„Tu staiga tampi kažkokiu Jonu, kurį atpažįsta gatvėje. Ir ypač, kai ateina tas didelis dėmesys, tu pradedi gyventi kažkokiame iliuzijų pasaulyje, galvoji, kad tu išskirtinis, kad kažką reiški, nors nė velnio“, – atvirai kalbėjo Jonas.

Netrukus Jonas kartu su bičiuliu Rolandu Mackevičiumi tapo „Radistais“ – jiedu buvo populiariausi jaunimo dievukai, išgarsėję radijo eteryje dėl savo kuriamų išdaigų ir unikalių pokalbių. Tad daugeliui tikriausiai būtų sunku patikėti, kad Jonas vaikystėje turėjo viešo kalbėjimo ir žmonių baimę. „Nepasitikėjau savimi ir būti vedėju televizijos eteryje ar ant scenos man buvo sudėtinga. Nuo vaikystės, kai reikėdavo kalbėti viešai, tiesiog imdavau isteriškai kikenti“, – pripažino J.Nainys.

 

 

Nuskambėjo ir daugiau istorijų. Viena iš jų – „Youtube“ žvaigždės, grupės „Hypocrite“ nario Antano Jakimavičiaus. Parai užsikasęs karste ar išbandęs skorpionų skonį, socialinių tinklų žvaigždė ne kartą dėl savo kuriamo turinio susilaukė didelės kritikos, stipriai išgyveno. Patyčių būta net karjeros pradžioje – Antanui būnant mokykloje karčių žodžių vaikinui negailėjo ne tik bendraklasiai, bet net ir mokytojai.

Tai, koks nelengvas yra viešumo kelias ir kaip laikinai tu gali būti viršūnėje, žino ir atlikėja Baiba Skurstene-Serdiukė. Ji neslėpė – norėdama apsaugoti save ir savo šeimą, ji jau seniai turi planą B, nes puikiai supranta, kad vieną dieną tavo paslaugų gali nebereikėti, gali nebepavykti užlipti ant scenos. Todėl ji net bandė įsidarbinti vienos internetinės parduotuvės skambučių centre.

LNK nuotr. 

„Man svarbu jausti stabilumą ir uždirbti nors minimalią algą kas mėnesį. Nes koncertų tai būna, tai visai nebūna“, – atviravo dainininkė.  O paskolą mokėti bei išlaikyti vaiką reikia. Tiesa, darbdaviai į parduotuvės skambučių centrą dirbti Baibos nepriėmė ir liko nustebę, kodėl žinomai moteriai išvis reikia tokio paprasto darbo – juk ji žvaigždė!

Sunku patikėti, kad itin išpopuliarėjęs ir ne tik lietuvius, bet ir pasaulį pirštų šokio ir kūno judesių mokęs Vaidotas Valiukevičius buvo įklimpęs į sunkią depresiją, tapo bedarbiu ir kurį laiko gyveno iš bedarbio išmokų, tačiau galiausiai ir jų neliko. Jis prisiminė tuomet net neturėjęs pinigų psichoterapeutui, todėl teko kreiptis pagalbos į tėvus.

Ką teko išgyventi žinomiems žmonėms ir kaip viską pradėti nuo nulio –  ketvirtadienį, 20 val., laidoje „Bučiuoju. Rūta“ per LNK.

Geriausia, kai širdis ir protas veikia kartu

Jonas Nainys, muzikos prodiuseris, radijo ir TV laidų vedėjas

Jei gyvendami poroje lauktume tiktai švenčių, būtų ne realus gyvenimas, o kažkokia iliuzija. Svarbu prisiminti ir laikytis savo nuostatos – dėmesį ir pagarbą rodykime kasdien.

Su Simona susipažinome 2006-aisiais ir nuo to laiko esame kartu. Pernai rugsėjį minėjome santuokos dešimtmetį. Santykius poroje mes dažnai linkę per daug idealizuoti. Gyvenime nebūna vien meilės, laimės, džiugesio, sėkmės. Šalia jų visada – ir nelaimė, ir liūdesys, ir pyktis, ir apmaudas, ir elementari buitis. Kai priimi tą gyvenimo dualumą, pasidaro lengviau. Tuomet, nutikus kažkokiam neigiamam dalykui,  visiškai kitaip į jį reaguoji.

Koks mūsų su Simona laimingo gyvenimo receptas? Turbūt reikia realiai matyti gyvenimą. Stengiamės priimti viską – ir linksmas, ir liūdnas dienas. Juk iš jų ir susideda santykiai.

Vertybės: pernai rugsėjį paminėję vedybų dešimtmetį J. ir S. Nainiai dalijasi laimingo gyvenimo receptu, kurio ingredientai – kritiškas žvilgsnis į kasdienybę ir pagarba vienas kitam. / Nainių šeimos archyvo nuotr.

Dažnai žmonės šiais laikais, prisižiūrėję nuotraukų, filmukų socialiniuose tinkluose, susidaro klaidingą vaizdinį. Vyrai nori turėti labai gražią žmoną, kuri gražiai rengtųsi, gražiai kalbėtų... Jiems atrodo, kad toks gyvenimas su ja būtų lygus laimei. Tačiau ar tai įmanoma? Nėra pasaulyje tokios poros, kurioje abu visą laiką būtų idealiai gražūs ir harmoningai mąstantys. Kai supranti, kad gyvenant poroje bus visko ir  teks priimti mylimą žmogų su visais jo patiktukais ir nepatiktukais, tik tuomet kasdieniai iššūkiai taps lengviau įveikiami.

Gyvendami socialinių tinklų pasaulyje turime labai aiškiai atskirti, kad gyvenimas, rodomas ten, yra tik iliuzija arba siekiamybė. Realus gyvenimas yra visiškai kitoks. Bent jau aš į jį žiūriu be fantazijų ir nesitikiu, kad Simona dėl manęs darys tai, ko ji nenori arba dėl ko iš anksto nesusitarta. Tikrai neturiu tokių lūkesčių, o kai jų nėra, tai priimi savo partnerį tokį, koks jis yra. Galbūt tokia nuostata kaip tik ir kelia norą daryti tai, ko iš tavęs nesitikima? Kaip versti kitą daryti tai, ko jis nenori, kai pats savęs dažnai negali priversti. Tas neteisingas reikalavimas kažko iš kitų – ko jie nenori, negali ar nesugeba, manau, yra vienas neprotingiausių dalykų, siekiant harmoningų santykių poroje.

Kartais aš irgi neteisingai pasielgiu, bet prisiverčiu laiku atsipeikėti, pasikalbėti su savimi: „Jonai, juk tu ir pats nesi idealus, tai kodėl nori, kad kitas tavo atžvilgiu būtų idealus?“.

Tuomet stengiuosi keistis: kartais sutvarkau kambarius, pagaminu vakarienę, išskalbiu, netikėtai atvažiuoju pas Simoną į darbą, kad pasakyčiau jai ką nors malonaus. Arba tiesiog pabūčiau drauge.

Kai supranti, kad gyvenant poroje bus visko ir teks priimti mylimą žmogų su visais jo patiktukais ir nepatiktukais, tik tuomet kasdieniai iššūkiai taps lengviau įveikiami.

Švęsti tą dieną ar ne, manau, priklauso nuo žmonių. Vieniems ji bus didelė šventė – jie važiuos atostogų, dovanos dovanas ir pan. Kiti tą dieną praleis tyliai ir be pompastikos. Ir taip, ir kitaip yra gerai. Valentino diena galbūt yra puikus priminimas žmonėms, kaip galima išreikšti pozityvią emocinę būseną.

Įdomi detalė, kad per šią Šv. Valentino dieną kartu su atlikėja Jurga Šeduikyte pristatysime bendrą dainą „Nebijok“. Šios dainos pavadinimas tegul skamba kaip nuostata: nebijok išreikšti savo jausmų mylimam žmogui!

Kokių ritualų per dešimt metų buvimo kartu su Simona turime? Abu mėgstame keliauti. Buvo geras laikas, kai rašydavome vienas kitam popierinius laiškus. (Šį paprotį jau užmiršome, bet, manau, reikia jį atgaivinti.) Laiškuose gera išdėstyti mintis esant įvairiausių būsenų. Nuoskaudos, pyktis, nepasitikėjimas, skausmas, ilgesys – visas šias emocijas mes dažnai linkę kaupti savo viduje. Rašymas – puiki terapija net ir tuo atveju, jei žmogus to laiško niekada negaus. Minčių išsakymas popieriuje leidžia pačiam geriau suvokti, kaip jautiesi. Tai, ko gero, patvirtintų ir psichologai.

Dar, manau, kad pagrindinis mūsų santykių terapijos varikliukas yra... mūsų šuniukai. Turime juos tris, bet jei galėtume, laikytume dar daugiau – 13! (Juokiasi.) Jie myli mus besąlygiškai ir besąlygiškai yra mylimi. Jų gera bioenergija užkrečia. Dažnai, kai, grįžus namo, mus apipuola šuniukai, visi apsikabiname, išsibučiuojame ir jaučiamės be galo laimingi. Mums jie padeda ir santykiuose, ir visur kitur, kur reikia nusiraminimo, poilsio po darbų. Žodžiu, turime prabangą kasdien mėgautis smagia šuniukų terapija, kuri teigiamai veikia ir mūsų santykius.

Į ką atkreipti dėmesį ieškant žmogaus? Faktas, kad reikia klausyti širdies, bet užvis geriausia, kai širdis ir protas veikia viena kryptimi. Tai galioja ir renkantis gyvenimo kryptį. Tarkim, protas sako, kad reikia būti gydytoju, o širdis smarkiau ima plakti vos išgirdus muziką... Dažnai tą širdies impulsą nustumiame tolyn, įsiklausę į racionalaus mąstymo pranašumus. Todėl linkiu, kad priimant bet kokį sprendimą triumfuotų proto ir širdies dermė. Tuomet santuoka ar profesija ir po 20 metų bus teisingas jūsų pasirinkimas. Geriausia motyvacija man – mano tėvai, kurie kitąmet švęs savo auksines vestuves. Gal tokie geri pavyzdžiai iš tiesų persiduoda vaikams, kurie į santykius, šeimą irgi ima žiūrėti kitaip?

Santykiai – be galo sunkus ir įdomus darbas

Indra Marcinkevičienė, interjero dizainerė

Valentinas kiekvieną dieną – gera ir gili mintis. Manau, viskas iš esmės priklauso nuo poros pagarbos vienas kitam. Juk negali su tuo žmogumi švęsti tik vieną dieną per metus, o kitas – atsiprašant, į jį kojas valytis?! Santykiuose, mano galva, turi būti lygybė ir bendrystė. Tik tuomet gali tikėtis darnos. Nes jei vienas aukščiau, kitas žemiau?..

Kas mano Valentinas? Turiu jį vieną ir tą patį – savo vyrą Vilmantą. Ištekėjau 2001-aisiais, bet kartu esame jau nuo 1995-ųjų.

Išradingai: tris dukras užauginę menininkai I. ir V. Marcinkevičiai šiandien žengia į antros jaunystės etapą, kurį nori nugyventi linksmai. / Marcinkevičių šeimos archyvo nuotr.

Drugeliai pilve, susižavėjimas yra viena, o poros tarpusavio santykiai – absoliučiai kas kita. Tai be galo sunkus ir įdomus darbas. Kartais tame darbe vienas būna nuolankesnis už kitą. Man nuolankumas yra liga (gal aš klystu?). Nuolankus žmogus labai dažnai pralaimi, ypač jei tai yra moteris. Todėl santykiuose, manau, turėtų būti lygybė – ir visai nesvarbu, kas šeimoje uždirba pinigus. Nes moters darbas auginti vaikus irgi yra nepaprastai sunkus, atsakingas.

Norite recepto, kaip ilgus metus išlaikyti meilę tam pačiam žmogui? Laikyti reikia tik tuo atveju, jei jis to vertas. Jei ne – geriau išsiskirti laiku ir nebesikankinti. Nes jei didžiąją dalį gyvenimo praleidi konfliktuodamas – kam save žaloti?

Norite recepto, kaip ilgus metus išlaikyti meilę tam pačiam žmogui? Laikyti reikia tik tuo atveju, jei jis to vertas.

Nenusibosti vienas kitam įmanoma tik tuomet, jei nuolat savo antrąją pusę kažkuo sudomini, nustebini. Nuobodulys žudo santykius. Kartais ir iš gero gyvenimo žmonės tampa daržovėmis – pasidaro absoliučiai nebeįdomūs vieni kitiems. Todėl mus su Vilmantu gelbsti begalinis  smalsumas, o kartais net ir tokios smagios intrigėlės šeimoje, kurios santykiams yra visai nekenksmingos, bet įneša į juos šiek tiek žavesio. Protingas, subtilus flirtas (ir nebūtinai su savo sutuoktiniu), aišku, neperžengiant ribų, pas mus irgi toleruojamas. Tačiau čia tik mano nuomonė. Aš taip gyvenu. Vilmantas dėl to ant manęs nepyksta. Kaip ir aš ant jo.

Kažkokių tradicijų, kur būtume tik dviese, galbūt nesame sukūrę. Mums be galo svarbi visų šeimos narių bendrystė. Užauginome tris dukras, šiuo metu jos visos gyvena užsienyje. Dvi – Prancūzijoje, viena – Londone. Iš pradžių, tiesą sakant, labai bijojau to tuščio lizdo, nes prie mažosios buvau be galo prisirišusi. Tačiau, kai tai įvyko, pasirodė, kad nieko baisaus (juokiasi): abu toliau sukamės darbuose ir smagiuose draugų vakarėliuose. Tarsi būtų antra jaunystė. Kai draugai klausia – na, kaip? – juokiuosi, kad jaučiuosi tarsi nuo grandinės nutrūkusi: gerai tik, kad Vilmantas šalia. Nemoku surimtėti, bet gal ir gerai?

Ar Šv. Valentino dieną švenčia tik jaunimas? Kodėl? Aš, tarkim, kasmet tą dieną iš Vilmanto gaunu gėlių. Kai dukros dar gyveno su mumis – irgi gaudavo. Šioje srityje jis labai galantiškas ir atsakingas. Aš? Aišku, kad būna ir šventiniai pietūs, ir vakarienė, ir šampanas. Jei jau yra šventė, tai reikia ją švęsti, kol dar norisi.

Ko palinkėčiau jaunimui, ieškančiam savojo Valentino? Tik žiūrėkite, kad jus gerbtų! Jei nėra pagarbos – tik aš aš aš ir telefonas su asmenukėmis, bėkite nuo tokio ar tokios kuo toliau. Būkite gudrios (ir gudrūs) – atpažinkite narcizus laiku!

Meilę turi prasirgti su visomis temperatūromis

Merūnas Vitulskis, operos solistas

Jau 20 metų duodamas interviu visiems kartoju: žmonės, nešvęskite pavienių švenčių, o švęskite gyvenimą ir meilę kasdien! To paties mokome ir savo vaikus: jeigu myli – tai ir pasakai, jeigu nori apsikabinti – tai ir darai. Ne rytoj, ne atidėliodamas iki kažkokios šventės, bet dabar.

Savo šeimą juokais vadiname glaustukų šeima, nes labai mėgstame apsikabinti, pasiglaustyti ir tai darome be jokių progų.

Pozicija: operos solisto M. Vitulskio šeimoje galioja tradicija: jeigu myli – tai ir pasakai, jeigu nori pabučiuoti – tai ir padarai. / A. Karlo nuotr.

Su Erika mes jau 20 metų kartu. Nors draugystės pradžioje buvo visko… Mane augino trys moterys, kurios norėjo savo vaikui paties geriausio, todėl saugojo nuo visko, kas, jų supratimu, kėlė pavojų. Juk tarp moterų (kaip ir tarp vyrų) pasitaiko medžiotojų, kurios (kurie) nori naudos tiktai sau. Tačiau aš visada pasiklioviau intuicija: maniau, jei jau sutiksiu savo gyvenimo meilę, iškart pajusiu, kad tai ji! Taip ir atsitiko. Kas man pakuždėjo, kad Erika – ta tikroji? Pirmiausia, širdis. Dar mano dabar jau amžinatilsį mama sakydavo, kad kai meilė ateina – jau nebepasirinksi: turi ją prasirgti su visomis temperatūromis, ašaromis.

Man Erika nuo pat pradžių pasirodė kitokia – labai rimta ir kartu labai aistringa gyvenimui moteris, turinti prabangą visada būti savimi, su visais bendrauti atviromis kortomis ir už tai tiek aš, tiek ir mūsų bendri draugai ją labai gerbiame. Kai ją pamačiau, iš karto bandžiau įsivaizduoti, kaip ji atrodytų su mano vaikais. Gal nevyriškas požiūris? Tačiau juk mane augino moterys! (Juokiasi.) Jau tada žinojau, kad meilė nebūna vien plazdantys drugeliai: kad ji turi ir savo skirtingų etapų, savo augimą. Kai ateina branda, nori, kad šalia būtų žmogus, su kuriuo  smagu užmigti ir atsikelti ryte, gerti arbatą, laikyti jį už rankos. Gal skamba per daug romantiškai, bet iš tiesų, kai toks žmogus šalia, daugiau, atrodo, nieko ir nereikia.

Santykiams? Aišku, kad reikia pastangų. Mūsų poroje yra taip: kai vienas suklumpa, kitas jį timptelėja už pakarpos, o paskui – atvirkščiai. Taip ir laikomės, tiksliau, laikome vienas kitą, nes tų suklupimų būna visokių: ir karjeroje, ir santykiuose, ir auklėjant vaikus, ir kitur. Todėl, kai šalia kažkas tave palaiko, jautiesi daug stipriau. Tiek Erika gali už manęs kaip už sienos stovėti, tiek ir aš už jos.

Mūsų poroje yra taip: kai vienas suklumpa, kitas jį timptelėja už pakarpos, o paskui – atvirkščiai. Taip ir laikomės, tiksliau, laikome vienas kitą.

Ar poros santykiams svarbios tradicijos? Net nežinau, ar tai, ką mes darome kasdien, yra tradicijos (šypsosi). Mes su Erika keliamės kartu, dirbame kartu, vaikus prižiūrime kartu ir, tiesą sakant, retai kada būname atskirai. Gal tik dabar, kai po pandemijos pagaliau pajudėjo mano tarptautinių gastrolių reikalai, jau atsiranda ir išsiskyrimo, ilgesio (kad ne kartu) akimirkų. Abu suprantame, kad taip turi būti, nes juk… kada, jei ne dabar?! Sulaukus 40-ies imi skubėti įgyvendinti svajones, planus. Laikas greitai bėga.

Ar Šv. Valentino diena – tik vaikams? Visada sakiau, kad ji nelietuviška, svetima, kaip ir visi tie helovinai. Šįmet pagalvojau, kad lietuvių tauta linkusi labiau liūdėti. Natūralu: ilgą laiką buvome skriaudžiami, perduodami iš rankų į rankas, tad vėl iš naujo atrasti savo identitetą buvo ir tebėra gana sudėtinga. Kur link suku? Kad mums labai trūksta linksmų švenčių, todėl kuo jų bus daugiau (kad ir nelietuviškų, bet linksmų), tuo, manau, geriau. Neseniai buvau Šveicarijoje, tai ten Užgavėnės su visuotiniais karnavalais, kaukėmis, fejerverkais tęsiasi visą savaitę ir visas miestas tuo gyvena. Todėl šįmet po ilgos pertraukos Erikai pasakiau: prašau pasiruošti šventinę suknelę, aukštakulnius – per Šv. Valentiną eisime vakarienės! Žmona buvo šokiruota (kvatojasi).

Kaip atrasti tobulą antrą pusę? Nereikia ieškoti lovos partnerio. Visų pirma, tai turi būti žmogus, kuris jums būtų labai geras draugas. Su kuriuo galėtumėte ir paverkti, ir būti suplyšusiomis kojinėmis, ir toks, kuriam nelabai sekasi... Tai turi būti žmogus, kuris kvėpuotų su jumis kartu. Viskas! Tiesa, dar venkite vienadienių nuotykių, nes savęs barstymas nieko gero neduoda.

Pasibaigus įspūdingam vakarui ir garsiam vyrui dalinantis savo patirtimi užkulisiuose, jį pasveikinti atskubėjo ir žmona: „Mano reakcija buvo kosminė. Čia yra didžiausias nustebimas man, nes aš bandžiau paslėpti tave po kitomis kaukėmis ir jau buvau praradusi viltį, kad tu dalyvausi šiame projekte. O aš labai džiaugiuosi, tu buvai nuostabus“, – gražių žodžių savo vyrui negailėjo ji.

„Čia, žinai, yra vienintelis legalus būdas, kuomet vyras galėjo meluoti savo žmonai. Aš visko prisakiau tau, kad esu filmavime, kažkur renginy, tada durnus klausimus uždavinėjau, kai žiūrėjom laidą, kaip čia viskas vyksta. Bet aš viską žinojau. Man dar įdomu, kaip mūsų draugai ar mūsų mamos sureaguos“, – jai antrino Jonas.

S. Bolnienės nuotr.

„Kai prasidėjo „Kaukių“ filmavimai, Simutė sako, komisijoj būsiu. Nelabai gilinausi, kur. Bet, kai ji grįžo po pirmo filmavimo ir pradėjo pasakot, prisiminiau, kur ji čia dalyvauja ir galvoju – manęs pernai nekvietė, o Simą kvietė ir toliau kažkaip nekviečia. Per kažkurį filmavimą Sima man rašo – prisipažink, ar tu „Kaukėse“? Aš galvoju, ką, kokiose „Kaukėse“? Dar renginy gavau žinutę nuo laidos režisierės – Jonai, prisipažink, ar tu „Kaukėse“? Ir aš galvoju, apie ką jie čia? Tu režisierė, tai tu žinai, ar aš esu „Kaukėse“. Bet tai buvo tiesiog tokia užuomina ir aš parašiau – jeigu pakviesit, aš pasiruošęs apgaut visus! Na, tada viskas užsisuko!“ – smagia istorija apie dalyvavimą šou užkulisiuose dalinosi Jonas.

Čia, žinai, yra vienintelis legalus būdas, kuomet vyras galėjo meluoti savo žmonai.

„Mano tikslas buvo padaryti sujudimą komisijos ir žiūrovų akyse. Nustebinti ir išsisukti, kad nesuprastų Simona, nes ji mane pažįsta kiaurai. Buvo specialiai pastorintos kojos, pilvas – tokie pasunkinimai, iš kurių tikrai turbūt sunku suprasti, koks čia yra žmogus. Kai su Simute žiūrim „Kaukes“ sekmadieniais, nė vienos neatspėju, nes tai yra labai sudėtinga, viskas atrodo kitaip. Tikrai nėjau čia žūtbūt laimėti. Man tikslas buvo vienas – sujudinti vandenis ir padaryti tam tikrą tokį nustebimą. Tikiuosi, kad ir žiūrovai nustebo“, – pasakojo garsus vyras.

– Ar iki tol buvote pažįstami?

J. N.: Su Milda susipažinau tik per LRT Naujųjų vakarėlį. Mus netikėtai sustatė į porą ir ta kūrybinė alchemija taip gerai suveikė, kad net laidos „Aš esu MUZIKA“ prodiuseriai ją pastebėjo ir pakvietė būti naujos laidos šeimininkais.

M. N.: Nudžiugau, kad naują laidą vesiu būtent su Jonu: su juo labai lengva bendrauti. Televizijoje nesu naujokė. Vedu „Dviračio žinias“, tačiau muzikinė TV laida – mano debiutinis vaidmuo. Gavusi pasiūlymą ilgai svarsčiau, ar nesikirs filmavimai su spektaklių grafikais. Stačia galva niekur nepuolu: toks jau mano būdas. Kai viską suderinome, pasidarė net labai smalsu – kaip iš tiesų čia viskas bus? Ar man patiks? Ar seksis? Juk nepabandęs niekada nesužinosi.

D. Umbraso nuotr. 

– Gal galėtumėte pristatyti naują LRT projektą „Aš esu MUZIKA“?

J. N.: Tai nėra nei talentų šou, nei dainavimo konkursas. Jame įvairių žanrų muziką atlieka dešimt populiarių Lietuvos atlikėjų. Trylika šeštadienių iš eilės TV žiūrovai klausysis vis kito muzikos žanro kūrinių ir stebės, kaip juos atlikdami jaučiasi mūsų scenos žvaigždės. Projekte dalyvaus skirtingų muzikos žanrų atstovai: Raminta Naujanytė-Bjelle, Dovilė Filmanavičiūtė-Miss Sheep, Giedrė Kilčiauskienė, Justė Starinskaitė, Rafailas Karpis, Maksas Melmanas ir kt. Man pačiam bus labai įdomu pažiūrėti, kaip, tarkim, operos solistui R. Karpiui seksis įsikūnyti į repo, roko ar popmuzikos žanro kūrinių atlikėjus. Jau nufilmavome kelias laidas, todėl galiu užtikrinti, kad žiūrovų laukia daug smagių akimirkų prie TV ekranų.

M. N.: Projekto pabaigoje komisija susumuos kiekvienos laidos rezultatus ir išrinks geriausią atlikėją, kuriam labiausiai sekėsi įsikūnyti į skirtingų muzikos žanrų atlikėjus. Pasirodymus vertins trys ekspertai: žurnalistas, LRT popmuzikos vyr. redaktorius Ramūnas Zilnys, išskirtinio vokalo savininkė Rūta Ščiogolevaitė, o trečiojo eksperto kėdėje sėdės vis kitas žmogus – priklausys nuo to, kokio muzikos žanro kūriniai tądien skambės studijoje. Taigi, rinksime atlikėją, kuriam projekto pabaigoje bus suteiktas garbingas titulas „Aš esu MUZIKA“.

– Gal ir jūs, laidos vedėjai, padainuosite?

Trylika šeštadienių iš eilės TV žiūrovai klausysis vis kito muzikos žanro kūrinių ir stebės, kaip juos atlikdami jaučiasi mūsų scenos žvaigždės.

M. N.: Manau, kad ne. Turėsime pristatyti muzikos žanrą, atlikėjus, tarpininkauti tarp jų ir ekspertų. Tikiu, kad vedėjos vaidmuo man patiks, nes gavau leidimą būti žaismingai, o mane dažnai užneša (juokiasi).

J. N.: Būsime šios laidos šeimininkai, turėsime šmaikščiai bendrauti ir uždegti publiką, kad ji nenuobodžiautų. Nors nedainuosime, bet įsikūnysime kitaip. Amerikoje dabar labai populiarus vadinamasis žiopčiojimas pagal dainas. Mudu su Migle bandysime dar ir smagiai pažiopčioti.

J. Nainio asmeninio archyvo nuotr. 

– Būsite muzikinio projekto vedėjai. Kokį atgarsį jūsų viduje sukelia žodžiai „Aš esu MUZIKA“? Kiek muzikos yra jūsų pačių gyvenime?

J. N.: Muziką atradau per pramoginius šokius. Mokykloje nebuvau drąsus vaikinas, o per muziką tą drąsą, galima sakyti, pamažu ir įgijau. Vaikystėje, paauglystėje, kai reikėdavo išreikšti save žodžiais, sunkiai man sekėsi (atsidūsta).

Po kelerių metų pauzės sutikau grįžti į televiziją, nes vėlgi suintrigavo muzikinis projektas! Man gera būti su muzika, kad ir kokio žanro ji būtų. Mano scenos partnerė Milda – ne tik puiki aktorė, bet ir balsinga dainininkė. Keletą sykių slapčia girdėjau, kaip ji užkulisiuose traukia, tai turiu planų projekto pabaigoje įkalbėti ją padainuoti visiems LRT žiūrovams.

M. N.: Muzikos mano gyvenime visada buvo daug. Nuo šešerių metų groju pianinu. Esu baigusi Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, dirigavimo specialybę. Stojau tiek į aktorinį, tiek ir į dirigavimą vienu metu. Kadangi buvau laimėjusi Lietuvos jaunųjų dirigentų konkurse pirmąją vietą, gavau papildomų stojamųjų balų. Į dirigavimą patekau, kai jau buvau sėkmingai įveikusi ir aktorių atrankas. Kadangi nuo mažumės buvau labai savarankiška, tėvai į mano norus nesikišo. Taigi, pati nusprendžiau, kad aktorystė – kur kas plačiau ir įdomiau.

Koks mano santykis su muzika dabar? Žinau, kad kai kurie žmonės mėgsta pradėti su ja rytą. Tačiau aš negaliu. Muzika man daro per daug įtakos, o man norisi žinoti, kokia mano nuotaika, nepriklausomai nuo muzikos. Klausau jos automobilyje ir garsiai dainuoju. Kartu su grupiokėmis turime tradiciją dainuoti karaokę – pas vieną kurią nors namuose ar kavinėje. Matau, kaip kolegos su ausinukais prieš spektaklį įsikrauna, bet man labiau patinka būti tyloje. Tik taip išgirstu, ką jaučiu ir ko man reikia.

M. Noreikaitės asmeninio archyvo nuotr. 

– Ar didžėjui irgi reikia būti aktoriumi – susikurti įvaizdį, kuris sudomintų į vakarėlį pašėlti atėjusią publiką?

J. N.: Visi mes gyvenime, manau, esame dar ir aktoriai, atliekantys tam tikrus vaidmenis. Vienokie – su draugais, kitokie – su tėvais, dar kitokie – su mylimaisiais. Gal ta kasdienė aktorystė nėra kažkas labai blogo? Juk negali būti su visais vienodas. Koks esu ant scenos, toks niekada nebūsiu namuose. Kai sėdžiu ant sofos su Simute, esu paprastas, mylintis šeimą, dievinantis savo šuniukus Jonas, o kartais galbūt tyliai žiūrintis į lubas ir nenorintis nieko daugiau. Popkultūroje, arba pramogų industrijoje, reikalingas visai kitoks Jono amplua – čia įjungi energijos maksimumą, pasitelki visą profesionalumą ir dalijiesi tuo su kitais.

Manau, kad bet kokia scena reikalauja aktorystės. Ir atkaklaus darbo. Ne veltui sakoma, kad jei nori būti savo srities profesionalas, turi dirbti mažiausiai 10 tūkst. valandų. Tokį stažą jau turiu, todėl ant bet kokios scenos jaučiuosi užtikrintai. Kartais aplanko jaudulys, bet kai turiu tokią gerą porininkę kaip Milda, tikrai nebaisu. Svaidome vienas kitam tą menamą kamuolį ir mėgaujamės susižaidimu. Tikiu, kad kuo toliau, tuo bus dar smagiau, nes abu jaučiame gerą draivą dirbdami kartu.

– Milda, aktorystės studijas baigėte prieš devynerius metus. Ar esate patenkinta savo pasirinkimu?

M. N.: Meluočiau, jei teigčiau, kad per tą laiką nebuvo emocinių duobių. Aktorystė sudėtinga tuo, kad iš grynosios vaidybos sunku išgyventi. Tenka po truputį įsiteigti (arba subręsti), kad aktoriui jokia gėda būti universaliam, t. y. ir šokti, ir dainuoti, ir vesti laidas ar filmuotis reklamose, serialuose. Kuo daugiau sudedamųjų dalių, tuo aktoriaus profesija bus įdomesnė. Pradžioje troškau tik vieno – vaidinti teatre! Kita vertus, gal ir gerai, kad po studijų baigimo niekur nesiblaškiau: teatre užsiauginau tvirtą stuburą, storą odą. Paprastai režisieriai man duodavo liūdnos, emocionalios mergaitės vaidmenis. Vėliau atsirado daugiau komedijos personažų.

M. Noreikaitės asmeninio archyvo nuotr. 

– Ar tai dėl tų komiškų etiudų, kuriuos, prasidėjus pandemijai, karantinams, ėmėte kelti į socialinius tinklus?

M. N.: Galbūt, nors ir šiaip visada mėgau komedijos žanrą. Kai prasidėjo pandemija, supratau, kad nekurti menininkui be galo sunku. Tuomet ėmiau filmuoti komiškus siužetus, kuriuose atsispindėjo kasdienės situacijos. Tarkim, kaip perdėtai ruošiamės Kalėdoms arba kaip svečiuose pas močiutę turiu paragauti visų dvylikos Kūčių patiekalų. Pradžioje žiūrėjau į tokią savo veiklą kaip į smagų žaidimą, bet kai ėmiau sulaukti sekėjų palaikymo, supratau, kad reikia daryti tai, kas patinka. Manau, kad ir „Dviračio žinių“ prodiuseriai mane pastebėjo būtent dėl tų komiškų vaizdelių.

– Ar laisvalaikiu dažnai lankotės teatre, koncertuose? Ar, būdami savo amato profesionalai, dar sugebate mėgautis scenos reginiu, o ne tik jį vertinti kritišku žvilgsniu?

J. N.: Dėl teatrų kiek prasčiau, bet į koncertus einu gana dažnai. Tikrai dar sugebu jais mėgautis (juokiasi). Ir nebūtinai lankausi tik tuose, kurių atlikėjai ar grupės man patinka. Juk visada įdomu pažinti ir atrasti tai, ko dar nebuvau matęs ar girdėjęs.

Kai tenka dirbti užsienyje, smagu išvysti kitaip besilinksminančius žmones. Kitoks klimatas, kitoks mentalitetas, tai ir atsipalaidavimas  kitoks nei mūsų, šiauriečių. Viską, ką matau, stengiuosi priimti teigiamai. Nieko neteisti, bet pasidžiaugti, kad išvis kas nors ką nors daro. Man patinka posakis, išgirstas Tailande. Jie sako: svarbiausia – netrukdyk kitam. Ir patylėk, jei tavo nuomonės niekas neklausia. Galbūt toks galėtų būti ir mano kredo, tinkantis visiems gyvenimo atvejams.

M. N.: Profesionalo žvilgsnio išvengti sunku – tiek kine, tiek ir teatre. Be to, labai jaudinuosi, kai kolegos vaidina. Juk beveik visus juos gerai pažįstu. Kartais pagaunu save mintyse kabinėjantis, bet vos suvokiu šitą faktą, kuo greičiau bandau save nuo to atitraukti. Smagiausia būna, kai taip įsijaučiu į spektaklį, kad, atrodo, viską aplinkui užmirštu. Čia jau labai gerai, aukščiausias aktoriaus įvertinimas!

M. Noreikaitės asmeninio archyvo nuotr. 

Gal ta kasdienė aktorystė nėra kažkas labai blogo? Juk negali būti su visais vienodas.

Dėl koncertų prasčiau. Gal į kokį ir nueičiau, bet labai nemėgstu iš anksto planuoti, pirkti bilietų. Juk mano darbo grafikas labai chaotiškas: vis lekiu, lekiu, lekiu… Nepasilieku net laiko sau. Užtai susiplanuoti dalykus į priekį man irgi atrodo kaip didelis darbas. Dažniausiai koncerte atsiduriu tada, kai kažkas ekspromtu pasiūlo bilietą. Jei pirkčiau juos iš anksto, jausčiausi įpareigota tai dienai, valandai. Man labiau patinka laisvė! Juk niekada nežinau, kaip jausiuosi tą dieną: gal norėsiu pabūti namie, o gal pasivaikščioti viena po Vilnių? Todėl apie vasaros atostogų planus manęs irgi neklauskite (juokiasi). Dažniausiai viskas baigiasi tuo, kad nieko nesuplanavus – paskutinės minutės lėktuvo bilietai juk brangūs! – randu laisvą savaitėlę ir lekiu prie jūros.

– Ar jums pažįstama žvaigždžių liga? Ją lydintys karjeros pakilimai ir nusileidimai? Gyvenimas banguotas – kokioje bangos fazėje šiuo metu esate jūs?

Svarbiausia – netrukdyk kitam. Ir patylėk, jei tavo nuomonės niekas neklausia.

J. N.: Galima sakyti, išgarsėjau 2006-aisiais, kai dalyvavau populiariame LNK realybės šou „Ideali pora“. Visko nuo to laiko mano gyvenime buvo – ir pakilimų, ir duobių. Kaip kapsčiausi? Padėjo filosofija (Šiaulių universitete baigiau jos studijas) – gilinausi į save, kėliau klausimus, užsiėmiau saviugda. Nenorėjau teisti kitų, tik troškau suprasti, kas man iš tiesų gyvenime svarbu. Supratau, kad mėgstu muziką, patinka viešai kalbėti, renginiai, televizija, radijas. Patinka būti išgirstam. Kai žinau, kas man patinka, į tai fokusuoju visas savo mintis ir jėgas. Nesiblaškau į šalis – tiesiog diena iš dienos tobulinu tam reikalingus gebėjimus ir džiaugiuosi pačiu procesu.

J. Nainio asmeninio archyvo nuotr. 

Šiuo metu mano gyvenime – pusiausvyros būsena. Toks auksinis viduriukas, kai žinau, kas esu, ko noriu, bet taip pat vertinu ir gerbiu kitus. Nebėra kažkokių didelių duobių, į kurias įpulčiau. Nebesinervinu, jei koks kūrinys nepavyksta ar krinta reitingai. Išmokau džiaugtis pačiu procesu. Siekiu galvoje susikurto kokybiško žmogaus idealo ir sulig kiekvienu žingsniu stengiuosi būti kuo geresne savo versija.

Esu nemažai įgarsinęs „Audiotekos“ knygų. Viena iš jų labai mane palietė. Tai Johno F. Demartini „Dėkingumo efektas“. Mes pripratę dėkoti tik už sėkmę, bet dėkingumo efektas veikia tik tuomet, kai nesiseka, bet tu ir už tai dėkoji – už savo klaidas ir nesėkmes. Kai išmoksti šito meno, įgyji ramybės. Nebeplieki savęs už nepavykusį pasirodymą ar kūrinį, nebesinervini dėl įžeidžių komentarų. Dėkingumą už viską – bloga ir gera – turi kasdien praktikuoti. Kaip ir pažinti pagrindines savo asmenybės vertybes. Man patinka didžėjauti, vesti renginius ir mokytis. Manau, jei su meile, dėkingumu ir profesionaliai darysi tai, kas tau patinka, žmonės būtinai įvertins.

M. N.: Tų nuotaikų, ypač studijų metais, patirti teko visokių. Kartais atrodydavo, kad krinti, krinti, ir niekaip nėra tos bedugnės pabaigos… Laimei, metams bėgant gerai ištobulinau savipagalbos mechanizmą: kai jau pajuntu, kad viskas viduje verda, kyla, kalbuosi su savo psichoterapeute. Kartą per savaitę pašnekesiai su ja man tarsi atstoja emocinę higieną. Šiais laikais daug kas turi ne tik sporto trenerį, grožio specialistą, bet ir psichologą. Aktoriaus darbe pasitaiko tokių intensyvių etapų, po kurių jautiesi be galo išsekęs, nori kažkur nuo visko pabėgti. Esu mačiusi ne vieną atvejį, kai žmonės tiesiog sudūžta, neatlaiko, suserga. Supratusi šio emocinio reikalo rimtumą, ėmiau prisižiūrėti. Architektas atiduoda žmogui namo brėžinį, o aktorius vietoj jo žiūrovui atiduoda pats save. Štai kodėl turime išmokti stabilaus santykio su savimi.

Pakilimų taip pat nemažai išgyvenau. Teatras turi savo gerąją energiją. Kai kažką gražaus sukuri, apima komandinis džiaugsmas, vienis, artumas. Man labai patinka dirbti kolektyve.

– Tobulas laisvalaikis ir jūsų hobiai yra…

M. N.: Man tobulas laisvalaikis ir didžiausias kaifas yra pamiegoti pietų miegelio (juokiasi). Jei galiu tai padaryti, nieko nėra saldžiau. Praėjusią savaitę buvau tokia pavargusi, kad vieną dieną sugebėjau nusnūsti net tris kartus! Dar pasidžiaugsiu, kad neseniai iš naujo atradau pasivaikščiojimus. Ypač juos praktikuoju po spektaklių, kai nepavyksta užmigti. Matyt, to adrenalino vis dar yra kraujyje, tad, pasivaikščiojus greitu tempu po Vilnių, jis nuslūgsta kur kas greičiau. Jei nežinau, ką noriu veikti laisvu laiku, vaikščioju. Jei jaučiuosi pasimetusi gyvenime – irgi einu.

Tas mano laisvaikis nėra kažkoks įspūdingas. Neseniai nusipirkau pūkų rinkiklį. Dabar, vos tik randu laisvą akimirką, kaipmat nurenku pūkus. Neįtikėtinai smagu – namuose jau viską nupūkavau!

J. N.: Man daug kas patinka: ir sportas, ir filmai, ir šuniukai, ir maisto gamyba, joga, kelionės, knygų klausymas, šokiai klube, draugų kompanijos.

– Šiais laikais ne vienas pramogų pasaulio atstovas prabyla apie keturkojį draugą, kuris palaiko draugiją namuose, suteikia ramybę po intensyvios darbo dienos. Štai Jonas turi net tris tokius draugučius.

J. N.: Kadangi mano senelis buvo medžiotojas, jau nuo vaikystės buvau pratęs prie šunų. Šiuo metu su Simona turime net tris draugučius. Maltos bišonei Nainei – penkiolika, Nunu – dešimt, o lietuviškam kiemsargiukui Bruno, kurį pasiėmėme iš prieglaudos, kovą bus metukai. Tie šuniukai – mūsų namų gyvybės eleksyras. Be jų tikrai nebūtų tiek daug juoko, geros energijos. Maža to, Bruno – mūsų instagramų žvaigždė. Net galvojame sukurti jam atskirą paskyrą. Žmonėms patinka Bruno bajeriai. Nunu su Naine gerokai ramesni – gal dėl to, kad jis jau garbaus amžiaus. Jei išvykstame, jais pasirūpina draugai, Simos sesė ar mano brolis. Mes nevadiname jų balastu – po darbo dienos tai tikras džiaugsmas! Atidarai duris, išvysti Bruno dėkingumo kupinas akis (žmonės rado jį su sesute sąvartyne) – ir širdį užlieja džiaugsmo banga. Tai tarsi kaniterapija po sunkių darbų. Jei būtų galimybė – augintume jų dar daugiau!

J. Nainio asmeninio archyvo nuotr. 

M. N.: Vaikystėje daug ką turėjau: papūgų, žiurkę, šinšilų, šuniuką. Norėčiau ir dabar ką nors auginti – papūgą ar šunį, bet kol esi vaikas – negalvoji apie atsakomybes, o kai suaugi – supranti, kad, turint tokius darbo grafikus, kaip mano, gyvūnams neįmanoma skirti daug laiko, dėmesio. Juk mano namai kartais būna kaip persirengimo kabina: grįžti, pasikeiti drabužius, išsivalai dantis ir vėl kažkur leki.

„Aš esu MUZIKA“ – nuo vasario 25 d. šeštadienio vakarais per LRT TELEVIZIJĄ.

BTV šou „Muzikinė kaukė“ savo jėgas išbando ne tik dešimt dalyvių, bet ir komisija bei vedėjai. Šį šeštadienį laidą pradės Simonas Storpirštis ir Indrė Kavaliauskaitė – jie įkūnys Donato Montvydo ir Džordanos Butkutės duetą. Tiesa, po praėjusios savaitės Žygimanto Gečo įkūnijimo Simonui nebuvo lengva. 

„Labai ačiū dalyviams, kadangi jie jau įrodė mokantys čia tokius stebuklus rodyti, mus vesti iš proto, mums net ašaras tenka braukt iš graudulio ir kartais iš juoko“, –kalbės komisijos narė ir „Radiocentro“ laidų vedėja Livija Gradauskienė. Jai pritars ir jos kolega atlikėjas Jeronimas Milius: „Man jau yra kablys!“

Televizijos žiūrovų ir dalyvių lauks staigmena – garsią aktorę Tomą Vaškevičiūtę šį šeštadienį pavaduos žinoma operos solistė Ieva Prudnikovaitė, kuri neslėps savo susijaudinimo: „Aš čia kaip musė, įmesta į barščius! Žiūrėsim, kaip man seksis?!“

Šį kartą muzikinį šou bus patikėta atidaryti dainininkui Algirdui Radzevičiui iš grupės „Patruliai“. Jam teks nelengva užduotis įkūnyti Saulių Prūsaitį. Ar pavyks nustebinti komisiją?

Tuo metu kitas atlikėjas Norbertas taps grupės „A-ha“ lyderis ir sulauks komisijos liaupsių: „Man patiko kontrastas. Aš pamenu praėjusios savaitės Radži, tokį drąsų ir dabar nebuvo už ko slėptis. Tas melancholiško moksliuko įvaizdis, beprotiškai graži daina – tikrai labai faina“, – sakys J. Milius.

Aistė Pilvelytė nustebins visus įsikūnydama į garsų Ukrainos atlikėją Verką Serduchką: „Jokia ji ne Aistė Pilvelytė! Duodasi čia toj mūsų „Kaukėj“, kas yra žiauriai smagu. Tai, Aistele, aš vėl tave labai sveikinu, labai džiaugiuosi, kad tu pagaliau gyvenime gavai pasiduoti kažkur!“ – emocionaliai kalbės L. Gradauskienė.

Gabrielė Vasha šį kartą taps Liveta Kazlauskiene ir savo netikėtu pasirodymu sužavės visus komisijos narius.

Maža to, Simona Nainė atskleis kad ruošdamasi šio šeštadienio pasirodymui sulaukė netikėtos vyro reakcijos: „Iš manęs Jonas labai juokėsi, nes kiekvieną vakarą taip: pasidedi kompiuterį ir tada maždaug kas tris sekundes sustabdai vaizdo įrašą ir bandai atkartoti. Taip per dieną aš turėdavau dvi treniruotes: ryte – sportas, o vakare – Meghan Trainor“

Kas pažįsta L. Gradauskienę puiki žino jos simpatijas atlikėjui Justinui Jaručiui. Todėl nenuostabu, kad po Donato Blankos įkūnijimo ji garsiai sušuko: „Kodėl tu atėmei Jaručio balsą? Atiduok atgal!“

O po Marijos Grabštaitės dainos be žado liks operos solistė I. Prudnikovaitė: „Tokių balsų pas mus vis dėlto nėra tiek daug Lietuvoje ir manau, kad jūsų karjera bus labai didelė. Belieka tik žengt dar vieną žingsnį ir viskas turėtų plaukti savaime!“

Netikėtas laidos vedėjų S. Storpirščio ir I. Kavaliauskaitės įkūnijimas ir dalyvių pasirodymai – šį šeštadienio vakarą, 19.30 val., per BTV.

Lietuvos muzikos žvaigždės ir žvaigždutės į „Žalgirio“ areną ėmė rinktis likus dviem valandoms iki numatytos M.A.M.A. muzikinių apdovanojimų ceremonijos pradžios, kai čia prasidėjo raudonojo kilimo ceremonija.

Po dviejų metų, kai laukiamiausiu Lietuvos muzikos ir pramogų pasaulio renginiu vadinami apdovanojimai rengti pandemijos sąlygomis, jie vėl vyko be jokių apribojimų. Ceremoniją stebėjo pilna „Žalgirio“ arena, kaip skelbta, dar apie milijonas žiūrovų stebėjo renginio transliaciją.

M.A.M.A. apdovanojimų ceremonija surengta 12-ąjį kartą, jos metu paskelbti nugalėtojai 14-oje kategorijų. „Pažiūrėsim, kas pernai užsiaugino didžiausius muzikinius raumenis“, – pradėdami ceremoniją šmaikštavo jos vedėjai Mantas Stonkus ir Jonas Nainys-DJ Jovani.

Pirmoji paskelbta „Metų proveržio“ nominacijos laimėtoja. Ja tapo dj nevykele.

„Labai džiaugiuosi, nors ir nesuprantu, kas vyksta“, – atsiimdama apdovanojimą sakė Ugnė Dominaitė, scenoje prisistatanti kaip dj nevykele, dėkodama publikai, kad ši supranta paprastumą. „Paprastumas yra gerai“, – pridūrė jauna mergina.

Metų pop muzikos atlikėja tapo Jessica Shy, Progresyvios pop muzikos atlikėja – Evgenya Redko.

„Mes esame privilegijuoti, kad esame čia, kad galime švęsti muziką, gyvenimą, laisvę. Galbūt tai yra naivu, bet aš tikiu, kad žmonės yra meilės būtybės ir kad meilė nugali“, – atsiimdama apdovanojimą sakė E. Redko.

Metų roko muzikos atlikėjais tapo grupė „ba.“. Šiuos laimėtojus paskelbė esą tiesiai iš treniruotės baseine atbėgęs plaukikas Danas Rapšys.

Grupė „ba.“ dėkojo gerbėjams ir atsiprašė kitų į šį apdovanojimą pretendavusių atlikėjų – grupės narių žodžiais, kas roko muzikoje yra geriausias, šiemet buvo akivaizdu.

Metų alternatyvios muzikos atlikėja tapo Alina Orlova.

„Ačiū puikiems muzikantams, ačiū jums, kurie klausotės mano muzikos“, – dėkojo atlikėja.

Metų elektronikos atlikėjais tapo Beissoul&Einius, metų hiphopo grupe – „G&G Sindikatas“. Šiuos laimėtojus paskelbė pagalbos Ukrainai organizatorius Jonas Ohmanas, raginęs nepamiršti Rusijos agresorių užpultos šalies ir ją remti.

„Ačiū už šį apdovanojimą, jis šildo surambėjusias mūsų, repo senių, širdis. Tačiau svarbiausias laimėjimas, kurio mes laukiame, yra Ukrainos laimėjimas kare“, – sakė Gabrielius Liaudanskas-Svaras, į sceną kopęs su ramentais.

Apdovanojimų partnerė asociacija LATGA paskelbė iki pat renginio paslaptyje laikytą Metų autorių ir garbingiausią M.A.M.A. apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus lietuviškai muzikai. Jis skirtas Neringai Čereškevičienei, su kurios įkurto „Tele bim bam“ dainomis užaugo ne viena Lietuvos vaikų karta.

„Leiskite priimti šį apdovanojimą ne už visą, o už pusę gyvenimo nuopelnų“, – juokavo nuotoliniu būdu prie ceremonijos psirijungusi N. Čereškevičienė.

„Žmogus, kurio pavardė čia parašyta, kuria muziką, aranžuotes daugeliui Lietuvos atlikėjų“, – prieš paskelbdama Metų autoriumi Paulių Jasiūną, sakė asociacijos LATGA tarybos prezidentė Raminta Naujanytė-Bjelle.

Metų tradicinės pop muzikos atlikėja tapo Inga Jankauskaitė.

„Kiekvienas hepiendas, kiekviena pergalė turi savo kainą“, – atsiimdama apdovanojimą, sakė populiari dainininkė. Ji užsiminė, kad net gyvendami karo fone galime apsispręsti būti laimingi. „Slava Ukraine“, – savo pasisakymą scenoje baigė atlikėja.

„Manau, tai yra ta akimirka, kai galima pasakyti: geriau vieną kartą pamatyti nei šimtą kartų išgirsti“, – prieš skelbdamas metų vaizdo klipą šmaikštavo aktorius Vaidotas Martinaitis.

Metų vaizdo klipu tapo Dominyko Blizniko režisuotas vaizdo klipas Vaido Baumilos dainai „Apžavai“.

Metų kūriniu tapo eurovizinė daina – Monikos Liu „Sentimentai“.

„Metų daina man asmeniškai ir turbūt visiems yra „Stefanija“. Prašau, palaikykite Ukrainą, aukokite jai, nepamirškite jos“, – 2022 m. „Eurovizijos“ nugalėtojų ukrainiečių „Kalush Orkestra“ dainą priminė Monika Liubinaitė-Liu.

„Aš žinau, ką reiškia įrašyti gerą albumą – reikia įdėti širdies“, – pristatydama Metų muzikos albumą sakė Džordana Butkutė. Juo išrinktas Vaido Baumilos albumas „Apžavai“.

„Manęs klausė, kuri iš tų šešių nominacijų, kurioms esu nominuotas, man svarbiausia. Pasakiau: svarbiausia ta, kuri pažymi paskutinius du metus kūrybos. Ir jeigu kažkam kūryba yra labai vienišas dalykas, man – atvirkščiai, tai buvo labai grupinis reikalas“, – sakė V. Baumila, dėkodamas muzikams, su kuriais kartu įrašė šį albumą.

Metų grupe tapo grupė „ba.“.

„Rokenrolas buvo, yra ir bus!“ – skelbdamas šios nominacijos nugalėtoją sakė režisierius Oskaras Koršunovas.

Metų koncertiniu atlikėju tapo Justinas Jarutis, Metų atlikėju – V. Baumila. Paskelbti Metų atlikėją buvo pakviestas krepšininko karjerą baigiantis Kauno „Žalgirio“ legenda Mantas Kalnietis. Renginio vedėjų prašymu užtraukęs dainą „Ant tėvo dalgio ašmenų“, M. Kalnietis vienu metu sutriko, tačiau dainą pratęsė publika.

„Tai yra labiausiai ego paglostantis apdovanojimas“, – atsiimdamas Metų atlikėjo apdovanojimą sakė V. Baumila.

M.A.M.A. apdovanojimuose taip pat pasirodė Beatrich, FSG, Algirdas Kaušpėdas ir Viktoras Diawara, susivieniję projektui „KAnDIs“, Vaidas Baumila, Jessica Shy, Justinas Jarutis, Natalija Bunkė, Monique ir kiti. Bene daugiausiai publikos aplodismentų sulaukė garsi Ukrainos reperė Alyona Alyona, scenoje pasirodžiusi kartu su Monika Liu, taip pat Jessica Shy  bei Natalijos Bunkės ir Remio Retro daina „Panelė iš Kauno rajono“. Jos pabaigoje publika gaudė ore pabirusias dolerio imitacijas su N. Bunkės atvaizdu ir būsimo koncerto reklama.

M.A.M.A. 2022 nominacijos ir laimėtojai (laimėtojai paryškinti):

Metų proveržis:

dj nevykele

Gamka

Remis Retro

Rokas Yan

Rūta MUR

Metų elektronikos grupė/atlikėjai:

Beissoul&Einius

Happyendless

Monikaze

Roe Deers

Ten Walls

Metų pop muzikos atlikėjas/atlikėjai:

Jessica Shy

Justinas Jarutis

Monika Liu

Vaidas Baumila

Vidas Bareikis

Metų hiphopo grupė/atlikėjai:

„8 Kambarys“

„G&G Sindikatas“

Konstantinas Lilas

Niko Barisas

OG Version

Metų tradicinės popmuzikos atlikėjai:

Inga Jankauskaitė

Kastytis Kerbedis

MAN-GO

„Pikaso“

Saulius Prūsaitis

Metų alternatyios muzikos grupė/atlikėjai:

Alina Orlova

Gamka

„Kamanių šilelis“

„Ministry of Echology“

„shishi“

Metų roko muzikos atlikėjas/atlikėja:

„ba.“

„Garbanotas“

„jauti“

„Local Blood“

„shishi“

Metų grupė:

„8 Kambarys“

„ba.“

Beissoul&Einius

„G&G Sindikatas“

„The Roop“

Metų koncertinė grupė/atlikėjai:

Andrius Mamontovas

„ba.“

Donatas Montvydas

Justinas Jarutis

Vaidas Baumila

Metų vaizdo klipas:

Roe Deers „Rodeo king“ (rež. Tomas Ramanauskas)

Rūta MUR „So low“ (rež. Simas Lindešis)

The Roop „Let's get naked“ (rež. Jonas Trukanas)

Vaidas Baumila „Apžavai“ (rež. Dominykas Bliznikas)

Vidas Bareikis „Mona Liza“ (rež. Jonas Trukanas)

Metų muzikos albumas:

Alina Orlova – „Laumžirgiai“

„ba.“ – „Nauto“

„G&G Sindikatas“ – „Duona Kasdieninė/Skeletai Spintoje“

Jessica Shy „Apkabinti prisiminimus“

Vaidas Baumila „Apžavai“

Metų atlikėjas/atlikėja:

Jessica Shy

Justinas Jarutis

Monika Liu

OG Version

Vaidas Baumila

Metų kūrinys/daina:

„Aerobika“ (aut. U.Dominaitė)

„Apžavai“ (aut. E.Žaltauskas, V.Baumila, K.Meginis, J.Martinkėnas)

„Panelė verta milijono“ (aut. D.Zvonkus, R.Daškevičius)

„Sentimentai“ (aut. M.Liubinaitė)

„Tyliai pakuždėk“ (aut. L.Strockis, Dž. Šyvokaitė, N.A.Khotseng)

Metų progresyvios pop muzikos grupė/atlikėjai:

dj nevykele

Evgenya Redko

Free Finga

Remis Retro

Rūta MUR

M. Stonkus neslėpė – vesti šiuos apdovanojimus yra didžiulė atsakomybė. Toks pats daugybės pastangų reikalaujantis yra ir pasiruošimas. „Tai bus pirmieji M.A.M.A. apdovanojimai po koronaviruso. Dabar bus pilnutėlė „Žalgirio“ arena!“ – džiaugėsi jis.

Savo ruožtu J. Nainys pasakojo, jog kvietimas vesti šių metų muzikos apdovanojimus jį nustebino, kadangi būti vedėju – ne pagrindinė žinomo didžėjaus rolė. „Bus įdomu pasitikrinti, nes paskutinįkart tai dariau prieš 10 metų. Yra sakoma, kad savo srities profesionalu ar geresniu tampi įvykdęs 10 tūkstančių valandų mokymosi. Tiek valandų nesimokiau, bet praėjo 10 metų. Pažiūrėsime, kaip man seksis. O kai turi tokį partnerį, gali net nesiruošti“, – pagyrų kolegai negailėjo J. Nainys.

Taip pat laidoje buvo paliesta ir kita tema – faktas, kurį apie M. Stonkų žino ne visi. Pasirodo, kad žinomas vyras yra pametęs galvą dėl švaros!

Kaip tikino pats Mantas, šis jo įprotis pastaruoju metu keičiasi, o didžiausią įtaką tam padarė sužadėtinė Gelminė Glemžaitė.

Pagalvojau, kad geriau daugiau laiko praleisiu su nuostabiu žmogumi, nei laiką leisiu tvarkydamasis, kol tas nuostabus žmogus yra namuose.

„Visa tai, su savo mergaitišku chaosiuku, kurį turi visos moterys, išgydė Gelminė. Tai geriausiai pastebima tada, kai jos spintelėje tiesiog nebelieka vietos, ir visi kremai pradeda kraustytis pas mane. Pagalvojau, kad geriau daugiau laiko praleisiu su nuostabiu žmogumi, nei laiką leisiu tvarkydamasis, kol tas nuostabus žmogus yra namuose“, – sakė jis.

Tiesa, anksčiau, pamatęs netvarką, M. Stonkus būdavo linkęs tvarkyti ne tik savo, bet ir kitų namus. „Taip yra buvę galbūt pas Katlerį. Aš atėjau, o pas jį buvo čiaupas su kalkėmis… Neiškenčiau. Praėjau“, – juokėsi  jis, o vėliau pridėjo, kad taip yra sutvarkęs net žinomo naktinio klubo tualetą.

Daugiau linksmų istorijų – laidoje „Gero vakaro šou“ – trečiadienį, 20 val. per TV3.

„Kai mes nusprendėme įsigyti namus, vienas iš kertinių reikalavimų buvo turėti verandą, laisvo ploto, kad būtų tvora, kad būtų viskas uždara ir kad galėtų šuniukai laisvai lakstyti“, – pasakojo J. Nainys.

Jonas sakė, kad savo augintinius su mylimąja Simute vadina vaikais. O tų keturkojų vaikų vyras norėtų kur kas daugiau, nei yra dabar. „Būtų mano valia, mūsų su Sima valia, sakytumėm, ai, nebesvarbu, kaip nors išgyvensim, aš galėčiau čia ir 15 šunų turėti“.

Jonas su Simona dabar turi tris šunis. Du Maltos bišonus ir vieną prieglaudinuką Bruno. Jonas norėtų, kad Bruno su juo būtų 24 valandas per parą, pasiimtų ir į vakarėlius prie didžėjaus pulto.

„Turiu tokį gerą draugą didžėjų, kuris visada būdavo su šunimi. Ne tik studijoje, šuo būdavo visur. Ir klube. Įsivaizduokite, linksminasi kokie 500 žmonių, jo šeimininkas groja, šuo tiesiog pro žmones nubėga iki baro ir atgal grįžta.“

Beje, prieš pusmetį Jonas su Simona patyrė ir vieną skaudžiausių įvykių gyvenime. Mirė jų pirmasis šuo Maltukas, kurį dar 2008-aisiais vyras padovanojo savo mylimajai. Kaip Nainiai išgyveno skaudžią netektį? Kaip Bruno bando tapti šeimos viršininku? Atsakymai – šeštadienį laidoje „Gyvūnų pasaulis“ 17.55 val. per LNK.

 

 

Kiekvieną šeštadienį nuo 21 val. radijo klausytojai kviečiami praleisti su Jonu bei atsinaujinusia laida Jovani@Club.

„Radijas į eterį leidžia daugiausiai specializuotų šokių muzikos laidų – Tiesto ClubLife, Virus J, Driule & The Gang, G-Spot Dj’s ON AIR, Robin Shulz, Eelke Kleijn bei daugelį kitų. O dabar, prie visų šių didžėjų, prisijungia ir dar vienas Lietuvos didžėjus Jovani. Ar dar lieka klausimų, ko klausytis?“ – Jovani prisijungimu prie radijo kolektyvu džiaugėsi „Power Hit Radio“ programų direktorius Saulius Baniulis.

Ši vasara, kaip sako Jovani, bus tikriausiai darbingiausia jo gyvenime. Vien per pirmąsias vasaros savaites jis renginiuose apšildė tokias žvaigždes, kaip Maneskin ir Dua Lipa, o netrukus Taline apšildys kitą žinomą didžėjų Tiesto. Ir nors šiuos pasiekimus J. Nainys labai vertina, jis neslepia, kad visišką pilnatvę pajautė tik tuomet, kai nusprendė ir vėl grįžti į radiją.

„Radijo labai pasiilgau – būtent čia jaučiuosi profesionaliausias, tikruoju savimi, tikruoju Jovani. Radijas man yra įaugęs į kraują. Praleidau labai daug valandų tuo besidomėdamas ir tą darau iki šiol, nes būtent čia ir noriu būti. O ypač gerai tą supratau tada, kai nuo radijo buvau trumpam atitrūkęs. Atrodė, kad lyg ir viską turiu, bet gyvenime vis dėlto kažko stipriai trūko. Radijas – neatsiejama mano gyvenimo dalis“, – apie savo aistrą, kuri užgimė dar 2005 metais, pasakojo J. Nainys.

Didžėjus prie mylimo darbo sugrįžta kaip niekad užtikrintas. Praleidęs daugybę valandų svarstant, kaip tą padaryti teisingai, dabar jis jaučiasi radęs atsakymą. Didžiausias Jovani tikslas – sukurti tokią laidą, kurioje būtų jaučiamas abipusis ryšys tarp jo paties ir klausytojų. Kaip sakė J. Nainys, tam neužtenka dainą tik pristatyti, o vėliau ją sugroti –  radijas suteikia kur kas daugiau galimybių, kaip užmegzti ryšį su savo klausytojais ir pasijausti taip, tarsi visi būtų šalia.

„Šioje savo laidoje noriu pasakoti istorijas – apie kūrinius, kuriuos atradau, ir apie žmones, kuriuos per visą šį laiką sutikau. Aš noriu kalbėti per emocijas, įtraukti klausytojus ir net savo draugus. Kiekvieną kūrinį atrinksiu pats ir visi jie bus patikrinti – tai kūriniai, kuriuos groju nuo karjeros pradžios ir apie kuriuos galvoju net užsimerkęs. Muzika – labai stipri emocija, o jei sugebi tai įrišti į gražų pristatymą prisiminimais, daug kas reaguoja su tavimi. Tada tai tampa labai vertingu turiniu, pažymėtu nostalgija“, – pasakoja J. Nainys-Jovani.

„Pradėkit, pradėkit, klyskit, bet darykit. Juk yra verslų, kuriuos galima pradėti nuo nulio. Taip, gal ne iš karto pavyks, bet jūs žinosite, kaip tai darosi“, – patars prieš keletą mėnesių fizinę parduotuvę „Home decor by NB“ Žvėryne atidariusi 38-erių dainininkė Natalija Bunkė.

„Varganas gyvenimas, mažas atlyginimas“, – tokius ir panašius skundus Natalija kaip ir daugelis mūsų sako girdėjusi ne kartą. Ji nesupranta verkšlenančių ir sėdinčių ant sofučių vietoj to, kad imtų kažką keisti gyvenime. „Labai daug kur trūksta padavėjų, ir taip yra todėl, kad tokias algas gaunantiems žmonėms patogiau gauti pašalpas... Kokiems velniam aš dabar vargsiu ir dirbsiu. Aš suprantu, kad nuovargis ir visa kita, bet jeigu mes sėdėsim ir nosis krapštysim, nieko gyvenime neturėsim“, – teigs N. Bunkė.

Tuo metu ketvirtus metus nuosaviems mados namams vadovaujanti operos solisto Merūno Vitulskio žmona, 33-ejų Erika tik šypteli išgirdusi gandus, kad jos verslas po karantinų vos gyvuoja. Dvi didžiausios klaidos, kurias Erika prisipažįsta padariusi verslo kūrimo pradžioje – per didelis pasitikėjimas žmonėmis ir neįpareigojimas jų sutartimis. „Sakoma, tu blogas direktorius, jeigu daug dirbi. Bet taip tikrai nėra. Direktorius dirba daugiausiai. Ir visa atsakomybė, visas stresas susigeria jam – visada esi su įjungtom smegenim, net miegi atmerktom akim“, – pasakos E. Vitulskiene.

Verslo kūrimas neatsiejamas nuo klaidų, kurios dažnai kerta ne tik per piniginę, bet ir supurto asmeninį gyvenimą... Pasak Simonos Nainės, svarbiausia iš jų pasimokyti. „Mano pagrindinis žodis – kainavo, tai kainavo. Žinai, ko niekada neišreikšim, tai tos pinigų vertės, to laiko, darbo, nemiegotų naktų, minčių, ir viso atsidavimo, ką tu įdedi. Ir nesvarbu, kad tas verslas neneša mums kažkokių milijonų ar didžiausių turtų. Darome darbą, kuris mums patinka, todėl niekada neskaičiuojame darbo valandų“, – sakys S. Nainė.

Koks jausmas atsisakyti verslo, į kurį sudėjai ne tik daug vilčių, bet ir nemažai santaupų, puikiai žino garsus Lietuvos didžėjus, radijo ir televizijos laidų vedėjas 38-erių Jonas Nainys, dar žinomas kaip Jovani. Prieš kelerius metus likęs be darbo televizijoje, Jonas sugalvojo santaupas investuoti – kartu su partneriu nupirko apleistas patalpas Senamiestyje ir įrengė septynių kambarių viešbutį. COVID-19 pasauliui dar nebuvo žinomas, o ką reiškia karantinas, sustabdęs ir turizmo verslą, dar nebuvome patyrę, todėl apartamentų nuoma Jonui atrodė labai patraukli investicija. Jonas noriai rodė savo valdas, ir pasakojo, kad jas įrenginėjo padedamas žmonos. Tačiau šiandien prisipažįsta, kad apartamentų verslas jam nebepriklauso.

Verslo pradžiamokslis pagal garsius žmones – jau šį pirmadienio vakarą, 20 val., gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“ per LNK.