Liga daugiausiai pasireiškė vyresnio amžiaus karvėms Teksaso, Kanzaso ir Naujosios Meksikos valstijose, pranešė Žemės ūkio departamentas Vašingtone. Pastebėta, kad karvės ėmė mažiau ėsti ir duoti mažiau pieno. Manoma, kad karvės užsikrėtė nuo laukinių paukščių. Kai kuriuose paukščių gripo paveiktuose ūkiuose rasta negyvų laukinių paukščių.

Sukėlėjas aptiktas ir kai kuriuose nepasterizuoto pieno mėginiuose, teigiama toliau pranešime. Tačiau pavojaus pieno saugai ir prieinamumui JAV esą nėra.

Kol kas nėra duomenų apie tai, ar karvės užsikrėtė tik nuo laukinių paukščių, ar perdavė užkratą ir viena kitai. Remiantis pirmaisiais tyrimais, nenustatyta jokių H5N1 viruso pokyčių, dėl kurių jis būtų lengviau perduodamas žmonėms. Šis pavojus esą lieka nedidelis.

„Yra toks didelis pasiilgimas tų kainų, kurios buvo 2022 metais. Praėjusiais metais kainos stipriai nukrito, dabar jos stabilizavosi ir mažiausią kainą gauna tie, kurie turi labai mažus ūkius, kur vidurkis turbūt 2,5–3,5 karvės“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, stambesni pieno ūkiai už parduodamą pieną gauna stabilią, didesnę nei savikaina kainą.

„Pakeisti rinkos konjunktūros, grąžinti į 2022 metus – tas aukštas supirkimo kainas – tikrai nėra jokių prielaidų“, – teigė ji.

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas LRT radijui ketvirtadienį sakė, kad nesprendžiant, jo teigimu, tebesitęsiančios pieno krizės žemdirbių bendruomenė gali atnaujinti protestus.

Praėjusiais metais kainos stipriai nukrito, dabar jos stabilizavosi ir mažiausią kainą gauna tie, kurie turi labai mažus ūkius, kur vidurkis turbūt 2,5–3,5 karvės.

 

Anksčiau BNS jis teigė, kad svarbiausias ir ne vienerius metus keliamas klausimas dėl pieno kainų lieka „mirties taške“, esą daliai ūkių sunku išsilaikyti. Jis priminė, kad kovo 20-ąją vyks dar vienas žemdirbių atstovų susitikimas su I. Šimonyte.

Premjerė savo ruožtu sako, kad su ūkininkų bendruomene bus diskutuojama dėl galimų sprendimų, tačiau būtina įvertinti galimas pasekmes smulkiems pieno ūkiams.

„Girdisi, kad kažkur įstatyme reikia tą kainą parašyti, neleisti už mažesnę kainą nupirkti. Galima daug dalykų parašyti įstatyme, bet reikia įsivertinti, kokios bus to pasekmės. Jos gali būti tokios, kad tie mažiausi ūkiai apskritai neturės galimybių savo pieno parduoti“, – ketvirtadienį kalbėjo I. Šimonytė.

Naują Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo redakciją Vyriausybė parlamentui pateikė dar praėjusį pavasarį, tačiau projekto svarstyme padaryta pertrauka, nesulaukus pritarimo Kaimo reikalų komitete.

Projektas netrukus turėtų grįžti į parlamento darbotvarkę, jį aptarus su žemdirbiais bei užbaigus ekspertinį teisės akto vertinimą.

„Šiuo metu labai šlapia dirvose. Neturim, kur jau dėt, prisikaupę rezervuarai ir nežinom, ką per žiemą darysim. Reiks ūkį uždaryt“, – kalbėjo L. Ėringienė.

Ūkininkė sako, kad vienintelė išeitis – sauskelnės karvėms.

„Bandysim pampersą dėt, tik nežinau pro kur ir už ko, ar po uodega parišt. Iki ko nusigyvenom, kad karvės turės būt su pampersais“, – sakė ūkininkė.

Lauke stovi 300 kub. m rezervuaras, kuris jau beveik pilnas.

„Iki kovo 30 d. jau turi būt viskas. Bet dar tik menesis laiko, kaip gyvuliai tvarte ir jau pusė lagūnos pripildyta. Nors čia logiškai dar ne srutos, didesnė dalis vandens yra“, – teigė moteris.

Jeigu srutas ūkininkai sugalvotų išpilti, jiems gresia baudos nuo 250 iki daugiau nei 1000 eurų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Neduok Dieve, susikaups, o tikrai susikaups viskas, pagal dabartinę situaciją, atvažiuos gamtos apsauga ir jeigu pamatys, kad bent vienas lašelis teka kažkur į gruntą, viskas, jau bauda. Pirma – tiesiog bauda, antra – atsisakysi karvininkystės ūkio. Karvės į Krekenavą arba į Lenkiją, viskas“, – aiškino Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.

Ūkininkai sako nesuprantantys, kaip mėšlas nekenkiantis vasarą, staiga gamtai pradeda kenkti rudenį, ypač klimatui šiltėjant ir žiemoms nebesant tokioms šaltoms.

„Sveiko proto trūksta. Tai, akivaizdu, kad čia nėra kažkoks nuodas, čia toj dirvoj labai greitai pasiskleistų. Tai kodėl neleisti šito vandenėlio ir visiems Lietuvos ūkininkams identiškose situacijose?“ – kalbėjo M. Maciulevičius.

Iki ko nusigyvenom, kad karvės turės būt su pampersais.

Aplinkos ministerija aiškina, kad rudenį keičiantis orams srutos ir mėšlas ima kenkti, jeigu patenka į gruntinius vandenis.

„Neigiamas poveikis vandenų būklei, nes taip supylus tokiom sąlygom, kokias turime dabar, tai tiesiog tos visos srutos nutekėtų į požeminį vandenį, pakliūtų į mūsų paviršines upes, ežerus ir galų gale nutekėtų į Baltijos jūrą“, – tikino Aplinkos ministerijos viceministrė Raminta Radavičienė.

Ūkininkai sako, kad gamtos sąlygos dar leistų išpilti srutas į lauką be didesnės žalos gamtai.

„Žemė dar neįšalus, dar galėtume išsivežt kažkiek. Tiktai nuo oro sąlygų iš tikrųjų priklauso. Nes terminas duotas, tai… Man atrodo, reikia į aplinką atsižvelgt“, – teigė L. Ėringienė.

Pasak viceministrės, situacijų, kokios buvo Klaipėdos apskrityje, kai viskas skendo ir vyko stichinės nelaimės, ateityje gali tik dažnėti, tad ūkininkai esą turi prisitaikyti, o ne ieškoti pasiteisinimų.

„Reikėtų prisitaikyti prie tokių reiškinių ir galų gale turim kalbėti apie didesnės talpos srutų talpyklas, apie mėšlidžių didesnius pajėgumus ir galbūt vėl galim kalbėti apie kažkokius paramos mechanizmus“, – sakė R. Radavičienė.

Ministerija nežada pratęsti mėšlo ir srutų išpylimo į laukus bendro termino Lietuvoje, tačiau esą bus kalbama su atskiromis savivaldybėmis ar ūkiais, kurie labiausiai nukentėjo nuo gamtos stichijų, kad ūkiai galėtų susitvarkyti.

„Tų pavienių atvejų… Kiekvienas Lietuvos pienininkas yra pavienis atvejis. Tai ką jie galvoja, kad su kiekvienu pavieniu atveju aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai važiuos ir žiūrės? Tai nelogiška“, – savo nuomonę išsakė Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Ūkininkai prašo terminą pratęsti iki gruodžio 1 d.

„Atėjo kaip uraganas, kokio nesam niekada gyvenime matę. Jei dūžta mašinų langai, tu sėdi ir net nesupranti, kas darosi“, – teigė ūkininkas.

Ūkininkai pasakoja, kad audra priartėjo labai staigiai, iš dangaus krito golfo kamuoliuko dydžio ledėkai.

„Atplaukė debesis, po 2 min. iš karto pradėjo ledais daužyti“, – kalbėjo ūkio darbininkas Arminas Stasiukonis.

Sandėlyje permirko apie 0,5 tūkst. t grūdų. Visą derlių dabar teks išdžiovinti, o tai ūkininkams kainuos papildomai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Daug ką vežėme lauk, viskas sumirkę. Jei ilgiau pastovės, bus viskas“, – sakė A. Stasiukonis.

„Aišku, džiovinsim. Bet, ką tu tikėjaisi, ką tu planavai, jau nebus to. Jei vešiu kažkur į firmas, tai jos nuskaičiuos už procentus“, – kalbėjo ūkininkas Gintautas Čiplys.

Žemės ūkio ministras žada padėti ūkininkams.

„Paprašysiu solidarumo dėl nukentėjusių ūkininkų nuolaidų džiovinant“, – sakė Kęstutis Navickas.

Žala milžiniška. Vien be derliaus, stogų keitimui reikės kelių šimtų tūkstančių eurų.

„Stogai apie 18 tūkst. kvadratų kiauri. 500 karvių ganėsi laukuose, tai dabar jos kruvinos, su guzais. Kukurūzai, burokai sudaužyti. Kviečiai iškulti“, – pasakojo Jotainių žemės ūkio bendrovės vadovas Eimantas Čeponis.

Atėjo kaip uraganas, kokio nesam niekada gyvenime matę.

Nors laukuose padarytą žalą ūkininkai įvertins tik rudenį, ūkis jau skaičiuoja išlaidas stogų keitimui.

Stipri audra slinko ruožais, savo kelyje nepalikdama sveikų ir gyvenamųjų namų stogų.

„Apie 100 namų stogai sugadinti, langai išdaužyti“, – kalbėjo vyras.

Panevėžio rajone dėl praūžusios audros paskelbta ekstremali situacija. Gyventojams žada padėti savivaldybių ir vyriausybė, tačiau apie konkrečias sumas kalbėti dar per anksti. Dėl audros ekstremalią situaciją paskelbė ir Joniškio rajonas.

„Matydavome vaizdus iš kitų šalių, kur ledokšniai sudaužo automobilių stiklus, deja, dabar tą turime ir Lietuvoje. Tai nedžiugina“, – teigė K. Navickas.

Lietuvos draudimo ekspertai skaičiuoja, kad bendra patirta žala viršys 1 mln. eurų.

„Mes, prieš įkuriant šitą ūkį, penkis metus važiavome dirbti į Olandiją, ten užsidirbome pinigėlių, suinvestavome į žemę, o dabar kas belieka... ir vėl atgal, viską parduoti“, – sakė ūkininkė iš Kėdainių rajono Jūratė Antanavičienė.

Esą taip nutiko todėl, kad pieno kainos tapo nebelogiškos. Už litrą ūkininkas gauna 30 euro centų.

„Turbūt degtukų dėžutė kainuoja daugiau nei pienas“, – juokėsi J. Antanavičienė.

Moteris pasakojo, kad apie susitaupymą ateičiai nė nesvajoja, neretai nepavyksta net susimokėti paskolų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Labai nuotaikos nebeliko, nes stipriai mažinamos kainos, tiesiog žlugdomas tas žemės ūkis. Nors tikėjomės labai daug, naudojomės daugeliu paramų“, – pasakojo J. Antanavičienė.

Pienininkų asociacijos pirmininkas sako, kad ūkininkai spaudžiami iš visų pusių.

„Taip kaip aukšlė vandenyje, iš apačios duoda plėšrios žuvys, tarkime lydeka, o iš viršaus – kiras. Tai va, mes dabar tokioje padėtyje esame. Valdžia, perdirbėjai, prekybininkai“, – aiškino Pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis.

Ūkininkams besiskundžiant, kad prekybos centruose pieno produktų kainos didžiulės, o karvių augintojai gauna labai mažai, situacija susidomėjo Seimo kaimo reikalų komitetas.

Aš galvoju net atsisakyti paramos ir visiški mesti ūkininkavimą. Su tuo, kas dabar vyksta – tikrai ne, neapsimoka visiškai.

„Kreipėmės į Konkurencijos tarybą, kad tiesiog patyrinėtų, ar tai nėra kartelinio susitarimo. Pavyzdžiui, per radiją paskelbiama staiga, jog dabar pienas bus perkamas už tokią ir tokią kainą“, – sakė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Skaičiuojama, kad artimiausiu metu užsidarys apie pusšimtį ūkių visoje Lietuvoje.

„Nuo 100 karvių, kiti nuo 50. Kupiškis, Radviliškis ir visi kiti. Kai kurie bijo, nes dar nėra projektai pasibaigę. Tai žmonės jau neruoš pašarų“, – apie susiklosčiusią situaciją pasakojo J. Vilionis.

Pasak J. Vilionio, kyla grėsmė, kad ūkiams traukiantis nebeliks lietuviškos produkcijos.

„Virš 500 karvių, tokie yra 42 ūkiai Lietuvoje. Tai čia daug iš 14 tūkst.? Ūkiai su šimtu ar panašiai karvių, tada dar mažiukai lieka. Jei pasitrauks ir mažieji ūkiai, iš kur bus pieno gaunama?“ – kėlė klausimą J. Vilionis.

Žemės ūkio viceministras sako, kad tai natūrali atranka, nes traukiasi vyresni ūkininkai.

„Pavojų visada mes matome. Suprantame, bet lygiagrečiai matome, kad daugėja ir jaunų ūkininkų skaičius. Manau, kad ateityje ateis nauja karta, kuri pasirinks vieną ar kitą veiklos strategiją“, – sakė žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas.

Tačiau jaunimas, net ir labiausiai motyvuotas ūkininkauti, prasmės irgi nebemato. Pavyzdžiui, dar tik pradedantis ūkininkas Eimantas, turintis fermą Tauragėje, sako, kad labai norėtų dirbti šitą darbą,  nes tai – šeimos tradicija.

„Pradėjo patikti. Vis tiek, labai stipriai į ekologiją žiūriu. Pradėjo patikti pats pobūdis. Kažkaip traukia, nes patinka iššūkiai, kaip paruošti dirvožemį, kaip sugalvoti naujovę“, – dalijosi ūkininkas iš Tauragės rajono Eimantas Eigirdas.

Tačiau susipažinus su situacija, nusviro rankos.

„Yra labai nepastovios grindys. Aš galvoju net atsisakyti paramos ir visiški mesti ūkininkavimą. Su tuo, kas dabar vyksta – tikrai ne, neapsimoka visiškai. Anksčiau galbūt apsimokėjo, būdavo, pasakojo mano tėvams, kad bus geresni laikai, bet nuo 2005 metų ūkininkaujant jie dar nematė geresnių laikų“, – atviravo E. Eigirdas.

Iš Briuselio sugrįžęs kaimo reikalų komiteto narys Kęstutis Mažeika sako, kad situacija Lietuvoje turėtų keistis, nes beveik metus vykstantis karas Ukrainoje gerokai pakeitė Europos Sąjungos supratimą apie maisto tiekimą.

„Dėl geopolitinės situacijos yra suprantamas trumpųjų maisto grandinių poreikis išsaugoti ir būtent gamybos regionuose užtikrinimas, išlaikymas ir garantavimas maisto, būtent kiekvienos šalies ir kiekvieno regiono, tai yra turbūt pagrindinis prioritetas ir stiprybė tos pačios Europos Sąjungos“, – tikino Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kęstutis Mažeika.

Skaičiuojama, kad per dvidešimt metų nuo Lietuvoje laikytų pusės milijono karvių, dabar šis skaičius susitraukė iki 200 tūkst.

Ūkininkės Anelės karvės svečiams abejingos, nes vizitų pas jas būta daug.

„Su aplinkosauga, veterinarija, tada Nacionalinė mokėjimo agentūra, ir pabaigoje – policija“, –  braukė ašarą ūkininkė Anelė Kaškevičienė.

Moteris pusantrų metų bylinėjosi dėl karvių su kaimyne, kuri skundė ją įvairioms instancijoms dėl melžimo agregato keliamo triukšmo: „Čia visos Lietuvos ūkininkams gera žinia, kad darbas nemaišo kaimynams. Aš gi ne specialiai.“

Penkis vaikus užauginusi ir daugiau kaip 30 metų pieno ūkį turinti šeima su visais sutarė, kol iš miesto neatsikraustė kaimynai. Trejus metus melžiamos karvės jiems neva netrukdė, o ketvirtais pradėjo. Kaimynei melžimo aparato garsas prilygo viešosios rimties trikdymui, pavyzdžiui, švilpimui, šauksmams, garsiai muzikai. Todėl ji vargšus ūkininkus nuolat skundė ir siuntinėjo įvairias tarnybas.  

„Kalbėjo seniūnas ir aš pati ne kartą bendravau su ta moterimi, – sakė laikinai Kuktiškio seniūno pareigas užimanti Leonida Leleivienė. – Ji sakė, kad į kaimą persikraustė ieškodama ramybės.“

„Melžimo agregatas jai nepatiko, nes yra vakuuminis siurblys ir benzininis varikliukas. Jis siurblį suka, va žarnas uždėsime ir tekės pienas tiesiai į bidonėlius“, –  demonstravo melžimo aparatą ūkininkė.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

Per kiek laiko pamelžiama viena karvė?

„Maždaug per dešimt minučių. Priklauso, kiek pieno yra, kaip nusiteikęs gyvuliukas“, – sakė ūkininkė Anelė.

Devynioms karvės pamelžti prireikia maždaug valandos arba dviejų per dieną, jei skaičiuotume abu – rytinį ir vakarinį – melžimus. Beveik pusantrų metų ūkininkai neatsigynė pagal skundus atsiųstų tarnybų, mokėjo baudas, nes apylinkės ir apygardos teismai  buvo palikę galioti policijos nutarimus bausti dėl viešosios rimties trikdymo.

„Įsivaizduokite, sustoja miestelyje, prie namų, tiesiog gatvėje rašo protokolus lyg kokiems nusikaltėliams. Kaimynai, klausia: „Ką čia padarėte?“. Kaime mus pavertė kaimo banditais“, – pasakojo pašnekovė.

Ūkininkė sako ir toliau būtų mokėjusi baudas, nes karves melžti reikia, ūkio dėl to neparduosi.

„Policija man patarė, pamenu, pasitraukti kur nors toliau. O aš jiems sakau: „O kur man bėgti, kur trauktis, jei čia mano žemė?!“ – kalbėjo moteris.

Atvažiuoja iš miesto kažkokia tai fyfa, vienu žodžiu, ir nori kaimą šokdinti pagal savo dūdelę.

Kaškevičiai ryžosi paskutiniam – pardavę karvę su veršiu, nuvažiavo pas advokatą į Vilnių ir galutinį, Aukščiausiąjį, teismą laimėjo. Beveik visas kaimas džiaugėsi.

„Drąsinau, sakiau, kad laikytųsi, linkėjau sveikatos“, – kalbėjo kaimynė Jadvyga.

„Atvažiuoja iš miesto kažkokia tai fyfa ir nori kaimą šokdinti pagal savo dūdelę“, – džiaugėsi teismo sprendimu ir Anelės kaimynas Julius.  Čia yra senas kaimas, senos tradicijos, iš kartos į kartą  ūkininkaujama.

Aukščiausiojo teismo nutartis galutinė ir neskundžiama.  

„Aišku, kad gaila. Žemės ūkio politika prie to privedė“, – apgailestavo ūkininkas Kęstutis Lapinskas.

Ūkininkas sako, kad išgyventi nebeįmanoma dėl mažėjančios pieno supirkimo kainos. Paradoksalu- kai parduotuvėse pieno produktai brangsta, ūkininkai bankrutuoja.

„Už kiek dabar parduodate litrą pieno?“ – teiravosi žurnalistė.

„Šiai dienai už 39 ct. Stebima kainų mažėjimo tendencija“, – niūrių perspektyvų neslėpė ūkininkas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Atrodo, ūkininkas gauna tuos 39 centus. Bet už elektrą reikia mokėti dešimteriopai. O kiek už kurą Trąšos – 1400 Eur“, – guodėsi Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis.

Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), tokie ūkių uždarymai esą normalūs procesai.

„Pienininkystės ūkiai persitvarko, restruktūrizuojasi. Kadangi Lietuvos pieno ūkių pagrindinis specifiškumas yra tai, kad vyrauja smulkūs, maži ūkeliai ir jie po truputį traukiasi iš gamyklos“, – sakė žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas.

Ūkininkai tikino, kad paramos bent išgyvenimui gauti sudėtinga.

„Europinė parama yra praktiškai nepasiekiama. Nesu jaunas ūkininkas, baigiu šeštą dešimtį ir niekaip nesurenku tų konkurencingų balų. Nes ten reikia būti arba kooperuotam nariui, arba ūkis turi būti ekologinis“, – sakė K. Lapinskas

ŽŪM sako, kad norėdami išsigelbėti, ūkininkai turėtų investuoti patys.

„Tikslingiausia daryti investicijas į energetinį, veiklos valdymo efektyvumą. Matome, kad pritaikyti verslo principai ir verslo standartai duoda didžiausią rezultatą“, – tikino žemės ūkio viceministras.

Dauguma ūkininkų – vyresni, tad jie negauna didesnių paskolų, nes dėl amžiaus neatitinka kriterijų. O jaunimo žemės ūkyje – mažai.

Jaunimo, kurie melžtų karves, nematėme. Statistika rodo, kad jie tikrai tuo neužsiima.

„Milijardą duodame skaitmenizacijai, pramonei. Tai ir jauniems ūkininkams būtų galima sudaryti sąlygas, kad jis kaip žmogus galėtų gyventi, gaminti. Lietuvai reikės to pienuko“, – įsitikinęs J. Vilionis.

„Lankėme ūkininkų šeimas iki 40 metų. Pagrinde – augalininkystė, laiko mėsinių galvijų. Jaunimo, kurie melžtų karves, nematėme. Statistika rodo, kad jie tikrai tuo neužsiima“, – pasakojo Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Butkevičius.

Apie veiklos stabdymą kasdien praneša vis daugiau ūkininkų.

„Pažiūriu į karves ir man jų tiesiog gaila. Kitą kartą ir ašara nubėga dėl to, kad reikės su jomis atsisveikinti. Jos mano ramybė, paguoda“, – guodėsi ūkininkė Nijolė Litvaitienė.

Kasmet karvių sumažėja po 10 tūkst., o ūkių – po 3 tūkst. Dėl karvių sumažėjimo, pieno produktus tenka atsivežti iš svetur.

„Patys per mėnesį pagaminame po 105 tūkst. tonų pieno, o 45 tūkst. atsivežame iš Latvijos ir Estijos. Situacijai negerėjant, pieno produktai gali dar labiau brangti“, – tikina Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas.

„Jie dabar mums kainą 3 ct numažino, gal rytoj numažins dar 6 ct. Visa tai daroma karvutės sąskaitą. Juk tuomet jai negalėsiu duoti sojos, rapsų, mineralų“, – galimas bėdas vardino J. Vilionis .

Skaičiuojama, kad visoje Lietuvoje šiuo metu yra likę 210 tūkst. karvių.

Kaip pranešė Šiaulių apskrities policija, pirmadienio vakarą netoli Šniūraičių kaimo Šiaulių bendrovės sunkiasvorę transporto priemonę DAF su priekaba vairavęs vairuotojas pamatė staiga priešpriešais į kelią išbėgusius galvijus.

Nors jis nuspaudė stabdžio pedalą, tačiau sustoti nespėjo ir trenkėsi į juos.

Per eismo įvykį buvo apgadintas tik krovininis automobilis (išdužo priekiniai žibintai), vairuotojas nenukentėjo, o banda nubėgo keliu toliau prieš eismą.

Apie magistraliniu keliu keliaujančių nevaldomų galvijų srautą policijos pareigūnai ir sužinojo iš šio vairuotojo pranešimo.

Po to vairuotojų pranešimai sekė vienas po kito, ir pareigūnai mobilizavo pajėgas nestandartinei situacijai ties Šiaulių ir Radviliškio rajonų riba suvaldyti.

Kadangi jokių specialiųjų priemonių tokiam atvejui nenumatyta, kelią užblokavusių galvijų eismą jie reguliavo šūksmais ir gestais. Nuo kelio nuvarytus galvijus perėmė žemės ūkio bendrovės, iš kurios aptvarų jie paspruko, darbuotojai.

Ugniagesiams apie liepsnų ryjamą ūkinį statinį Skuodo rajone, Mosėdžio seniūnijoje, pranešta 14.12 val. kai ugniagesiai atvyko, medinis pastatas jau buvo apimtas ugnies.

Po tuo pačiu stogu buvo laikomi ir gyvuliai, ir pašarai, ir mašinos.

Dar iki atvykstant ugniagesiams sodybos šeimininkė bandė iš tvarto išvesti gyvulius ir pati apdegė ranką.

Medikai jai ten pat suteikė pagalbą, moteris nusprendė likti savo namuose ir gydytis ambulatoriškai.

Gaisras padarė labai daug nuostolių. Sudegė keturios karvės, ūkio paskirties daiktai, melžimo aparatai. Liepsna sunaikino automobilius „Volkswagen Passat“ ir „Suzuki Vitara“.

Iš po tuo pačiu stogu įrengtos malkinės išvežta 50 kubinių metrų malkų, kas teko perpilti vandeniu, kad ugnis vėl neįsipliekstų. Taip pat pasielgta su 100 šieno rulonų.

Ugniagesiams pavyko išsaugoti du greta esančius pastatus.

Šiuo metu viename prekiniame pieno ūkyje vidutiniškai laikoma 12,6 karvių, kai 2016 metais – 8,8.

Pasak pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus Egidijaus Simonio,  per tą laikotarpį gerokai išaugo ir prekinių pieno ūkių efektyvumas, kadangi iš vienos karvės primelžiama kur kas daugiau pieno.

„Lietuvos pieno ūkiai Europos Sąjungos mastu vis dar išlieka vieni mažiausių. Tačiau pagal veiklos efektyvumą ir tvarų augimą pamažu vejasi Bendrijos vidurkį“, – sako E. Simonis.

Prekine pieno gamyba šiuo metu verčiasi 17,5 tūkst. pieno ūkių, kai 2016 metais jų buvo 28,7 tūkst. Nepaisant to, kad iš prekinės pieno gamybos per tą laiką pasitraukė kas trečias ūkis, o karvių skaičius sumažėjo dešimtadaliu, supirkto pieno kiekis rinkoje susitraukė vos 3 proc.

„Trauktis iš profesionaliosios pieno gamybos dažniausia lemia objektyvios priežastys: garbus ūkininkų amžius, taip pat mažiausių ūkių neefektyvumas. Kita vertus, matome, kad auga ūkių konsolidacija ir daugėja investicijų į produktyvias karvių bandas“, – sako E. Simonis.

Jo teigimu, pieninių karvių skaičiaus mažėjimas kartais klaidingai aiškinamas blogėjančia situacija žemės ūkyje. „Vien per pastaruosius dešimt metų mažėjant karvių skaičiui Lietuvos primilžio rodikliai iš vienos karvės išaugo maždaug ketvirtadaliu. Tiek verslo, tiek aplinkosaugos požiūriu yra naudinga, kai mažesnis karvių skaičius duoda didesnį pieno kiekį“, – aiškina E. Simonis.

Pasak jo, Europos Sąjungos žemės ūkio politika orientuota į tvarų augimą. „Dėl klimato kaitos aplinkosaugos reikalavimai griežtėja, todėl siekiama išlaikyti tvarų balansą tarp pieno kiekio augimo ir optimalaus karvių skaičiaus“, – sako E. Simonis.

Jis pateikia pavyzdį: gyvulininkystė gerokai prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo į aplinką, todėl Nyderlandai, siekdami sumažinti aplinkos taršą, pieninių karvių bandų dydį 2017 m. sumažino dešimtadaliu. Šioje šalyje 2016 metais buvo 1,79 mln. pieninių karvių, o 2019 metais šis skaičius sumažėjo iki 1,59 mln., nes ūkininkai buvo priversti dalį gyvulių paskersti.

Europos Komisija 2018 metais taip pat yra įspėjusi Airiją, kad pernelyg intensyvi šalies pienininkystės plėtra gali turėti neigiamų pasekmių aplinkai dėl fosfatų ir nitratų koncentracijos didėjimo.

Europos Komisijos duomenimis, nuo 2012 metų iki dabar pieninių karvių skaičius Bendrijoje sumažėjo 0,5 mln., kai supirkto pieno kiekis išaugo 11 proc. Prognozuojama, kad per ateinantį dešimtmetį karvių skaičius Europos Sąjungoje sumažės 1,3 mln., tuo tarpu supirkto pieno kiekis 2030 metais, palyginti su 2020 metais, išaugs 6 proc.