Po spalio 7 dienos mirtinų „Hamas“ išpuolių prieš Izraelį, sukėlusių karą Gazos Ruože, Otava į Izraelį eksportavo tik „neletalines“ siuntas, pavyzdžiui, ryšių įrangą.

Šaltinis pridūrė, kad nuo sausio eksportas nebuvo vykdomas.

Nacionalinio transliuotojo „Radio Canada“ duomenimis, Izraelis istoriškai yra tarp pagrindinių Kanados ginklų eksporto gavėjų. 2022-aisiais į Izraelį buvo eksportuota karinės technikos už 21 mln. Kanados dolerių (14,23 mln. eurų), o 2021 metais – už 26 mln. Kanados dolerių (17,62 mln. eurų).

Tai reiškia, kad Izraelis yra tarp 10 didžiausių Kanados ginklų eksporto gavėjų.

Kovą teisininkų ir palestiniečių kilmės kanadiečių koalicija pateikė skundą prieš Kanados vyriausybę, prašydama sustabdyti ginklų eksportą į Izraelį ir teigdama, kad Otava pažeidžia vidaus ir tarptautinę teisę.

Pirmadienį Kanados parlamentas priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, kurioje tarptautinė bendruomenė raginama siekti dviejų valstybių sprendimo Izraelio ir palestiniečių konfliktui.

Kruviniausias visų laikų karas Gazos Ruože prasidėjo po to, kai spalio 7-ąją „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį, per kurį Izraelyje žuvo apie 1 160 žmonių, daugiausia civilių, rodo AFP vertinimas, paremtas oficialiais Izraelio duomenimis.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 33 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį, anot „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos, apgultame anklave žuvo bent 31 819 žmonių, daugiausia moterų ir vaikų.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo), nors ir patvirtino Izraelio teisę gintis, užima vis kritiškesnę poziciją Izraelio atžvilgiu, Gazos Ruože žūstant vis daugiau civilių gyventojų.

Tai per konferenciją Otavoje pareiškė Kanados gynybos ministras Billas Blairas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Noriu visus kanadiečius patikinti, kad dirbame su mūsų pramone, ieškodami būdų, kaip smarkiai padidinti šaudmenų gamybą. Tikiuosi, kad jau netrukus  galėsime daugiau pasakyti šiuo klausimu“, – teigė B. Blairas.

Jis pabrėžė, kad Kanada „turi didinti savo galimybes apsiginti, remti mūsų sąjungininkus ir apginkluoti draugus ukrainiečius“.

B. Blairas pridūrė, jog vyriausybė nedelsdama skirs 4,4 mln. Kanados dolerių (apie 3 mln. eurų) trims Kanados ginklų ir šaudmenų gamintojams, kad šie „parengtų detalius planus, kaip modernizuoti ir padidinti 155 mm kalibro sviedinių gamybą“.

„Šis planavimas palengvins tolesnius veiksmus. Mes jau investavome į artilerijos sviedinių gamybos didinimą Kanadoje, bet turiu pripažinti, kad reikia nuveikti kur kas daugiau“, – sakė B. Blairas.

Kaip jau buvo pranešta, JAV kariuomenė tikisi, kad iki šių metų spalio bus padvigubinta Ukrainos naudojamų artilerijos sviedinių gamybą.

Šimtai palestiniečius remiančių demonstrantų susirinko prie Ontarijo meno galerijos, kur ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) turėjo priimti savo kolegę iš Italijos Giorgia Meloni (Džordžą Meloni), pranešė Kanados žiniasklaida.

„Dėl saugumo sumetimų renginys buvo atšauktas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Kanados ministro pirmininko biuro atstovė spaudai Jenna Ghassabeh (Džena Gasabė).

G. Meloni, kurios šalis rotacijos tvarka pirmininkauja Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupei, Kanadoje lankosi prieš birželį Italijoje vyksiantį vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą.

Anksčiau tą pačią dieną abu vadovai surengė derybas, kuriose aptarė, kaip apibūdino G. Meloni, labai sudėtingą Artimųjų Rytų krizę.

Pasak Kanados visuomeninio transliuotojo CBC, protestuotojai, nepritariantys Kanados atsakui į Izraelio ir palestiniečių islamistų organizacijos „Hamas“ karą, užblokavo patekimą į renginio vietą.

Pasak CBC, proteste dalyvavo nuo 200 iki 300 demonstrantų.

Socialiniuose tinkluose išplatintuose vaizdo įrašuose ir nuotraukose matyti, kad prie galerijos buvo daug policijos pajėgų.

Karą Gazos Ruože sukėlė precedento neturintis „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį spalio 7 dieną, per kurį žydų valstybėje buvo išžudyta apie 1 160 žmonių, daugiausia civilių, rodo oficialūs skaičiai.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį Gazos Ruože žuvo mažiausiai 30 410 žmonių, daugiausia moterys ir vaikai, skelbia „Hamas“ valdomos teritorijos sveikatos apsaugos ministerija.

Ketvirtadienį paskelbtame interviu Kanados dienraščiui „Toronto Star“ B. Blairas nurodė, kad tokia idėja buvo aptarta anksčiau šią savaitę Paryžiuje, per saugumo susitikimą su NATO sąjungininkėmis ir Ukrainą remiančiomis šalimis.

Po susitikimo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pirmadienį kalbėjo, kad nors nėra bendro sutarimo dėl Vakarų šalių sausumos kariuomenės siuntimo į Ukrainą, niekas neturėtų būti atmesta.

Dauguma E. Macrono sąjungininkių Vakaruose, įskaitant Kanadą, pareiškė, kad nesiųs savo karių su kovinėmis misijomis į Ukrainą.

Tuo metu Prancūzijos pareigūnai tvirtino, kad pajėgos galėtų būti siunčiamos ne kovoti su Rusijos pajėgomis, o paremti tokias operacijas kaip išminavimas.

„Putinas dedasi esąs galingas, bet tikrai galingi lyderiai nežudo savo oponentų“, – per spaudos konferenciją Kyjive, kurioje dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bei kiti Vakarų sąjungininkai, pareiškė J. Trudeau, matyt, turėdamas omenyje A. Navalno mirtį kalėjime praėjusią savaitę.

Skirs 2,2 mlrd. JAV dolerių paramą

Kanada šeštadienį pareiškė šiais metais Ukrainai suteiksianti 3,02 mlrd. Kanados dolerių (2,2 mlrd. JAV dolerių, 2 mlrd. eurų) finansinę ir karinę paramą.

Dviem šalims pasirašius saugumo susitarimą, J. Trudeau pareiškime pabrėžė: „Palaikysime Ukrainą viskuo, ko reikės, ir tiek, kiek reikės.“

Šeštadienį Kyjivas taip pat pasirašė dvišalį saugumo susitarimą su Italija, pareiškė V. Zelenskis. Pastarosiomis savaitėmis panašūs susitarimai buvo sudaryti su Didžiąja Britanija, Prancūzija, Vokietija ir Danija.

Otavos ir Kyjivo 10 metų trukmės susitarime „išdėstyti pagrindiniai ilgalaikiai Kanados saugumo įsipareigojimai toliau remti Ukrainą, jai ginant savo suverenumą ir teritorinį vientisumą, saugant savo žmones ir atstatant savo ekonomiką ateičiai“, nurodė J. Trudeau biuras.

Dokumente numatyti finansavimo įsipareigojimai ir glaudesnis bendradarbiavimas politinėje, karinėje, saugumo, ekonominėje ir humanitarinėje srityse, tačiau tai nėra gynybos paktas ar karinės apsaugos garantija.

Kyjivas šiuos susitarimus vertina kaip svarbų Vakarų ilgalaikio įsipareigojimo įrodymą, nes Ukrainos ištekliai yra išsekę, o Rusija yra pirmą kartą per beveik metus pasiekusi laimėjimų mūšio lauke.

Ukrainai reikalinga dešimčių milijardų JAV dolerių karinė parama, kad šalis galėtų aprūpinti savo kariuomenę šaudmenimis, artilerija, tankais, raketomis ir kita įranga.

Kyjive taip pat viešinti Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) šeštadienį taip pat pareiškė, kad pirmoji maždaug 4,5 mlrd. eurų vertės išmoka pagal naują 50 mlrd. eurų vertės ES pagalbos Ukrainai programą bus išmokėta kovo mėnesį.

Tačiau karui tęsiantis jau trečius metus, vis dar nematyti pažangos dėl svarbiausio Ukrainos finansavimo srauto – 60 mlrd. JAV dolerių (55 mlrd. eurų) paramos paketo iš Jungtinių Valstijų.

Leidimai karinių prekių ir tam tikro tipo ginklų eksportui į Turkiją „dabar bus peržiūrimi kiekvienu atveju atskirai“, sakoma Kanados vyriausybės pranešime eksportuotojams.

Vyriausybė paskelbė, kad eksporto draudimo politika nebevykdoma.

Kanada ginklų eksportą į Turkiją oficialiai blokavo 2021 metų balandį, per tyrimą nustačius, kad į Turkiją eksportuotą kanadiečių dronų technologiją naudojo Azerbaidžanas per susirėmimus su Armėnija.

Eksporto draudimas paveikė maždaug 30 leidimų ir buvo taikomas įvairioms karinėms prekėms bei technologijoms, įskaitant komponentus lėktuvams, programinę įrangą ir techninius duomenis skrydžių simuliatoriams, palydovinę įrangą, šaunamųjų ginklų komponentus.

Kanada dabar reikalaus, kad Turkijos importuotojai pateiktų garantijas dėl ginklų naudojimo, o vyriausybė aiškiai deklaruotų, ar šios prekės bus reeksportuojamos arba perduodamos NATO nepriklausančioms šalims.

Papildomai Kanada „turi plačius įgaliojimus sustabdyti ar atšaukti leidimus“, sakoma pranešime eksportuotojams.

Mažiau nei prieš savaitę Turkijos parlamentas ratifikavo Švedijos narystę NATO, nors iš pradžių Ankara šios Šiaurės šalies stojimui prieštaravo, o patvirtinimą vilkino daugiau kaip metus.

Po ratifikavimo Ankaroje JAV vyriausybė patvirtino 23 mlrd. dolerių (21,17 mlrd. eurų) vertės sandorį parduoti Turkijai naikintuvų F-16.

Kanados armėnų nacionalinis komitetas pirmadienį pasmerkė Otavos žingsnį.

„Šis sprendimas kelia nerimą ir susirūpinimą Kanados armėnų bendruomenėje, nes kelia pavojų Kanados įsipareigojimui dėl žmogaus teisių, tarptautinio saugumo ir teisingumo“, – sakoma Komiteto pareiškime.

Niujorko gubernatorė Kathy Hochul patvirtino, kad per sprogimą už 640 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Niujorko esančiame patikros punkte žuvo du žmonės, tačiau sakė, kad nėra jokių „teroro išpuolio“ požymių. „Šiuo metu nėra jokių įrodymų, kad tai buvo teroristinė veikla“, – sakė K. Hochul ir pridūrė, jog tai buvo siaubingas incidentas, avarija, sprogimas, bet nėra žinoma apie kokį nors ryšį su terorizmu.

Dviejų aukų tapatybės dar nėra paviešintos, bet gubernatorė užsiminė, kad jų transporto priemonė galėjo būti iš vakarinės Niujorko valstijos.

Liudytojai pasakojo matę dideliu greičiu lėkusį automobilį, jis trenkėsi į kontrolės punkto užtvarą ir virto ugnies kamuoliu. Sprogimas įvyko prie pagrindinės Vaivorykštės tilto sankryžos netoli Niagaros krioklių, iš supleškėjusios transporto priemonės nieko neliko, tik variklis.

Šiuo metu nėra jokių įrodymų, kad tai buvo teroristinė veikla.

Pareigūnai abiejose sienos pusėse suaktyvino reagavimo priemones, vaizduose buvo matyti privažiavimo prie sienos keliuose knibždantys avarinių tarnybų darbuotojai ir transporto priemonės.

Baltieji rūmai pranešė, kad prezidentas Joe Bidenas buvo informuotas ir atidžiai seka įvykius. Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau parlamentui sakė, kad „tai akivaizdžiai labai rimta situacija“.

Incidentas įvyko Padėkos dienos išvakarėse, kai milijonai amerikiečių intensyviai keliauja. Vaivorykštės tiltas, viena judriausių Kanados ir JAV sienos perėjų, turi 16 transporto juostų ir paprastai veikia visą parą.

Pasak K. Hochul, po incidento nuolaužos buvo išsibarsčiusios net 14-oje eismo juostų. Buvo uždaryti kiti trys netoliese esantys sienos kirtimo punktai, tačiau vėliau vėl atidaryti, pranešė JAV muitinė ir sienų apsauga. JAV pusėje Niagaros krioklių valstybinis parkas, kasmet pritraukiantis milijonus lankytojų, taip pat uždarytas iki kito pranešimo, pranešė parkų tarnyba.

J. Trudeau biuras pranešė, kad Kanados premjeras informuotas ir palaiko ryšį su JAV teisėsauga, kelios Kanados agentūros talkina tyrimui.

Niujorko meras Ericas Adamsas sakė, kad didžiausio šalyje miesto policijos departamento pareigūnai buvo pasiųsti į sienos perėją padėti tyrimui, dėl artėjančių švenčių mieste taikomas padidintas budrumas.

Kaip pranešė ministerija, šeštadienį ministras pasisakys vakarinės forumo sesijos „NATO: būtina“ metu.

Lapkričio 18-19 dienomis ministras taip pat planuoja susitikti su šią vasarą naujai paskirtu Kanados gynybos ministru Billu Blairu (Bilu Bleru). Susitikimo metu ministras pakvies Kanadą prisijungti prie Lietuvos vadovaujamos išminavimo koalicijos Ukrainoje, taip pat planuojama aptarti Kanados vaidmenį stiprinant Baltijos šalių saugumą, rotacinio oro gynybos modelio praktinį įgyvendinimą.

Vizito Kanadoje metu A. Anušauskas susitiks su JAV sausumos pajėgų Ramiojo vandenyno regiono kariuomenės vadu, Vokietijos parlamento atstovais.

Ketvirtadienį vakare Otavoje nusileidęs V. Zelenskis anksčiau šią savaitę kreipėsi į Jungtines Tautas, o Vašingtone susitiko su JAV kongresmenais ir prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu), pažadėjusiu, kad netrukus į Ukrainą bus atgabenti amerikiečių tankai.

Kanadoje gyvena antra pagal dydį – apie 1,36 mln. žmonių – ukrainiečių diaspora pasaulyje, o V. Zelenskis, sakydamas kalbą Kanados parlamente, padėkojo šaliai už paramą Kyjivui po to, kai 2022-ųjų vasarį Rusijos kariai peržengė Ukrainos sienas.

„Kai kreipiamės į pasaulį prašydami mus paremti, kalbame ne tik apie eilinį konfliktą, bet ir apie milijonų žmonių gyvybių gelbėjimą – tiesiogine to žodžio prasme apie mūsų išgelbėjimą“, – kalbėjo jis.

Pasak ukrainiečių lyderio, Kanada „visada gynė teisingumą, todėl neabejojau, kad jūs pasirinksite laisvės ir teisingumo pusę, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą“.

Savo kalbą V. Zelenskis baigė inuktituto kalbos žodžiu „ajuinata“, kuris maždaug reiškia: „Nepasiduokite, išlikite stiprūs, nepaisant jokių aplinkybių.“

Kai kreipiamės į pasaulį prašydami mus paremti, kalbame ne tik apie eilinį konfliktą, bet ir apie milijonų žmonių gyvybių gelbėjimą.

J. Trudeau savo ruožtu pažadėjo ir toliau tvirtai bei nedviprasmiškai remti provakarietišką šalį ir penktadienį pranešė, kad per trejus metus papildomai skirs jai 650 mln. Kanados dolerių (451 mln. eurų) vertės paramą.

Ji apims 50 šarvuočių ir naikintuvų F-16 pilotų mokymus, be to, papildys Otavos jau skirtų 8,9 mlrd. Kanados dolerių (6,18 mlrd. eurų) pagalbą.

„Istorija mus vertins pagal tai, kaip ginsime demokratines vertybes. O Ukraina yra šio didžiulio XXI amžiaus iššūkio smaigalyje, – sakė J. Trudeau. – Būsime su jumis ir visais šios drąsios kovos didvyriais tiek, kiek reikės.“

Vėliau V. Zelenskis kartu su J. Trudeau turėjo išskristi į Torontą susitikti su verslo lyderiais ir Kanados ukrainiečių bendruomenės nariais.

„Sąjungininkų stuburo sutvirtinimas“

Respublikonų partijai Vašingtone vis skeptiškiau vertinant paramą Ukrainai, o Europoje jaučiant nuovargio nuo karo nuotaikas, Kanados ministro pirmininko pavaduotoja Chrystia Freeland (Kristija Friland) sakė esanti susirūpinusi dėl to, kokia tvirta išlieka parama.

„Ar nerimauju dėl to, ar likęs pasaulis, likę mūsų sąjungininkai ir toliau bus ryžtingi? Žinoma. Reikia sunkiai dirbti, kad išlaikytum tą paramą, kad išlaikytum tą koaliciją“, – ketvirtadienį ji sakė visuomeniniam transliuotojui CBC.

Iki šiol Kanada suteikė Ukrainai daugiau kaip 1,3 mlrd. dolerių (1,2 mlrd. eurų) karinės pagalbos, įskaitant tankus „Leopard 2“, oro gynybos ir artilerijos sistemas, prieštankinius ginklus, dronus ir kitą įrangą. Šalis taip pat apmokė per 36 tūkst. ukrainiečių karių.

„Jei galime prisidėti prie kai kurių kitų mūsų draugų ir sąjungininkų stuburo sutvirtinimo, taip pat mielai tai padarysime“, – sakė C. Freeland.

Ketvirtadienį V. Zelenskis stojo akistaton su silpnėjančia politine parama Jungtinėse Valstijose jo šalies reikalavimams gauti daugiau ginklų.

„Mes esame su jumis ir liksime su jumis“, – Baltuosiuose rūmuose jį patikino J. Bidenas, o Ukrainos lyderis gyrė pažadą, kad bus gauta daugiau JAV ginkluotės, įskaitant oro gynybos sistemas ir greitai atgabentus tankus.

Tačiau už tvirtų rankų paspaudimų slypėjo faktas, kad antroji karo metu V. Zelenskio kelionė į Vašingtoną buvo daug sunkesnė nei pirmoji.

Gruodžio vizito metu jis buvo sutiktas kaip didvyris, tačiau šį kartą susitikimuose už uždarų durų Kongrese jis desperatiškai bandė įveikti skepticizmą.

Ko galima tikėtis iš galingos Rusijos? Manau, kad atsakymus mums pateikia istorija.

Griežtosios dešinės respublikonų įstatymų leidėjai stabdo Baltųjų rūmų prašymą, kad į bet kokį Kongreso priimtą biudžeto projektą būtų įtraukta dar 24 mlrd. dolerių (22,5 mlrd. eurų) karinė ir humanitarinė pagalba Kyjivui.

Iki šiol Kongresas jau patvirtino 100 mlrd. dolerių (93,7 mlrd. eurų) pagalbą, įskaitant 43 mlrd. dolerių (40,3 mlrd. eurų) ginkluotei.

Otavoje V. Zelenskis kalbėjo apie nuovargį ir sakė žurnalistams: „Jūs remiate arba Ukrainą, arba Rusiją. Šiame kare nėra tarpinio varianto.“

„Silpnėjanti parama Ukrainai stiprina Rusiją, – pridūrė jis. – Ko galima tikėtis iš galingos Rusijos? Manau, kad atsakymus mums pateikia istorija.“