Kaip skelbia Kauno arkivyskupija, paskutinį vasaros sekmadienį Šiluvoje tradiciškai švenčiama padėkos už laisvę šventė, prisimenant, jog Lietuvos kelias į laisvę vedė pro Šiluvą tiek carinės, tiek ypač sovietinės okupacijos metais. Tada maldininkų eisenos buvo draudžiamos, o jų dalyviai patirdavo represijų.

Anot arkivyskupijos, Šiluva visus metus kviečia žmones išbandyti piligrimo kelią į šventą vietą, kur šių apylinkių žmonėms XVII amžiaus pradžioje, kaip tikima, buvo dovanotas Mergelės Marijos pasirodymas.

Eisena sekmadienio rytą prasidės prie šv. Jono Pauliaus II paminklo Šiluvos aikštėje.

Nuo paminklo bus keliaujama žiediniu gyvosios piligrimystės maršrutu Šiluvos apylinkėse maždaug septynis kilometrus. Šiai piligrimų eisenai vadovaus Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas.

Kita piligriminė eisena tradiciškai į Šiluvą iškeliaus iš Tytuvėnų, drauge su Šiaulių vyskupu Eugenijumi Bartuliu.

Visiems atvykus į Šiluvą vidurdienį Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje bus laikomos mišios.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė , kad tūkstančiai žmonių, kai kurie – ant žirgų, apsirengę istoriniais kostiumais ar apsigobę pečius Vatikano ir Lenkijos, tradiciškai katalikiškos šalies, vėliavomis, dalyvavo „Nacionalinėje eisenoje už popiežių“ Varšuvoje.

2005 metų balandžio 2-ąją mirusiam Jonui Pauliui II pagerbti skirtus renginius planavo katalikiškos organizacijos, o juos atvirai rėmė vyriausybė ir valdančioji populistinė partija „Įstatymas ir teisingumas „PiS“.

„Kaip kiekvienas doras vyras gina savo vaikus, tėvą ir motiną, taip visa Lenkija gina Joną Paulių II“, – buvo rašoma viename iš demonstrantų plakatų.

Premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad „laikome tiesos nešimo, kuris turi prieštarauti melui, šmeižtui ir įžeidimams, testą“.

PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) laiške valdančiajai partijai sakė: „Dėkojame Viešpačiui Dievui už neišmatuojamą dovaną, kurią Bažnyčiai, Lenkijai ir pasauliui davė ir duoda lenkų popiežius.“

„Mes ginsime jo garbę ir gerą vardą“, – likus keliems mėnesiams iki parlamento rinkimų Lenkijoje sakė J. Kaczynskis.

Tą pačią dieną Lodzėje, centrinės Lenkijos mieste, buvo išniekintas Jono Pauliaus II paminklas: statulos rankos buvo išteptos raudonais dažais ir išniekintos užrašu „Maxima culpa“ – ši lotyniška frazė reiškia „didžiausią kaltę“.

Šis užrašas buvo nuoroda į neseniai Lenkijoje išleistą olandų žurnalisto Ekke Overbeeko (Ekės Overbiko) knygą „Maxima Culpa“.

Knygoje ir panašiame tyrime, kurį parodė privatus transliuotojas TVN, teigiama, kad Jonas Paulius II žinojo apie vaikų išnaudojimą Lenkijos katalikų bažnyčioje daug metų prieš tapdamas pontifiku ir padėjo tai nuslėpti, o tai nuo to laiko išprovokavo diskusijas vyriausybėje ir Bažnyčioje.

Žurnalistas tyrėjas Michalas Gutowskis (Michalas Gutovskis) teigė, kad Karolis Wojtyla (Karolis Voityla), dar būdamas Krokuvos kardinolu, žinojo apie kunigų pedofilų atvejus Bažnyčioje.

Pasak jo, jis perkėlė kunigus į kitas vyskupijas – vieną iš jų net į Austriją, – kad nekiltų joks skandalas.

K. Wojtyla, kuris popiežiaus pareigas ėjo 27 metus – nuo 1978-ųjų iki mirties 2005 metais, parašė rekomendacinį laišką vienam vaikų išnaudojimu kaltintam kunigui, adresuotą Vienos kardinolui Franzui Koenigui (Francui Kionigui), tačiau apie kaltinimus neužsiminė, sakė M. Gutowskis.

Jis paprašė niekur apie tai nepranešti – sakė, kad susitvarkys.

M. Gutowskis teigia, kad atlikdamas tyrimą kalbėjosi su kunigų pedofilų aukomis, jų šeimomis ir buvusiais bažnyčios vyskupijos darbuotojais.

Jis cituoja buvusios komunistinių laikų SB slaptosios policijos dokumentus ir retus bažnytinius dokumentus, su kuriais jam pavyko susipažinti.

Tačiau M. Gutowskis teigė, kad Krokuvos vyskupija neleido jam susipažinti su savo dokumentų archyvais.

Praeityje Lenkijos bažnyčia atsisakė pateikti dokumentus teismams arba viešajai tyrimo komisijai, tiriančiai nepilnamečių išnaudojimo bažnyčioje atvejus.

Panašūs kaltinimai

Vienas iš M. Gutowskio šaltinių, sutikęs kalbėti su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad 1973 metais jis asmeniškai papasakojo K. Wojtylai apie vieno kunigo pedofilijos veiksmus.

„Wojtyla pirmiausia norėjo įsitikinti, ar tai nėra blefas“, – sakė šaltinis.

„Jis paprašė niekur apie tai nepranešti – sakė, kad susitvarkys“ ir pridūrė, kad tuometinis kardinolas aiškiai paprašė, kad įtariamas incidentas būtų griežtai laikomas paslaptyje.

Amerikietis Thomas Doyle'as (Tomas Doilas), buvęs katalikų kunigas, kanonų teisės mokslininkas ir vienos pirmųjų ataskaitų apie katalikų dvasininkų vaikų išnaudojimą Jungtinėse Valstijose autorius, teigė, kad M. Gutowskio tyrimas buvo novatoriškas.

Pasak jo, tai rodo, kad Jonas Paulius II žinojo apie šią problemą dar prieš tapdamas popiežiumi.

Tyrimas tradiciškai katalikiškoje Lenkijoje pradėtas netrukus po to, kai Lenkijoje gyvenantis olandų žurnalistas Ekke Overbeekas (Ekė Overbikas) pateikė panašius kaltinimus.

E. Overbeeko knyga „Maxima Culpa“ šią savaitę bus pradėta pardavinėti Lenkijoje.

Per pastaruosius dvejus metus, gavęs keletą pranešimų apie nepilnamečių išnaudojimą Lenkijos bažnyčioje, Vatikanas nubaudė keletą aukšto rango bažnyčios pareigūnų už tai, kad jie dangstė dvasininkų pedofiliją.

81 metų kardinolas Stanislawas Dziwiszas (Stanislavas Dzivišas) buvo šv. Jono Pauliaus II draugas ir sekretorius, drauge su juo dirbo Vatikane.

„[Pedofiliją tiriantis] komitetas mums laišku pranešė pateikęs prokurorams skundą dėl kardinolo Dziwiszo ir dar trijų vyskupų“, – sakė maždaug 20 žmonių, nukentėjusių nuo dvasininkų lytinio išnaudojimo, advokatas Arturas Nowakas (Arturas Novakas).

„Tai įspūdinga ir daugelis nukentėjusiųjų neslepia pasitenkinimo“, – naujienų agentūrai AFP sakė A. Nowakas.

Internete paskelbtame laiške minimi S. Dziwiszas ir vyskupai Romanas Pindelis, Tadeuszas Rakoczy (Tadeušas Rakočis) bei Piotras Gregeris iš pietinės Belsko-Bialos ir Žyveco vyskupijos, kur vyko įtariami nusikaltimai.

Pasak A. Nowako, prokurorai, kovo 2-ąją gavę skundą, pagal įstatymą turi per 30 dienų nuspręsti, ar inicijuoti teisines procedūras.

Jei šie vyskupai atsidurtų teisme ir būtų pripažinti kaltais, jiems grėstų įkalinimas iki trejų metų, sakė advokatas.

Lenkų televizijos TVN24 per pastaruosius dvejus metus parodyti dokumentiniai filmai atskleidė šokiruojančių dvasininkų lytinio išnaudojimo atvejų ir iškėlė klausimų dėl S. Dziwiszo vaidmens.

2016-aisiais emeritu tapęs kardinolas taip pat įtariamas nuslėpęs nuo Jono Pauliaus II ir kitų lytinio išnaudojimo atvejų, dėl kurių kaltinami dvasininkai, tarp jų buvęs JAV kardinolas Theodore'as McCarrickas (Teodoras Makarikas).

Lapkričio mėnesį Lenkijos vyskupų konferencijos vadovas Stanislawas Gadeckis (Stanislavas Gadeckis) paragino Vatikaną paaiškinti S. Dziwiszo vaidmenį po dokumentiniuose filmuose pareikštų įtarimų.

Politiškai įtakingą Lenkijos Katalikų Bažnyčią pernai supurtė virtinė lytinio išnaudojimo ir jo dangstymo atvejų.

Lapkritį Vatikanas ėmėsi sankcijų prieš lenkų kardinolą Henryką Gulbinowiczių (Henryką Gulbinovičių), kuris netrukus, būdamas 97 metų, mirė. Po tyrimo, kuris, remiantis žiniasklaidos pranešimais, buvo susijęs su įtariamu lytiniu išnaudojimu, H. Gulbinowicziui buvo uždrausta eiti savo pareigas ir naudotis vyskupo ženklais.

Anksčiau šią savaitę Lenkijos teismas skyrė įkalinimo bausmę kunigui Arkadiuszui Hajdaszui (Arkadiušui Haidašui) dėl mažo berniuko tvirkinimo. Šis atvejis figūravo garsiame „YouTube“ dokumentiniame filme, pernai išprovokavusiame debatus šalyje dėl dvasininkų vykdomo lytinio išnaudojimo.

Sukakties proga išplatintame pranešime S. Skvernelis sako, kad Lietuvos žmonėms Jonas Paulius II – pirmasis popiežius, aplankęs Lietuvą ir visam pasauliui parodęs pripažįstantis neseniai nepriklausomybę atkūrusią valstybę, yra ypač brangus.

„Šventojo Jono Pauliaus II dvasinis ryšys su Vilniumi, kvietimas dvasiškai ir išoriškai atkurti savo Tėvynę, savo gyvenimą, savo lietuviškąjį ir krikščioniškąjį identitetą, siekti teisingumo ir prisiminti, kad laisvė neatskiriama nuo atsakomybės, pastangos plėtoti įvairių kultūrų ir religijų atstovų dialogą visuomet stiprins mus kaip vilčiai įkvepiantis pavyzdys“, – sakoma premjero pranešime.

Vyriausybės vadovas pabrėžia, kad pasaulio istorijoje Jonas Paulius II išliks kaip esmingai prisidėjęs prie totalitarinių režimų žlugimo, pažymi jo indėlį suartinant Lietuvą su kaimynine Lenkija.

Lietuvoje šie metai yra paskelbti Šventojo Jono Pauliaus II metais, tačiau dėl karantino atsisakyta didelės dalies šia proga suplanuotų renginių – visų, kurie susiję su žmonių susibūrimu.

Vyriausybė gegužės pradžioje patvirtino Šventojo Jono Pauliaus metų minėjimo planą, bet jame neliko diskusijų, paskaitų, parodų, švenčių, Jono Pauliaus II vardo mokymo įstaigų, muziejų ir bibliotekų projektų.

Šventojo Jono Pauliaus II metų proga numatoma išleisti pašto ženklą, proginę monetą, skirtą Kryžių kalnui, bus rengiamos laidos ir publikacijos LRT.

Šventasis Popiežius Jonas Paulius II gimė 1920 metų gegužės 18 dieną, mirė 2005 metų balandžio 2 dieną.

„Slėpynėmis“ pavadintą filmą „YouTube“ svetainėje pažiūrėjus beveik 80 tūkst. žmonių, Lenkijos arkivyskupas Wojciechas Polakas (Vojcechas Polakas) Vatikaną paragino „pradėti procedūras“ dėl filme minimų atvejų.

Tai jau antras Tomaszo Sekielski (Tomašo Sekelskio) sukurtas dokumentinis filmas apie Bažnyčios tarnų vykdytą vaikų išnaudojimą. Jame pasakojama apie du brolius, kurie teigia buvę išnaudoti vieno kunigo. Kunigą esą dangstė vienas vyskupas.

„Filmas „Slėpynės“, kurį ką tik mačiau, rodo, jog Bažnyčioje nebuvo laikomasi vaikų ir paauglių apsaugos standartų“, – katalikiškai naujienų agentūrai KAI sakė W. Polakas.

Arkivyskupas pridūrė paprašęs Vatikano pradėti procedūras pagal 2019 metų kovą popiežiaus Pranciškaus paskelbtą apaštališkąjį laišką dėl nepilnamečių ir pažeidžiamų žmonių apsaugos.

Pernai gegužę T. Sekielski pristatė panašų dokumentinį filmą, kuris buvo pavadintas „Niekam nesakyk“. Jis „YouTube“ svetainėje buvo peržiūrėtas beveik 23,5 mln. kartų ir sukėlė nacionalinę diskusiją apie katalikų dvasininkų vykdytą vaikų seksualinį išnaudojimą.

Tačiau vėliau kalbos nurimo. Abiejuose filmuose taip pat nenagrinėjamas veiksmų stokos klausimas tuomet, kai 1978-2005 metais popiežiumi buvo Šv. Jonas Paulius II, kuris gimtojoje Lenkijoje yra nepaprastai gerbiamas.

T. Sekielski jau pareiškė išleisiąs trečią dokumentinį filmą apie „Jono Pauliaus II-ojo vaidmenį slepiant kunigų įvykdytus nusikaltimus“.

Šimtosioms Jono Pauliaus II-ojo gimimo metinėms gegužės 18 dieną paminėti Lenkijoje rengiamos pamaldos, renginiai ir internetiniai koncertai.

Popiežius Jonas Paulius II, kurio tikrasis vardas yra Karolis Wojtyla (Voityla), gimė 1920 metų gegužės 18 dieną Vadovicuose, Pietų Lenkijoje.

„Mes, lietuviai ir lenkai, skiriame šventojo Jono Pauliaus II asmenybei didžiulę reikšmę. Jis mums yra simbolis, istorijos liudytojas, tačiau jame pažįstame ir mūsų regiono laisvės bendrakūrėją. Jo pirmoji apaštališkoji kelionė į Lenkiją ir jos metu ištarti skambūs žodžiai „Tenusileidžia Tavo dvasia ir atnaujina šios žemės veidą“ turėjo įtakos ne tik Lenkijai, bet ir Lietuvos laisvės siekiams“, – skelbiama G. Nausėdos pasirašytame laiške.

Pasak G. Nausėdos, ši Jono Pauliaus II kelionė pradėjo procesą, pasibaigusį komunizmo žlugimu ir Lietuvos nepriklausomybės atgavimu, pranešė prezidento komunikacijos grupė

Popiežius Jonas Paulius II buvo viena svarbiausių XX amžiaus asmenybių: filosofas, poetas, fundamentalių moralinių vertybių ir krikščioniškosios Europos tapatybės gynėjas. Būdamas Katalikų Bažnyčios vadovu, drąsiai ir kūrybingai siekė įgyvendinti II Vatikano susirinkimo reformas.

2020 metai Lietuvoje ir Lenkijoje paskelbti Jono Pauliaus II metais. Abiejų valstybių vyriausybės yra parengusios daug šių metinių minėjimo renginių.

Kaip pranešė Vyriausybė, šių metų gegužės 18 dieną bus minimos 100-osios Šventojo Jono Pauliaus II gimimo metinės, tačiau dėl karantino atsisakyta minėjimų, diskusijų, paskaitų, parodų, švenčių, Jono Pauliaus II vardo mokymo įstaigų, muziejų ir bibliotekų projektų.

„Plano projekte paliktos tik tos veiklos, kurios nėra susijusios su žmonių susibūrimu“, – skelbia Vyriausybė.

Vykdant atminimo įamžinimo veiklas numatoma išleisti pašto ženklą, proginę monetą, skirtą Kryžių kalnui, bus vykdoma ir virtuali akcija „Šviesos žemėlapis“.

Įgyvendinant kultūrines, edukacines ir pažintines veiklas bus skatinamos ne pelno siekiančių organizacijų iniciatyvos, parengtos metodinės rekomendacijos ir pagalbinė medžiaga švietimo darbuotojams, sukurtas virtualus maršrutas, skirtas Šventojo Jono Pauliaus II piligrimų keliui, parengta virtuali paroda Šventojo Jono Pauliaus II vizitui Lietuvoje prisiminti, organizuojama vaizdo konferencija su ilgamečiu Jono Pauliaus II pagalbininku Kardinolu Stanislavu Dzivišu.

Bus sukurta ir transliuojama vaizdo užsklanda Lietuvos televizijoje, Lietuvos televizija parodys dokumentinį filmą „Žemyno išvaduotojas. Jonas Paulius II ir komunizmo žlugimas“, interneto svetainėje www.lrt.lt bus paskelbtos publikacijos apie Šventąjį Tėvą ir jo vizitą Lietuvoje. Taip pat numatoma parengti ir transliuoti valandėles apie Šventąjį Joną Paulių II Lietuvos radijo ir televizijos laidose, minint svarbias jo biografijos datas parengti ir transliuoti temines laidas Marijos radijuje, ketinama sukurti laidas apie Šventojo Jono Pauliaus II bendravimą su jaunimu, supažindinti su Šventojo Jono Pauliaus II kūryba.

Šventasis Popiežius Jonas Paulius II gimė 1920 metų gegužės 18 dieną, mirė 2005 metų balandžio 2 dieną.

Už tokį Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos inicijuotą nutarimą ketvirtadienį vienbalsiai balsavo 78 Seimo  nariai.

2020 metais bus minimos popiežiaus šventojo Jono Pauliaus II gimimo 100-osios metinės.

„Šventasis Jonas Paulius II – pirmasis Lietuvą aplankęs popiežius; jo vizitas 1993 metais suteikė didelę moralinę ir diplomatinę paramą nepriklausomybę atgavusiai Lietuvai, sustiprino tautos dvasią ir vienybės siekį“, – sakoma nutarime.

Jame pažymima, kad popiežius Jonas Paulius II buvo vienu didžiausių pasaulio autoritetų, susitikęs kone su visais pasaulio valstybių vadovais. Taip pat buvo visų religijų pasekėjų dialogo šalininkas, nuolatinis piligrimas, aplankęs tolimiausius pasaulio kampelius, popiežius, artimas visiems žmonėms.

„Savo vizito į mūsų šalį metu šventasis Jonas Paulius II pabrėžė dvasinį ryšį su Vilniumi. Būdamas intelektualas, filosofas, poetas ir aktorius, jis mokėjo užmegzti puikų ryšį su kultūros, intelektualų bendruomene ir jaunimu“, – teigiama nutarime.

Jame atkreipiamas dėmesys į tai, kad Jonas Pauliaus II rėmė Europos integraciją, siekį atkurti jos vienybę, kai geležinė uždanga dalijo pasaulį į du priešingus blokus, ir tapo pagrindiniu permainų, įvykusių 1989 metais, rėmėju.

Seimas nutarė pagerbti popiežių, kuris „savo veikla ir autoritetu prisidėjo prie Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių vertybinių pokyčių, laisvės siekio ir Europos Sąjungos bendrystės stiprinimo“.

Vyriausybei Seimas pasiūlė patvirtinti šventojo Jono Pauliaus II minėjimo planą ir valstybės biudžete numatyti lėšų jam įgyvendinti.