„Tokių įmonių yra“, – BNS sakė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas, paklaustas, ar Lietuvoje yra įmonių, kurios galėtų tapti „Rheinmetall“ partnerėmis.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė šią savaitę taip pat teigė, kad Lietuvoje yra tokių įmonių.

„Rheinmetall“ tarptautinių strateginių programų plėtros direktorius Maximilianas Frochas (Maksimilijanas Frochas) antradienį Vilniuje tikino, kad bendrovė jau ieško partnerių Lietuvoje.

Pasak V. Sabaliausko, potencialios „Rheinmetall“ partnerės Lietuvoje – robotus gaminančios bendrovės.

„Sviedinių gamyboje robotika šiais laikais labai plačiai naudojama, bus reikalinga daug robotų. Juos reikės ir pagaminti, ir pastatyti, ir aptarnauti, ir prižiūrėti. Lietuvos verslas tame turi daug patirties“, – BNS kalbėjo V. Sabaliauskas.

Sviedinių gamyboje robotika šiais laikais labai plačiai naudojama, bus reikalinga daug robotų. Juos reikės ir pagaminti, ir pastatyti, ir aptarnauti, ir prižiūrėti.

Be to, anot jo, Lietuvoje veikia daug automatines gamybos linijas gaminančių bei aptarnaujančių įmonių, ryšius su  „Rheinmetall“ galėtų užmegzti ir tikslioji metalo apdirbimo pramonė: „Įranga vis tiek dils, reikės atsargines dalis gaminti tuoj pat, iš karto, tad prie tokių didelių apimčių, kuriomis numatoma gaminti...“

Sprogmenis sviediniams galėtų tiekti „Detonas“

V. Sabaliausko teigimu, sprogmenis sviediniams „Rheinmetall“ turėtų importuoti, tačiau juos galėtų tiekti ir vienintelė Lietuvos sprogmenų gamintoja, valstybės valdoma įmonė „Detonas“.

Bendrovė gamina sprogmenis žemės sprogdinimui, tačiau, anot V. Sabaliausko, ji turi ir karinei gamybai pritaikytą infrastruktūrą.

„Detono“ direktorius Vaidas Zubavičius BNS sakė, kad bendrovė svarsto apie karinę gamybą, tokį lūkestį esą išreiškė ir jos akcininkė Susisiekimo ministerija.

Jo teigimu, įmonė dalyvauja „įvairaus formato pokalbiuose“ su kai kuriomis Lietuvos gynybos pramonės įmonėmis, neatmestų ir bendradarbiavimo su „Rheinmetall“, nors apie tai, V. Zubavičiaus teigimu, kalbėti dar anksti.

„Jei galėtume būti naudingi, būti tos grandinės dalimi, tai bandysime ir stengsimės“, – BNS sakė V. Zubavičius, paklaustas apie bendradarbiavimo su „Rheinmetall“ perspektyvas.

„Teltonika“ taip pat mato galimybių

A. Armonaitės teigimu, nors Lietuvoje nėra išvystytos metalurgijos pramonės, šalyje gaminami aukštųjų technologijų gaminiai – mikroelektronikos komponentai, puslaidininkiai. Ji užsiminė ir apie būsimą aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ puslaidininkių lustų gamyklą Vilniuje, Liepkalnyje. 

„Teltonikos“ įkūrėjas ir prezidentas Arvydas Paukštys BNS teigė, kad „Teltonika“ galėtų gaminti gynybos įmonėms reikalingus elektronikos komponentus – ryšio priemones, radarus, dronus, tiekti bendrovėje jau gaminamus ryšio modulius.

„Manau, kad tikriausiai mūsų verslas Lietuvoje atras daug taškų, kur galima bendradarbiauti ir papildyti vienas kitą“, – BNS teigė A. Paukštys.

„Elektronika, kaip suprantu, gynybos pramonėje užima labai svarbią nišą. Galėtume gaminti viską, kas liečia elektroniką“, – tikino jis.

Vyriausybės ir „Rheinmetall“ atstovai antradienį Vilniuje pasirašė ketinimų protokolą dėl 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Lietuvoje statybų ir netrukus pradės derybas dėl investicijų sutarties.

Amunicijos gamykla galėtų iškilti Radviliškio rajone, netoli Baisogalos. Vyriausybės atstovai teigia, jog tai viena iš svarstomų vietų.

„Fermos renovacija gaunasi 4–5 mln. eurų, tai visas išsikėlimas tikrai kainuotų milijonus, – BNS pirmadienį sakė universiteto Gyvulininkystės instituto vadovas Artūras Šiukščius. – Realiai persikelt kitur, kažin, kiek įmanoma. Reikia turėti ir tvartus, ir ganyklas.“

Netoli Baisogalos esančiuose LSMU sklypuose auginami pašarai gyvuliams, genofondiniai (nykstančios arba kritinės veislės) galvijai, gyvuliai, arkliai, paukščiai, kurie naudojami Gyvulininkystės instituto atliekamuose moksliniuose tyrimuose bei studentų praktiniuose užsiėmimuose.

A. Šiukščiaus teigimu, atidavus teritoriją „Rheinmetall“ gamyklai, sumažėtų galvijams ganyti reikalingas plotas, tai keltų riziką saugomoms rūšims išnykti.

Jis taip pat svarstė, jog dalis gyvulių galėtų būti perduoti privatiems ūkininkams, tačiau šiuo metu už tai jiems mokamos kompensacijos yra per mažos, tad tokia alternatyva irgi nebūtų tinkama.

„Kai kurios bandos yra vienintelės Lietuvoje tų genofondinių galvijų. Tai jas iškėlus, jos praktiškai sunyktų, jų jau nebeliktų. Pats genofondas yra remiamas valstybės ir privatūs ūkiai jų (galvijų – BNS) tiesiog nelaikytų“, – kalbėjo A. Šiukščius.

„Jei palyginsime genofondinės karvės produktyvumą, tai jis siekia 3 tūkst. litrų, o produktyvios – 8, 9 tūkst. ir daugiau. Tai matot, koks skirtumas“, – pridūrė jis.

LSMU instituto vadovas teigė, kad alternatyva mažinti laikomų gyvulių taip pat nebūtų tinkama dėl būtinybės užtikrinti veisimo standartus.

Iš viso universitetas pagal panaudos sutartį valdo kelis valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone aplink maždaug 1,7 tūkst. gyventojų turintį Baisogalos miestelį, šie sklypai priklauso valstybei.

Apie „Rheinmetall“ planus Lietuvoje statyti amunicijos gamyklą kovo viduryje patvirtino įmonės vadovas Arminas Pappergeris (Arminas Papergeris), tačiau investicijų vietovė iki šiol nebuvo skelbta.

Apie planus statyti gamyklą Radviliškio rajone BNS patvirtino septyni šaltiniai, pirmadienį juos aptarė premjerė Ingrida Šimonytė su LSMU rektoriumi Rimantu Benečiu. Nė viena pusė susitikimo turinio nekomentavo.

„Mūsų pramonės pajėgumai leistų atliepti ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių poreikius, būtinos sąlygos tam yra, tiekimo grandines būtų galima kuo labiau sutrumpinti ir jas sulietuvinti“, – žurnalistams po susitikimo su valstybės institucijų ir verslo organizacijų atstovais ketvirtadienį kalbėjo šalies vadovo atstovas.

Pasak jo, šis klausimas svarstytas Valstybės gynimo tarybai (VGT) ruošiantis toliau diskutuoti apie dronų vystymo koncepciją, o prezidentui Gitanui Nausėdai siekiant išsiaiškinti, ar vykdant stambius bepiločių orlaivių įsigijimus kariuomenei, vienas iš kriterijų galėtų būti sąlyga, jog ši karinė technika turėtų būti pagaminta Lietuvoje.

K. Budrio teigimu, Lietuvos gynybos pramonės galimybes reikia suderinti su įstatymuose numatytu reguliavimu ir kariuomenės poreikiais.

Pasak jo, susitikime prezidentas susitikime išreiškė lūkestį, kad Seimą kuo greičiau pasieks Saugumo ir gynybos pramonės įstatymo projektas ir lydintys teisės aktai, kurie leistų dėl nacionalinio saugumo interesų kuo daugiau įsigijimų atlikti iš Lietuvos gamintojų.

„Kad mes galėtume užtikrinti savo būtinuosius poreikius, suprantame, kad dronai bus vienas iš tokių poreikių“, – teigė K. Budrys.

Patarėjo teigimu, šio susitikimo rezultatai bus dalis VGT sprendimų, kuriuos siūlys G. Nausėda.

Masinės lietuviškų dronų gamybos tikimasi netrukus

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas po susitikimo teigė, kad ir šiuo metu kariuomenė iš Lietuvos gamintojų įsigyja dronų, vidutiniškai tam per metus skiriama 30 mln. eurų.

Jis pažymėjo, kad bepiločiai orlaiviai yra įsigyjami dviem keliais – už amerikiečių lėšas iš Jungtinių Valstijų gamintojų ir įsigijimai iš vietos gamintojų.

A. Anušauskas pristatė, kad šiuo metu vyksta viešieji konkursai dėl mini ir mikro bepiločių orlaivių įsigijimų, sutartys turėtų būti sudarytos šį pavasarį, o antroje metų pusėje dronai jau bus naudojami kariuomenėje.

Kad mes galėtume užtikrinti savo būtinuosius poreikius, suprantame, kad dronai bus vienas iš tokių poreikių.

 

Ministras pasakojo ir kad dvi Lietuvos įmonės gamina lietuviško kovinio drono – skraidančio šaudmens – prototipus.

„Šį mėnesį yra vieno projekto bandymai su kovine galvute ir tikimės, kad sėkmingai išvysčius šį projektą, iš prototipo bus galima pradėti konvejerinę gamybą“, – sakė A. Anušauskas.

Jis pažymėjo, kad vystant kovinių dronų pajėgumą, kuris integruojamas į jau esamus pajėgumus, tam gali prireikti papildomų finansų.

„Paraleliai vystoma labai daug projektų vienu metu. Mes dabar kalbame, kad norime padaryti kuo daugiau per labai trumpą laiką“, – sakė A. Anušauskas.

Krašto apsaugos ministerija yra parengusi įstatymo pataisas, siekiant kuo daugiau produkcijos įsigyti iš Lietuvos gynybos pramonės tiekėjų. Jos netrukus turėtų pasiekti Vyriausybę.

„Pakeitimai leis apsaugoti būtinus gyvybinius valstybės saugumo interesus, jeigu jie susiję su ginklų, amunicijos ir karinės paskirties įrangos įsigyjimų, įskaitant ir bepiločius orlaivius iš Lietuvos gamintojų“, – teigė A. Anušauskas.

Viliasi daugiau tiekti Ukrainai ir Lietuvos kariuomenei

„Galime konstatuoti, kad dabar visų esamų teisės aktų visuma ir projektų visuma, kurie yra ruošiami pateikti svarstyti Seimui, sudarys visas teisines prielaidas lietuviškos produkcijos įsigijimui“, – po susitikimo sakė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas.

Anot jo, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas neleidžia Lietuvos gynybos pramonei būti konkurencingai su konkurentais iš kitų Europos Sąjungos šalių.

V. Sabaliausko tvirtinimu, priimti teisės pakeitimai leis institucijoms lengviau įsigyti produkciją iš Lietuvos gamintojų ir siųsti ją kariaujančiai Ukrainai.

„Kalbos vyksta jau ilgai. Jeigu anksčiau būtume priėję prie realių darbų, tai šiuo metu Ukrainoje skraidytų daugybė mūsų dronų“, – teigė V. Sabaliauskas.

Pasak asociacijos direktoriaus, Lietuvos gamintojų interesas yra ir tai, kad iš jų produkciją įsigytų ir Lietuvos kariuomenė.

„Kariuomenė yra pagrindinis bandytojas, kuris greičiausiai gali pasakyti, ko reikia, kur judėti, kokias technologijas vystyti ir kokie pageidavimai yra Lietuvos kariuomenėje“, – pasakojo V. Sabaliauskas.

Jeigu anksčiau būtume priėję prie realių darbų, tai šiuo metu Ukrainoje skraidytų daugybė mūsų dronų.

 

Steigs konsorciumą

Nacionalinės gynybos pramonės asociacijos valdybos narys Jonas Klimantas po susitikimo paskelbė, kad yra steigiamas konsorciumas.

Pasak jo, naujas darinys į vieną įmonę jungia kelias skirtingas įmones, galinčias gaminti dronus ir jų komplektavimui reikalingas dalis.

„Tokiu būdu sugebame ir padidinti pajėgumus, išskaidant įvairius darbus per įmones, ir sudarome įmonėms galimybę vykdyti savo įprastinę veiklą. Esminė dronų gamybos ir pardavimo funkcija bus atiduota bendrai konsorciumo įmonei“, – aiškino J. Klimantas.

„Liko tik kelios dienos, kol ta įmonė pradės veikti“, – pridūrė jis.

Dalis Lietuvos politikų daugiau dėmesio dronams ėmė skirti tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos bepiločius abi pusės naudoja įvairioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.

Savo ruožtu už kariuomenės vystymą atsakingi karininkai teigia, kad dronai gali būti naudojami žvalgybai ir paramai, tačiau jų galimybių mūšio lauke pervertinimas gali nukreipti politikų dėmesį nuo kitų svarbių pirkimų, pavyzdžiui, tankų įsigijimo.

Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse jis teigė, kad politikai – tiek Briuselyje, tiek Lietuvoje – daug laiko praranda tuščiai ginčydamiesi.

„Čia yra detalės ar pirkti tanką, ar pirkti patranką, bet svarbiausia, kad reikia tą turėti – pirkti arba gamintis. Ir tą reikėjo nuo seno planuoti“, – ketvirtadienį interviu LRT laidai „Dienos tema“ sakė buvęs šalies vadovas. – Europa pati neturi ginklavimosi pramonės. Sunaikino savo pramonę, patikėjo kvailomis kalbomis, kad „niekas negresia, niekas mūsų nepuola ir nepuls.“

Lietuvai metų pradžioje nusprendus įsigyti vokiškų tankų, dalis karo stebėtojų ir analitikų suabejojo tokio sprendimo tinkamumu. Anot jų, reaguodama į Ukrainos karo pamokas, šalis turėjo šias lėšas investuoti į oro gynybos pajėgumus. Tuo metu įsigijimo šalininkai sako, kad gynybos pagrindą sudaro manevrinė karinė technika.

V. Landsbergio teigimu, Europa, nepaisant beveik dviejų karo Ukrainoje metų, dar „nesuprato, kad ji yra užpulta“.

„Ji dar ginčijasi: „Ne, ne, mes nekariaujame. Ten ukrainiečiai, ten kažkur toli, ten laukymėje, ten už jūrų marių.“ Dar nesupranta, kad jie yra kare. Kad yra užpulti, kad jiems neleis gyventi ramiai, patogiai, šildytis prieš saulutę gerai pavalgius. Dar nesupranta. Tai praras dar daugiau laiko“, – kalbėjo profesorius.

„Ir mes Lietuvoje taip pat turbūt prarandame daug laiko besiginčydami nežinia dėl ko. Mes turime apsispręsti, ar esame kare, ar ne. Taip pat kaip Europa“, – pridūrė jis.

Reaguodamas į JAV prezidento posto siekiančio Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pareiškimus apie NATO, V. Landsbergis ragino daugiau savo saugumu rūpintis patiems.

„Oi, pasakė Trumpas. Nu ir kas. O ką tu pasakei? „Aš supykau.“ Tai tu mažas vaikas. Tu tiktai supykai, o ar gali atsakyti į paprastą klausimą, ar tu pasiruošęs gintis? Ar tu, Europa, esi pasiruošusi gintis, jeigu Amerika tavęs negins? Štai kur klausimas. Jeigu tu nepasiruošusi, tai ko tu pyksti?“ – teigė buvęs šalies vadovas.

„Europa labai protingai būtų padariusi, jeigu, reaguodama į tokius pasakymus, pasakytų: „O mes patys apsiginsime ir tu, Trumpai, gali sėdėti savo kampe.“ Bet Europa nedrįsta to pasakyti, nes žino, kad ji visą laiką pasikliovė, kad Ameriką ją gins, o į Ameriką galima spjaudyti ir vis tiek viskas bus gerai“, – pridūrė jis.

Į Baltuosius rūmus sugrįžti siekiantis respublikonas praėjusį savaitgalį pareiškė, kad skatins Rusiją pulti NATO nares, nevykdančias savo finansinių įsipareigojimų.

D. Trumpo komentarus pasmerkė ir ES pareigūnai, ir JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), pavadinęs juos pasibaisėtinais ir pavojingais.

„Sankcijų mechanizmas, deja, yra neišbaigtas, kadangi ta galimybė tiekti į trečiąsias šalis, ji dabar yra šiek tiek sugriežtinta, bet, mūsų supratimu, nepakankamai“, – pirmadienį lankydamasi Rokantiškėse žurnalistams sakė premjerė.

„Negaliu paneigti, kad tokie pokalbiai vyksta ir tas aiškinimasis vyksta“, – pridūrė ji.

Sausio pabaigoje nepriklausomas Rusijos tinklapis „The Insider“ kartu su Taivano leidiniu „The Reporter“ atlikęs bendrą žurnalistinį tyrimą paskelbė, kad Taivanas per pastaruosius metus tapo svarbiausiu metalo apdirbimo staklių tiekėju Rusijos karinei pramonei.  

„Žinoma, reikia suprasti, kad čia vyksta tokia kova Rusijai pastačius savo visą ekonomiką į tokį karinį režimą ir bandant maksimizuoti karinę pramonę“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Premjerė kovą su sankcijų apėjimu vadino labai sudėtinga.

„The Insider“ paskelbto tyrimo duomenimis, nepaisant 2023-ųjų sausį Taipėjaus įvestų sankcijų staklių tiekimui į Rusiją, ši įranga iš Taivano čia keliauja laivais per trečiąsias šalis, daugiausia – Kiniją ir Turkiją.

Remdamasis tarptautinėje prekybos duomenų platformoje NBD esančiais Rusijos muitinės duomenimis, „The Insider“ skelbia, kad 2023 metų kovą–rugsėjį Maskva importavo 193 vienetų taivanietiškų staklių už beveik 29 mln. JAV dolerių.

Tuo metu Lietuvos ir Taivano ryšiai gilėja pastaruosius keletą metų. 2021 metų rudenį Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė, o 2022 metų lapkritį Lietuva atidarė prekybos atstovybę Taipėjuje.

„Europa turi prisiimti didesnį vaidmenį, kai kiti sąjungininkai stokoja ar politinės valios, ar galimybių tiekti reikalingą karinę įrangą. Ir Europoje vyksta labai reikšmingi kariniai pokyčiai, kurie yra pirmiausiai susiję su gynybos pramonės stiprinimu“, – sekmadienį žurnalistams teigė G. Nausėda.

„Mes privalome negaišdami laiko sustiprinti savo galimybes tiek Lietuvoje, tiek visos ES mastu. Neabejoju, kad bendri pirkimai ir daugiašalis karinis bendradarbiavimas yra tai, kuo galime pasiekti daugiau“, – pridūrė jis.

Tuo metu Vilniuje viešintis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paminėjo, kad ne visos ES valstybės narės ir jų visuomenės supranta Rusijos keliamą grėsmę. Jis taip pat pabrėžė Europos galimybių stiprinimo svarbą.

„Reikia suprasti, kad ne visos demokratiškos valstybės jaučia Rusijos pavojų. Užduokite sau klausimą – ar Portugalijos, ar Ispanijos visuomenės jaučia tokią didelę Rusijos grėsmę? Žinoma, kad ne. Tai natūralu, jų vietoje, tūkstantis kilometrų nuo priešo, galbūt mąstytume taip pat“, – svarstė A. Duda.

Europa turi prisiimti didesnį vaidmenį, kai kiti sąjungininkai stokoja ar politinės valios, ar galimybių tiekti reikalingą karinę įrangą.

„Dabar svarbiausias tikslas yra didinti Europos potencialą“, – pridūrė Lenkijos lyderis.

G. Nausėda taip pat paminėjo, kad nors pagalba Ukrainai yra teikiama greičiau nei anksčiau, susitarimas dėl jos užtrunka mėnesius.

„Deja, atsitinka taip, kad tarp sprendimo paskelbimo ir įgyvendinimo praeina keletas mėnesių ar metai. Šiandien tokios prabangos – laukti būtinos technikos po kelis mėnesius – Ukraina neturi“, – teigė šalies vadovas. 

„Manau, kad procesai tikrai yra pajudėję, bet ES yra 27 valstybių sąjunga ir ne visose tas greitis identiškas“, – pridūrė jis.

„Siūlome geriausias sąlygas gynybos pramonės investicijoms Lietuvoje, turime reikiamos patirties, todėl tikimės, kad Lietuvos investicijos į gynybą taps pagrindu vykdyti karinės technikos remontą ir gamybą Lietuvoje“, – ministerijos pranešime sakė G. Landsbergis.

Susitikime aptarta, kodėl svarbu investuoti regione, kur ateityje koncentruosis gynybos pajėgumai, kaip užtikrinti patikimas gynybos grandines, sutarta tęsti bendradarbiavimą.

Pasak ministro, geopolitinis neapibrėžtumas pasaulyje ir regione skatina geriau rūpintis nacionaliniu bei regioniniu saugumu.

„Didinamos išlaidos gynybai, galimybė gynybos pramonės įmonėms veikti laisvosiose ekonominėse zonose, kitos paskatos – mūsų signalas ir partneriams, ir gynybos pramonės įmonėms, kad mūsų planai stiprinti saugumą yra ilgalaikiai“, – teigė G. Landsbergis.

„Tai yra tos prekės, kurios gali būti naudojamos ir civilinėje, ir karinėje pramonėje, tai iš principo padeda Rusijai kariauti su Ukraina“, – sakė „Response Legal“ partnerė Jekaterina Govina.

Jau seniai kalbama, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą, neįprastai smarkiai išaugo Lietuvos ir visos Europos eksportas į Kazachstaną, Kirkiziją, Armėniją“. „Financial Times“ tai vadina eksportu „vaiduokliu“. Per Baltijos šalis palikusios Europą, prekės dingsta ir keliauja ne į Kazachstaną, o į Rusiją. Milžinišką sankcijų apeidinėjimo mastą rodo net oficiali statistika. Iki Rusijos invazijos į Ukrainą, Europos Sąjunga (ES) kas mėnesį į Kazachstaną prekių veždavo maždaug už pusę milijardo eurų, o po vasario 24-osios prekyba šovė į viršų. Europos ir Kazachstano skaičiai ėmė labai smarkiai skirtis. Pernai gruodį ES nurodė, kad į šią šalį vežė už pusantro milijardo eurų, o Kazachstanas nurodė, kad iš ES gavęs prekių už milijardą eurų. Pusė milijardo dingo. Greičiausiai – į Rusiją. 

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

„Patenka, praktiškai viskas važiuoja“, – komentavo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

Iš viso per metus nuo invazijos pradžios tarp Europos ir Kazachstano dingo prekių už tris milijardus. Iš jų vieno milijardo vertos dvigubos paskirties prekės, kurios tinka ir karinei pramonei. Pakeliui į Kazachstaną dingstančių prekių pakanka, kad Rusija kompensuotų beveik pusę uždraustos tiesioginės prekybos. Ir šis sankcijų apėjimo mechanizmas iš esmės vyksta būtent per Baltijos šalis.

„Galbūt pakeičiamas apskritai prekių statusas, jos keliauja į Kazachstaną arba kitas aplink Rusiją esančias šalis, o paskui sėkmingai įvežamos į Rusiją“, – sakė J. Govina.

Galbūt pakeičiamas apskritai prekių statusas, jos keliauja į Kazachstaną arba kitas aplink Rusiją esančias šalis, o paskui sėkmingai įvežamos į Rusiją.

 

Lietuvos tarnybos seniai skelbė įtariančios, kad deklaracijose melagingai nurodoma, jog prekės vežamos į Kazachstaną, bet iš tiesų – į Rusiją.

„Prekes, kurios yra naudingos karui, Rusija bando gauti, todėl taip ir yra“, – teigė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Audrius Valeika.

Sankcijų apeidinėjimą žino ir Briuselis.

„Ši priemonė bus kraštutinė ir naudojama atsargiai, labai kruopščiai atlikus rizikos analizę ir gavus ES valstybių narių pritarimą“, – konstatavo Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen.

Kaip su tuo kovoti, vis dar neaišku, nors Rusija sankcijas taip apeidinėja dešimt metų. Nuo tada, kai įvestos pirmosios sankcijos po Krymo aneksijos. Tik pernai mastai smarkiai išaugo, nes sugriežtėjo ir sankcijos. Anot Lietuvos politikų, būtini europiniai sprendimai.

„ES sprendimai labai svarbūs. Būtų gerai, kad visas išlygas, išimtis sumažintų, kiek tik įmanoma“, – komentavo užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.

ES svarsto bausti šalis, kurios padeda Rusijai gauti uždraustų prekių arba negali pagrįsti, kodėl staiga išaugo jų prekyba Rusijai uždraustomis prekėmis. Bet iškart kalbama ir apie išimtis.

„Pastaruoju metu matome, kad auga labai neįprasti ES ir kai kurių trečiųjų šalių prekybos srautai. Šios prekės vėliau patenka į Rusiją“, – pabrėžė Ursula von der Leyen.

Kiti siūlo bausti ne Rusijai padedančias valstybes, o tik schemose dalyvaujančias įmones. Kazachstano politikai kartoja, kad nors prie sankcijų Rusijai šalis neprisijungė, siekio padėti agresorei Rusijai esą neturi.

LEZ atstovai sako, kad tiek praeityje, tiek dabar investuotojai domisi galimybe kurtis šios zonose ir gaminti gynybos pramonės produkciją. Ekonomikos ir inovacijų ministrė sako, kad dalį šalies gynybai skirtos produkcijos Lietuva galėtų gaminti pati, o draudimo panaikinimas pritrauktų užsienio gamintojų.

Kėdainių LEZ valdymo bendrovės bendraturtis Giedrius Valuckas sako, jog tokių užklausų dėl dabartinio reglamentavimo iki šiol net negalėjo svarstyti. 

„Mes esame iš anksčiau gavę užklausų dėl gynybos pramonės projektų, neturėdavome šansų jų net svarstyti, nes buvo draudžiama veikla. Aš manau, kad tai teisingas žingsnis, nes dabartinėmis aplinkybėmis apsiriboti ir neleisti LEZ-uose vystyti tokių projektų, būtų neprotinga“, – BNS teigė G. Valuckas.

Seime jau įregistruotas Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) pagrindų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo norima iš draudžiamų ir ribojamų veiklų LEZ-uose pašalinti veiklą, susijusią su valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimu, taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu.

Jeigu pataisoms būtų pritarta, jos įsigaliotų nuo 2024 metų.

Tai, kad gynybos pramonės įmonės domėjosi investicijomis Kauno LEZ, patvirtino ir jos vadovas Vytautas Petružis, anot jo, šiuo metu susidomėjimas yra išaugęs.

„Kauno LEZ valdymo bendrovė istoriškai yra gavusi keletą užsienio investuotojų užklausų, veikiančių karinės pramonės sektoriuje, o pastaruoju laiku minėtos pramonės užklausos dėl didelių žemės sklypų su parengta infrastruktūra suintensyvėjo“, – BNS sakė V. Petružis.

Gynybos pramonei leidus ten veikti, galime vilioti užsienio aukštąsias technologijas į Lietuvą.

Jo manymu, įstatymo pataisos yra teikiamos laiku, nes atliepia karinės pramonės skatinimo poreikį.

Įstatymo pataisas inicijavusios Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Vaidas Sabaliauskas BNS sakė, kad šis draudimas galioja nuo pat įstatymo įsiteisėjimo 1996 metais ir turėjo būti panaikintas jau seniai, o tai veiktų kaip papildomas užsienio investicijų pritraukimas.

„Šios permainos turėjo būti jau seniai, nuo pat pradžių. LEZ paskirtis yra pritraukti investicijas, o senesniais laikais gynyba buvo demonizuojama, siejama su pavojais. Gynybos pramonei leidus ten veikti, galime vilioti užsienio aukštąsias technologijas į Lietuvą. (...) Mokestinė lengvata yra labai didelė paskata Lietuvoje investuojančioms užsienio įmonėms“, – BNS sakė V. Sakalauskas.

Anot jo, dėl draudimo praeityje idėjos investuoti Lietuvoje atsisakė didelė Vokietijos gynybos pramonės įmonė. 

„Teko mums bendrauti su viena iš stambiausių Vokietijos gynybos pramonės įmonių, buvo šneka apie jų pritraukimą į Lietuvą, tikrai buvo susidomėję, bet kadangi nebuvo kuo privilioti, tai viliojimas ir pasibaigė. Dabar, jeigu turėsime šiuos įrankius, LEZ-us, bus gerai“, – sakė asociacijos direktorius.

Įstatymo pataisas pateikė Seimo nariai konservatorius Laurynas Kasčiūnas, Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas ir jos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Ji praėjusią savaitę LRT televizijai sakė, kad šalies gynybai skirtą produkciją iš partnerių užsienyje įsigyjanti Lietuva galėtų dalį jų gaminti pati, o įstatymo pataisos taip pat galėtų pritraukti gamintojus iš kitų valstybių.

„Lietuva turi auginti savo gynybos pramonę ir turint gana stiprią jau inžinerijos pramonę, optikos technologijas – Lietuva šiaip garsėja jomis ir tam tikrus produktus eksportuoja į visą pasaulį – turint šias kompetencijas natūralu, kad norisi auginti daugiau savo įmonių arba pritraukti investuotojus kurie čia gamintų, kad mes ne tik pirktume, bet ir čia patys gamintume“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Jos teigimu, Lietuvoje galėtų būti gaminami ginkluotės komponentai arba galutiniai ginklai. 

„Ta ginkluotė šiandien yra labai įvairi – ne tik tankas, kaip mes įsivaizduojame. Tai gali būti kita, labai išmani technologija, tai mes jau specializuojamės daugybę dešimtmečių lazerių technologijoje, optikos technologijose, ir puslaidininkius pradedame vystyti. Visa tai yra naudojama gynybos pramonėje, čia galima kurti tiek komponentus, tiek ir galutinius ginklus. Ar tankus? Pažiūrėsim, kodėl gi ne?“, – sakė A. Armonaitė.

V. Sakalauskas sako, kad tanką gaminti Lietuvoje būtų sudėtinga, bet surinkti – galima, nes kaimyninėje Latvijoje jau surenkami Suomijos gamintojo „Patria“ šarvuočiai.

„Gaminti nuo nulio, be abejo, būtų labai sudėtinga: teoriškai galima, praktiškai ne, bet galėtume surinkinėti. Latvijoje surinkinėjami „Patria“, lygiai taip pat mes galėtume surinkinėti tankus pas save, Lietuvos LEZ“, – BNS sakė asociacijos direktorius.

Krašto apsaugos viceministrė Greta Monika Tučkutė BNS sakė, kad Lietuvoje plėtojant karinę pramonę būtų skatinama šalies ekonomika, nes kariuomenė prioritetą teikia vietos tiekėjams.

„Visą laiką kariuomenė stengiasi pirkti iš Lietuvoje gaminančių ir veikiančių įmonių pirmoje vietoje, jeigu tik yra produktas, kuris tinkamas mūsų reikmėms. LEZ atsidarymas karinei ir gynybai pramonei yra didelis pozityvas, nes pritrauktų daugiau potencialių gamintojų, inovatyvių sprendimų mūsų kariuomenei“, – sakė G. M. Tučkutė.

Ji pabrėžė, kad LEZ pagrindų įstatymo pakeitimas tik suteiks galimybę šiose teritorijose steigtis karinės pramonės įmonėms, o dėl ekonominių lengvatų lengvatų joms dar reikės kreiptis į Europos Komisiją ir prašyti joms pritarimo.

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius V. Sakalauskas irgi teigia, kad LEZ veiklą reguliuojančio įstatymo pataisos problemos neišspręs, nes reikia keisti teisinį karinių prekių gamybos reguliavimą, pradedant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tobulinimu.

„Jis sukurtas medžioklinių ir savigynos ginklų kontrolei, vėliau pritaikytas ginklų remontui, paskui – gamybai, tai jis ir gavosi toks „Frankenšteinas“, gamybai jis visiškai netinkamas, vien dėl sąlygos apskaitą fiksuoti popieriuje“, – BNS teigė V. Sakalauskas.

Pasak jo, norint tapti patrauklesniais investuotojams Lietuvoje taip pat reikėtų gynybos pramonę įvardinti šalies prioritetu, strateginiu tikslu, valstybės institucijoms patikimiau vertinti verslą bei pasidalinti atsakomybe, dalį jos nuo iš valstybės perkeliant pačioms įmonėms.

A. Armonaitė sako, kad draudimo LEZ veikti karinės pramonės įmonėms panaikinimas yra tik viena iš priemonių siekiant pritraukti užsienio investuotojus arba sudaryti geresnes sąlygas veikti Lietuvos įmonėms.

„Viena iš iniciatyvų yra LEZ leisti kurtis gynybos įmonėms, kad jos galėtų naudotis įvairiomis naudomis lengviau vystyti savo projektus. Tačiau, aišku, turime ir kitų priemonių Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, kad padėtume įmonėms augti“, – LRT sakė A. Armonaitė.

Lietuvoje veikia apie 40 įmonių, dirbančių gynybos srityje, jos daugiausiai gamina įvairius komponentus, skirtus eksportui.

Šiuo metu LEZ veikia Klaipėdoje, Akmenėje, Kėdainiuose, Šiauliuose, Panevėžyje, Kaune ir Marijampolėje.

„Karinės gamybos pramonės vystymas ir stiprinimas yra Lietuvos nacionalinio saugumo prioritetas“, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas.

„Lietuvos pramonė sėkmingai prisideda prie šalies gynybos sistemos aprūpinimo, tačiau siekiame, kad investicijos į ginkluotės gamybą augtų dar labiau. Lietuvos gynybos ir saugumo pramonė prisideda prie visos Europos saugumo ir NATO gynybos pajėgumų stiprinimo“, – sakė jis.

Anot prezidento, tokios pramonės augimas leistų užtikrinti pakankamą kritinių karinių atsargų gamybą.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenė turi poreikį plėsti skirtingų šaudmenų gamybos pajėgumus. Giraitės ginkluotės gamykla bendradarbiauja su kariuomene ir turi galimybes bendradarbiavimo apimtis didinti.

Šalies vadovo teigimu, nacionalinius gynybos pajėgumus būtina stiprinti visapusiškai – nuosekliai didinti biudžeto asignavimus, valstybės atsparumą grėsmėms, įgyvendinti mobilizacinės ir valstybės rezervų sistemos pertvarką, siekti pilietinio patriotinio ugdymo tikslų.

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonė prisideda prie visos Europos saugumo ir NATO gynybos pajėgumų stiprinimo.

Susitikime su įmonės vadovais taip pat dalyvavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad bendrovė galėtų užtikrinti šaudmenų gamybą per trumpą laikotarpį.

„Atsižvelgiant į įtemptą geopolitinę padėtį, didinant Lietuvos kariuomenės resursus ir atsargas, mums itin svarbus greitas ir efektyvus įsigijimų užtikrinimas bei tiekimas. Kaip potencialią, Lietuvos valstybei priklausančią bendrovę, turinčią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, kuri turėtų galimybę palengvinti tiekimo grandinę ir užtikrinti šaudmenų gamybą per trumpą laikotarpį, matome Giraitės ginkluotės gamyklą“, – ministerijos pranešime teigė A. Anušauskas.

Giraitės ginkluotės gamykloje gaminama karinė ir civilinė amunicija, įvairūs jos komponentai. Beveik visa produkcija skirta NATO ir kitų šalių karinėms pajėgoms.

Įmonė įtraukta į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą.