Laivo įgula demonstravo, kaip priešmininis laivas aptinka jūros dugne esančios inkarinės minos likučius ir juos identifikuoja nuotoliniu būdu valdomo povandeninio roboto K-STER pagalba. Šis povandeninis robotas leidžia laivams atpažinti rastus objektus 300 metrų gylyje, todėl Hunt klasės laivuose sumontuota įranga įgalina Baltijos jūroje vykdyti įvairaus pobūdžio operacijas taikos metu.

„Kritinės infrastruktūros apžiūros išplaukimai nuo pirmo incidento Baltijos jūroje tapo viena iš Karinių jūrų pajėgų tęstinių užduočių, kurių metu renkama informacija apie šalia kritinės infrastuktūros esančius objektus ir sudaroma duomenų bazė, kad esant incidentui būtų galima greitai identifikuoti naujus objektus“, – sakė laivo „Kuršis“ (M54) vadas kpt. ltn. Vytautas Drejeris.

Taip pat išplaukimo metu buvo pasitelktas Karinių oro pajėgų sraigtasparnis AS365N3+ „Dauphin“, kuris vykdydamas sąveiką su laivu atliko asmens gelbėjimo situaciją. Sraigtasparniai gali būti pasitelkiami neatpažintų laivų identifikavimui, nes greitai gali pasiekti objektą, bei gelbėjimo darbams.

Kitais metais KJP papildys trečias priešmininis laivas, kuris sustiprins tiek uosto ir priekrantės gynybą, tiek išminavimo pajėgumus bei leis pilna apimtimi vykdyti NATO keliamus tikslus ir užduotis. Laivas panaudojant senesnio laivo korpusą su visa nauja įranga bus sumontuotas Jungtinėje Karalystėje ir pritaikytas pagal KJP poreikį, reaktyvuojamas su nauja įranga, naujomis sistemomis. Išminavimo operacijomis siekiama sumažinti riziką jūrinei laivybai, žvejybai ir taip pat naujos infrastruktūros, vėjo jėgainių, elektros jungčių vystymui Baltijos jūroje.

KJP taip pat nuolat vykdo Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir Ekonominės zonos povandeninės aplinkos monitoringą, turimi Hunt klasės priešmininiai laivai „Skalvis“ (M53) ir „Kuršis“ (M54) gali taip pat vykdyti kritinės infrastruktūros po vandeniu patikros ar nuskendusių objektų paieškos užduotis. Atsižvelgiant į vis pasikartojančius Baltijos jūros dugne esančios kritinės povandeninės infrastruktūros pažeidžiamumą, KJP vykdo NordBalt kabelio periodinį povandeninį monitoringą, testuoja povandeninės aplinkos („Sentinel“) sonarus, skirtus objektų povandeninei apsaugai uoste, bei vykdo naujos įrangos, skirtos povandeninės ir antvandeninės dimensijos stebėjimui, įsigijimo planavimą.

Kaip penktadienį pranešė Lietuvos kariuomenė, per operaciją „Puikus skydas“ (angl. „Brilliant Shield“) Lenkijos karinių jūrų pajėgų štabo ir aprūpinimo laive dislokuoti Lietuvos kariai vykdė minų paiešką pasitelkiant tam skirtą įrangą ir nardė Šiaurės jūroje.

Operacijos metu minų paieškos grupė labai sekliuose bei daug kartų žvalgytuose vandenyse rado ir sunaikino Antrojo pasaulinio karo vokišką dugninę miną, nurodo kariuomenė.

Šiuo metu Povandeninių veiksmų komandos narai budi NATO greito reagavimo pajėgose (NRF) kaip labai seklių vandenų minų paieškos grupė. Grupės uždavinys – vykdyti jūrinės amunicijos paieškos ir neutralizavimo operacijas nuo sąjungininkų laivo arba kaip nepriklausomam vienetui. Grupė sudaryta iš narų išminuotojų ir autonominio povandeninio įrenginio operatorių.

Pranešime nurodoma, kad NRF yra aukštos parengties, technologiškai pažangios pajėgos, gebančios būti greitai aktyvuojamos ir vykdyti užduotis bet kurioje pasaulio vietoje. NRF sudaro sausumos, oro, jūrų ir specialiųjų operacijų komponentai.

1992 metų liepos 4-ąją buvo pašventintos atkuriamų Lietuvos karinių jūrų pajėgų vėliavos ir įteiktos tuometinių Pakrančių apsaugos rinktinės Atskirojo laivų diviziono laivų vadams, tad ši data laikoma Karinių jūrų pajėgų atkūrimo pradžia.

Anot Lietuvos kariuomenės, šiandien Karinės jūrų pajėgos yra reikšminga kariuomenės dalis, užtikrinanti šalies ir jos piliečių saugumą Lietuvos teritorinės jūros vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje.

Karinės jūrų pajėgos taip pat sėkmingai vykdo savo užduotis bei įsipareigojimus tarptautiniams partneriams, nuolat dalyvaudamos nacionalinėse ir tarptautinėse pratybose, tarptautinėse operacijose, skirdamos laivus į nuolatinės parengties NATO laivų junginius.

Pajėgos per 31-erius metus augo ir stiprėjo: dabar jas sudaro Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba, Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba, Mokymo centras ir Logistikos tarnyba.

Karo laivų flotilės rikiuotėje yra septyni kariniai laivai, paieškos ir gelbėjimo laivas bei du uosto kateriai.

Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, pratybos vyks Baltijos jūroje, Klaipėdos uosto akvatorijoje, Kuršių nerijoje, Nemirsetos paplūdimyje, jos bus bus iš dalies susietos su didžiausiomis metų tarptautinėmis NATO pratybomis Baltijos jūroje „BALTOPS 2023“.

Pratybos baigsis sekmadienį, paskutinė jų dieną Nemirsetos paplūdimyje vyks Italijos, Lenkijos ir Rumunijos jūrų pėstininkų išsilaipinimo į krantą operacija. Jūrų pėstininkai išsilaipins iš Italijos karinio laivyno desantinio laivo „San Marco“ ir iš Lenkijos karinio laivyno desantinio laivo „Torun“.

„Audros smūgis 2023“ pratybose dalyvaus Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų – Italijos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos – kariai su laivais, orlaiviais ir kita karine technika. Taip pat pratybose dalyvaus Lietuvos šaulių sąjungos nariai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai.

Pasak pranešimo, daugiausia dėmesio pratybų metu bus skiriama priešmininei kovai, jūrinei užkardymo operacijai, kovai su asimetrinėmis, oro, antvandeninėmis bei povandeninėmis grėsmėmis, jūrų desanto išsilaipinimo į krantą operacijai bei uosto apsaugai ir gynybai.

Pratybomis siekiama sudaryti sąlygas jose dalyvaujantiems vienetams treniruotis uždaruose bei sekliuose vandenyse, įvykdyti nustatytus pratybų uždavinius ir išvengti incidentų.

Remiantis šia sutartimi, pasitelkiant šalies jūrinės pramonės, mokslo ir karybos ekspertus siekiama sukurti konceptualų naujos kartos Karinių jūrų pajėgų laivo projektą.

Šalys įsipareigojo bendradarbiauti profesinių žinių ir įgūdžių apsikeitimo srityse, rengti jungtines darbo grupes, gilinti kompetencijas specializuotuose renginiuose, dalintis pasiūlymais.

„Įgyvendinant naujos kartos karinio laivo projektą bus siekiama, kad jo sprendimai atlieptų Karinių jūrų pajėgų poreikius ir iššūkius, įgalintų efektyviai spręsti nacionaliniu mastu aktualias bei NATO keliamas užduotis“, – pranešime cituojamas Karinių jūrų pajėgų vadas Giedrius Premeneckas.

Projekto „Lietuvos karo laivas 2030“ iniciatorius – Lietuvos jūrinis klasteris, šiuo metu telkiantis 12 narių, atstovaujančių šalies ir užsienio verslo organizacijoms, mokslo ir inovacijų institucijoms.

„Klasterio veikla pirmiausia yra nukreipta į aukštos pridėtinės vertės sprendimų kūrimą, tad naujos kartos Karinių jūrų pajėgų laivo projektą matome kaip naujų galimybių platformą įveiklinant mūsų jau sukauptas žinias ir patirtį“, –  sakė klasterio atstovas Andrius Sutnikas.

Liepą pradėjęs veikti unikalus muziejus po atviru dangumi jau tapo vienu populiariausiu klaipėdiečių ir miesto svečių lankymo objektu. Jį jau aplankė daugiau nei 10 tūkst. lankytojų.

Pasak Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, sutartis pasirašoma siekiant visuomenei pristatyti Lietuvos Karinių jūrų pajėgų istoriją bei su ja susijusį kultūros paveldą, plėtoti patriotinį ugdymą vykdant bendras veiklas bei puoselėjant ir įveiklinant muziejui perduotą laivą M52 „Sūduvis“.

„Tiek muziejus, tiek Karinės jūrų pajėgos sieks įgyvendinti bendrai numatytas veiklas istorinio paveldo išsaugojimo, Karinių jūrų pajėgų reprezentavimo, sklaidos, patriotinio ugdymo, kultūros edukacijos, viešinimo bei kitose, abiem pusėms naudingose, srityse“, – sakė muziejaus vadovė.

Muziejus įsipareigoja Karinėms jūrų pajėgoms, Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulos karininkų ramovei ir Karinių jūrų pajėgų karininkų klubui suteikti galimybę naudotis laivu reprezentaciniais tikslais: organizuojant karių priesaikos ir kitas karines ceremonijas, priėmimus, susirinkimus, edukacinius renginius ar darbinius susitikimus.

Karinių jūrų pajėgų organizuojamų reprezentacinių renginių metu, taip pat minint atmintinas datas: liepos 4 d. – Karinių jūrų pajėgų atkūrimo, rugpjūčio 1 d. – Lietuvos karo laivyno įkūrimo ir lapkričio 23 d. –  Lietuvos kariuomenės dieną, Karinės jūrų pajėgos kels ant laivo M52 „Sūduvis“ priekinio ir galinio vėliavų stiebų Lietuvos valstybės istorinę ir Karinių jūrų pajėgų vėliavas. Taip pat sutarta dėl konsultacijų planuojant bendrus renginius, laikinas ar nuolatines ekspozicijas ir parodas.

Dabar laivas-muziejus dirba penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais, edukaciniai užsiėmimai ir ekskursijos iš anksto užsiregistravus vedami ir kitomis dienomis.

Kaip skelbia muziejus, ekskursijos vedamos antradieniais–sekmadieniais 10, 11, 12, 13, 14 ,15 val. Gegužės 1 d.–rugsėjo 30 d. organizuojamos papildomos ekskursijos šeštadieniais ir sekmadieniais 16 ir 17 val.

Ar žinote, kad XIX–XX a. sandūroje Kaunas buvo viena didelė tvirtovė, o tos tvirtovės VI forte dar ir šiandien randama sprogmenų ir gyvena įvairių gyvūnų, kad duoną galima kepti ne tik ceche, bet ir sunkvežimyje, o kateris gali būti ir su ratais? Ar išmanote, kaip ne karinę techniką galima sėkmingai pritaikyti kare, kaip veikia mobiliosios radiolokacinės sistemos, kokia ginkluotė po rugsėjo 11-osios atakų JAV saugojo Ignalinos atominės elektrinės oro erdvę? Atsakymus į šiuos nekasdienius klausimus galima išgirsti apsilankius Kauno tvirtovės VI forte.

2018 m. pavasariop VI forto kaimynams turėjo kilti įvairių minčių, kai sunkvežimiai be perstojo į fortą vežė įvairiausią karinę techniką, pradedant mažais sunkvežimiukais ir baigiant tankais, didžiulėmis radiolokacinėmis sistemomis ir lėktuvais. Taip į vienintelę Lietuvoje tokio tipo ir dydžio Karo technikos ekspoziciją po atviru dangumi buvo gabenti eksponatai. Čia eksponuojami šarvuočiai, sunkvežimiai, pabūklai, kita technika ir ginkluotė buvo naudojama Lietuvos ginkluotosiose pajėgose.

Šios ekspozicijos lankytojai ne tik sužino apie technikos litražus ir tonažus, bet ir kaip ji buvo gauta, jos paskirtį, gabentus krovinius. Daugelis šių pasakojimų remiasi kadaise šią techniką naudojusių Lietuvos karių atsiminimais. Pavyzdžiui, kokia radiolokacinė sistema saugojo Ignalinos atominės elektrinės oro erdvę. Ne mažiau įdomios yra Karinių oro pajėgų aikštelėje eksponuojamos „Timoney“ markės oro uosto ugniagesių mašinos, gamintos Šiaurės Airijoje. Ant jų šonų galima įžiūrėti, kad kadaise jos buvo naudotos Londono Lutono oro uoste. Atrodytų, smulkios detalės, bet būtent jos sudaro didįjį Lietuvos valstybės gynybos paveikslą, kurio dalis ekspozicijos lankytojui ir pristatoma.

Ekspozicijoje – 150 eksponatų, pritaikytų važiuoti, plaukti, skristi, stebėti dangų, naikinti priešą. Atskiros ekspozicijos aikštelės skirtos Karinėms jūrų, oro inžinerijos ir logistikos pajėgoms. Lankytojai turi galimybę atsisėsti prie sunkvežimio ar šarvuočio vairo, apžiūrėti prietaisų skydelį, o mažieji – paimituoti riaumojančio variklio garsus.

Tačiau ekspozicija – ne vien technika. Unikalus fortifikacinio paveldo objektas – XIX a. pabaigoje pastatytas fortas. Vaikštinėjant tokioje aplinkoje sužinoma įdomių dalykų ir apie šį paveldą: kam apskritai prireikė Kauną paversti tvirtove, kaip statomi fortai, kaip veikia ir kokias funkcijas atlieka įvairūs forto statiniai, grioviai ir pylimai, kam fortas naudotas įvairiais laikotarpiais, kas čia vyko per abu pasaulinius karus.

Ekskursijas galima užsisakyti ne tik lietuvių, bet ir anglų, rusų kalbomis. Iš anksto įspėjame, kad ekspoziciją galima aplankyti tik su gidu. Fortas yra didelis ir ne iki galo sutvarkytas, tad, deja, šiuo metu negalime lankytojui leisti laisvai vaikštinėti, o vaikščioti su gidu yra didelis pranašumas – sužinosite daug informacijos, kurios nėra informacinėse lentelėse.

„Tad kviečiame sekti Karo technikos ekspozicijos feisbuko puslapį, registruotis į ekskursijas ir aplankyti mus. Didelė tikimybė, kad jums pasiseks ir ekskursijoje jus lydės ne tik gidas, bet ir tikrasis VI forto šeimininkas – visų mylimas juodasis katinas Fortukas“, – kviečia muziejus.

Kaip trečiadienį pranešė Uosto direkcija, sujungimo darbai pradėti praėjusių metų pabaigoje, o šiuo metu sistema jau veikia.

„Siekiant apsaugoti uostą nuo potencialių karinių grėsmių, saugiu šifruojamu duomenų perdavimo kanalu uosto radarų duomenys nuo šiol taip pat perduodami į Karinių jūrų pajėgų sistemas“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

„Šis sistemų integravimas reikalingas ne tiek Uosto direkcijos veiklai, kiek kariškiams“, – teigė jis.

Radiolokacinės sistemos sujungimo su integruota jūrų stebėjimo sistema pirkimas buvo vykdomas praėjusių metų pabaigoje, o pastaruosius kelis mėnesius truko reikalingos įrangos diegimas.

Radiolokacinės sistemos sujungimo su integruota jūrų stebėjimo sistema įranga ir jos įdiegimas Uosto direkcijai kainavo beveik 190 tūkst. eurų.

Darbus atliko „Navielektro KY“ – kariškiams ir civiliams stebėjimo ir ryšių sistemas tiekianti įmonė.

Tokio pobūdžio Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų (KJP) pratybos yra organizuojamos kasmet, jose dalyvauja visi KJP daliniai.

Pratybų tikslas – patikrinti, kaip veikia visa Karinių jūrų pajėgų organizacinė struktūra, palaipsniui įvedant vis aukštesnį pajėgų karinės parengties lygį.

Kiekvienas KJP dalinys – ar tai būtų karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba, povandeninių veiksmų komanda ar Logistikos tarnyba – turi jam specialiai priskirtas užduotis, kurias turi įvykdyti, augant karinės parengties laipsniui.

Karo laivų flotilės laivai Baltijos jūroje vykdė savo suplanuotus mokymus: laivų manevravimą, suartėjimą, artilerinius šaudymus, radijo ryšio procedūras, priešmininę kovą, taip pat civilinio laivo konvojavimą.

Kranto daliniai – Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba, Logistikos tarnyba, Mokymo centras, taip pat povandeninių veiksmų komanda – atliko jiems priskirtas užduotis padidintos karinės parengties metu: vykdė karinių dalinių teritorijų sustiprintą apsaugą, įvažiuojančio transporto kontrolę, karinio transporto sustiprintą apsaugą persidislokuojant tarp karinių dalinių, sprogmenų aptikimo ir nukenksminimo pratybas.

Pratybų organizatorių vertinimu, visi užsibrėžti tikslai mokymų metu buvo pasiekti, o karių reagavimas į organizatorių imituotus incidentus ir provokacijas, siekiant patikrinti jų budrumą, buvo įvertintas teigiamai.

Karinio rengimo patikrinimo pratybos leidžia jose dalyvaujantiems padaliniams ne tik treniruotis atlikti įvairias užduotis, bet ir būti pasiruošusiems nedelsiant reaguoti į realias grėsmes.

Pratybose dalyvaujantys kariai yra aukštos motyvacijos ir supranta užduoties svarbą prisidedant prie Lietuvos, NATO ir Europos Sąjungos išorinių sienų saugumo.

Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, tokio pobūdžio kasmet rengiamose pratybose dalyvauja visi Karinių jūrų pajėgų daliniai, jų tikslas – patikrinti, kaip veikia visa pajėgų organizacinė struktūra, palaipsniui įvedant vis aukštesnį pajėgų karinės parengties lygį.

Kiekvienas KJP dalinys – ar tai būtų Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba, Povandeninių veiksmų komanda ar Logistikos tarnyba – turi jam specialiai priskirtas užduotis, kurias turi įvykdyti augant karinės parengties laipsniui.

Pasak pranešimo, karo laivų flotilės laivai Baltijos jūroje vykdė savo suplanuotus mokymus: laivų manevravimą, suartėjimą, artilerinius šaudymus, radijo ryšio procedūras, priešmininę kovą, taip pat civilinio laivo konvojavimo procedūras.

Kranto daliniai – Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba, Logistikos tarnyba, Mokymo centras, taip pat Povandeninių veiksmų komanda – atliko joms priskirtas užduotis pakeltos karinės parengties metu: vykdė karinių dalinių teritorijų sustiprintą apsaugą, įvažiuojamo transporto kontrolę, karinio transporto sustiprintą apsaugą persidislokuojant tarp karinių dalinių, sprogmenų aptikimo ir nukenksminimo pratybas.

Kaip pranešė kariuomenė, pratybų organizatorių vertinimu, visi užsibrėžti tikslai mokymų metu buvo pasiekti, o karių reagavimas į organizatorių suplanuotus incidentus ir provokacijas, siekiant patikrinti jų budrumą, buvo įvertintas teigiamai.