Nors „Elsa“ šiek tiek susilpnėjo ir nebėra uraganas, jai slenkant Jungtinių Valstijų link prognozuojami potvyniai, purvo nuošliaužos, stiprūs vėjo gūsiai.

Sekmadienį 20 val. (pirmadienį 3 val. Lietuvos laiku) „Elsa“ vėjų greitis buvo 95 km per val., pranešė JAV Nacionalinis uraganų centras (NHC).

Sekmadienį vakare NHC informavo, kad įspėjimai dėl atogrąžų audros buvo atšaukti Jamaikoje ir kai kuriose Kubos dalyse. Tačiau įspėjimas tebegaliojo kitose Kubos dalyse ir Floridos salose. Prognozuojama, kad „Elsa“ vakarinę Floridos dalį pasieks antradienį.

Serfsaide Floridoje, kur birželio 24 dieną iš dalies sugriuvo daugiaaukštis gyvenamasis pastatas, pareigūnai vėlai sekmadienį valdomais sprogimais nugriovė likusią pastato dalį, nes baiminosi didesnės žalos, jei pastatą nugriautų „Elsa“.

Atogrąžų audra judėjo centrinės Kubos link; šalies pietinėse pakrantėse prognozuojama štorminė patvanka iki 1,5 m ir iki  37,7 cm kritulių. Tai gali sukelti staigių potvynių ir nuošliaužų.

Civilinės gynybos pareigūnai prieš audrą pradėjo evakuoti kai kurias pakrančių bendruomenes.

Dominikos Respublikos pietinėje pakrantėje netoli Baoruko šeštadienį griuvus sienai žuvo 15 metų berniukas, o Bani mieste panašiomis aplinkybėmis žuvo 75 metų moteris, pranešė šalies Nepaprastųjų operacijų centras.

Trečias žmogus žuvo Sufriere Sent Lusijoje, pranešė Karibų nelaimių valdymo agentūra CDEMA.

Per anksti penktadienį pirminį sprogstamąjį išsiveržimą virš Sufriero, aukščiausio Sent Vinsento ir Grenadinų kalno, iškilo 6 km aukščio įkaitusių pelenų ir dūmų stulpas, pranešė vietos nelaimių padarinių valdymo agentūra.

Antras, silpnesnis išsiveržimas įvyko penktadienio popietė, kalnui išspjovus 4 km aukščio pelenų debesį, nurodė Vest Indijos universiteto Seismologijos tyrimų centras.

„Žmonių evakuacija iš raudonosios ir oranžinės zonų į saugias vietas tęsiasi didžiausia sparta. Smarkus pelenų lietus šį procesą kiek pristabdė, nes matomumas – labai blogas“, – sakoma Nacionalinės nelaimių padarinių valdymo organizacijos pranešime.

1 234 metrų aukščio Sufrieras, kurio pavadinimas prancūzų kalba reiškia „sieros kasykla“, paskutinį kartą buvo išsiveržęs 1979 metais. Didžiausias sprogstamasis jo išsiveržimas įvyko 1902 metais ir nusinešė per tūkstantį žmonių gyvybių.

Ugnikalnis prieš išsiverždamas grumėjo kelis mėnesius.

Dabar išsiveržimas tikriausiai tęsis kelias dienas ar savaites, nurodė Trinidade ir Tobage įsikūrusio Vest Indijos universiteto mokslininkai.

„Kai įvyksta vienas sprogstamasis išsiveržimas, gali pasitaikyti ir kitų“, – sakoma Seismologijos tyrimų centro „Twitter“ žinutėje.

Gelbėjimo agentūra perspėjo, kad kartu su lietaus lašais krintantys pelenai gali sukietėti ir kelti pavojų žmonių gyvybėms.

Nurodymas evakuotis

Premjeras Ralphas Gonsalvesas (Ralfas Gonsalvesas) vėlai ketvirtadienį nurodė evakuotis iš pavojingiausios – raudonosios – zonos, kurioje gyvena apie 16 tūkst. žmonių.

„Asmenims, gyvenantiems „raudonosiose zonose“, primygtinai patariame susidėti kažkiek asmeninių daiktų, pasirūpinti savo namų ir gyvūnų saugumu bei būti pasiruošusiems būti nedelsiant evakuotiems“, – sakoma po išsiveržimo paskelbtame policijos pranešime.

Jaučiu ir girdžiu grumėjimą čia, saugioje žaliojoje zonoje. Matome didžiulį dūmų kamuolį. Stengiamės išlikti kiek įmanoma ramūs ir meldžiamės.

29 km ilgio Sent Vinsento saloje, kuri yra didžiausia šioje salų valstybėje, gyvenantis Zenas Punnettas (Zenas Panetas) pasakojo, kad ketvirtadienį vakare gautas nurodymas evakuotis sukėlė paniką, bet padėtis penktadienį buvo ramesnė.

„Jaučiu ir girdžiu grumėjimą čia, saugioje žaliojoje zonoje. Matome didžiulį dūmų kamuolį. Stengiamės išlikti kiek įmanoma ramūs ir meldžiamės“, – penktadienį sakė Z. Punnettas.

Iki ankstyvos penktadienio popietės dauguma žmonių iš raudonosios zonos jau buvo perkelti į saugias vietas, sakoma Karibų gaivalinių nelaimių krizių valdymo agentūros pranešime.

Kruizinių kelionių bendrovės „Royal Caribbean International“ ir „Celebrity Cruises“ pranešė siunčiančios savo du laivus, turinčius padėti evakuoti žmones.

„Pametę galvas iš baimės“

R. Gonsalvesas sakė, kad atplaukia dar du bendrovės „Carnival“ kruiziniai laivai.

Evakuojami žmonės bus perkelti į kitas vietas San Vinsente ir Grenadinuose arba kitas Karibų teritorijas, pasisiūliusias suteikti pagalbą, pavyzdžiui, Barbadosą ir Sen Lusiją, nurodė vietos žiniasklaida.

Antigvos ir Barbudos Nacionalinio nelaimių padarinių mažinimo tarnybų biuro direktorius Philmore'as Mullinas (Filmoras Malinas) sakė naujienų agentūrai AFP, kad šalis yra pasiruošusi priimti evakuojamųjų iš Sent Vinsento.

„Tiksliai žinau, kad jie bus pametę galvas iš baimės. Klausimas, kas nutiks, kai jie persikels? Ugnikalniai nepasakoja, ką jie yra sumanę“, – kalbėjo Ph. Mullinas.

„Jeigu jis toliau veršis ilgą laiką, jiems [evakuotiems žmonėms] tai iš pagrindų pakeisti gyvenimą. Ir, priklausomai nuo išsiveržimo pobūdžio, jie gali neturėti galimybės sugrįžti namo ne vienus metus“, – pridūrė jis.

Sent Vinsento ir Grenadinų karališkoji policija (RSVGPF) savo pranešime, kurį citavo vietos žiniasklaida, nurodė, kad visiems pareigūnams buvo įsakyta nedelsiant prisistatyti į tarnybą.

„Visi [RSVGPF] nariai ir pagalbiniai darbuotojai, kurie šiuo metu atostogauja, informuojami, kad visos jų atostogos nedelsiant atšaukiamos“, – sakoma pranešime.

Vietos naujienų portalas „Searchlight“ pranešė, kad vienoje salos pusėje gaudė sirenos, o kitoje susidarė didelės eismo spūstys, žmonėms stengiantis išvykti iš nesaugios zonos.

Tačiau TDO pridūrė, kad dėl naujų infekcijos bangų ir lėtų vakcinacijos kampanijų atsigavimą supa neapibrėžtumas.

Vidutinis užimtumas 650 mln. gyventojų turinčiame regione nuo pandemijos pradžios iki praėjusių metų pabaigos nukrito nuo 57,4 proc. iki 51,7 proc.

Tuo metu nedarbo lygis, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo nuo 8,3 iki 10,6 proc.

TDO taip pat pažymėjo, kad dėl precedento neturinčio darbo jėgos sumažėjimo 2020 m. nedarbo duomenys neatspindi viso vaizdo.

Tačiau nedarbo lygis šiais metais gali sumažėti, jei milijonai darbą palikusių žmonių sieks į jį sugrįžti, sakė TDO ekspertė Roxana Maurizio.

Pasak Amerikos sveikatos organizacijos (PAHO) vadovės Carissos Etienne, Šiaurės ir Pietų Amerikos, ypač pastaroji, šiuo metu kovoja su nerimą keliančiais koronaviruso infekcijų skaičiais.

Ji trečiadienį teigė, kad daugiau kaip pusė visame pasaulyje praėjusią savaitę užfiksuotų su pandemija susijusių mirčių įvyko būtent šiuose regionuose.

JAV, Brazilija ir Meksika pirmauja pasaulyje pagal mirčių nuo koronaviruso statistiką.

Vyriausybės atstovas Alainas Rioualis patvirtino naujienų agentūrai AP, kad toks incidentas įvyko, bet atsisakė pateikti daugiau detalių iki vėliau įvyksiančios spaudos konferencijos. Pasak jo, mirtina ryklio ataka saloje užfiksuota pirmąkart per naujausių laikų istoriją.

Nelaimė įvyko Rytų įlankoje, prie populiaraus paplūdimio salos šiaurės rytinėje dalyje. Švento Martyno sala yra padalyta į šiaurinę Prancūzijos ir pietinę Nyderlandų valdomas teritorijas.

Apie žuvusio aukos tapatybę arba pilietybę jokios informacijos kol kas nepaskelbta, bet vietos žiniasklaida nurodė, kad auka tapo į 5-ą dešimtį įžengusi neatpažinta moteris.

Anksčiau Šv. Martyno saloje buvo užregistruotas tik vienas neišprovokuotas ir nemirtinas ryklio užpuolimas – jis įvyko 2005 metais, AP sakė Floridos ryklių tyrimų programos vadovas Tyleris Bowlingas.

Karibų regione nuo 2000 metų įvyko 34 neišprovokuoti ryklių užpuolimai, iš kurių keturi baigėsi žmonių mirtimi, pridūrė ekspertas.

Regione, kur įvyko ketvirtadienio incidentas, dažniausi rykliai yra karibiniai pilkieji ir rykliai auklės, nekeliantys didelio pavojaus žmonėms, telefonu sakė Floridos tarptautinio universiteto ryklių tyrėjas Mike'as Heithausas (Maikas Heithausas), Menų, mokslų ir švietimo koledžo dekanas. Pasak jo, tuose vandenyse retkarčiais matoma tigrinių ir bukasnukių ryklių.

„Dažniausiai jie nekelia grėsmės, bet gali būti pavojingi“, – pažymėjo jis.

Rykliai žmones dažniausiai užpuola Bahamose, pritraukiančiose daug turistų. Praeitais metais ten įvyko du tokie incidentai, vienas jų – mirtinas.

2019 metais taip pat buvo pranešta apie vieną ryklio užpuolimą Kuboje, nurodo Floridoje įsikūrusi grupė „International Shark Attack File“.

Šios programos direktorius Gavinas Nayloras sakė AP esąs nustebintas žinios apie ryklio užpuolimą prie Šv. Martyno salos.

„Tai gana neįprasta šioje pasaulio dalyje“, – sakė jis.

Nors kol kas nebuvo paskelbta jokių detalių apie naujausią incidentą, G. Nayloras sakė, kad tokios atakos paprastai būna susijusios su provokuojamais veiksmais, tokiais kaip povandeninė medžioklė arba taškymasis. Pasak eksperto, 95 proc. ryklių užpuolimų yra atsitiktiniai.

„International Shark Attack File“ duomenimis, praeitais metais visame pasaulyje užregistruoti 64 patvirtinti neišprovokuoti ryklių užpuolimai.

Vien Peru jau užregistruota daugiau kaip 30 tūkst. mirties nuo COVID-19 atvejų.  

Brazilija išlieka labiausiai pandemijos paveikta regiono valstybe. Pagal nustatytų koronavirusinės infekcijos atvejų skaičių ji yra trečia pasaulyje (4 162 073 atvejai), o pagal mirčių skaičių yra antra po Jungtinių Valstijų (17 464 mirties atvejai).  

Visgi Peru, kur mirtingumas nuo koronaviruso šiuo metu sudaro 93,28 mirties atvejo 100 tūkst. gyventojų, pagal šį rodiklį užima pirmą vietą regione, rodo Baltimorėje įsikūrusio Johnso Hopkinso (Džonso Hopkinso) universiteto duomenys.

„Tarptautinio bendradarbiavimo pagrindu Policijos ir sienų apsaugos valdyba išsiuntė užklausas Peru, Jamaikai, Panamai ir Kolumbijai, bet, deja, negavome jokio teigiamo atsako“, – sakė šios tarnybos jūrų stebėjimo centro vadovas Ivaras Treffneris (Ivaras Trefneris).

Pasak jo, Talinas negali koordinuoti vietos paieškų, vykdomų šių šalių tarnybų.

Policijos ir sienų apsaugos valdyba buvo informuota apie 40-mečio A. Sipsako birželio 11-ąją, kai iš jo jachtos Karibų jūroje buvo paleisti du avariniai radijo plūdurai.

Buriavimo asociacijos „Seven Seas Cruising“ duomenimis, birželio 11-ąją A. Sipsakas iš savo jachtos „Salacia“ išmetė du radijo plūdurus, transliuojančius nelaimės signalą, plaukdamas iš Jamaikos į Kolumbiją. Nurodoma, kad jachtoje yra keturvietė gelbėjimosi valtis, o buriuotojas turėjo pakankamai atsargų kelionei aplink pasaulį. Be to, jo sveikata nebuvo sutrikusi.

Yra žinoma, kad vėliausias A. Sipsako aplankytas uostas – Negrilio miestas Jamaikoje.

„Gavus nelaimės pranešimą susisiekėme su šio vyro artimaisiais ir Kolumbijos tarnybomis, atsakingoms už sritį, iš kurios buvo gautas nelaimės signalas, - aiškino I. Treffneris. – Susisiekėme su jūrų stebėjimo centru Majamyje, Jungtinėse Valstijose. Tuomet tą teritoriją patikrino JAV Pakrančių sargybos kateris ir lėktuvas, bet jokių nelaimės pėdsakų jie nerado.“

Žiemos pramogos neužleidžia lyderio pozicijos

D. Bivainis atskleidžia, kad net 60 proc. klientų žiemą vyksta slidinėti į Austriją, Italiją ir Prancūziją, o 20 proc. renkasi ramesnes atostogas Egipto kurortuose. Likusi dalis, anot draudimo eksperto, vyksta į tolimesnes šalis – Tailandą, Šri Lanką, Kubą ir Dominikos Respubliką.

Nacionalinės turizmo verslo asociacijos (NTVA) prezidentė Žydrė Gavelienė sako, kad lietuviai žiemą ieško ne tik saulės ir šilumos, todėl keliauja trimis kryptimis.

„Šalies gyventojai žiemą keliauja į Kanarų salas ir Afriką. Taip pat renkasi žiemos sporto malonumus ir vis dažniau vyksta į pasaulinius slidinėjimo kurortus JAV ir Kanadoje. Žiema sutampa su moksleivių atostogomis, todėl neretai traukiama į tolimąsias pažintines keliones – puikiu klimatu šiuo laikotarpiu besidžiaugiančiomis Australiją ir Naująją Zelandiją“, – pasakoja Ž. Gavelienė.

Ilgėja vidutinė vienos kelionės trukmė

Pastaraisiais metais, anot D. Bivainio, daugiau klientų žiemos metu planuoja atostogas egzotiškose šiltose šalyse. Draudimo ekspertas taip pat pastebi išaugusią vienos kelionės vidutinę trukmę.

Jam antrina ir Ž. Gavelienė, kuri įvardina tikslius skaičius. Lietuviai, keliaujantys be vaikų, vietoje septynių dienų kelionės renkasi 10–14 dienų trukmės išvykas, o keliaujantys su vaikais – 14–23 dienų.

„Pastebime, kad šventes – Kalėdas ir Naujuosius metus – vis dažniau vykstama švęsti su draugų būriu ar net visa gimine. Lietuviai taip pat dažniau sujungia poilsį su pažintine kelionių dalimi bei derina skirtingas keliavimo priemones, pavyzdžiui, skrydį su kelione automobiliu arba kruizinį laivą su skrydžiu. Šiemet populiariausi junginiai – Kuba, Jamaika, Singapūras ir Balis bei Singapūras ir Malaizija“, – naujausias keliavimo tendencijas atskleidžia Ž. Gavelienė.

Neatsakingo poilsio kaina – traumos

Nepaisant pasikeitusių keliavimo įpročių, žalų tendencijos išlieka panašios. D. Bivainis sako, kad egzotiškose šalyse lietuviai apsinuodija maistu, suserga įvairiomis uždegimų ligomis, o slidinėjimo kurortuose patiria sportines traumas – kaulų lūžius, raiščių ir riešų patempimus.

„Vidutinė žalos suma šaltuoju sezonu yra dvigubai didesnė nei kitais metų laikais, todėl keliaudami žmonės turi būti ypač apdairūs. Egzotinėse šalyse reiktų atsargiai rinktis maisto produktus atkreipiant dėmesį į jų higieną, taip pat ribotą laiką mėgautis saulės spinduliais bei atsižvelgti į patarimus dėl rekomenduojamų skiepų vykstant į padidinto pavojaus šalis“, – pataria D. Bivainis.

Mėgstantiems žiemos sportą, draudimo ekspertas rekomenduoja išlikti budriems ne tik slidinėjant. Pasirodo, kad net pusė traumų patiriama ne sporto veiklos metu, o neįvertinus slidžių slidinėjimo kurorto kelio dangų arba nešantis sunkų inventorių.

Ž. Gavelienė priduria, kad keliaujant žiemą taip pat svarbu atsižvelgti į klimato kaitą, aklimatizaciją ir įvertinti tai, kad dėl oro sąlygų galimi tiek lėktuvų vėlavimai, tiek kiti nenumatyti atvejai.

„Kai planuoji iš anksto ir turi profesionalius patarėjus – atostogos patenkina visus lūkesčius. Nepamirškite, kad tinkamai suplanuota kelionė yra geriausia investicija, o žiemą atostogauja ne tik lietuviai, bet ir visas pasaulis“, – sako Ž. Gavelienė.

Anot pranešimo, ministerija ir Lietuvos ambasados JAV, Prancūzijoje ir Nyderlanduose palaiko kontaktą su šiais asmenimis ar jų artimaisiais, aktyviai bendrauja su atsakingomis institucijomis, ieškodami galimybių padėti esantiems nuo uragano nukentėjusiose teritorijose.

URM teigimu, Europos išorinių veiksmų krizių sistemoje užregistruota informacija apie suinteresuotų Lietuvos piliečių evakuacijos poreikį, bendraujama su laivybos kompanijos, skyrusios laivą asmenų evakuacijai iš Šv.Martyno salos, pagalbos centru.

Užsienio reikalų ministerija žinių apie nukentėjusius Lietuvos piliečius JAV Floridos valstijoje neturi.

Uraganas „Irma“ praėjusią savaitę nusiaubė Karibų regioną, o savaitgalį stichija pasiekė Floridos salas. Bendras uragano aukų skaičius siekia mažiausiai 40 žmonių.

Pasak meteorologų, pakrantes „itin smarkiai talžo“ bangos.

Jų teigimu, Prancūzijos valdomą Šv. Bartolomėjaus salą pasiekusios audros vėjai gūsiuose siekia 244 km per valandą greitį.

„Irma“ šioje saloje siautėjo apie pusantros valandos, o uragano centrui nuslinkus, vietovėje įsitvyrojo bauginanti ir apgaulinga ramybė, sakė vietos meteorologas Jerome'as Lecou (Žeromas Leku).

Prancūzijos vyriausybė jau anksčiau išreiškė susirūpinimą dėl tūkstančių žmonių, atsisakiusių pasitraukti į saugias vietas Šv. Bartolomėjaus ir Šv. Martyno salose. Pastarąją teritoriją valdo Prancūzija ir Nyderlandai.

Tuo tarpu perspėjimas dėl aukščiausios kategorijos uragano buvo paskelbtas į pietryčius nuo tų salų esančioje Gvadelupoje. Vietos pareigūnai perspėja apie „pavojingą jūrą“ ir galimas smarkias liūtis.

Toliau „Irma“ nuslinko Didžiosios Britanijos valdomos Angilijos salos, Britų Mergelių salų bei rytinio Puerto Riko pakraščio link, nurodė pareigūnai.

Neseniai Teksasą ir Luizianą nusiaubė 4-os kategorijos uraganas „Harvey“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) Floridoje, Puerto Rike bei JAV Mergelių Salose paskelbė nepaprastąją padėtį ir įpareigojo federalines institucijas padėti vietos pareigūnams.

„Beprecedenčio intensyvumo“

„Irma“ Altante yra beprecedenčio intensyvumo uraganas“, – nurodė „Meteo France“, kuri perspėjo salų gyventojus neiti į lauką.

„Meteo France“ pažymėjo, kad bus „didelių apsėmimų žemai esančiose pakrantės dalyse“ ir kad itin smarkiai bus paveikti Marigo bei Grand Kaso miesteliai Šventojo Martyno saloje, kurią dalijasi Prancūzija ir Nyderlandai, ir Gustavija Prancūzijos užjūrio bendrijoje Sen Bartelemi.

Audra turi atnešti smarkias liūtis; prognozuojami 200-400 milimetrų. Manoma, kad „Irma“ siautės kelias dienas.

Paskutinį kartą ryšys su laivu „Miss Johana Betsey“ buvo užmegztas birželio 29 dieną.

Nikaragvos viceprezidentė Rosario Murillo (Rosarijo Muriljo) antradienį sakė, kad paieškos vykdomos rajone už maždaug 12 jūrmylių nuo Mažosios Kukurūzų salos, netoli Blufildso uosto.

Paieškos operacijoje dalyvauja karinis jūrų laivynas ir kariuomenė.

Vietos žuvininkystės instituto atstovas Edwardas Jacksonas (Edvardas Džeksonas) sakė, kad liepos 1 dieną prasidėjo omarų gaudymo sezonas. Jis pažymėjo, kad birželio 30-ąją laivams buvo uždrausta išplaukti iš uosto dėl lietaus ir smarkaus vėjo. Tačiau „Miss Johana Betsey“ tuo metu jau buvo išplaukęs.