Lietuvos kalėjimų tarnyboje dirba 2718 darbuotojai, šiuo metu yra laisvos 529 pareigybės.

Didžioji dalis tarnybą palikusių žmonių – 43 pareigūnai – turėjo įstatyme numatytą teisę į pareigūno pensiją ir pertvarkos metu pasinaudojo papildomomis socialinėmis garantijomis, BNS pranešė įstaiga.

Pertvarkos įgyvendinimo metu įspėjimo lapeliai dėl naikinamų pareigybių buvo įteikti įstaigų vadovams, jų pavaduotojams ir įstaigų patarėjams, struktūrinių padalinių viršininkams, bei darbuotojams, kurių pareigybės naikinamos (pvz. toje pačioje įstaigoje sujungiant du iki tol veikusius padalinius).

„Mes praradome puikius specialistus, kurie šiai sistemai atidavė daug metų, jie galėjo dar dirbti ne vienus metus, mes juos praradome, jie išėjo“, – BNS sakė Lietuvos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

Tačiau Lietuvos kalėjimų tarnyba teigia, kad visiems 419 darbuotojų, kuriems buvo įteikti įspėjimo lapeliai, buvo pasiūlyta užimti pareigas iš viešai paskelbto laisvų pareigybių sąrašo ir jie galėjo pasirinkti priimtiniausią alternatyvą pagal turimą kvalifikaciją, kompetencijas bei patirtį.

Visiems pageidaujantiems buvo suteiktas laikas darbo metu naujo darbo paieškoms.

Mes praradome puikius specialistus, kurie šiai sistemai atidavė daug metų, jie galėjo dar dirbti ne vienus metus, mes juos praradome, jie išėjo.

Darbuotojai iki pat pernai gruodžio 30 dienos sprendė dėl savo tolimesnės karjeros, teigia tarnyba. Vieni pasirinko toliau tęsti savo tarnybą bei darbo santykius bausmių vykdymo sistemoje, kiti – paliko sistemą gaudami visas įstatymuose numatytas socialines garantijas, tai yra išeitines išmokas, išmokas už nepanaudotas atostogas ir panašiai.

Anksčiau įstaiga teigė, jog visų bausmių priežiūros įstaigų reorganizavimas į vieną juridinį asmenį, Lietuvos kalėjimų tarnybą, užtikrins efektyvesnį ir dinamiškesnį veiklų administravimą, didesnį saugumą visuomenei, pakartotinio nusikalstamumo prevenciją ir vienodos praktikos taikymą organizuojant įstaigos darbą, korupcijos mažėjimą.

Nuo sausio 1 dieną darbą pradėjusiai Lietuvos kalėjimų tarnybai keliami tikslai sukruti geresnes darbo sąlygas darbuotojams, kurti patrauklesnę bausmių vykdymo sistemos pareigūno profesiją, subalansuoti darbo krūvį, įdiegti vieningą personalo motyvavimo sistemą, sutrumpinti sprendimų priėmimo grandinę.

„Bausmių vykdymo sistemos darbo kultūros pakeitimas, kuris reikalingas tam, kad sistema kokybine prasme priartėtų prie vakarietiškų standartų“ ,– teigia Kalėjimų tarnyba.

Pasak jos, įgyvendinant bausmių vykdymo sistemos pertvarką, buvo orientuojamasi kuo daugiau darbuotojų išlaikyti sistemoje ir po pertvarkos.

Reforma buvo pristatyta visose Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose, pristatant darbuotojams numatytą pertvarką, kviečiant juos diskutuoti. Taip pat buvo dedamos visos įmanomos pastangos, kad darbuotojai žinotų aktualią informaciją, susijusią su pertvarka, teigia įstaiga.

Lietuvos įkalinimo įstaigose laikoma iki 5 tūkst. nuteistųjų, tai mažiausias įkalintųjų skaičius per visą šalies Nepriklausomybės laikotarpį.

Kaip skelbiama pranešime, visos buvusios įkalinimo įstaigos tampa Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos padaliniais ir keičiasi jų pavadinimai: Alytaus pataisos namai vadinsis Alytaus kalėjimu, Kauno tardymo izoliatorius – Kauno kalėjimu, Marijampolės pataisos namai – Marijampolės kalėjimu.

Panevėžio pataisos namai vadinsis Panevėžio kalėjimu, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija – Pravieniškių 1-uoju kalėjimu, Laisvės atėmimo vietų ligoninė – Pravieniškių 2-uoju kalėjimu, Šiaulių tardymo izoliatorius – Šiaulių kalėjimu, Vilniaus pataisos namai – Vilniaus kalėjimu, Kalėjimų departamento Mokymo centras taps Kompetencijų ugdymo valdyba.

„Pataisos namų direktoriai yra gavę atleidimo lapelius ir iki sausio 1 dienos turi atsiskaityti, palikti tarnybą, o vėliau vyks konkursai į kalėjimų viršininkus, kol kas paskirti laikinieji įkalinimo įstaigų vadovai“, – BNS sakė Kalėjimų departamento atstovė Irmina Frolova-Milašienė.

Pataisos namų direktoriai yra gavę atleidimo lapelius ir iki sausio 1 dienos turi atsiskaityti, palikti tarnybą, o vėliau vyks konkursai į kalėjimų viršininkus, kol kas paskirti laikinieji įkalinimo įstaigų vadovai.

Nuo sausio 1-osios kiekvienam Kalėjimų tarnybos padaliniui – kalėjimui vadovaus viršininkas. Taip pat kalėjimuose bus du skyriai – Saugumo valdymo ir Resocializacijos.

Liepą Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui į vieną juridinį asmenį sujungti dešimt bausmių vykdymo sistemos įstaigų ir įsteigti Lietuvos kalėjimų tarnybą.

Teisingumo ministerija skelbė, kad šiuo pokyčiu ne tik bus sutaupyta valstybės biudžeto lėšų, bet ir modernizuota visa bausmių vykdymo sistema: didės personalo darbo užmokestis, daugiau žmogiškųjų išteklių bus skiriama tiesioginiam darbui su nuteistaisiais, bus efektyvesni nuteistųjų resocializacijos procesai.

Šiuo metu Lietuvos laisvės atėmimo vietose yra 4961 įkalintas asmuo. Šiais metais įkalintųjų skaičius nukrito žemiau 5 tūkstančių ir išliko tendencija, kad nuteistųjų bei suimtųjų Lietuvoje mažėja.

Visuomenėje Celofano pravarde žinomas A. Kandrotas, vienas žinomiausių protestuotojų prieš koronaviruso pandemijos valdymą, šiuo metu už finansinius nusikaltimus atlieka dviejų metų laisvės atėmimo bausmę, lapkričio pradžioje jis nuteistas ir už šmeižtą.

Pirmadienį viename „Youtube“ kanale pasirodė daugiau nei valandos trukmės transliacija, kurioje vyras pasisako apie pernai prie Seimo kilusias riaušes, kaltina tarnybas provokacijomis, kvestionuoja Ministrų kabineto darbą.

„Įrašas, kur A. Kandroto pasisakymai yra viešai pasklidęs, yra padarytas trumpojo vaizdo pasimatymo metu. Tokie pasimatymai yra numatyti Bausmių vykdymo kodekse“, – BNS antradienį sakė Kalėjimų departamento atstovė spaudai Irmina Frolova-Milašienė.

Pasak jos, įstatymai numato galimybę su nuteistaisiais susitikti ne tik jų šeimos nariams, bet ir kitiems asmenims, turintiems ryšių, pavyzdžiui, draugams. Tokie susitikimai, KD atstovės teigimu, yra kontroliuojami pareigūnų.

„Dėl konkretaus A. Kandroto pokalbio pradėtas tarnybinis patikrinimas Kalėjimų departamento direktoriaus nurodymu, siekiama išsiaiškinti aplinkybes. Nuteistasis tokio pasimatymo metu nuteistasis yra prižiūrimas, kontroliuojamas, bet į pokalbio turinį nesikišama“, – sakė I. Frolova-Milašienė.

Įrašas, kur A. Kandroto pasisakymai yra viešai pasklidęs, yra padarytas trumpojo vaizdo pasimatymo metu.

KD taip pat teigia negalintis atskleisti, kur nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Tačiau įraše įvardijama, kad A. Kandrotas kali Marijampolės pataisos namuose.

I. Frolova-Milaišienė sakė galinti tik patvirtinti, kad dėl naujų ikiteisminių tyrimų jis „nuolat vežiojamas per dvi įstaigas“.

Teisingumo ministerija šiuo metu su institucijomis derina Bausmių vykdymo kodekso pakeitimus, kuriais prevencijos sumetimais įkalinimo įstaigos vadovams, teismui siūloma leisti laikinai apriboti nuteistųjų ryšius su išoriniu pasauliu.

Pagal pateiktus siūlymus, iki trijų mėnesių galėtų būti tikrinami nuteistojo siunčiami ir gaunami laiškai, stabdomas arba apribojamas jų išsiuntimas ir gavimas, pasimatymų suteikimas, nuteistojo skambinimas, trumpalaikės išvykos iš bausmės atlikimo vietos, bausmės atlikimo vietoje ribojami jo kontaktai su kitais nuteistaisiais, stabdomas arba ribojamas daiktų perdavimas nuteistiesiems.

Klausimų dėl galimo nuteistųjų piktnaudžiavimo savo teisėmis skleidžiant dezinformaciją ar kurstant neapykantą kilo ir po atvejų, kai socialiniuose tinkluose buvo patalpinti už šnipinėjimą Rusijai nuteisto ir taip pat laisvės atėmimo bausmę atliekančio Algirdo Paleckio telefoninių skambučių įrašai.

„Ši tvarka priimta Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu iki atskiro sprendimo priėmimo, atsižvelgiant į pastarųjų dienų skaudžias ir netikėtas policijos bei bausmių vykdymo sistemos pareigūnų netektis, siekiant eliminuoti bet kokias rizikas ir pavojų gyvybėms“, – skelbia Kalėjimų departamentas.

Kalėjimų departamento administracija ir visa bausmių vykdymo sistemos bendruomenė pareiškė viešą užuojautą artimiesiems dėl Alytaus pataisos namuose dirbusio Nedo Kantaravičiaus mirties.

„Kiekvieno bendruomenės nario netektis skausminga, netikėta jauno pareigūno mirtis – ypač sukrečianti“, – sako bausmių vykdymo sistemos pareigūnai.

BNS žiniomis, 22 metų N. Kantaravičius buvo rastas negyvas ne tarnybos metu, be smurto žymių.

„Mes prisijungiam prie Vidaus reikalų ministerijos sudarytos komisijos“, – BNS penktadienį sakė Kalėjimų departamento atstovė Irmina Frolova-Milašienė, pridūrusi, kad mirtis su krūviu tarnyboje nesiejama, pastaruoju metu fizinių normatyvų jaunuolis nebuvo laikęs.

Kalėjimų departamento atstovai, Vidaus reikalų ministerijos kvietimu, dalyvaus darbo grupėje, ieškant sprendimų dėl pareigūnų sveikatos tikrinimo, fizinių normatyvų laikymo.

„Taip pat pareigūnus, darbuotojus raginame ir savarankiškai rūpintis savo sveikata, laiku ir profilaktiškai ją tikrintis“, – nurodė Kalėjimų departamentas.

Kiekvieno bendruomenės nario netektis skausminga, netikėta jauno pareigūno mirtis – ypač sukrečianti.

Po to, kai netrukus po fizinių normatyvų laikymo Šiauliuose mirė pareigūnas, policijos generalinis komisaras Renatas Požėla nurodė laikinai sustabdyti jų laikymą, antradienį pranešė Policijos departamentas.

Šių veiksmų imtasi reaguojant į spalio pradžioje įvykusią nelaimę, kuomet Šiaulių policijos pareigūnas mirė iškart po normatyvų laikymo, persirengimo kambaryje.

Pasak departamento, tolimesni sprendimai dėl pareigūnų fizinių normatyvų laikymo ir papildomų pareigūnų sveikatos tikrinimų bus priimti įvertinus situaciją, teisinį reglamentavimą, normatyvų atlikimo sąlygas, pasikonsultavus su vidaus reikalų ministerijos vadovybe ir ministerijos Medicinos centru.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė praeitą savaitę pavedė visoms vidaus reikalų statutinėms tarnyboms užtikrinti, kad pareigūnų fizinio pasirengimo normatyvų vertinimą prižiūrėtų medikai.

Statutinių įstaigų vadovai ir VRM Medicinos centras įpareigoti iki spalio 24 dienos pateikti kompleksinius siūlymus, kaip tobulinti pareigūnų fizinio pasirengimo patikros procesą, pagerinti fizinės ir psichologinės būklės prevenciją, kaip skatinti sveiko gyvenimo būdą.

Kaip antradienį pranešė Kalėjimų departamentas, iš viso jis bandė permesti penkis telefonus.

Sulaikytas asmuo pareigūnams yra jau žinomas, mat jis nuolat bando perduoti draudžiamus daiktus nuteistiesiems, atliekantiems bausmes ne tik Vilniuje, bet ir kitose Lietuvos pataisos įstaigose.

Sulaikytas asmuo draudžiamus daiktus ketino perduoti pasinaudodamas žvejybos meškere ir siūlais.

Jam gresia bauda nuo 1 tūkst. iki trijų 3 tūkst. eurų.

Šie pokyčiai bus įgyvendinti Teismui patvirtinus nemokumo administratoriaus prašymą pradėti valstybės įmonės „Mūsų amatai“ bankroto procedūrą. Kalėjimų departamentas taip pat planuoja įtraukti verslą šiai veiklai vykdyti.

Restruktūrizuojamos valstybės įmonės „Mūsų amatai“ restruktūrizavimo plano vykdymo procesą prižiūrėjęs nemokumo administratorius,  įvertinęs pastarojo pusmečio įmonės finansinę padėtį,  besikeičiančias jos išlaikymo ir žaliavų kainas bei bendrą situaciją rinkoje, nusprendė, kartu su įmonės administracijos vadove bendru pareiškimu, kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo, taikant laikinąsias apsaugos priemones.

Nuo 2014 metų veikusi valstybės įmonės „Mūsų amatai“ įdarbindavo ir apmokydavo nuteistuosius asmenis laisvės atėmimo vietose, suteikdavo jiems profesinių įgūdžių ir žinių, užtikrindavo nuteistų asmenų užimtumą, parengdavo darbinei veiklai išėjus į laisvę, taip pat padėjo parengti nuteistuosius asmenis  integracijai į visuomenę ir išmokyti gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

Įkalinimo įstaigose laisvos rinkos sąlygomis veikusios įmonės veikla ilgainiui tapo nuostolinga. Nuostolingą ūkinę veiklą lėmė keletas priežasčių: specifinė veiklos vykdymo vieta, nekompetentingas ir aplaidus įmonės valdymas, veiklos kontrolės neužtikrinimas, netinkami ir net galimai nusikalstami kai kurių buvusių įmonės vadovų veiksmai, padarę didelę finansinę žalą įmonei.

Dėl šių priežasčių 2019 metais VĮ „Mūsų amatai“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla. 2020 metų pradžioje  Vilniaus apygardos teismas patvirtino įmonės restruktūrizavimo planą ir nustatė 4 metų terminą, per kurį turi būti šis planas įgyvendintas. Įmonė įvykdė restruktūrizavimo plane numatytus įsipareigojimus 2020-2021 metams, tačiau 2022 metais išaugus žaliavų kainoms bei daugeliui verslo partnerių sustabdžius veiklą, įmonei nepavyko stabilizuoti finansinės padėties ir padidinti pardavimų apimčių. Keletas buvusių įmonės vadovų buvo nušalinti  nuo pareigų ir jiems yra pradėti ikiteisminiai tyrimai. Kai kuriems buvusiems įmonės vadovams teismuose yra pareikšti civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo.

Pagal Valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planą, patvirtintą Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 24 d. pasitarimo sprendimu numatyta, kad iki 2023 m. vasario 1 d. turi būti atliktos visos valstybės įmonės „Mūsų amatai“ likvidavimo procedūros ir minėta įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Jo duomenimis, dabar laisvės atėmimo vietose yra 4999 įkalintieji.

„Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lietuvos įkalinimo įstaigose, nuosekliai mažėja. Tai didele dalimi lemia švelnėjanti baudžiamoji politika, orientuota ir į alternatyvių laisvės atėmimui bausmių skyrimą, kai tam tikrais atvejais nusikaltę asmenys nėra izoliuojami nuo visuomenės, didesnis lygtinio paleidimo taikymas, didėjanti darbo su nuteistaisiais kokybė“, – sakė Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas.

Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lietuvos įkalinimo įstaigose, nuosekliai mažėja.

Anot jo, kai kuriais atvejais daug geriau suteikti žmogui galimybę dirbti, mokėti mokesčius, atlyginti žalas, išlaikyti santykius su artimaisiais ir taip būti naudingesniu visuomenei.

Pasak V. Kulikausko, kalinamųjų skaičius kasmet sumažėja keliais šimtais. Tai leidžia bausmių vykdymo sistemai persiorientuoti iš anksčiau pataisos pareigūnams akcentuotų apsaugos funkcijų į nuteistųjų elgesio keitimo modelius.

Kalėjimų departamento duomenimis, 2015 metų pabaigoje Lietuvos kalėjimuose buvo 7355 nuteistieji ir suimtieji, 2018 metų pabaigoje – 6485, 2020-aisiais jų skaičius sumažėjo iki 5320.

Praėjusių metų pabaigoje įkalinimo įstaigose buvo 5086 nuteisti ir suimti asmenys, o šių metų rugpjūčio 25 dieną kalinamųjų skaičius nebesiekė 5 tūkstančių.

Mažiausia vienam projektui galima skirti projekto lėšų suma – 20 tūkst. eurų, skelbia Kalėjimų departamentas.

Nevyriausybinės organizacijos kviečiamos dalyvauti organizuojant veiklas įkalinimo įstaigose ar pusiaukelės namuose bausmes atliekantiems nuteistiesiems, taip pat paleistiems iš pataisos įstaigų.

Siekiama, kad nuteistieji įgytų kuo daugiau socialinių įgūdžių dalyvaudami mokymuose, pavyzdžiui, kompiuterinio ir finansinio raštingumo, santykių su šeima atkūrimo bei stiprinimo, pozityvios tėvystės ugdymo, kalbų kursų.

Mokymai būtų finansuojami, taip pat skiriamos lėšos tokioms veikloms kaip psichologinės, teisinės pagalbos ir paslaugų teikimas. Kviečiamos nevyriausybinės organizacijos, galinčios padėti priklausomybių turintiems nuteistiesiems.

Tokia paslauga teikiama rengiant nuteistuosius paleidimui į laisvę, taip pat lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir gali būti tęsiama juos paleidus iš pataisos įstaigos, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Nevyriausybinės organizacijos, galinčios ir norinčios suteikti minėtas paslaugas nuteistiems žmonėms, atliekantiems bausmę pataisos įstaigoje ar pusiaukelės namuose, padedančios vykti socialinei jų integracijai (resocializacijai) po bausmės atlikimo, kviečiamos užpildytą paraišką ir detalią projekto įgyvendinimo sąmatą pateikti iki 2022 m. rugsėjo 16 d.

Konkurso būdu numatoma atrinkti ir finansuoti nevyriausybinių organizacijų projektus skirtus paslaugoms nuteistiesiems teikti ir Koncepcijoje numatytam NVO veikimo algoritmui (modeliui) įgyvendinti http://www.kaldep.lt/download/88617/2021-12-30 v-413.pdf).

Lietuva iš kitų Europos šalių išsiskiria dideliu įkalintųjų skaičiumi, be to, apie 60 proc. laisvės atėmimo bausmėmis nuteistų asmenų paleisti į laisvę vėl nusikalsta ir grįžta atgal į pataisos namus.

Už grotų Lietuvos kalinimo įstaigose už įvairius nusikaltimus bausmę šiuo metu atlieka per 4 tūkst. asmenų.

Penktadienio naktį, apie 1.45 val., apsaugos posto pareigūnė pastebėjo ir pranešė, kad per įstaigos tvorą į pataisos namų teritoriją pastebėjo nutiestą virvę. Nurodytoje vietoje prie virvės rastas pririštas paketas, akivaizdžiai su virve permestas per mieste esančios laisvės atėmimo įstaigos tvorą.

Pareigūnai išardė paketą ir ten rado draudžiamus nuteistiesiems turėti daiktus, pranešė Kalėjimų departamentas.

Pasak pataisos įstaigų pareigūnų, bandymas perduoti telefonus ir kitas ryšio priemones, uždraustas turėti nuteistiesiems – dažnas, kone kasdienis reiškinys, tačiau pjūkleliai aptinkami rečiau. Bet ir tokių radinių pasitaiko.

„Dar prisimename atvejį, kai išpjovę dalį grotų paspruko iš įkalinimo įstaigos du Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje bausmę atlikinėję nuteistieji, netrukus jie buvo sulaikyti. Bet tuomet kilo klausimų, iš kur nuteistieji galėjo gauti pjūklelį grotoms nupjauti. Tokie neteisėti draudžiamų daiktų perdavimai kaip šiandieninis parodo būdus, kuriais nuteistieji gali įgyti tokių įrankių“, – pranešime sako Kalėjimų departamento viešųjų ryšių specialistė Irmina Frolova-Milašienė.

Kalėjimų departamento Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai teigia, kad įstaigose įrengta papildomų priemonių, jog iš įkalinimo įstaigų nebūtų galimybės pasišalinti vien tik perpjovus grotas.

Tačiau įgiję įrankių ir perpjovę vidinių patalpų metalines grotas įstaigų viduje, nuteistieji gali pasidaryti galimybes pereiti iš vienos patalpos į kitą arba, pavyzdžiui, išeiti į pataisos įstaigos teritoriją, į kurią yra galimybė per tvorą permesti draudžiamus daiktus. Tokių atvejų buvo nustatyta įkalinimo įstaigose.

Sulaikytasis – Vilniaus miesto gyventojas.

Sulaikymo metu jis turėjo maždaug vieną kilogramą, įtariama, narkotinių-psichotropinių medžiagų.

Vėliau pareigūnai aptiko ir paėmė daugiau įvairių įtartinų medžiagų.

Per visą operaciją paimti apie trys kilogramai galbūt narkotinių-psichotropinių medžiagų.

Jų vertė, jeigu kvaišalai būtų neteisėtai parduoti įkalinimo įstaigose, galėtų siekti iki pusę milijono eurų.

Sulaikytam asmeniui skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

Ikiteisminiams tyrimui vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.