Stabdo dirbtinės kliūtys

Pirmieji metų mėnesiai tradiciškai – ne pats geriausias metas automobilių prekybai. Tiek privatūs pirkėjai, tiek įmonės Lietuvoje neskuba atnaujinti savo transporto priemonių, pirmiausia įsivertindami svarbiausius savo poreikius ir galimybes. Užsienio pirkėjams, kurių nebevaržo pandemijos apribojimai, vis dar turi įtakos kiti iššūkiai – karas Ukrainoje, besikeičianti mokestinė ir muitų politika jų šalyse.

Pasak Kauno automobilių turgų administruojančios įmonės „Varanas“ direktoriaus Valentino Naujanio, pirkėjams šiemet tenka prisitaikyti ir prie vis griežtėjančių Lietuvos įstatymų. Jo žodžiais, dauguma įmonių, dirbančių turguje ar jų partnerių, prisitaikė prie mūsų šalyje jau daugiau nei metus galiojančių atsiskaitymo grynaisiais pinigais apribojimų. Pagal šį reikalavimą, didesnes nei 5 tūkst. eurų sumas privalu pervesti per banko sąskaitą. Nors įstatymai leidžia už parduotą automobilį paimti grynaisiais iki 5 tūkst. eurų, tačiau susiduriama su kita problema – grynąsias lėšas ne taip paprasta įnešti į banko sąskaitą.

„Iš klientų girdime nemažai nusiskundimų mūsų centrinio banko politika. Vieniems netikėtai pervedimą įšaldo, kitiems verslo sandorius stabdo biurokratiniai reikalavimai pildyti papildomas anketas. Kartais net grasinama neleisti naudotis visais sąskaitoje esančiais pinigais, nors jie su pervedimu niekaip nesusiję. Kai kurie verslininkai dėl to persikelia sąskaitas į Lenkijos bankus, kur į verslo pardavimus žiūrima palankiau“, – kalbėjo V. Naujanis.

Paklausa: „Toyota Prius“ turguje neužsibūna – šiuos automobilius graibsto pavežėjai. / E. Kniežausko nuotr.

Barjerai nepadeda

Pašnekovo nuomone, automobilių pardavėjams atsiliepia jų veiklos sričiai prilipdyta šešėlinio verslo etiketė. Ji kenkia ir tiems, kurie ne vienus metus tvarkingai moka visus mokesčius. Prekeiviams kartais atrodo, kad visas automobilių verslas yra priskirtas blogiukų kategorijai, todėl net ir gerą reputaciją turinčios įmonės susiduria su nereikalingu biurokratiniu tampymusi.

Didelių iššūkių prekeiviams kyla bendraujant su kaimyninių šalių verslu. Šiemet buvo ne vienas atvejis, kai pirkėjas iš Baltarusijos pervedė pinigus į lietuvišką pardavėjo sąskaitą, bet ši transakcija buvo atmesta. Be to, pagal sugriežtintus įstatymus muitinės tarpininkai yra įpareigoti gauti pažymą, kad iš lietuvių nupirktas automobilis tikrai buvo įregistruotas Baltarusijoje, o ne nukeliavo į kitą šalį. Kitaip įmonei tarpininkei gresia didelė bauda.

Turgaus pirkėjas lieka ištikimas tradiciniais degalais varomiems automobiliams, tad neskuba dairytis į elektromobilius.

V. Naujanio nuomone, suprantama, kad taip norima apriboti automobilių patekimą į Rusiją, tačiau šie barjerai gali būti lengvai apeinami – pirmiausia įregistravus pirkinį Baltarusijoje, o netrukus jį išregistravus ir pardavus į Rusiją. Tuo tarpu Lietuvos įmonės netenka pinigų, kuriuos gautų legaliai į Baltarusiją parduodamos naudotus automobilius ir taip atsikratydamos gerokai senstelėjusiu transporto parku. Mat būtent Baltarusijos pirkėjai renkasi pigesnius ir gerokai gyvenimo mačiusius automobilius.

„Kartais tai primena kovą su vėjo malūnais. Įvedami dirbtiniai apribojimai tokiems automobiliams, kurie rusams net neįdomūs. Jie ieško apynaujų, gerokai brangesnių, o lietuviai tokių į Baltarusiją neparduoda. Galiausiai kenčia paprasti mūsų piliečiai. Čia, ko gero, reikėtų ieškoti protingesnių sprendimų“, – svarstė pašnekovas.

Valentinas Naujanis / A. Aleksandravičius

Muitai ir politika

Nepaisant apribojimų, baltarusiai šiek tiek automobilių Lietuvoje nuperka. Tiesa, jiems nėra paprasta įveikti Lietuvos pasienį, prie kurio neretai išsirikiuoja didelės transporto eilės.

Atšilus orams į Kauno turgų užsuka nemažai ir vietinių pirkėjų – kas su šeima, kas su šunimi. Tradiciškai čia lankosi ir svečių iš Ukrainos. Vieni jų jau kuris laikas gyvena Lietuvoje, kiti atvažiuoja specialiai įsigyti automobilių ir vyksta atgal į tėvynę.

Tarp įprastų turgaus lankytojų yra ir svečių iš Vidurinės Azijos – kirgizų ir tadžikų. Dalį automobilių jie parvairuoja, dalį parsiveža traukinio vagonais. Tiesa, neseniai Tadžikijoje buvo pakoreguoti muito mokesčiai, skatinantys į šalį įvežti ne senesnius nei 2014 m. gamybos automobilius. Anot V. Naujanio, tai neigiamai atsiliepė pardavimams, nes tokios transporto priemonės yra gana brangios, o tadžikų vietinė rinka dar nepasirengusi masiškai pirkti apynaujų automobilių.

Tuo tarpu kirgizai Kaune dairydavosi talpiųjų „Mercedes Sprinter“, bet dabar tas srautas taip pat nutrūko, nes kilo įtarimų, kad šie mikroautobusai galiausiai atsiduria Rusijos rinkoje. Tiesa, kalbama, kad tie patys rusai automobilių nusiperka tiesiai iš Vokietijos aikštelių ir salonų. Šie veikėjai Vokietijoje nesiderėdami moka pardavėjo prašomą sumą ir taip pakelia kainas mūsų verslininkams.

V. Naujanio pastebėjimu, įvedus draudimą Lietuvoje važinėti automobiliais su rusiškais numeriais, jų nei turguje, nei keliuose praktiškai neliko, nes prekeiviai nerizikuoja prarasti savo transporto priemonių.

Užstrigo: kirgizai Kaune dairydavosi talpiųjų „Mercedes Sprinter“, bet dabar šis srautas nutrūko. / E. Ov­ča­ren­ko / BNS nuo­tr.

Pavežėjų favoritas

Kalbant apie tendencijas, Kauno turgaus pirkėjas lieka ištikimas tradiciniais degalais varomiems automobiliams, tad neskuba dairytis į elektromobilius. Kol mūsų šalyje nepakankamai išvystytas įkrovimo stotelių tinklas, lietuviai mieliau renkasi laiko patikrintas degalų rūšis. Be to, ir gerokai aukštesnė elektromobilių kaina mūsų pirkėjams neatrodo  pranašumas. Ne veltui turguje yra vos keletas tokių ratuočių.

Atėjus pavasariui tradiciškai atgyja ir automobilių pirkėjai. Atšilus orams vis daugiau lankytojų užsuka į Kauno automobilių turgų – vieną didžiausių transporto priemonių prekybos aikštelių Lietuvoje. Pasidomėjome, kokios 2024-ųjų tendencijos ryškėja naudotų automobilių prekybos srityje.

Atstumia pirkėjus ir ribota elektromobilių baterijų talpa – jos neretai išsikrauna gerokai greičiau, nei deklaruoja gamintojas. Pašnekovas papasakojo neseną įvykį, kai žmogus, nusipirkęs elektrinę „Teslą“, ją įkrovė ir pastatė oro uosto aikštelėje. Tačiau šaltyje automobilis ėmė taip sparčiai išsikrauti, kad, savininkui parskridus iš ilgesnės kelionės, „Tesla“ būtų visiškai išsikrovusi, nors nenuvažiavo nė metro.

Tuo tarpu hibridinis transportas yra gana populiarus, ypač perkami „Toyota Prius“ automobiliai. Ši markė tradiciškai labiausiai domina pavežėjus. Įmonės perka „Prius“ automobilius, kuriuos parengia darbui, prižiūri ir nuomoja taksi paslaugas teikiantiems. Paprastai tai mūsų šalyje laikinai įsikūrę ar Lietuvoje studijuojantys Indijos, kitų Azijos ir Afrikos šalių gyventojai.

Lūkesčiai: šylant orams tikimasi didesnio pirkėjų aktyvumo. / E. Ov­ča­ren­ko / BNS nuo­tr.

Dyzelinių dar nenurašo

Lietuvių pasirinkimui įtakos daro plintanti informacija apie apribojimus dyzeliniams automobiliams. Kai kurie Europos miestai priėmė draudimus įvažiuoti senoms ir itin taršioms transporto priemonėms, kiti ėmė riboti tokių automobilių patekimą į centrą ar senamiestį. Dar griežtesnių apribojimų įvesti planuojama per keletą artimiausių metų.

Nors daugumai Kauno automobilių turgaus pirkėjų šios naujienos tiesiogiai neaktualios, jie vis tiek mieliau dairosi į benzininius automobilius. Tiesa, yra nemažai ir tokių, kuriems įvairius galimus apribojimus nusveria dyzelinio variklio ilgaamžiškumas. Palyginkime: benzininiam varikliui, nuvažiavus 300 tūkst. km, gali reikėti kone kapitalinio aptarnavimo ir nuolatinės priežiūros, o dažnas dyzelinis variklis į save dėmesį atkreipia tik automobiliui įveikus gerokai per 0,5 mln. km.

Iš gamintojų lietuviai dažniausiai renkasi naudotas „Toyota“, „Volvo“ ir kai kuriuos vokiškus automobilius.

Plotas sumažėjo trečdaliu

Kauno automobilių turgaus klestėjimo laikais jame buvo galima rasti apie 9 tūkst. transporto priemonių. Tuomet jas aktyviai pirko kazachai, kirgizai, baltarusiai. Palyginti su tais laikais, gerokai susitraukė ir automobilių parkas, ir pati turgaus teritorija. Dabar liko apie 1,4 tūkst. automobilių, o plotas, dar neseniai siekęs apie 13 ha, pernai sumažėjo iki 8 ha.

Turgų valdančios bendrovės „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis teigia, kad permainas lėmė pirmiausia ekonominiai veiksniai. Dėl pasikeitusių įstatymų ir mokesčių užsienio šalyse prieš keletą metų smarkiai sumažėjo pirkėjų srautai iš Vidurinės Azijos. Vėliau sekė permainos pas mūsų rytinius kaimynus, taip pat ilgalaikis karantinas. Pastaruoju metu liūdniausia priežastis – karas Ukrainoje.

Prie šių neprognozuojamų veiksnių prisidėjo ir natūraliai kintantys pirkėjų įpročiai automobilių ieškoti ne tik gyvai turguje, bet ir internete, ir pagausėjusiose mažose automobilių prekybos aikštelėse. Visa tai privertė bendrovę racionaliau įvertinti rinkos poreikius ir dalį savo valdomų sklypų parduoti.

Žmonės žiūri praktiškumo, o ne mados. Įsigyti elektromobilius stabdo gerokai aukštesnės jų kainos nei įprastais degalais varomų panašių modelių.

„Buvo abejonių, ar sutilpsime gerokai mažesniame plote, bet viskas pavyko. Dabar gyvename kompaktiškai, telpa ir visi norintys prekeiviai, ir mūsų darbuotojai“, – pasakojo V. Naujanis.

Laukia ukrainiečių

Pernai maždaug tokiu metu turguje buvo kilęs tikras pirkėjų iš Ukrainos bumas. Jie skubėjo pasinaudoti jų šalyje kelis mėnesius galiojusiomis didelėmis mokesčių lengvatomis, taikomomis importuojamoms transporto priemonėms. Karo niokojamame krašte pavasarį buvo palengvinta automobilių registracija ir pristabdyta prievolė mokėti muitus.

Suprasdami, kad lengvatos yra laikinos, ukrainiečiai iškart puolė pirkti naudotus ratuočius kaimyninėse šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Ypač intensyvus buvo birželis, kai automobiliai buvo kone šluojami beveik nesidairant į ridą, nesikabinėjant dėl smulkesnių techninių trūkumų. Liepą lengvatos buvo panaikintos.

Skaičiai: tur­gaus plo­tas su­ma­žė­jo maž­daug 5 ha, bet ja­me apie 1,4 tūkst. par­duo­da­mų au­to­mo­bi­lių tel­pa. Evaldo Šemioto nuotr.

Per kelis mėnesius į Ukrainą buvo įvežta per 150 tūkst. automobilių. Nemaža dalis jų iškeliavo iš Lietuvos. Ši prekyba smarkiai išjudino ir Kauno turgaus gyvenimą.

Šiemet pasigirdo kalbų, kad panašios lengvatos Ukrainoje bus grąžintos. Tai nudžiugino kauniečius prekeivius. Tačiau šis pasiūlymas dėl lengvatų kol kas laukia savo eilės politikų kabinetuose, tad neaišku, ar jis taps realybe. Kol kas į Kauno turgų užsuka pavieniai ukrainiečiai. Dažnas jų yra įsikūręs mūsų šalyje ir dirba kitus darbus. Automobilių prekyba jiems – papildomo uždarbio šaltinis.

Kaimynai iš Rytų

Kol turgus laukia ukrainiečių antplūdžio, lūkesčius kompensuoja pirkėjai iš Baltarusijos. Šie prekeiviai naudojasi jų šalyje galiojančiomis lengvatomis. Pagal jas, kai kurioms gyventojų grupėms – daugiavaikiams tėvams, neįgaliesiems, karo veteranams – nereikia mokėti dalies mokesčių įsigyjant transporto priemonę. Todėl šie sandoriai sudaromi lengvatinėms grupėms priklausančių pirkėjų vardu.

„Baltarusiai, kitaip nei ukrainiečiai, perka brangesnius automobilius, pernelyg nesidera. Moka ir 10 tūkst., ir 20 tūkst. eurų. Matyt, jie turi savo užsakovų ir pirkėjų, kurie pasiryžę sumokėti dar daugiau. Ne paslaptis, kad dalis automobilių iš Baltarusijos iškeliauja į Rusiją, kur dėl sankcijų transporto priemonių kainos smarkiai išaugusios“, – pasakojo pašnekovas.

Užsuka į turgų ir kaimynai iš Latvijos, Lenkijos, taip pat Vidurinės Azijos. Pastarieji, apsigyvenę netoli turgaus, Kaune nupirktus automobilius kelionei į tėvynę sugrūda taip kompaktiškai, kad neretai nupirktame mikroautobuse galima rasti sutalpintą mažalitražį automobiliuką.

„Žinoma, tokių pirkėjų nedaug, bet vis tiek šiokią tokią apyvartą turgaus prekeiviams jie padaro“, – kalbėjo V. Naujanis.

Elektromobiliai nedomina

Vietiniai pirkėjai dairosi populiariausių modelių. Tradiciškai paklausą turi vokiškieji „Volkswagen“, „Audi“, pastaraisiais metais gerokai išaugo „Volvo“ poreikis. Neužsistovi ir gamintojo „Toyota“ automobiliai, ypač pavežėjų mėgiami „Prius“ hibridai.

Norintiems ryškesnių spalvų tenka turguje apsukti ne vieną ratą, nes tokių modelių pasirinkimas itin ribotas. Daugiausia dominuoja juodi, balti, sidabro ir panašių monochromatinių spalvų automobiliai.

Kalbėdamas apie ekologiškesnius modelius, V. Naujanis pažymėjo, kad lietuviai transportą vis dar renkasi racionaliai. Pastaraisiais metais, stipriai pakilus elektros kainoms ir panaikinus kai kurias lengvatas, kalbos apie elektroautomobilių naudą rimsta. Lietuviai pirmenybę teikia dyzeliniams ir benzininiams automobiliams.

„Žmonės žiūri praktiškumo, o ne mados. Nuo elektromobilių įsigijimo juos stabdo gerokai aukštesnės jų kainos nei įprastu kuru varomų panašių modelių. Be to, šiais skubos laikais visi atsižvelgia ir į laiko sąnaudas, kurias reikės įskaičiuoti ieškant laisvos įkrovimo stotelės ir laukiant, kol prisipildys baterija. Keliaujantys tolėliau po Europą įvertina ir tai, kad, norint nuvykti, pavyzdžiui, į Ispaniją, vargu ar pavyks pakeliui kas kokius 300 km rasti įkrovimo stotelę arba viešbutį, kur būtų galima pasikrauti automobilį“, – svarstė V. Naujanis.

Veikia saviizoliacija

"Žinoma, norėtųsi, kad prie turgaus vartų vėl kas rytą rikiuotųsi eilės automobilvežių, tačiau dabar pirkimų ir pardavimų dinamika gana nebloga", – konstatavo "Kauno automobilių turgų" administruojančios UAB "Varanas" vadovas Valentinas Naujanis.

Pasak jo, pastaruoju metu pirkėjų sudėtis beveik nesikeitė – lietuviai, ukrainiečiai, latviai, lenkai.

Vis dėlto latviai dabar nebeatvažiuoja, kai pablogėjus situacijai dėl COVID-19 saviizoliacija grįžusiems iš Lietuvos yra privaloma.

"Turgaus prekybininkai, važiuodami pirkti automobilių į Vakarų Europos šalis, visada tikrina, kokia epidemiologinė situacija. Izoliavimasis porai savaičių jiems itin nepalankus", – sakė V.Naujanis.

Norėtųsi, kad prie turgaus vartų vėl kas rytą rikiuotųsi eilės automobilvežių, tačiau dabar pirkimų ir pardavimų dinamika gana nebloga.

Pasikliauja tarpininkais

Automobilių pirkėjai ir pardavėjai ieško įvairių išeičių. Antai ukrainiečiai nupirktus automobilius krauna į automobilvežį, kuris transporto priemones nugabena iki Lenkijos ir Ukrainos sienos, o iš ten jau perveža kiti asmenys.

Kauno automobilių turguje dirbantys lietuviai džiaugiasi ukrainiečiais, nors dabar mažiau atvyksta tų, kurie ieškosi transporto priemonės sau.

Valentinas Naujanis. UAB „Varanas“ nuotr.

"Laukiami visi pirkėjai, tačiau žmogus, atvažiuojantis pats nusipirkti automobilio sau, nėra tas, kuris suteiks prekybininkui didesnių galimybių uždirbti, nes kitąkart į turgų sugrįš mažiausiai po trejų metų. Tačiau tokių pirkėjų vis mažėja. Dažniausiai pasikliaujama tarpininkais, jiems pateikiami konkretūs užsakymai. Nemažai ukrainiečių įsikūrę Lietuvoje ir rūpinasi automobilių paieška bei išsiuntimu į savo gimtąją šalį", – tvirtino V.Naujanis.

Lietuviai – neišlaidūs

Prieš įvedant taršos mokestį aktyviau automobilius pirko ir lietuviai, tačiau dabar, kaip ir anksčiau, daugiausia automobilių nuperka ukrainiečiai.

"Šiuo metu vidutinė automobilio kaina turguje – maždaug trys keturi tūkstančiai eurų. Tiek kainuoja dauguma aikštelėse esančių automobilių. Tokia yra ir daugumos lietuvių perkamoji galia. Daugiau išleisti automobiliui jie negali", – sakė V.Naujanis.

Automobilių pasirinkimas taip pat labai nepasikeitė.

"Taršos mokestis pirkimo įpročių beveik nepakeitė. Jeigu įsigyjamas taršesnis automobilis, kurį registruojant reikės sumokėti didesnį mokestį, pirkėjas stengiasi tokia pat suma sumažinti ir automobilio kainą. Mažiau taršūs automobiliai, už kuriuos nereikėtų mokėti taršos mokesčio, dažnai kainuoja ne vienu tūkstančiu daugiau, tad pirkėjui pora šimtų eurų registracijos mokesčio yra mažesnis nuostolis nei pirkti brangesnį automobilį", – įvardijo tendencijas UAB "Varanas" vadovas.

Pagrindiniai lankytojai

Praėjusiais metais dažniausiais Kauno automobilių turgaus svečiais be lietuvių buvo ukrainiečiai – būtent į šią šalį iškeliavo kone pusė turguje nupirktų automobilių.

"Labai viltingai žiūrėjome ir į kirgizus, kurie metų viduryje pradėjo kalbėti, kad, nepaisant to, jog jie yra Muitų sąjungos nariai, vis dar gali keliems metams sumažinti iš kitų šalių įvežamų automobilių muitus, tačiau viskas tik ir liko kalbomis ir planais", – apibendrindamas praėjusius metus kalba Kauno automobilių turgų administruojančios bendrovės "Varanas" vadovas Valentinas Naujanis.

Pasak jo, vis dar geriausi naudotų automobilių pirkėjai yra ukrainiečiai, nes šios šalies rinka yra alkana vakarietiškų transporto priemonių, o Lietuva yra puiki tarpininkė tarp Rytų ir Vakarų. Visgi nemenki muitai importuojamiems automobiliams iš ES į Ukrainą šiek tiek neigiamai veikia į šalį importuojamų automobilių skaičių, tačiau Ukrainoje veikiančios visuomeninės organizacijos atkakliai stengiasi, kad tokia situacija pasikeistų. 2018-aisiais buvo surengtas ne vienas protestas, kurio metu Ukrainos Rados buvo reikalaujama sudaryti palankesnes sąlygas ukrainiečiams į savo šalį įsivežti automobilius, tačiau bent jau kol kas toks visuomenės balsas į Rados posėdžių salę nepatenka.

Visgi metų pabaigoje Lietuvoje padaugėjo ukrainiečių, kurie puolė išregistruoti automobilius, registruotus Lietuvoje veikiančiose įmonėse. Jiems buvo suteikta lengvata – sumažintas importo muitas. Tad 2018-ųjų gruodį VĮ "Regitroje" buvo galima dar dažniau išgirsti ukrainiečių kalbą.

Jeigu į turgų atkeliauja automobilvežis su populiariausiu dabar Lietuvoje hibridu "Toyota Prius", jis nuperkamas dažniausiai dar nenuvažiavęs nuo automobilvežio.

Lietuviai graibsto hibridus

2019-ųjų lūkesčiai, V.Naujanio teigimu, taip pat susiję su ukrainiečiais – jie turguje laukiami svečiai, nors jų įsigyjamų automobilių kainų ir kiekių negalima lyginti su anksčiau turguje apsipirkinėdavusiais kazachais, tačiau ukrainiečių pinigai leidžia turgaus prekeiviams jaustis ramiau dėl savo ateities.

Pasak automobilių rinkos eksperto, ukrainiečiai pastaruoju metu linkę išleisti daugiau pinigų ir įsigyjamam automobiliui – dabar dažniausiai jie perka apie 5 tūkst. eurų kainuojančias transporto priemones, o vienas reikšmingiausių dalykų – įsigyjamo automobilio litražas, nes būtent pagal automobilio variklio darbinį tūrį apskaičiuojamas muito mokestis.

Patys mažiausi muitai taikomi į Ukrainą importuojamiems elektromobiliams ar hibridinę pavarą turinčioms transporto priemonėms, tačiau jos daugumai ukrainiečių dar yra sunkiai finansiškai įkandamos, o hibridinius automobilius itin greitai išgraibsto tautiečiai.

"Didžioji dalis hibridinių automobilių pirkėjų – taksistai. Jeigu į turgų atkeliauja automobilvežis su populiariausiu dabar Lietuvoje hibridu "Toyota Prius", jis nuperkamas dažniausiai dar nenuvažiavęs nuo automobilvežio", – tikino pašnekovas. Tad ukrainiečiams, norintiems įsigyti tokį automobilį Lietuvoje, tenka ilgai pasukti galvas, kaip jį "nugvelbti" lietuviams iš panosės.

Dyzelio perspektyvos

Prakalbus apie automobilių naudojamas kuro rūšis, pokalbis pasisuka ir apie dyzelinu varomus automobilius, kurie vis dažniau sulaukia aplinkosaugininkų dėmesio ir kurių dalyvavimą eisme vis dažniau stengiasi apriboti Vakarų Europos valstybės.

"Tokios žinios girdimos ir automobilių turguje. Prekeiviai kol kas neriboja dyzelinu varomų automobilių atvežimo į turgų, juolab kad iš Lietuvos valdžios apie dyzelinių automobilių eismo ribojimą nėra kalbama, o šiuo kuru varomas automobilis ne vienam tautiečiui ir palankesnis variantas", – tvirtina V.Naujanis.

Tačiau kartu jis atkreipia dėmesį, kad jeigu dyzelinių automobilių ribojimų atsiras daugiau, europiečiai bandys atsikratyti tokių transporto priemonių, tad natūralu, kad jų skaičius Kauno automobilių turguje gali ir išaugti. Ar lietuviai bus pagrindinė tokius automobilius įsigyjančių pirkėjų dalis, sunku prognozuoti, nes jau dabar pastebima tendencija, kad šalies gyventojai vis dažniau žvelgia į benzinu varomus automobilius, tad dyzelinių automobilių pagrindiniais pirkėjais gali tapti ukrainiečiai, todėl glaudus ryšių palaikymas su šia šalimi bent jau kol kas atrodo kaip naudotų automobilių verslo sėkmės garantas.

Atsakomybė partneriams

Kauno automobilių turgų administruojančios bendrovės "Varanas" vadovas Valentinas Naujanis tikina kasdien atsakinėjantis į tuos pačius klausimus. "Atsakymas visiems tas pats – Kauno automobilių turgus niekur nedings, tiesiog po kurio laiko tie, kurie atvažiuos įsigyti automobilio į turgų, galės užsukti ir į prekybos centrą įsigyti reikiamų indų ar puodų arba kastuvų bei grėblių", – nestokodamas geros nuotaikos pasakojo V.Naujanis.

Pasak pašnekovo, automobilių prekybininkai ir visi norintieji parduoti savo transporto priemonę yra laukiami Kauno automobilių turguje, o vietos eksponuoti parduodamą automobilį nepritrūks. "Mes labai vertiname savo verslo partnerius – žmones, kurie turguje prekiauja jau ne vienus metus, kuriems automobilių prekyba jau tapo šeimos verslu ir tuos, kurie tik retsykiais užsuka į turgų – parduoti turimo ar įsigyti kito automobilio", – pasakojo automobilių rinkos ekspertas.

Kauno automobilių turgus, pradžioje buvęs tik vieta, kurioje susirinkdavo pardavėjai, ilgainiui tapo naudotų transporto priemonių prekybos salonu po atviru dangumi, kur teikiamos ir automobilio priežiūros bei aptarnavimo paslaugos – įsikūrė remonto dirbtuvės, paslaugas pradėjo teikti draudimo kompanijos, o įsigijusieji automobilį čia pat dokumentus galėjo sutvarkyti užsukę į valstybės įmonės "Regitra" filialą. "Atsirado ir finansines – lizingo paslaugas teikiančių bendrovių, tad net jei žmogus nusprendžia įsigyti brangesnį automobilį, tačiau jam pritrūksta pinigų, sprendimas randamas čia pat", – pasakoja V.Naujanis.

Pirkėjų ir pardavėjų kryžkelė

V.Naujanis juokauja, kad vienintelis nepatogumas, kuris gali atsirasti dėl greta išdygsiančio naujo prekybos centro – kurį laiką greta turgaus triukšmausianti statybinė technika ir kylančios dulkės, tačiau tai niekis palyginti su sunkumais, kuriuos per ketvirtį amžiaus – būtent tiek laiko veikia Kauno automobilių turgus – matė V.Naujanis ir susidūrė automobilių pardavėjai.

Galime sakyti, kad turguje jau lankosi antroji, o kartais ir trečioji pirkėjų karta.

"Galime sakyti, kad turguje jau lankosi antroji, o kartais ir trečioji pirkėjų karta. Turgaus veiklos pradžioje čia automobilius pirko seneliai, vėliau ieškojo jų vaikai, o dabar į turgų užsuka vaikaičiai. Tą patį matau ir žvelgdamas į prekybininkus – dalis jų keitėsi, atėjo naujų, kurie plėtojo naudotų automobilių verslą, vieniems per krizes pavyko išsilaikyti, kitiems teko verslus uždaryti, tačiau yra tokių, kurie turguje darbuojasi nuo pat jo atidarymo pradžios", – prisimena V.Naujanis.

Bendrovės "Varanas" vadovas pasakoja, kad per ilgus veiklos metu keitėsi automobilių markės, jiems išleidžiamos sumos, valiutos ir pirkėjai. "Turguje matėme ir sutikdavome ne vienos šalies žmonių, nes automobilių čia sau ieškojo ir tebeieško ne tik lietuviai, bet ir kaimynai latviai, estai dabar itin dažni svečiai – ukrainiečiai, juos vejasi ir moldavai. Anksčiau turguje dažnai būdavo galima sutikti kazachus, kirgizus, uzbekus, baltarusius, rusus ir t.t. Kauno automobilių turguje susitikdavo ir draugiškai sugyvendavo daugelių kultūrų atstovai. Londoną visi linkę vadinti tautų katilu, ne ką mažesnis tautų katilas būna ir automobilių turguje", – tvirtina V.Naujanis.

Ekonomikos indikatorius

Kauno automobilių turgus išgyveno ir ne vieną ekonominę krizę – vienos buvo pasaulinio masto, kitos susijusios su politiniais procesais.

V.Naujanis turgaus aukso amžiumi vadina laikus, kai automobilių įsigyti į Taikos prospektą atvažiuodavo kazachai, baltarusiai ir rusai. Automobiliai nenutrūkstančia grandine autovežiais keliaudavo į Kauno automobilių turgų, būdavo perkraunami į automobiliams gabenti pritaikytus vagonus ir iškeliaudavo į Kazachstaną ar Rusiją, tačiau įsikūrus Muitų sąjungai, tai baigėsi ir turguje besidarbuojantiems verslininkams atėjo liūdnesnis periodas. Dabar jie gali kvėpuoti šiek tiek lengviau, nes automobilių sau ieško ukrainiečiai, tiesa, jų finansinės galimybės kur kas prastesnės nei anksčiau minėtų kazachų ar rusų bei baltarusių – perkami pigesni automobiliai ir mažesniais kiekiais, tačiau turgaus prekeiviai spėjo prisitaikyti prie rinkos pokyčių ir į Kauną atgabena tokių automobilių, kurie patrauklūs jų ieškantiems užsieniečiams.

"Išties turguje rasime tokių automobilių, kokių reikia ir lietuviams, ir iš kitų šalių atkeliaujantiems pirkėjams. Turguje dirbantys žmonės labai jaučia ekonomines gyventojų nuotaikas. Jeigu žmonės pradeda pirkti brangesnius automobilius, vadinasi, į ateitį jie žvelgia optimistiškai, jeigu pradeda ieškoti pigesnių ar labiau derėtis, dėl savo finansinės ateities jie nėra užtikrinti. Tad turgus yra savotiškas indikatorius, pagal kurį galima nustatyti ekonomines gyventojų nuotaikas", – atvirauja V.Naujanis. Tad išgyvenus įvairiausių ekonominių nuopolių ir pakilimų, naudotų automobilių prekyba užsiimantys verslininkai ir Kauno automobilių turgaus vadovai, prekybos centro kaimynystės nė kiek nesibaimina ir niekur iš Taikos prospekto nebėga.

Kauno automobilių turgaus vadovas Valentinas Naujanis portalui teigė, kad ukrainiečiai tokias pigias mašinas graibsto: "Jei automobilis yra pigus, tai jis automatiškai parduotas. Iš esmės kaip ir aišku, kad tokį automobilį nusipirks ukrainietis. Lietuviai kaip lietuviai, greičiausiai jiems toks automobilis jau nereikalingas, bet ukrainiečiai dirba kaip sanitarai ir jie superka tokius automobilius. Galima netgi ir taip sakyti, kad jie kaip profesionalūs supirkinėtojai masiškai superka tokius automobilius ir veža į Ukrainą".

Pasak Kauno automobilių turgaus vadovo, ukrainiečiai mašinas graibsto net iš metalo supirkėjų.

"Man pačiam yra tekę girdėti, kad ukrainiečiai mašinas perka net iš ten, kur jas priduoda suspaudimui metalo laužui. Jie sugeba praeiti techninę apžiūrą ir išvažiuoti į Ukrainą. Ukrainiečiai, moldavai perka tokius automobilius, o jei jų nebūtų, tai jau būtų problema. Tada greičiausiai visi tokie automobiliai važiuotų į metalo laužą arba būtų išparduoti dalimis. Tam tikra prasme, ukrainiečiai šioje situacijoje mus gelbėja", - neslepia V. Naujanis.

Augo skaičius

Nors šiemet daugiausia dėmesio skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimui, kartu su Kauno automobilių turgų administruojančios bendrovės "Varanas" vadovu leidžiamės ne į tokius senus laikus.

Valentinas Naujanis Kauno automobilių turgui vadovauja ketvirtį amžiaus – 25 metus. Taigi jis vienas tų žmonių, galintis tiksliausiai nupasakoti, kokius automobilius nepriklausomybės pradžioje pirko lietuviai ir kokie pokyčiai per tuos metus įvyko automobilį perkančio lietuvio sąmonėje.

"Po 1990 m. daugiausia automobilių Lietuvoje vis dar sudarė rusų gamybos VAZ, "Moskvič", ZAZ, o tų laikų geriausias SUV ir visureigiais buvo "Niva" ir UAZ. Nepriklausomybės atgavimo aušroje turimas iš Vakarų Europos šalių atkeliavęs automobilis reiškė, kad tarp piliečio giminių yra tų, kurie anksčiau pasitraukė į Vakarus", – prisimena V.Naujanis.

Remiantis statistiniais duomenimis, 1990 m. Lietuvoje buvo beveik 493 tūkst. automobilių, 1995-aisiais jų skaičius pašoko iki 685 tūkst, o 2000 m. buvo apie 1,1 mln. automobilių. Taigi per dešimtmetį jų skaičius išaugo dvigubai.

"Išaugo ne tik kiekybinis matas, tačiau ir kokybinis. Automobilių parko veidas itin pasikeitė – rusiškus automobilius išstūmė vakarietiški", – sako V.Naujanis.

Nestigo užsieniečių

Pašnekovas prisimena, kad savo veiklos pradžioje turguje būdavo vos apie 800 automobilių, o lietuviai nebuvo pagrindiniai pirkėjai.

"Gausiausiai automobilius pirkdavo rusai, tad turgus buvo savotiška automobilių perkrovimo vieta. Lietuvos prekybininkai juos atveždavo į Kauną, o toliau jau rusai gabendavo toliau", – teigia V.Naujanis.

Lietuvos prekybininkai juos atveždavo į Kauną, o toliau jau rusai gabendavo toliau.

Viskas tęsėsi iki 1998-ųjų finansinės krizės. Ji lėmė rusų pirkėjų sumažėjimą, tačiau juos nežinia kaip pakeitė kazachai. "Kaip jie atrado Kauno automobilių turgų, sunku pasakyti, tačiau jų atvažiuodavo vis daugiau. Pradžioje jie rinkosi išskirtinai "Mercedes-Benz" automobiliais, o vėliau susidomėjimo sulaukė ir kitų vokiškų bei japoniškų markių automobiliai. Paskui kazachus atvažiavo ir kirgizai. Tiesa, pastarieji rinkdavosi pigesnius automobilius nei jų kolegos iš Kazachstano", – prisimena pokalbininkas. Tuomet buvo turgaus aukso amžius. Bendrovės "Varanas" vadovas skaičiuoja, kad turguje buvo eksponuojama iki 8–9 tūkst. automobilių, o iš Lietuvos jie buvo išvežami ne pavieniui, o autotraukiniais.

Turgus savo veiklos pradžioje dirbdavo vos vieną dieną per savaitę, tačiau pirkėjų stygiumi nebuvo skundžiamasi. "Automobilius tuomet pirkdavo gana neblogai. Būdavo net sakoma, kad jeigu per tris kartus automobilio nepavykdavo parduoti, tai labai nesiseka. Pagrindinė turgaus valiuta buvo JAV doleriai", – prisimena V.Naujanis.

Pamilo vokiškuosius

Nuo pat prekybos automobiliais iš Vakarų Europos pradžios lietuviai prisiekė meilę vokiškiems automobiliams. Populiariausi turguje buvo "VW Jetta", "VW Golf", "Ford Scorpio", "Ford Sierra", "Opel Cadett", "Opel Ascona".

"Gal ta meilė vokiškiems automobiliams susiklostė natūraliai, nes daugiausia automobilių atkeliaudavo būtent iš tos šalies, tad ir automobiliai buvo vokiški", – svarsto V.Naujanis. Tiesa, per tuos 25-erius metus, kiek savo veiklą vykdo Kauno automobilių turgus, nelabai kas ir pasikeitė – lietuviai vis dar mieliausiai renkasi vokiškus automobilius, nors greta jų jau savo vietą atranda ir japoniški bei prancūziški egzemplioriai. O automobilių pirkėjų srautai išlieka panašūs kaip ir nepriklausomybės pradžioje – pusę atvykstančiųjų rinktis automobilių sudaro lietuviai, kitą pusę – užsieniečiai: iš pradžių buvo rusai, juos pakeitė kazachai, kirgizai ir baltarusiai, o dabar turguje laukiamiausi ukrainiečiai bei jų kaimynai moldavai.

"Jeigu Lietuva nebūtų tranzito šalimi ir automobilių nepirktų užsieniečiai, matyt, vis dar dauguma važinėtume senais "Passat" ar "Jetta", – svarsto V.Naujanis. O pagrindinis kriterijus lietuviui renkantis automobilį visus metus išliko tas pats – kaina. Kiek pinigų žmogus turi, už tokią sumą automobilį ir renkasi.

Kuklesni pirkėjai

Kauno automobilių turgus vadinamas didžiausiu Baltijos šalyse, tačiau pirkėjai iš Baltijos šalių ar Lietuvos jame sudaro bene mažiausią dalį. Pastaruoju metu čia traukinių ešalonais į savo šalis vežusius automobilius kirgizus ir kazachus Lietuvoje pakeitė ukrainiečiai.

Kaip teigia Kauno automobilių turgų administruojančios įmonės "Varanas" vadovas Valentinas Naujanis, dabar gausiausiai turgų lanko ukrainiečiai.

"Tam, kad atvyktų į Lietuvą, ukrainiečiams nereikia vizų, o susisiekimas su Lietuva jiems itin paprastas – į Lietuvą skrydžius vykdo net dvi oro linijų kompanijos, važiuoja autobusai, neretai iki Kauno turgaus organizuotas ukrainiečių grupes atveža užsakytais mikroautobusais", – pasakoja V.Naujanis.

Nepaisant iš šios šalies augančių automobilių pirkėjų skaičiaus, turgaus prekeiviai su nostalgija prismena laikus, kai iš Lietuvos automobiliai keliaudavo į dabar jau Muitų sąjungai priklausančias šalis – Baltarusiją, Kazachstaną ir Kirgiziją.

"Ypač kazachstaniečiai rinkdavosi naujesnius ir brangesnius automobilius, o kai buvo paskelbta, kad Kazachstanas stoja į Muitų sąjungą ir bus pakelti muitai iš ES įvežamiems automobiliams, čia atvykę kazachai automobilius tiesiog šluodavo", – pasakoja V.Naujanis. Ukrainiečiai, pasak pašnekovo, tokių finansinių galimybių neturi, todėl Lietuvoje dažniausiai perkami apie 2 tūkst. eurų kainuojantys lengvieji automobiliai. V.Naujanis juokauja, kad ukrianiečius galime vadinti Lietuvos automobilių rinkos sanitarais.

Tam, kad atvyktų į Lietuvą, ukrainiečiams nereikia vizų, o susisiekimas su Lietuva jiems itin paprastas – į Lietuvą skrydžius vykdo net dvi oro linijų kompanijos, važiuoja autobusai, neretai iki Kauno turgaus organizuotas ukrainiečių grupes atveža užsakytais mikroautobusais.

Verslo subtilybės

Vis dėlto naudotų automobilių rinkos žinovas teigia, kad ukrainiečių įpročiai į savo šalį vežti automobilius su lietuviškais  registracijos numeriais turi įtakos ir Lietuvos automobilių parko amžiui – "VĮ "Regitra" kaupiami duomenys neatspindi automobilių eksporto iš Lietuvos.

Tokį automobilio įsigijimo būdą ukrainiečiai renkasi dėl to, kad bando išvengti didelių muito mokesčių, o su lietuviškais numeriais Ukrainoje galima važinėti tol, kol pasibaigs techninės apžiūros galiojimo laikas.

"Tai tikriausiai viena svarbiausių priežasčių, kodėl pirkėjai iš Ukrainos renkasi pigius automobilius – ne tik dėl to, kad ukrainiečių pajamos yra žemos, bet ir dėl to, kad neaišku, ar, su automobiliu pavažinėjus beveik dvejus metus, jam dar reikės techninės apžiūros. Nustatytus techninius trūkumus automobiliui gali tekti šalinti Lietuvoje, o tai ne vienam ukrainiečiui būtų brangus malonumas", – kalba V.Naujanis.

Tiesa, ukrainiečiai – ne vieninteliai automobilių rinkos sanitarai. Kartu su jais į Lietuvą atvyksta ir moldavai bei tadžikai, tačiau jų daug mažiau nei ukrainiečių. "Mums aktualiausia, kad atvyktų kuo daugiau ne pavienių automobilių pirkėjų, o verslininkų, užsiimančių naudotų automobilių prekyba Ukrainoje", – sako V.Naujanis. Jie ne tik nuperka daugiau automobilių, tačiau ir pasinaudoja kitomis lietuvių siūlomomis paslaugomis – pavyzdžiui, nuomojasi automobilvežius, kad automobiliai būtų nugabenti į Ukrainą arba bent iki Lenkijos ir Ukrainos pasienio, nes visi jie į Ukrainą iš Lietuvos keliauja per Lenkiją.

Draudimo problemos

V.Naujanis skaičiuoja, kad į Ukrainą iškeliauja apie 40–50 proc. turguje parduodamų automobilių. Dažniausiai ukrainiečiai renkasi vokiškų markių automobilius, juos domina ir japoniški automobiliai. Pirkėjų iš Ukrainos susidomėjimą Kauno automobilių turgumi galėjo paskatinti ir automobilių, parduodamų turguje, skelbimų publikavimas internete.

"Taip padarėme tam, kad ukrainiečiai matytų automobilių kainas iki muitų. Tikėtina, kad tai paskatino juos atvažiuoti automobilio ieškoti į Kauno automobilių turgų", – pasakoja V.Naujanis.

Vienintelė blogybė, pasak pašnekovo, kad kai kurie ukrainiečiai, įsigytu automobiliu lietuviškais registracijos numeriais padarę avariją, transporto priemonę palieka ir pasišalina iš eismo įvykio vietos. Dėl to kenčia ir Lietuvos draudimo bendrovės, o galiausiai – ir Lietuvos vairuotojai. Jeigu ukrainietis padaro avariją Lietuvoje registruotu, tačiau neapdraustu automobiliu, žala pirmiausia atlyginama iš draudimo kompanijų fondo, esančio Lietuvoje, ir tik po to draudimo kompanija bando ieško kaltininko ir iš jo išieškoti žalą.

Turgus internete

Net ir didžiausią automobilių turgų Baltijos šalyse valdanti įmonė "Varanas" atidarė ir savo internetinius namus – puslapį automarkt.lt.

Kaip dienraščiui teigė įmonės vadovas Valentinas Naujanis, tai nereiškia, kad Taikos prospekte esančios aikštelės ištuštės, sprendimas sukurti internetinį turgaus puslapį kilo siekiant patenkinti pirkėjų ir pardavėjų interesus.

"Mūsų puslapį aplankęs žmogus žino, kad automobilis, kurį jis suras automarkt.lt, tikrai yra Kauno automobilių turguje, tad jis galės lengviau planuoti savo laiką, skirtą automobiliui apžiūrėti", – sako V.Naujanis. Dar vienas tokios organizuotos apžiūros pranašumas, kad internetiniame Kauno automobilių turgaus puslapyje yra ne vienas tos pačios markės automobilis, kuris eksponuojamas turgaus teritorijoje, tad žmogus gali susidėlioti maršrutą po pardavėjų aikšteles ir taip apžiūrėti vienoje nedidelėje teritorijoje net kelis jam patinkančius automobilius.

"Jeigu automobilį renkatės didžiuosiuose automobilių skelbimų portaluose, tai didelė pasiūla jus priverčia automobilio paieškai skirti ne pusdienį, o mažiausiai keletą dienų ar net savaitę, nes ne visi į akį kritę automobilai yra viename mieste", – mintis dėsto automobilių rinkos ekspertas. Padidėja ir išlaidos, skirtos norimam automobiliui surasti, – kelionė iš vieno miesto į kitą pareikalauja ne tik laiko, tačiau ir pinigų. Kai pirkėjas užsuka į turgų, kelis ar daugiau automobilių jis apžiūri vienoje vietoje.

"Pasitaiko atvejų, kai žmogus atsisako vykti į kitą Lietuvos galą, nors automobilis jam labai patinka, vien dėl to, kad nepasiteisinus lūkesčiams ir išleidus kelionei tam tikrą sumą pinigų, ji automatiškai išskaičiuojama iš automobiliui pirkti skirto biudžeto", – sako Kauno automobilių turguje automobiliais iš Italijos prekiaujantis Dainius.

Palanki vieta derėtis

Pardavėjas taip pat pastebėjo, kad dauguma turguje parduodamų automobilių į Lietuvą yra atkeliavę iš užsienio, o didžiuosiuose skelbimų portaluose vyksta aktyvi prekyba tais automobiliais, kuriais jau buvo važinėjama Lietuvoje.

"Tai normalu, nes žmogus, norintis parduoti savo automobilį, nestovės turguje siūlydamas jį pirkėjams vien dėl laiko stokos, o kita priežastis – automobilis, nors ir parduodamas, vis dar yra eksploatuojamas", – pasakoja dienraščio kalbintas Dainius. Jis neneigia, kad pats skelbimus deda ne tik į Kauno automobilių turgaus internetinį puslapį, tačiau ir į kitus, nes svarbu, kad automobilį pamatytų kuo daugiau jo ieškančių žmonių, tačiau tik atvykęs į turgų klientas galės įvertinti, ko vertas automobilis.

"Manau, kad kartais žmogus nusiperka ne tokį automobilį, kokio nori, vien dėl to, kad pavargsta nuo paieškų – važinėjimo, žiūrėjimo, tikrinimo. Turguje, kur parduodamas ne vienas tūkstantis automobilių, gali rasti sau patinkantį paieškoms sugaišęs apie porą valandų. Jeigu nepatiko vienas automobilis, gali nueiti prie kito tokio paties ar panašaus", – apie automobilio paieškų turguje patogumus kalbėjo prekybininkas.

Manau, kad kartais žmogus nusiperka ne tokį automobilį, kokio nori, vien dėl to, kad pavargsta nuo paieškų – važinėjimo, žiūrėjimo, tikrinimo.

V.Naujanis pabrėžė, kad kelių tokios pačios markės automobilių buvimas turguje visuomet pasitarnauja kliento labui.

"Automobilį norintis parduoti prekybininkas, pamatęs, kad pirkėjas gali iškulniuoti į kitą aikštelę pas jo kolegą – konkurentą, gali pritaikyti ir didesnę nuolaidą", – sako bendrovės "Varanas" vadovas. Tad turguje klientas vienareikšmiškai turi daugiau galių nusiderėti negu apžiūrėdamas vieną automobilį kažkur miesto stovėjimo aikštelėje.

Kainos sandara

Vertindami automobilį pardavėjai įskaičiuoja ir sumą, kurią yra pasiryžę nusiderėti. Sakykime, kad automobilis įvertintas 2 tūkst. eurų. Tad nusiderėti gali pavykti mažiausiai 100 eurų. "O jeigu prekyba sekasi sunkiau ir automobiliai užsistovi pardavėjas gali būti linkęs sumažinti kainą ir dar daugiau", – įsitikinęs V.Naujanis.

Vis dėlto pirkėjus jis ragina suprasti ir pačius pardavėjus – automobilių Voketijoje, Prancūzijoje ar Italijoje jie nemokamai negauna. "Reikia surasti mašinas, kurias būtų galima atgabenti į Lietuvą. Atgabenti automobilį kainuoja apie kelis šimtus eurų. Pardavėjas nuo vieno automobilio dažniausiai siekia užsidirbti apie 400–500 eurų, taigi susumavę minėtas sumas galime tikėtis, kad automobilis pabrangs maždaug 700–800 eurų, nei galima tokį patį pamatyti užsienio skelbimų portaluose", – pasakoja V.Naujanis.

Vis dėlto užsistovėjusiam automobiliui gali būti pritaikyta ir išimtis, tačiau pardavėjai tokius nepopuliarius automobilius tarp prikėjų atsigabena gana retai, nes nė vienam pardavėjui nereikia, kad automobilis įleistų šaknis jo aikštelėje.

Apskritai, pasak V.Naujanio, automobilių pardavėjai nuvykę į užsienį bando išsiderėti kuo geresnę kainą, kad ir į Lietuvą atgabentas automobilis būtų pigesnis. Deja, tai ne visada pavyksta, bet automobilių kainos, pasak "Varano" vadovo, išties mūsų šalyje yra geros.