Šiuose romanuose vaizduojami žmonės, kovojantys su gamtos, istorijos ar ekonomikos jėgomis nuo Argentinos kaimo iki komunistinės Rytų Vokietijos.

Premijos laureatui atiteks 50 tūkst. svarų sterlingų (58 tūskt. eurų) čekis.

Į trumpąjį premijos sąrašą šiais metais pateko argentiniečių rašytojos Selvos Almados romanas „Ne upė“ (Not a River) – istorija apie žvejus su nerimą keliančia potekste; vokiečių rašytojos Jenny Erpenbeck  (Dženi Erpenbek) knyga „Kairos“ – pasmerktos meilės istorija, kurios veiksmas vyksta paskutiniaisiais Rytų Vokietijos gyvavimo metais; ir brazilų rašytojo Itamaro Vieiros jaunesniojo pasakojimas apie ūkininkus „Kreivas plūgas“ (Crooked Plow).

Švedijos rašytojos Ia Genberg knygoje „Detalės“ (The Details), korėjiečio Hwang Sok-yongo (Hvang Sokjongo) epopėjoje „Mater 2-10“, vaizduojančioje kelių kartų gyvenimą, ir olandų rašytojos Jente Posthumos (Jentės Posthumos) sagoje apie brolius ir seseris „Apie ką verčiau negalvoti“ (What I’d Rather Not Think About) nagrinėjami žmonių santykiai.

„Šiose knygose jaučiamas praeities svoris, tačiau kartu jose kalbama apie dabartinę rasizmo ir priespaudos, pasaulinio smurto ir ekologinės katastrofos tikrovę“, – sakė vertinimo komisijai pirmininkaujanti laidų vedėja Eleanor Wachtel (Eleanot Vaktel).

Laimėtojas paaiškės gegužės 21 dieną per ceremoniją Londone.

Tarptautinė „Booker“ premija kasmet skiriama už grožinės literatūros knygą bet kuria kalba, išverstą į anglų kalbą ir išleistą Jungtinėje Karalystėje arba Airijoje. Ši premija teikiama kartu su pagrindine „Booker“ premija už grožinę literatūrą anglų kalba.

Premija įsteigta siekiant atkreipti dėmesį į grožinę literatūrą kitomis kalbomis, kuri sudaro tik nedidelę dalį Britanijoje išleidžiamų knygų, ir pagerbti nepakankamai įvertintą literatūros vertėjų darbą. Premiją autorius ir vertėjas pasidalija lygiomis dalimis.

Pareiškime AUKUS partnerės sakė, jog dėl Japonijos stiprybių ir glaudžių partnerysčių su pakto narėmis ji yra akivaizdi sąjungininkė šiame projekte, sumanytame siekiant suvaldyti augančią Kinijos karinę galią.

„Nuo pačios AUKUS pradžios mūsų šalys aiškiai kalbėjo apie ketinimus įtraukti kitus į II stulpo projektus“, – sakoma pareiškime.

AUKUS buvo sudarytas 2021 metais ir turi du praktinius tikslus: I stulpu siekiama, kad Australija įsigytų atominių kovinių povandeninių laivų, o II stulpas apima pirmiausia pažangių kariavimo pajėgumų, tokių kaip dirbtinis intelektas, povandeniniai dronai ir hipergarsinės raketos, plėtojimą.

Antradienio pareiškime nurodoma, kad siekdama ateities galimybių grupė svarstys technologijų inovacijas, finansavimą, pramoninius pranašumus ir gebėjimą adekvačiai saugoti jautrius duomenis bei informaciją.

Japonija yra suprantama kandidatė tam.

Vašingtone anksčiau būta susirūpinimo dėl Japonijos pajėgumų saugoti ir tvarkyti opią žvalgybinę informaciją.

Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese'is (Entonis Albanizis) antradienį reporteriams Kanberoje sakė, kad Japonijos dalyvavimas būtų susijęs tik su II stulpu ir nebūtų platesnio masto narystė.

„Japonija yra suprantama kandidatė tam“, – sakė jis.

Trečiadienį japonų premjeras Fumio Kishida (Fumijas Kišida) susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu). Tai bus pirmas valstybinis vizitas per beveik dešimtmetį.

Japonija peržiūri savo saugumo strategiją ir didina išlaidas gynybai. Pranešama, kad F. Kishida ir J. Bidenas galėtų sutarti dėl didžiausio per kelis dešimtmečius JAV ir Japonijos vadovavimo bei kontrolės struktūrų modernizavimo.

F. Kishida prieš išvykdamas šalies žiniasklaidai sakė, kad Japonijos ir JAV santykiai yra gyvybiškai svarbūs, saugumo aplinkai pasaulyje tampant vis nestabilesnei.

Viešosios politikos tyrimų instituto (IPPR) analizė parodė, kad dėl DI panaudojimo JK yra ant permainų slenksčio, todėl vyriausybė raginama sukurti sąžiningą pramonės strategiją.

Pranešime kalbama apie du pagrindinius DI pritaikymo etapus: pirmąją bangą, kuri jau vyksta, ir antrąją, per kurią įmonės dar labiau integruos DI technologijas į savo procesus. Teigiama, kad per šį antrąjį etapą net 59 proc. darbuotojų atliekamų užduočių gali pakeisti DI automatika, jei nebus įsikišta.

Per pirmąją bangą didžiausias pavojus kyla darbams biuruose, pradinio lygio ir dirbantiesiems ne visą darbo dieną, įskaitant sekretorių, klientų aptarnavimo ir administravimo pareigas. Greičiausiai nukentės moterys ir jauni žmonės, nes jie daugiausia dirba šiuos darbus. Nustatyta, kad tarp labiausiai DI pažeidžiamų asmenų yra ir gaunantieji mažiausius atlyginimus.

Pagal blogiausią scenarijų per antrąją DI pritaikymo bangą būtų prarasta maždaug 7,9 mln. darbo vietų, o bendrasis vidaus produktas (BVP) nepadidėtų.

Tačiau tyrėjų ataskaitoje sakoma, kad jei didinant DI panaudojimą vyriausybė ir pramonė aktyviai gintų darbuotojus, gali būti gauta didelė ekonominė nauda. Pagal geriausią antrosios bangos scenarijų darbo vietos nebūtų prarastos, nes jos būtų išplėstos darbui su DI, tai galėtų paskatinti 13 proc. BVP augimą, maždaug 306 mlrd. svarų (386 mlrd. JAV dolerių) per metus.

Pasak IPPR, DI gali rimtai sutrikdyti darbo rinką arba reikšmingai paskatinti ekonomikos augimą, bet kuriuo atveju tai pakeis milijonų žmonių gyvenimus. Daugelis kompanijų jau dabar investuoja į dirbtinį intelektą, jis gali perimti dar daugiau užduočių, nes to imsis vis daugiau įmonių.

„Dabar nekyla klausimas, ar dirbtinis intelektas gali būti naudingas, o kaip greitai ir kokiu būdu darbdaviai juo pasinaudos. Istorija rodo, kad technologinis šuolis gali duoti didžiulę naudą, jei jis gerai valdomas, arba gali baigtis sutrikdymu, jei paliekama veikti be kontrolės“, - sakė IPPR vyresnysis ekonomistas Carstenas Jungas. Vyriausybė, darbdaviai ir sąjungos dabar turi galimybę priimti esminius sprendimus, kad ši nauja technologija būtų gerai valdoma, pridūrė jis, bet įspėjo, kad „jei veiksmų nebus imtasi greitai, gali būti per vėlu“.

IPPR rekomenduoja įdiegti darbo su DI strategiją, kuri apimtų mokesčių paskatas ir subsidijas, skatinančias darbuotojų mokymą, kad jie galėtų dirbti kartu su DI technologija, o ne būti jos pakeisti.

Praėjusį mėnesį vyriausybė paskelbė planus išleisti daugiau nei 90 mln. svarų sterlingų naujiems DI tyrimų centrams visoje JK, bus ieškoma būdų, kaip atsakingai naudoti DI tokiose srityse kaip sveikatos priežiūra, chemija ir matematika.

Šie kaltinimai sulaukė piktos Kinijos reakcijos.

Vašingtonas, Londonas ir Velingtonas pateikė viešus kaltinimus Kinijai, aprašydami įvairius kibernetinius pažeidimus, įvykdytus per pastarąjį dešimtmetį ar dar ilgesnį periodą, ir taip, regis, kartu siekia Pekino atsakomybės.

JAV teisingumo departamentas pateikė kaltinimus septyniems Kinijos piliečiams dėl, jo teigimu, 14 metų vykdytos plataus masto pasaulinės įsilaužimo operacijos, kuria mėginta padėti Kinijai siekti „ekonominio šnipinėjimo ir užsienio žvalgybos tikslų“.

Generalinio prokuroro pavaduotoja Lisa Monaco (Liza Monako) pirmadienį sakė, kad per šią kampaniją buvo išsiųsta daugiau kaip 10 tūkst. el. laiškų, skirtų JAV ir užsienyje įsikūrusioms įmonėms, politikams, kandidatams į renkamas pareigas ir žurnalistams.

Vašingtonas teigė, kad už atakų slypi APT31 pavadintas padalinys ir kad tai yra kibernetinio šnipinėjimo programa, kuriai vadovauja galinga Kinijos valstybės saugumo ministerija iš centrinio Uhano miesto.

JAV Teisingumo departamentas teigė, kad įsilaužėliai gavo prieigą prie el. pašto paskyrų, duomenų laikymo nuotoliniuose serveriuose paskyrų ir telefoninių skambučių įrašų, o kai kurias paskyras stebėjo ne vienus metus.

Po kelių valandų Londonas pranešė, kad 2021–2022 metais ta pati grupė APT31 taikėsi į JK įstatymų leidėjų, įskaitant daugelį tų, kas kritikavo Kinijos politiką, paskyras.

Britanijos, kurioje jau greitai turi įvykti visuotiniai rinkimai, ministro pirmininko pavaduotojas Oliveris Dowdenas (Oliveris Daudenas) taip pat paskelbė pranešimą, kad su Kinijos valstybe susijęs subjektas tikriausiai sukėlė pavojų šalies rinkimų komisijai.

Jis sakė, kad abi atakos, nukreiptos prieš įstatymų leidėjus ir rinkimų komisiją, buvo reali ir rimta grėsmė, bet galiausiai buvo sužlugdytos.

„Tai neturės įtakos tam, kaip žmonės registruojasi, balsuoja ar kitaip dalyvauja demokratiniuose procesuose“, – pridūrė O. Dowdenas.

Dviem su APT31 susijusiems asmenims ir vienai bendrovei įvestos JK sankcijos.

Naujoji Zelandija antradienį taip pat pranešė, kad maždaug tuo pačiu laikotarpiu buvo nusitaikyta į jos parlamento patarėjų biurą, kuris rengia ir skelbia įstatymus.

Naujoji Zelandija, paprastai viena stipriausių Kinijos rėmėjų Vakaruose, dėl išpuolio apkaltino Kinijos valstybės remiamą grupę APT40.

Tiesą sakant, Kinija yra dažna kibernetinių atakų auka.

Neseniai išrinktas centro dešiniųjų ministras pirmininkas Christopheris Luxonas (Kristoferis Laksonas) pripažino, kad dėl kibernetinės atakos kaltinti Kiniją, kuri yra didžiausia jo šalies prekybos partnerė, yra didelis žingsnis.

Naujosios Zelandijos užsienio reikalų ministras Winstonas Petersas (Vinstonas Pitersas) sakė nurodęs diplomatams „šiandien pasikalbėti su Kinijos ambasadoriumi, išdėstyti mūsų poziciją ir išreikšti susirūpinimą“.

„Šis pokalbis jau įvyko“, – teigė jis.

„Politinė manipuliacija ir piktavališkas šmeižtas“

Pastaruoju metu Vakarų šalys vis dažniau atvirai kalba apie kenkėjiškas kibernetines operacijas ir kaltina kitas užsienio šalis, pirmiausia Kiniją, Rusiją, Šiaurės Korėją ir Iraną.

Tačiau Kinija piktai reagavo į kaltinimus, o jos ambasados Londone, Velingtone ir Vašingtone juos pasmerkė.

„Jungtinės Karalystės nepagrįstai keliamas triukšmas dėl vadinamųjų „Kinijos kibernetinių atakų“ ir paskelbtos sankcijos yra akivaizdi politinė manipuliacija ir piktavališkas šmeižtas“, – nurodė Kinijos ambasada Londone.

Anot ambasados, Pekinas „niekada neskatino, nerėmė ir nepritarė kibernetinėms atakoms“.

Kinijos ambasada Velingtone apkaltino Naująją Zelandiją suklydus.

„Tiesą sakant, Kinija yra dažna kibernetinių atakų auka“, – pridūrė ambasada.

Tiek Rusija, tiek Kinija kaltinamos tuo, kad kibernetinėms atakoms vykdyti pasitelkia slaptas ir ne savo teritorijoje veikiančias grupes, o tai apsunkina jų identifikavimą.

JK įstatymų leidėjų Iainas Duncanas Smithas (Ijanas Dankanas Smitas) pareiškė, kad Kinija turi būti pripažinta grėsmę keliančia valstybe.

Jis yra vienas iš kelių JK parlamento narių, kuriems Pekinas 2021 metais pritaikė sankcijas už kritiką dėl žmogaus teisių pažeidimų prieš Kinijos uigūrų mažumą ir Honkongą.

Be to, JK ir JAV kartais pačios vykdo plataus masto kibernetines operacijas, tačiau retai apie jas kalba viešai.

Londonas ir Vašingtonas kartu su Naująja Zelandija, Australija ir Kanada yra dalijimosi žvalgybos informacija tinklo „FiveEyes“ nariai.

Ministro pirmininko Rishi Sunako (Rišio Sunako) biuras Dauningo gatvėje pranešė, kad Europos politinės bendrijos (EPB) susitikimas vyks Blenheimo rūmuose, kuriuose gimė Antrojo pasaulinio karo lyderis Winstonas Churchillis (Vinstonas Čerčilis).

Ketvirtajame EBP susitikime turėtų dalyvauti apie 50 valstybių ir vyriausybių vadovų, sakoma pranešime.

Dauningo gatvė pažymėjo, kad ankstesni EPB aukščiausiojo lygio susitikimai buvo „naudingi vienijant Europą prieš Putino agresiją", užmezgant bendradarbiavimą Europoje energetinio saugumo srityje ir kovojant su imigracijos nusikalstamumu.

Kyjivo vyriausybė sako, jog susiduria su sudėtinga padėtimi mūšio lauke, ir ragina Vakarus neatsisakyti savo pažadų dėl paramos bei juos ištesėti.

Didžiausia paramos Ukrainai teikėja yra 27 nares turinti Europos Sąjunga, kurios parama vertinama 144,1 mlrd. eurų, antroje vietoje yra Jungtinės Valstijos su 67,7 mlrd. eurų, o po jų – Jungtinė Karalystė su 15,7 mlrd. eurų.

R. Sunakas, kurio per vėliau šiais metais vyksiančius rinkimus laukia kova dėl išlikimo valdžioje, EPB susitikimą pavadino „svarbiu visos Europos bendradarbiavimo forumu sprendžiant klausimus, kurie turi įtakos mums visiems ir kelia grėsmę mūsų saugumui bei klestėjimui“.

„Nuo visapusiškos paramos Ukrainai teikimo iki žmonių kontrabandos bei nelegalios migracijos rykštės sustabdymo – susitikimas, vadovaujant Jungtinei Karalystei, suburs mūsų Europos draugus, partnerius ir kaimynus siekiant spręsti mūsų bendrus iššūkius“, – pridūrė jis.

Ankstesniame EPB posėdyje Granadoje diskusijose daugiausia dėmesio buvo skirta dirbtinio intelekto ir neteisėtos migracijos klausimams.

Europos politinė bendrija yra Europos šalių forumas politikos koordinavimui. Forumo idėją 2022 metais sumanė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).

„Rusijoje užsidarė rinkimų apylinkės, po to, kai neteisėtai buvo surengti rinkimai Ukrainos teritorijoje, rinkėjai neturėjo iš ko rinktis ir nebuvo nepriklausomos ESBO stebėsenos“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“, paminėdamas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją.

„Taip neatrodo kaip laisvi ir sąžiningi rinkimai“, – sakė britų diplomatijos vadovas.

Valstybinės apklausos rodo, kad 71 metų V. Putinas užsitikrino dar vieną šešerių metų kadenciją Rusijos prezidento poste.

Buvęs KGB agentas V. Putinas yra valdžioje nuo paskutinės 1999-ųjų dienos ir po šių rinkimų savo valdžią šalyje pratęs bent iki 2030 metų.

Jei jis baigs dar vieną kadenciją Kremliuje, valdžioje bus užsibuvęs ilgiau nei bet kuris kitas Rusijos vadovas nuo XVIII amžiaus Jekaterinos II laikų.

Kadangi visi pagrindiniai jo oponentai mirė, yra kalėjime arba ištremti, V. Putino pergalė niekada nekėlė abejonių.

Valdžios institucijos taip pat negailestingai susidoroja su tais, kurie viešai prieštarauja Kremliui arba jo karui Ukrainoje.

Konservatorių ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) vienu iš prioritetų prieš šiais metais vyksiančius visuotinius rinkimus yra numatęs tai, kad būtų užkirstas kelias migrantams valtimis kirsti Lamanšo sąsiaurį iš Prancūzijos.

Penktadienį pasirašytame susitarime numatyta, kad „Frontex“ ir JK sienų apsaugos pajėgos keisis žvalgybine informacija, kad padėtų išardyti žmonių kontrabandininkų gaujas, sakoma britų Vidaus reikalų ministerijos pranešime.

Taip pat susitarta bendradarbiauti plėtojant naujas technologijas, pavyzdžiui, sienų apsaugai naudojant dronus.

JK sienų apsaugos pajėgų generalinis direktorius Philas Douglasas (Filas Daglasas) ir „Frontex“ vykdomasis direktorius Hansas Leijtensas susitarimą pasirašė Londone, dalyvaujant JK vidaus reikalų sekretoriui Jamesui Cleverly (Džeimsui Kleverliui) ir už vidaus reikalus atsakingai eurokomisarei Ylvai Johansson (Ilvai Johanson).

„Organizuotas imigracijos nusikalstamumas ir neteisėtas žmonių gabenimas yra pasauliniai iššūkiai, kuriems reikia bendrų sprendimų ir užmojų, – sakė J. Cleverly. – Mūsų reikšmingas JK ir „Frontex“ darbo susitarimas yra dar vienas svarbus žingsnis kovojant su nelegalia migracija, saugant mūsų sienas ir stabdant valtis.“

JK vyriausybė teigia, kad praėjusiais metais į Anglijos pietinę pakrantę paprasčiausiomis valtimis atplaukusių migrantų skaičius sumažėjo trečdaliu, palyginti su 2022 metais pasiektu rekordu – 45 tūkst. migrantų.

JK vyriausybė šį susitarimą pavadino „naujausiu žingsniu“ savo „kovos su nelegalia migracija ir nusikalstamomis grupuotėmis plane“, o šis klausimas bus svarbus visuotinių rinkimų kampanijos metu.

Jungtinės Karalystės švietimo departamento duomenimis, 97 proc. britų moksleivių, sulaukę 12 metų, turi išmanųjį telefoną, o departamento valdžios nuomone, naudojimasis telefonais mokyklose gali išprovokuoti patyčias internete, blaškyti dėmesį ir trikdyti pamokas.

„Žinome, kad jie labai blaško dėmesį. Mes, suaugusieji, negalime susikaupti naudodamiesi mobiliaisiais telefonais, o mažesnius vaikus jie trikdo dar labiau, žinome, kad jie gali paveikti jų vystymąsi, jų socialinius įgūdžius“, – kalbėjo JK švietimo reikalų sekretorė Gillian Keegan.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Valstybinio švietimo specialistai remiasi ir tėvų, kurie nuolat mato savo vaikus su telefonais rankose, nuomonėmis.

„Jie eina į mokyklą ko nors išmokti, o ne mobiliojo telefono“, – teigė vyras.

„Galiausiai, grįžę namo, jie negali pasakyti, ką visą tą laiką darė mokykloje“, – sakė kitas vyras.

Kita vertus, tėvai lygiai taip pat retai pasidomi, ko jų vaikai išmoksta iš mobiliojo telefono, o jis dabar tapo pačia galingiausia informacijos ir žinių perdavimo priemone. Tuo dažnai naudojasi ir mokytojai.

„Kiekvienam prireiks jūsų telefono. Ar esate anksčiau nuskaitę QR kodus?“ – pamokos metu klausė mokytoja.

Grįžę namo jie negali pasakyti, ką visą tą laiką darė mokykloje.

Britų mokyklų vadovai, kurie, iš tikrųjų, patys, bei su tėvų pagalba sprendžia, kaip elgtis mokyklose su mobiliaisiais telefonais, gana skeptiškai įvertino švietimo departamento nuveiktą darbą šiuo klausimu.

„Tai visai nebūtina politika, turint omenyje dalykus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį švietime – per mažą finansavimą, tai, kad per mažai samdoma mokytojų, todėl tai visiškai neatitinka to, ko mums iš tikrųjų reikia. Mums nereikia politikos dėl mobiliųjų telefonų“, – aiškino Šventojo Vilfrido mokyklos direktorius Michael Ferry.

Anot britų žiniasklaidos, kuri remiasi neįvardytais šaltiniais, vidaus reikalų sekretorius Jamesas Cleverly‘is dėl „žeminančio fiasko“ pareikalavo atsakymų iš oro uosto ir pasienio apsaugos.

46 metų vyras pirmadienio rytą buvo sulaikytas Londone, nes neatvyko į teismo posėdį, pranešė britų naujienų agentūra PA. Jis 2023 m. gruodžio 23 d. pateko į „British-Airways“ bendrovės lėktuvą, nors neturėjo nei bilieto, nei paso. Anot duomenų, jis nepastebėtas prasmuko pro kontrolę. Tik atvykus į JAV Niujorko Johno F. Kennedy oro uostą vyras buvo sustabdytas pasienio pareigūnų ir išsiųstas atgal į Didžiąją Britaniją. Čia jis atskrido pirmąją Kalėdų dieną, jam pateikti kaltinimai pagal kelis kaltinamuosius punktus.

Šis atvejis sukrečia ir yra labai nemalonus, laikraštis „The Sun“ citavo šaltinį iš Vidaus reikalų ministerijos. „Kris galvos. (...) Baisu pagalvoti, kas būtų atsitikę, jei kokiam nors teroristui būtų pavykę nepastebimai įlipti į lėktuvą“, – teigė šaltinis. JAV esą yra visiškai įsiutusios.

„Padedame institucijoms atlikti tyrimą“, – pareiškė „British Airways“. Oro uosto atstovas agentūrai PA sakė: „Visi skrendantys asmenys privalo praeiti saugumo patikrą, įskaitant su šiuo atveju susijusį asmenį“. Didžiosios Britanijos oro uostuose, kaip ir JAV, išvykstant oficialios pasų kontrolės nėra. Paprastai antžeminis personalas keleivių dokumentus tikrina prieš jiems lipant į lėktuvą.