Numatyta, kad tarybai informavus perkančiąją organizaciją apie įsiteisėjusį nutarimą, kuris nebuvo apskųstas teismui arba šiam patvirtinus jos išvadas, privaloma kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, pranešė Konkurencijos taryba. 

Jeigu neįrodoma kitaip, laikoma, kad konkurenciją ribojančiais susitarimais konkursuose padaroma žala prilygsta 10 proc. sutartyje nurodytų prekių, paslaugų, darbų vertės, o jeigu sutartis nutraukiama, – nuo atliktų mokėjimų.

Jeigu draudžiamo susitarimo dalyvis savanoriškai sumokės arba įsipareigos sumokėti kompensaciją už padarytą žalą, dėl jos išieškojimo nereikės imtis papildomų veiksmų.

Konkurencijos taryba per metus vidutiniškai nustato du–tris draudžiamus konkurentų susitarimus. Iš visų per pastaruosius dešimt metų nustatytų susitarimų maždaug pusė buvo karteliai viešuosiuose pirkimuose.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos skaičiavimu, karteliai kainas padidina 10–20 proc., o tarp viešųjų pirkimų dalyvių – iki 30 proc.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) trečiadienį nusprendė, kad Konkurencijos taryba pagrįstai skyrė baudą bendrovei už tai, kad ji kartu su konkurentėmis derino pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose ir tik imitavo konkurenciją, pranešė taryba.

„Sotėja“, kuri vienintelė skundė tarybos nutarimą, neginčijo pažeidimo aplinkybių bei fakto, kad sudarė draudžiamą susitarimą. Bendrovė teisme siekė įrodyti, kad skiriant sankcijas nebuvo užtikrintas vienodo požiūrio principas, tačiau šiuos argumentus VAAT atmetė.

Teismo vertinimu, „Sotėja“ neįrodė jokių aplinkybių, kurios būtų susijusios su bendrovės pasyvumu ar kitaip pasireiškusia nedidele įtaka pažeidimo padarymui bei aiškiai liudytų, kad bauda turėtų būti sumažinta.

Pernai gruodį Konkurencijos taryba nustatė, kad nuo 2016 iki 2019 metų skirtingais laikotarpiais bendrovės „Sanitex“, „Sotėja“, „Maistulis“ ir „Egilėja“, tarpininkaujant „Selnerai“, derino komercinius pasiūlymus, įskaitant kainą, 101 viešajame pirkime maisto produktams pirkti įvairioms visoje Lietuvoje veikiančioms švietimo ir socialinėms įstaigoms.

„Sanitex“ už kartelį buvo skirta 12,663 mln. eurų bauda – jei įmonė nebūtų prisipažinusi ir bendradarbiavusi su Konkurencijos taryba, bauda jai būtų 75 proc. didesnė. „Maistuliui“ skirta 74,6 tūkst., eurų, „Sotėjai“ – 40 tūkst. eurų, „Selnerai“ – 4,7 tūkst. eurų, „Egilėjai“ – 3,5 tūkst. eurų baudos.

Kaip skelbiama pranešime spaudai, praėjusiais metais institucija nustatė du konkurenciją ribojančius susitarimus. Pripažinta, kad Lietuvos notarų rūmai ir jų prezidiumo nariai, nustatydami atlyginimo už notarinius veiksmus dydžius ir jų apskaičiavimo tvarką, sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą. Kartelį sudarė ir 26 vairavimo mokyklos bei Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija, susitarusios pakelti vairavimo kursų kainas Vilniuje, Kaune bei Jurbarke. Iš viso pažeidėjams skirta 707 800 eurų baudų.

Asociacijos veiksmus tyrę Konkurencijos tarybos ekspertai užfiksavo, kad 15 sostinės mokyklų ne tik susitarė padidinti visų vairavimo mokymo kategorijų (A, B, C, CE, D) ir jų kombinacijų įkainius, tačiau siekė, kad nustatytą kainų lygį taikytų ir kitos vairavimo mokyklos Vilniuje. Susitarimo dalyviai, valdantys vairavimo aikšteles, grasino konkurentams nutraukti su jais sudarytas aikštelių nuomos sutartis, jeigu šie nepakels paslaugų įkainių iki nurodyto kainų lygio.

Pagal pranešimą, į draudžiamą susitarimą įtraukti kuo daugiau konkurentų siekė ir keli sostinėje veikiantys proginių drabužių nuomos ir pardavimo salonai, sudarę kartelį ir susitarę taikyti vestuvinių suknelių matavimo mokestį. Už šį pažeidimą 2017 m. 12 bendrovių nubaudusi Konkurencijos taryba išsiaiškino, kad pasiūlymą taikyti bendrą mokestį 2016 m. iš viso gavo 22 Vilniaus salonai.

Konkurencijos tarybos narė Dina Lurje teigė, kad pastaraisiais metais ypač išryškėjo tendencija, patvirtinanti, kad konkurenciją ribojančių susitarimų tyrimai tampa sudėtingesni, didėja atliekamų tyrimų apimtis, tiriamų ūkio subjektų bei atliekamų tyrimo veiksmų skaičius.

Praėjusiais metais konkurencijos ekspertai iš viso tyrė 92 ūkio subjektus, veikiančius skirtinguose pramonės, prekybos ir paslaugų teikimo sektoriuose: notarinių paslaugų, vairavimo mokymo paslaugų, statybų, automobilių atsarginių dalių, paukštienos prekybos, komunalinių bei teritorijų tvarkymo paslaugų.

Tiek Konkurencijos taryba, tiek teismai susitarimus dėl kainų nustatymo vertina kaip sunkius konkurencijos teisės pažeidimus, nepaisant to, kokio dydžio ūkio subjektai būtų juos sudarę.

Konkurencijos tarybos nuotr.

Konkurencijos taryba pranešė, kad trečiadienį trys institucijos pasirašė trišalę bendradarbiavimo sutartį.

Anot pranešimo, sutartis leis efektyviau išnaudoti institucijų potencialą suteikiant tarpusavio ekspertinę pagalbą bei dalinantis reikšminga informacija atliekant tyrimus dėl korupcijos, viešųjų pirkimų pažeidimų ir konkurenciją ribojančių susitarimų viešuosiuose pirkimuose, taip pat keliant institucijų darbuotojų kvalifikaciją.

Sutarties įgyvendinimą institucijos užtikrins rotacijos principu. Šalių susitarimu nuspręsta, jog kuravimo procesą pradės Konkurencijos taryba, 2018 metais jį tęs VPT, o 2019 metais – STT.