„Krašto apsaugos savanorių pajėgos per 33 metus nuėjo ilgą stiprėjimo kelią, kiekvienas iš jūsų pasiruošęs ir treniruojatės Tėvynės gynybai bei profesionaliai vykdote taikos meto užduotis. Jūsų gretose telpa daug ryžto ir profesionalumo“, – į karius kreipėsi krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Renginio Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo metu krašto apsaugos ministras apdovanojo geriausia išrinktos – Prisikėlimo apygardos Telšių kuopos – karius ir įteikė jiems atkurtą istorinį XIV amžiaus kalaviją bei atminimo dovaną.

Išrinktiems geriausiems 2023 metų karių savanorių darbdaviams įteikti Kariuomenės vado apdovanojimai: Greitosios medicinos pagalbos tarnybos generaliniam direktoriui Nerijui Mikelioniui, „Strūnos“ socialinės globos namų direktoriui Petrui Veličkai ir bendrovės „Baltijos arsenalas“ direktoriui Raimondui Vaidogui.

Taip pat KASP vadas pulkininkas Darius Vaicikauskas su Latvijos „Zemesardze“ bei Estijos „Kaitselit“ savanoriškųjų pajėgų vadais pasirašė Trijų Baltijos valstybių sutartį, o su Lenkijos teritorinės gynybos vadu – dvišalę bendradarbiavimo sutartį.

Po sutarčių pasirašymo, KASP vadas apdovanojo Garbės savanorius ir įteikė jiems Garbės savanorio ženklelius.

Iškilminga rikiuote paminint sukaktį renginyje prie Seimo taip pat dalyvavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas generolas majoras Mindaugas Steponavičius, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, Lietuvos kariuomenės vienetų ir KASP rinktinių vadai ir kariai.

Savanorių pajėgų pasveikinti atvyko užsienio partneriai – Estijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Lenkijos, Švedijos, Sakartvelo ir Ukrainos kariuomenių atstovai. Pagerbdami Lietuvos savanorių pajėgas, pirmą kartą atvyko Ukrainos teritorinių pajėgų atstovai.

Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba įkurta 1991 metų sausio 17 dieną po Sovietų Sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti teisėtą Lietuvos valdžią. Jos pirminis tikslas buvo saugoti valstybei svarbius strateginius objektus.

Šiuo metu KASP rengia karius savanorius Lietuvos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai, teikia priimančiosios šalies paramą, dalyvauja tarptautinėse operacijose, teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, vykdo kitas funkcijas.

Pajėgose tarnauja daugiau nei 5500 karių savanorių – pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigojusių karo prievolininkų, atliekančių nenuolatinę karo tarnybą. Kovinio rengimo pratybos kariams savanoriams vyksta apie 30 dienų per metus.

Meilė žmonai ir tėvynei

Padovanotą muziejui įdomią karinių apdovanojimų, ginklų, uniformų ir kitų karinių atributų kolekciją lydi neišblėsusi gyvenimo meilės istorija. Daugiau nei 41 metus santuokoje praleidę Raimondas ir Genovaitė sugebėjo vienas kitam išsaugoti didžiulę meilę ir pagarbą, todėl netikėtą Raimondo mirtį dėl COVID-19 viruso žmonai buvo sunku suvokti ir ištverti.

Nerasdama sau vietos, G. Novikienė sėdo prie rašomojo stalo ir praktiškai per mėnesį parašė knygą, išrašydama ir savo meilę, ir begalinį sielvartą netekus mylimo vyro. „Gyvenk taip, kad Dievui nebūtų nuobodu tave stebėti“ – dažnai kartojamu vyro posakiu ji pavadino ir knygą.

Į Lietuvos kariuomenę R. Novikas atėjo natūraliai, nes, prasidėjus Sąjūdžiui, ėmė labai domėtis politika ir, kai buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė, po kurio laiko įstojo į KASP savanorius. Pradėjęs savanoriauti laisvalaikiu, labai greitai R. Novikas buvo pakviestas į nuolatinę tarnybą, po kurio laiko paskirtas kuopos vadu.

R. Čemolonsko, Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Įprasminti gyvenimą

Tarnyboje R. Novikas atrado save, jai atidavė širdį, pelnė apdovanojimų, ėmė kolekcionuoti ir sukaupė nemažą šaltųjų ginklų amunicijos, ekipuotės, ženklelių, medalių, apdovanojimų kolekciją. Taip pat praktiškai visuose šeimos namų kambariuose valandas skaičiavo gausybė laikrodžių. Išėjęs į tarnybinę pensiją, ėmėsi kurti tarnybos laikų muziejų.

Joje – ne tik KASP apranga, ženklai, bet ir užsienio karybos tradicijas atspindintys artefaktai.

Daiktus jam nešė ir buvę bendradarbiai, ir jo kareiviai. Raimondas daiktus rūšiavo, tvarkė, kaskart su ilgesiu prisimindamas tarnybos dienas. Daug metų rinkęs, kaupęs, prižiūrėjęs kolekciją, norėjo savo gyvenimą įprasminti palikdamas prisiminimą ne tik savo šeimos nariams, bet ir draugams, bendražygiams.

„Genut, tu net nežinai, kiek daug man reiškia šitie daiktai. Man labai svarbu, kad tai, ką aš sukaupiau, kažkas išsaugotų“, – šiuos nekart vyro ištartus žodžius žmona išpildė – kolekciją padovanojo Vytauto Didžiojo karo muziejui. Joje – ne tik KASP apranga, ženklai, bet ir užsienio karybos tradicijas atspindintys artefaktai.

R. Čemolonsko, Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Laimė dalytis

Taigi padovanota muziejui įdomi kolekcija – tai ir meilės, skausmo, ilgesio istorija. Mylimo vyro tarp gyvųjų nėra, nebeįmanoma išgirsti jo juoko, kuris aidėdavo bene kasdien, tačiau liko ne tik ilgesys, bet ir šviesus atminimas: tarkim, turėto ženklo „Myliu tave“, kurį R. Novikas parodė Genovaitei pasipiršdamas ir jį parodydavo nuolat. Ženklas „Myliu tave“ buvo slaptas, žinomas tik jiems ir jis lydėjo visą bendrą gyvenimą. Dabar jį vieną kartą G. Novikienė matė sapne. „Nežinau, kodėl, tačiau tikiu, kad būtent jį rodydamas Rimukas mane pasitiks amžinybėje“, – Rimuku vadindavo R. Noviką ir žmona, ir artimieji.

Pasidalydama kolekcinėmis vertybėmis su visuomene, G. Novikienė įprasmino savo vyro gyvenimą, jo atsidavimą KASP, drauge savotiškai atskleisdama tarsi ir žinomą paslaptį: kad ir kaip būtų sunku, dalijantis – palengvėja, o mes visi juk turime kuo dalytis – daiktais, žodžiais, atjauta, prisiminimais.

R. Čemolonsko, Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Kas? Paroda „Įprasmintas laike ir istorijoje: Raimondo Noviko kolekcija“.

Kur? Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Kada? Veikia iki spalio 1 d.

12-asis pajėgų apsaugos vieneto būrys, suformuotas iš savanorių bei profesionalios karo tarnybos karių, pusmetį Vokietijos pajėgų sudėtyje dalyvavo JT vadovaujamoje situacijos stabilizavimo operacijoje MINUSMA (angl. Multinational Intergrated Stabilization Mission-Tarptautinė integruota stabilizavimo misija) rytinėje Malio dalyje, Gao provincijoje.

Anot Lietuvos kariuomenės, pagrindinė Lietuvos karių užduotis – nuolatinė bazės apsauga ir gynyba. Kiekvieną dieną vykdomi budėjimai, trunkantys visą parą.

Laisvą nuo tarnybos laiką lietuviai skyrė tobulinimuisi: susipažino su Vokietijos kariuomenės naudojama autotechnika ir ginkluote, gilino žinias taktinės medicinos srityje, gerino darbo su naudojamais ginklais įgūdžius, nuolatos treniravosi reaguoti į bazės užpuolimo ar apšaudymo situacijas.

KASP nuotr.

„Karybos įgūdžių tobulinimas, mokymasis yra neatsiejama kiekvieno kario darbo dalis. Šie dalykai ne tik tiesiogiai prisideda prie vykdomų funkcijų kokybės, bet taip pat visapusiškai ugdo mūsų karius, o šias žinias jie galės panaudoti ir savo kasdienėje tarnyboje, grįžę į Lietuvą“, – sakė už kovinį rengimą atsakingas būrio vado pavaduotojas viršila Vilius Slavinskas.

Karybos įgūdžių tobulinimas, mokymasis yra neatsiejama kiekvieno kario darbo dalis.

Šešių mėnesių tarnybos laikotarpiu Malyje kariai sutiko Kalėdas, organizavo Sausio 13-osios bėgimą su kitų šalių kariais, Vasario 16-ąją kvietė visus aukoti už laisvę kovojančiai Ukrainai, o Kovo 11-ąją kartu su Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Švedijos kariais žiūrėjo filmą „Emilija iš Laisvės alėjos“.

„Mūsų darbo grafikas yra itin intensyvus, bet laisvu laiku kariai itin aktyviai prisijungia prie įvairiausių bazėje organizuojamų veiklų. Tai parodo, jog galime ne tik puikiai vykdyti savo funkcijas, bet taip pat prisidėti prie įvairiausių sporto renginių atstovaujant Lietuvai bei rodant ir pasakojant apie savo šalį partneriams“, – teigė kapitonas Paulius Stongvilas.

Grįžusius karius Malyje pakeitė KASP Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės kariai.

Jungtinės Tautos operaciją MINUSMA Malyje vykdo nuo 2013 metų ir siekia stabilizuoti padėtį šalyje, remti pereinamojo laikotarpio veiksmų plano įgyvendinimą, apsaugoti civilius gyventojus, propaguoti ir ginti žmogaus teises, rengti humanitarinės pagalbos teikimą, kultūros paveldo išsaugojimą ir padėti užtikrinti teisingumą nacionaliniu ir tarptautinių lygmenimis.

Lietuvos kariai tarnybą šioje operacijoje pradėjo 2017 metų spalį, kiekviename būryje būna apie 10 proc. moterų. Nuo 2003 metų Savanorių pajėgų karių dalyvavo tarptautinėse operacijose Kosove, Irake, Afganistane kaip pėstininkai ir kaip įvairių kvalifikacijų specialistai.

KAM taip pat žada, kad per šiuos metus smarkiai pagerės Krašto apsaugos savanorių pajėgų aprūpinimas.

„Išaugęs krašto apsaugos finansavimas, leidęs paspartinti Lietuvos kariuomenės plėtrą ir modernizavimą, sudarė sąlygas ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų stiprinimui“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Pasak pranešimo, šiuo metu krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnauja apie 5,6 tūkst. karių. Pernai prie pajėgų prisijungė beveik 1,2 tūkst. naujų karių savanorių, tad Vilniaus rinktinėje buvo sukurta nauja savanorių kuopa.

Šiuo metu krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnauja apie 5,6 tūkst. karių.

Anot KAM, plėtojant Krašto apsaugos savanorių pajėgas prioritetas skiriamas trims sritims: kario individualiai ekipuotei, aprūpinimui ginklais ir transportavimo pajėgumo plėtrai.

Stiprinant kario individualią ekipuotę, savanorių pajėgos šiuo metu yra visiškai aprūpintos šalmais, šiemet taip pat bus pilnai aprūpintos neperšaunamomis liemenėmis ir naktinio matymo prietaisais. Planuojama, kad pagerės ir aprūpinimas pirmosios medicinos pagalbos rinkiniais.

Anot KAM, prie daugelio šių poreikių tenkinimo prisideda ir parama iš Lietuvos strateginių sąjungininkų JAV.

Ministerija nurodo, kad KASP kariai yra pilnai aprūpinti ir šaunamaisiais ginklais – automatiniais šautuvais G36 su optiniais taikikliais, pistoletais, taikliojo šaulio šautuvais FN SCAR, M-14T, prieštankiniais granatsvaidžiais „Carl Gustav“. Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai yra aprūpinami ir specializuotais konteineriais, skirtais saugoti amunicijai (vienkartiniams granatsvaidžiams, šaudmenims).

Stiprinant transportavimo pajėgumų plėtrą, kuopos yra aprūpintos kariniais visureigiais, iš dalies – didelio pravažumo mikroautobusais. KASP transporto parkas pildomas motociklais, keturračiais, sunkvežimiais, krovininiais mikroautobusais.

Anot KAM pranešimo, taip pat gerinamos karių savanorių socialinės garantijos: nuo 2024 metų pradžios jiems bus mokamas dviejų bazinių dydžių priedas už tarnybą kareivinių režimu.

Apie 5,6 tūkst. KASP tarnaujančių karių savanorių yra pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigoję karo prievolininkai, atliekantys nenuolatinę karo tarnybą.

Kovinio rengimo pratybos kariams savanoriams vyksta apie 30 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais, savanoriams sudarant galimybes suderinti tarnybą kariuomenėje ir civilinę veiklą – darbą ar studijas.

„32-ejus metus KASP kūrėsi, stiprėjo ir rengėsi šalies gynybai įkvėptos trijų savanorių kartų, visada pasižymi aukšta vidine motyvacija, įgijusios vertingos patirties tarptautinėse operacijose“, – pranešime spaudai cituojamas Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Linas Kubilius.

Minėjimas prasidės Šv. Mišiomis Lietuvos kariuomenės Šv. Ignoto bažnyčioje Vilniuje, jų metu KASP vadas vyriausiesiems puskarininkiams įteiks septynis simbolinius puskarininkio atributus – spontonus, tai yra trumpakotes ietis su plačiu ir puošniu antgaliu.

32-ejus metus KASP kūrėsi, stiprėjo ir rengėsi šalies gynybai įkvėptos trijų savanorių kartų.

Vėliau Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo įvyks iškilminga karių rikiuotė, šventės dalyviai turės galimybę apžiūrėti KASP ginkluotės ir technikos parodą, išgirsti iš istorinės KASP patrankos iššautas salves.

Iškilmingoje rikiuotėje karius sveikins Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas generolas majoras Mindaugas Steponavičius.

Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba buvo įkurta 1991 metų sausio 17 dieną po Sovietų Sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti teisėtą Lietuvos valdžią. Jos pirminis tikslas buvo saugoti valstybei svarbius strateginius objektus.

Šiuo metu KASP rengia karius savanorius Lietuvos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai, teikia priimančiosios šalies paramą, dalyvauja tarptautinėse operacijose, teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, vykdo kitas funkcijas.

Pajėgose tarnauja 5600 karių savanorių – pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigojusių karo prievolininkų, atliekančių nenuolatinę karo tarnybą. Kovinio rengimo pratybos kariams savanoriams vyksta apie 30 dienų per metus.

Kaip pranešė Policijos departamentas, apie 18.38 val. Luksnėnų kaime sustabdytas nuosavas automobilis „Audi A4“, vairuojamas uniformuoto neblaivaus Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų jaunesniojo eilinio, gimusio 1997 metais.

Jam nustatytas 1,95 prom. girtumas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviu.

Mokymai visą savaitę vyks Biržų, Pasvalio, Kupiškio, Anykščių, Utenos, Zarasų, Rokiškio, Panevėžio rajonų ir Panevėžio miesto savivaldybėse.

Juose dalyvaus KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės kariai savanoriai.

Anot Pasvalio rajono savivaldybės pranešimo, pratybose dalyvaujantys kariai, vykdydami jiems keliamas užduotis šviesiu ir tamsiu paros metu, judės pėsčiomis arba su ratinėmis karinėmis transporto priemonėmis, naudos imitacinius šaudmenis, sprogstamuosius ir dūminius paketus, o ypatingais atvejais – signalines raketas.

Pranešime teigiama, kad tokie mokymai reikalingi siekiant sudaryti kariams realistiškas sąlygas, atsižvelgiant į jiems keliamas užduotis, siekiant didinti karių matomumą visuomenėje, didinant gyventojų pasitikėjimą Lietuvos kariais ir NATO sąjungininkais.

„Norinčių ir pasiryžusių ginti Lietuvą rodikliai, ypač kai prasidėjo karas prieš Ukrainą, yra tikrai solidūs. Jie pakilo bent 20 proc. Ypač jaunoji karta yra labai patriotiška. Bet dažnai tenka išgirsti pagrįstą klausimą – kuo aš galiu prisidėti prie gynybos ir kaip tą padaryti. Štai čia mes nedažnai galime pateikti konkretų atsakymą, nes visuotinės gynybos terminą jau dešimt metų naudojame kaip politinę deklaraciją. Dabar mūsų tikslas visuotinę gynybą paversti realiais darbais“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Nesantiems kariuomenėje, bet norintiems prisidėti prie valstybės gynybos galima jungtis prie šaulių sąjungos. Pasak NSGK pirmininko, planuojama stiprinti šaulių sąjungos plėtrą ir priimti dar 50 tūkst. žmonių.

„Mūsų gynybos architektūra yra tokia: turime reguliarią kariuomenę – 104 tūkst. žmonių, praėjusių karinę tarnybą, bet jie yra rezerve. Dabar reikia juos organizuoti ir per pratybas įtraukinėti į gynybos planus. Aktyvus rezervas yra 24 tūkst. [žmonių]. Plėstis ir didinti 104 tūkst. žmonių įtrauktį dar tikrai galima ir yra neišnaudotų rezervų. Jeigu tu nesi reguliarios kariuomenės narys, gali rasti savo vietą šaulių sąjungoje, todėl mes dabar pertvarkome šaulių sąjungą, stiprinsime jos plėtrą ir tikimės, kad iki 2030-ųjų m. 50 tūkst. žmonių, kurie nori prisidėti prie valstybės gynybos savanoriškumo pagrindu, galėtų irgi ten rasti savo vietą. Jeigu esi inžinierius, IT specialistas, gali rasti savo nišą, kaip gali sustiprinti valstybės potencialą toje srityje ir kartu gauti bazinį karinį kursą“, – aiškino L. Kasčiūnas.

Rezerve esantys kariai šiuo metu neturi aiškaus plano, ką reikėtų daryti Lietuvą užpuolus priešui. L. Kasčiūnas tvirtina padarysiantis viską, kad rezerve esantys kariai būtų organizuoti, t. y. turėtų savo veikimo planus, kovai reikalingus resursus ir vienas kitą gerai pažinotų.

Mūsų tikslas – įtraukti į gynybą 200–300 tūkst. lietuvių.

„Aš esu idealistas, bet lygiai taip pat esu ir realistas. Suprantu, kai kalbame apie visuotinę gynybą, mes kalbame apie 200–300 tūkst. Lietuvos žmonių, patriotų, kuriems mes rastume vietą. Ar tai būtų reguliari kariuomenė, ar rezervas, ar šaulių sąjunga, ar savanoriškos krašto apsaugos pajėgos (KASP) ir pan. Mes komitete ne kartą kėlėme klausimą, kad neužtenka rezervo [karių] kartas nuo karto ir tik vieną iš penkių pakviesti į pratybas, reikia juos organizuoti. Tai reiškia, kad jie turėtų aiškius savo veikimo planus, resursus, vienas kitą gerai pažinotų. Visa tai pradeda judėti link organizuoto rezervo. Tai yra generolo buvusio kariuomenės vado Jono Kronkaičio idėja, kurią aš tikrai remiu ir padarysiu viską, kad ji taptų realybe“, – tikino L. Kasčiūnas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuvoje 95 tūkst. žmonių turi ginklus.

Šalies gynybą sudaro kariuomenė, rezervo kariai, teritorinė gynyba, KASP, šaulių sąjunga. Taip pat planuojama įtraukti ir ginklus teisėtai laikančius Lietuvos piliečius, kurių šalyje – 95 tūkst. L. Kasčiūnas užsiminė ir apie komendantų sistemą savivaldybėse.

„Mūsų tikslas – įtraukti į gynybą 200–300 tūkst. lietuvių. Pamatas vis tiek yra reguliari kariuomenė, kurioje dabar yra virš 11 tūkst. profesionalių karių. Tada yra rezervas – tie 104 tūkst. žmonių. Teritorinėje gynyboje ir kitas užduotis vykdančioje KASP yra apie 5 tūkst. žmonių. Jas abi reikia plėsti. Ką rodo karas prieš Ukrainą, kad būtent jų vaidmuo yra labai svarbus tame kontekste. Žmonės gali stoti į KASP. Šaulių sąjunga bus dar labiau finansuojama, kuriamas mokymo centras, kur bus dirbama su žmonių kompetencijomis kartu stiprinant jų bazinį karinį mokymą. Čia yra galimybė žmogui rasti vietą savo stiprybėms išreikšti ir prisidėti prie valstybės gynybos. Visa tai reikia labai tvirtai sutvirtinti teisiškai įstatymuose, kad tai būtų labai aiškūs gynybos planai. Žmonės, kurie nėra šaulių sąjungoje ir nenori stoti, bet yra ginklų savininkai (Lietuvoje 95 tūkst. žmonių turi ginklus) atlikus atranką ir pratestavus turi būti įtraukti į gynybos planus. Mes Lietuvoje kuriame komendantų sistemą – kiekvienoje savivaldybėje turėtų būti po karinį komendantą karo atveju, kuris yra profesionalus karys. Šalia jo būtų vietinis pavaduotojas atsargos karininkas ir jie savivaldybės rėmuose prižiūrėtų užnugarį – kokius objektus saugoti, kuriuos kelius saugoti“, – dėstė L. Kasčiūnas.

Anot jo, visi formalumai, susiję su valstybės gynyba, Seime jau sutvarkyti, tad belieka viską įgyvendinti.

„Seime darbai jau atlikti, teisinė bazė sukurta. Dabar jau yra įgyvendinimo bazė. Atlikdami parlamentinę kontrolę, mes darome viską, kad pastumti tuos procesus greičiau. Pavyzdžiui, dėl komendantūrų, kurias minėjau, būtų galima atlikti pratybas – vienoje ar kitoje savivaldybėje pasižiūrėti, kaip realiai veiktų užnugaris kitoje savivaldybėje. Kitaip tariant, čia jau nėra Seimo ar komiteto bazė, čia jau yra įgyvendinimo bazė. Pirmiausia yra KASP, kariuomenė, kuri puikiai tą supranta ir ta kryptimi juda, o mes nuolat tą priminsime ir stumsime, kad tą daryti greičiau“, – žadėjo L. Kasčiūnas.

Miškas netoli Trakų. Kažkur šiame miške kariai savanoriai užsiima pozicijas ir laukia tariamo priešo.

Planas išverčiamas ir į pratybas šiame miške atvykusiems lenkų kariams. Šios pratybos – kaip egzaminas. Kariai savanoriai bus įvertinti. Dabar vertintojai ir keliauja stebėti, koks planas sugalvotas pasalai, kaip užimtos pozicijos. Kariai nežino, kada tiksliai važiuos tariamas priešas.

„Gavome žvalgybinę informaciją, kad šiuo keliu pajudės priešo logistika. Mes stengsimės sutrikdyti jos darbą, sunaikinti logistinį jų koridorių“, – sakė leitenantas Marius Bankauskas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Priešas atvažiuoja ir šiame sunkvežimyje esantys kariai nežino, kada ir kur jiems bus surengta pasala.

Pagal scenarijų turi būti bent vienas sužeistas. Yra ir žuvęs. Vertinama, kaip kariai atsitraukia, gelbėja aukas. Panašių pratybų kariai savanoriai turi 30 dienų per metus.

„Nusprendžiau, kad reikia atnaujinti žinias ir geriausias būdas – prisijungti prie KASP. Su darbu gana gerai, nes dauguma pratybų vyksta savaitgaliais ir tai netrukdo“, – sakė leitenantas Gintaras Sadauskis

„Kainuoja šeimos laiko, bet šalies gynyba – kiekvieno mūsų reikalas“, – pabrėžė M. Bankauskas.

„Viskas gerai, pas mus visada kovingos nuotaikos ir mes sakome: mes turime ruoštis, turime būti stiprūs ir, kai būsime stiprūs, priešas labai rimtai pagalvos, ar tikrai reikia eiti į mūsų šalį“, – užtikrintai teigė leitenantas Gintaras Sadauskis.

„Ukraina irgi prisidėjo 2014 m. prie šio dalyko. Puikiai atsimenu tėvą sausio 13 d., kai išėjo ir sakė, kad turi kažką padaryti dėl to, kad vaikai užaugtų nepriklausomoje Lietuvoje“, – sakė M. Bankauskas.

Šiuo metu pratybose dalyvauja daugiau nei 1 tūkst. karių.

Visą šį savaitgalį vyko KASP pratybos „Tvirtas skydas“. Iš pradžių vadai treniravosi kurti planus, dabar kariai planus įgyvendina. Šių metų pratybos gali būti rekordinės.

„Šiuo metu pratybose dalyvauja daugiau nei 1 tūkst. karių“, – teigė KASP rinktinės vadas Vaidotas Šidlauskas.

Pratybos visoje Pietryčių Lietuvoje. Savanoriai veikia nedideliais būriais kuo arčiau savo namų.

„Mūsų kuopos yra praktiškai visose savivaldybėse, turime vietinių karių, kurie puikiausiai žino teritoriją. Jie mūsų viena iš stiprybių, puikiai pažįsta žmones, kelius“, – akcentavo V. Šidlauskas.

Lietuvoje iš viso yra 5 200 karių savanorių. Po Rusijos invazijos į Ukrainą padaugėjo.

„Žmonės pradėjo kreiptis į Karo prievolės tarnybą ir klausia, kaip įstoti, tapti kariais savanoriais. Turite adrenalino kiekį per didelį, tikrai laukiame tokių žmonių pas save pajėgose ir sudarysime galimas sąlygas kartu treniruotis ir tapti Lietuvos gynėjais“, – sakė V. Šidlauskas.

KASP pratybose šiemet ir kariai iš kaimyninių valstybių, Jungtinės Karalystės, JAV. Dalyvauja ir Šaulių sąjunga.

Daugiau nei 60 karių savanorių priesaiką duos prie Lietuvos partizanų memorialo, pranešė kariuomenė.

„Šiais metais tai jau trečioji karių savanorių priesaika, dar šešios bazinių įgūdžių kurso laidos yra suplanuotos, visas jas tradiciškai vainikuos priesaika, kurios metu naujieji savanoriai įsipareigos ginti mūsų šalį“, – sakė KASP vadas pulkininkas Linas Kubilius.

Prieš prisiekdami kariai savanoriai tris savaites dalyvavo Baziniame kario savanorio įgūdžių kurse Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotame pėstininkų batalione. Jie susipažino su ginkluotės, taktikos, topografijos, logistikos, ryšių ir medicinos teorija bei praktika.

Istorinėje vietoje duota kario priesaika sustiprina ir daugelio mūsų pasiryžimą saugoti mūsų laisvę.

Iškilmingos karių savanorių priesaikų ceremonijos vyksta istorinėse Lietuvos vietose – gruodį kariai prisiekė Jiezne prie paminklo trims karių savanorių kartoms atminti, vasarį – prie Vyčio paminklo šalia Kauno pilies, kovą – prie memorialo Lietuvos partizanams atminti.

„Istorinėje vietoje duota kario priesaika sustiprina ir daugelio mūsų pasiryžimą saugoti mūsų laisvę“, – teigiama pranešime.

Į tarnybą KASP priimami 18–60 metų Lietuvos piliečiai.

Ši tarnyba yra nenuolatinė, ji suderinama su civiliniu darbu, mokslais ar studijomis.

Karys savanoris sudaro sutartį ir dalyvauja trijų savaičių trukmės Baziniame kario savanorio įgūdžių kurse. Baigęs šį kursą ir prisiekęs karys savanoris paskiriamas į kuopą ir su savo vienetu yra rengiamas individualioms, specialisto bei kolektyvinėms užduotims.

Karys savanoris pratybose per metus dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų. Mokymai dažniausiai rengiami savaitgaliais, tačiau įvairūs kursai ir ilgesnės trukmės pratybos vyksta ir darbo dienomis.