Naujausiais 14 val. duomenimis, vandens lygis upėje siekia 293,5 cm, kai riba – 280 cm, pažymi savivaldybės atstovas.

„Vandens lygis šiandien kilo po 2 centimetrus per valandą, bet pastarąją valandą pakilo tik 1 centimetru. Tai tikimės, kad gal ta didžioji banga jau bus praėjusi“, – Eltai teigė M. Poimanskis.

„Tai kelia susirūpinimą. Tas vandens debitas yra atėjęs pas mus nuo Dangės upės aukštupio – tai Kretingos rajono pusės“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Tai kelia susirūpinimą.

Taip pat, pasak A. Vaitkaus, kilus potvyniui uostamiestyje vis aktualesnė problema yra tai, kad Klaipėdos vandenims nėra žinoma pusės miesto lietaus nuotekų sistemos būklė.

„Per 30 metų yra inventorizuota tik 50 proc. lietaus nuotekų sistemos. Klaipėdos vandenys šiandien nežino likusios 50 proc. nuotekų sistemos dalies būklės“, – pažymi A. Vaitkus.

Pasak mero, pastaruoju metu uostamiesčiui potvynio pavojus darosi vis aktualesnis, nes per pastaruosius kelis dešimtmečius ženkliai pakilo vandens lygis Baltijos jūroje.

K. Balkūno / ELTOS nuotr.

Kartenoje situacija stabilizavosi

Tuo metu, nors potvynis Kartenoje kol kas neslūgsta, situacija apylinkėse – stabili, sako miestelio seniūnė Arūnė Putvinienė.

„Situacija kol kas stabili. Ryte buvome viršiję stichinį Minijos pakilimo lygį, ji išsiliejusi iš krantų, bet kol kas – stabilu. Vanduo laikosi tiek, kiek buvo ryte, bet daugiau nebekyla“, – Eltai teigė A. Putvinienė.

„Vandens lygio reguliuoti neįmanoma. Čia toks va gamtos reiškinys, kai žmogus, turbūt, bejėgis prieš gamtos stichiją. Padaryti nelabai galime ką“, – sakė Kartenos seniūnė.

Pasak jos, prie potvynio Kartenos gyventojai jau pripratę.

„Didžiąja dalimi yra aplieti kiemai. Jei į namus dar nepatenka vanduo, kiemai jau visi apsemti. Ir ganyklos gyvulių. Užsemtose teritorijose namų nėra. (...) Tiesioginio pavojaus namams miestelyje nėra. Kartenos žmonės pripratę jau, ne pirmas kartas, kasmet tas pats“, – sakė A. Putvinienė.

ELTA primena, kad potvynis Kretingoje prasidėjo antradienį po pietų, kai iškrito kone viso lapkričio mėnesio kritulių kiekis. Dėl smarkių liūčių savivaldybė surengė ekstremalių situacijų valdymo posėdį ir paskelbė ekstremalią situaciją dėl taršos pavojaus, į aplinką teko paleisti nuotekų.

Remiantis 1991–2020 m. duomenimis, didžiausiu kritulių kiekiu pasižymi vakarinė Lietuvos dalis ir ypač vakarinė Žemaičių aukštumos dalis. Čia per metus iškrenta apie 800 mm kritulių.

Tačiau pats didžiausias kritulių kiekis, daugiau nei 900 mm per metus, pasitaiko labai nedideliame Lietuvos plotelyje.

Lietūs dažniausiai merkia teritoriją tarp Vėžaičių ir Kartenos, tarp Klaipėdos ir Kretingos rajonų. Būtent šie šalies taškai pasižymi didžiausiu kritulių kiekiu, vidutiniškai čia iškrenta net po 906 mm per metus, o Lietuvos vidurkis – 695 mm.

Lietūs dažniausiai merkia teritoriją tarp Vėžaičių ir Kartenos, tarp Klaipėdos ir Kretingos rajonų.

Šiose vietovėse kritulių yra daugiausia dėl keleto priežasčių. Pirma, vietovės yra netoli jūros, iš kur paprastai atkeliauja ciklonai, dėl mūsų krašte vyraujančios atmosferos cirkuliacijos.

Na o svarbiausia – vietovės yra priešvėjiniuose Žemaičių kalvų šlaituose, todėl čia iškrenta papildomi, dėl esamo reljefo susiformavę krituliai.

Taip būna visada, kai slinkdamos oro masės savo kelyje atsimuša į kalnus ar kalvas.

Oras, kyla į viršų, taip bando praslinkti pro aukštumas, pakilęs atšąla ir tai sukelia debesyse esančios drėgmės kondensaciją, susidariusi papildoma drėgmė iškrenta.

Pasak sinoptikų, jei šių Žemaitijos "Alpių" nebūtų, tuomet metinis kritulių kiekis sumažėtų maždaug 100–150 mm , o tai yra 20 proc.

Priešinga situacija yra kitoje Žemaičių aukštumų pusėje. Kritulių kiekis sumažėjęs, nes ten susiformavusi kritulių šešėlio zona.

Aunuvėnuose (Kelmės r.), vos už 80 km į rytus nuo Kartenos, kritulių kiekis siekia tik 572 mm. Tai yra net 334 mm arba trečdaliu mažiau kritulių nei Kartenoje.

Taigi, kalnų efekto toli ieškoti nereikia. Krituliams įtaką daro net ir apie 150–200 m aukščio kalvos.

„Laimingo atsitiktinumo dėka savaitgalį Kartenoje pavyko išvengti skaudžios nelaimės, kuomet po gausaus lietaus sugriuvo vieno iš miestelio pakraštyje įrengto tvenkinio pylimas.

Vietos gyventojų teigimu, pylimas greičiausiai griuvo naktį iš penktadienio į šeštadienį. O vertinant tai, kaip šiandien atrodo „jau buvusio“ tvenkinio prieigos bei už kelių dešimčių metrų nuo jo esantis keliukas, akivaizdu, kad vandens srovės būta itin stiprios. Tad visa laimė, kad greta nėra gyvenamųjų namų bei tuo metu pro šalį nevažiavo nė vienas automobilis.

Aplinkosaugininkai apie įvykį informuoti. Savo ruožtu seniūnija jau sprendžia, kaip kuo greičiau atstatyti išplautą keliuką. Tvenkinio bendrasavininkai taip pat jau nustatyti bei artimiausiu metu su jais  bus susitikta dėl susidariusios situacijos“, – rašoma mero feisbuko paskyroje.

Kartenos katalikiškoje palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje nustatytas naujausias COVID-19 židinys – koronavirusas nustatytas 22 pacientams ir penkiems darbuotojams.

„Jau vakar tie sprendimai su savivaldybe buvo ieškomi. Ten vienas yra toks niuansas, kad eina magistralinis kelias į Šiaulius, į Palangą, tai sudėtinga taip visiškai apriboti judėjimą, bet vakar policija patruliavo, saugojo perimetrą, taip pat buvo konkreti įstaiga taip pat apsupta ir izoliuota, kad prie jos neprieitų kiti žmonės“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministrė.

„Šiandien bus ieškoma sprendimų, ar nereikia tikrai to miestelio taip pat uždaryti kaip Nemenčinės, bet pagrindiniai sprendimai yra medikų ir infektologų, kurie vertina, kaip gali paplisti vienoje ar kitoje vietoje tas virusas“, – sakė ji.

Pasak R. Tamašunienės, sprendimas bus priimtas ketvirtadienį, nes jau vakare pareigūnai planuoja pradėti intensyvesnę kontrolę Lietuvoje.

Vis dėlto griežtų kontrolės priemonių visoje šalyje, tokių kaip per Velykų savaitgalį, Lietuvoje įvesti neplanuojama.

„Ribojimų judėjimo neplanuojama taikyti kaip buvo Velykų savaitgalį“, – sakė ministrė.

Pasak jos, Lietuvoje patruliuos apie 800 ekipažų, kurie stebės, ar laikomasi karantino sąlygų.

„Rizikos grupėje esantis pacientas Kartenoje slaugytas nuo praėjusių metų lapkričio pabaigos. Jį planuota perkelti į paliatyviąją slaugą, todėl prieš tai buvo paimtas mėginys dėl koronaviruso bei buvo sulaukta teigiamo rezultato. Asmuo jau yra pervežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę“, – feisbuke rašė meras.

Jo teigimu, slaugos ligoninėje yra 28 pacientai, kurie šiuo metu tikrinami dėl koronaviruso, taip pat tikrinami ir ligoninės darbuotojai.

„Personalui mėginiai buvo paimti ir prieš savaitę. Visi jie buvo neigiami. Tiesa, tąkart koronavirusas buvo patvirtintas vienai ligoninės darbuotojai, tačiau ji turėjo nedarbingumą ir jau mėnesį ligoninėje nedirbo“, – teigė A. Kalnius.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai, anot mero, šiuo metu vykdo epidemiologinį tyrimą, taip pat su ligoninės vadovais sprendžia dėl personalo izoliavimo, srautų atskyrimo bei imasi kitų reikalingų veiksmų.

Lietuvoje koronavirusas iki šiol nustatytas 1344 žmonėms, 44 asmenys mirė, 536 pasveiko.

Pagrindinę festivalio dieną – rugpjūčio 3-iąją – žiūrovai nusikels į XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Žemaitiją, kur jų lauks viduramžių miestelis. Čia istorijos entuziastai iš Lietuvos ir kitų šalių demonstruos atkurtus viduramžių žemaičių amatus, vyks kūrybinės dirbtuvės, kur kiekvienas norintis galės savo rankomis išmėginti archajinį amatą.

Galėsite išvysti ir riterių karo stovyklą: vienoje pusėje telksis LDK kariuomenė, kurią sudarys ne tik svečiai iš tolimiausių Didžiosios Kunigaikštystės kampelių, bet ir kariuomenės branduolys – žemaičių pulkai, kitoje – vokiečių Ordino riteriai su svečiais iš vakarų Europos. Renginio metu priešų stovyklos kunkuliuos besiruošiančių kovai karių šurmuliu, žvangančiais ginklais. Vyks interaktyvios ginkluotės ir šarvuotės ekspozicijos, kur kiekvienas norintis galės Viduramžių žemaičių šarvų kopijas pasimatuoti ar su Europos riteriais nusifotografuoti. Čia pat galės savo rankos miklumą ir akies taiklumą išbandyti: pasvaidyti į taikinį karo kirvį ar ietį. 

Na ir vienas įspūdingiausių įvykių – riterių kautynės. Jų metu žiūrovams bus pristatoma LDK ir Vokiečių Ordino šarvuotė bei ginkluotė, kovos būdai. Efektingos ir labai tikroviškos kovos bus komentuojamos profesionalaus ginkluotės istoriko, supažindinant žiūrovus su atskirų LDK regionų (žemaičių, lietuvių ir rusėnų), ginklų išskirtinumais ir specializacijomis. Žiūrovams bus pristatytos visos įmanomai atkurtos LDK kariuomenės rūšys: nuo pašauktinio pėstininko iki Didžiojo Kunigaikščio.

Istorijos gurmanams paruošta staigmena: pirmą kartą Žemaitijos regione Kartenos festivalio žiūrovams bus pristatyti unikalūs Lietuvos ir Žemaitijos Didžiojo Kunigaikščio Kęstučio ir jo sūnaus Vytauto šarvuotės komplektai, atkurti pagal jų 1379 metų oficialius antspaudus!

Festivalio programoje dalyvaus įvairūs folkloro kolektyvai ir kapelos iš viso Žemaitijos regiono, alternatyviosios ir populiariosios lietuviškos muzikos atlikėjai. Rugpjūčio 2 d. – festivalio atidarymas ir Sauliaus Prūsaičio koncertas, o rugpjūčio 3 d. išgirsite multiinstrumentalistą Saulių Petreikį, paruošusį su vokaliste ir grupe išskirtinę, tik Kartenos festivalio klausytojams skirtą programą. Ausis malonins ir grupės „Elnio rago miškas“ bei „MemelBand“, folkloro ansambliai, kapelos.

Rugpjūčio 3 d. vakare festivalio kulminacija – išskirtinė ir niekur kitur pasaulyje neregėta, kvapą gniaužianti žvakių ir šviesos instaliacija ant Kartenos piliakalnio, kuri nukels mus į   tolimosios kuršių ir žemaičių praeities klodus, primins mūsų baltiškasias šaknis ir simbolius.

Festivalio programoje dalyvaus įvairūs folkloro kolektyvai ir kapelos iš viso Žemaitijos regiono, alternatyviosios ir populiariosios lietuviškos muzikos atlikėjai. Rugpjūčio 2 d. – festivalio atidarymas ir Sauliaus Prūsaičio koncertas, o rugpjūčio 3 d. išgirsite multiinstrumentalistą Saulių Petreikį, paruošusį su vokaliste ir grupe išskirtinę, tik Kartenos festivalio klausytojams skirtą programą. Ausis malonins ir grupės „Elnio rago miškas“ bei „Memel Band“, folkloro ansambliai, kapelos.

Kuršių ir žemaičių istorinę dvasią rugpjūčio 3 d. žadins senųjų amatų ir tautodailės mugė, žemaičių karybos miestelis, lietuvių senųjų lauko žaidimų kiemas, interaktyvios ginkluotės ir šarvuotės ekspozicijos, kuriose kiekvienas galės pasimatuoti Viduramžių žemaičių šarvus ar nusifotografuoti su riteriais, išbandyti savo taiklumą svaidydamas į taikinį kovos kirvį ar ietį. Vyks parodomoji karo stovykla, riterių kautynės. Lauks daug ir kitų netikėtumų bei visus traukianti piliakalnio žvakių liepsnų ir šviesų instaliacija, tapusi festivalio pagrindine ašimi.

Kartenos festivalis – tai atkuriamosios istorijos renginys, kuriame kiekvienas gali išvysti istorijos, nematerialaus kultūros paveldo ir išskirtinės bei autentiškos lietuviškos muzikos sintezę. Festivalis yra visiškai nemokamas ir skirtas visai šeimai. Šiemet Kartenos festivalis skirtas paminėti Žemaitijos ir vietovardžių metus, todėl veiklos ir reginių, prisotintų sodraus žemaitiškumo, bus apstu.

Pasak S. Paltanavičiaus, Kartena palieka įspūdį ne tik dėl nuostabaus grožio gamtos ir taip gamtininkų mylimų pievų, bet ir dėl žmonių bei jų pasakojamų mitų ir legendų, kuriomis gali ir patikėti, todėl tam, kad visu tuo įsitikintumėte, privalu atvykti kiekvienam.

Edukacinis užsiėmimas pavadintas "Kuršių pilies beieškant". Parko lankytojai ekskursijos metu bus supažindinami su Kartenos miestelio istorija. Keliautojai įtraukiami į kuršių pilies paieškas.

Tiesa, po neseniai pajūrį talžiusios audros vėjas pridarė žalos Kartenos piliakalniui.

"Šį kartą ne chuliganai, bet vėjas pasidarbavo Kartenos piliakalnio pažintiniame take. Būkite atsargūs eidami link Lurdo", – perspėjo Salantų regioninio parko direkcija ir pridūrė, kad greitu laiku tiltelis bus suremontuotas.

Netoli už Kartenos piliakalnio, kairiajame Minijos krante, Abakų kaimo pakraštyje nuo seno garsėja Kartenos Lurdas.

Čia įrengta akmenų mūro Lurdo grota su Lurdo Marijos skulptūra. Sakoma, kad prieš ją esančio šaltinio vanduo turi gydomųjų savybių.

1922 m. šioje šventa laikomoje vietoje buvo pastatyta medinė koplyčia, kurioje kiekvienų metų rugsėjo 8 d. vyksta pamaldos.

Edukacinė programa skirta ne tik gamtos mylėtojams, bet ir vaikams, besidomintiems istorijos įdomybėmis, norintiems pažinti išskirtinį Kartenos piliakalnio istorinį ir archeologinį kompleksą.

Pažintinio pasivaikščiojimo metu (maršrutas – apie 3 km) susipažįstama su piliakalniu, senovės kuršių gyvenviete, vietovės istorija ir mitologija, atliekamos užduotys. Aktyviai keliaujant Minijos slėniu stebima gamta, aplankomas ir mitologinis akmuo – Laumės kūlis.

Nelaimė įvyko trečiadienio vakarą apie 21.45 val. Kartenoje, pranešė policija.

Žvakių presavimo įranga sužalojo 38 metų darbuotojos ranką – moteris neteko kairės rankos pirštų. Ji taip pat susižalojo dešinės rankos pirštą.

Nukentėjusioji skubiai nuvežta į Klaipėdos universitetinę ligoninę.

Festivalyje „Kuršių genties vartus pravėrus“ vyks kovos, rekonstruktorių pasirodymai, įvairios rungtys ir senoviniai žaidimai, o vakare vietovę nušvies degantys aštuoni vartai ir 2 tūkst. žvakių.

Pasak šventę organizuojančios Salantų regioninio parko direkcijos vadovo Modesto Sečkaus, pernykštė patirtis parodė, kad žmonės išties susidomėję baltiškąja kultūra.

„Pernai ant Kartenos piliakalnio festivalį organizavome pirmą kartą ir tikrai nesitikėjome, kad susirinks per tūkstantį svečių. Supratome, kad festivalis „Kuršių genties vartus pravėrus" gali tapti tradicinis", - „Lietuvos žinioms“ sakė jis.