-
J. ir E. Didžiulius supykdė sprendimas jurbarkietės byloje: darykime kažką! 30
„Man yra nesuprantama, kaip sumušimas ir bandymas išprievartauti sulaukia lengvesnės bausmės nei mažiau nė gramo „žolės“ turėjimas? Kur pirmas yra aiškus nusikaltimas ir padaryta ilgalaikė žala kitam žmogui, o kitas, nors ir nusikalstamas, bet niekam kitam nekenkiantis veiksmas. Visiškai nelogiška…“, – pasidalijusi ne tik raštišku, bet ir vaizdo įrašu socialiniame tinkle „Facebook“ stebėjosi E. Jennings.
Dainininkė neslėpė, – peršasi skaudi išvada, kad Lietuvoje smurtas prieš moteris nėra traktuojamas kaip rimtas nusikaltimas.
„Kyla pyktis, nusivylimas ir nepasitikėjimas mūsų teismine sistema, jeigu vyksta tokie dalykai. Klausimas, ką daryti? Ką kaip visuomenė galime padaryti šitoje situacijoje? Į valdžią išrinkome moteris, tikiuosi, tai – ženklas ir pradžia darbo, kad keistųsi ir požiūris į moteris visuomenėje“, – svarstė žinoma moteris.
Savo įraše ji paminėjo naujai išrinktas Seimo nares – Ingridą Šimonytę, Aušrinę Armonaitę, Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir pabrėžė, kad šioje situacijoje kaip niekad reikalingas jų indėlis.
„Kaip mes galime prisidėti? Vienykimės, junkimės, darykime kažką! Jeigu turite pasiūlymų, labai norėtume juos išgirsti ir prisidėti“, – rašė E. Jennings.
Primename, kad Klaipėdos apygardos teisme spalio 29 d. buvo paskelbtas sprendimas žiauraus jurbarkietės sumušimo ir mėginimo išžaginti byloje. Nuspręsta, kad skriaudėjas lieka laisvėje – jam palikta lygtinė trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams.
„Teismas atmetė nuteistojo apeliacinį skundą, kuriame jis prašė jį išteisinti dėl pasikėsinimo išžaginti. Teismas nusprendė, kad vis dėlto buvo pasikėsinta išžaginti. O nukentėjusiųjų ir prokuroro apeliaciniai skundai buvo patenkinti iš dalies – merginai padidinta neturtinė žala iki 10 tūkstančių eurų. O dėl bausmės griežtumo nuteistajam buvo paskirtas papildomas įpareigojimas – vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teismas pažymėjo, kad bausmės vykdymas buvo atidėtas pagrįstai, nes šiuo atveju merginai padaryti sužalojimai buvo svarbūs individualizuojant bausmę. Tačiau sprendžiant klausimą dėl bausmės atidėjimo, buvo svarbi nuteistojo resocializacija – kaip jis vėl integravosi į visuomenę, kaip jis keitėsi“, – portalo žurnalistams ketvirtadienį sakė Klaipėdos apygardos teismo atstovė Dovilė Saulėnienė.
Pasak jos, Klaipėdos apygardos teismui buvo pateikti duomenys, kad aštuoniolikmetis jurbarkietės skriaudėjas yra charakterizuojamas teigiamai – neturi neigiamų elgesio įpročių, nėra įtrauktas į vaikų rizikos grupę, atlygino žalą ir pateikė įrodymus, kad siekia pasikeisti – dalyvauja terapijose. Kaip teigiama, šis nuteistojo poelgis, kai buvo sumušta nepilnametė, esą buvo atsitiktinis, įvykęs dėl neatsakingo alkoholio vartojimo.
-
Lietuvos himnas: kodėl atlikėjai rizikuoja perdainuodami? 9
Muzikos atlikėjų J. Didžiulio ir Ž. Kudirkos-Mesijaus bei Lietuvos istorijos instituto kultūros istorikės prof. dr. Rasos Čepaitienės idėjas apie „Tautišką giesmę“ pristato nacionaliniai pilietiškumo apdovanojimai „Tėvyne mūsų“.
„Per daug saugant – gresia mirtis“
Su Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena lietuvius norėjęs pasveikinti J. Didžiulis pateikė savo „Tautiškos giesmės“ interpretaciją. Anot jo, natūralu, kad laikui bėgant ir lietuvybės išraiškos neišvengia pokyčių.
„Tautinis paveldas – simbolika, muzika, tautodailė, tautosaka yra visų mūsų paveldas, kuriam galimos asmeninės interpretacijos. Lietuvybės išraiškos evoliucionuoja, sulaukia interpretacijų, nes šie dalykai nėra statiški – jie auga ir keičiasi kartu su mumis. Piliečiai ne tik saugo paveldą, tačiau ir perduoda jį ateities kartoms, kad atspindėtų kultūrinius bei vertybinius pokyčius, tačiau jeigu tai tampa įžeidinėjimo, pasityčiojimo ar provokacijos objektu, tada reiktų susimąstyti“, – sako J. Didžiulis.
Tautinis paveldas, kuris neranda šiuolaikinės išraiškos ar interpretacijos, anot jo, lieka praeityje.
„Svarbiausia, kad himnas būtų gyvas ir žmonės jį giedotų. Kodėl jis negali būti naudojamas šalies žinomumui didinti ar pasidalinti savo kultūra su užsieniu? Saugoti paveldą po devyniais užraktais yra vienas geriausių būdų ją numarinti“, – teigia muzikos atlikėjas.
„Perdainavus, originalas lieka“
Grupės „Vilniaus energija” lyderis Ž. Kudirka-Mesijus, „Tautiškos giesmės“ kūrėjo Vinco Kudirkos giminaitis, sako, kad himnas turėtų priklausyti visiems šalies gyventojams ir būti atviras naujoms jo versijoms.
„Tai, kad himnas nėra slepiamas ir yra perkuriamas – tik stiprina jo branduolį. Įsivaizduokite, kas būtų, jei norint gaminti nacionalinius patiekalus reikėtų gauti valstybinį leidimą, o vietoje grietinės įmaišius sojų jogurto – grėstų baudos. Manau, kad toks mąstymas yra atgyvenęs. Tarsi himnas būtų siunčiamas žmonėms sulankstytame popierėlyje ir kiekvienam kažką su juo padarius – siunčiamas jau pakitęs toliau, kol, galų gale, virsta neatpažįstamu. Galvokime skaitmeniniu principu – jei „remiksuojame“ ir pakeičiame „Tautišką giesmę“, jos originalas vis tiek lieka nepakitęs – tad nėra kuo rizikuoti“, – sako muzikos atlikėjas.
Svarbiausia, kokiame kontekste atliekamas himnas
Lietuvos istorijos instituto kultūros istorikė prof. dr. R. Čepaitienė pasakoja, kad bet kokios „Tautiškos giesmės“ improvizacijos turėtų būti atliekamos laikantis griežtų pagarbos Lietuvos valstybingumo simboliui reikalavimų.
„Prieš giedant ar grojant bet kurios šalies himną turėtų būti atsižvelgiama, kur ir kokiomis aplinkybėmis tai yra daroma ir ar siunčiama žinia ir kuriamas emocinis užtaisas nėra niekinamas ir suvulgarinamas. Juk už himno naudojimą ar atlikimą žmonės sovietmečiu buvo persekiojami, kalinami ir kankinami gulaguose. Tai žinant nesinorėtų lengvabūdiškai ir neapdairiai elgtis su šiais simboliais, juolab siekti kaip nors juos „patobulinti“ ar „atnaujinti“, kad ir kokie jie netobuli ir gal kai kam negražūs šiandien atrodytų“, – sako prof. dr. R. Čepaitienė.
Ji primena, kad Vincas Kudirka „Tautišką giesmę“ sukūrė 1898-aisiais. Carinės imperijos laikais lietuviška spauda ir žodis buvo varžomi ir persekiojami, tad „Tautiškos giesmės“ viešas atlikimas grėsė bausmėmis, tačiau ji vis tiek buvo giedama lietuviškuose susibūrimuose, kėlė tautinį sąmoningumą ir pasidižiavimą, telkiant politinę tautą.
Pirmą kartą oficialiai ji sugiedota po spaudos draudimo panaikinimo, Miko Petrausko vadovaujamo choro 1905-aisiais Didžiojo Vilniaus seimo išvakarių koncerte Vilniuje. 1919 metais „Tautiška giesmė“ buvo patvirtinta Lietuvos himnu. Po sovietinės okupacijos, himnas buvo uždraustaS, o sukūrus naująjį LSSR himną, už „Tautiškos giesmės“ viešą atlikimą imta persekioti ir bausti. Nepaisant to, himnas buvo giedamas rezistentų ir disidentų susibūrimuose. 1988 metais, prieš atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, „Tautiška giesmė“ vėl tapo himnu.
