„Manau, kad pasiūlysiu jam susitikti, pakalbėti. Manau, kad kariuomenės vadai, ypač, kurie neseniai ėjo tas pareigas, jie galėtų būti informuojami geriau“, – pirmadienį per karinio miestelio Rokantiškėse atidarymą sakė ministras.

„Gal čia ir mūsų trūkumas, kad ne viską ir pasakom, ne visur pakvietėm ir ne viską sužinojo“, – pridūrė jis.

Buvęs kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas sausio pabaigoje naujienų portalui tv3.lt sakė ginkluotės pajėgumų planavime pasigendantis aiškių prioritetų, kuris projektas bus įgyvendinamas pirmiausia, abejojo, ar bus laiku pastatyta infrastruktūra priimti Vokietijos brigadą, kalbėjo apie atsargų ir ginkluotės trūkumą Lietuvos kariuomenėje, išsakė poreikį apginkluoti aktyvųjį rezervą.

Dabartinis Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys sako, kad J. V. Žuko išsakyti argumentai yra logiški.

Gynybos planai niekada nebus skelbiami.

„Jis pasakė paprastus, elementariausius dalykus, kas ir logiška yra, kad yra gynybos planai, yra pati idėja, kaip ginsimės, po to mes lipdome tą savo pajėgumą, žiūrime, prioritetus nusistatome, eiliškumą laike“, – kalbėjo V. Rupšys.

Jo teigimu, buvęs kariuomenės vadas vadovaujasi viešojoje erdvėje pateikiama informacija, kuri neparodo viso vaizdo.

„Viskas, ką jis išdėstė, yra logiška, bet praėjus kažkiek laiko ir nebevykdant pareigų, negauni kažkiek ir žinių. Gal viešoje erdvėje nėra viskas skelbiama, ypač – mūsų gynybos planai“, – teigė kariuomenės vadas.

„Gynybos planai niekada nebus skelbiami“, – pridūrė jis.

Anot V. Rupšio, kalbant apie Lietuvos gynybos pajėgumų vystymą, jiems yra numatytas eiliškumas ir prioritetai.

„Jie nėra viešai skelbiami“, – teigė V. Rupšys.

Anot jo, dalyvavimo kare vengiančius ir prieglobsčio ieškančius žmones reikia įleisti, tačiau gali būti sudėtinga nustatyti, ar jie tikrai bando pabėgti nuo mobilizacijos, tarp jų gali būti ir Lietuvai nedraugiškų asmenų.

„Labai sunku dabar pasakyti, ar jie patenka į tą kategoriją, nes ta situacija gali daug kas pasinaudoti. Nėra nustatytos amžiaus grupės, ar jis tarnavo Rusijos kariuomenėje, ar netarnavo, ar pakliūva į tuos sąrašus, ar ne. Aišku, žmones, kurie bėga nuo karo, nenori jame dalyvauti, tai be abejonės juos reikia įleisti, bet reikia būti labai atsargiam, nes daug kas gali tuo pasinaudoti ir tame tarpe – mūsų nedraugai“, – LRT televizijos laidai „Svarbi valanda“ trečiadienį kalbėjo J. V. Žukas.

Vidaus reikalų ministerijos trečiadienį išplatintame pranešime teigiama, kad dalinė mobilizacija nėra automatinis pagrindas suteikti Rusijos piliečiams prieglobstį, o kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas trečiadienį, kreipdamasis į tautą pirmąkart nuo karinės invazijos į Ukrainą pradžios, paskelbė apie dalinę mobilizaciją šalyje. Pasak jo, trečiadienį prasidėsiantis šaukimas taikomas atsargos kariams, pirmiausia – turintiems patirties. Rusija tikisi mobilizuoti apie 300 tūkst. karių.

Reaguodama į mobilizaciją, Lietuva pakėlė kariuomenės greitojo reagavimo pajėgų budrumo lygį, kitą savaitę dėl to šaukiama prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama Valstybės gynimo taryba.

Jis svarstė, kad J. V. Žukui galbūt reikėjo tam tikro „atšalimo laikotarpio“ palikus kariuomenės vado pareigas.

„Žinote, galbūt iš tikrųjų būnant kariuomenės vadovu reikalingas tam tikras atšalimo laikotarpis. Aš jį (J. V. Žuką – BNS) labai primygtinai kviečiau prisijungti prie komandos ir tai buvo labai staigus pokytis, kuris įvyko jo gyvenime“, – žurnalistams Darbėnuose sakė G. Nausėda.

„Galbūt jis nebuvo tam pokyčiui pasiruošęs. Sutikite, kad dalinti įsakymus ir nebūti visiškai atsakingu už sprendimų priėmimą yra skirtingi dalykai ir galbūt reikėjo laiko prie to priprasti“, – teigė šalies vadovas.

Nepaisant to, G. Nausėda sakė, kad J. V. Žukas per savo darbo metus prezidentūroje buvo naudingas ir padėjo įvairiomis prasmėmis.

Manau, kad tikrai generolas suteikė mums pirmąjį stimulą, o dabar jo darbą perims kiti patarėjai

„Pirmiausia, jis labai gerai parengė mano dalyvavimą NATO viršūnių susitikime Londone gruodžio mėnesį. Jis labai tvirtai stovėjo šalia, ginant 2 proc. BVP krašto apsaugai reikalavimą. Jis padėjo užmegzti gerą, dalykišką, žmogišką ryšį su priešakinėmis NATO pajėgomis Lietuvoje“, – vardino prezidentas.

„Manau, kad tikrai generolas suteikė mums pirmąjį stimulą, o dabar jo darbą perims kiti patarėjai“, – pridūrė jis.

Šią savaitę iš viso paskelbta apie tai, kad G. Nausėdos komandą palieka trys patarėjai – be J. V. Žuko taip pat traukiasi patarėja švietimo, mokslo, kultūros klausimais Sonata Šulcė ir Komunikacijos grupės vadovas Aistis Zabarauskas.

Prezidentas pokyčius komandoje sako matantis kaip galimybę atsinaujinti ir pabrėžė, kad į visas tris pozicijas jau yra numatytos pamainos.

„Suprantu, kad tai yra galimybė atsinaujinti, perkrauti, tam tikra prasme, mūsų veiklą, pakeisti vienus žmones kitais, kurie atsineštų naują motyvaciją, naują energiją“, – sakė G. Nausėda.

Nacionalinio saugumo grupei nuo šiol vadovaus patarėjas gynybos klausimais Darius Kuliešius, Švietimo, mokslo ir kultūros grupei nuo liepos 15 dienos vadovaus istorikė Jolanta Karpavičienė, o naujas Komunikacijos grupės vadovas bus paskelbtas liepos mėnesį.

Naujienų portalas delfi.lt rašo, kad avarija įvyko Vilniaus rajone susidūrus J. V. Žuko ir kitam automobiliui.

Pasak Vilniaus apskrities policijos, pranešimas apie nelaimę Vilniaus rajone gautas gruodžio 2 d. 07.13 val.

Informuota, kad susidūrus „Subaru“ ir „Audi“ markės automobiliams nukentėjo du žmonės. Vienam iš jų kraujuoja galva. Atvykus pareigūnams paaiškėjo, kad po susidūrimo „Subaru“ vertėsi ant stogo, o „Audi“ nulėkė į šalikelę.

Eismo įvykio metu sužaloti abu vairuotojai.  Vienam iš jų sužalota galva.

Policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis BNS sakė, kad „Audi“ vairuotojas kelyje Bendoriai–Maišiagala išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su J. V. Žuko „Subaru“.

Prezidento atstovas Antanas Bubnelis BNS teigė, kad J. V. Žukas „yra sąmoningas ir jaučiasi tvirtai“.

„Šiuo metu jis yra Lazdynų ligoninėje, jam atliekami visi tyrimai“, – sakė A. Bubnelis.

Vėliau buvo patikslinta informacija, kad per avariją pirmadienio rytą prezidento patarėjas patyrė nesunkių sužalojimų, jis išrašytas iš ligoninės.

„J. V. Žukas išleistas iš ligoninės. Pirminiai tyrimai rodo, kad sužalojimai yra lengvi, jis keletą dienų gydysis ambulatoriškai“, – BNS sakė prezidento atstovas spaudai A. Bubnelis.

Iki atėjimo į G. Nausėdos komandą J. V. Žukas buvo Lietuvos kariuomenės vadas.

„Prezidentas džiaugiasi, jog prie jo komandos prisidėjo toks kompetentingas ir didžiulę patirtį sprendžiant nacionalinio saugumo klausimus turintis J. V. Žukas“, – rašoma Prezidentūros pranešime.

Tapęs vyriausiuoju patarėju, buvęs kariuomenės vadas vadovaus prezidento Nacionalinio saugumo grupei.

Šalies vadovas dar per rinkimų kampaniją balandį pranešė norintis matyti J. V. Žuką savo komandoje.

57 metų J. V. Žukas kariuomenės vadu dirbo nuo 2014 metų iki praėjusios savaitės.

Anksčiau jis buvo karinis atstovas Lietuvos atstovybėje prie NATO ir ES, vadovavo Sausumos pajėgoms, kitiems vienetams.

J. V. Žuko skyrimą prezidento patarėju lydėjo kritika dėl galimo kariuomenės politizavimo.

Prezidento rinkimuose dalyvavęs premjeras Saulius Skvernelis per BNS organizuotus debatus pareiškė, kad taip G. Nausėda pažeidė „teisinės valstybės konstitucinį principą, kariuomenės depolitizavimą“, nes generolo kandidatūrą įvardijo šiam einant kariuomenės vado pareigas.

G. Nausėda ir J. V. Žukas taip pat sulaukė kritikos dėl to, kad susipažino tarpininkaujant verslo konfederacijos vadovui Valdui Sutkui.

J. V. Žukas tąkart teigė, kad V. Sutkus pasiūlė jam susitikti su G. Nausėda kaip senas pažįstamas, o ne verslininkų atstovas.

Prezidentas G. Nausėda pareigas pradėjo eiti liepos 12 dieną.

Ministras pareiškė paramą su kandidatu į prezidentus Gitanu Nausėda susitikusiam kariuomenės vadui Jonui Vytautui Žukui.

„Tas klausimas gavosi politizuotas, jis dabar yra politinėje eilėje, tas yra išeskaluota ir kariuomenė yra vienaip ar kitaip įtraukta į rinkimus (...) ir dėl to yra labai gaila“, – BNS telefonu iš Ukrainos ketvirtadienį sakė R. Karoblis.

„Tikrai miegoti ramiai negaliu, tai yra faktas“, – pridūrė jis.

Ministras teigė besitikintis, kad „politikai prisiims atsakomybę ir neeskaluos iki begalybės kariuomenės ir politikos klausimų“.

Į prezidentus kandidatuojantis premjeras Saulius Skvernelis šią savaitę pareiškė, kad G. Nausėda pažeidė „teisinės valstybės konstitucinį principą, kariuomenės depolitizavimą“, kai paminėjo J. V. Žuką kaip potencialų savo patarėją.

Tokį pasiūlymą G. Nausėda kariuomenės vadui pateikė vasario mėnesį. Jų susitikimui tarpininkavo verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus.

J. V. Žukas teigė su G. Nausėda kalbėjęs apie kariuomenę ir žadėjo atsakymo į darbo pasiūlymą nepateikti iki kadencijos pabaigos liepą.

R. Karoblis sakė, kad kariuomenės vado pasiaiškinimai jį įtikino.

„Atsakymai, kuriuos gavau, mane patenkino. Aš tikrai tikiu kariuomenės vadu, tikiu jo padorumu ir matau, kiek daug jis yra padaręs kariuomenei“, – kalbėjo ministras.

Pasak jo, V. Sutkus net ir teoriškai per kariuomenės vadą negalėtų turėti lemiamos įtakos priimant sprendimus dėl karinių įsigijimų.

„Jeigu jūs klausiate, ar pono Sutkaus susitikimai su kariuomenės vadu gali turėti lobistinę įtaką dėl pirkimų, atsakymas yra ne. Nes atlikus reformą, sprendimus priima ne kariuomenė, o ministerijos struktūros ir Gynybos resursų agentūra. Koleginiuose sprendimuose Gynybos resursų taryboje kariuomenės vadas turi vieną balsą iš septynių“, – tvirtino R. Karoblis.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.

„V. Sutkų aš pažįstu nuo 1990 metų kaip žaliaraištį savanorį. Tai jis prieš vasario 16 dieną paskambino ir pats paklausė, ar aš negalėčiau susitikti su kandidatu į prezidentus G. Nausėda. Sakau, kodėl ne?“, – antradienį BNS sakė generolas.

„Jis čia ne kaip verslininkas atėjo, o kaip senas pažįstamas, jis čia ir anksčiau lankėsi. Čia nebuvo kažkoks susitikimas kaimo turizmo sodyboje ar kažkokie susitarimai“, – pridūrė jis.

J. V. Žukas teigė su G. Nausėda susitikęs šiemet vasario 18 dieną ir aptaręs kariuomenės struktūrą, šaukimą, tarptautines operacijas.

„Nežinau, kas čia per ažiotažas kilo, insinuacijos, kad čia kažkoks korupcinis sandoris įvyko. Tai netiesa. Aš tą neigiu“, – kalbėjo karininkas.

Informacija apie Lietuvos verslo konfederacijos vadovo tarpininkavimą buvo paskelbta per BNS rengtus kandidatų į prezidentus debatus pirmadienio vakarą – tai patvirtino G. Nausėda, atsakydamas į S. Skvernelio klausimą.

Prieš savaitę G. Nausėda pranešė pasiūlęs J. V. Žukui dirbti jo patarėju, jeigu būtų išrinktas. Generolas tvirtina jam atsakęs, kad sprendimą priimtų tik liepą, pabaigęs kadenciją.

J. V. Žukas antradienį taip pat patvirtino, kad V. Sutkus yra tarpininkavęs jo susitikimams su Izraelio verslininkais, kur buvo aptarti pasiūlymai Lietuvai įsigyti raketinių sistemų ar sraigtasparnių.

Kariuomenės vadas sakė, jog su ta verslininkų grupe V. Sutkus yra ėjęs ir į Vyriausybę.

„Ir anos Vyriausybės, ir šitos Vyriausybės buvo, (...) nes pinigų biudžete nėra, bet Izraelio atstovai siūlė tiesiog imti į skolą. Aš negaliu čia to dalyko be Vyriausybės sprendimo daryti. Tai jie ėjo į Vyriausybę su tais pačiais žmonėm, ar Sutkus vienas ėjo, aš nežinau“, – kalbėjo J. V. Žukas.

„Tai jis daug kartų susitikinėjo su (Sauliumi) Skverneliu, Sutkus, ten įvairūs susitikimai visą laiką, pastoviai vyksta“, – tvirtino jis.

Vyriausybės atstovai teigia, kad S. Skvernelis nėra kalbėjęs su V. Sutkumi dėl sraigtasparnių pirkimo.

„Galiu patikinti, kad pono Sutkaus ir ministro pirmininko S. Skvernelio susitikimo sraigtasparnių įsigijimo klausimu tikrai nevyko“, – BNS sakė premjero patarėjas Arnoldas Pikžirnis.

Premjeras apkaltino kariuomenės politizavimu

Į prezidentus kandidatuojantis premjeras S. Skvernelis per debatus pirmadienį pareiškė, kad G. Nausėda pažeidė „teisinės valstybės konstitucinį principą, kariuomenės depolitizavimą“, kai paminėjo J. V. Žuką kaip potencialų savo patarėją.

Tada ministras pirmininkas paklausė ekonomisto, ar pas generolą į kabinetą jį atvedė V. Sutkus. Jį S. Skvernelis pavadino „įtakingu verslo lobistu, atstovaujančiu stambioms verslo įmonėms“.

„Taip, buvo ponas V. Sutkus. Bet aš nematau, kodėl šitą žmogų staiga įvardinote visokiausiais pasaulio baisumais“, – teigė G. Nausėda.

Jis taip pat atmetė kaltinimus dėl kariuomenės politizavimo.

„Kiek man žinoma, kariuomenės vadas generolas J. V. Žukas yra išreiškęs poziciją, kad jis susitiktų mielai su visais kandidatais, kurie norėtų apsilankyti pas jį, pakalbėti apie kariuomenės reikalus, gauti visą ekspertizę, jei ji nėra konfidenciali, tai galite padaryti ir jūs, ir gerbiama Ingrida Šimonytė, ir visi kiti kandidatai, taip kad jis yra vienodai visiems prieinamas“, – premjerui sakė kandidatas.

G. Nausėda tvirtino, kad su V. Sutkumi dažnai susitinka ir S. Skvernelis.

„Kaip ministras pirmininkas, – jam atšovė S. Skvernelis. – Esminis dalykas, pas kariuomenės vadą jus veda verslo struktūrų atstovas, aš pas kariuomenės vadą neinu su verslo lobistais“.

V. Sutkus antradienį BNS atsisakė komentuoti situaciją.

„Tegul jie ir aiškinasi, čia kandidatų tarpusavio batalijos. Aš nenoriu nei dalyvauti ten, nei ką“, – teigė verslininkų atstovas.

Buvusi krašto apsaugos ministrė, Seimo narė konservatorė Rasa Juknevičienė pareiškė, jog G. Nausėdos elgesys yra „nesolidus, nederamas ir kenkia kariuomenės vado J. V. Žuko autoritetui ir tuo pačiu visai kariuomenei“.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 26 dieną.

Danijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos kariuomenių vadai aptars šių pajėgų panaudojimo galimybes, pajėgumų vystymo projektus ir planus, taip pat planuojamą ateinančių trijų metų kovinio rengimo planą, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Be to, kariuomenių vadai bus supažindinti su balandžio pradžioje planuojamų stalo pratybų sumanymu ir peržiūrės jų scenarijų iš karinės pusės.

Jungtinės ekspedicinės pajėgos – aukštos parengties apie 10 tūkst. karių dydžio daugianacionalinis junginys, skirtas greitai reaguoti į netikėtas krizines situacijas Europoje ir už jos ribų. Pajėgos gali būti aktyvuojamos, kai spendimą dėl to priima pajėgumus skiriančios valstybės.

Lietuvai jungtinėse ekspedicinėse pajėgose periodiškai atstovauja kuopos dydžio (apie 150 karių) karinis vienetas.