„Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija nusprendė skirti premiją dviem nominantams – Lituanistinių mokyklų asociacijai ir šių dienų Lietuvoje ryškiausiai antikinės literatūros puoselėtojai, nuosekliai brandinančiai visuomenės humanitarinę kultūrą, A. Kučinskienei“, – antradienį per spaudos konferenciją Seime pranešė Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkas Paulius Saudargas.

Jo teigimu, A. Kučinskienė visuomenine ir moksline veikla jau beveik du dešimtmečius prisideda prie lituanistinės pažangos ir stengiasi skatinti taisyklingos bei gražios lietuvių kalbos vartojimą bendrojo ugdymo mokyklose, akademinėje srityje ir viešajame gyvenime.

Tuo metu savanoriškais pagrindais veikianti Lituanistinių mokyklų asociacija, anot P. Saudargo, yra svarbi lituanistinio švietimo judėjimo dalis, siekianti stiprinti lituanistinių mokyklų veiką ir lituanistinio ugdymo kokybę.

„Šių metų kalbos premija yra labai svarbi ir simboliška, nes ji sujungia kultūros pagrindus – antiką, antikos kultūros populiarinimą, ką daro docentė A. Kučinskienė – ir mūsų žmones, kurie gyvena įvairiose pasaulio šalyse, vieni iš jų puoselėdami lietuviškumą grįš į Lietuvą, praturtins mus, kiti bus Lietuvos ambasadoriais ir skleis žinią apie Lietuvą“, – sakė spaudos konferencijoje dalyvavusi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė Aušra Martišiūtė-Linartienė.

Kalbos premija tradiciškai bus įteikta Valdovų rūmuose Vilniuje gruodžio pradžioje.

Žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės (1873–1945) atminimą įamžinanti Kalbos premija skiriama už reikšmingą, neatlygintinai atliekamą lituanistinę veiklą.

Premiją skiria Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija.

Žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės (1873–1945) atminimą įamžinanti Kalbos premija skiriama už reikšmingą, neatlygintinai atliekamą lituanistinę veiklą.

R. Urnėžiūtė yra ilgametė Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro darbuotoja, žurnalo „Gimtoji kalba“ vyriausioji redaktorė, lietuvių kalbos tyrinėtoja ir puoselėtoja.

Tradicinio iškilmingo renginio metu laudaciją laureatei perskaitys kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras Antanas Smetona.

Meninę renginio programą atliks aktoriai Rimantas Bagdzevičius, Aldona Bendoriūtė, Andrius Bialobžeskis, valstybinis choras „Vilnius“.

Šiemet ši premija už kalbos kūrybingumą ir laisvą kalbos raišką skirta Vilniaus universiteto dėstytojui, literatūros kritikui, eseistui ir redaktoriui Regimantui Tamošaičiui.

Iškilmingame renginyje bus skaitomi Vydūno, Šatrijos Raganos, R. Tamošaičio kūrybos fragmentai, ištraukos iš indų filosofinės poemos „Bhagavadgyta“. Skambės lietuvių, lenkų, prancūzų kompozitorių kūriniai.

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija kasmet konkurso būdu skiria žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės (1873-1945) atminimą įamžinančią Kalbos premiją.

Ji skiriama už reikšmingą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio piliečiams, organizacijoms ar institucijoms.

Ši premija įsteigta 2004 metais.

Apie tai penktadienį per spaudos konferenciją Seime pranešė Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkas Paulius Saudargas.

Pasak jo, premija D. Linčiuvienei skirta „už ilgamečius neeilinius darbus lituanistikos baruose, už pastangas skatinti gražios ir taisyklingos lietuvių kalbos vartojimą ir už visuomenei reikšmingų darbų atlikimą bei rūpinimąsi lituanistiniu paveldu“.

Laureatė atrinkta iš aštuonių kandidatų.

Leidykloje „Vaga“ daug metų dirbusi D. Linčiuvienė teigė visada norėjusi „išpešti, kad knyga būtų gera“. Anot jos, dabar redaktorių darbas paprastesnis nei sovietmečiu.

„Reikėjo panaudoti visokiausių būdų, kad knyga išeitų, ji būtų kuo mažiausiai sužalota. Dabar tai yra visai kas kita, bet buvo laikotarpis, kai teko sėdėti prie krūvų knygų, kurių kiekviena galėjo užkliūti, ir būdavo taip, kad net sugrįžta knygos neišleidžiamos, kaip buvo V. Bložės „Preliudai“, – per spaudos konferenciją sakė redaktorė.

„Arba niekada nežinojai, kas užklius. Viskas buvo draudžiama. Esame lupę iš kai kurių knygų titulinius puslapius. J. Mikelinsko paminėtos nepriklausomybės kovos buvo didžiausia kaltė redaktoriams. Visa leidykla su vaikais, šeimomis įsitraukė į darbus, plėšė priešlapius, kad knyga galėtų išeiti, ir klijavo naujus“, – teigė ji.

Kalbos premiją skiria Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija.

Tradiciškai jos laureatas paskelbiamas gegužės 7 dieną, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Ji paprastai įteikia gruodžio mėnesį.

Kalbos premija skiriama už gražios ir taisyklingos lietuvių kalbos vartojimo skatinimą, rūpinimąsi lietuvių kalbos pritaikymu informacinėse technologijose, lietuvių kultūros plėtrai ir visuomenės pažangai svarbių lituanistikos projektų įgyvendinimą, reikšmingų turinio naujumu išsiskiriančių mokslo darbų ir kitokių tyrinėjimų atlikimą, rūpinimąsi lituanistiniu paveldu ir jo sklaida Lietuvoje ir pasaulyje.

Šiais 2020 metais Kalbos premija skiriama iškiliam lietuvių kalbininkui doc. dr. Aldonui Juozapui Pupkiui. Kalbos premija skirta už viso gyvenimo nuopelnus – reikšmingą indėlį į lietuvių kalbos norminimą, visuomenės švietimą ir lietuvių kalbotyros istorijos puslapių įamžinimą ateities kartoms.

A. J. Pupkis – vienas daugiausiai nuveikusių visuomenės kalbinio ugdymo organizatorių ir vykdytojų, turintis didelį autoritetą kalbininkų bendruomenėje ir visuomenėje. Į lietuvių kalbotyros istoriją jis įėjo kaip lietuvių bendrinės tarties normintojas, kalbos kultūros teorijos kūrėjas, kalbos rekomendacijų rinkinių rengėjas, Vakarų aukštaičių kauniškių šnektų žodynų autorius ir bendraautoris. Kalbininko parengti Juozo Balčikonio ir Andriaus Ašmanto rinktiniai raštai, monografijos „Andrius Ašmantas: gyvenimas ir kūryba“, „Juozas Balčikonis ir didysis Lietuvių kalbos žodynas“, „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988“ – reikšmingas indėlis į lituanistinio paveldo tyrimus ir sklaidą.

Visuomenei A. J. Pupkis – šviečiamosios kalbinės veiklos dalyvis ir organizatorius, kalbos normų skleidėjas ir populiarintojas. Kalbininkas nuo pat XX a. 7-ojo dešimtmečio neatlygintinai darbavosi visuomeninėse lietuvių kalbos ugdymui skirtose organizacijose: 1968 m. – Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Lietuvių kalbos sekcijoje, 1997–2008 m. vadovavo Lietuvių kalbos draugijai. Svarbiausias ilgametės visuomeninės veikslo tikslas buvo taisyklingos ir gražios lietuvių kalbos vartojimas žiniasklaidoje, viešajame gyvenime ir akademinėje srityje. Daugiau kaip dešimtmetį A. J. Pupkis buvo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys, šiuo metu yra Lietuvių kalbos draugijos garbės pirmininkas.

Žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės (1873–1945) atminimą įamžinanti Kalbos premija skiriama už reikšmingą, neatlygintinai atliekamą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, organizacijoms ar institucijoms.

Tikimasi, kad Kalbos premija bus įteikta gruodžio 7 d. Valdovų rūmuose vyksiančiame iškilmingame renginyje „Kalbos vakaras“.

Licėjus įvertintas už lietuvių kultūros plėtrai ir visuomenės pažangai svarbių lituanistikos projektų įgyvendinimą, rūpinimąsi lituanistiniu paveldu ir jo sklaida, taip pat aktyvią lituanistinę veiklą užsienyje, pranešė Seimas.

Lietuviškas licėjus Punske veikia nuo 1956 metų.

„Tai išskirtinė mokymo įstaiga, nes jos istorijoje atsispindi ir dabartinės Lenkijos lietuvių bendruomenės istorija. (...) Kovo 11-osios licėjus Punske nuosekliai vykdo savo misiją – puoselėja lietuvių kalbą, rūpinasi bendruomenės tautine tapatybe, ryšių su Lietuva ir užsienyje gyvenančiais lietuviais palaikymu“, – teigiama Seimo pranešime.

Žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės (1873–1945) atminimą įamžinanti Kalbos premija kasmet skiriama už reikšmingą, neatlygintinai atliekamą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, organizacijoms ar institucijoms.

Kalbos premijos laureatas paskelbtas antradienį Signatarų namuose Vilniuje, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.

Kovo 11-osios licėjus įvertintas už lietuvių kultūros plėtrai ir visuomenės pažangai svarbių lituanistikos projektų įgyvendinimą, rūpinimąsi lituanistiniu paveldu ir jo sklaida bei aktyvią lituanistinę veiklą užsienyje.

Lietuviškas licėjus Punske veikia nuo 1956 metų.

Anot pranešimo, tai išskirtinė mokymo įstaiga, nes jos istorijoje atsispindi ir dabartinės Lenkijos lietuvių bendruomenės istorija. Nuo pat mokyklos įkūrimo licėjaus bendruomenė tapo Lenkijos lietuvių bendruomenės visuomeninės veiklos branduoliu.

„Kovo 11-osios licėjus Punske nuosekliai vykdo savo misiją – puoselėja lietuvių kalbą, rūpinasi bendruomenės tautine tapatybe, ryšių su Lietuva ir užsienyje gyvenančiais lietuviais palaikymu“, – teigiama pranešime.

Žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės (1873–1945) atminimą įamžinanti Kalbos premija skiriama už reikšmingą, neatlygintinai atliekamą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, organizacijoms ar institucijoms.

Kalbos premija bus įteikta gruodžio 9 dieną Valdovų rūmuose vyksiančiame iškilmingame renginyje „Kalbos vakaras“.

Premija skirta už rūpinimąsi lituanistiniu paveldu ir jo sklaida Lietuvoje bei užsienyje, pranešė Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.

E. Bradūnaitė-Aglinskienė gimė Vokietijoje, poeto Kazio Bradūno šeimoje, vėliau gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, jaunystėje įsijungė į lietuvių išeivijos kultūrinę ir visuomeninę veiklą. Pastaruoju metu E. Bradūnaitė-Aglinskienė gyvena ir kultūrinę veiklą tęsia Lietuvoje.

„Pripažinimo ir pagarbos yra verti jos lituanistiniai darbai, nuveikti tiek išeivijoje, tiek Lietuvoje, išskirtiniai jos nuopelnai skleidžiant lietuvybės idėjas, žadinant vaikų ir jaunimo rūpestį lietuvių kalba ir lietuvių kultūros tradicijomis. E. Bradūnaitė-Aglinskienė nuolat susitinka su Lietuvos mokyklų ir vietos bendruomenėmis, dalijasi su jomis išeivijos patirtimis išlaikant gimtąją kalbą ir tautos tradicijas. Remdamasi išeivijos pavyzdžiu ir etnologės įžvalgomis, ji perduoda supratimą, kad už kalbos, kultūros tęstinumą esame atsakingi mes patys, lietuviai, tiek išeivijoje, tiek Lietuvoje“, – teigiama pranešime.

Felicijos Bortkevičienės (1873–1945), žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės, atminimą įamžinanti premija kasmet skiriama už reikšmingą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, organizacijoms, institucijoms.

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija kasmetinės premijos laureatę paskelbė pirmadienį, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.

E. Bradūnaitė-Aglinskienė gimė Vokietijoje, poeto K. Bradūno šeimoje. Vėliau gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, jau jaunystėje ji įsitraukė į lietuvių išeivijos kultūrinę ir visuomeninę veiklą.

Pastaruoju metu E. Bradūnaitė-Aglinskienė gyvena ir kultūrinę veiklą tęsia Lietuvoje.

Kaip teigia komisija, pripažinimo ir pagarbos yra verti E. Bradūnaitės-Aglinskienės lituanistiniai darbai, nuveikti tiek išeivijoje, tiek Lietuvoje, „išskirtiniai jos nuopelnai skleidžiant lietuvybės idėjas, žadinant vaikų ir jaunimo rūpestį lietuvių kalba ir lietuvių kultūros tradicijomis“.

„E. Bradūnaitė-Aglinskienė nuolat susitinka su Lietuvos mokyklų ir vietos bendruomenėmis, dalijasi su jomis išeivijos patirtimis išlaikant gimtąją kalbą ir tautos tradicijas. Remdamasi išeivijos pavyzdžiu ir etnologės įžvalgomis, ji perduoda supratimą, kad už kalbos, kultūros tęstinumą esame atsakingi mes patys, lietuviai – tiek išeivijoje, tiek Lietuvoje“, – sakoma pranešime.

Žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės (1873–1945) atminimą įamžinanti Kalbos premija skiriama už reikšmingą, neatlygintinai atliekamą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, organizacijoms ar institucijoms.

Kalbos premija bus įteikta gruodžio 10 dieną Valdovų rūmuose Vilniuje vyksiančiame iškilmingame renginyje „Kalbos vakaras“.

Kraštotyrininkui Benjaminui Kondratui penktadienį Vilniuje įteikta Felicijos Bortkevičienės Kalbos premija.

Filologui, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojui ekspertui, kraštotyrininkui Kalbos premija skirta už ilgametį lituanistikos tradicijų įprasminimo darbą, literatūrinės kraštotyros inicijavimą ir plėtojimą, pranešė Seimo kanceliarija.

Kalbos premija, įsteigta įprasminant lietuvių visuomenės veikėjos, redaktorės, spaudos laisvės gynėjos F.Bortkevičienės atminimą, teikiama kasmet nuo 2004 metų. Laikantis tradicijos, ji įteikiama metų pabaigoje per Kalbos vakarą. Premija skiriama už neatlygintinai padarytus darbus puoselėjant Lietuvoje ar užsienyje lietuvių kalbą, lituanistinius tyrimus, lituanistinį paveldą. Iš viso 2004–2015 metais Kalbos premija įvertinta 18 asmenybių.

B.Kondratas – literatūrinės kraštotyros pradininkas Lietuvoje. Jis yra unikalios 12 knygų serijos „Kūrėjų pėdsakais" autorius, redaktorius ir leidėjas savo lėšomis. „Kūrėjų pėdsakais" – išsami Lietuvos regionų literatūrinės kraštotyros serija, skirta mūsų šalies regionų ir atskirų vietovių literatūriniam paveldui. B.Kondrato parengta serija prikelia iš užmaršties nenaudotus originalius šaltinius ir faktus apie Lietuvos kultūros ir meno kūrėjus.

Nuo 1956 metų B.Kondratas spaudoje paskelbė apie 400 darbų kultūros, kalbos, literatūros, didaktikos ir kitais klausimais, iš jų apie rašytojus – 270. Laureatas dirba ir kaip kalbos redaktorius, yra parengęs atsiminimų knygas, monografijas, kūrybos rinkinius, parengė ir išleido „Lietuvių kalbos taisykles".