Pastarosiomis savaitėmis žiniasklaidoje dominuoja ekstremalių karščių tema – nuo šiuo metu didžiąją Europos dalį užklupusio „karščio kupolo“ iki Graikijoje, Ispanijoje, Kanadoje ir Havajuose siautėjančių gamtinių gaisrų ir sparčiai kylančios temperatūros vidury Pietų Amerikos žiemos.

Karščio bangos prasideda anksčiau, trunka ilgiau ir darosi vis intensyvesnės, interviu naujienų agentūrai AFP teigė JT Pasaulio meteorologijos organizacijos (WMO) vyresnysis patarėjas ekstremalių karščių klausimais Johnas Nairnas (Džonas Nernas).

„Tai sparčiausiai atsirandantis visuotinio atšilimo padarinys, kurį matome orų sistemose“, – sakė jis, pabrėždamas, kad tai atitinka mokslininkų prognozes.

„Žmonės pernelyg ramiai žiūri į ženklus, – apgailestavo jis. – Mokslas jau teigia, kad tai artėja jūsų link. Ir čia jis nesibaigia. Jis tik taps daug intensyvesnis ir dažnesnis.“

Jis paaiškino, kad viena iš priežasčių yra ta, jog dėl visuotinio atšilimo silpnėja pasaulinės atmosferos sraujymės – oro srautai, sklindantys aukštai Žemės atmosferoje.

Kadangi sraujymių bangos darosi lėtesnės ir silpnesnės, jos leidžia orų sistemoms ilgiau užsibūti vienoje vietoje.

„Vasaros metu gali susidaryti situacija, kai karščio bangos tęsiasi, o karštis vis didėja, didėja ir didėja, nes banga nepajuda iš vietos“, – sakė J. Nairnas.

Karščio bangos yra vienas iš mirtiniausių gamtos reiškinių – kasmet šimtai tūkstančių žmonių miršta dėl su karščiu susijusių priežasčių, kurių galima išvengti.

J. Nairnas paragino, kad pokalbiai apie karštį taptų protingesni.

Be kita ko, jis teigė, kad daug daugiau dėmesio reikėtų skirti kylančiai žemiausiai nakties temperatūrai, o ne maksimaliai dienos temperatūrai, apie kurią rašoma antraštėse.

Pasikartojanti aukšta nakties temperatūra ypač pavojinga žmonių sveikatai, nes organizmas nespėja atsigauti po dienos metu patirto karščio.

Aukštesnė nakties temperatūra taip pat reiškia, kad per dieną sukaupta energija nebeturi kur dingti, todėl kitą dieną temperatūra dar labiau pakyla.

„Ji kaupiasi (...). Todėl karščio bangos tampa daug pavojingesnės“, – sakė jis.

J. Nairnas išreiškė ypatingą susirūpinimą dėl padėties atogrąžose ir subtropikuose, atkreipdamas dėmesį į Pietų Amerikoje užfiksuotus rekordinius karščius, kai temperatūra žiemą pakilo iki 40 laipsnių Celsijaus.

Žvelgdamas į ateitį, jis perspėjo, kad per ilgesnį metų laikotarpį sulauksime daug daugiau karščio bangų.

Atogrąžose ir subtropikuose, „deja, yra požymių, kad didelės ir ekstremalios karščio bangos iki šio amžiaus pabaigos gali kilti bet kuriuo [metų] laiku“, teigė jis.

Mažesnis saulės šviesos kiekis reiškia, kad kitose platumose nelaukiama ištisus metus trunkančių ekstremalių karščio bangų, tačiau J. Nairnas pabrėžė, kad ir šiose platumose net ir žiemą bus daugiau nebūdingai šiltų laikotarpių.

Paklaustas, ką būtų galima padaryti, kad suvaldytume siautėjantį karštį, J. Nairnas pabrėžė: „Visi mes turime galimybių tai išties pakeisti.“

„Turime viską elektrifikuoti (...) ir nustoti deginti iškastinį kurą“, – sakė jis.

Ir dėl erkių

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Hospitalizacijos klinikos Palangoje Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje per parą sulaukiama iki 60 žmonių, tarp jų – ir vaikai.

Pasak Bendrosios terapijos skyriaus vedėjos Laimutės Ežerinskienės, šią vasarą poilsiautojai į ligoninę labai dažnai kreipiasi dėl širšių, bičių ar vapsų įkandimų ir jų sukeltų alerginių reakcijų.

„Ledai, vaisiai, saldūs gėrimai vilioja bites ir širšes. Į paliktą atidarytą tarą įskrenda širšė, sugelia burnos ertmę, nosies sritį ar net galvą. Įgėlus vabzdžiams dalį žmonių ištinka alerginės reakcijos. Kai kuriems – labai stiprios, įvyksta anafilaksinis šokas. Įgelta vieta gali stipriai ištinti, skaudėti“, – pasakojo gydytoja, pasak kurios, per dieną į ligoninę kreipiasi 6–8 vabzdžių sugelti asmenys.

L. Ežerinskienė pastebėjo, kad nemažai žmonių į ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių atvykta dėl erkių įkandimo.

Vyrauja traumos

Medikės teigimu, į ligoninę kurorto gyventojai ir svečiai dažnai atvyksta patyrę įvairių traumų. Kreipiamasi tiek dėl paprasčiausių nubrozdinimų, sumušimų, patempimų, tiek dėl rimtų sužalojimų, skeveldrinių lūžių.

„Traumos – kurorto specifika. Poilsiautojai susižaloja važiuodami paspirtukais, riedučiais ar dviračiais, šokinėdami ant batutų ar mėgaudamiesi vandenlenčių sportu. Kai kurie jūroje niksteli koją ar pajūryje užlipa ant stiklų. Pasitaiko ir galvos traumų, smegenų sutrenkimų ar sukrėtimų. Dalis traumas patyrusių – neblaivūs asmenys“, – vardijo L. Ežerinskienė.

Specialistė pastebėjo, kad Palangoje žmonės neretai persistengia mėgaudamiesi saule. Dėl to kiekvieną vasarą į ligoninę plūsta žmonės, patyrę odos nudegimų ar šilumos smūgį.

Paūmėja lėtinės ligos

Nemažai poilsiautojų skubios pagalbos į pajūrio medikus kreipiasi dėl paūmėjusių lėtinių ligų ir negalavimų: hipertenzijos, širdies ritmo sutrikimų, galvos smegenų kraujotakos nepakankamumo, kuriuos provokuoja karščiai.

„Atostogų metu gali paūmėti lėtinės ligos. Pasitaiko, kai žmonės, atvažiavę ilsėtis, taip atsipalaiduoja, kad net pamiršta išgerti vartojamus ir būtinus vaistus, nesilaiko savo gydytojų nurodymų, režimo. Dėl to dažnai sulaukiame pacientų, besiskundžiančių širdies ritmo sutrikimais, hipertenzija, stenokardija, patyrusių infarktą ir insultą“, – pastebėjo L. Ežerinskienė.

Pateikė rekomendacijas

Bendrosios terapijos skyriaus vedėjos teigimu, ypač pavojingos sveikatai kaitrios vasaros dienos. Medikė karščiui jautriems žmonėms pataria vengti saulėkaitos aktyviausiu jos metu – 11–15 val. rekomenduoja būti pavėsyje, vartoti daug skysčių (geriausiai – geriamojo vandens, vengti alkoholio ir kofeino), vengti didelio fizinio krūvio, prisidengti galvą apdangalais ir nepamiršti naudoti apsauginio kremo, rengtis šviesiais, laisvais drabužiais.

„Dirbdami, sportuodami per karščius dvigubai apkrauname širdį ir tai nepraeina be padarinių. Karštis veikia iš lėto ir pavojus sveikatai dažnai išryškėja, kai padėti jau per vėlu – labai aukšta kūno temperatūra gali pakenkti smegenims ir kitiems gyvybiškai svarbiems organams. Perkaisti ir susirgti galima pernelyg ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, ilgai būnant karštoje aplinkoje“, – pastebi specialistė.

Pastarosios savaitės karščiai, regis, atslūgsta, galbūt dar pasitaikys viena kita tvankesnė diena, tad dirbantieji, ypač lauke, raginami įvertinti rizikas.

Darbas karštyje žmogui gali sukelti organizmo perkaitimą, kuris pasireiškia galvos skausmais, svaigimu, bendru silpnumu, mirgėjimu akyse, dažnesniu širdies plakimu, pykinimu, vėmimu.

Dirbant biure, kai darbas nereikalauja didelės fizinės įtampos, šiltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti ne didesnė nei 28 laipsniai Celsijaus, tačiau jeigu darbas yra fiziškai sunkus, temperatūra negali viršyti 26 laipsnių.

„Buvo atvejų ankstesniais metais, kai skambindavo žmonės, prašydami tarpininkauti, nes dirbo per didelius karščius. Susisiekdavome su darbdaviais, pakalbėdavome, kad darytų daugiau pertraukų, kad pakoreguotų darbo laiką, nes įstatymai, reikalui esant, leidžia darbo dieną pradėti anksčiau nei įprastai. Visada vadovai išspręsdavo šituos klausimus be didesnių įtampų“, – kalbėjo Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas Vytautas Ročys.

Per pastarosios savaitės karščius dėl darbo sąlygų Valstybinė darbo inspekcija, bent jau Klaipėdos teritorinis skyrius, nusiskundimų iš darbuotojų negavo.

„Pavienių skambučių dėl to pasitaikydavo anksčiau, bet visada bandydavome išspręsti šį klausimą su darbdaviais. Dėl pernelyg didelio karščio skundžiasi ne tik tie, kurie dirba lauke, bet ir patalpose, pavyzdžiui, žmonės, dirbantys viršutiniuose pastato aukštuose, kur nepakankamas vėdinimas ar net langai neatidaromi“, – teigė V. Ročys.

Savo darbo praktikoje V. Ročys teigė nepamenantis, kad dideliame karštyje dirbęs darbuotojas būtų miręs, tačiau dėl šiluminio smūgio lauke dirbusiam žmogui yra tekę kviesti medikus.

Per karščius svarbiausia atsižvelgti į leistiną temperatūrą darbo vietoje, tinkamą aprangą, skirti papildomų pertraukų.

„Akropolis group“ Komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas sako, kad pirkėjai ant ledo neskuba.

„Nepastebime kažkokio labai pasikeitimo. Matyt, žmonės kažkaip kitaip nuo tų karščių gelbstisi“, – teigė jis. 

Kauno ledo arenos projektų vadovas Saulius Balnanosis sako, jog daugiau žmonių į areną čiuožti ateina per lietų. 

„Nepajautėme didesnio lankomumo. Šeimų ar porų tikrai nepadaugėjo. Kaip tik karšti savaitgaliai išveja žmones iš miesto ir pas mus žmonių sumažėja. Lietus atveja daugiau žmonių nei karštis“, – BNS teigė S. Balnanosis.

Lietus atveja daugiau žmonių nei karštis.

„Šiuo metu ateina tik tie, kurie moka čiuožti, yra to sporto entuziastai, per vasarą pasiilgę čiuožimo ir nuolatiniai lankytojai, matyti veidai. Iš patirties žinome – karštis neatveda daugiau čiuožėjų. Kaip tik galvojame, kai oras geras, karštas, optimizuoti savo darbo laiką, nes ledo šaldymo, vėdinimo kaštai per tokį orą mums yra skausmingi“, – pridūrė jis. 

Kauno ledo arenos atstovo teigimu, rugpjūtį per dieną praleisti laiką ant ledo ateina vidutiniškai 100 žmonių, tik per lietų jų yra daugiau. Tuo metu vasarį tiek būna per valandą.

Birželį ir liepą arena buvo užrakinta dėl profilaktinių darbų.

Kauniečiams arenos durys paprastai atidaromos, kai nuo ledo nučiuožia profesionalūs sportininkai.

Šiandien dieną pūs vidutinis 5–9 m/s stiprumo vakarų, šiaurės vakarų vėjas. Oro temperatūra bus plius 22–24 laipsniai. Popietę pradės lyti.

Sekmadienio naktį pūs jau šiaurės, šiaurės rytų vėjas, kuris bus kiek stipresnis – 8–13 m/s, lietus nesiliaus, oro temperatūra sieks plius 17–19 laipsnių. Dieną vėlgi pūs 8–13 m/s rytų, pietryčių vėjas, be žymesnio lietaus, oras įkais iki 28–30 laipsnių.

Pirmadienio naktį bus pietryčių vėjas 10–15 m/s, lis, oro temperatūra – 18–20 laipsnių šilumos.

Dieną prognozuojamas škvalas, vėjo gūsiai sustiprės iki 23–25 m/s, nedidelis lietus, dieną oras sušils tik nežymiai – iki plius 22 laipsnių.

Antradienio naktį vėjas dar labiau įsisiautės, pietų, pietvakarių vėjo stiprumas sieks 24–26 m/s, oro temperatūra – 15–17 laipsnių. Lis ir naktį, ir dieną. Dieną vėjas išliks gūsingas – 23–25 m/s, oro temperatūra sieks plius 17–19 laipsnių šilumos.

Trečiadienio naktį pietų, pietvakarių vėjas truputį susilpnės, bet išliks gūsingas – 13–18 m/s, prognozuojamas nedidelis lietus, oro temperatūra bus 16–18 laipsnių. Dieną vėjas kiek nurims iki 12–16 m/s, be lietaus, oro temperatūra sieks plius 18–20 laipsnių.

Ketvirtadienio naktį pūs vakarų, šiaurės vakarų vėjas, gūsiai – iki 15 m/s, nedidelis lietus, oro temperatūra – 16–18 laipsnių. Dieną šiaurės vakarų vėjas susilpnės iki 8–13 m/s, be lietaus, oras sušils iki plius 17–19 laipsnių.

Penktadienio naktį vyraus šiaurės vakarų vėjas, kuris vėl stiprės, laukiama gūsių 15–18 m/s, be žymesnio lietaus, oro temperatūra – plius 16–18 laipsnių. Dieną vėjas išliks stiprokas, sulauksime nedidelio lietaus, oras sušils nežymiai – iki 17–19 laipsnių.

Kitą šeštadienį išliks gūsingas šiaurės krypčių vėjas, kurio stiprumas sieks iki 20 m/s, nedidelis lietus, temperatūra – plius 16–18 laipsnių. Dieną vėjas kiek nurims – iki 16–18 m/s, be lietaus, oras sušils iki 20–21 laipsnio.

Sekmadienio naktį šiaurės vakarų vėjas rims, sieks tik 7–12 m/s, be lietaus, temperatūra – 17–19 laipsnių, dieną irgi neturėtų lyti, sušils iki 20–22 laipsnių šilumos.

Keletas svarbių patarimų padės tinkamai jais pasirūpinti, nurodo Europos gyvūnų maisto gamintojus vienijanti organizacija FEDIAF.

Vanduo. Ir šeimininkams, ir augintiniams vasarą svarbi tinkama hidratacija. Gyvūnams turi būti nuolat užtikrinama prieiga prie švaraus, gaivaus vandens. Vienas iš metodų, jei esate namuose, – visur išdėlioti dubenėlių su vandeniu.

Perkaitimas. Kai kuriems augintiniams sudėtinga reguliuoti savo kūno temperatūrą ir atsivėsinti. Svarbu, kad jie laiką leistų ramioje ir patogioje aplinkoje. Be to, ribokite savo augintinių veiklą lauke karščiausiu dienos metu. Jei turite šunį, pasivaikščiojimams rinkitės vėsesnį dienos laiką, pavyzdžiui, anksti ryte arba vėlai vakare.

Šešėlis. Pasirūpinkite, kad augintiniai turėtų galimybę pasislėpti šešėlyje – tiek lauke, tiek namuose. Patogiai aplinkai sukurti galima naudoti ventiliatorius arba oro kondicionierių. Taip pat gali padėti vėsinimo kilimėliai ar drėgni rankšluosčiai.

Automobiliai. Niekada nepalikite augintinio vieno automobilyje. Daug atostogautojų leidžiasi į ilgas keliones per vasaros atostogas, vis dėlto tiek namie, tiek išvykoje nepalikite neprižiūrimo augintinio automobilyje – per vasaros kaitrą tai gali būti labai pavojinga.

Gaiva: kai kuriems augintiniams sudėtinga atsivėsinti, todėl reikėtų pasirūpinti, kad jiems būtų pasiekiamas vanduo. / pixabay.com nuotr.

Karšti paviršiai. Atminkite, kad augintinio letenos gali nudegti ant karštų paviršių. Jei vedžiojate šunį vėsesniu paros metu, tai – ne problema. Tačiau jūsų sode auganti žolė taip pat gali įkaisti ir nudeginti jūsų augintinio letenas, todėl būkite atsargūs.

Stebėkite dėl šilumos smūgio. Jei įtariate, kad augintinis patyrė šilumos smūgį, nuveskite ar nuneškite jį į vėsią vietą, paduokite vandens ir kreipkitės patarimo į veterinarijos gydytoją.

Blusos, erkės ir uodai. Parazitai daugiausia žalos pridaro vasarą. Įsitikinkite, kad jūsų augintiniai yra apsaugoti tinkamomis blusų ir erkių atbaidymo priemonėmis. Smulkūs žinduoliai, tokie kaip jūrų kiaulytės, gali nukentėti nuo užkrėtimų, todėl būkite atsargūs ir pasitarkite su veterinarijos gydytoju dėl gydymo.

Suplanuokite priežiūrą. Jei planuojate vasaros atostogas be augintinio, įsitikinkite, kad pasirūpinote patikima augintinio priežiūra jūsų atostogų metu. Laikinas prižiūrėtojas turi būti informuotas apie augintinio kasdienį režimą, maistą ir turėti veterinarijos gydytojo kontaktus.

Atlikite namų darbus, jei keliaujate kartu. Jei keliaujate į užsienį, privalote atlikti tam tikrus namų darbus, kadangi reikalavimai dėl augintinio skiriasi, priklausomai nuo kelionės vietos. Pasitarkite su veterinarijos gydytoju. Tikėtina, kad reikės tam tikrų dokumentų ar galios karantino reikalavimai. Įsitikinkite, ar jūsų turimas draudimas apima ir augintinio gerovę. Nuvykę į atostogų vietą, susiraskite artimiausią veterinarijos kliniką. Jei keliaujate netoli, stenkitės išlaikyti dienos režimą, kiek įmanoma, panašų į tą, kokiu augintinis gyvena ne atostogų metu.

Apetitas. Stebėkite augintinio apetitą. Vasaros karštis gali paveikti jūsų augintinio apetitą, o bet kokie rutinos pokyčiai gali sukelti nerimą, dėl ko apetitas taip pat mažėja. Galite padėti savo augintiniui užtikrindami kuo įprastesnę kasdienę aplinką ir sudarydami vėsią aplinką šėrimo metu. Gali tekti augintiniui ėdalo duoti dažniau ir mažesnėmis porcijomis. Pasirūpinkite, kad ėdalas būtų visuomet šviežias, ir stebėkite augintinio hidrataciją.

„Kai arbūzų tiek mažai, tai ir jų kaina išauga, bet ir tai nepadeda. Nemažai ūkininkų jau parduoda savo laukus, nes visai nepavyksta užsidirbti“, – kalbėjo vienas Ispanijos ūkininkas.

Negausus derlius Ispanijos prekybininkus verčia smarkiai kelti kainas.

„Taip, šiuo metu turime tikrai daug mažiau arbūzų ir melionų, tad parduodame brangiau. Įprastai jų kaina vasarą būna bent perpus mažesnė nei dabar“, – teigė viena prekybininkė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vietos gyventojai sakė, pamačius, kad kilogramas arbūzų kainuoja beveik 2 eurus, noras pirkti iškart dingsta.

„Ar kas kada nors girdėjo, kad arbūzas kainuotų 10 ar 12 eurų, tai tiesiog beprotybė. Bet aš manau, kad tai dėl sausros, nes visai nelijo. Žinoma, melionai ar arbūzai yra nedrėkinimo žemės vaisiai, bet jiems vis tiek reikia bent kiek vandens. Jei visai nelyja – jie stebuklų irgi negali padaryti“, – savo mintimis pasidalino pirkėja.

Prekybininkai neslėpė, kai vaisių iš ūkininkų gaunama tiek mažai, tai pardavimus tenka stipriai normuoti.

Žinoma, kad žmonės skundžiasi didelėmis kainomis, bet mes nieko negalime padaryti.

„Vakar iš viso nė vieno arbūzo neradome. Net dukra manęs klausė, ar dabar jų iš vis kur nors galima nusipirkti. Atsakiau, kad nežinau“, – komentavo kita ūkininkė.

Lietuvos prekybos centruose vaisių netrūksta.

„Šiuo metu mūsų asortimente yra ispaniškų, besėklių arbūzų ir įvairių kaulavaisių, pavyzdžiui, persikų, nektarinų“, – kalbėjo „Maximos“ atstovė ryšiams su žiniasklaida Raminta Gecevičiūtė.

Tačiau prekybininkai pastebi, kad kai kurių vaisių iš Ispanijos atvežama vis mažiau.

„Arbūzus vežame iš Graikijos dėl to, kad tiekimo kaina yra mažesnė ir galime pasiūlyti mažesnę kainą ir savo pirkėjams. Melionus vežame iš Ispanijos ir iš tikrųjų šiuo metu yra susidariusi situacija, kai derlius jau mažėja“, – teigė „IKI“ komunikacijos vadovė Valda Budrienė.

„Šiemet Ispanijoje dėl alinančių karščių išties gauname informacijos iš partnerių, kad labiausiai paveikti yra melionai ir arbūzai dėl smėlio audrų ir dėl mano minėtų alinančių karščių. Dažniausiai melionai ir arbūzai būna su įvairiais nudegimais“, – sakė „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Eglė Krasauskienė.

„Trūkumo šiuo metu kol kas nejaučiame, bet signalų, kad derlius menksta iš Ispanijos tikrai turime. Tad jau dabar apie tai galvojame ir ieškome tam alternatyvų“, – kalbėjo „Maximos“ atstovė ryšiams su žiniasklaida.

Ar kas kada nors girdėjo, kad arbūzas kainuotų 10 ar 12 eurų, tai tiesiog beprotybė.

Anot prekybininkų, vasarą užsakinėti ispaniškų vaisių dažniausiai neapsimoka, nes jų kaina būna didelė. Štai ispaniški arbūzai Lietuvoje irgi nepigūs – po 2 eurus, o, pavyzdžiui, graikiški – daug pigesni.

„Vežamės daugiausia kaulavaisius, tai yra – abrikosai, nektarinai ir panašiai. Tai su jų tiekimu nėra jokių sunkumų“, – teigė „IKI“ komunikacijos vadovė.

Ispanai sakė, kad be arbūzų išgyventi vasarą jiems labai sunku.

„Tai yra pagrindinis vasaros vaisius, aš net nežinau, ką kita žmonės pirks, nes dabar visi vaisiai labai brangūs“, – sakė viena kalbinta ispanė.

„Aš nežinau, ar visus vaisius išveža į užsienį, ar kaip, bet pas mus jų labai mažai. Ir viskas taip brangu. Kai arbūzas kainuoja beveik 5 eurus, tai yra beprotiška“, – juokėsi kita ispanė.

„Viskas labai pabrango, ne tik arbūzai. Viskas dabar brangu“, – teigė kalbinta moteris.

„Žinoma, kad žmonės skundžiasi didelėmis kainomis, bet mes nieko negalime padaryti“, – komentavo ispanų prekybininkė.

„Dėl aukštos temperatūros archeologinių vietovių tvarkaraščiai (...) bus pakeisti, [šios vietovės] bus uždarytos nuo vidurdienio iki 17 val. 30 min. (ir Lietuvos laiku)", – paskelbė Graikijos kultūros ministerija.

Rumunijoje, ypač pietinėje ir vakarinėje jos dalyje termometro stulpelis rodo 40 laipsnių karščio, o asfaltas įkaista iki 50 laipsnių. Autobusų stotys su skardiniais stogais įkaito iki 52 laipsnių, todėl nenuostabu, kad daugeliui čia prireikė greitosios pagalbos. Vien Bukarešte medikai per dieną suskaičiavo iki 300 greitosios pagalbos iškvietimų.

Karščio pavojų skelbia ir Italija, kur saulė svilina iki 42 laipsnių. Italijos sveikatos apsaugos ministerija paragino regionus sustiprinti pagalbos į namus tarnybas, kad vyresnio amžiaus ir rizikos grupėse esantiems žmonėms nereikėtų eiti į lauką, jei jiems prireiktų medicininės pagalbos.

„Šiuo laikotarpiu sulaukiame apie 20-25 proc. daugiau skambučių, deja, taip yra dėl alinančio karščio. Yra daug asmenų, daugiausia pagyvenusių ar vienišų, kuriems reikia pagalbos“, – teigė Italijos „Raudonojo kryžiaus“ reagavimo padalinio vadovas Massimo La Pietra.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau tūkstančiai žmonių Italijoje yra benamiai ir jiems su alinančia kaitra tenka kovoti patiems. Tiesa, „Raudonojo kryžiaus“ savanoriai vakarop išeina į Romos centrą ieškoti tų, kuriems gali prireikti pagalbos ir dalina papildomus butelius vandens.

„Be abejo, karštis yra tam tikra prasme mažesnė problema nei šaltis, turint omenyje, kad dažnai žiemą būna taip šalta, lyja ir benamiams tenka ieškoti pastogės. Nepaisant to, karštis sukelia daugybę kitų problemų, pavyzdžiui, žmonės turi odos problemų, labiau kenčia nuo nuovargio, yra silpnesni“, – aiškino „Raudonojo kryžiaus“ savanoris Andrea Piras.

58-erių metų Settimo jau kelerius metus neturi būsto ar giminaičių, į kuriuos galėtų kreiptis. Socialinio būsto laukiantis vyras pasakojo, kaip jis tveria Italiją užklupusį afrikinį karštį.

„Karščiausiomis valandomis važiuoju autobusu arba metro, stengiuosi pagauti tą, kuriame įjungtas kondicionierius ir apvažiuoju kelis kartus. O vėliau, po pietų, apie 16 val. stengiuosi eiti į parką, ieškoti pavėsio“, – dalijosi vyras.

Iš Afrikos atslenkantis karštis  alina ir serbus. Septyniuose Serbijos miestuose buvo išmatuota 37 laipsnių temperatūra. Dėl labai aukštos temperatūros pirmadienį pirmą kartą šią vasarą visoje Serbijoje buvo paskelbtas raudonojo lygio pavojus.

Meteorologai teigia, kad karščio banga tęsis visą savaitę.

„Katės gal kažkiek pasisaugo pačios, lenda į pavėsį, pasislepia, o šunys ne visada protingai elgiasi. Pavyzdžiui, mano šuo labai mėgsta saulėje kepintis ir kol aš pati nepasakau, nepatraukiu nuo saulės, tai jis ir nenueina“, – teigė „Dr. Vet“ veterinarijos gydytoja Eglė Meškelytė-Kazlauskė.

Norint apsaugoti augintinį nuo perkaitimo, reikėtų stengtis nelaikyti gyvūno tiesioginėje saulėje, kuo dažniau nuvesti jį į pavėsį. Saugant šunų pėdas, rekomenduojama vengti pasivaikščiojimų karštais paviršiais, tokiais kaip asfaltas, smėlis ar plytelės.

„Vasaros sezonu būtų geriausia, kad tas pasivaikščiojimas būtų anksti ryte, kol dar nėra visiškos kaitros ir vakarinį pasivaikščiojimą reikėtų nukelti į vakarą, kai jau ima vėsti oras. Reikėtų nebedaryti fizinių treniruočių, stengtis nežaisti su gyvūnu lauke, atsisakyti kamuoliukų ar pagalių mėtymo“, – patarė „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ koordinatorė Lina Vaitekūnaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Specialistai tikina, kad vasaromis nuo perkaitimo labiausiai reikėtų saugoti tuos gyvūnus, kurie serga lėtinėmis ligomis arba turi kraujagyslių ar širdies sutrikimų. Veterinarai sako, kad didžiausia šilumos smūgio rizika iškyla tuomet, kai gyvūnas yra paliekamas mašinoje.

Šuo tikrai pasikeičia, jis tampa neramus arba kaip tik gali būti labai apatiškas.

Apsaugoti gyvūnus nuo saulės pavyksta tikrai ne visada, todėl visi augintinių šeimininkai turėtų žinoti, kokie yra pagrindiniai perkaitimo požymiai.

„Šuo tikrai pasikeičia, jis tampa neramus arba kaip tik gali būti labai apatiškas. Gali pradėti seilėtis, intensyviai lekuoti, ieškoti galbūt kažkokios vėsesnės vietos, gali net vemti ar viduriuoti“, – aiškino E. Meškelytė-Kazlauskė.

Pastebėjus, kad gyvūno sveikata po pabuvimo saulėje suprastėjo, būtina kuo skubiau imtis priemonių.

„Jeigu tai įvyksta lauke, tai reikėtų būtinai guldyti pavėsyje ant žolės, šlakstyti vandeniu – jis neturi būti ledinis, turi būti vėsus“, – tvirtino L. Vaitekūnaitė.

Veterinarijos gydytoja patarė rankšluosčius, suvilgytus vandeniu, dėti ant gyvūno kūno, aplink galvą, ant pėdučių, tačiau jokiais būdais nelaikyti augintinio vandenyje.

Specialistai sako, kad jei šuo jaučiasi visai prastai, vėsūs rankšluosčiai jau gali ir nepadėti – tokiu atveju gyvūnas turi būti kuo skubiau nugabentas į veterinarijos kliniką.