Partijos rinkimų štabo vadovas Robertas Duchnevičius BNS sakė, kad jei V. Blinkevičiūtė apsispręs dar kartą kandidatuoti į Europos Parlamentą, ji būtų įrašyta pirmuoju numeriu.

„Mano, kaip rinkimų štabo vadovo siūlymu, tarybai patvirtinus, partijos pirmininkas nėra reitinguojamas. Ta praktika ir anksčiau egzistavo, ir kitos partijos taip daro“, – teigė štabo vadovas.

Anot jo, socialdemokratų lyderė svarsto kandidatuoti į EP, kur ji dirba nuo 2009 metų.

„Neslėpsime, kad projektavimas su pirmininke tikrai yra, bet dar galutinio atsakymo neturime“, – sakė R. Duchnevičius.

Jo teigimu, pagal LSDP statutą vidinio reitingavimo rezultatai dar bus peržiūrimi pagal lyčių lygybės, jaunimo kvotas ir pan. Be to, politikai dar gali atsiimti savo kandidatūrą.

„Šiuo atveju yra tik pirminis reitinguotas sąrašas, kiek realiai gavo balsų mūsų kandidatai iš abėcėlinio sąrašo, o toliau bus korekcijos. Matome, kad yra daug vyrų, tarp jų bus įterptos kandidatės moterys, dėl to sąrašas keisis. (...) Be to, dešimtuke yra jaunimo kvota, jame būtinai turi būti kandidatas iki 35 metų“, – aiškino LSDP rinkimų štabo vadovas.

Pasibaigus sąrašo reitingavimui, paaiškėjo, kad J. Olekas surinko per 4 tūkst. reitingo balsų, antra likusi parlamentarė Orinta Leiputė gavo beveik 2,9 tūkst. balsų.

Toliau eina buvęs eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis (2,6 tūkst.), Seimo narė Rasa Budbergytė (2,2 tūkst.), buvęs partijos pirmininkas Gintautas Paluckas (2 tūkst.).

Į pirminį dešimtuką patenka ir Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas, Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, parlamentaras Julius Sabatauskas, Vilniaus rajono meras R. Duchnevičius ir Birštono merė Nijolė Dirginčienė.

Galutinis LSDP kandidatų į EP sąrašą ir partijos sprendimas dėl kandidato į prezidentus bus priimtas vasario 3 dieną per partijos konferenciją.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną, Europos Parlamento – birželio 9, Seimo rinkimai – spalio 13 dieną.

Kartu su ES komisare Ylva Johansson ir Prancūzijos ministre ekonominei integracijai Brigitte Klinkert europarlamentarai aptarė dramatišką humanitarinę padėtį ir didėjančius pabėgėlių srautus ES, Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą. Jie vieningai pasmerkė Rusijos agresiją, gyrė pasienio valstybes už jų išskirtinę pagalbą pabėgėliams ir ragino būti pasirengusias ją išlaikyti ir ateityje, praneša Europos Parlamento biuras Lietuvoje.

ES komisarė Y. Johansson pažymėjo, kad su išskirtiniu spaudimu susiduria Ukrainos kaimynės: Lenkija, Vengrija, Slovakija, Rumunija ir Moldova. Ji akcentavo, kad ES sureagavo į nuolatos kintančią situaciją aktyvuodama laikinąją apsaugą nuo karo bėgantiems asmenims, skirdama paramą su Ukrainos pabėgėliais dirbančioms Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūrai ir Raudonajam Kryžiui, taip pat paruošdama 500 mln. eurų humanitarinei pagalbai.

Europarlamentarai sveikino skubią ES pagalbą ir paragino ją išlaikyti ir toliau. Kai kurie EP nariai ragino neatidėlioti ES migracijos ir pabėgėlių taisyklių reformos, o kiti akcentavo, kad visi pabėgėliai, nepriklausomai nuo jų tautybės, turi teisė į tą pačią apsaugą.

„Priešingai nei ankstesnių pabėgėlių krizių atveju, dabar karas vyksta Europos žemyne. Europiečiai iš Ukrainos bėga į kitas Europos šalis ieškodami prieglobsčio. Turime paprastą europietišką moralinį įsipareigojimą pasirūpinti jais visais, mūsų draugais europiečiais. (...) Mūsų įsipareigojimas yra ir didesnis – turime užbaigti šį karą“, – sakė EP narys Andrius Kubilius (Europos liaudies partija).

„ES valstybės kartu su Jungtinėmis Tautomis turėtų sustiprinti pastangas sukurti saugų humanitarinį koridorių civilių gyventojų evakuacijai. Galiausiai visos ES valstybės turėtų parodyti solidarumą ir pasidalinti pagalbos ukrainiečiams pabėgėliams našta. Turime užtikrinti, kad visiems bėgantiems nuo šio karo būtų užtikrintos gyvenimo sąlygos, reikalinga medicininė priežiūra, galimybė įsidarbinti, o vaikai galėtų tęsti mokymosi procesą juos priimančiose šalyse“, – kalbėjo europarlamentaras Juozas Olekas (Socialistai ir demokratai).

Tai, jų nuomone, lemia europiečių lūkesčiai dėl sveikatos apsaugos ir jų neatitinkančios Europos Sąjungos sutartys. Antradienį Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto surengtoje diskusijoje „Už Europos sveikatos sąjungą“ aptarta Europos sveikatos politika ir pateikti pasiūlymai konferencijai dėl Europos Sąjungos ateities.

V. Andriukaitis su J. Oleku yra įsitikinę, kad Europos sveikatos sąjungos įsteigimas padėtų Europos sveikatą pastatyti nuo galvos ant kojų. Statistika rodo, kad tarp ES šalių sveikatos sistemų tvyro didžiulė atskirtis. Lėšos vieno žmogaus sveikatos apsaugai skiriasi kelis kartus. 2018 m. ES vidurkis siekė 2 372,99 Eur. Vienam Danijos žmogui teko 4 408 Eur, Vokietijos – 3 912 Eur, Prancūzijos – 3 319 Eur, Ispanijos – 1 626 Eur, Portugalijos – 1 155 Eur, Graikijos – 780 Eur, Lietuvos – 711,48 Eur, Lenkijos – 593 Eur, Latvijos – 560 Eur. Be to, retų vaistų įsigijimas ES šalyse skiriasi nuo penkerių iki septynerių metų.

Pagal dabar galiojančias ES sutartis, sveikata palikta atskirų šalių kompetencijai. V. Andriukaitis pateikė duomenų, įrodančių, kad nuo 2000 iki 2018 m. ES labiausiai išaugo sveikatos sektoriaus darbuotojų gretos. Tuo tarpu ES šalių sveikatos ministrai į posėdžius renkasi du kartus per metus, žemės ūkio – dvylika. Tai diktuoja Lisabonos sutarties asimetrija. 2004 iki 2018 m. Lietuva iš ES gavo 27 mlrd. Eur, o iš Lietuvos išvykę specialistai, įskaitant gydytojus ir slaugytojus, „kainavo“ 34 mlrd. Eur.

Juodą darbą atliko ir COVID-19 pandemija. Pranešėjai pateikė Eurobaramentro tyrimus, kurie rodo, kad dauguma europiečių pasisako už sveikatos įtraukimą į svarbiausių sprendimų darbotvarkę.

V. Andriukaitis priminė, kad 2020 m. gegužę Europos ekspertai, tarp kurių keli buvę ES komisarai ir sveikatos ekspertai, pasiūlė peržiūrėti sveikatos srities problemas ir koreguoti Europos sutartis. 2020 m. lapkritį buvo išplatintas manifestas „Už Europos sveikatos sąjungą“, kuriuo kviečiama sveikatos apsaugą padaryti ES bendradarbiavimo ašimi. Dokumento autoriai, žymūs politikai, buvę Europos komisarai, pateikė konkretų veiksmų planą ir pasiūlymų sąrašą, kaip bendradarbiauti siekiant geresnės europiečių sveikatos, pasitelkiant galiojančias ES ir pasaulio programas.

J. Olekas informavo, kad Europos Parlamente yra įvairių nuomonių dėl ES sutarčių pakeitimo. V. Andriukaitis apgailestavo, kad Lietuvoje nevyksta piliečių diskusija, kokius klausimus reikėtų įtraukti į Europos darbotvarkę. Tarp keturių Lietuvos valdžios atstovų pateiktų pasiūlymų ES ateičiai sveikata ir socialiniai reikalai neįrašyti. Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų taryba, kurioje Lietuvai atstovauja prezidentas Gitanas Nausėda, atmetė Europos Komisijos pasiūlymą Europos sveikatos programai skirti 9,3 mlrd. Eur, palikdami tik 1,3 mlrd. Eur. Šiam sprendimui pasipriešino Europos Parlamentas, Europos sveikatos programai palikęs 5,3 mlrd. Eur, iš kurių 4 mlrd. Eur – programai „Europa įveikia vėžį“.

Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad negalima nukelti europiečių sveikatos reikalų ateičiai. V. P. Andriukaitis ir J. Olekas yra įsitikinę, kad Europa privalo atsigauti ir nebūti panaši į paliegusį ligonį, galėtų konkuruoti su didžiausiomis pasaulio valstybėmis.

Pranešėjų pasiūlymai įteisinti Europos sveikatos sąjungą ir įtraukti ją į Sutarties dėl Europos Sąjungos preambulę bei trečiąjį straipsnį bus pateikti Konferencijai dėl Europos Sąjungos ateities ir paskelbti debatų platformoje.

Gegužės 9 d. prasidėjusi konferencija dėl Europos ateities siekia aptarti Europos piliečiams ir ES kylančius iššūkius bei prioritetus. Europos Parlamentas, Taryba ir Europos Komisija įsipareigojo per metus išklausyti europiečius ir atsižvelgti į pateiktas rekomendacijas.

Anot politiko, nuo pat pandemijos pradžios Lietuva yra viena iš pirmaujančių valstybių Europos Sąjungoje (ES) pagal perteklinių mirčių skaičių, o paslaugų prieinamumas, pasak J. Oleko, lieka neatkurtas iki šiol.

„Sudėtinga yra užsiregistruoti pas gydytoją, bet ir užsiregistravę pacientai vizito pas gydytoją dažnai dar turi laukti ilgiau kaip mėnesį. Smukusi paslaugų apimtis lemia mažesnę pagalbą sergantiesiems, pablogėjusią psichinę sveikatą, daugiau komplikacijų ir daugiau mirčių nuo kitų ligų, o ne tik nuo COVID-19.

Sudėtinga yra užsiregistruoti pas gydytoją, bet ir užsiregistravę pacientai vizito pas gydytoją dažnai dar turi laukti ilgiau kaip mėnesį.

2020 m. Lietuvoje, atmetus su koronavirusu susijusias mirtis, mirė beveik dviem tūkstančiais daugiau žmonių nei 2019 m. Suprantu, jog visi koncentruojasi į pandemiją, bet kitų ligų apleidimas pasirodo labai realiomis žmonių mirtimis“, – teigia buvęs sveikatos apsaugos ministras J. Olekas.

Anot o, ES mastu veikiančios tyrimų agentūros „Eurofound“ duomenimis, 2020 m. vasarą, nuo pandemijos pradžios, beveik 40 proc. žmonių negalėjo gauti reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų. Šių metų pavasarį šis rodiklis, anot J. Oleko, siekė kiek daugiau nei 25 proc.

„Gal bent kol kas valdantieji galėtų atidėti į šalį amžinas diskusijas apie sveikatos sistemos optimizavimą ir visą dėmesį skirti žmonių gyvybių gelbėjimui. Nes daugėjant užsikrėtimų koronavirusu, vėl matome ribojamas planines sveikatos priežiūros paslaugas. Negalime vėl prarasti tūkstančių gyvybių.

Siūlėme mobilių šeimos gydytojų komandų idėją, kuomet šios sutartu laiku sutartose vietose lanko gyventojus – tai padėtų spręsti prieinamumo problemą. Galų gale ligoninės ir poliklinikos turi daugiau nei vieną įėjimą, srautus galime kontroliuoti. Būdų, kaip išvengti tragedijos, yra“, – teigia europarlamentaras.

„Ribentropo ir Molotovo pakto pasirašymas 1939 metų rugpjūčio 23 dieną pakeitė istoriją ir atvėrė kelią Antrajam pasauliniam karui. Nacių ir sovietų aljansas leido nacių Vokietijai įsiveržti į Lenkiją, o po to leido sovietams įsiveržti į Baltijos šalis ir jas aneksuoti. Mes turime kalbėti apie šių režimų padarytus nusikaltimus“, – per EP posėdį sakė ES lygybės komisarė Helena Dalli (Helena Dali).

Anot jos, „išsaugodami atmintį apie juodąją totalitarinių režimų patirtį įsipareigojame išsaugoti mūsų bendras vertybes: žmogaus orumą, demokratiją ir teisinės valstybės principą“.

Kita vertus, eurokomisarė pažymėjo sovietų karių vaidmenį kovojant su fašistine Vokietija.

„Taip, istorija yra sudėtinga, negalime pamiršti to vaidmens, kurį Raudonoji armija suvaidino karo metu, kai Hitleris apgavo Staliną ir įsiveržė į sovietų okupuotas dalis. Nepamirškime, kad sovietų kariai išstūmė nacius iš Rytų ir Centrinės Europos ir daug kur aukojosi. Tačiau po tai, kai baigėsi Antrasis pasaulinis karas, Vidurio ir Rytų Europos gyventojai dešimtmečius kentė nuo totalitarinio režimo“, – sakė ji.

Lietuvos europarlamentarė Rasa Juknevičienė teigė, kad komunizmo nusikaltimai niekuomet nebuvo moraliai ir teisiškai įvertinti tarptautinėje visuomenėje.

„Masiniai trėmimai, Gulago sistema turėtų būti pripažinti kaip nusikaltimai žmonijai“, – sakė ji.

R. Juknevičienė pasakojo, kad į Sibirą buvo ištremta ir jos mamos šeima.

„Prieš 80 metų mano motina su savo šeima buvo ištremti į Sibirą, jai buvo devyneri metai. Jos tėvas ir broliukas negrįžo, o mano motina šiandien svajoja, kad atminimas apie jos tėvą ir kitas Gulago aukas vieną dieną bus pagerbtas Europos Sąjungos lyderių drauge su laisvos Rusijos prezidentu“, – sakė politikė.

Kitas Lietuvos europarlamentaras Juozas Olekas pabrėžė, kad nuo sovietų teroro nukentėjo milžiniškas žmonių skaičius.

„Tik per kelias dienas 1941 metais sovietai iš Baltijos valstybių ištrėmė virš 200 tūkst. žmonių. Iš viso sovietinio trėmimo aukomis tapo virš 6 mln. žmonių“, – sakė jis.

„Didelį nerimą kelia, kad dabartinis Rusijos režimas vis dažniau slepia Stalino ir kitų raudonojo teroro architektų nusikaltimus. Istorija vėl pradedama naudoti propagandiniais tikslais, mokslininkams neleidžiama tyrinėti istorinių archyvų. Manyčiau, kad mes, Europos Parlamentas, Europos Komisija, galėtume ir turėtume dėti daugiau pastangų tyrinėjant, įvertinant, įamžinant šią istorinę patirtį“, – teigė jis.

Europarlamentė iš Latvijos Dace Melbardė taip pat akcentavo, kad negalima leisti falsifikuoti istorijos.

„Trėmimai, kuriuos vykdė sovietų valdžia, buvo genocidas, nukreiptas prieš daugelį etninių mažumų. Tokia buvo Stalino ambicija ir taip jis siekė palaužti laisvą žmonių valią bei tautų apsisprendimo teisę“, – tvirtino ji.

1941 metų birželio 14 dieną Sovietą Sąjunga pradėjo vykdyti masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per pirmąją okupaciją sovietai ištrėmė, nužudė, įkalino apie 23 tūkst. šalies gyventojų. Iš viso iki 1953 metų iš Lietuvos ištremta apie 130 tūkst. žmonių, dar apie 156 tūkst. lietuvių buvo įkalinta.

„Biuletenių skaičiavimas, matyt, užtruks kelias valandas. Yra du kandidatai, tai skaičiavimas neturi užtrukti, jis nėra sudėtingas. Tikimės, kad viskas vyks sklandžiai, ir sekmadienį vakarop jau bus preliminarūs rezultatai, o juos komisija galutinai patvirtins kitą savaitę“,– Eltai teigė LSDP atsakingasis sekretorius Justas Pankauskas.

Atsižvelgdamas į COVID-19 pandemijos kontekstą, partijos atstovas pozityviai vertina šiuo metu pasiektą rinkimų aktyvumą.

„Žinant visą pandemijos kontekstą, aktyvumas tikrai yra pakankamai geras. Panašus, net ir lyginant su praėjusiais metais“,– teigė J. Pankauskas, kartu akcentuodamas, kad pirmininko rinkimai organizuojami laikantis visų būtinų saugumo reikalavimų.

„Rinkimai yra ištęsti per visą savaitę, kad nebūtų būriavimosi, žmonės galėtų ateiti pavieniui, bet kartu ir pabendrauti, pamatyti vieni kitus“,– sakė LSDP atsakingasis sekretorius.

LSDP pirmininko rinkimai prasidėjo gegužės 3 d. ir baigsis gegužės 9 d., o naujai išrinkto pirmininko įgaliojimai prasidės rinkimų rezultatus patvirtinus partijos suvažiavime gegužės 29 dieną.

Žinant visą pandemijos kontekstą, aktyvumas tikrai yra pakankamai geras.

LSDP pirmininką dvejų metų kadencijai renka visi partijos nariai. Jis tiesiogiai bus renkamas trečią kartą. Iki 2017 m. LSDP pirmininkai buvo renkami suvažiavimuose.

Kandidatus į LSDP pirmininko postą iki kovo 28 d. galėjo kelti visi partijos skyriai. J. Oleko kandidatūrą pasiūlė 22, o V. Blinkevičiūtės – 13 partijos skyrių.

Rinkimuose taip pat ketino dalyvauti, tačiau dar prieš jų pradžią pasitraukė Vilniaus universiteto politologas Liutauras Gudžinskas ir Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.

Partijos skyriai taip pat kėlė buvusio LSDP pirmininko Gintauto Palucko, Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus, o Socialdemokračių moterų sąjunga – Seimo narės Orintos Leiputės kandidatūras, bet šie politikai LSDP pirmininko rinkimuose dalyvauti atsisakė.

Pasitraukus Akmenės merui dėl LSDP pirmininko kėdės varžysis du europarlamentatrai – Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas. Būtent pastarajam, tvirtina savo sprendimą feisbuke pranešęs V. Mitrofanovas, jis ir skirs savo paramą.

Savo feisbuko paskyroje meras paaiškino, kad iš rinkimų traukiasi vadovaudamasis logika.

„Manau, įvertinus pandeminį laikotarpį, riziką, rinkimų organizavimo aplinkybes ir ypatybes, saugojant mūsų visų sveikatą, taupant laiką ir partijos piniginius bei žmogiškuosius išteklius, būtų teisinga, kad partijos pirmininkas būtų išrinktas dar pirmajame ture“, – rašė politikas. Be to, jo teigimu, kai iš rinkimų pasitraukė ir paramą V. Blinkevičiūtei pareiškė L. Gudžinskas, rinkimai tapo „nebe lygiaverčiai“. Todėl, tikina V. Mitrofanovas, toliau rinkimuose jis rems J. Oleką.

„Aš remsiu ir palaikysiu Juozą Oleką. Esu pakviestas būti Juozo komandos nariu, tad tikiu, kad mano asmeninė patirtis, gebėjimai, pastebėjimai bei siūlymai galėtų padėti partijai atsitiesti, atgauti žmonių tikėjimą ir pasitikėjimą“, – rašė meras.

ELTA primena, kad LSDP pirmininko rinkimai vyks gegužės 3–9 dienomis.

LSDP pirmininką dvejų metų kadencijai renka visi partijos nariai. Jis tiesiogiai bus renkamas trečią kartą. Iki 2017 m. LSDP pirmininkai buvo renkami suvažiavimuose.

„Taip, galiu patvirtinti, kad Juozas Olekas man yra pasiūlęs įsitraukti ir būti jo komandos pirmuoju pavaduotoju, jei jis laimės LSDP pirmininko rinkimus. Aš, kaip asmuo, esu davęs tokį sutikimą ir mano Jonavos skyrius planuoja remti jo kandidatūrą partijos pirmininko rinkimuose“, – Eltai pirmadienį teigė M. Sinkevičius.

Pasak jo, į pirmininkus kandidatuojantis J. Olekas jau yra kone suformavęs savo komandos branduolį.

„Juozo Oleko atveju, man yra žinomas tas branduolys – bent 6 asmenų, ką jis norėtų matyti savo komandoje (...). Tarp kviečiamų būti pavaduotojais yra ir merų, ir Seimo narių“, – sakė M. Sinkevičius ir pridūrė, kad socialdemokratų laukia įdomūs rinkimai.

„Rinkimų baigtis dar neaiški. Turime keturis kandidatus, na, o tikimybė man tapti pirmininko pavaduotoju, turbūt tokio pat dydžio, kaip ir Juozui Olekai tapti partijos vadovu“, – sakė laikinai LSDP vadovaujantis Jonavos meras.

Argumentuodamas, kodėl buvęs krašto apsaugos ministras ir dabartinis europarlamentaras, jo manymu, yra tinkamiausiais kandidatas tapti partijos pirmininku, M. Sinkevičius akcentavo, kad būtent J. Oleko kompetencija išmanant partines realijas padėtų LSDP pasiekti reikšmingų pergalių savivaldos rinkimuose.

„J. Olekas gerai žino situaciją skyriuose, supranta partines realijas“, – sakė M. Sinkevičius, akcentuodamas, kad, jo manymu, būtent tokių kompetencijų šiuo metu LSDP ir reikia.

„Kol kas mūsų partija ir skyriai atrodo ne itin puikiai, manau, kad ir dabartiniam fone, dabartiniam dviejų metų laikotarpiui, labiau tiktų Juozas Olekas nei, tarkime, Vilija Blinkevičiūtė“ – teigė M. Sinkevičius.

ELTA primena, kad kandidatus į LSDP pirmininko postą iki kovo 28d. galėjo kelti visi partijos skyriai. J. Oleko kandidatūrą pasiūlė 22, o V. Blinkevičiūtės – 13 partijos skyrių. Akmenės rajono merą Vitalijų Mitrofanovą pasiūlė 1 skyrius, o politologas Liutauras Gudžinskas išsikėlė pats.

LSDP pirmininką dvejų metų kadencijai renka visi partijos nariai. Pirmasis rinkimų turas vyks balandžio 22–25 dienomis. Jis tiesiogiai bus renkamas trečią kartą. Iki 2017 m. LSDP pirmininkai buvo renkami suvažiavimuose.

„Bent jau mano nuomone turim du stipriausius kandidatus“,– teigė J. Pankauskas.

LSDP atsakingasis sekretorius pabrėžė, kad tikisi, jog socialdemokratų partijos rinkimuose ,,nebus, kaip pas konservatorius“. Jis turėjo mintyje TS–LKD susiklosčiusią situaciją, kai visi skyrių kelti kandidatai atsisakė dalyvauti partijos pirmininko rinkimuose, dabartinio pirmininko Gabrieliaus Landsbergio naudai.

„Konkurencija yra didelė, parodysim tikrai demokratiškus rinkimus, kaip ir turi būti europietiškoje politinėje partijoje“, – apibendrindamas socialdemokratų priešrinkiminę situaciją teigė partijos atsakingasis sekretorius.

Jo teigimu, kandidatus šiuo metu pasiūlė 17 iš 60 partijos skyrių.

Pasak jo, į kandidatų sąrašą šiuo metu įrašytos šešių politikų pavardės. Tarp skyrių iškeltų kandidatų yra jau minėti J. Olekas ir V. Blinkevičiūtė, bei buvęs partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.

Konkurencija yra didelė, parodysim tikrai demokratiškus rinkimus, kaip ir turi būti europietiškoje politinėje partijoje.

Laikinai valdybos sprendimu partijai vadovauti paskirtas Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius taip pat yra tarp skyrių siūlomų kandidatų, tačiau jis jau anksčiau yra viešai tvirtinęs, kad vadovauti socialdemokratams nesieks ir pavasarį vyksiančiuose partijos pirmininko rinkimuose nedalyvaus.

Tuo tarpu Lietuvos socialdemokračių moterų sąjunga pasiūlė Seimo narės Orintos Leiputės kandidatūrą, o Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, politologas Liutauras Gudžinskas išsikėlė pats.

Po socialdemokratams nesėkmingų Seimo rinkimų kilus partijos narių nepasitenkinimui, nuo 2017 m. LSDP vadovavęs G. Paluckas atsistatydino iš pirmininko pareigų. Pasitraukdamas iš užimto posto partijoje jis siūlė laikinąja vadove paskirti V. Blinkevičiūtę. Tačiau LSDP taryba nusprendė, kad laikinai partijai vadovaus Jonavos meras M. Sinkevičius.

Europarlamentaras J. Olekas dar sausį pareiškė, kad sieks tapti naujuoju LSDP vedliu.

LSDP pirmininko rinkimų pirmasis turas vyks balandžio 22–25 dienomis. Pirmininkas renkamas 2 metų kadencijai.

LSDP skyriai kandidatus užimti partijos pirmininko kėdę galės kelti iki kovo 28 dienos.