„Naujoji ministerijos komanda pradėtus darbus tęs, sieksime įsiklausyti į sporto bendruomenės lūkesčius, vertinti jos pasiūlymus, įžvalgas, iš anksto derinti darbus. Mūsų visų tikslas išlieka toks pat – sudaryti sąlygas atsiskleisti talentingiems sportininkams ir garsinti Lietuvą, kurti fiziškai aktyvią visuomenę“, – pranešime cituojamas švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. 

Sporto srities darbus ministerijoje perimsianti A. Zedelytė-Kaminskė nuo 2018 metų buvo atsakinga už švietimo ir sporto sritį Vyriausybės kanceliarijoje.

Kaip praneša ministerija, ji aktyviai dalyvavo teikiant siūlymus Sporto įstatymo pakeitimo projektams, taip pat buvo įvairių ministerijos darbo grupių narė, svarstant aukšto meistriškumo sporto pokyčius, tarptautinių varžybų organizavimo, Nacionalinės sporto agentūros kūrimo ir kitus klausimus.

„Daugiau dėmesio skirsime fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto sinergijai, bus tęsiami sportininkų dvikryptės karjeros sistemos kūrimo darbai, kad sportininkai kuo ilgiau išliktų profesionaliame sporte ir turėtų vienodas konkurencines sąlygas darbo rinkoje po sportinės karjeros. Taip pat bus tęsiamas pasirengimas Sporto registrui kurti, ketiname pradėti „Talentų ID“ programą, kuri paskatintų naujos sportininkų pamainos augimą, individualių talentų atskleidimą ir paiešką“, – sako viceministrė.

Anot ministro patarėjo pareigas pradedančio eiti J. Kinderio, kiti metai – olimpiniai, todėl šiuo laikotarpiu neplanuojama jokių kardinalių pokyčių.

„Visi numatomi prioritetiniai darbai, kuriuos užsibrėšime įgyvendinti, bus iš anksto derinami su institucijomis, sporto bendruomene, numatant pakankamą terminą jų pasirengimui ir įgyvendinimo pradžiai. Visus sprendimus galime rasti kalbėdamiesi“, – teigia J. Kinderis.

Anot ministerijos, naujasis ministro patarėjas yra aktyvus sporto bendruomenės narys, iki šiol dalyvavęs ministerijos suburtose darbo grupėse, nagrinėjusiose aukšto meistriškumo sporto problematiką.

J. Kinderis – trejų olimpinių žaidynių dalyvis, pasaulio šiuolaikinės penkiakovės čempionas ir prizininkas, vienas iš Nacionalinės sportininkų asociacijos steigėjų.

Apie tai įraše „Facebook“ skelbia ir ministras Gintautas Jakštas.

„Sporte žaidėjų keitimasis – įprasta praktika. Kai estafetės perdavimas vyksta komandoje – nėra taip įprasta, bet reikalinga norint padaryti proveržį sėkmingo finalo link“, – teigė jis.

Kaip nurodoma ministerijos pranešime, A. Zedelytė-Kaminskė aktyviai dalyvavo teikiant siūlymus Sporto įstatymo pakeitimo projektams, taip pat buvo įvairių ministerijos darbo grupių narė svarstant aukšto meistriškumo sporto pokyčius, tarptautinių varžybų organizavimo, Nacionalinės sporto agentūros kūrimo ir kitus klausimus.

Sporte žaidėjų keitimasis – įprasta praktika.

Anot ministro, patarėju sporto klausimais taps Justinas Kinderis, buvęs penkiakovininkas, olimpietis, vienas iš Nacionalinės sportininkų asociacijos steigėjų.

G. Jakštas teigė esantis dėkingas L. Obcarskui už lyderystę „vykdant sudėtingus sporto valdymą ir sistemą keičiančius projektus ir reformas“.

„Atliktos esminės reformos: keitėsi sporto finansavimo principai, kad būtų pasiekta skaidrumo ir stabilumo, užtikrintos socialinės garantijos sportininkams, augo stipendijos sportininkams, didėjo valstybės finansavimas sportui, įsteigta sporto politiką įgyvendinanti Nacionalinė sporto agentūra. Tai reikšmingi darbai, pareikalavę daug tiek institucijų, tiek sporto organizacijų pastangų, jų sutelktumo ir bendro darbo“, – sakė ministras.

„Tikiu, kad prie komandos prisijungiančių Aistės ir Justino patirtis ir vizija bus reikšmingos vienijant sporto bendruomenę bei sistemiškai, strategiškai ir įtraukiai sprendžiant iššūkius“, – pridūrė jis.

Pats G. Jakštas ministro pareigas pradėjo eiti liepos pradžioje. Jis pakeitė gegužę pareigas palikusią Jurgitą Šiugždinienę. Politikė pareigas palikti nusprendė visuomenėje kilus abejonių, ar ji skaidriai panaudojo išmokas, gautas dirbant Kauno savivaldybės taryboje.

Šiemet strateginių sporto šakų pareiškėjai galėjo teikti po dvi paraiškas. Šia galimybe pasinaudojo Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės ir krepšinio federacijos.

Nacionalinė sporto agentūra gavo 35 paraiškas tarptautinėms aukšto meistriškumo sporto varžyboms finansuoti. Dvi šalies sporto šakų federacijos – šiuolaikinės penkiakovės ir krepšinio – pateikė po dvi paraiškas. Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtintą tvarkos aprašą tai galėjo padaryti strateginių sporto šakų pareiškėjai, jeigu suminė abiejų paraiškų prašoma suma neviršija nurodytos maksimalios sumos ir bent vienų prašomų finansuoti varžybų lygis yra ne žemesnis nei Europos lygmens.

Pagal pateiktas paraiškas finansavimo poreikis buvo dvigubai didesnis – 2 mln. Eur. Vadovaujantis Sporto įstatyme įtvirtintu lygiateisiškumo principu, ribotas valstybės biudžeto lėšas buvo siekiama padalinti maksimaliam galimam svarbių tarptautinių sporto varžybų skaičiui. Dėl to skiriamo finansavimo dydis vienai paraiškai buvo ribojamas ir nustatomas, atsižvelgiant į paraiškai skirtų balų sumą.

Iš 26 finansavimą gavusių sporto šakų federacijų daugiausia – 212 tūkst. Eur (108 tūkst. Eur ir 104 tūkst. Eur) – skirta Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos organizuojamiems čempionatams. Europos jaunių (iki 17 metų ir iki 19 metų) čempionatas Druskininkuose vyks birželį. Rugsėjį Druskininkai priims ir šiuolaikinės penkiakovės pasaulio jaunimo (iki 22 metų) čempionatą.

„Organizuoti net du tokio lygio čempionatus yra didelis iššūkis, bet taip pat ir galimybė. Galime labai stipriai patobulėti kaip federacija, tokį šansą turi ir mūsų jaunieji sportininkai. Tikime, kad šiuo renginiu džiaugsis ir Druskininkai, pritrauksime žiūrovų ir rėmėjų. Neturime tokio didelio patirties bagažo kaip didžiosios šalys, bet tikrai labai stengiamės.

Pasirengimas prasidėjo jau praėjusiais metais, kol kas visus iššūkius įveikiame. Po Europos jaunių čempionato birželį galėsime dar geriau įvertinti viską ir rugsėjį pakelti kartelę į dar aukštesnį lygį. Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės federacija mus stebi akylai, tad stengiamės jau dabar Lietuvoje vykstančiose varžybose kelti teisėjų kvalifikaciją, visi esame pasiskirstę atsakomybėmis ir kuruojamomis sritimis. Tikimės, pateisinsime lūkesčius ir ateityje Lietuvoje turėsime bent po vieną panašaus lygio čempionatą ar net pasaulio taurės etapą“, – sako Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės generalinis sekretorius Justinas Kinderis.

Lietuvos krepšinio federacijos organizuojamoms tarptautinėms varžyboms skirta 124 tūkst. Eur. Liepą vyksiančiam Europos dvidešimtmečių merginų čempionatui, kuris vyks Vilniuje ir Klaipėdoje – 90 tūkst. Eur, FIBA 3x3 merginų ir vaikinų (iki 21 metų ir iki 23 metų) Tautų lygos etapams Panevėžyje – 34 tūkst. Eur.

Valstybės finansavimą gaus ir rugpjūtį Vilniuje prasidėsiantis Europos badmintono jaunių (iki 17 metų) asmeninis ir komandinis čempionatai (83 tūkst. Eur), beveik tuo pat metu Klaipėdoje vyksiantis motorlaivių F2 pasaulio čempionatas (60 tūkst. Eur), Europos rankinio merginų (iki 19 metų) čempionatas (59 tūkst.) ir kitos tarptautinės varžybos.

„Džiaugiamės, kad tiek daug aukšto lygio tarptautinių varžybų vyks Lietuvoje ir jas galime dalinai finansuoti valstybės biudžeto lėšomis. Šiemet strateginių sporto šakų federacijos galėjo teikti net dvi paraiškas, tikimės, kad dėl šios galimybės dar daugiau aukščiausio lygio varžybų ateityje galės ateiti į Lietuvą. Diskutuosime ir šviesime sporto bendruomenę, kad, prieš svarstydamos apie galimybę Lietuvoje surengti tarptautines varžybas, sporto organizacijos labai atsakingai planuotų, įvertintų, kokį socioekonominį poveikį čempionatai gali turėti šaliai, pasitartų su Nacionaline sporto agentūra. Pokytis jau vyksta, ateityje tikimės dar glaudesnio bendradarbiavimo“, – sako Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas.

Šalies sporto šakų federacijos ir sporto organizacijos kasmet skelbiamame konkurse gali gauti dalinį valstybės finansavimą einamaisiais metais vykstančioms ir nustatytas sąlygas atitinkančioms tarptautinėms aukšto meistriškumo sporto varžyboms. Šiemet minimali vienos paraiškos suma padidinta 4 kartus – iki 20 tūkst. Eur, maksimali – iki 500 tūkst. Eur (anksčiau buvo ne daugiau nei 450 tūkst. Eur). Ne mažiau kaip 10 proc. nuo numatytos sąmatos varžybų įgyvendinimui turi skirti vykdytojai.

Šiemet dalinai valstybės biudžeto lėšomis finansuojamose varžybose negali dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkai. Jeigu šių šalių atletai dalyvautų su neutralia vėliava, jie privalėtų savanoriškai pasirašyti deklaraciją, kuria būtų reikalaujama baigti karą Ukrainoje, pasisakoma prieš terorizmą ir agresiją, vykdomą Ukrainoje, ir išreiškiamas nepritarimas vykdomai Rusijos ir Baltarusijos politikai.

Įvertino aplinkybes

Trijų olimpinių žaidynių dalyvis, triskart pasaulio ir Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionas atskleidė, kad minčių apie sportinio gyvenimo pokyčius kilo senokai, tačiau jos sustiprėjo 2021-aisiais.

Pernai J.Kinderiui buvo patikėtos Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos (LŠPF) generalinio sekretoriaus pareigos.

„Bandžiau klausytis širdies, mėginau susidėlioti visas susiklosčiusias aplinkybes. Po Tokijo žaidynių nuotaika nebuvo pati geriausia – norėjau baigti sportinę karjerą kuo greičiau, – sakė sportininkas. – Tačiau nesu iš tų, kurie pasirenka neapgalvotus sprendimus, ypač susijusius su 20 metų veikla.“

J.Kinderis įvardijo ir kitas priežastis: „Noras daugiau laiko skirti šeimai, išbandyti save kitame vaidmenyje ir siekti kitų aukštumų. Mano organizmas – taip pat ne pirmos jaunystės. Tai buvo kompleksinis sprendimas.“

Išmokė ir užgrūdino

Paklaustas, ką ateityje iš savo sportinės karjeros prisimins mieliausiai, penkiakovininkas neabejojo: tai pasaulio čempionatų medaliai – 2010-ųjų bronza, 2013-ųjų auksas, 2017-ųjų bronza.

„Visi šie trofėjai turi savo ypatingas istorijas, – tvirtino J.Kinderis. – Įsimintinas ir mano kelias į visas trejas olimpines žaidynes. Šie sportiniai pasiekimai labai daug išmokė. Būta ir nemažai nesėkmių, kurios mane užgrūdino, visada į jas žvelgiau filosofiškai – per daug savęs negraužiau, bandžiau išmokti pamokas ir kiekvieną kartą būti geresniu sportininku ir žmogumi. Olimpinėse žaidynėse man nesisekė, kaip galbūt tikėjausi ar buvau pasirengęs, bet, tikiu, kad dar laukia mano gyvenimo olimpinės žaidynės – kaip ir kiekvieno žmogaus. Viskas priklauso tik nuo to, kokį tikslą išsikeliame.“

Daugiau šypsenų

Dabar reikia rūpintis kitais sportininkais, treneriais, o iki tol man viskas buvo paduodama ant lėkštutės.

Ėmęsis LŠPF generalinio sekretoriaus darbų, olimpietis pripažino, kad sunkiausia buvo keisti jau įprastą dienotvarkę – anksčiau ji buvo kur kas aktyvesnė fiziškai.

„Reikia rūpintis kitais sportininkais, treneriais, o iki tol man viskas buvo paduodama ant lėkštutės, – nusijuokė J.Kinderis. – Žinau, kokios svarbios sporte smulkmenos, todėl stengiuosi į viską žiūrėti atsakingai ir nenuvilti sporto bendruomenės.“

Pasaulio ir Europos čempionas jaunimui palinkėjo visada turėti savo tikslą.

„Siekite jo iš širdies – tuomet gyvenimas bus visavertis, galiausiai lauks ir apdovanojimas. Dar linkiu daugiau šypsotis – manau, to man labiausiai trūko per visą sportinę karjerą.“

Už įdiegtą meilę sportui J.Kinderis dėkingas treneriams: plaukimo – Židrūnei Budrienei, Inai Paipalienei, Pauliui Andrijauskui, bėgimo – Pavelui Fedorenkai, jojimo – Vytui Paznanskiui ir šiuolaikinės penkiakovės specialistams Jurijui Moskvičiovui, Andrejui Zadneprovskiui ir Daliui Strazdui.

Ko tikėtis iš naujovės?

Komentuodamas Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės sąjungos (UIPM) sprendimą jojimą pakeisti nauja rungtimi – ekstremalių kliūčių ruožu, J.Kinderis sakė, kad varžybų organizatoriams kils mažiau iššūkių.

„Visada norėjome didelių tarptautinių renginių Lietuvoje, bet dėl jojimo negalėjome sau to leisti, tai – didžiulės sąnaudos“, – kalbėjo LŠPF generalinis sekretorius.

Planuojama naują rungtį išbandyti jau šiemet. Įvertinus rezultatus, ją dar turės patvirtinti UIPM kongresas.

Padės regionams

"Norėtųsi ir ateityje išlaikyti tokį pat aukštą tiek rezultatų, tiek veiklos lygį", – sakė iki šiol LŠPF vadovavęs ir dar vienos prezidento kadencijos siekęs Genadijus Makuševas.

Vien šiemet Lietuvos penkiakovininkai iškovojo visų spalvų medalius ne vien tarptautinėse suaugusiųjų, bet ir jaunimo varžybose: olimpinį sidabrą Tokijuje laimėjo Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Europos čempionato auksą – Ieva Serapinaitė, o su Justinu Kinderiu – ir sidabrą, Europos ir pasaulio jaunimo čempionatų bronzą – Elzbieta Adomaitytė, Europos jaunių čempionato auksą bei pasaulio jaunių čempionato sidabrą – Nojus Chmieliauskas ir Lukas Gaudiešius.

Vis dėlto LŠPF ataskaitų ir rinkimų konferencijoje G.Makuševas pralaimėjo rinkimus (6:10) verslininkui kauniečiui "JSC Laktopolis" komercijos direktoriui Aisčiui Baronui.

Nelabai įmanoma suderinti darbą federacijoje ir profesionalų sportą, tad teks apsispręsti.

Buvęs dviračių sporto atstovas A.Baronas pareiškė, kad viena prioritetinių veiklos krypčių bus susijusi su šalies regionais.

"Kaune ir Vilniuje reikalai gana geri, didesnės pagalbos reikia rajonų treneriams, sportininkams, ypač jaunimui. Plėtosime ir stiprinsime ryšius su savivaldybėmis", – tvirtino naujasis LŠPF prezidentas.

J.Kinderis – kryžkelėje

Į LŠPF viceprezidentų pareigas A.Baronas pasiūlė buvusį penkiakovininką, olimpinį vicečempioną, trenerį Andrejų Zadneprovskį ir Lietuvos sporto universiteto (LSU) rektorę Dianą Rėklaitienę, generalinio sekretoriaus – olimpietį, triskart pasaulio ir Europos čempioną J.Kinderį.

A.Zadneprovskis viceprezidentu išrinktas vienbalsiai, už J.Kinderį balsavo devyni LŠPF nariai, už D.Rėklaitienę – keturi (penki susilaikė).

Karjera: LŠPF trenerių tarybai vadovaus kaunietis P.Aleksandravičius.  / Evaldo Šemioto nuotr.

Tokijo olimpiadoje startavęs ir 18 vietą užėmęs J.Kinderis pripažino, kad naujos pareigos skatina rimtai pagalvoti apie sportinės karjeros pabaigą.

"Manau, kad nelabai įmanoma suderinti darbą federacijoje ir profesionalų sportą, galiausiai vis tiek teks apsispręsti. Trejose olimpinėse žaidynėse ne viską pavyko pasiekti, ko norėjau, tad sportinio pykčio dar yra, tačiau būti vien dalyviu – abejoju, ar man to reikia", – svarstė J.Kinderis.

Kauniečio sėkmė

Į Trenerių tarybos pirmininko pareigas buvo pasiūlyti Vilniaus miesto sporto centro treneriai Artūras Kalininas ir Tomas Makarovas bei Kauno plaukimo mokyklos treneris, šiuolaikinės penkiakovės klubo "Hiperionas" įkūrėjas ir vadovas Paulius Aleksandravičius.

Rinkimus laimėjo keturis balsus surinkęs kaunietis P.Aleksandravičius. Tarp jo auklėtinių – olimpietė Gintarė Venčkauskaitė-Juškienė, 2016 m. Europos čempionė (komandų įskaitos – kartu su Laura Asadauskaite-Zadneprovskiene ir Karolina Gužauskaite).

"Hiperiono" klubui taip pat atstovauja perspektyvūs jaunieji penkiakovininkai Tėja Pakinkytė, Meilė Žurauskaitė, Titas Puronas, Ugnius Kabelinskas, Kajus Marozas.

„Didelė garbė. Man šios olimpinės žaidynės jau trečiosios ir niekada nėra tekę dalyvauti tokioje ceremonijoje, bet šis įvykis atpirks viską“, – sakė sportininkas.

J. Kinderis – pasaulio ir Europos čempionas, kuriam Tokijo žaidynės jau trečiosios. 2012-aisiais Londone jis užėmė 8 vietą, 2016-aisiais Rio de Žaneire buvo 34-as, o Tokijuje, nors fechtavosi geriausiai karjeroje, aikštingas žirgas neleido išsilaikyti pirmame dešimtuke. Bendroje įskaitoje lietuvis užėmė 18 vietą.

Šalių delegacijos parade bus gerokai mažesnės nei įprastai olimpinėse žaidynėse, pažymima LTOK pranešime. Dėl pandemijos suvaržymų sportininkai išvykti iš Tokijo privalo praėjus 48 val. po paskutiniojo savo starto.

Kiekvienas nacionalinis olimpinis komitetas užregistruoti vėliavnešį turėjo iki rugpjūčio 5 dienos.

Atidarymo ceremonijoje Lietuvos vėliavą nešė plaukikas Giedrius Titenis ir dziudo imtynininkė Sandra Jablonskytė.

Uždarymo ceremonija prasidės sekmadienį, 14 val. Lietuvos laiku.

Prieš lemiamą – kombinuotą bėgimo ir šaudymo rungtį – J.Kinderis buvo 16-tas. Mūsų šalies sportininkas šią rungtį pradėjo praėjus 1 min. 1 sek. nuo pirmaujančio brito Josepho Choongo. Šis tapo olimpiniu čempionu. Sidabrą iškovojo 13-tas startavęs egiptietis  Ahmedas Elgendy. Vakar moterų varžybose vicečempione tapusi Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė taip pat paskutinę rungtį pradėjo trylikta. Vyrų varžybų bronza atiteko korėjiečiui Woongtoe Junui.

Šeštadienis prasidėjo plaukimo 200 m laisvuoju stiliumi rungtimi pačiame stadione įrengtame laikiname 25 m baseine. Lietuvis nuotolį įveikė per 2 min. 2,84 sek., užėmė 18-ąją vietą tarp visų dalyvių, o prie fechtavime iškovotų 244 taškų pridėjo dar 305.

Greičiausiai plaukė šiuolaikinės penkiakovės plaukimo olimpinį rekordą pasiekęs amerikietis Amro Elgeziry – 1 min. 52,96 sek.

Po plaukimo sportininkai varžėsi papildomame fechtavimo etape. Čia pirmi susitinka paskutines dvi vietas užimantys sportininkai. Nugalėtojas žengia toliau, susirungia su aukštesnę vietą užimančiu varžovu, tad paskutiniam išsilaikiusiam šiose kovose tenka susidurti su bendrosios įskaitos lyderiu. Už pergalę skiriamas tik vienas taškas.

J.Kinderis šiame etape įveikė korėjietį Jinhwa Jungą ir baltarusį Ilją Palazkovą, bet nusileido Rusijos olimpinio komiteto atstovui Aleksandrui Lifanovui ir į savo taupyklę įsidėjo du taškus.

Prieš jojimo rungtį J.Kinderis su 551 tašku buvo ketvirtas. Jį lenkė tik britas J. Choongas (571 taškas), Jinhwa Jungas (553 ) ir I.Polazkovas (552).

Jojimo rungties maršrutą sudaro 12 kliūčių, bet reikia atlikti 15 šuolių. Kiekvienas sportininkas prieš jojimą turi po 300 taškų. Tiek jų gali iškovoti, jei nenumeta nė vienos kliūties ir neviršija laiko limito. Po 7 taškus atimama už kiekvieną numestą kliūtį, minus 10 – už sustojimą, po 1 tašką – už kiekvieną viršytą jojimui skirto laiko sekundę. Kai užsispyręs žirgas visai nešoka per kliūtį arba numeta raitelį, galima visai be taškų likti.

Jojimo rungčiai burtai J.Kinderiui lėmė žirgą I’m On Top. Lietuviškai šis vardas reiškia Aš esu viršūnėje. Pirmas šiuo žirgu jojo vengras Robertas Kasza. Ir jau prie antros kliūties I’m On Top sustojo. Visgi antruoju bandymu žirgas peršoko šį barjerą, o po to numetė tik vieną kliūtį ir leido vengrui surinki 271 tašką.

Jojant J.Kinderiui, žirgas sustojo prie tos pačios kliūties. Pabandžius iš naujo peršokti, I’m On Top vėl sustojo, tad lietuvis nutarė paprasčiausiai apjoti neįveikiamą barjerą ir tęsė maršrutą. Iš viso J.Kinderis gavo 53 baudos taškus ir rungtyje užėmė 31-ąją vietą surinkęs 247 taškus.

Vakar būtent po jojimo rungties į pozicijas, leidžiančias išsaugoti viltį pakovoti dėl aukščiausių vietų, pakilo vėliau sidabrą iškovojusi Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, kombinuotoje rungtyje startavusi 13-ta, ir galutinėje įskaitoje septintąją vietą užėmusi Gintarė Venčkauskaitė, po jojimo buvusi 24-ta. Jos jojo be klaidų ir vienintelės pelnė po 300 taškų.

Prieš kombinuotą rungtį visi taškai paverčiami sekundėmis. Pirmas startuoja varžybų lyderis, o kiti – tokiu intervalu, kiek sekundžių yra nuo jo atsilikę. Sportininkams reikia įveikti 4 ratus po 800 m ir 4 kartus šaudykloje lazeriniu pistoletu kuo greičiau „užgesinti“ po penkias taikinio lemputes. Tiesa, ir nepataikęs į visus taikinius po 50 sek. sportininkas gali bėgti toliau.

Tokijo stadione, kuriame šiandien sidabrinį stebuklą sukūrė ir olimpinės vicečempionės titulą iškovojo Laura Asadauskaitė-Zadenprovskienė, o septinta finišavo Gintarė Venčkauskaitė, šeštadienį vyks vyrų varžybų antroji diena.

J.Kinderio ir jo varžovų laukia plaukimo (nuo 8.42 val. Lietuvos laiku), papildoma fechtavimo (nuo 9.45 val.), jojimo (nuo 13.30 val.) ir kombinuota (nuo 13.30 val.) – bėgimo ir šaudymo – rungtys.

Po vakar vykusių fechtavimo varžybų J.Kinderis dalijasi 3-4 vietomis su baltarusiu Ilja Palazkovu.

Pirmoji rytojaus rungtis – 200 m plaukimas laisvuoju stiliumi. Kitaip, nei ankstesnėse žaidynėse, ji vyks ne 50 m, o 25 ilgio baseine, įrengtame pačiame stadione, greta aikštės. „Labai tikiuosi, kad trumpesnis baseinas man parankesnis, nes taip anksčiau būdavo. Bet plaukimas nėra ta rungtis, kuri kažką labai lemtų. Kaip ir fechtavimo papildomas etapas. Po jų lentelėje būna maži pasikeitimai“, – teigė lietuvis.

Papildomame fechtavimo etape pirmi susitinka paskutines dvi vietas užimantys sportininkai. Nugalėtojas žengia toliau, susirungia su aukštesnę vietą užimančiu varžovu, tad paskutiniam išsilaikiusiam šiose kovose tenka susidurti su bendrosios įskaitos lyderiu. Už pergalę skiriamas tik vienas taškas.

Moterų varžybose viską lėmė paskutinės dvi rungtys. Jojime viską, ką buvo iškovojusi, prarado žirgo nesuvaldžiusi ir rungties nebaigusi varžybų lyderė vokietė Annika Schleu. O abi lietuvės, vienintelės nė karto nesuklydusios, pakilo į pozicijas, iš kurių vėliau įsiveržė tarp lyderių.

Jojimo rungties maršrutą sudaro 12 kliūčių, bet reikia atlikti 15 šuolių. Kiekvienas sportininkas prieš jojimą turi po 300 taškų. Tiek jų gali iškovoti, jei nenumeta nė vienos kliūties ir neviršija laiko limito. Po 7 taškus atimama už kiekvieną numestą kliūtį, minus 10 – už sustojimą, po 1 tašką – už kiekvieną viršytą jojimui skirto laiko sekundę. Kai užsispyręs žirgas visai nešoka per kliūtį arba numeta raitelį, galima visai be taškų likti.

Prieš kombinuotą rungtį visi taškai paverčiami sekundėmis. Pirmas startuoja varžybų lyderis, o kiti – tokiu intervalu, kiek sekundžių yra nuo jo atsilikę. Sportininkams reikia įveikti 4 ratus po 800 m ir 4 kartus šaudykloje lazeriniu pistoletu kuo greičiau „užgesinti“ po penkias taikinio lemputes. Tiesa, ir nepataikęs į visus taikinius po 50 sek. sportininkas gali bėgti toliau.

Kalbėdamas apie rytojaus varžybas, vieną faktorių, galinčių padaryti įtaką galutiniam rezultatui, J.Kinderis paminėjo Tokijuje tvyrantį karštį – šiandien čia buvo 34 laipsniai, o jutiminė temperatūra siekė 41 laipsnį.

„Prieš žaidynes praleidome truputį daugiau nei savaitę Hiracukoje, tai pasijautė, kad karštis nejuokingas. Jei tiesiog gyveni, tai viena. Bet kai treniruotę pakeli į tam tikrą lygį, prasideda visai kitaip reaguoti organizmas. Tikiuosi, kad pusę aštuonių vakaro ta temperatūra bus mažesnė. Bet gal reikia apie tai negalvoti, nes iki kombinuotos laukia dar krūva rungčių“, – sakė penkiakovininkas.

Šiandien jis nesėdėjo sudėjęs rankų – surengė treniruotes. „Bėgimas, plaukimas, šaudymas. Čia pas mus kaip Tėve mūsų. Reikia neužsisėdėti“, – po pirmosios rungties kalbėjo J.Kinderis.

Iki šiol nepriklausomos Lietuvos penkiakovininkai yra laimėję penkis olimpinius medalius. Ir visų jų savininkai šiandien buvo Tokijo stadione.

L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė čia prie 2012 m. Londone iškovoto auksą pridėjo sidabrą. Jos vyras ir treneris, 2004 m. Atėnų olimpinis vicečempionas ir 2008 m. Pekino bronzos laimėtojas Andrejus Zadneprovskis į Tokiją yra atvykęs kaip Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės sąjungos Vykdomojo komiteto narys. O Pekino žaidynių vicečempionas Edvinas Krungolcas yra vienas teisėjų.

Lietuviai surinko 1436 taškus ir nusileido tik Rusijos sportininkams Anastasijai Čistiakovai ir Kirilui Beliakovui (1455). Trečiąją vietą užėmė italai Irene Prampolini ir Valerio Grasselli.

I. Serapinaitė ir J. Kinderis varžybas pradėjo tiesiog puikiai – laimėjo ir plaukimo (1 min. 58,93 sek.; 313 taškų) ir fechtavimosi rungtis (21 pergalė, 15 pralaimėjimų; 228 taškai). Deja, jojant buvo pelnyti tik 270 taškų iš 300 galimų ir buvo smuktelėta į antrąją vietą bendrojoje įskaitoje.

Bėgdami ir šaudydami lietuviai (11 min. 15 sek.; 4 vieta rungtyje; 625 taškai) pirmavusių rusų nepasivijo, tačiau ir persekiotojų artyn neprisileido.

J.Kinderis atrankos A grupėje surinko 1101 tašką ir užėmė 5-ąją vietą. Lietuvis buvo 12-as fechtuojantis (13 pergalių iš 26 galimų; 210 taškų), 20-as – plaukianti (2 min. 11,15 sek.; 288) ir 3-as – bėgant bei šaudant (11 min. 37,10 sek.; 603).

D.Vaivada atrankos B grupėje surinko 1091 tašką ir tvirtai užėmė antrąją poziciją. Kaunietis fechtavimosi rungtyje buvo 3-as (17 pergalių; 547), plaukimo – 2-as (2 min. 2,99 sek.), o bėgimo ir šaudymo – 21-ąją (12 min. 36,20 sek.; 544).

Vyrų varžybų finalas prasidės šeštadienį, kai 36 finalininkai susikaus fechtavimosi pagrindiniame etape. Kitos rungtynės vyks sekmadienį.

Pasaulio čempionato transliacijų tvarkaraštis:

Birželio 12 d., šeštadienis

19.35 Moterų finalas

Birželio 13 d. sekmadienis

19.35 Vyrų finalas 20:45 Vyrų finalas

Birželio 14 d., pirmadienis

19.35 Mišrios estafetės