Padėjo ne vien vaistai

„Man pasisekė – osteoporozės diagnozę mano ligos istorijoje pakeitė osteopenija. Taigi, mano kaulų būklė pagerėjo“, – džiaugiasi Vilma. Toks rezultatas – neatsitiktinis.

Osteopenija – būklė, kai nustatomas mažesnis nei norma kaulų tankis, bet didesnis nei 2,5. Kai kaulų tankis mažesnis už 2,5, diagnozuojama osteoporozė.

Kalbėdama apie osteoporozės pradžią, kaunietė mintimis sugrįžo į 2019 m. pabaigą.

„Iš pradžių apie šią ligą nieko neįtariau. Viskas prasidėjo prieš ketverius metus. Netikėtai susilaužiau kairės rankos riešą: griūdama pasirėmiau ranka – lūžo du riešo kauliukai. Išsityriau kaulų tankį – taip 2020 m. pradžioje man diagnozavo osteoporozę“, – Vilma prisiminė, kad osteoporozė jai buvo diagnozuota 53 metų. Prieš devynerius metus jai prasidėjo menopauzė.

„2021 m. spalį, kai jau gėriau paskirtus vaistus nuo osteoporozės, nesėkmingai kryptelėjau koją – susilaužiau kairės kojos kubakaulį ir kulnakaulį. Ir štai dabar, po trejų su puse metų sąžiningo vaistų vartojimo ir gyvenimo būdo pokyčių, kurių ėmiausi iš karto sužinojusi diagnozę, suprantu, kad visa tai daryti vertėjo, – ligą įveikiau“, – šypsojosi Vilma.

Ji neslepia: pasveikti padėjo ne vien vaistai.

„Manau, kad man pasveikti padėjo, kaip sakoma, visas priemonių kompleksas: vaistai, mityba, kasdienis judėjimas, mankštos, taip pat organizmo šarminimas“, – įsitikinusi pašnekovė.

Per dieną ji išgeria ne mažiau kaip 2 l skysčių. Ėmė daugiau vaikščioti: sakosi neužmieganti, kol nenueina mažiausiai 6–8 tūkst. žingsnių. Kiekvieną dieną atlieka mankštą: specialius raumenų tempimo pratimus ir pratimus su svareliais, gumomis.

„Be to, šarminu organizmą: visiškai nevartoju alkoholio, nerūkau, valgau daug vaisių, daržovių. Marinuotas daržoves pakeičiau raugintomis. Pati raugiu agurkus, kopūstus, burokėlius ir kitas daržoves. Šaltuoju metų laiku jų valgau labai daug. Be to, periodiškai tikrinuosi vitamino D kiekį kraujyje ir vartoju papildus, kad organizme būtų reikiamas vitamino D kiekis“, – pasakojo kaunietė.

Dabar, kai išsigydė osteoporozę, moteris nebevartoja vaistų, tačiau ir toliau stengiasi gyventi sveikai: kasdien mankštinasi ir vaikščioja, sveikai maitinasi, nevartoja alkoholio, nerūko.

„Taip gyvendama geriau jaučiuosi. Be to, žinau: jei grįžčiau prie ankstesnio gyvenimo būdo, vėl kiltų grėsmė susirgti osteoporoze“, – sako Vilma, kurią jos gydytoja įspėjo: visą gyvenimą turės likti budri, saugotis, kad liga nesugrįžtų.

Mindaugas Sakalauskas / Asmeninio archyvo nuotr.

Vardijo rizikos veiksnius

„Tai yra gydymo sėkmės istorija: Vilma įveikė osteoporozę. Šiais laikais, kai yra naujos kartos vaistų, tai gana dažnai pasitaiko. Jei moterims, sergančioms osteoporoze, skiriamas tinkamas gydymas, jos vartoja paskirtus vaistus, atlikę kaulų tankio (Dexa) tyrimą, matome, kad kaulų tankis padidėjo ar bent jau išliko tokio paties lygio. Jeigu osteoporozės laipsnis didėja, vadinasi, gydymas buvo nepakankamas“, – pastebėjo Vilmos šeimos gydytoja Aurelija Proscevičienė.

Pasak jos, tokiu atveju paprastai keičiami vaistai, ieškoma kitų priežasčių, kodėl taip atsitiko, pavyzdžiui, gal moteris nevartojo jai skirtų vaistų.

A. Proscevičienės žodžiais, vaistus su veikliąja medžiaga kolekalciferoliu, skiriamus osteoporozei gydyti, moterys paprastai gana gerai toleruoja.

Gydytoja pasidžiaugė, kad Vilma ne tik vartojo vaistus, bet ir daug judėjo, mankštinosi, koregavo mitybą. A. Proscevičienės teigimu, tinkama mityba, fizinis aktyvumas susirgus osteoporoze taip pat labai svarbu.

„Rizikos veiksniai susirgti osteoporoze moterims: ankstyva menopauzė, lieknas kūno sudėjimas, nuolatinis vitamino D trūkumas. Šį vitaminą mes, gyvenantys Lietuvoje, turime papildomai vartoti ištisus metus“, – tvirtino šeimos gydytoja.

Paklausta apie organizmo šarminimo galimą naudą, gydytoja sakė neaptikusi medicinos literatūroje duomenų, kad tai tikrai padeda įveikti osteoporozę.

A. Proscevičienė atkreipė dėmesį, kad šia liga dažniau suserga lieknos moterys, taip pat tos, kurioms menopauzė įvyksta anksti.

Jei diagnozuojama netrukus

Lietuvos reumatologų asociacijos valdybos narys Klaipėdos universiteto ligoninės gydytojas reumatologas Mindaugas Sakalauskas taip pat tvirtino, kad atvejai, kai, susirgus osteoporoze, pasiekiama osteopenijos būklė, nereti.

Kiek jaunystėje užsiauginame kaulinės masės, kiek profilaktiškai vartojame vitamino D, sportuojame, toks ir kaulų tankis.

„Osteoporozės eiga priklauso ir nuo to, ar moteriai seniai įvykusi menopauzė. Jei osteoporozė diagnozuojama netrukus, kai įvyksta menopauzė, anksti skiriamas gydymas, tokie rezultatai tikėtini. Nes dažniausiai ir greičiausiai kaulų tankis moterims keičiasi maždaug 2–3 metus po paskutinių mėnesinių. Tada, ypač esant rizikos faktorių, moterims rekomenduojama atlikti kaulų tankio tyrimą. Rizikos faktoriai: moterims – ankstyva menopauzė, abiejų lyčių atstovams: mažas kūno masės indeksas, taip pat rūkymas, alkoholio vartojimas, maža judra, tam tikros gretutinės ligos“, – vardijo M. Sakalauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad kartais užtrunka, kol pacientui paskiriami tinkami vaistai. Mat vieniems jie tinka ir patys paprasčiausi, paskiriami pirmi, o kitiems tenka pakeisti keletą vaistų, kol randamas tas, kuris įveikia jo ligą.

Gydytojas taip pat pastebėjo, kad stambesnių žmonių kaulų tankis paprastai būna didesnis, liesesnių – mažesnis.

Moterys osteoporoze serga šešis kartus dažniau nei vyrai. Jie osteoporoze suserga vyresniame amžiuje, dažnai kartu sergama ir prostatos hiperplazija, taip pat onkologinėmis, žarnyno ligomis.

„Jei sergant osteoporoze paskiriamas gydymas, per penkerius metus neįvyksta kaulų lūžių ir kaulų tankis nesikeičia – jis lieka toks pat, traktuojame, kad osteoporozė yra pasiekusi remisiją, neaktyvi, ir gydymas baigiamas. Pacientas toliau stebimas. Stebėsena vykdoma kas 1–2 metus. Jei nustatoma, kad paciento kaulų tankis vėl ima mažėti, vadinasi, liga atsinaujino. Tokiu atveju vėl pradedame taikyti gydymą“, – pasakojo M. Sakalauskas.

Indėlis – jauname amžiuje

Gydytojas reumatologas pritarė, kad ligą įveikti padeda ne tik vaistų vartojimas, bet ir visavertė mityba, vitamino D vartojimas, kasdienis judėjimas, specialios mankštos.

„Dėl šarminimo – nežinau, čia labiau liaudiškas būdas. Tačiau, jei pacientas dėl to jaučiasi geriau, puiku. Gydydami osteoporozę mes vadovaujamės patvirtintomis gairėmis. Tokių faktorių kaip lytis, amžius nepakeisime, tačiau rekomenduojame fizinę veiklą, kuri skatina medžiagų apykaitą, aktyvina antkaulį. Taip pat skatiname pacientus pašalinti rizikos faktorius: mesti rūkyti, nebevartoti alkoholio“, – sakė M. Sakalauskas.

Gydytojo žodžiais, labai svarbi ir kitų ligų kontrolė: „Sergant sisteminėmis ligomis, gydomomis osteoporozę skatinančiais gliukokortikoidais, pvz., deksametazonu, prednizolonu, metilprednizolonu, jeigu liga blogai kontroliuojama ir šių vaistų dozes reikia didinti, progresuoja ir osteoporozė.“

Jis pabrėžė, kad hormoninių vaistų vartojimas sukelia didesnę riziką paspartinti osteoporozę, didelės jų dozės gali lemti kaulų išretėjimą, jų lūžius.

M. Sakalausko teigimu, nors šiais laikais daugiau žmonių dėl osteoporozės kreipiasi į gydytojus, iš tiesų šios ligos atvejų nedaugėja – gerėja diagnostika. Tačiau jis neatmetė galimybės, kad ateityje daugiau žmonių sirgs osteoporoze.

„Viskas priklauso nuo žmonių judrumo. Tie žmonės, kuriems dabar diagnozuojame osteoporozę, priklauso kartai, kuri daugiau judėjo, juda nei dabartiniai vaikai. Judėjimas labai svarbus. Kiek jaunystėje užsiauginame kaulinės masės, kiek profilaktiškai vartojame vitamino D, sportuojame, toks ir kaulų tankis. Taigi, judėjimas, vitamino D vartojimas, visavertė mityba yra labai svarbūs augant“, – tai, į ką turėtų atkreipti dėmesį auginantys vaikus, pabrėžė M. Sakalauskas.

Kaulų tankio tyrimas rekomenduotinas, jei:

• esate pomenopauzinio amžiaus moteris ir nevartojate estrogenų, o menopauzė ankstyva – 45 metų;

• yra buvęs šlaunikaulio lūžis tėvams;

• anksčiau patirtas osteoporozinis lūžis;

• sergate reumatoidiniu artritu;

• mažas kūno masės indeksas – ne didesnis kaip 19;

• paskirtas gydymas gliukokortikoidais;

• yra kitų rizikos veiksnių – rūkymas, alkoholio vartojimas, cukrinis diabetas, kepenų, inkstų ligos.

Neatsargiai žengtas žingsnis ir nedarbingumas – garantuotas ilgam. Šalį sukausčius plikledžiui Šiaulių traumatologijos skyrius vakar buvo pergrūstas. Skubios pagalbos nuo pat ryto laukė daugiau nei kelios dešimtys žmonių.

„Paprasčiausiai ėjau ryte ir nučiuožiau nuo laiptų. Grynas ledas, kurio net nepastebėjau. Atrodė, kad nėra jokios dangos. Tik žengiau žingsnį į viskas“, – pasakojo viena nukentėjusioji.

„Ėjau išnešti šiukšles ir griuvau“, – teigė kita moteris.

Medikai sako, kad traumas patyrusiųjų yra penkis kartus daugiau nei įprastai.

„Šiandien nelabai spėju, bet tikiuosi, kad kas nors ateis į pagalbą“, – teigė ortopedė traumatologė Jūratė Kučinskienė.

Ir medikams, ir pacientams tenka apsišarvuoti kantrybe. Laukti, kol ranka ar koja bus sugipsuota, tenka ir po 4–5 valandas.

„Paskutiniu metu darbo yra labai daug, nes tai yra apskrities priėmimo skyrius, tad visi rajonai čia atvyksta, poliklinikos nelabai priima“, – tęsė J. Kučinskienė.

Tuo pat metu, Kauno Lietuvos sveikatos mokslų universitetinėje ligoninėje vien per pirmą pusdienį sulaukta maždaug 100 traumas patyrusių žmonių. Tai beveik pusė tiek, kiek įprastai sulaukiama per parą. Į skubios pagalbos skyrių žmonės ėmė plūsti apie vidurdienį. Mažiausiai 20 dėl patirtų traumų paguldyta į ligoninę.

Nepalankiausios sąlygos dėl plikledžio susiformavo vakarų, šiaurės vakarų ir pietvakarinėje šalies dalyje.

„Labai slidūs keliai. Tiesiog neįmanoma eiti“, – sakė moteris.

Kretingos ligoninės medikai tikina, jog įprastai per parą tokiu oru sulaukia kelių dešimčių traumas patyrusių žmonių, tad bent ryte išskirtinio pacientų pagausėjimo nepajuto.

„Yra daug pacientų dėl kelių traumų, vienam įtariamas girnelės lūžis, kitiems – raiščių patempimai, viena galvos trauma“, – kalbėjo Kretingos ligoninės ortopedas traumatologas Gediminas Morkus.

Užtat pajuto Klaipėdos respublikinė ligoninė. Vien ryte per tris valandas atvyk daugiau nei pusšimtis į darbą skubėjusių žmonių. Tiesa, sostinės Lazdynų ligoninėje vakar buvo pakankamai ramu.

„Ortopedų traumatologų rytas prasideda nuo orų prognozės“, – teigė Lazdynų ligoninės ortopedas traumatologas Kirilas Popovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Slydimo traumos – gana sudėtingos, o gydymas gali trukti ir labai ilgai.

„Jeigu yra lūžę didieji kaulai: šlaunikaulis, blauzdikaulis, tai tikrai reikia pusės metų, kad grįžtų iki prieštrauminio lygio“, – tęsė K. Popovas.

„Ne pas visus skausmo pojūtis yra vienodas, vieni yra jautresni, kiti – mažiau jautrūs. Ypač vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai nudelsia“, – kalbėjo J. Kučinskienė.

Sėdime socialiniuose tinkluose, tačiau nepastebime, kas darosi aplinkui.

Medikai siūlo – jei galima niekur neiti, tai ir neiti, o jeigu vis dėlto teks, nelaikyti rankų kišenėse, kad būtų lengviau išlaikyti pusiausvyrą ir svarbiausia – pakelti akis nuo išmaniųjų telefonų.

„Sėdime socialiniuose tinkluose, tačiau nepastebime, kas darosi aplinkui. Tikriausiai tokiu laiku reikėtų susikaupti ir susikoncentruoti“, – sakė K. Popovas.

Anot kelininkų, plikledį pažaboti sunkiausia – lyja ir šąla vienu metu, o lietus sparčiai keičia druskos tirpalo koncentraciją. Vairuotojai irgi buvo raginami atsisakyti nebūtinų kelionių, dirbti ar mokytis iš namų.

„Panašių orų tipai prasidėdavo po Naujųjų metų, o šiemet po gero dešimtmečio tai turime jau pirmaisiais žiemos mėnesiais. Mums tai reiškia pilną pajėgumą“, – pasakojo „Kelių priežiūros“ atstovas Rimantas Zagrebajevas.

„Kelių priežiūra“ skelbia šiemet jau išbarsčiusi rekordinį kiekį druskos – daugiau nei 33 tūkst. tonų. Tiek sveria maždaug 340 traukinio vagonų.

Policijos departamentas informavo, kad 0.42 val. į ligoninę iš Varėnos rajono Merkinės miestelyje esančių namų pristatyta ir dėl kaulų lūžių paguldyta 1938 metais gimusi moteris, ji tą pačią dieną apie 5.40 val. mirė.

Atliekamas ikiteisminis tyrimas siekiant nustatyti mirties priežastį.

Traumas lemia oras

Kauno klinikinės ligoninės Priėmimo, skubios pagalbos ir traumų skyriaus (kauniečių vadinamoji Raudonojo Kryžiaus ligoninė) ortopedo traumatologo Sauliaus Širvinsko teigimu, pacientų srautas per karantiną neišaugo. "Mes to nejaučiame. Mes neprivalome labai aiškintis, tuo labiau, kad ir žmonės paprastai nebūna linkę apie tai kalbėti. Mes tiesiog paklausiame, kaip ta trauma ar lūžis įvyko, ir daugiau neanalizuojame. Galų gale, mūsų ir tikslas nėra išsiaiškinti traumų priežasties – mes orientuojamės į savo kaip medikų darbą", – sakė pašnekovas.

S.Širvinsko teigimu, traumų per karantiną net šiek tiek sumažėjo. Priežastis – apribojimai, neleidę žmonėms laisvai judėti. "Tiesa, daug kas priklauso nuo oro: tik išlenda saulė, oras pagerėja, šilta – pusė dienos praėjo, ir jau matome rezultatą – traumų iš karto daugiau, oras pablogėja – vėl mažiau", – pasak ortopedo traumatologo, kai geras oras iš karto padaugėja pirmos grandies pacientų su paprastesnėmis traumomis.

Įtaką daro alkoholis

Jis su kolegomis sako pastebėjęs ir kitą tendenciją: kai tik daugiau šventinių dienų iš eilės – reikia laukti ir daugiau žmonių su įvairiais lūžiais. "Per šventes suvartojama daugiau alkoholio, ir jis daro savo – daugėja traumų. Žinome, kad per karantiną išaugo alkoholio suvartojimas, bet tai neatsvėrė to, kad žmonės mažiau judėjo", – sakė pašnekovas.

S.Širvinsko teigimu, rudenį ir pavasarį paprastai kaulų lūžiais pasibaigiančių traumų būna mažiau, žiemą ir vasarą – daugiau.

Tik išlenda saulė, oras pagerėja, šilta – pusė dienos praėjo, ir jau matome rezultatą – traumų iš karto daugiau, oras pablogėja – vėl mažiau.

Tuo metu prasidėjus šiltajam sezonui, akių traumų priešingai – padaugėjo. Jos susijusios su statybų, būsto remonto, namų aplinkos, sodo tvarkymo ar žemės ūkio darbais. Šiais metais dėl akių traumų į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių kasdien atvyksta apie 30 pacientų, tačiau pasitaiko dienų, kai šis skaičius net padvigubėja.

Sužeidžia pjaunama žolė

Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovės profesorės Redos Žemaitienės teigimu, būtinosios pagalbos poreikis bei teikimas ir epidemijos metu nesumažėjo. "Tačiau pastebėjome, kad pandemijos metu pacientai pas Skubios pagalbos skyriaus oftalmologą konsultuotis kreipiamasi tik tais atvejais, kai būtinoji pagalba tikrai reikalinga. Saugodami save ir kitus, išmokome atskirti būtinąją pagalbą nuo planinės", – sakė profesorė.

Pasak Akių ligų klinikos vadovės, prasidėjus žolės pjovimo sezonui, akių ligų gydytojams visuomet kelia nerimą dar viena akių traumų priežastis – žolės pjovimas žoliapjove arba šakapjauste. Dirbant be veido apsaugos skydelių ar apsauginių akinių, galima patirti itin sunkių sužalojimų. "Kai su didele energija atlekiantis svetimkūnis patenka į akies vidų, jis smarkiai sužaloja akies audinius ir sukelia sunkų vidinį akies uždegimą. Toks sužalojimas turi tikrai dramatiškus padarinius – galima netekti regėjimo, o dėl infekcijos komplikacijų ir akies obuolio", – apie sunkių traumų padarinius kalbėjo R.Žemaitienė.

„Šokinėjimas ant batuto gausybe studijų pripažintas kaip didelę kaulų lūžių ir išnirimų, raiščių plyšimo, gyvybei grėsmingų galvos ir kaklo sužalojimų riziką kelianti pramoga, dėl ko autoritetingos pasaulinės gydytojų pediatrų, gydytojų ortopedų traumatologų organizacijos primygtinai rekomenduoja vengti šio laisvalaikio praleidimo būdo. Norėdami kuo rečiau matyti tokias rentgenogramas bei ilgam įprastą Jūsų vaikučių ar Jūsų pačių gyvenimo ritmą sutrikdantį gijimo po tokių traumų periodą, tą patį nuoširdžiai rekomenduojame ir mes“, – nuoširdžiai rekomenduoja skubiosios pagalbos medikai.

„Jei vis dėlto nepavyksta atsisakyti pramogų ant batuto, prašytume bent jau laikytis keleto gyvybiškai svarbių taisyklių:

– vienu metu batutu naudotis gali tik vienas asmuo (nemaža dalis traumų, kurias sutinkame savo praktikoje yra nulemtos 2 ar daugiau šokinėtojų tarpusavio susidūrimo);

– nieku gyvu negalima atlikinėti ant batuto salto ir kitų akrobatinių manevrų (nusileidimas ant galvos ar kaklo gali baigtis mirtimi arba paralyžiumi visam likusiam gyvenimui);

– nepalikti batutu besinaudojančių vaikų be priežiūros;

– neleisti vaikams iki 6 m. naudotis batutu;

– nestatyti batutų terasose, ant kitų paaukštinimų, greta laiptų, medžių, stulpų ir kitų struktūrų;

– visada naudoti apsauginį tinklą bei batuto spiralių apsauginį dangalą;

– nesinaudoti batutu, jei esate nėščia, prastai jaučiatės, geriate vaistus ar esate apsvaigę.

Prisiminkite tai patys bei pasidalinkite su tais, kam tai galėtų būti aktualu. Būkite saugūs ir sveiki“, – linki medikai. 

Kaip pranešė Šiaulių apskrities policija, nelaimė įvyko Maironio gatvėje, kur pėsčiųjų taku dviračiu važiavusį 2008 metais gimusį berniuką partrenkė kitas dviratininkas.

Vaikas dėl galvos sumušimo, smegenų sukrėtimo, kairio dilbio kaulų lūžimo ir kairio kelio nubrozdinimo gydomas ligoninėje.

Tačiau ne visi pasivažinėjimai dviračiu palieka tik teigiamas emocijas – kai kurie jų baigiasi itin rimtomis traumomis. Traumatologai skaičiuoja, kad gegužės mėnesį per parą vien Vilniuje su įvairiais sužalojimais į medikus kreipiasi nuo 5 iki 15 dviratininkų. Draudikai tuo metu pažymi, kad lietuviai į važiavimą dviračiu dar ne visuomet žiūri pakankamai atsakingai ir dažnai nepasirūpina būtinomis apsaugos priemonėmis.

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas sako, kad važinėjant dviračiu tiek dviračių takais, tiek keliais ir gatvėmis reikia ne mažesnio atsargumo ir atidumo nei keliaujant bet kuria kita transporto priemone.

„Dviratininkai yra itin pažeidžiami eismo dalyviai. Dviračių eismas yra labai aiškiai apibrėžtas Kelių eismo taisyklių, vis tik ne visi dviratininkai taisyklių paiso. Pavyzdžiui, Lietuvoje eismas vyksta dešiniąja kelio puse, tačiau dalis dviratininkų rizikuoja važiuodami prieš eismą. Tokiais atvejais neretai pasitaiko eismo įvykių, nes automobilių vairuotojai sukantys iš šalutinio į pagrindinį kelią, kai nereikia kirsti priešingo eismo juostos, dažnai yra įpratę pasižiūrėti tik į tą pusę, iš kurios tikisi kliūčių“, – sako G. Matiukas.

Kaip rašoma pranešime spaudai, ekspertas išskiria ir kitas situacijas, kuomet dviratininkai susiduria su pėsčiaisiais ar automobiliais. „Pirmuoju atveju, tokių eismo įvykių priežastimi dažniausiai tampa tai, kad tiek dviratininkai, tiek pėstieji supainioja jiems skirtus takus. Antruoju atveju, pastebime, kad į avarijas su automobiliais vis dažniau patenka dviratės transporto priemonės, kai jomis rieda užsienio piliečiai. Užsieniečiai atvykę į Lietuvą vadovaujasi dviratininkams eisme suteikta pirmenybe, kuri įprasta kitose Europos šalyse. Vis tik mūsų šalies vairuotojams tokios situacijos tampa tikru išbandymu, o to pasekmės – eismo įvykiai sankryžose“, – teigia G. Matiukas.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios traumatologinės pagalbos skyriaus vedėjas gydytojas Artūras Zubrickas atskleidžia, kad traumas patiriančių dviratininkų skaičius šiltaisiais mėnesiais ypatingai išauga savaitgaliais.

Dažniausiai dviratininkai į medikų rankas patenka dėl daugybinių kūno nubrozdinimų, taip pat kaulų lūžių ar stiprių sumušimų, tačiau pasitaiko ir itin pavojingų galvos traumų.

„Savaitgaliais į miestų dviračių takus ir gatves išvažiuoja daugiau dviratininkų, dalis jų būna mažiau patyrę nei važinėjantys kasdien, todėl poilsio dienomis susižalojusių nelaimėlių skaičius kartais išauga ir iki kelių dešimčių. Dažniausiai dviratininkai į medikų rankas patenka dėl daugybinių kūno nubrozdinimų, taip pat kaulų lūžių ar stiprių sumušimų, tačiau pasitaiko ir itin pavojingų galvos traumų“, – sako A. Zubrickas.

Ano gydytojo, šiemet jau būta sunkių dviratininkų traumų. Pavyzdžiui, prieš kelias dienas vienam vyrui, nukritus nuo dviračio ir patyrus sudėtingą šlaunikaulio lūžį, teko atlikti operaciją. 

„Kiek girdime iš pačių pacientų, viena dažniausių dviratininkų traumų priežasčių yra dviračių takuose pasimaišę pėstieji. Bandydami jų išvengti ar susidūrimų su jais metu, dviračių vairuotojai krenta ir tokiu būdu patiria įvairius kūno sužalojimus. Traumos sudėtingumas priklauso nuo to, kokia jėga žmogus susiduria su kliūtimi ar krenta ant žemės. Tam įtakos daugiausiai turi važiavimo greitis, taip pat žmogaus svoris. Dėl to antsvorio turintys dviratininkai dažnai patiria rimtesnes traumas“, – sako A. Zubrickas.

Gydytojas sako, kad vaikai paprastai yra lankstesni ir lengvesni, todėl nukritę nuo dviračių rečiau nei suaugusieji patiria kaulų lūžius. A. Zubrickas taip pat pastebi, kad dviratėmis transporto priemonėmis Lietuvoje važinėja vis įvairesnio amžiaus žmonės – nuo mažų vaikų iki senjorų. Traumas patyrusių dviratininkų amžiaus vidurkis, gydytojo vertinimu, yra 30–35 metai.

G. Matiuko teigimu, norint dviračiu važinėti saugiai, būtina rinktis tik techniškai tvarkingas dvirates transporto priemones, turinčias patikimus stabdžius, KET nurodytus atšvaitus ir žibintus. Be to, važinėjant svarbu nepamiršti šalmo, gerai dviračiu važiuoti nemokančius vaikus aprūpinti ir papildomomis rankų bei kojų apsaugomis.

„Svarbiausia visuomet važinėti dėmesingai, rinktis saugų greitį, laikytis Kelių eismo taisyklių. To nepakeis jokios apsaugos priemonės“, – įsitikinęs G. Matiukas.

Draudikų atstovo teigimu, nuo metų pradžios bendrovė fiksavo beveik 10 eismo įvykių ir incidentų, kuriuose dalyvavo dviračių vairuotojai.

Per praėjusią žiemą „Aviva Lietuva“ savo klientams išmokėjo daugiau nei 250 tūkst. eurų išmokų už patirtus sužalojimus. Tuo tarpu šis žiemos sezonas jau dabar kėsinasi gerokai viršyti buvusius rezultatus – išmokų pagal draudžiamuosius įvykius skaičius, prognozuojama, turėtų išaugti daugiau nei trečdaliu.

Šaltuoju metų laiku dažniausiai kreipiamasi dėl rankų ir kojų kaulų lūžių, kūno sumušimų ir raiščių patempimų. Vidutinė išmoka už tokias traumas svyruoja apie 700-800 eurų, o didžiausios išmokos siekia ir kelis tūkstančius eurų. Nors žiemą, palyginti su vasaros sezonu, draudžiamųjų įvykių užfiksuojama vidutiniškai 6-7 proc. mažiau, būtent šaltuoju metų laiku vienokius ar kitokius sužalojimus patiria daugiau nei kas penktas į „Aviva Lietuvą“ besikreipiantis klientas.

Šaltuoju metų laiku dažniausiai kreipiamasi dėl rankų ir kojų kaulų lūžių, kūno sumušimų ir raiščių patempimų.

„Vasarą daug laiko praleidžiame lauke, dažniau atostogaujame, užsiimame aktyviomis pramogomis, todėl nenuostabu, kad ir traumų patiriame dažniau. Tačiau žiemą kartais užtenka išeiti iš namų ir neatsargiai pastatyti koją ant nenuvalyto šaligatvio, ir jau turime sumušimą, raiščių patempimą ar net kaulo lūžį“, – traumų priežastis komentuoja „Aviva Lietuvos“ vyr. draudimo rizikos vertintojas, gydytojas Šarūnas Žemaitis.

Gydytojo teigimu, augant kelionių į žiemos pramogų kurortus kiekiui, didėja ir patyrusiųjų draudžiamuosius įvykius skaičius. Pasak jo, žiemos atostogos savo svarba nė kiek nenusileidžia vasaros atostogoms, ir jas renkasi vis daugiau šalies gyventojų.

„Atostogoms kalnuose besiruošiantis žmogus negaili pinigų slidinėjimo inventoriui, apgyvendinimui, maistui ir, be abejo, lauktuvėms. Tačiau gyvybės draudimu pasirūpina ne visi – neretas dar vengia draustis savo gyvybę ar sveikatą, nes tikisi, kad žiemos atostogos praeis saugiai ir be pasekmių. Deja, ne visiems jos baigiasi sėkmingai“, – pasakoja Š. Žemaitis.

Paprasčiausias būdas apsidrausti vykstant į kelionę – turėti su savimi Europos sveikatos draudimo kortelę. Tačiau gydytojas primena, kad net ir turint šią kortelę, vertėtų pagalvoti apie nuolatinę papildomą apsaugą nuo nelaimingų atsitikimų ne tik kelionės metu, bet kuri padėtų ir visus metus.

„Kad ir kokios puikios būtų draudimo apsaugos, geriausia apsauga šaltą žiemą – šaltas protas ir atsarga. Jeigu planuojate kur nors eiti, išeikite penkiomis minutėmis anksčiau. Jeigu ketinate daug slidinėti, pradėkite fiziškai ruoštis dar vasarą – stiprūs raumenys ir sąnariai atlaikys intensyvius krūvius. Galiausiai, nepervertinkite savo galimybių – kur kas smagiau džiaugtis žiemiškais įspūdžiais, o ne priverstinai drybsoti ant sofos su ištiesta sugipsuota koja. Šios universalios taisyklės galioja kiekvieną žiemą“, – sako Š. Žemaitis.

Antradienį, 12.50 val., Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos ekipažas į ligoninę pristatė penkių mėnesių berniuką. Berniuko tėvai aiškino, kad mažylis nukrito vos prieš 20 minučių ir jie iškart iškvietė greitąją pagalbą. Būtent taip apie sūnaus sužalojimų kilmę pasakojo jo tėvai.

Medikai jam diagnozavo abiejų raktikaulių lūžius, galvos sumušimą, tačiau tokie sužalojimai, traumatologų aiškinimu, negalėjo atsirasti mažyliui nukritus nuo sofos ar iš lovelės. Medikų terminais tariant, sužalojimų pobūdis neatitinka traumos mechanizmo versijos. 

Tokio amžiaus vaiko kaulai tebėra elastingi ir greitai nelūžta, tad gali būti, kad tėvai nesako tikrosios tiesos arba ją slepia.

Uostamiesčio Vaikų ligoninės Traumatologinio skyriaus vadovas Džeraldas Sivickis patikino, kad mažylio gyvybei pavojaus nėra.

Tėvai lydėjo vaikelį į ligoninę, medikai mano, kad jie buvo blaivūs.

„Tokio pobūdžio sužalojimai šiai vaiko amžiaus grupei yra labai reti. Taip, kaip pasakoja tėvai, atsitikti negalėjo. Į klausimus, kodėl jie meluoja, turės atsakyti policija. Ne mūsų darbas yra gilintis, kodėl, kaip ir ką. Mūsų darbas yra apie kilusius įtarimus informuoti pareigūnus, – paaiškino gydytojas D.Sivickis. – Šiuo atveju, tikėtina, kad rimtesnių pasekmių vaiko gyvenime šie sužalojimai neturėtų sukelti. Bet šimtu procentų pasakyti taip ar ne, negalime. Tokie sužalojimai priskiriami nesunkių sužalojimų kategorijai.“

Vaikų sužalojimų dėl suaugusiųjų smurto atvejų statistikos medikai neveda ir tikina, kad tai nėra dažni atvejai, tačiau jų vis tik pasitaiko. Apie smurto atvejų įtarimus policijai pranešę medikai atsako iš policijos apie tyrimo rezultatus negauna. Mažesni vaikai traumų patiria dažniau, nes didesni sugeba nuo jų išsisukti ar pasiginti.

Policija duomenų apie jauną šeimą, kurioje auga berniukas, neturi. Tėvai apibūdinami kaip tvarkingi.