ir pačios laidotuvės – kaip karnavalas. Iš spalvoto popieriaus kinai padaro 1,5–2 m aukščio vainikus, juos neša, visi šoka, muša didžiulius būgnus. Nuo pat gimimo iki mirties visos kinų šventės sklidinos gyvybės. Tie karnavalai man paliko tikrai didelį įspūdį."

Karnavalai nestokoja erotikos, ir tai menininkė perteikė savo darbuose. Tačiau tai atlikta žaismingai, grakščiai, estetiškai, o porceliano figūrėlių spalvingumas tiesiog pribloškia.

Kinai lietuvei pasirodė santūrūs žmonės. Jie laikosi tradicijų ne tik gyvenime, bet ir mene. "Ten daromi visokie masažai, bet egzistuoja ir taisyklės. Ten labai daug erotizmo, bet jis nėra taip viešai demonstruojamas kaip Vakarų Europoje, kur jaunimas bučiuojasi viešose aikštėse. Kinijoje erotika – tik dviejų žmonių reikalas", – sakė J.Kvašytė.