Kiekvienas mokinys, užsiregistravęs vairavimo mokykloje, gauna ir 5 val. nemokamai spręsti KET bilietus. Variantas neblogas, nes kai kuriuos sunkiai įsimenamus klausimus galima išmokti mintinai, nors nuo tų, kuriuos tenka spręsti atvykus į VĮ "Regitra", jie šiek tiek skiriasi, o žaidimas, ar aš išlaikyčiau teorijos egzaminą, visuomet smagus. Tiesą sakant, smagus tik tuomet, kai, atsakius į 30 klausimų, įsižiebia informacinis pranešimas, kad egzaminas išlaikytas. Liūdniau pasidaro, kai blyksteli raudonas fonas, reiškiantis, kad ne visos KET vingrybės perkrimstos.

Naudingos žinios

Studijuojant po darbų KET knygelę, iki teorijos egzamino "Regitroje" dar reikia pasitikrinti sveikatą ir gauti pažymą, išklausyti pirmosios pagalbos kursą ir tik tuomet galima ruoštis pirmajam išbandymui kelyje motociklininko pažymėjimui gauti.

Pirmosios pagalbos kursas, trukęs porą valandų, buvo vienos naudingiausiai praleistų šių metų valandų ir, manyčiau, čia dėstoma informacija turėtų būti reguliariai atnaujinama ne tik vairuotojams, bet ir kiekvienam. Tos pagrindinės medicinos žinios, kurias mokiniai išgirsta per pirmosios pagalbos kursus, yra labai naudingos ir reikalingos, tačiau dėl to, kad kartą per  mėnesį neturime daryti širdies masažo, padėti užspringusiam ar naudoti defibriliatoriaus, jos pasimiršta ir jau šiandien, praėjus penkiems mėnesiams nuo kursų baigimo, galiu pasakyti, kad atsimenu ne viską arba nepakankamai tiksliai. Manau, kad reikėtų rasti būdą, kaip visuomenei, vairuojančiai ir nebūtinai, reguliariai priminti, kaip galima padėti išgelbėti gyvybę, nes vien tik faktas, kad vienoje ar kitoje įstaigoje yra defibriliatorius, ramiau jaustis nepriverčia, jei nemokame juo naudotis.

Bet grįžkime prie kelionės A kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti. Kai visi reikiami dokumentai – sveikatos pažyma, pažyma apie išklausytos pirmosios pagalbos kursus – jau rankose, o bent aštuoniais iš dešimties kartų sprendžiant KET bilietus užsidega žalias užrašas kompiuterio ekrane, jau galima registruotis ir KET žinių patikrinimui VĮ "Regitra". Nusiteikite, kad šio egzamino gali tekti luktelėti savaitėlę kitą. Visų kateogrijų būsimi vairuotojai egzaminus laiko kartu, o norinčiųjų, kaip teko įsitikinti, netrūksta. Be to, naujokų būrį papildo ir prasižengusieji, kuriems tenka perlaikyti egzaminus, kad vėl galėtų legaliai dalyvauti eisme. Tad patarimas – vienas: vos tik pradedate rinkti reikiamas pažymas ir esate išklausę pirmosios pagalbos kursą, registruokitės teorijos žinių patikrinimui "Reigtroje". Nesugaišite laiko. Kai teorijos egzaminas išlaikytas, galima grįžti į vairavimo mokyklą ir pradėti praktikos pamokas.

Siekiant įgyti A kategorijos vairuotojo pažymėjimą, reikia atlikti penkis važiavimus po pusantros valandos. Arba 10 akademinių valandų.

Reikia pastangų

Siekiant įgyti A kategorijos vairuotojo pažymėjimą, reikia atlikti penkis važiavimus po pusantros valandos. Arba 10 akademinių valandų. Tai, mano nuomone, ženkliai per mažai, tačiau, kaip jau dienraštyje rašėme anksčiau, tokia tvarka eismo saugumu besirūpinančioms įstaigoms atrodo tinkama. Visuomet, jeigu būsimasis vairuotojas nesijaučia pakankamai įgudęs, gali už papildomą mokestį įsigyti papildomų vairavimo pamokų, tačiau tai jau nebūtinas, o labiau rekomenduojamas dalykas.

Lankant A kategorijos vairavimo kursus, reikia susitaikyti, kad mažiausiai du, o dažniausiai tris užsiėmimus teks praleisti vairavimo mokymo aikštelėje, nes skirtingai, nei siekiantiesiems įgyti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, būsimiesiems motociklininkams daug gana sudėtingų pratimų tenka atlikti būtent aikštelėje. Kiekvienas instruktorius, matyt, kaip mantrą kartoja, kad jeigu pavyks sėkmingai pasirodyti pirmoje egzamino dalyje – aikštelėje, mieste suklysti beveik neįmanoma.

Kokie gi tie pratimai aikštelėje? Jie asmeniui, kuris ant motociklo sėda pirmą kartą ir nėra bandęs nieko panašaus, gali atrodyti sudėtingi. apratimai suskirstyti į du tipus: lėti ir greiti. Lėta gyvatėlė, aštuoniukė, lėtas važiavimas tiesa linija; greiti – greita gyvatėlė (greitis apie 30 km/val.) , greitas kliūties apvažiavimas (greitis apie 50 km/val.), greitėjimas ir sustojimas ties "stop" linija, greitėjimas ir sustojimas, kai parodo egzaminuotojas, ir dar keli, kurie jau nebeatrodo tokie sudėtingi – pastumdyti motociklą aikštelėje, išvažiuoti iš garažo.

Sudėtingumo šiems pratimams gali pridėti nepasitikėjimas savo jėgomis ir baimė nugriūti nuo motociklo. Be to, nežinančiam ir nemokančiam valdyti motociklo yra nelengvas iššūkis – automobilyje užtenka kontroliuoti rankų ir kojų judesius, sėdint ant motociklo prisideda ir smulkioji motorika – pirštai: tai ir  sankabos bei priekinio stabdžio valdymas, posūkio signalai, kojos taip pat nesiilsi – viena atsakinga už bėgių junginėjimą, suderintą su judesiu kaire ranka, kita koja valdo galinį stabdį. Pirmą kartą vien šių veiksmų suderinimas atrodo rimtas iššūkis, o kur dar žiūrėjimas į kelią ir figūrų aikštelėje raitymas!

Instruktoriaus svarba

Manau, kad, mokant būsimus motociklininkus, itin svarbus tampa instruktoriaus įsitraukimas. Viena, jeigu instruktorius tik papasakoja ir parodo mokinio motociklu, kaip reikia atlikti pratimą, visai kas kita, jei instruktorius pamoką taip pat praleidžia ant motociklo, demonstruodamas, kaip mokiniui atlikti pratimus.

Be to, stebėdamas, kaip įgudęs motociklininkas atlieka pratimus, mokinys įgis daugiau drąsos, nes galės stebėti, kokius judesius atlieka instruktorius, kiek galima vienoje ar kitoje vietoje sukti motociko vairą, kiek galima jį sverti ant šono, kiek atsipalaiduoti ir kiek laikyti motociklą tvirčiau. Nes viena dažniausiai daromų klaidų – įsitempimas ir susikaustymas, atsirandantis iš nežinojimo, kaip, esant vienai ar kitai situacijai, elgsis motociklas. Tai visai natūrali reakcija – juk ir pradėjus vairuoti automobilį atrodo, kad vairą reikia laikyti sugniaužus taip, kaip mylimosios (-ojo) ranką per pirmą pasimatymą. Be to, motociklas, persėdus ant jo iš automobilio, atrodo (be abejo, ir yra) itin dinamiška transporto priemonė, reaguojanti į kiekvieną ant jo atsisėdusio raitelio (-ės) kūno virptelėjimą, o tai pradžioje irgi gąsdina ir priverčia įsitempti. Tad siūlyčiau vairavimo instruktoriams bent dalį pamokos praleisti važinėjant kartu su mokiniu, kad jis mokytųsi iš gero pavyzdžio, o ne iš savo klaidų.

Pirmąkart išvažiavus į miestą motociklu, net ir tuomet, kai iš paskos važiuoja instruktorius su automobiliu, pulsas padažnėja keliomis dešimtimis.

Skaičiuokite laiką

Pirmąkart išvažiavus į miestą motociklu, net ir tuomet, kai iš paskos važiuoja instruktorius su automobiliu, pulsas padažnėja keliomis dešimtimis. Prie viso to prisideda ir sukaupta informacija apie kitų transporto priemonių vairuotojus, nepastebinčius, nepraleidžiančius ir kelyje koneveikiančius motociklininkus. Tokį nusiteikimą gali tik sustiprinti pro šalį važiuojantis sunkvežimis, nuo kurio oro srauto motociklas lengvai sutąsomas. Tad reikia nusiteikti, kad tenka važiuoti kuklesne dydžio atžvilgiu transporto priemone ir aplinka spaudžia labiau. Ir labiau psichologiškai. Ir labiau iš pradžių. Kiekvienas susuktas kilometras priverčia jaustis drąsiau. Kuo daugiau jų suksite su instruktoriumi, riedančiu jums pavymui, tuo drąsiau bus galima jaustis tuomet, kai paskui jus važiuos nebe vairavimo mokyklos automobilis, o kiti eismo dalyviai.

Jeigu didžiulių nesklandumu praktikos mokymosi procese nekilo, tikriausiai po penkių važiavimų gausite palaiminimą važiuoti į VĮ "Regitra" laikyti praktikos egzaminą. O jo gali tekti luktelėti ne savaitėlę kaip teorijos, o tris, gal net ir mėnesį. Tad po teorijos egzamino racionalu išsyk susirasti ir tinkamą laiką praktikos egzaminui. Tos 10 akademinių valandų praktinio vairavimo išgaruos nepastebimai. Beje, užsirašyti į kursus nederėtų delsti. Nes jeigu juos nuspręsite pradėti nuo šios dienos, tikėtina, kad sunkiai spėsite praktikos egzaminą išlaikyti dar šiemet, nes A kategorijos egzminiai vyksta iki lapkričio pradžios.

O į praktikos egzaminą "Regitroje" derėtų atvažiuoti rimtai pasiruošus – turėti šalmą, apsaugus, specialius batus. Jeigu neturite draugų, kurie jums paskolintų ekipuotę, yra įmonės, kurios specialiai siūlo išsinuomoti aprangą egzaminui "Regitroje". Tai kainuos apie keliasdešimt eurų.

Jeigu praktikos egzaminą laikysite tame pačiame mieste, kuriame lankėte ir vairavimo kursus, be abejo, stengsitės išbandyti visus maršrutus, kuriais gali tekti važiuoti ir per egzaminą. Jeigu vis dėlto ryžotės laikyti egzaminą kitame mieste, verta paaukoti pusdienį ir pasivažinėti keliais, kuriais vyksta egzaminas, atkreipiant dėmesį į sudėtingesnes vietas. Padėti gali ir internetas, kuriame skirtingos vairavimo mokyklos yra nufilmavusios egzamino maršrutus, o instruktoriai atkreipia dėmesį į kebliausias vietas. Kuo daugiau informacijos turėsite prieš egzaminą, tuo lengviau bus jį laikant. Na, o paties egzamino metu reikėtų važiuoti kuo arčiau leistino maksimalaus greičio, nes per atsargus, per lėtas važiavimas taip gali būti palaikytas klaida.

(Ne)saugiau

Na, o įveikus visus patikrinimus sėkmingai, belieka sulaukti vairuotojo pažymėjimo ir, apžergus savo išsirinktą plieninį žirgą, išriedėti į gatves. Čia vėl informacija, skelbianti, kaip motociklininkams nesaugu gatvėse, verčia įsitempti – atrodo lyg kelias turėtų virsti kova už būvį. Vis dėlto šitaip pasakyti nedrįsčiau. Be abejo, pasitaiko atvejų, kai automobilio, sunkvežimio ar dar kokios didesnės transporto priemonės vairuotojas pražiūri, kad link jo artėja motociklininkas, tačiau gerų pavyzdžių bent per mano kol kas neilgą motociklininko praktiką daugiau nei blogų – per spūstį šoninio vaizdo veidrodėlyje pastebėję, kad tarp stovinčių automobilių eilių bandau prasisprausti, sukteli automobilį dešiniau ar kairiau, kad galėčiau tilpti, išsukdami iš šalutinio kelio nebando užšokti į priekį. Žinoma, gal per vasarą, kuri buvo palanki plieninių žirgų vairuotojams, automobilių vairuotojai priprato motociklininkus matyti ir laikyti lygiaverčiais eismo dalyviais.

Vis dėlto važinėdamas motociklu gali pastebėti ir dalykų, kurie palengvintų motociklininkų dalią. Pavyzdžiui, papildomas "stop" juostos brūkšnys prieš šviesoforą. Kodėl? Todėl, kad, motociklu prariedėjus pro automobilių eilę, jo vairuotojui tenka arba stovėti įsispraudus tarp automobilių, arba, pažeidžiant KET, pervažiuoti "stop" liniją. Suteikti motociklininkams galimybę važiuoti "A juosta". Taip motociklininkams nereikėtų važiuoti tarp automobilių. Suprantu šios idėjo priešininkų nuomonę, kurie teigia, kad motociklas mažiau pastebimas nei viešojo transporto juosta važiuojantis autobusas, tačiau motociklininkai, matyt, kaip jokios kitos transporto priemonės vairuotojai, turi vertinti labai daug galimų eismo situacijų, tad baimintis, kad jie nesugebės saugiai važiuoti A juosta, naivu. Ir dar vienas dalykas, kuris paverčia motociklą saugesne transporto priemone nei bet kurią kitą keturratę, – naršyti socialiniuose tinkluose, rašyti žinutes ar skambinti telefonu vairuojant motociklą sunkiai įmanoma, priešingai – nei sėdint automobilyje.