Roboto kūrėjai Jokūbas Vasiliauskas ir Jonas Zaleckas, nepaisydami rizikos iškristi iš tolesnės kovos Europos čempionate, atsisakė varžytis poroje su rusais. Nepaisant to, gimnazistai pateko į finalą ir užėmė pirmąją vietą aljanse su kitomis dviem komandomis.

„Perspėjome ir organizatorius, ir pačią rusų komandą. Prieš turnyrą buvo išsiųstas raštas, prašyta, kad Lietuvos komandų neporuotų su rusais. Ir vis tiek suporavo. Niekas niekaip nereagavo. Iš mūsų pusės tai buvo tylus protestas prieš tai, kas vyksta“, – pasakojo „LitBot“ komandos mentorė Edita Zarembienė.

Gimnazistų suskurtas robotas. Kauno m. savivaldybės nuotr. 

Simboliška, jog žinia iš Italijos apie vertybėmis grįstą mūsų šalies atstovų poelgį Lietuvą pasiekė Kovo 11-ąją, minint Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Principinis moksleivių ir juos lydėjusių mokytojų sprendimas neliko nepastebėtas.

Jau po savaitės į posėdį susirinkusi Kauno miesto savivaldybės Apdovanojimų komisija vienbalsiai pritarė siūlymui apdovanoti Kauno jėzuitų gimnaziją ir jos auklėtinius. Įstaigai perduota Kauno miesto simbolio „Tauro“ statulėlė už jaunimo pilietiškumo ugdymą. Robotikos komandos nariai pagerbti Kauno miesto burmistro Jono Vileišio žalvariniais medaliais už drąsų, atsakingą, kilnų ir pilietiškai brandų poelgį.

„Gyvename Kaune – idėjų ir patriotiškumo mieste. Todėl tikriausiai nereikia stebėtis, kad kauniečių gimnazistų sprendimas šįkart buvo būtent toks. Tuo pačiu turime padėkoti ir mokyklai, kuri ugdo šiuos jaunus žmones.

Pamindami savo triūsą, jūs apsaugojote pilietiškas vertybes. Tai gali būti prilyginta žygdarbiui. 

Tikiu, kad ruošiantis šioms varžyboms ir nuvykus jose dalyvauti, buvo įdėta daug darbo. Visgi, pamindami savo triūsą, jūs apsaugojote pilietiškas vertybes. Tai gali būti prilyginta žygdarbiui. Darbas ir tikėjimas tuo, ką darai, yra labai svarbu“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės Apdovanojimų komisijos pirmininkas Benjaminas Želvys.

Dešimtokas J. Zaleckas ir vienuoliktokas J. Vasiliauskas Italijoje vykusiame Europos čempionate dalyvavo savo pačių sukonstruotu ir programuotu daugiau kaip 6 tūkst. eurų vertės robotu. Jau kitą mėnesį jaunieji robotikos inžinieriai ruošiasi kelionei į JAV. Pernai Hjustone vykusiame pasaulio čempionate Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda iškovojo sidabrą.

Jonas Zaleckas ir Jokūbas Vasiliauskas. Kauno miesto savivaldybės nuotr. 

„Sezonui pradėjome ruoštis praėjusių metų rudenį. Kasmet yra numatoma konkreti užduotis, misija, kurią turi atlikti dalyvių sukonstruotas robotas. Šiemet reikėjo rinkti šešiakampes figūrėles, vadinamas pikseliais. Robotas turi jas pakelti ir padėti į reikiamas vietas. Visas detales pirkome patys, kūrėme brėžinius, pjaustėme. Siekėme, kad valdyti robotą būtų kuo paprasčiau, – apie pasiruošimą čempionatui kalbėjo moksleiviai, ateityje planuojantys studijuoti inžinerijos mokslus. – Robotika susideda iš matematikos, fizikos, informacinių technologijų ir kitų sričių. Visa tai labai praturtina žinių bagažą.“

Jau bemaž dešimtmetį robotikos tradicijas Kauno jėzuitų gimnazijoje puoselėjantis ir auklėtinius į šiuos užsiėmimus įtraukiantis technologijų mokytojas Albertas Juškauskas šyptelėjo, kad „LitBot“ komandos nariai kartais klasėje prie savo projektų užsibūna iki pat vėlumos: „Yra buvę, kai jie prašė administracijos nejungti signalizacijos, nes jie vakarais norėjo dar ilgiau padirbėti prie robotų. Vaikinai tikrai skiria labai daug laiko ir šita veikla užsiima iš visos širdies.“

Kauno jėzuitų gimnazija savo komandų pasiekimais robotikoje garsėja nebe pirmus metus. Praeityje kauniečiai ne kartą tapę absoliučiais nugalėtojais ir savo trofėjų kolekcijoje saugo Lietuvos bei pasaulio čempionų titulus.

Robotą sukūrę jo mokiniai Jokūbas Vasiliauskas ir Jonas Zaleckas buvo realūs pretendentai į Europos čempionų apdovanojimą ir iškovoti  bilietą į pasaulio čempionatą. Atsisakę varžytis poroje su rusais, jaunuoliai iškrito iš turnyro, bet parvežė dar didesnį apdovanojimą.

Lietuvos moksleivių robotikos komandos padovanojo tobulą dovaną Lietuvai, nes tokia žinia nuvilnijo Kovo 11-ąją. Principingai atsisakiusi varžytis su Rusijos atstovais, kauniečių komanda „LitBot“ žvelgia į ateitį ir ruošiasi šių ir kitų metų iššūkiams.

Dešimtokas Jonas ir vienuoliktokas Jokūbas planuoja rinktis inžinerijos studijas. Jokūbas svarsto apie lėktuvų ir kosmoso inžineriją. Joną traukia mechaninė inžinerija, robotai.

Sukūrę pirmąjį savo „FIRST Tech Challenge“ klasės robotą, deja, negalėjo juo pasivaržyti su geriausiomis Europos komandomis, tačiau įdirbis nenuėjo veltui.

„Išmokau programuoti, naudotis 3D spausdintuvu, lazerinėmis staklėmis. Visa tai pravers“, – vardijo J. Zaleckas. Jis projektavo įvairių konstrukcijų prototipus, kurie vis būdavo išbandomi ir tobulinami, o J. Vasiliauskas buvo atsakingas už kodavimą.

Kiekvienais metais turnyrui paruošiamas naujas užduočių laukas. „Šiemet mūsų tikslas buvo surinkti šešiakampius, vadinamuosius pikselius, juos pervežti per lauką ir sudaryti mozaiką. Per 2 min. 30 sek. reikėjo surinkti ir ant vertikalios plokštumos sudėti kuo daugiau detalių. Taškai skiriami ir už spalvų išdėstymą, ir dėlionės aukštį, plotį. Robotas rungties pabaigoje turi pasikabinti ant skersinio ir kabėti ore“, – pasakojo J. Zaleckas ir čia pat su komandos draugu viską demonstravo.

Komandoms pasirengti buvo skirtas pusmetis. Kauniečiai turėjo keturis mėnesius, nes iš pradžių svarstė dalyvauti jiems įprastoje LEGO lygoje, kurioje pernai laimėjo sidabrą. Šiemet vis dėlto nusprendė kilti į sudėtingesnę, „FIRST Tech Challenge“, klasę.

Vaikinai iš lego detalių sukūrė struktūrą vesti laidams. Robotą konstravo iš faneros, kurią patys lazerinėmis staklėmis supjaustė. Kitos detalės pirktos iš gamintojų. Kol robotas būna tinkamas turnyrui, tenka pasigaminti ne vieną prototipą.

Padirbėjo: J. Vasiliauskas ir J. Zaleckas su savo sukurtu robotu buvo realūs pretendentai į geriausių žemyno komandų vardą. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Įveikė dviese

Kalbėdamas apie šešiakampių paėmimo mechanizmą Jonas pasakojo, kad daug žmonių jam patarė daryti vienaip, bet jis pasirinko įgyvendinti savo idėją pritaikydamas konvejerių veikimo principą. Detalės tolyn nuvažiuoja ant komandų suvenyrinių apyrankių, kurias iš kolegų susirinko per praėjusų turnyrų sezonus. „Nesu matęs, kad kažkas taip darytų, bet pasiteisino“, – kalbėjo gimnazistas.

Anot gimnazistų, šis sezonas atsiėjo apie 6 tūkst. eurų. Laiko šiam darbui kiekvienas per dieną skirdavo po keturias penkias valandas.

J. Vasiliauskas pasakojo, kad robotą kuriančiose komandose būna ir po 10–15 žmonių. „Mes šiais metais esame dviese. Keli iš mūsų buvusios komandos yra išvykę pagal mainų programą. Kitais metais komanda gal bus gausesnė“, – vylėsi gimnazistas.

Vaikinai džiaugėsi, kad pavyko sukurti patikimą, gerai veikiantį robotą. Įvertino, kad jis gal ir ne greičiausias, bet turnyre Italijoje turnyre buvo vienas stipresnių. „Iš programinės pusės robotą pavyko automatizuoti ir optimizuoti, kad būtų kuo paprasčiau valdyti“, – patenkintas rezultatu J. Vasiliauskas.

Anot gimnazistų, šis sezonas atsiėjo apie 6 tūkst. eurų. Laiko šiam darbui kiekvienas per dieną skirdavo po keturias penkias valandas. Ir šios išlaidos, pasak mokytojo, – minimalios. Robotui nebūtų per daug ir 20 tūkst. eurų.

„Pirkome tokius mechanizmus kaip lifto. Neturėjome dar rėmėjų pinigų. Sugalvojau užpildyti paraišką „Maximalisto“ stipendijai gauti. Jos pakako ir visiems roboto sensoriams“, – apie finansinę dalį užsiminė J. Zaleckas. Į pagalbą atėjo ir gimnazija. Didelį darbą nudirbo už partnerių paiešką atsakinga Edita Zarembienė. „Be to būtų labai sudėtinga, tiksliau, nebūtų galima įgyvendinti savo sumanymų“, – neslėpė A. Juškauskas, „LitBot“ komandos vadovas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Sužinojo tik nuvykę

„Mūsų gimnazijos šūkis – gimę kilnesniems tikslams“, – aiškino sprendimą, priimtą Italijoje, „FIRST Tech Challenge“ čempionate, A. Juškauskas,

Tai, kad teks varžytis su Rusija, sužinojo tik nuvykę į varžybas. Ne šiaip varžytis, o organizatorių sprendimu buvo sugrupuoti su karą Ukrainoje tebetęsiančios šalies atstovais.

„Svarbus momentas, kad organizatoriai lietuviams buvo pažadėję, jog neteks žaisti su Rusijos komandomis“, – pridūrė Kauno jėzuitų gimnazijos Plėtros skyriaus vadovė E. Zarembienė. Beje, vienoje lietuvių komandoje buvo ir ukrainietis.

Iš pradžių su neutralia vėliava planavo dalyvauti penkios Rusijos komandos, bet atvyko dvi. Tačiau ir to buvo per daug.

„Pasitarę su jaunimu (jie dar skambino tėvams aptarti šią situaciją) nusprendėme apskritai nedalyvauti. Visų vertybinis stuburas yra stiprus“, – džiaugėsi A. Juškauskas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Visada reikia bandyti

„Niekada niekas nepavyksta iš pirmo karto. Visada reikia bandyti. Svarbiausia – nepasiduoti. Užsibrėžti tikslą ir jo siekti“, – kalbėjo J. Zaleckas.

Per darbo metus A. Juškauskas įsitikino, kad Lietuvos jaunimas turi didžiulį potencialą. Jis vylėsi, kad visose šalies mokyklos atsiras robotikos programos, galbūt integruotos su kitais dalykais, tačiau tokios investicijos, neabejojama, atsipirktų. Robotika daugiausia priskiriama neformaliajam ugdymui, tačiau pasiekimai tarptautinėse varžybose turi didelę svarbą stojant į aukštąsias mokyklas.

„Šeštose klasėse robotika yra formalusis ugdymas. Pusmetį robotikos  mokosi mergaitės, pusmetį – berniukai. Didelis akcentas – neformaliajam ugdymui, kuris prasideda nuo pradinių klasių. Robotikos pas mus mokosi ir pradinukai, ir vyresnieji: konstravimo, programavimo, dirbti komandose“, – vardijo A. Juškauskas.

Kauno jėzuitų gimnazijos gimnazistai apdovanojimų yra pelnę įvairiuose šalies, tarptautiniuose turnyruose Danijoje, Estijoje, Ispanijoje, Libane, Maroke, JAV ir kt. už inovacijas, už komandos vertybes, už užduočių stalo įveikimą. Pernai varžėsi su 30 tūkst. dalyvių iš viso pasaulio ir tarp 108 „First Lego League Challlenge“ kategorijos komandų užėmė antrą vietą.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Nesėkmės išmoko daugiau

„Pasitaiko ir nesėkmių. Iš jų vaikai gali išmokti daugiau. Nesėkmės veda prie didelės sėkmės“, – samprotavo A. Juškauskas ir pridūrė, kad, praeidamas pro apdovanojimais nuklotą stendą, vis pagalvoja, kad pats būdamas mokinys sunkiai galėjo įsivaizduoti, jog taps mokytoju. Tarstelėjo, kad tai jam gal tiesiog iš dangaus buvo skirta.

„Mokykloje kuriame savo šalies ateitį. Kažkada pamatysiu, išgirsiu, kad mokiniai sukūrė tą ar kitą dalyką. Investuoju savo laiką, pastangas, bet paskui visi kartu galėsime pasidžiaugti“, – nesigaili pasirinkęs pedagogo kelią A. Juškauskas.

Robotikos mokyti ėmėsi pats jos mokydamasis. „Dalyvavau viename seminare ir kaip pasinėriau į robotiką… Iš pradžių nieko neturėjome. Nė vieno roboto. Nuo ko pradėti, galvoju… Kelis robotus nupirko mokykla, vieną – tėvai. Pradėjome su devyniolika vaikų ir keturiais robotais“, – pradžią prisiminė mokytojas. „Namo parsinešdavau. Visi miega, o aš su robotu važinėju kambaryje, testuoju. Visi mokėmės iš jutūbo, vienas iš kito“, – pasakojo A. Juškauskas, savaitgalį su jaunesniųjų klasių mokiniais sėkmingai dalyvavęs Lietuvos robotikos turnyre.

Komanda „Litbot“ ir visa Kauno jėzuitų gimnazijos bendruomenė yra dėkinga visiems rėmėjams, kurių parama ir palaikymas ruošiantis svarbiam turnyrui Italijoje suteikė daug motyvacijos ir atvėrė galimybių kurti ir tobulėti: „Festo Lietuva“, „Elinta Robotics“, „LEMONA Electronics“, SONARO, „Reiz Tech“, „In-BigData“, „Mikron Group“, „IdealTeamGroup“,„ VMG Group“, „Programmers of Vilnius“ (POV), „VoltaiLT“.

Atsisakydami varžytis su rusų robotikos komanda nepabūgo net ir žinodami, kad taip rizikuoja savo vieta Europos čempionate.

„PARODŽIUSI DRĄSĄ LITBOT KOMANDA APGYNĖ LIETUVOS GARBĘ. Įtampos kupinose FIRST Tech Challenge varžybose Italijoje KJG Robotikos komanda pademonstravo išskirtinę drąsą – galimybę dalyvauti pasaulio čempionate paaukojo atsisakydami varžytis su rusų robotikos komanda! Galiausiai, patekę į finalą, jie užėmė 1-ą vietą aljanse su kitomis 2 komandomis. KJG didžiuojasi jumis, mielieji Jonai, Jokūbai, mokytojai Albertas Juškauskas ir Edita Zarembienė! Esate didžiausia dovana ir laimėjimas Lietuvai!“ – teigiama Kauno Jėzuitų gimnazijos įraše feisbuke.

Varžybose Italijoje atsisakė žaisti kartu su rusais Kauno Jėzuitų gimnazijos komanda ir vilniečiai „Lituanica X“. Abi komandos vėliau vis tiek prasibrovė į finalą.

Lietuvos moksleivių robotikos rinktinės „Lituanica X“ vadovas Algirdas Augustaitis patikslino, kad „Lituanica – Vilnius Lyceum robotics“ buvo atrinkta skirsti į Pasaulio čempionatą JAV.

„Lituanica PlumBum“ ir Kauno jėzuitų gimnazijos komanda „LitBot“ kartu su komanda-partnere iš Rumunijos nugalėjo robotų kovose, o „Lituanica X“ su partneriais užėmė antrą vietą.

Gimnazistų principingumu feisbuke gėrėjosi ir žinomi žmonės, ir valdžios atstovai.

Viešbutį valdančios bendrovės „Perkūno namai“ savininko Vytauto Gusto teigimu, gimnazija neteisingai suprojektavo statinį, kurio į gatvę  išeinančiame rūsyje neįrengė atraminių polių – dėl to šiuo metu dumba šalia esanti gatvė, skyla viešbučio sienos.

„Vieną paveldo objektą saugant nereikėtų kito griauti. (..) Šiuo metu turime problemų su gretimybėje vykstančiomis statybomis, nes ten nėra įrengta atraminės sienos“, – BNS sakė V. Gustas.

Viešbučio savininkų elgesys parodo ne ką kita, kaip siekį nepagrįstai pasipelnyti.

„Mūsų jau trys sezonai – šaltis, karštis, Nemuno potvyniai visi pavasarį, mums sėda pamatai ir mes sienose turim įtrūkius“, – pridūrė jis.

Tuo metu Kauno jėzuitų gimnazijos plėtros vadovė Edita Zarembienė teigia, kad viešbučio savininkų teiginiai, jog dėl Lietuvos jėzuitų provincijos pasamdytų rangovų ir projektuotojų klaidų dumba šalia esanti gatvė, sminga viešbučio pamatai, yra neteisingi ir niekuo nepagrįsti.

„Šalia esančios gatvės įdubimas ir viešbučio pamatų smigimas įvykę ne dėl Lietuvos jėzuitų provincijos vykdomų statybos darbų. Teisme vykusioje byloje ekspertų buvo įvertinta ir nustatyta, kad viešbučio konstrukcijų pažeidimus lėmė visai kitos priežastys, t.y. paties viešbučio netinkamas suprojektavimas ir netinkamai atlikti statybos darbai“, – komentare BNS nurodė E. Zarembienė.

„Bet to, iš viešbučio yra leidžiamas vanduo į gatvę, kas taip pat įtakoja gatvės įdubimą ir pamatų smigimą“, – pridūrė ji.

Anot jos, viešbučio savininkai jau ne pirmą kartą kreipėsi į teismą dėl galimai patirtos žalos atlyginimo.

Mūsų jau trys sezonai – šaltis, karštis, Nemuno potvyniai visi pavasarį, mums sėda pamatai ir mes sienose turim įtrūkius.

„Pirmą kartą prašė žalos iš statybos rangovų ir archeologų, vykdžiusių darbus Lietuvos jėzuitų provincijos sklype. Ginčą užbaigusi taikos sutartimi, kurios pagrindu išsireikalavo ženklios sumos sumokėjimo, dabar kreipėsi į teismą dar kartą, prašydama nuostolių atlyginimo dar kartą už tą pačią žalą, bet jau iš kitų asmenų, tai yra iš statytojo Lietuvos jėzuitų provincijos ir projektuotojų“, – teigė E. Zarembienė.

Bendrovės „Perkūno namai“ savininko teigimu, šiuo metu šalia vykstantys statybos darbai sustabdyti, tačiau Kauno jėzuitų gimnazija atlikdama tvarkybos darbus galimai bandė paslėpti projektuotojų ir rangovų padarytas klaidas.

„Statybos šiuo metu sustabdytos, tik buvo tvarkybos darbai vykdomi, bet po tvarkybos darbais prisidengiant tvarkomi ir statybos darbai nepadaryti, tai mes su Apeliaciniu teismu sustabdėm, kad nebūtų paslėpti įkalčiai“, – sakė V. Gustas.

Lietuvos apeliacinis teismas rugpjūčio 24 dieną tenkino „Perkūno namų“ prašymą ir Kauno jėzuitų gimnazijai laikinai uždraudė teritorijoje vykdyti statybos ar tvarkybos darbus.

„Teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad statybos proceso pagal apeliančių kvestionuojamus statybos dokumentus sustabdymu bus užkirstas kelias galimai žalai atsirasti ar jai padidėti“, – nutartyje teigė teismas.

„Viešbučio savininkų elgesys parodo ne ką kita, kaip siekį nepagrįstai pasipelnyti ir trukdyti Lietuvos jėzuitų provincijos vykdomiems statybos darbams judėti į priekį, tokiu būdu apribojant provincijai įgyvendinti siekį pagerinti švietimo infrastruktūrą“, – komentare BNS nurodė E. Zarembienė.

V. Gusto teigimu, žala viešbučiui viršija 100 tūkst. eurų.

Dirbo be atokvėpio

„Tikiu savo mokiniais“, – likus maždaug mėnesiui iki didžiosios kelionės į JAV, ilgametę robotikos būrelio vadovo patirtį turintis mokytojas Albertas Juškauskas stipriai gniaužė kumščius už „LITBOT100“ komandą.

Suprato, kad vien tik sėkmės nepakaks, todėl kartu su moksleiviais dirbo be atokvėpio net savaitgaliais. Iki čempionų aukso kauniečiams šiek tiek pritrūko – Hjustone varžęsi su 30 tūkst. dalyvių iš viso pasaulio ir puikiai pasirodę tarp 108 „First Lego League“, „Challlenge“ kategorijos komandų Viltė Vitkauskaitė, Jonas Zaleckas, Dovydas Urmelis, Jokūbas Vasiliauskas, Mykolas Platūkis, Aurėja Urniežaitė ir Mantas Arnašius užėmė antrą vietą ir pasipuošė robotikos čempionato sidabru.

Sužavėjo komisiją

Ne pirmus metus organizuojamo pasaulinio lygio festivalio „First Lego League“ tikslas – supažindinti moksleivius su realaus pasaulio inžinerijos iššūkiais. Šiame konkurse jaunieji kūrėjai kviečiami konstruoti, tyrinėti ir pristatyti projektus su autonominiais „Lego“ robotais, atliekančiais konkrečias užduotis.

Neįkainojama patirtis, kai tarptautinėje arenoje susitinka vaikai iš viso pasaulio ir stebėdami vieni kitų pasirodymus mokosi vieni iš kitų.

Kauno jėzuitų gimnazijos komanda „LITBOT100“ Hjustone pristatė ir komisiją sužavėjo savo samanų saulės baterijomis, galinčiomis generuoti elektrą ir padėti Afrikoje gyvenantiems žmonėms. Visose kategorijose surinkę aukštus balus kauniečiai sulaukė ir užsienio žiniasklaidos dėmesio. Moksleiviams teko atsakyti į žurnalistų klausimus, kaip pavyko taip puikiai sukonstruoti ir užprogramuoti robotą.

„Hjustone susirinko labai stiprios komandos, tad konkurencija tikrai buvo didelė, bet „LITBOT100“ pavyko sklandžiai pristatyti savo projektą, kurį puikiai įvertino teisėjai“, – A. Juškauskas džiaugėsi mokiniais, kurių dėka Lietuvos vardas nuskambėjo visame pasaulyje. Savo pasiekimu džiaugėsi ir patys gimnazistai. Jie tikino, kad čempionatas pranoko visus lūkesčius, o tai, ką per kelias dienas patyrė anapus Atlanto, jiems išliks visam gyvenimui. „Neįkainojama patirtis, kai tarptautinėje arenoje susitinka vaikai iš viso pasaulio ir stebėdami vieni kitų pasirodymus mokosi vieni iš kitų“, – kalbėjo vicečempionai.

Įvertinti ne kartą

Moksleiviai, robotikos mokytojas ir visa gimnazijos bendruomenė džiaugėsi, kad visą laiką šalia jų buvo daug gerų žmonių. Už rūpestį ir globą JAV, Kauno jėzuitų gimnazijos komanda dėkojo Hjustono lietuvių bendruomenės nariams, Vilniaus robotikos komandai „Lituanica X“ – už palydą ir brolišką palaikymą, o UAB „Alfa Klasė“, UAB „Festo“, UAB „Kautra Cargo“, UAB „Danvita“ – už tai, kad kelionė įvyko.

Tai ne pirmas Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos asų laimėjimas. Jie ne sykį tapo Lietuvos ir pasaulio čempionais. Kovo mėnesį „LITBOT100“ varžėsi su 20 stipriausių komandų nacionalinėse Lietuvos „First Lego League“ robotikos varžybose ir laimėjo pirmą vietą. Kita gimnazijos robotikos komanda „Golden Fishes“ nacionalinėje atrankoje užėmė antrą vietą. Moksleiviai sulaukė gerų vertinimų už išradingumą ir kūrybiškumą. Šios komandos nariai šių metų gegužės pabaigoje kviečiami atstovauti Lietuvai ir gimnazijai Atvirajame „First Lego League“ čempionate Marakeše, Maroke.

Filmuką jiems liepta paslėpti "YouTube" kanale ir esą net pagrasinta maištaujančius moksleivius išmesti iš gimnazijos. Viešojoje erdvėje prestižinei gimnazijai jau ėmė lietis priekaištai, kad tai yra cenzūra. Bet ar tikrai?

"Kauno dienos" studijoje  atviras pokalbis apie tai su gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju Mindaugu Grigaičiu.

– Kiek teko skaityti, pirmieji neraminantys signalai buvo prieš porą metų?

– Taip. Gal aš pirmiausia savo statusą norėčiau šiek tiek atskleisti šioje situacijoje, nors socialiniame tinkle punktais pateikiau visą chronologiją, gali susidaryti įspūdis, kad tarsi noriu savo sveiką kailį išsukti ir ginuosi. Iš tiesų aš nesu administracijos atstovas ir nebuvau pagrindinis dalyvis šioje istorijoje. Tiesiog buvau nešališkas stebėtojas. Ir stebėjau visą situaciją, kaip jūs ir sakote, prieš dvejus metus. Tai yra tada, kai mokyklos erdvėse pasirodė sovietinė simbolika – konkrečiai Raudonos žvaigždės, Lenino, Stalino portretai ir taip toliau.

– Jie papuošė klasę sovietine simbolika?

– Taip, jie papuošė klasę sovietine simbolika, bet na, mes iš pradžių tai įvertinome kaip žaidimą, nes provokacijų yra įvairiausių. Ir literatūroje yra žaidžiama sovietiniais simboliais – Herkus Kunčius juk irgi rašo sovietine tematika – konstruoja tuos visus siužetus ir tai tikrai yra kokybiška, gera literatūra. Mes pažiūrėjome iš pradžių kaip į ironišką žaidimą – bandymą šiek tiek dekonstruoti sovietinės simbolikos pompastiką. Tiesiog nuleisti į labai žemišką, pašaipų lygį. Ironija tarsi neutralizuoja visą tą didybę ir pompastiką. O paskui per pamokas tiesiog mes diskutuojame nuolat tokiomis temomis – imperializmo, sovietizmo temomis. Ironija niekur nedingo, bet kažkaip mes irgi to nesureikšminome, kol nepasirodė tas filmukas, mums primenantis sovietinę, vadovėlinę propagandą. Dėl to taip mes ir sureagavome, kad galbūt tai jau ne žaidimas.

– Kaip suprantu, dar iki filmuko tarp sovietinės simbolikos buvo Sausio 13-osios įvykių interpretacija?

– Socialiniame tinkle esu parašęs, kad ir tokių replikų buvo, bet jos, kad ir kaip gąsdinančiai atrodo, nebuvo agresyviai puolančios Sausio 13-osios aukų atminimą arba niekinančios. Tiesiog buvo žaismingai arba replikuojant, kad va, čia tokia yra interpretacija, jog savi šaudė į savus. Tai nebuvo kažkoks ginčas arba noras ginti, perkalbėti mokytojų ar provokuoti. Tiesiog buvo tokios replikos.

Bet kai mes pastebėjome ir išsiaiškinome, kad dalis tų mokinių netgi žavisi arba pripažįsta "Antifa" judėjimo idėjas, kad tai yra jų tarsi ideologinis pagrindas, tada mes tikrai sunerimome ir supratome, jog čia yra dalykai, kuriuos galbūt mokiniai vertina kaip intelektualinį žaidimą, kaip tam tikrą avantiūrizmą, kai įdomu padiskutuoti, pažongliruoti frazėmis, įdomu yra pamaištauti prieš sistemą. Jaunas žmogus turi maištingos energijos, bet "Antifa" maištas mums pasirodė visai nejuokinga maišto forma. Dėl to mes ir bendravome – administracija susisiekė su tų vaikų tėvais ir diskutavome. Tiesiog mokiniai labai jautriai sureagavo į emocingą diskusiją, kuri vyko pamokos metu, jau po filmuko pasirodymo.

– Svarbus momentas, kalbant apie saviraiškos, žodžio teisę ir laisvę, ar buvo pagrasinta mokiniams, kad jie bus išmesti iš Jėzuitų gimnazijos?

– Buvo panaudota pedagoginė hiperbolė – pasakyta frazė, kad jeigu šitie dalykai nesibaigs, mums gali tekti su jumis atsisveikinti, vėliau vėl vyko gal 40 minučių normali diskusija ir normalus pokalbis.

Bet šita emocionali frazė paskui pateko į feisbuko burbulą ir visus kitus turbūt socialinius tinklus, aš nežinau, – jaunimas jų daug naudoja. Ir buvo ištransliuota tik šio pokalbio pradžia. Dabar nepradėtos jokios išmetimo procedūros. Tų vaikų tikrai neketinama išmesti.

Ir apskritai, gimnazija jau atsiribojo nuo visų jų veiklų. Tėvams irgi perduota žinutė iš administracijos atstovų, kad mes nesikišime į kūrimą, nes buvome apkaltinti cenzūra, kad administracija nori cenzūruoti tuos filmukus, priversti kurti apie Kiniją ir Rusiją. Kas lyg ir visai logiška, jeigu kalbi apie imperializmą ir Romos imperiją, kaip tam filmuke pateikė pavyzdį, modelį, tada gal reikėtų pažiūrėti visas to modelio variacijas, kurios istorijoje yra. Tada matysime, kad ne tik JAV yra imperialistė, bet ir Kinija, ir Rusija.

Bet mes tada administracijos posėdyje ir mokytojų bendruomenėje – tie kurie yra susiję su šita situacija, kurie dėsto tai klasei, – sutarėme, kad tikrai nei turime galių, nei galimybių kažkaip imti ir uždrausti jų filmukus. Perspėjome labai aiškiai, kad domėsimės ir žiūrėsime, kas yra rodoma. Ir jeigu mes pastebėsime antivalstybinių ženklų, valstybės įstatymus pažeidžiančių ženklų, mes perduosime atitinkamoms institucijoms. Vaikai nešalinami iš mokyklos, jie gali grąžinti tuos filmus, jeigu nori, jie gali toliau užsiimti ta veikla, nes mes tiesiog neturime jokių galių to uždrausti.

– Filmas ir nebuvo pašalintas, jis buvo paslėptas.

– Kad ir kaip Kauno jėzuitų gimnazija buvo tapoma kaip kažkoks gestapas ir budelis, bet iš tiesų tas filmas juk ir nebuvo ištrintas. Jis dabar yra pasiekiamas per nuorodas. Bet jaunimą galime nuraminti – jau drąsiai galite viešinti tą filmą. Jėzuitų gimnazija nesiims jokių drastiškų priemonių.

– Dar derėtų priminti, kad Jėzuitų gimnazija yra katalikiška ir privati, nevalstybinė mokykla, kurioje savos taisyklės ir, manau, mokykla turi teisę, jeigu moksleivių elgesys neatitinka mokyklos standartų, gimnazijos standartų, jį pašalinti.

Uždarome vaikus į rezervatą ir tada jie ieško kitų burbulų, kuriuose yra įdomiau, kuriuose ta maištinga energija jiems išsiskleidžia, ir kartais gali įgauti tokias radikalias formas.

– Taip. Kas man kelia nerimą, kad iš tiesų už tų vaikų stovi ir kiti žmonės, suaugę žmonės – profesionalūs humanitarinių arba socialinių mokslų atstovai, ir jie jau ragina duoti mokyklą į teismą, institucijas, nes, kad ir jėzuitiška mokykla, ji turi laikytis valstybės įstatymų. Šis puolimas man asmeniškai atrodė radikalesnis ir aš nesuprantu, kodėl žmonės, kurie irgi dirba pedagoginį darbą, ragina tuos mokinius dabar duoti į teismą arba ieškoti kažkokios teisinės atsakomybės iš Jėzuitų gimnazijos.

Jokių teisinių veiksmų Jėzuitų gimnazija nesiėmė ir net neketina imtis. Vienintelis dalykas, kurį mes pažadėjome, – dabar tiesiog informuosime. Taip, Jėzuitų gimnazija yra katalikiška gimnazija, ir yra sutartys, kurios yra pasirašomos. Ir jeigu jau reikėtų, tada taip, – mokykla samdytų teisininkus ir tikrai išaiškintumėme, kuriais punktais ir kurios sutarties dalys yra pažeidžiamos.

Bet dar kartą galiu nuraminti ir mokinius, ir visus suinteresuotus asmenis, kurie galvoja, kad mokykla skalpuoja kitokią nuomonę, kuri neatitinka katalikiškos mąstysenos, kad mes čia inkvizitoriai, kurie nori sudeginti ant laužo, – vaikai nėra šalinami. Ta frazė buvo pasakyta kaip perspėjimas, jeigu tai tęsis. Nes tai, ką mes pamatėme, mums sukėlė nerimą.

Mes žinome, kad jaunieji idealistai, kovojantys už varguolių teises ir už pasaulinę lygybę bei brolybę – jau vieną kartą parvežė Stalino saulę. Taip, mes jau apkaltinti paranojinėmis baimėmis. Tebūnie jau paranojiška baimė, bet mes turime ir tėvams, ir visuomenei, ir galbūt kitoms mokykloms parodyti, kad vyksta tokie reiškiniai ir mes privalome į juos reaguoti.

Mindaugas Grigaitis

– Po filmuko skaičiau "YouTube" komentarus, kad ir vieno iš kūrėjų "Twitter" profilis sovietine simbolika nusėtas. Jie viešai pasisako, kad remia LGBT bendruomenę, ir kartu dedasi sovietinę simboliką.

– Kognityvinis disonansas. Tai mes ir galvojame, kad čia yra jaunatviškas maištas prieš visas asmens saviraišką slopinančias formas.

Bet kodėl komunistinė perspektyva – mes iki šiol diskutuojame aiškinamės, iš kur ateina šios komunistinės ideologijos. Ar čia dėl to, kad mes taip gerai gyvename kaip Vakarų kapitalistai. Turbūt taip ir yra, kad pradedama kovoti prieš lietuvių kapitalizmą – gerai gyvenančius žmones.

Kaip humanitaras aš kelčiau apskritai humanitarinių mokslų problemą mokykloje. Iš tiesų yra tokio muziejinio ir siauro humanitarinio mąstymo, nes yra literatūros programas, dėl kurių dešimt metų diskutuojame, kad jos per daug siauros, per daug nukreiptos į tokį tautinį naratyvą ir yra nacionalistinio atspalvio. Tokiu būdu mes nepraplečiame vaikų humanitarinio akiračio, nelaviname kritiško mąstymo.

Ministerija trypčioja – jie tenai patvirtino gaires, kuriose literatūros programoje yra įtvirtinta diegti kultūrinę kompetenciją. Bet kultūrinė kompetencija yra sugretinama tiktai su tautine kultūra. Uždarome vaikus į rezervatą ir tada jie ieško kitų burbulų, kuriuose yra įdomiau, kuriuose maištinga energija jiems išsiskleidžia, ir kartais gali įgauti tokias radikalias formas.

Kauno jėzuitų gimnazijoje – neramūs laikai. Keli mokiniai, viešoje erdvėje demonstravę sovietinius simbolius ir pamokų metu kvestionavę SSRS represijas, Lenino ir Stalino kultą, sukūrė filmuką, kuriame „demaskuoja“ imperialistinius JAV kėslus ir kelia klausimą, ar NATO yra vienintelis būdas Lietuvai apsisaugoti nuo užsieno agresijos.

Vaizdo įraše, kuris pasirodė Sausio 13-osios išvakarėse, taip pat kritikuojama „populistinė, nacionalistinė ir ksenofobinė retorika, kuria siekiama suburti visuomenę prieš vieną bendrą priešą“, čia pat paaiškinant, kas turima omenyje: „dažnai Rusijos žmonėms lipdoma viena bendra etiketė: okupantas, nesigilinant detalėse, toliau ugdant ksenofobiją ir platinant baimę“.

Viešoje erdvėje netruko pasirodyti pranešimai, neva Jėzuitų gimnazijos administracija riboja saviraiškos laisvę ir reikalauja mokinių pašalinti šį kūrinį, grasindama išmesti iš mokyklos.

Kiek pagrįsti šie teiginiai ir kodėl jauni žmonės palankiai vertina kraštutines kairiąsias idėjas, pokalbis „Kauno dienos“ studijoje su Kauno jėzuitų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju Mindaugu Grigaičiu.

Nepainiokite sąvokų

Jei vieniems moksleiviams socialinės-pilietinės valandos – galimybė save realizuoti naujoje veikloje, kitiems jos skamba tarsi bausmė. Nepaisant pastarosios grupės išankstinio nusistatymo, socialinės-pilietinės valandos mokyklose yra privalomos, o savanorystė – sveikintina.

"Nereikia maišyti! Socialinės-pilietinės valandos nėra tas pats, kas savanorystė. Pastaroji atliekama tretiems asmenims, savo noru ir be jokio atlygio. Mūsų gimnazijoje yra nemažai moksleivių, kurie tai daro", – Kauno jėzuitų gimnazijos socialinės veiklos koordinatorė Eglė Labutytė socialines-pilietines valandas vadino gerais darbais, tarnavimu bendruomenei, visuomenės problemų pažinimu.

Vienose ugdymo įstaigose mokiniai per metus turi surinkti dešimt valandų, kitose kelis kartus daugiau. Jėzuitų gimnazijoje jų reikia surinkti trigubai. Tiesa, ši sąlyga keliama tik vyresniesiems gimnazistams. 5–8 klasių moksleiviams pakanka penkiolikos valandų, kurias jie dažniausiai surenka Jėzuitų socialinių veiklų "Magis" dienų metu. Pirmaisiais metais, anot E.Labutytės, jaunesniųjų klasių moksleiviai bando suvokti, kas yra socialinės-pilietinės valandos ir kokia jų nauda.

"Akcentuojame vaikams labai paprastus dalykus. Tarkim, tu turi batus ir gali nueiti į mokyklą, ji, beje, taip pat labai nebloga. Pasisekė? Taip, tačiau sėkmė, kuri aplankė – ne mums, o visuomenei skirta. Mano užduotis kalbėti apie sėkmės momentą, ir kaip tą sėkmę grąžinti kitiems", – socialinės veiklos koordinatorė kalbėjo pavyzdžiais.

Antai, visai neseniai E.Labutytė drauge su šeštokais lankėsi Kauno kartų namuose. Vienam senoliui už pačių surinktus pinigus moksleiviai nupirko ir padovanojo akinius. Kitus pamalonino smulkiomis dovanėlėmis.

Reaguoja universitetai

Pageidaujama, kad pusę socialinių-pilietinių valandų Kauno jėzuitų gimnazijos mokiniai surinktų spręsdami socialines problemas – lankytųsi senelių namuose, vaikų dienos centruose, gyvūnų prieglaudose.

Likusioji pusė – moksleivių pasirinkimas. Nerandantiems, kur save realizuoti, yra parengtas įstaigų sąrašas. E.Labutytė jį kasmet koreguoja ir papildo naujomis.

"Gimnazistai gali eiti į teatrus, beje, jie dažnai tai daro, nes gali dar ir nemokamai pasižiūrėti spektaklių. Gali padėti įvairiuose kultūriniuose renginiuose ar mokykloje", – paklausta, ar visi gimnazistai entuziastingai kimba rinkti socialines-pilietines valandas ir akmenukais pildyti savo gerų darų maišelį, E.Labutytė šyptelėjo. Vienus reikia paraginti, kiti, vietoje reikalingų 30-ies, atneša keturis kart tiek valandų.

"Nežinau, ar visose, bet tikrai yra aukštųjų mokyklų, kuriose svarbios ne tik tavo žinios, kurias sukaupei per dvylika metų, bet ir papildomi žingsniai, kuriuos nuėjai iki tol. Dėl to vedame atitinkamus dokumentus  – socialinių veiklų knygeles, ir į jas rašome, kiek ir ko yra padaręs kiekvienas gimnazistas", – apie mokykloje galiojančią tvarką kalbėjo E.Labutytė.

Pasisekė? Taip, tačiau sėkmė, kuri aplankė – ne mums, o visuomenei skirta.

Jaučia vidinę pareigą

Gimnazijos dvyliktokai, išskyrus tarptautinio bakalaureato klases, nuo socialinių valandų prievolės atleidžiami. Visgi tokia privilegija naudojasi toli gražu ne visi.

Paskutinius metus gimnazijoje skaičiuojanti Emilija Petrusevičiūtė viena iš nedaugelio moksleivių, kurių pavyzdžiai įkvepia kitus. Nors nenumaldomai artėja abitūros egzaminai ir pasirinkimo kryžkelė, mergina savo laiką noriai dalija kitiems. Aštuntoje klasėje, kai socialinių-pilietinių valandų rinkimas nebuvo privalomas, Emilija reguliariai lankėsi vaikų globos namuose "Atžalynas", kur įsipareigojo būti vyresniąja seserimi vienam iš auklėtinių.

"Esu įvaikinta, todėl jaučiu vidinę pareigą lankytis tokiose vietose kaip vaikų globos namai. Kam? Tam, kad atsidėkoti už suteiktą palaimą turėti šeimą ir namus. Kiti juk to neturi", – savo patirtimi dalijosi abiturientė, šiuo metu kone visą savo laiką skirianti ateitininkų federacijai.

Visai neseniai kartu su bičiuliu gimnazistė įkūrė Bernardo Brazdžionio jaunųjų ateitininkų kuopą, vienijančią apie penkiolika 5–7 klasių moksleivių. Susitikusi su jais, mergina užsiima ugdomąja veikla, diegia organizacijos principus. Šią savaitę kartu su jaunaisiais bičiuliais Emilija keps imbierinius sausainius, o už juos gautus pinigus skirs "Mamų Unijai", "Šeimos namams".

"Ankstesniais metais pinigus rinkome Ukrainos kariams, tačiau žmonės labiau reaguoja į tai, kas yra šalia tavęs", – abiturientė dėkojo kiekvienam prisidėjusiam prie šiųmetės gerumo akcijos.

Tapo gyvenimo būdu

Kauno jėzuitų gimnazijos dešimtokės Aurėja Frolovaitė ir Aušrinė Vilimaitė nebeskaičiuoja geriems darbams paaukoto laiko. Tiesa, valandas, kurias gimnazistės skiria vaikams vaikų dienos centruose, gyvūnų prieglaudoms ar kitoms savanoriškoms akcijoms, auka sunkiai bepavadinsi.

"Tai mūsų gyvenimo būdas", – susižvalgė bičiulės.

Abi jos šiuo metu gyvena ne tik didžiųjų švenčių laukimu, bet ir projektu "Baltos Kalėdos". Praėjusiais metais rinkusios lėšas Tanzanijoje gyvenantiems albinosams, šiemet gimnazistės atsigręžė į tuos, kurie yra šalia jų.

"Senoliai praradę tikėjimą stebuklais, todėl bandysime jį sugrąžinti. Ne materialiomis, o dvasinėmis dovanomis ir dėmesiu", – pasakojo moksleivės.

Dar lapkritį drauge su keliomis pagalbininkėmis pasiuvusios nedidelius maišelius, gruodį Aurėja ir Aušrinė į juos subėrė pačių keptus kūčiukus. Šalia įspraudė voką su šventiniais linkėjimais ir kvietimu į "Romuvos" kino teatrą. Gruodžio 18-ąją čia įvyks specialus kalėdinis kino seansas senjorams, kurių, merginų skaičiavimais, turėtų susirinkti apie pusantro šimto. Aurėja ir Aušrinė vylėsi, kad į kino teatrą garbaus amžiaus miestiečiai rinksis su didesniu noru, nei ėmė jiems siūlomus lauknešėlius.

"Didžioji dalis senolių pamatę maišelius nenorėjo jų imti. Sakė, kad neturi pinigų. Buvo smagu stebėti jų veidus, kai pasakėme, kad čia yra dovana nuo seno draugo. Iki šiol prisimename vieną senolę... Ją pamatėme Rotušėje sėdinčią ant suoliuko ir verkiančią. Prisėdome, pakalbėjome, o kai įteikėme dovanėlę, ji ir vėl apsiverkė. Tik jau iš laimės", – moksleivės džiaugėsi atsidūrusios tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje.

Gerumui nėra ribų

Kauno jėzuitų gimnazijos auklėtinių geri darbai jau kuris laikas kerta sienas. Trejus metus iš eilės Jėzuitų sielovados programos "Magis" savanoriai darbavosi vaikų stovyklose Kirgizijoje, Indijoje. Šiemet savanoriai vyko į Keniją. Po atrankos sėkmė šypsojosi penkiems gimnazistams: Rūtai, Inesai, Viltei, Pauliui ir Viliui.

Vaikai, kvadratą žaidžiantys su susukta kojine, į pamokas neateinantys mokytojai, kalbos barjeras ir vietinių moksleivių lūpose skambantys "Du gaideliai" – penketo patirtys Kenijoje vertos atskirų puslapių.

Jėzuitų gimnazijos moksleiviai Kenijoje dalijosi savo žiniomis su vietiniais vaikais.

"Pabuvus ten atėjo suvokimas, kad nevertini to, ką turi. Misija į daugelį dalykų leido pažiūrėti iš kitos perspektyvos. Tarkime, diskusijos su mokytojais mums atrodo savaime suprantamas dalykas, bet pabuvus Kenijoje supratome, kad kitiems – ne", – trumpam prisiminusi kelionę abiturientė Rūta pasidalijo artimiausiais planais. Juose atsakomasis penkių mergaičių iš Kenijos vidurinės mokyklos vizitas pavasarį. Jei pavyks surinkti pakankamai pinigų, į Lietuvą bus atskraidinta mokyklos direktorė ir viena pedagogė.

"Mūsų mokyklos mokiniai jau pripratę prie panašių akcijų, todėl aukoja noriai", – Rūta neabejojo, kad gimnazistų gerumo pakaks ir šįsyk.