Po sprogimo namas Kaštonų gatvėje sugriuvo į smulkiausius šipulius, neliko nė vienos sveikos sienos. Vidurdienį čia nugriaudėjusį sprogimą kaimynai girdėjo net už kelių kilometrų. „Švilpimas kažkoks, trenksmas didelis. Aš tik atsisuku – namas iškilęs ore ir paskui krinta ir suyra iš karto. Dabar lygu beveik su žeme, nieko neliko“, – matytą vaizdą nupasakojo kaimynas. „Labai išsigandau. Širdis va dabar tiktai pradėjo rimti. Labai“, – sakė kita ne juokais išsigandusi kaimynė.

Pirminė versija, kad namas sprogo dėl dujų baliono. „Na, jo paties versija, kad keitė dujų balioną ir galimai dėl to“, – teigė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus pamainos vadas Arvydas Putrimas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Sprogimo metu namuose buvo namo šeimininkas, kurį iš po nuolaužų gelbėjo ugniagesiai. Laimei, toks didelis sprogimas aukų nepareikalavo. „Lengvai išlaisvintas, nes rūsyje susidarė ertmė, kurioje jis buvo. Nebuvo labai smarkiai užspaustas, tai tiesiog rankomis nukrovus sugriuvusias plytas pavyko jį išlaisvinti ir perduoti medikams. Gaisras nekilo, namas sugriuvęs.

Plytos kai sugriuvo, tai perdengimas šiek tiek nukrito ir jis – tokioje ertmėje ant kažkokio baldo ir virš jo betoninis perdengimas“, – kas išgelbėjo šeimininką, bandė nupasakoti Pajėgų valdymo skyriaus vadas. Jis teigė, kad šeimininkas sąmoningas, galbūt patyrė traumų, kurias nustatys medikai.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Aš tik atsisuku – namas iškilęs ore ir paskui krinta ir suyra iš karto.

Sprogimo būta tokio stipraus, kad išdužo ir aplink esančių kaimynų namų langai, nukentėjo ne vienas namas. „Aš girdėjau labai didelį smūgį ir byrančius stiklus pas save, ir viskas. Iš karto puoliau žiūrėti, dujas išjungiau, pasitikrinau, žiūriu, kad pas mane lyg ir nieko nėra baisaus. Tik paskui pamačiau, kad kaimyno namo nėra“, – pasakojo šalia gyvenantis vyras. Teigė, kad nuo sprogimo sudrebėjo net namai: „Visas namas sudrebėjo ir pilna katilinė dulkių atsirado iš karto, nes ten irgi langiukas pravertas buvo. Ir toks kvapas kaip degėsių.“

„Žmona labai išsigando. Terasa drebėjo“, – sakė ir kitas kaimynas.

Netekusiam namų vyrui padėti žada savivaldybė. Po nelaimės be priežiūros liko ir šuo, kurį pasiėmė gyvūnų prižiūrėtojai. Dėl įvykio pradėtas tyrimas.

Pranešimas, kurį 22.50 val. užregistravo Bendrasis pagalbos centras, skambėjo dviprasmiškai. Teigta, kad skambinančiajam virš galvos – pirminiais duomenimis, trečiajame aukšte, – didelis triukšmas ir bildesys. „Gal tokiu metu stumdomi baldai, bet ten gyvena senjoras, kuriam galėjo ir sutrikti sveikata“, – nuogastauta kviečiant specialiąsias tarnybas.

Pirmieji atvyko policijos pareigūnai. Tačiau niekas jiems skambinančiojo nurodyto buto durų neatidarė, dėl ko tradiciškai paprašyta ugniagesių gelbėtojų, galinčių ten patekti ir per kitur, pagalbos. Bet šios neprireikė, nes atskubėjus ugniagesiams gelbėtojams, juos pasitikę policijos pareigūnai teigė, kad jau pateko į minėtą butą.

Gal tokiu metu stumdomi baldai, bet ten gyvena senjoras, kuriam galėjo ir sutrikti sveikata.

Anot policijos atstovės, jo duris po kurio laiko atidarė pats buto savininkas. Jis teigė negirdėjęs beldimo bei durų skambučio, nes jau buvo užmigęs. Ir nesiskundė jokiais sveikatos sutrikimais, dėl ko nuogastavo jo kaimynai. Tik prisiminė, kad, prieš eidamas miegoti, perstūmė į kitą vietą stalą.

Po tokios įvykių sekos kvietusieji specialiąsias tarnybas taip pat pretenzijų niekam neturėjo.

Kaip policija vertina tokius iškvietimus, neaišku, tačiau ugniagesiai gelbėtojai jau ne kartą yra teigę, kad geriau, kilus įtarimui, jog atsitiko nelaimė, apie tai pranešti, negu nepranešti.

Tvyro keistas kvapas

Į „Karštą telefoną“ paskambinę klaipėdiečiai nuolat dalijasi savo istorijomis. Kai kurie gyvena slegiami problemų ir bijo kur nors kreiptis.

Viena opiausių problemų – narkotikų, ypač vadinamosios žolės, vartojimas butuose. Šilutės plente gyvenanti Rasa tikino, kad žino, iš kurio buto sklinda „žolės“ kvapas.

„Mano butas – trečiame aukšte, o įtariamas „žolininkas“ gyvena prie pat manęs, tame pačiame aukšte. Kvapas tik įėjus į laiptinę – lyg prakaito, neįmanoma kvėpuoti. Net ir žiemą gyvename atsidarę laiptinės duris arba langus. Žinau, kuris tai kaimynas, tačiau kreiptis į policiją bijau. O jeigu pagalvos, kad tai aš jį įskundžiau? Juk galiu nukentėti“, – baiminosi Rasa.

Anot klaipėdietės, kadangi būstuose yra bendra ventiliacija, kartais „žolės“ kvapas pasiekia ir buto patalpas.

Su panašia situacija susidūrė ir dar viena klaipėdietė, gyvenanti Rumpiškės kvartale. Irena pasakojo, kad į kvartalą atsikraustė įtartini tipai.

„Trys jaunuoliai, gal studentai, turbūt kasdien vartoja „žolę“. Tikrai iš jų buto sklinda tas baisus kvapas, nes kol jų nebuvo, nebuvo ir šios problemos“, – trumpai pasidalijo Irena.

Pareigūnai siūlo įtarus, kad gali būti vykdomas bet koks teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, skambinti 112 arba policijos pasitikėjimo linija.

Metodai: kartais kaimynai problemas siekia spręsti nuolat pykdamiesi ir piktai aiškindamiesi tarpusavyje. / „Shutterstock“ nuotr.

Matė, kaip išnešė lavoną

Debreceno kvartale gyvenanti Laima buvo atsidūrusi itin nemalonioje situacijoje.

„Kai išsikraustė mano kaimynai, netrukus atsikraustė nauji. Mane pradėjo nervinti, kad jie savo buto durų rankena nuolatos atsitrenkdavo į mano duris. Vieną dieną neiškentusi nutariau pas juos nueiti ir paprašyti, kad taip nebedarytų. Tačiau pažvelgusi pro durų skylutę nustebau pamačiusi vaizdą – žmonės iš to buto išnešė lavoną“, – pasakojo Laima.

Manoma, kad bute buvo apsigyvenę narkomanai.

Duris užantspaudavę pareigūnai paliko tame bute atidarytus langus. Kadangi daugiau niekas į butą neatsikraustė, langai taip ir liko atidaryti maždaug mėnesį, iki šių metų sausio pabaigos.

„Mano bute, ypač darbo kambaryje, kiekvieną dieną darėsi vis šalčiau. Apsigaubdavau visais turimais drabužiais ir vis tiek būdavo labai šalta. Nežinojau, kur kreiptis, tad nutariau paskambinti pareigūnams ir paprašyti, kad atvyktų ir uždarytų tuos langus. Jie taip ir padarė“, – kalbėjo Laima.

Pribloškė auklėjimo metodai

Statybininkų prospekte gyvenančiai klaipėdietei Jelenai kelia nerimą viena kaimynystėje esanti šeima. Moteris dažnai girdi, kaip kaimynas rėkia ant savo mažučių vaikų.

„Žinote, kokie visi dabar jautrūs vaikų tema. Bet man vis tiek atrodo keista, kad subrendęs žmogus nevaldo emocijų ir jas išlieja ant savo dvejų metukų amžiaus vaikų. Jis turbūt nepagalvoja, kokį didelį stresą jiems kelia. Nesinori konfliktuoti su kaimynu, kištis į auklėjimo metodus ar kviesti vaikų teisių darbuotojus, tad kaip pasielgti?“ – svarstė Jelena.

Lietuvoje pasitaiko atvejų, kai kaimynams girdint mušami vaikai ar sutuoktinis. Būta ir tragiškų nutikimų, kai dėl patirtų smūgių žmonės mirė.

Praėjusių metų lapkritį Laukininkų gatvėje 25-erių vyras išmetė savo kūdikį pro pirmo aukšto langą. Dėl patirtų sužalojimų kūdikis mirė.

Ar kaimynai galėjo užkirsti kelią šiai nelaimei, kviesdami pagalbą ar kitaip reaguodami, dabar galima tik spėlioti.

Konfliktus sprendžia riksmu

„Nuolatinis šaukimas ant vaiko sukelia baimę, nerimą ir stresą, mažina vaiko pasitikėjimą savimi ir tėvais, vaikas ilgainiui gali patirti emocinį apleistumą. Ilgalaikis patiriamas stresas ir baimė gali pakenkti vaiko raidai, asmenybės formavimuisi, sukelti sveikatos problemų, sutrikdyti kasdienę rutiną, sukelti stiprias emocijas“, – paaiškino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gintarė Noliūtė.

Pasak jos, vaikas, turėdamas tokį pavyzdį, vėliau pats gali imti konfliktus spręsti rėkimu ir agresija.

„Jeigu aplinkiniams kyla įtarimų, kad šeima gali patirti sunkumų, svarbu nelikti abejingiems ir reaguoti. Pirmiausia rekomenduojame pasikalbėti su pačiais tėvais, pasidomėti, ar jų šeimoje viskas gerai, pasiūlyti pagalbą, patarti, o jeigu reikia, nukreipti ir palydėti pas specialistus, kurie yra pasirengę padėti“, – priminė G. Noliūtė.

Girdi, kas vyksta tualete

Klaipėdiečius erzina ir kaimynų skleidžiami pavieniai garsai, ir per garsiai leidžiama muzika ar remonto triukšmas.

„Gyvenu Minijos gatvėje ketvirtame aukšte ir labai gerai girdžiu, kada kam paskambina, kada ateina žinutė, net kada žmogus nueina į tualetą ar ką kalba su savo šeimos nariais“, – tikino Žvejybos uosto kvartale gyvenantis Raimondas.

Gyvenkite savo gyvenimą ir stenkitės, kad jis būtų kuo geresnis.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos ir kontrolės poskyrio vedėjo Lino Lapinsko teigimu, dėl pranešimų apie triukšmingus remonto darbus, vykdomus draudžiamu laiku (nuo 19 iki 9 val., savaitgaliais, švenčių dienomis), ir dėl iš pasilinksminimo vietų sklindančio triukšmo organizuojami patikrinimai. Užfiksavus pažeidimus taikomos nuobaudos.

„Jei patikrinimų metu pažeidimai nebūna užfiksuojami, su asmenimis, dėl kurių veiksmų skundžiamasi, vis vien bendraujama, jie prevenciškai įspėjami“, – tikino L. Lapinskas.

Anot jo, per praėjusius metus gauta apie 40 pranešimų dėl įvairaus triukšmo – keliamo kaimynų, triukšmo dėl statybų, remonto darbų ar sklindančio iš barų, kavinių.

Ūbauja per rungtynes

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnų duomenimis, nuo 2024 m. sausio 1 d. Klaipėdoje gauta jau per 300 pranešimų dėl įvairių viešosios tvarkos pažeidimų, dalis jų – dėl įvairaus triukšmo, konfliktų gyvenamosiose patalpose.

Pasak pareigūnų, ne visi gauti pranešimai pasitvirtina. Kartais į įvykio vietą atvykus pareigūnams iš buto sklidusi muzika jau būna išjungta. Būna ir tokių atvejų, kai į tą patį objektą tenka važiuoti keliskart per naktį.

„Pasitaiko nusiskundimų, kad, pavyzdžiui, krepšinį žaidžiantis jaunimas šūkauja per garsiai ar kaimynas leidžia pareiškėją erzinančius, į karvelių ūbavimą panašius garsus“, – pasakojo Klaipėdos apskrities VPK Komunikacijos skyriaus specialistės.

Bauda – iki 400 eurų

Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 488 straipsnis numato atsakomybę už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose.

Šis pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 80 iki 200 eurų ir juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims nuo 200 iki 300 eurų, nusižengus pakartotinai – nuo 300 iki 400 eurų.

Gediminas Navaitis / G. Bartuškos nuotr.

Šunys loja visą dieną

Klaipėdiečiai į savivaldybę skundus rašo dėl per garsiai lojančių šunų.

Dažnai būna, kad keturkojai loja, kai jų šeimininkai išeina į darbą, tad garbaus amžiaus gyventojai, likę namuose, priversti beveik iki vakaro klausytis šunų lojimo.

„Per praėjusius metus gauta daugiau nei 20 pranešimų apie gyvūnų (dažniausiai – šunų) keliamą triukšmą. Visais atvejais bendraujama su gyvūnų laikytojais, jie įspėjami imtis atitinkamų priemonių, dažniausiai laikytojai randa būdų problemai išspręsti, kai kuriais atvejais skundai nepasitvirtina“, – teigė L. Lapinskas.

Rūkymo balkonuose ir butuose problema mažėja. Pasak L. Lapinsko, 2023-aisiais buvo gauta keletas skundų, vienu atveju pradėta administracinė teisena. Lyginant su 2021 ir 2022 m.,  skundų dėl rūkymo gauta žymiai mažiau.

Barniais įprasmina gyvenimą

Dėl kaimynų į psichologus žmonės kreipiasi ne itin dažnai, tačiau tokių atvejų pasitaiko.

Pasak psichologo Gedimino Navaičio, kartais kaimynai konfliktuoja tarpusavyje dėl neaiškių priežasčių.

„Dažnai pasitaiko, kad tiesiog tuščią gyvenimą įprasmina nuolatiniais barniais, konfliktais su aplinkiniais, begaliniu skundų rašymu ir panašiais dalykais“, – pastebėjo G. Navaitis.

Psichologas siūlo žmonėms, kurie labiausiai nervina, padaryti ką nors gero, tada neliks priežasčių konfliktuoti.

„Gyvenkite savo gyvenimą ir stenkitės, kad jis būtų kuo geresnis. Tada kils mažiau noro tobulinti aplinkinių gyvenimus“, – akcentavo G. Navaitis.

Šeštadienį oras pradėjo bjurti, balta žiema žadėjo netrukus vėl virsti tamsiu rudeniu. Eglutės įžiebimo Sulupės gatvės 18 ir 20 namų kieme organizatoriai – namus administruojančios bendrovės „Mano būstas Baltija“ darbuotojai – baiminosi, ar žmonės ateis į šventę. Artėjo 16 valanda.

Kai tik užgrojo muzika, įvyko stebuklas, labai greitai papuoštą žaliaskarę apsupo didžiulis būrys vaikų ir suaugusiųjų, senoliai sužiuro per langus.

Klaipėdiečius pasitiko linksma mergina elfės kostiumu. Ji sugebėjo išjudinti kaimynus judėti į taktą, šokti, dainuoti, kartu kviesti Kalėdų Senelį.

Nedažnai suaugusieji įsitraukia į žaidimus, bet šį kartą ir garbios močiutės, ir orūs ponai nesidrovėjo tapti drauge kuriamos pasakos personažais ir dalyvavo jos kūrime. Linksma buvo ir jiems, ir žiūrovams, o labiausiai – mažiesiems.

Vėliau socialiniuose tinkluose kaimynai dalijosi įspūdžiais ir dėkojo už smagų renginį, daugelis prisipažino seniai taip besilinksminę.

Bendrovė „Mano būstas Baltija“ šiemet jau surengė panašias šventes Pempininkų ir Žardės mikrorajonuose. Paprastai eglutės čia puošiamos toje pačioje vietoje.

Tik Žvejybos uosto rajone šiemet pasirinktas kitas kiemas, taip norėta pritraukti kuo daugiau žmonių ir kartu paraginti juos renginio metu susipažinti bei skatinti bendruomeniškumą.

Pastebėta, kad tokia šventinėje aplinkoje užsimezgusi pažintis vėliau padeda racionaliau spręsti bendras problemas.

Įmonės „Mano Būstas Klaipėda“ direktorė Julija Gedminienė pasakojo sulaukusi daugybės padėkų už linksmą šventę. Ji teigė, kad ir organizatoriai liko patenkinti, kad vakaras neprailgo ir buvo kupinas šiltų emocijų bei smagių įspūdžių.

Gyvename nelengvu metu, gauname daug negatyvių žinių iš viso pasaulio, todėl norime kuo daugiau dėmesio bei aplinkiniams sukurti kuo daugiau geros nuotaikos.

„Kaskart, kviesdami į šventę, norime suburti kuo didesnį būrį žmonių. Šį kartą labai džiaugėmės, kad gyventojai buvo aktyvūs ir bendravo labai nuoširdžiai, buvo nesusikaustę, matėme, kad daugelis susipažino. Gyvename nelengvu metu, gauname daug negatyvių žinių iš viso pasaulio, todėl norime kuo daugiau dėmesio bei aplinkiniams sukurti kuo daugiau geros nuotaikos“, – pasakojo J. Gedminienė.

Eglutės įžiebimo renginyje dalyvavo ir miesto tarybos narys, gerai pažįstamas Žvejybos uosto gyventojams, jų kaimynas Saulius Liekis. Ilgą laiką dirbęs Sulupės gatvės seniūnaičiu jis gyrė puikią tradiciją rengti tokią bendruomenės šventę.

„Smagu kai kuriamos bendruomeniškumo tradicijos ir tai daro namų administravimo įmonė. Panašiai gyventojus buria ir mūsų rajone veikianti Vydūno gimnazija. Pagyvenę žmonės džiaugiasi galėdami dalyvauti šventėse čia pat, savo rajone. Pati eglutė kuria kalėdinę nuotaiką ir jausmą, kad žmonės čia gyvena gražiai ir šviesiai. Mieste žmonės būna susvetimėję, nepažįsta net artimiausių kaimynų. To ir linkėjau kreipdamasis į šventės dalyvius: susidraugauti ir kas iki šiol nesisveikino, pradėtų tai daryti“, – gerais įspūdžiais dalijosi S. Liekis.

Jis tikino, kad Žvejybos uosto rajonas darosi šviesesnis, patrauklesnis gyventi, o tokios šventės tik prisideda prie to. Namų administratorių buriama bendruomenė tampa jėga, kuri lengviau įveikia sunkumus, keičia į gera savo gyvenamą aplinką.

„Ryšys su gyventojais, investicija į bendruomenę sukuria papildomą vertę. Dažnai rezultatas priklauso nuo bendravimo“, – įsitikinęs miesto tarybos narys.

Bendrovės „Mano būstas Baltija“ darbuotojai eglučių įžiebimo šventes rengia jau seniai. Pertrauką teko padaryti tik pandemijos metu.

Nenorėjo išeiti iš buto

Trečiadienio vakarą ugniagesiams buvo pranešta, kad viename Naikupės gatvės name kilo gaisras. Kai į kiemą įsuko gaisrinės mašinos, iš buto penktajame aukšte veržėsi dūmai.

Dviejų kambarių bute labiausiai nukentėjo vienas kambarys, jame liepsnojo lova, nuo jos užsidegė kiti baldai, nuo karščio išdužo langas, nuo dūmų aprūko sienos ir lubos, išdužo kambario lango stiklas, išdegė medinių grindų plotas.

Dūmai pasklido ir į kitus butus. Labiausiai nukentėjo aukštu žemiau esantis butas, jis sulietas vandeniu.

Spėjama, kad gaisrą galėjo sukelti lovoje rūkęs buto šeimininkas. Ugniagesiai su penktą dešimtį metų beveik įpusėjusiu vyru negalėjo susikalbėti, jo elgesys neatrodė adekvatus.

Vyras nenorėjo išeiti iš buto. Ugniagesiai turėjo darbo gaisro apimtame kambaryje, bendrauti su šeimininku ėmėsi policininkai.

Atrodo, kad ir jiems sunkiai sekėsi susikalbėti. Oficialiame atsakyme į užklausą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Asta Kažukauskienė parašė: „Klaipėdos miesto pareigūnams atvykus, bute buvęs asmuo nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų, todėl buvo pradėta administracinė teisena pagal LR ANK 506 str.“

Tai reiškia, kad šeimininkas neklausė ir policininkų, nenorėjo išeiti iš liepsnojančio buto, už tai jam gresia bauda nuo 30 iki 50 eurų.

Galiausiai pareigūnams pavyko patikrinti šį asmenį, konstatuota, kad jis gaisro metu buvo girtas (2,31 prom.).

Medikų pagalbos jam neprireikė.

Operatyvumas: ugniagesiai turi greitai nuspręsti, kaip geriau užgesinti ugnį. / Evaldo Šemioto nuotr.

Laiptinėje lakstė nuogas?

Netrukus socialiniuose tinkluose atsirado gretimų namų gyventojų užfiksuotų vaizdų. Sutemose tarsi kalėdinės iliuminacijos žybčiojo gaisrinių mašinų švyturėliai.

Į paskyros naudotojų klausimus, kas atsitiko, viena moteris paaiškino, kad gaisrą sukėlė kaimynas, kuris esą terorizuoja jos sūnų, daužo ir gadina buto duris, neleidžia ramiai gyventi, šiurpina lakstydamas laiptinėje nuogas.

Kitų kaimynų nuostaba tik pakurstė moters pyktį, ji jau nerinko žodžių.

Rėžė, kaip jai atrodo: „Policininkų tolerancija tam veikėjui yra begalinė – atvažiuoja, pasijuokia ir išvažiuoja. Jie gi negyvena su tokiais, jiems neįdomu, jie net pyksta, kad rašomi pareiškimai, pridedama vaizdo medžiaga, kaip daužo duris, turime įrašą, kaip nuogas vaikšto laiptinėje. Policija imituoja darbą, todėl nenuostabu, laiptinės gyventojai yra palikti gyventi kaip ant parako statines.“

Mūsų tyrimus kontroliuoja prokurorai, jie turi įžvelgti veiksmų sistemiškumą, jie mums pasako, ką mes turime daryti.

Gyventojai baiminasi, kad kitą kartą šis asmuo gali palikti atsuktas dujas ar padaryti žalos ne tik sau, bet ir kaimynams dar pavojingesniu būdu nei gaisras.

Saugo asmens duomenis

Iš komentarų aiškėja, kad kaimynai ne kartą kvietė policiją, pareigūnai ne kartą buvo išvežę šį vyrą į policijos komisariatą, bet tą patį vakarą jis grįždavo namo, ir netrukus istorija pasikartodavo.

Siekdami sužinoti, ar socialiniuose tinkluose rašoma tiesa, dienraščio „Klaipėda“ žurnalistai kreipėsi į A. Kažukauskienę, prašydami patikslinti, ar dėl gaisro nusiaubto buto šeimininko būta skundų policijai.

Pasirodo, tokios informacijos negalima sužinoti, taip saugomi asmens duomenys, nors nei šio žmogaus vardo, pavardės ar buto numerio neklausta ir neketinta skelbti.

„Klaipėdos apskrities VPK KP Informacijos analizės skyriaus duomenimis, 2023 m. nuo sausio 1 d. iki lapkričio 22 d. visoje Klaipėdos miesto Naikupės gatvėje buvo gauti 33 pranešimai dėl galimų viešosios tvarkos pažeidimų“, – pranešė policijos komisariato atstovė spaudai.

Rasa Bekėžienė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Institucijos žiūri viena į kitą

Miesto policijos komisariato viršininkė Rasa Bekėžienė patvirtino, kad pastaruoju metu itin aktuali tapo žmonių psichinės sveikatos tema.

Policijai neretai gyventojai skundžiasi neadekvačiai besielgiančiais ir net aplinkiniams keliančiais grėsmę kaimynais.

„Kiekvienas įvykis nagrinėjamas tik to konkretaus atvejo ribose. Triukšmas ar viešosios tvarkos pažeidimai, kurie neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, pagal mūsų teisinį reguliavimą formuluojami kaip mažareikšmiai, dėl kurių asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Poveikį jis turi pajausti per atsakomybės taikymą. Jeigu gyventojai mato, kad bausmė nepaveikė minimo asmens elgesio, jie ir mano, kad šis žmogus liko nenubaustas. Bet mes neturime galimybės šių žmonių tramdyti“, – aiškino komisariato vadovė.

R. Bekėžienė tikino, kad apie neadekvačiai besielgiančius žmones policija informuoja Psichikos sveikatos centrą ir socialines tarnybas ir jos turi pradėti dirbti savo darbą.

Pareigūnė tikino, kad tokiais atvejais turėtų sutartinai turi dirbti visos įstaigos: savivaldos institucijos, kurios globoja ligotus asmenis ir prižiūri, kad jie vartotų vaistus, ir tos įstaigos, kurios turi pasirūpinti pripažinti šiuos asmenis ligoniais.

„Bet čia dažniausiai sustojama ir atsisukama į policiją, esą ši nieko nedaro. Policija daro: pareigūnai reaguoja, surenka medžiagą, nubaudžia asmenį taip, kaip jai pagal kompetenciją numatyta. Sulaukiu daugybės pagalbos prašymų apsaugoti nuo neadekvačių žmonių, kurių aplinkiniai bijo. Bet kalbant apie baudžiamąją atsakomybę mūsų tyrimus kontroliuoja prokurorai, jie turi įžvelgti veiksmų sistemiškumą, jie mums pasako, ką mes turime daryti“, – paaiškino R. Bekėžienė.

Ji konstatavo, jog nėra vieno algoritmo, kaip turi elgtis valdiškų įstaigų darbuotojai, gavę skundą, kad ramybę ir saugų gyvenimą trikdo neadekvačiai besielgiantis žmogus.

Tikisi, kad padės pokalbis

Miesto policijos komisariatas turi Bendruomenės pareigūnų grupę. Gavę pranešimą jie apsilanko pas skundžiamą asmenį.

Šios grupės vyresnioji specialistė Audrutė Dunčienė neslėpė, kad pokalbių su tokiais žmonėmis tikslas – prevencija.

Į kaimynų nepasitenkinimą jie nereaguoja arba prasiveržia nauja agresija. Tačiau uniformuotų pareigūnių pasirodymas ir paaiškinimas, kokių pasekmių gali susilaukti kaimynams kenkiantis asmuo, kartais turi teigiamą poveikį.

Vis dėlto A. Dunčienė pripažino, kad kai kuriuos asmenis tenka lankyti daug kartų, o policininkų pokalbiai ar net skiriamos baudos poveikio nedaro.

Dažnai kalbėdami apie keistai ar net pavojingai besielgiančius asmenis policininkai teigia, kad jiems nusvyra rankos, nes įstatymai psichikos sveikatos medikams nesuteikia teisės net trumpą laiką juos gydyti.

Tik jei žmogus kelia grėsmę savo paties ar aplinkinių gyvybei, neatsiklausus jo noro, gali būti gydomas priverstinai.

R. Bekėžienė prisiminė tik vieną atvejį, kai šiaurinėje Klaipėdos pusėje gyvenančios, butą šiukšlėmis užgriozdinusios moters problemą sprendė kartu susirinkę kelių institucijų atstovai.

Tada kartu veikė policija, prokuratūra, savivaldos atstovai, socialines paslaugas teikiančios institucijos, namo administratorius.

Visi pasiskirstė darbais ir veikė išvien, tačiau ir tai, kad šis atvejis prisimenamas kaip geroji išimtis iš kasdienybės, byloja, kad tikslaus veiksmų modelio nėra sukurta.

Už gaisrą – 20 eurų bauda

„Pirmas, kuris telktų institucijų atstovus sprendžiant tokius atvejus, turėtų būti savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius“, – tikino R. Bekėžienė.

Minimam skyriui Klaipėdos savivaldybėje vadovaujantis Marius Poimanskis kategoriškai neigė tokį požiūrį.

Patarimas kaimynams burtis į saugios kaimynystės grupę galbūt vertingas saugantis nuo vagių ar vandalų, bet su nesuprantamai besielgiančiu kaimynu namo gyventojai fiziškai kovoti nenorės ir neturės tam teisės.

Ne pirmą kartą prašomi patarimo, ką daryti, kai neadekvatus kaimynas gąsdina ir kelia grėsmę kaimynams, pareigūnai neturėjo labai konkretaus atsakymo.

Grįžtant nuo abstraktaus kalbėjimo apie analogiškas situacijas prie trečiadienio vakaro gaisro, Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė Aurelija Maslauskienė paaiškino: jei specialistai konstatuos, kad gaisro priežastis – neatsargus rūkymas, šis asmuo baudžiamas administracine tvarka už bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pažeidimą.

Kaltininko girtumas traktuojamas kaip jo kaltę sunkinanti aplinkybė.

Gaisrą sukėlusiajam skiriama bauda nuo 20 iki 70 eurų. Už tai, kad nepakluso policininkų reikalavimui išeiti iš buto, jam gresia dar viena, nuo 30 iki 50 eurų, bauda.

Ar nedirbantis, vienišas buto šeimininkas po šių nuobaudų elgsis taip, kad kaimynai jo nebebijos? Tuo tenka labai abejoti, jau vien todėl, kad nežinoma neadekvataus elgesio priežastis.

Kaip rašoma Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos paros įvykių suvestinėje, spalio 26-osios rytą, apie 11 val., kaimynų pagalbos šauksmas atskriejo iš Domeikavoje, Varluvos kaime esančios Varluvos gatvės.

Išsigandę gyventojai pranešė, kad nuo ryto nesusiekia su kotedže gyvenančia 60-mete kaimyne. Skambinant niekas nedaro durų, kurios – užrakintos iš vidaus. Girdisi, kad viduje loja šuo, o kieme stovi kaimynės automobilis.

Kaimynai įtarė, kad moteriai sutriko sveikata. 

Į įvykio vietą atvykę ugniagesiai gelbėtojai atliko žvalgybą, tačiau imtis tolimesnių veiksmų neprireikė – moteris duris atidarė pati, gyvybei pavojaus nebuvo.

Paaiškėjo, kad moteris buvo su ausinėmis prie kompiuterio posėdyje ir negirdėjo kaimyno beldimo į duris. 

Panašus įvykis ugniagesių gelbėtojų suvestinėje nugulė ir užvakar – spalio 25-ąją.

Popiet, apie 15 val. buvo gautas pareigūnų pranešimas, kad reikalinga pagalba patekti į buto, esančio Prienų rajono Statybininkų g., vidų.

Atvykę ugniagesiai gelbėtojai panaudojo glaustines kopėčias, rankinį inventorių ir pro langą pateko į buto vidų, įleido pareigūnus.

„Buto savininkė miegojo lovoje“, – taip visas sukeltas sujudimas reziumuotas paros įvykių suvestinėje.

Gyventojai: kas bus toliau?

RPLC Vaikų dienos stacionaras yra Jaunystės g. 4. Iki šios įstaigos įsikėlimo pernai gruodį vyko daugybė diskusijų ir net protestų.

Penkių aukštų pastato kaimynystėje gyvenantys žmonės baiminosi, kad ramybę sudrums į centrą atvyksiantys nuo narkotikų ar alkoholio gydomi pacientai.

Vis dėlto prabėgus beveik metams skundų taip ir nesulaukta. Tačiau smalsaujama – gal dėl rugpjūčio viduryje įvykusio aukciono RPLC Vaikų dienos stacionaro čia nebeliks?

„Mes žinome, kad Turto banko pastatą, esantį Jaunystės gatvėje 4, pardavinėjo, aukcionas yra įvykęs ir pastatas nupirktas. Bet daugiau jokios informacijos niekas neskelbia. Mums patiems yra labai įdomu. Kaip supratome, veikiausiai pardavinėjo likusius aukštus. Pirmas aukštas jau yra atitekęs Priklausomybės ligų centrui. Bet bus keista kaimynystė tiems, kas šalia centro ten įsikurs“, – svarstė Paupių bendruomenės vadovė Regina Baguckienė.

Ji taip pat tvirtino, kad nusiskundimų dėl RPLC veiklos iš gyventojų išties bent jau asmeniškai negavo.

„Pastaruoju metu su gyventojais šia tema nesikalbėjau. Negaliu pasakyti, bet man niekas nesiskundė, niekas neskambino“, – kalbėjo R. Baguckienė.

Regina Baguckienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Pardavė už 1,2 mln. eurų

Valstybės įmonės Turto bankas Komunikacijos skyriaus komunikacijos konsultantė Jolita Skinulytė-Niakšu patvirtino, kad patalpos buvo parduotos rugpjūčio 18 d. vykusio aukciono metu.

Bet bus keista kaimynystė tiems, kas šalia centro ten įsikurs.

Iš viso aukcione varžėsi trys dalyviai, o patalpos parduotos už 1,2 mln. eurų. Lėšos, gautos už šį objektą, bus pervestos į valstybės biudžetą.

„Sandoris dar nėra užbaigtas. Preliminariai pirkėjas turėtų visiškai atsiskaityti iki spalio pradžios. Po to, kai sandoris bus užbaigtas, jei turtą įsigijo juridinis asmuo, galėsime įvardinti pirkėją, kuris galbūt galės atsakyti į klausimą apie planus įsigytose patalpose“, – pažymėjo J. Skinulytė-Niakšu.

Ji taip pat paaiškino, kad pastatą valdo du valdytojai.

„Bendras pastato plotas yra 4 993 kv. m. Jį valdo du valdytojai: RPLC patikėjimo teise šiame pastate valdo 378 kv. m ploto. Turto bankas valdo valstybei priklausančias 3 365 kv. m ploto patalpas, kurios nėra naudojamos ir jos buvo parduotos rugpjūčio 18 d. aukcione už 1,2 mln. eurų, t. y. Turto bankas pardavė tik jo valdomas patalpas, RPLC valdomos patalpos (378 kv. m) nebuvo parduotos, jas kaip ir iki šiol valdo RPLC ir jose toliau veikia Vaikų dienos stacionaras“, – teigė Turto banko atstovė.

„Gal restorano nepadarys“

RPLC Klaipėdos filialo direktorė Vaida Karulaitienė sakė, kad išsikraustyti iš pastato dėl turbūt spalį pasirodysiančių naujų šeimininkų bent kol kas tikrai nesiruošiama.

„Taip, liksime dirbti. Apsiforminsime kaip atskirą vienetą to pastato, o ką pirkėjai darys su pastato likusia dalimi, nežinau. Mes nesinuomojame patalpų, o pagal patikėjimo teisę valdome šias patalpas. Nusiskundimų, kad būtų mumis nepatenkinti, kad kam nors trukdytų mūsų lankytojai, kurių neturime daug, kad skųstųsi ar gautume pastabų dėl šiukšlinimo arba kitų viešosios tvarkos pažeidimų, negavome“, – teigė V. Karulaitienė.

Naujuosius kaimynus RPLC atstovai nusiteikę priimti draugiškai.

„Nežinau, ką jie ten ruošiasi daryti, tikiuosi, kad restorano nepadarys. Bet kokiu atveju turėtų atsiklausti ir pačių aplinkinių gyventojų, ir mūsų. O ką jie ten darys? Veikiausiai įrenginės kokias nors gyvenamąsias patalpas, gal biurus. Galvoju, kad gal mes netrukdysime vieni kitiems. Tikrai stengiamės būti draugiški, bendruomeniški, kaimyniški, niekam netrukdyti, niekam neužkliūti, po savęs susitvarkyti, palaikyti švarą aplinkoje ir kultūringai gyventi. Galvoju, kad ir gyventojai, jeigu ten bus gyvenamosios patalpos, atsikeldami gal pagalvos ir prieš tai įsivertins, o mes esame nusiteikę draugiškai“, – atviravo pašnekovė.

Svarstė centrą plėsti

Anot V. Karulaitienės, patalpos virš centro nenaudojamos jau kelerius metus, tad RPLC Vaikų dienos stacionaras buvo pirmieji, pernai įsikėlę į pirmojo aukšto dalį.

„Ten nieko nėra gal penkerius metus. Nežinau tiksliai, bet tikrai ne vieneri metai. Kai Valstybinė Klaipėdos kolegija atidavė pastatą Turto bankui, ten jau nieko nebebuvo ir ten jau keleri metai nieko nėra. Įsikėlėme į pirmo aukšto dalį ir ten toliau yra tuščių patalpų, ten niekas negyvena, niekas nieko neeksploatuoja“, – kalbėjo RPLC Klaipėdos filialo direktorė.

Pernai buvo svarstyta RPLC Vaikų dienos stacionarą plėsti ir į kitus aukštus, tačiau šios idėjos atsisakyta dėl ir taip priešiško gyventojų požiūrio.

„Kažkokių šešėlių galbūt ir turėjome, bet kadangi susilaukėme labai daug visuomenės, bendruomenės pasipriešinimo, mes tikrai neisime prieš bendruomenę ir nekariausime ginklais. Yra, kaip yra. O idėjos, kad, atsiradus kažkur kitur mūsų centrui tinkamoms patalpoms, išsikraustytumėme, mes neatsisakome. Ir jeigu taip pasisuktų gyvenimo rodyklė, kad mes gautume kažkokias patalpas, mes iš čia išsikraustytumėme. Bet kol kas neplanuojame to daryti“, – teigė V. Karulaitienė.

Laukimas: RPLC Vaikų dienos stacionaras įsikūręs pirmajame pastato aukšte, o galbūt nuo spalio kituose aukštuose prasidės pokyčiai. Shutterstock / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kreipėsi apie 60 vaikų

RPLC Vaikų dienos stacionaro vedėja Ilmara Noreikienė nurodė, kad per visą pastarąjį laikotarpį centre gydėsi dar nedaug vaikų.

„Vaikų dienos stacionaro tikslas – teikti paslaugas vaikams ir jaunimui, turintiems psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant psichoaktyviąsias medžiagas ar turintiems kitų įpročių ir potraukių, sutrikimų kartu su šeima ir artima aplinka, ugdyti emocinius, socialinius, pažintinius ir mokymosi įgūdžius, kompleksiškai sprendžiant rizikingo elgesio ir žalingo vartojimo sukeliamas problemas“, – sakė I. Noreikienė.

Ambulatoriškai konsultacijos į gydytoją psichiatrą jau kreipėsi apie 60 vaikų. Dalis jų pagal poreikį gavo psichologo, socialinio darbuotojo bei ergoterapeuto konsultacijas.

Taip pat pagal poreikį šiame stacionare konsultuojami vaikų artimieji.

„Su vaikais dirba visi specialistai: socialinis darbuotojas, psichologas, ergoterapeutas, psichiatras, slaugytojas. Dirbama grupinių ir individualių užsiėmimų metu. Kiekvienam vaikui yra sudaromas gydymo ar pagalbos planas, įvertinant vaiko galimybes ir grėsmes. Į sveikimo procesą visuomet yra įtraukiama ir vaiko artima aplinka, siekiant maksimalaus poveikio“, – teigė medicinos psichologė Irina El Osta.

Nebežino, ko griebtis

„Karmėlavos parko teritorijoje kai kas viduryje miško turi sklypą – miško dalį. Prie sklypo nėra privažiavimo. Kerta pušis, taip įsirengs keliuką. Inspektoriai rašo protokolus, policija atvažiuoja ir išvažiuoja, miškas toliau niokojamas“, – situaciją piešė su redakcija susisiekęs karmėlaviškis.

„Neįtikima, kad taip galėtų būti“, – padėtį apibūdino vyras.

Savivale kaltinamas kaimynas – ne naujakurys. „Čia labai ilga istorija. Dešimt metų. Tame pušyne žmogus pradėjo tvarkytis namų valdą. Iš miško padaryta namų valda. Nežinau, kas visa tai patvirtino, bet kelio ir privažiavimo prie tos valdos nėra. Visiškai nėra. Ir nebuvo. Aplink – tik miškai“, – kalbėjo pašnekovas. Šios vasaros pabaigoje veiksmai suaktyvėjo.

Skaitytojų vaizdo įrašas

„Jis atvirai aiškino, kad išpjaus medžius. Kai jų neliks, galės daryti kelią. Tačiau šis kelias bus tiesiamas į kalną mišku. Ant ko tas kelias laikysis? Ten vien tik smėlis. Vyksta visiškas absurdas. Nesutvirtinus kelio kris, grius šlaitai. Dar daugiau medžių reikės pjauti. Šlaitai slys ant kaimynų“, – sakė karmėlaviškis.

Skaitytojų vaizdo įrašas

Kai su juo kalbėjome, vyras skaičiavo, kad, pastarąjį kartą jam ten lankantis, buvo išpjauta apie šešiolika medžių.

Jis yra pasakęs: jūs man trukdote, tai sugadinsiu jums pušis, nors kai kurios man ir netrukdo. Priėjo ir įpjovė iki pusės keturias ar penkias pušis.

„Kas baisiausia… Aišku, mes, kaimynai, ten blaškomės, jam trukdome, kviečiame policiją… Tačiau jis tiesiai šviesiai yra pasakęs: jūs man trukdote, tai sugadinsiu jums pušis, nors kai kurios man ir netrukdo. Priėjo ir įpjovė iki pusės keturias ar penkias pušis. Jos bet kada gali nugriūti – pavyzdžiui, per vėtrą. Tai chuliganizmas“, – piktinosi vyras.

Šie medžiai jau nebestovi.

Baudų nebijo

Audrą tarp karmėlaviškių sukėlusiam žmogui priklauso sklypas ant stataus šlaito. Šiuo metu ten didelė proskyna. Medžių nebelikę. Jam priklauso ir jau minėtas šlaitas, ir dar nemažai miško teritorijos. Jis darbuojasi savo nuosavoje teritorijoje, tačiau tai nesuteikia jam teisės daryti visko, ko tik nori.

„Giriasi, kad puikiai žino, ką daro, baudos juokingos, todėl pasidarys taip, kaip jam reikia“, – pasakojo karmėlaviškis.

Apsilankę Pušyno gatvėje, į kurią ir atsiremia parkas, kuriame dedasi skandalingi dalykai, radome medžių kelmų, nupjautų kamienų, išraustą šlaitą.

„Čia dar ne viskas. Sako, kad kirtavietę dar platins. Niekas nesupranta, kaip čia gali tilpti kelias. Be to, palipame aukštyn – pažiūrėkite, kaip statu, visur smėlis. Neatlaikys šlaitas“, – sakė sutikta gretimame daugiabutyje gyvenanti moteris.

Išnaikino: ten, kur dar neseniai augo didžiuliai medžiai, dabar – kelias ir proskyna. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Parkas yra visiems atviras. Po jį vietiniai eina pasivaikščioti. Tai  rekreacinė teritorija. Moteriai gaila, kad nebeliko kelių takų, galingos pušies, ant kurios buvo pakabintos vaikiškos sūpuoklės. Nebematyti ir didžiulio skruzdėlyno. Jis taip pat, atrodo, trukdė sklypo savininko planams.

Pakaks pirmos liūties?

Netrukus į pokalbį įsitraukė dar vienas kaimynas. Gyventojų telefonai pilni vaizdo įrašų, kaip pats savininkas rausia šlaitą, sėdėdamas prie išsinuomoto traktoriuko vairo. Visas įvažiavimo kelias driektųsi dar dukart tiek, kiek dabar nuniokota miško paklotės.

„Keista, kad tokie dalykai vyksta, – juk tai rekreacinis miškas. Tokiuose nieko negalima daryti“, – teigė Linas ir pridūrė, kad seniai buvo girdėjęs kalbų, jog savininkas čia nori nusitiesti kelią, bet tai atrodė labai neįtikima.

Padėtis: greta gyvenančiam Linui sunku patikėti, kad vyksta tokie dalykai, – medžio, prie kurio stovi, tikriausiai taip pat nebeliks. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Žmonės tarpusavyje diskutuoja ne tik apie pastaruosius įvykius, bet ir apie tai, kaip stebuklingai per dešimtmetį ant kalvos atsirado teritorija be medžių. Kaip tik tinkamas sklypas statyboms. Tilps pora daugiabučių. Tereikia pakeisti žemės paskirtį.

Tačiau gyventojai su tuo nesutinka. Gyventojai surinko 100 parašų ir kreipėsi į Kauno rajono savivaldybę.

Net jei žemės paskirtis nebus pakeista, lieka nežinomybė dėl šlaito. Kaip jį sutvarkyti? Baiminamasi, kad pakaks pirmos liūties, ir jis ims slinkti, pradės griūti ir kai kurie išlikę medžiai.

Privalo sustoti

Aplinkos apsaugos departamentas patvirtino gavęs ne vieną pranešimą dėl kertamų ar planuojamų kirsti medžių Karmėlavos parko teritorijoje. Pastarasis – rugpjūčio 28 d.

„Dėl vykdomų darbų minėtoje teritorijoje yra gauti penki pranešimai ir keturi skundai / kreipimaisi", – komentavo Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos departamento Komunikacijos skyriaus atstovai.

Valstybinė miškų tarnyba yra išdavusi leidimus kirsti privatų mišką šioje teritorijoje, kad būtų suformuota proskyna įvažiuoti į sklypą. Tačiau nurodytoje teritorijoje, kaip nurodo departamento atstovai, užfiksuoti ne tik teisėti veiksmai.

„Specialiąja sunkiąja technika buvo žalojama miško paklotė – tai nenumatyta nei Miškotvarkos projekte, nei išduotame minėtame leidime kirsti mišką“, – nurodė departamentas.

Šlaituose draudžiama kasinėti, rauti, nes, išpjovus medžius, gali atsirasti šlaito erozija.

„Kol kas sklypo savininkui duotas privalomasis nurodymas nedelsiant privačioje miško valdoje sustabdyti ir toliau nevykdyti kelmų rovimo, keliuko įrengimo ir kitų darbų, kurie nenumatyti nei vidinės miškotvarkos projekte, nei Valstybinės miškų tarnybos išduotame leidime kirsti mišką privataus miško savininkui, nei jokiame kitame dokumente“, – komentavo aplinkosaugininkai ir pridūrė, kad pažeidėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal Administracinių nusižengimų kodeksą 271 str. 4 d. ir 317 str. 1 d.

Už pirmojo pažeidimą gresia juokinga bauda: nuo 60 iki 140 eurų fiziniams asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 110 iki 300 eurų.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku užtraukia baudą asmenims nuo 150 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 580 eurų.

Departamento teigimu, minėtame sklype „leidžiama vykdyti veiklą, kuri numatyta patvirtintame vidinės miškotvarkos projekte, išduotame minėtame leidime kirsti mišką“. Departamentas patvirtino, kad sklypas priklauso privačiam asmeniui.

Išdraskyta: tokį šlaito niokojimą aplinkosaugininkai teritorijos savininkui liepė nutraukti, tačiau, pasak gyventojų, nedidelės baudos jo nestabdo. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Pradeda tyrimą

Generalinė prokuratūra paviešino, kad Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai inicijavo tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, kad galėtų nustatyti, ar tikrai nedaroma žala valstybės ir bendruomenės interesams.

Taip sureaguota į viešus gyventojų nuogąstavimus, kad Karmėlavoje galimai neteisėtai kertamas miškas, kaip įtariama, nesant statybos leidimo nukasamas šlaitas ir miške galimai neteisėtai suformuoto namų valdos žemės sklypo link tiesiamas kelias.

Loja paliktas balkone

„Facebook“ paskyrose „Rumpiškės kvartalas“ ir „Žvejybos uosto rajono kaimynai“ atsirado keli įrašai apie ramybės neduodančius šunis.

„Kieno šuo kaukia ištisai paliktas balkone Kalnupės g. 21 name? Nebeįmanoma. Ir šiuo metu loja, kaukia ant viso namo. Jeigu šeimininkai nereaguos, kur būtų galima kreiptis, kad tai pasibaigtų?“ – klausė gyventojas.

„Kieno šuo loja visą dieną, net ir dabar, Rumpiškės g. 26A name?“ – kitoje „Facebook“ grupėje klausė vyriškis.

Nėra žinoma, ar viešoje erdvėje pasiskundę gyventojai jau kalbėjosi su šeimininkais. Tačiau specialistai ragina bandyti ieškoti kompromiso.

„Visų pirma, siūlyčiau pasikalbėti su kaimynais. Visai galimas variantas, jog šie net nenutuokia, kad jų šuo, paliktas namie vienas, kelia triukšmą. Jei tai nepadėtų, reikėtų kreiptis į savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių. O prieš tai fiksuoti šuns kaukimą, darant vaizdo įrašą, kad girdisi staugimas“, – patarė viešosios įstaigos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ koordinatorė Lina Vaitekūnaitė.

Visų pirma, siūlyčiau pasikalbėti su kaimynais.

Traktuoja kaip smurtą?

Anot koordinatorės, priežastys, kodėl šuo loja, gali būti pačios įvairiausios.

„Pradedant tuo, jog jaučia išsiskyrimo nerimą, ir baigiant tuo, kad gyvūnui ką nors skauda. Jei toks gyvūno elgesys – ne dėl medicininių priežasčių, šeimininkams reikėtų kreiptis į gyvūnų elgesio specialistus“, – pažymėjo pašnekovė.

Be to, šuns uždarymas balkone gali būti traktuojamas ir kaip žiaurus elgesys su gyvūnu, jei keturkojis paliekamas visą dieną jame uždarytas, kaitinant saulei arba lyjant.

„Reikėtų žinoti visas aplinkybes: kaip ilgai laiko šunį balkone, kokios tuo metu oro sąlygos. Ar turima omenyje, kad ryte uždaro, o vakare išleidžia, ar gyvūnas yra laikomas ten ilgą laiką, be vandens, be galimybės pasislėpti nuo saulės, lietaus, tuštinasi balkone?“ – klausė L. Vaitekūnaitė.

Gali taikyti sankcijas

Jei toks triukšmas sklinda vakaro ir nakties metu bei trikdo asmenų ramybę, poilsį, apie pažeidimą galima pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

„Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašas numato, kad gyvūnų laikytojai turi nelaikyti ir nepalikti be priežiūros gyvūnų daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, pavyzdžiui, balkonuose, rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse ir kt. Užfiksavus atvejį, kai gyvūnas laikomas paliktas be priežiūros bendrojo naudojimo patalpose, gyvūno laikytojui būtų taikomos Administracinių nusižengimų kodekso 346 str. numatytos sankcijos“, – pranešė Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas.