Mokslininkų reakcija

Po „Kauno dienos“ publikacijos apie pėsčiųjų ir dviratininkų jungtį tarp Kauno miesto ir LEZ, į redakciją kreipėsi VILNIUS TECH universiteto mokslininkai, neseniai atlikę išsamią analizę, kuriose vietose galėtų atsirasti tiltų ir kaip jie pakeistų tiek pėsčiųjų, tiek automobilių srautus magistraliniuose A1 (Vilnius–Kaunas) ir A6 (Kaunas–Karmėlava) keliuose.

Mokslininkai išskyrė keturias vietas, kurios geriausiai tiktų tiltui ar viadukui į LEZ statyti. Dvi jungtys galėtų būti Partizanų gatvės pabaigoje. Vienas tiltas iš miesto galėtų vesti į plėtojamą „Urban HUB“ miestelį, antroji vieta būtų arčiau Kauno kogeneracinės jėgainės.

Trečioji galima pėsčiųjų tilto vieta – ties V. Krėvės prospekto pabaiga. Ji LEZ teritorijoje susijungtų su Erdvės gatve. Ketvirtoji vieta sujungtų miesto teritorijoje esančią Sandraugos gatvę su ta pačia Erdvės gatve.

„Pasirinktos tokios vietos, kuriose įmanoma sujungti miesto gyvenamųjų rajonų ir LEZ teritorijas per gatvių ar pėsčiųjų ir dviračių takų tęsinius“, – konkrečių vietų parinkimą argumentavo VILNIUS TECH doc. Jurgis Zagorskas.

„Reikėtų nagrinėti visas įmanomas vietas, kiekviena pasirinkta vieta turi pranašumų ir trūkumų. Pačios tinkamiausios, be abejo, būtų tos, kuriomis naudotųsi daugiausia gyventojų, kurios būtų artimiausios“, – pridūrė pašnekovas.

Pasak docento, tiek Kauno, tiek LEZ teritorijos reljefas yra tinkamas pėsčiųjų ir dviračių jungčių statyboms. Tiesa, jis išskyrė, kad pirmoji vieta labiau tinkama tuneliui, o trečioji ir ketvirtoji – viadukui. „Saugumas nuo tokių jungčių tik padidėtų, juk dviračių ir pėsčiųjų takai būtų visiškai atskirti nuo automagistralės“, – įsitikinęs J. Zagorskas.

Svarsto: naujų pėsčiųjų tiltų iš miesto į LEZ galėtų atsirasti net keliose vietose. / A. Barkausko nuotr.

Kokie galimi srautai?

Kiekvienos vietos pranašumai ir trūkumai buvo vertinti pagal dešimt kriterijų. Be to, mokslininkai vertino ne tik kiekvienos jungties srautus, bet ir kaip jie keistųsi, jei į LEZ vestų du, trys ar net visi keturi tiltai.

„Pirmoje ir antroje vietoje yra paprasčiausia prijungti tiltą ar tunelį prie Kauno miesto dviračių tako.

Vien tik įrengus jungtį pirmoje vietoje, LEZ pasiekiamumas 5–7 km atstumu padidėtų 22 proc. Įrengus daugiau jungčių, jis padidėtų iki 38 proc. Atitinkamai padidėtų ir galimybė, kad žmonės naudosis dviračiais važiuodami į darbą LEZ“, – aiškino docentas.

Dabar, kai į LEZ nėra nė vieno pėsčiųjų tilto iš Kauno miesto, skaičiuojama, kad per parą į šią teritoriją pėsčiųjų ir dviratininkų patenka nuo 200 iki maždaug 800. Pastačius pirmąjį tiltą, jų galėtų būti nuo 300 iki 1 tūkst. Jei būtų nuspręsta statyti tiltą antroje, trečioje arba ketvirtoje vietose, pėsčiųjų skaičius būtų panašus. Tačiau skaičiai žymiai keistųsi, jei į LEZ vestų kelios jungtys. Tokiu atveju padidėtų ir gyventojų skaičius, kuriems galėtų būti aktualus patekimas iš miesto į LEZ.

„Jei LEZ plėsis Karmėlavos oro uosto ir Vilniaus kryptimi, pėsčiųjų tiltams tinkamiausios vietos būtų pirmoji ir antroji, nes trečioji ir ketvirtoji – nutolusios nuo Kauno gyvenamųjų teritorijų. Net ir LEZ išsiplėtus, visiškai užpildžius teritoriją, patogiausia gyventojams būtų kirsti A1 automagistralę ties Dainavos rajonu“, – pastebėjimais pasidalijo J. Zagorskas.

Mokslininkas aiškino, kad pėsčiųjų, dviračių arba elektrinių paspirtukų ir panašių transporto priemonių srautai skaičiuoti pagal kelis scenarijus: dabartinį – jei tik 5 proc. žmonių, kurie gyvena patogiu atstumu, važinės į darbą dviračiu ar elektriniu paspirtuku, perspektyvinį – jei takais pradėtų naudotis 15 proc. žmonių, ir Kopenhagos ar kitų išvystyto dviračių transporto miesto scenarijus – 30 proc., kai visa infrastruktūra pakankamai išvystyta tokio tipo transporto priemonių kelionėms.

„Pasaulinė praktika rodo, kad dviračių takais ir naujomis jungtimis gyventojai pradeda naudotis per penkerius metus, kol apsipranta su pasikeitusia situacija, apsvarsto galimybes, pabando ir įsigyja dviratį ar elektrinį paspirtuką“, – apie tai, kad naujų pėsčiųjų tiltų iš miesto į LEZ nauda pasimatytų vėliau, kalbėjo J. Zagorskas.

Pasak docento, pėsčiųjų tilto ar viaduko projekto įgyvendinimas nebūtų sudėtingas, nes tiek Kauno miesto, tiek LEZ teritorija yra pritaikyta ir naujos jungtys lengvai įsilietų į jau esamą infrastruktūrą. Keliose vietose reikėtų papildomai prailginti dviračių takus, kuriais būtų galima patogiai pasiekti tiltą.

Atkirsta: dabar Dainavos rajoną nuo LEZ skiria A1 vienas kelias. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Jungčių nauda

Nauji pėsčiųjų tiltai ne tik padėtų lengviau pasiekti A1 kelio perskirtas teritorijas, užtikrintų pėsčiųjų saugumą, bet ir prisidėtų ir prie tvarių kelionių, aplinkosaugos gerinimo, o visa tai teiktųų ir ekonominę naudą.

„Ekonominė nauda – sutaupytas laikas ir degalai, išvengus eismo spūsčių, kurių dažnai būna A1 ir A6 keliuose. Taip pat pagerėjęs oro uosto, Ramučių, Karmėlavos pasiekiamumas iš Kauno, didesnis ekologiško transporto naudojimas, pagerėjusi gyventojų sveikata, išaugęs LEZ darbuotojų pasitenkinimas darbo aplinka“, – infrastruktūros gerinimo tarp miesto ir LEZ naudą vardijo J. Zagorskas.

Pasak VILNIUS TECH mokslininko, išlaikyti dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūrą yra kelis kartus pigiau nei automobilių kelių. Be to, čia išskiriamas ir svarbus aplinkosaugos aspektas. Skaičiuojama, kad automobiliu nuvažiuojami 10 km aplinkosaugos požiūriu kainuoja apie 0,3 euro, o dviračiu – tik 0,04 euro.

Mokslininkai tyrime analizavo, kad pėsčiųjų tiltai leistų sutaupyti apie 0,25 mln. eurų per metus vien degalams, nes dalis žmonių į LEZ keliautų tvariomis transporto priemonėmis, o ne nuosavais automobiliais. Sumažėjus spūsčių, tam tikrais atvejais būtų galima sutaupyti dar iki 800 tūkst. eurų.

Pasirinktos tokios vietos, kuriose įmanoma sujungti miesto gyvenamųjų rajonų ir LEZ teritorijas.

Ar atsipirktų?

Nors naujų tiltų naudą mato tiek mokslininkai, tiek LEZ besikuriantis verslas, rajono ir miesto gyventojai, valdininkai dažnai įvardija finansavimą kaip pagrindinę kliūtį vystyti naujus projektus.

„Didžiausia problema yra finansavimas. Lietuvoje veikia panaši į Vokietijos sistema, kai vertinamas investicijų atsiperkamumas arba efektyvumas. Šiuo atveju investicijos atsiperka apskritai visai valstybei, bet tai matyti tik įvertinus papildomus faktorius, tokius kaip eismo saugumas, CO2 išmetimo mažinimas, didesnis pasiekiamumas tarp miesto ir gretimų teritorijų.

Šios jungtys veiktų dar efektyviau, jei savivaldybės politikai panaudotų papildomų priemonių gyventojams skatinti rinktis ne automobilį. Tokia praktika yra Šveicarijoje, kur bet kuris transporto projektas vykdomas kartu su įvairiomis pagalbinėmis politinėmis priemonėmis, kas ketverius metus projekto rezultatai peržiūrimi pagal aiškiai nustatytus kriterijus“, – pastebėjo J. Zagorskas.

Visgi mokslininkas pažymėjo, kad dažnai savivaldybės ar kelių infrastruktūros plėtra užsiimančios institucijos nesuinteresuotos skaičiuoti naudą, kuri gaunama taupant laiką ir degalus, kai automobilis nestovi spūstyse, o žmonės reikiamą vietą pasiekia pėsčiomis ar dviračiu.

„Šiuo metu naudojami ekonominės naudos skaičiavimo metodai yra gana supaprastinti ir juose neatsispindi daugelis minėtų aspektų. Šiuo atžvilgiu Lietuva nėra išskirtinė. Net tokiose šalyse kaip Vokietija, kur labai išvystytas transporto sektorius, yra labai panašios vertinimo ir finansavimo procedūros. Siektinas pavyzdys būtų Šveicarija, kur yra lankstesnė ir ne tokia tiesmuka susisiekimo projektų finansavimo sistema.

Šiuo metu akademinėje visuomenėje ir tarp politikų girdisi daug kritikos tradiciniams finansavimo mechanizmams ir susiaurintam ar supaprastintam požiūriui į susisiekimo problemas. Teigiama, kad norint siekti darnios susisiekimo sistemos, reikėtų daug ką keisti“, – teigė docentas.

Jis stebėjosi, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) buvo nurodžiusi, kad jungtis tarp miesto ir LEZ gali kainuoti 4 mln. eurų.

„Žinoma, statybos gali išbrangti dėl pastarųjų metų infliacijos ar Lietuvos specifikos, tačiau reikėtų paminėti, kad panašios jungtys Lenkijoje 2022 m. kainavo apie 1,25 mln. eurų. Galbūt Lietuvoje trūksta tuo užsiimančių bendrovių arba tiesiog tokia rinka“, – kainų skirtumus įvardijo J. Zagorskas.

Jis svarstė, kad savivaldybėms dar reikėtų šiek tiek investuoti į esamos infrastruktūros pagerinimą, privedant dviračių takus prie naujų tiltų ar viadukų. Pasak pašnekovo, LEZ teritorijoje dviračių takai įrengti prie visų naujų gatvių, o nuo Kauno miesto pusės reikėtų įrengti nuo 260 m (pirma alternatyva) iki 2,4 tūkst. m (trečia alternatyva) dviračių tako.

„Dviračių tako kaina nedidelė, palyginti su jungtimi, ir galėtų siekti apie 50 tūkst. už 1 km. Nagrinėjamoms alternatyvoms papildomai reikėtų 13–122 tūkst. eurų – prijungti prie esamų dviračių ir pėsčiųjų takų“, – skaičiavo mokslininkas.

„SBA Urban“ vizualizacija

Kodėl reikėjo tyrimo?

„Kauno diena“ pasidomėjo, kodėl iš vis kilo poreikis analizuoti galimus pėsčiųjų srautus, jei dar nėra konkretaus projekto ar išreikštos LAKD pozicijos, kad tokie objektai iš tiesų bus.

„ES yra priimta strategija visiškai dekarbonizuoti transportą iki 2050 m., t. y. paversti jį aplinkai neutraliu. Tokie tikslai, žinoma, yra daugiau politikų svajonės, jie nebus įgyvendinti, bet stengiamasi visomis įmanomomis priemonėmis to siekti. Mūsų tyrimas – tai bandymas atkreipti dėmesį į pramonės zonų pasiekiamumą dviračiu ir su tuo susijusias problemas“, – kas paskatino imtis tyrimo, dėstė J. Zagorskas.

Jis pastebėjo, kad Kaunas per pastaruosius penkerius metus jau aplenkė visus kitus Lietuvos miestus pagal dviračių takų išvystymą, todėl jų naudojimas susisiekimui ir darbo kelionėms Kaune palaipsniui taip pat turi pradėti augti. Kartu LEZ pasiekiamumas dviračiu įgauna didesnę svarbą.

„Šis tyrimas buvo atliktas dar ir todėl, kad jau kuriant LEZ 1996 m. tuomečiai Lietuvos urbanistai, miestų planuotojai, matė ir kalbėjo apie šios teritorijos pasiekiamumo problemą. Dar 2004 m. prof. J. Vanagas susisiekimo tarp LEZ ir miesto gyvenamųjų rajonų klausimui spręsti siūlė, pvz., vienbėgio tramvajaus maršrutą nuo Karmėlavos oro uosto iki miesto centro (Nemuno salos). Šiuo metu klausimas jau pribrendo, o dviračių ir pėsčiųjų tako jungtis yra realesnis šios problemos sprendimo variantas“, – teigė VILNIUS TECH docentas.

Mokslininkas aiškino, kad pėsčiųjų ir dviratininkų srautams prognozuoti naudojo savo metodiką, sukurtą GIS ir „Python“ sistemų pagrindu. Pašnekovas įvardijo, kad alternatyvoms vertinti panaudota VILNIUS TECH profesorių E. K. Zavadsko ir Z. Turskio daugiakriterinio vertinimo metodika ir ARAS-G metodas, tinkamas vertinimui su neapibrėžtais skaičiais.

„Naudojome surinktus tikslius duomenis apie darbuotojų ir gyventojų skaičių kiekviename pastate. Taip buvo sugeneruoti esami srautai, jie palyginti su realiais stebėjimais ir įvestos pataisos. Tada buvo sugeneruotas pėsčiųjų ir dviračių srautų persiskirstymas pridėjus jungtis po vieną, poromis, po tris ir, galiausiai, visas keturias. Rezultatai parodė, ne tik kokie srautai formuotųsi naujose jungtyse vienu ar kitu atveju, bet ir kaip jie nukrautų dviejų lygių sankryžą A1 ir A6 keliuose, kurie driekiasi palei Kauno LEZ“, – kalbėjo J. Zagorskas.

Tarptautinis dėmesys

Tyrimas apie galimas naujas jungtis tarp Kauno miesto ir LEZ pristatytas ir tarptautinei bendruomenei. VILNIUS TECH mokslininkų atlikta analizė publikuota aukščiausios kategorijos tarptautiniame mokslo leidinyje „Sustainability“, kuris skirtas darniai plėtrai, naujovėms ir tyrimams šioje srityje apžvelgti.

„Kauno LEZ atvejis nėra unikalus, ES yra apie 200 tokių teritorijų, vien Lietuvoje jų – septynios. Be to, panašių susisiekimo problemų turi ir kitos pramoninės zonos, kurių yra dar daugiau. Dažnai pramoninės zonos buvo statytos už miesto, kad neterštų gyvenamosios aplinkos ir būtų kuo arčiau susisiekimo magistralių, tad visur tokių zonų pasiekiamumo klausimas yra aktualus.

Pristačius pasauliui Kauno LEZ pasiekiamumo gerinimo pasiūlymus, skaičiavimus ir metodiką, šiuo pavyzdžiu galėtų pasinaudoti ir kitų šalių miestų planuotojai, politikai. Be to, šis tyrimas paskatina diskusijas ir sprendimų paieškas“, – tyrimo reikšmę įvardijo J. Zagorskas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Jaučia poreikį

„Kauno diena“ yra rašiusi, kad naujos pėsčiųjų susisiekimo jungties pageidautų gyventojai ir savivaldybė. Tai leistų pėstiesiems saugiai kirsti vieną intensyviausių šalies kelių.

„Kaip manote, ar pėsčiųjų tiltas arba požeminis tunelis nuo Partizanų gatvės į autostrados kitą pusę būtų reikšmingas? Svarbu paminėti, kad šioje vietoje jau ilgą laiką žmonės autostradą kerta rizikuodami ir eidami per ją“, – prieš mėnesį socialiniuose tinkluose diskusiją pradėjo Mantas P.

Dainavos rajono gyventojai kone vienbalsiai tikino, kad tokia jungtis – tiesiog būtina. „Be abejo, būtų gerai. Eičiau juo kiekvieną savaitę. Aišku, nebus toks, kaip nuo Šiaurės prospekto ar Vilniuje. Manau, tiltas turėtų būti panašus kaip vedantis į Kleboniškį. Jau yra du tokie tiltai, kodėl gi nepastačius trečio“, – savo pasiūlymą pateikė Tadas L.

„Būtų patogus susisiekimas pėsčiomis, dviračiu ar paspirtuku į LEZ pusę. Tikrai nemažai darbuotojų juo naudotųsi“, – sakė Paulius D.

Kauno rajono savivaldybė taip pat buvo įžvelgusi tokio objekto naudą. „Naujasis komercijos miestelis bus traukos taškas: išaugs ne tik transporto, bet ir pėsčiųjų srautai. Turime kartu ieškoti kelių, kaip bendradarbiaujant užtikrinti gyventojų saugumą“, – teigė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Direkcija neskuba

Apie naujos jungties planus „Kauno diena“ buvo užklaususi ir LAKD, kadangi tiltas eitų virš magistralinio A1 kelio, visus projektus derintų būtent ši institucija. Tačiau kol kas nėra jokių konkrečių planų dėl naujų statybų.

„Kelių direkcija atsakingai planuoja savo veiklą ir, atsižvelgdama į skiriamą finansavimą, proporcingai paskirsto turimas lėšas strateginiams projektams, keliams, jų statiniams, kuriuos būtina tvarkyti dėl prastos būklės, pvz., tiltų ir viadukų remontui.

Įprastai, vystant naujas teritorijas ir naujus gyventojų traukos centrus, savivaldos kartu su investuotojais turėtų pasirūpinti gyventojų srautų reguliavimu ir reikalingos infrastruktūros įrengimu ar esamos pritaikymu išaugusiems srautams, užtikrinti saugų susisiekimą. Lietuvoje yra nemažai traukos objektų, kurių vystytojai pasirūpino ir infrastruktūra. Dėl ribotų finansinių galimybių LAKD negali prisidėti prie tokių objektų“, – praėjusį mėnesį „Kauno dienai“ teigė LAKD atstovai.

Seimas antradienį priėmė tai numatančias Kauno LEZ įstatymo pataisas, kuriomis jos plotas būtų atkurtas iki 1054 hektarų – tiek, kiek jis siekė 1996 metais įkūrus šią zoną. Už tai balsavo 85 Seimo nariai, du buvo prieš, o susilaikė keturi. 

Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, kol kas nenumatytos tik preliminarios teritorijos, kurios pateks į LEZ, – konkretūs sklypai ir konkrečios teritorijos bus numatyti Iki 2026 metų gegužės.

Ministrė Aušrinė Armonaitė anksčiau sakė, kad išplėstoje LEZ kurtųsi užsienio gynybos, automobilių pramonės įmonės.

Papildomuose žemės sklypuose įrengus infrastruktūrą planuojama sukurti daugiau kaip 16,8 tūkst. naujų darbo vietų ir pritraukti 9,59 mlrd. eurų investicijų. Manoma, kad išlaidos didinant LEZ plotą siektų 114,68 mln. eurų.

Šiuo metu Kauno LEZ veikia net 53 užsienio ir Lietuvos investuotojai.

„Siekdami užtikrinti investuotojų poreikius, planuojame atkurti Kauno LEZ teritoriją, kaip ir buvo numatyta pirminiame LEZ steigimo etape. Šis pakeitimas užtikrins tiek socialinę, tiek ekonominę naudą, kadangi papildomuose žemės sklypuose įrengus infrastruktūrą planuojama sukurti daugiau kaip 16,8 tūkst. naujų darbo vietų ir pritraukti 9,59 mlrd. eurų investicijų“, – pranešime sakė ministrė Aušrinė Armonaitė.

Anot ministerijos, Kauno LEZ įstatymu norima atkurti jos plotą, kuris siektų 1054 hektarus – tiek, kiek siekė 1996 metais įkūrus šią zoną.

„Šiuo metu Kauno LEZ įkurta pramoninė teritorija turi gerai išvystytą infrastruktūrą, kurioje veikia net 53 užsienio ir Lietuvos investuotojai. Išplėsdami teritoriją užtikrinsime palankias sąlygas pritraukti naujų investicijų ir sukurti naujų darbo vietų“, – pranešime sakė viceministras Karolis Žemaitis.

Manoma, kad išlaidos didinant LEZ plotą siektų 114,68 mln. eurų, iš jų valstybės išlaidos – 101,77 mln. eurų: sklypams  išpirkti reikėtų 8,6 mln. eurų, miško iškirtimui – 1,86 mln. eurų, infrastruktūrai – 104,22 mln. eurų.

Išplėsdami teritoriją užtikrinsime palankias sąlygas pritraukti naujų investicijų ir sukurti naujų darbo vietų.

Anot ministerijos, preliminariai nagrinėjamos penkios teritorijos, kurios galėtų būti įtrauktos į LEZ, tarp jų – 40 hektarų Jonavos rajone.

Planuojama, kad investicijos truks 12 metų, kasmet bus įveiklinama vidutiniškai 47 ha naujos teritorijos, kurioje 8 ha bus skirti infrastruktūrai, o likęs plotas – nuomojamas investuotojams.

Teigiama, jog naujuose sklypuose įrengus infrastruktūrą per 15 metų būtų sukurta per 16,8 tūkst. naujų darbo vietų, o nuo 2025 metų iki 2039 metų valstybės biudžetas bus papildytas 4,3 mlrd. eurų mokesčių.

Ministerijos duomenimis, iki 2023 metų Kauno LEZ teritorijos vystymui ir žemės sklypų išpirkimui skirta apie 40 mln. eurų valstybės biudžeto ir ES fondų lėšų. Šiuo metu čia veikia 53 užsienio bei Lietuvos investuotojai.

Pakeitus įstatymą 1999 metais teritorija buvo sumažinta iki 1 tūkst. ha, o 2005 metais – iki 534 ha argumentuojant, kad būtina atsisakyti joje buvusių valstybės miško, pelkės, dujotiekiui bei keliams skirtų ir LEZ netinkamų plotų, taip pat dėl sudėtingo privačios žemės, esančios LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams proceso.

Ministerijos teigimu, nuo 2011 metų galiojantys Žemės įstatymo pakeitimai leido pradėti ir užbaigti žemės paėmimo procedūras ir esminės teisinio reguliavimo spragos bei trukdžiai yra išnykę.

42 mln. eurų investicijų

Bendras numatomas terminalo plotas – beveik 22 tūkst. kv. m. Tai prilygsta trims futbolo stadionams. Su naujuoju projektu Kaunas taps „Omniva LT“ logistikos centru.

Didžiausią paštomatų tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė į naująjį siuntų terminalą ir jame diegiamą rūšiavimo technologiją investuoja 42 mln. eurų.

Tai iki šiol didžiausia „Omniva“ įmonių grupės investicija vertinant jos investicijas visose šalyse. Įkurtuvės numatomos maždaug po metų.

„Omniva LT“ siuntų rūšiavimo terminalo statybų oficiali pradžia įamžinta įkasant kapsulę. Statybvietėje per iškilmingą ceremoniją įkasta džiaugsmo siunta, skirta ateities kartoms.

Į permatomą siuntą „Omniva“ komanda atrinko tai, kas simbolizuoja džiaugsmą ne tik Lietuvos, bet ir visos įmonių grupės klientams bei darbuotojams.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Nauda visam Baltijos regionui

„Omniva“ valdybos pirmininkas Martas Mägi pabrėžė, kad naujasis siuntų rūšiavimo terminalas yra reikšmingas ir Lietuvai, ir visam Baltijos regionui. Anot jo, bendrovė pradeda naują erą.

„Valdome didžiausią paštomatų tinklą Baltijos šalyse, tad potencialas plėtrai neabejotinas. Su plėtra susijusios ir investicijos į didžiausią bei moderniausią regione siuntų rūšiavimo terminalą. Lietuva pasirinkta strategiškai – būdama arčiausiai Vakarų šalių, susiduria su didžiausiu tarptautinių siuntų srautu, yra sparčiai auganti rinka, o tai šalį daro idealiu pasirinkimu. Pastatę terminalą, numatome automatizuoti siuntų paskirstymą į daugiau nei 700 skirtingų krypčių, tad būsimą siuntų rūšiavimo terminalą galima prilyginti naujiems Baltijos šalių vartams į pasaulį, kurie suteiks dar daugiau impulso regiono verslų augimui. Reikia pripažinti, kad visi šie įdomūs pokyčiai netektų prasmės, jei toliau netelktume dėmesio į puikų klientų aptarnavimą. Mūsų misija yra užtikrinti, kad kiekvieną kartą naudodamiesi mūsų paslaugomis klientai liktų patenkinti. Ir, tuo pačiu, siekiame pasiūlyti ekonomiškus sprendimus, kad mūsų paslaugos būtų prieinamos kiekvienam“, – teigė M. Mägi, dėkodamas darbuotojams, rangovams, partneriams ir klientams.

Pasak jo, modernaus logistikos centro poreikis ir potencialas yra milžiniškas, nes regiono e. komercijos žaidėjai transformuoja savo pardavimus iš lokalių į globalius. Tą rodo stabilus verslo klientų skaičiaus augimas.

Vien pirmaisiais metais, kai „Omniva LT“ pristatė tarptautinių siuntų paslaugą, buvo sudaryta pusė tūkstančio sutarčių, o klientų, neapsiribojančių veikla trijose Baltijos šalyse, skaičius stabiliai auga.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Netradicinė vasara

Vienu svarbiausių terminalo akcentų taps įmonės „Equinox Europe“ gaminama siuntų rūšiavimo linija, į kurią atskirai „Omniva LT“ investuoja apie 9 mln. eurų. Per parą ši linija gali automatiškai išrūšiuoti iki trečdalio milijono siuntų.

Bendras šio terminalo pajėgumas sieks iki 15 tūkst. išrūšiuotų siuntų per valandą.

Esame itin konkurencingos rinkos žaidėjai, todėl technologinė pažanga, inovacijos didinant veiklos našumą ir tvarumą yra mūsų prioritetų sąraše.

Šią vasarą rūšiuojamų siuntų kiekis nesiskiria nuo pavasario, nors įprastai šiltuoju metu būna stebimas šioks toks apsnūdimas. Esant tokiam poreikiui didinami veiklos pajėgumai padės sustiprinti „Omniva“ grupės, kaip prioritetinio logistikos partnerio Baltijos šalyse, pozicijas.

„Esame itin konkurencingos rinkos žaidėjai, todėl technologinė pažanga, inovacijos didinant veiklos našumą ir tvarumą yra mūsų prioritetų sąraše. Iš technologinės pusės, naujasis siuntų rūšiavimo terminalas bus automatizuotas, o tai leis maksimaliai išvengti žmogiškojo faktoriaus klaidų bei užtikrins siuntų pristatymo spartumą. Galvodami apie ateitį, numatome ir tolesnes plėtros galimybes – bendras terminalo plotas turės galimybę augti dvigubai“, – sakė „Omniva LT“ vadovas Vaidrius Verikas.

Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis įsitikinęs, jog „Omniva“ Kauno LEZ naujam terminalui pasirinko dėl patogios logistinės padėties.

„Manau, kad „Omniva“ kolektyvas žiūri toli į priekį – žino, kad ne už kalnų yra „Rail Baltica“ geležinkelis, kuris visiškai netoli praeis, taip pat „Via Baltica“ kelias. Aš jau nekalbu, kad Nemunas irgi yra pasiruošęs laivybai, nekalbu apie oro uostą, kuris yra už nugaros“, –  renginio metu kalbėjo Kauno rajono vicemeras.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Energija aprūpins saulės elektrinė

Terminalas išsiskirs moderniomis technologijomis ir nevienadieniais tvarumo sprendimais. Ant pastato stogo bendrovė planuoja įrengti 1,6 MW saulės elektrinę, kuri leis pilnai užtikrinti visus terminalo elektros poreikius.

„Energijos sąnaudų mažinimas, natūralu, atneša ekonominę naudą ir tai padeda įgyti konkurencinį pranašumą. Tačiau investuodami į žaliąją energetiką žiūrime į ateitį ir kryptingai einame tvaraus verslo keliu. Kitas žingsnis bus transporto parko elektrifikavimas“, – apie bendrovės planus kalba V. Verikas.

Naujajame siuntų rūšiavimo terminale veiks ne tik „Omniva LT“ logistikos padalinys. Dalyje pastato bus įrengtos šiuolaikiškos biuro patalpos. Į jas persikels apie 60 Kauno administracijos darbuotojų.

Investicijos skiriamos ne tik patogiam darbui, bet ir poilsiui – darbuotojams bus įrengta sporto salė, pirtis, poilsio kambariai, lauke suprojektuota krepšinio aikštelė ir grilio zona.

Naująjį siuntų rūšiavimo terminalą „Design-build“ metodu įgyvendina ilgametę patirtį sukaupusi generalinės rangos įmonė „Conres“.

Bendrovė „Omniva LT“ valdo didžiausią paštomatų tinklą Lietuvoje, kurį sudaro 420 paštomatų su daugiau nei 55 tūkst. siuntų skyrelių.

Bendrovė sukūrė pirmąją lietuvišką išorinę prekių grąžinimo paslaugą. „Omniva LT“ priklauso tarptautinei įmonių grupei „Omniva“, kurią valdo Estijos paštas – AB „Eesti Post“.

Dar 2008 metais įkurto kooperatyvo veiklos modelį įkvėpė gerosios praktikos pavyzdžiai iš viso pasaulio – tokie pieno gamintojų kooperatyvai kaip Naujosios Zelandijos korporacija „Fonterra“ arba Suomijos didžiausia pieno perdirbimo kompanija „Valio“. Pagrindinė idėja: kuo daugiau tiekimo grandžių apima integracija, tuo teoriškai ji yra efektyvesnė ir generuoja didesnę naudą.

Pasak „Pienas LT“ generalinio direktoriaus Manto Rudaičio, užsienio kooperacijų ilgametė patirtis ir kooperatyvų išsivystymo lygis parodė, kad toks principas puikiai veikia. Šiuo metu „Pienas LT“ vienija 213 Lietuvos pieno gamintojų, kurie yra ir Kauno LEZ teritorijoje veikiančios gamyklos savininkai, o visi kooperatyvui svarbiausi sprendimai priimami pačių narių, visuotiniuose susirinkimuose.

Tuo tarpu pačioje įmonėje šiuo metu yra per 200 darbuotojų: didžioji dalis jų dirba gamybos padaliniuose ir laboratorijoje, ketvirtadalis – pienovežių vairuotojai.

„Mūsų įmonėje naudojama technologinė įranga yra automatizuota, tad darbui su ja reikalingi aukštos kvalifikacijos darbuotojai, kurių didžiąją dalį tenka patiems apmokyti, nes parengtų darbuotojų rinkoje dažniausiai nėra. Džiaugiamės, kad darbuotojų kaita įmonėje maža ir stengiamės ne tik kurti geras darbo sąlygas, bet ir gerą atmosferą. Tikime, kad tai ne tik leis išsaugoti mūsų dabartinį kolektyvą, bet ir padės jį plėsti plečiantis įmonės veikloms“, – sako M. Rudaitis.

Gamyklai lokacijos pasirinkimą lėmė svarūs argumentai

Galimybė pritraukti reikiamų maisto pramonės specialistų buvo vienas iš faktorių, prieš keletą metų lėmusių kooperatyvo sprendimą savo gamyklą įkurdinti būtent Kauno LEZ teritorijoje: Kaune reikiamus specialistus ruošia KTU Maisto fakultetas, LSMU (maisto saugos krypties studijos), VDU Žemės ūkio institutas ir keletas kolegijų.

Kiti du svarūs argumentai pasirinkti Kauną buvo patogus susisiekimas ir gamyklai reikiama infrastruktūra.

„Esame visos Lietuvos kooperacinė bendrovė, vienijanti narius iš įvairių regionų, todėl žaliavos gabenimui mums labai svarbu atstumas iki pieno gamintojų. Kaunas yra Lietuvos centre, kuriame susikerta visos pagrindinės kelių arterijos – tad mums tai tobula lokacija. Dar vienas apsisprendimą lėmęs kriterijus buvo tai, kad mūsų technologiniam procesui reikalingi didelių pajėgumų infrastruktūriniai įvadai – elektros, dujų, vandens ir nuotekų, kuriuos radome Kauno LEZ – o tai pasiūlyti gali toli gražu ne visos laisvosios ekonominės zonos. Na ir, žinoma, mūsų „plyno lauko“ investicija siekė 40 mln. Eur, o įmonės apyvarta buvo planuojama didelė, tad LEZ‘o teikiamos ekonominės naudos tapo dar viena papildoma paskata“, – argumentus dėsto įmonės generalinis direktorius.

Mantas Rudaitis. „Pienas LT“ nuotr.

Pažangios technologijos ir aukščiausi standartai

Šiuo metu tai viena moderniausių pieno perdirbimo gamyklų ne tik šalyje, bet ir regione. Gaminamų produktų krepšelio sudėtį lemia tiek pačios gamyklos technologija, tiek besikeičiantys vartotojų poreikiai. Tačiau, kaip pabrėžia vadovas, produkcija skiriasi nuo plačiai paplitusių nugriebto pieno miltelių: „Esame aukštos specializacijos pieno ingredientų gamintojai – gaminame išgrynintus ir koncentruotus pieno baltymų miltelius. Tad mūsų produktai – aukštos koncentracijos pieno baltymų, micelinio kazeino, pieno išrūgų baltymų izoliato milteliai bei skysta grietinėlė. Tiesa, pastarųjų metų tendencija pastūmėjo gaminti ir ekologiškus produktus bei pieno baltymų miltelius be laktozės“.

„Pienas LT“ produkcijos pardavimų geografija ypač plati – Lietuvoje jos lieka tik iki 2 proc. per metus. Visa kita iškeliauja į daugiau nei 50 pasaulio šalių: didžioji dalis – į Vakarų Europos valstybes – Vokietiją, Italiją, Olandiją, kita dalis už Europos Sąjungos ribų – į Maroką, Bahreiną, Saudo Arabiją, Braziliją, Nigeriją. Pirkėjai – maisto pramonės, tarp kurių tiek vidutinės, tiek stambios tarptautinės kompanijos, valdančios pasaulyje žinomus prekinius ženklus.

„Pienas LT“ kooperatyvas pirmasis iš pieno produktų gamintojų Lietuvoje gavo Japonijos žemės ūkio standartų (Japanese Agricultural Standarts) sertifikatą, atveriantį kelius realizuoti ekologiškus produktus Japonijos rinkoje.

Neįprastomis aplinkybėmis maisto pramonė – stabili

Įdomu tai, kad įmonės pardavimams ir gamybos apimtims įtakos nedarė nei pandemijos, nei karo sukelti neramumai: aukštos pridėtinės vertės pieno ingredientų maisto pramonėje reikėjo ir reikia.

„Manau, tai, kad esame maisto pramonėje, leido išvengti nesklandumų ir net padidinti pieno perdirbimo bei pardavimo pajamas. 2020 metais mūsų apyvarta išaugo apie 12 proc., 2021 metais paaugome dar apie 20 proc., o šie metai, panašu, bus rekordiniai ir mūsų pardavimų pajamos, lyginant su 2021 metais, padidės dar apie 30 proc., t. y. sieks daugiau nei 120 mln. Eur“, – pasakoja vadovas, kurio nuomone, pažangą skatina ir sveika konkurencija. – Neabejoju, kad „Pienas LT“ kooperatyvo susikūrimas prisidėjo prie pieno supirkimo kainodaros Lietuvoje, naudingos šalies ūkiams. Pieno supirkimo kainos pokytis per metus paaugo 78 proc. Taip iš paskutiniųjų vietų Europos Sąjungoje pakilome į lyderius.“

Investicijos į MTEPI veiklas apdovanoja atradimais

Auganti gamyba bei pajamos taip pat augino ir galimybes investuoti: per pastaruosius keletą metų „Pienas LT“ investavo į įmonės procesų efektyvinimą, technologijų našumo didinimą bei maišymo įrangą skystu būdu – taip praplėsdami savo produktų krepšelį. Nuolat naujinamas pienovežių parkas, vystomos įmonės informacinės sistemos, o šių metų pabaigoje ketinama įsigyti sauso maišymo įrangą, kuri leis praplėsti gamyklos produktų asortimentą funkciniais mišiniais.

Nors apskritai pieno pramonė inovacijų diegime yra gana inertiška, o bet koks technologijų pakeitimas reikalauja didelių investicijų bei laiko, „Pienas LT“ gamykloje yra Tyrimų ir plėtros padalinys, užsiimantys darbais, susijusiais su produktų panaudojimu, tobulinimu ir naujų produktų kūrimu. Nemažai patirties sukaupta bendradarbiaujant MTEPI (mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų) srityje su Lietuvos ir užsienio universitetais bei konsultacinėmis bendrovėmis. Pasak direktoriaus, nuo gamyklos veiklos pradžios MTEPI veiklai kooperatyvas yra išleidęs apie 2 mln. Eur, o dalis šių veiklų rezultatų jau yra įdiegta gamybiniuose procesuose ir teikia ekonominę naudą.

„Pienas LT“ nuotr.

Tarp tikslų – žaliasis kursas ir pienininkystės skatinimas

Vienas iš strateginių „Pienas LT“ tikslų – būti draugiškiems aplinkai ir vystyti tvarų verslą. Jau statant gamyklą buvo įdiegti sprendimai, leidžiantys naudoti mažesnį kiekį vandens perdirbimo sistemų plovimui. Vėlesniais metais buvo diegiami patobulinimai, leidžiantys taupyti elektrą ir dujas. Artimiausias planuojamas žaliojo kurso projektas gamykloje – saulės elektrinė.

Paklaustas, kokie iššūkiai aktualiausi kooperatyvui ir gamyklai šiuo metu, M. Rudaitis pirmiausia įvardija pieno kiekį Baltijos regione: „Atsižvelgdami į besikeičiančius vartotojų įpročius ir statistiką, matome, kad pieno produktų vartojimo augimas yra bene stabiliausias, lyginant su kitų baltymų šaltinių augimu, tad šiuo metu didelį dėmesį skiriame visam Lietuvos pieno gamintojų situacijos gerinimui, tikėdamiesi, kad gaminamas pieno kiekis Lietuvoje artimiausią dešimtmetį augs. Turime daug planų, tačiau tik nuo žaliavos pasiūlos priklausys, ar investicijos į naują įrangą bus pilnai išnaudotos ir per kiek laiko atsipirks“.

Puikiai Kauno kaip technologijų miesto vardą išnaudojantis Kauno LEZ auga ne tik naujai į teritoriją ateinančiais investuotojais ir jų nuomininkais, bet ir LEZ jau veikiančių įmonių plėtros projektais – juolab kad per pastaruosius metus netrūko nei vienų, nei kitų.

Kauno LEZ valdančios bendrovės direktorius Vytautas Petružis pastebi: teritorija išsiskiria ir pritrauktu tiesioginių užsienio investicijų skaičiumi: jos sudaro apie 70 proc.

Nauji projektai ir plėtra

Per 2021–2022 m. laikotarpį Kauno LEZ verslo bendruomenę papildė vienuolika naujų įmonių. Tarp jų – gerai žinomi vardai: SIRIN, EIKA, „Press Glass“, „Brolis Timber“ ar „Vici logistika“.

2021 m. buvo pasirašytos sutartys septyniems projektams, pagal kurias teritorijoje kuriasi šešios naujos įmonės ir viena plečia esamą veiklą. Per pirmąjį šių metų pusmetį jau buvo pasirašytos keturios sutartys su naujais investuotojais ir viena plėtros sutartis.

Taip pat šiemet Kauno LEZ įvyko vadinamasis brownfield pardavimas naujam klientui – „Elinta Motors“: serijinę darnaus judėjimo sprendimų produktų gamybą planuojanti kompanija įsigijo ir savo reikmėms prisitaikė 3,5 tūkst. kv. m gamybines ir administracines patalpas.

Kauno LEZ valdanti bendrovė skelbia, kad 2021–2022 m. subnuomavo per 50 ha žemės.

Namų darbai – atlikti

Nors vienais pagrindinių Kauno LEZ patrauklumo kriterijų verslas paprastai įvardija patogią geografinę padėtį, puikų susisiekimą visomis kryptimis ir reikiamų technologinių kompetencijų turinčius darbuotojus, galutiniam investuotojų „taip“ įtakos turi ir įsikūrimą, veiklą palengvinanti teritorijos infrastruktūra. Jai per pastaruosius metus Kauno LEZ buvo skirta nemažai dėmesio ir investicijų.

2022 m. užbaigtas Gamybos gatvėje pirmasis etapas – iš viso nutiesta 0,951 km su apšvietimu, šaligatviais, buitinių ir lietaus nuotekų tinklu, vandens tiekimu. Jau pradėtas ir antrasis, 0,6 km, šios gatvės tiesimo etapas. Ją užbaigus, bus patogiai sujungtos LEZ 1 ir LEZ 2 teritorijos.

Per šiuos metus bus užbaigtas 1,2 km ilgio Aviacijos gatvės tęsinys su lietaus ir buitinių nuotekų tinklu, nutiestas papildomas Veterinarų gatvės segmentas, baigiami 2,64 km šaligatvių ir apšvietimo instaliavimo darbai LEZ 1 teritorijoje. Per šiuos metus baigiami tiesti inžineriniai tinklai Jėgainės gatvėje.

„Infrastruktūra yra vienas iš esminių kriterijų, lemiančių spartų naujų investuotojų įsikūrimą ir esamų plėtrą. Tobuliname esamą infrastruktūrą ir diegiame naują, kad klientui galėtume pasiūlyti baigtą ir patrauklų produktą“, – teigė V.Petružis. Užbaigus šiuos pradėtus projektus iki metų pabaigos Kauno LEZ investuotojams galės pasiūlyti net 40 ha papildomų žemės sklypų su įrengta infrastruktūra.

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, šis asmuo, kaip įtariama, 1982 m. gimęs Baltarusijos pilietis, turėjo laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Ir buvo susijęs su viena Vilniuje esančia įmone. Pirminiais duomenimis, važinėjo jos reikalais po Lietuvą.

Tai, kad žuvusysis – jų bendradarbis, linkę patvirtinti ir jo kolegos. Kai kurie iš šių kalbėjo su juo telefonu ir likus nedaug laiko iki tragedijos. Tačiau, pirminiais duomenimis, jis niekuo nesiskundė. Neužsiminė ir apie jokį automobilio gedimą. Nors tokios aplinkybės, kuri galėjo turėti įtakos tragiškai įvykių baigčiai, nebuvo linkęs atmesti ir vilkiko vairuotojas iš Latvijos, kaip jau rašyta, vienas iš paskutiniųjų bendravęs gyvai su žuvusiuoju, ir Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos gaisrų tyrėjai.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Šie, kaip realiausias gaisro kilimo priežastis, teisėsaugininkams nurodė sudegusio automobilio „Peugeot 5008“ gedimą arba nelaimingą atsitikimą. Galimų šios prielaidos variantų – ne vienas: neatsargus elgesys su degiais skysčiais arba dujiniais prietaisais, užmigimas su cigarete rankoje ir pan.

Kaip jau rašyta, žuvusiojo kūnas buvo aptiktas vairuotojo vietoje. O minėtas vilkiko vairuotojas iš Latvijos žiniasklaidai pasakojo, kad „Peugeot“ vairuotojas prašęs jo cigaretės ir jis matęs šio rankoje žiebtuvėlį.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, teisėsaugininkai labiau linkę prie nelaimingo atsitikimo versijos, tačiau kol kas be galimų variantų. Dar norima sulaukti jau minėtų teismo medicinos ekspertų išvadų.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Be to, velionis iki šiol nėra oficialiai atpažintas savo artimųjų, gyvenančių užsienyje.

Tačiau ikiteisminį tyrimą dėl mirties, siejamos su šiuo įvykiu, priežasties pradėję Kauno teisėsaugininkai linkę apsidrausti, kad tai – tik galimai tokio amžiaus Baltarusijos pilietis, nes oficialiai dar niekas jo palaikų neatpažino. O tokia prielaida padaryta, remiantis, pirminiais duomenimis, rastais dokumentais bei nustačius, kam priklauso minėtas automobilis.

Kauno teisėsaugininkai šio mįslingo įvykio vietoje, kuris, patikslintais duomenimis, įvyko Biruliškių Veterinarų, o ne Terminalo gatvėje, kaip nurodė apie jį pranešęs asmuo, vakar dirbo kelias valandas. Tik apie 16.30 val. leista išimti iš automobilio kartu su juo sudegusio žmogaus palaikus.

LNK stop kadras

Kaip jau rašyta, apie šį įvykį pranešta apie 12.30 val. Pranešėjas teigė matantis degantį lengvąjį automobilį, šalia kurio stovi sunkvežimis, iš toli. Galimai dėl to nurodyta ir netiksli įvykio vieta.

LNK reportažas:

Per aštuonias minutes iš Kauno atskubėję ugniagesiai gelbėtojai rado šį automobilį degantį atvira liepsna. Ir jau po minutės konstatavo, kad jo viduje yra žmogus. Nors lokalizuoti automobilį siaubiančias liepsnas pavyko tik per keturias minutes, o galutinai užgesinti dar po keturių.

Dėl ko kilo šis tragedija pasibaigęs gaisras, Kauno ugniagesiai gelbėtojai kol kas atsakyti negali. Šiandien jie teigė, kad tiriama ne viena versija. Ties viena konkrečia kol kas neapsistota. O, pasiteiravus, ar tarp šių versijų nėra prielaidos dėl galimos savižudybės, skubiai siųsta pas ikiteisminį tyrimą atliekančius teisėsaugininkus, kuriems visos jų versijos perduotos.

Kauno teisėsaugininkai, savo ruožtu, taip pat kol kas labai nekalbūs. Šie tokią savo poziciją grindžia tuo, kad kol kas atliekami tik pirminiai tyrimo veiksmai. Be to, dar tiksliai nenustatyta ir žuvusiojo asmenybė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Esamomis aplinkybėmis tradiciškai daugiausiai šneka asmenys, prisistatantys įvykio liudytojais. Vienas jų – minėto sunkvežimio, anot pranešėjo, stovėjusio šalia degančio automobilio, vairuotojas vienai televizijai teigė, kad prieš šį mįslingą įvykį toks pats keistas buvo ir šio „Peugeot“ vairuotojo elgesys. Pasiteiravus šio, ar nereikia pagalbos, jis nieko neatsakė. Tačiau paprašė cigaretės. Tai pasakojęs vilkiko vairuotojas iš Latvijos teigė matęs „Peugeot“ vairuotojo rankoje ir žiebtuvėlį.

Netoliese esančios įmonės darbuotojai jau teigė, kad šis automobilis stovėjo šioje tolimųjų reisų vairuotojų pamėgtoje poilsio vietoje apie porą valandų. Esą tiek laiko jo vairuotojas jame „kuitėsi“.

Kitai televizijai jau minėto vilkiko vairuotojas teigė nemanantis, kad „Peugeot“ vairuotojas galėjo nusižudyti. Greičiau kažkas nutiko jam užsnūdus. Anot vilkiko vairuotojo, pamatęs dūmus, jis net nesupratęs, kad kilo gaisras. Manęs, kad pasitvirtino jo versija dėl galimo šio „Peugeot“ gedimo, anot jo vairuotojo, dar likus įveikti apie 300 km kelią. Vilkiko vairuotojas teigė net neįtaręs, kad jo kolega likęs degančiame automobilyje. Manė, kad jis išbėgo kviestis pagalbos. Tačiau minėtas liudytojas nurodė, kad vizualiai „Peugeot“ vairuotojas buvo 42-43-ejų metų. O, remiantis informacija apie žuvusįjį, jis galimai – 1982 m. gimimo.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Ne mažiau iškalbinga ir tai, kad vadovauti ikiteisminiam tyrimui dėl velionio mirties priežasties nustatymo patikėta Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus, organizuojančio ir nužudymų tyrimus, prokurorui. Nors kuruoja šis skyrius ir ikiteisminius tyrimus mirties priežasčiai nustatyti. Tačiau, kaip jau ne kartą rašyta, tais atvejais, kai klausimų yra daugiau nei atsakymų.

„Ne kartą minėjau, kad talentų pritraukimas yra vienas svarbiausių uždavinių kalbant apie verslui ir investicijoms palankią šalies aplinką. Susitikimuose su inovatyviomis Kauno įmonėmis išgirdome, kad rasti aukštos kvalifikacijos darbuotojų šiandien yra vienas sudėtingiausių uždavinių. Todėl turime tikslą ne tik susigrąžinti iš Lietuvos išvykusius talentus ir pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų iš užsienio, bet ir ugdyti trūkstamus specialistus šalies aukštosiose mokyklose, taip pat  kurti efektyvesnę inovacijų sistemą Lietuvoje, skaitmeninti valstybės paslaugas bei užtikrinti, kad verslo aplinka būtų skaidri ir aiški“, – sako A. Armonaitė.

Pasak ministrės, Kauno regionas per pastaruosius metus įrodė galintis pritraukti pasaulinio lygmens įmonių bei sėkmingai konkuruoti dėl investicijų, o Kauno LEZ įsikūrusios pažangios Lietuvos bei tarptautinės įmonės tampa ne tik iš užsienio grįžusių lietuvių, bet ir aplinkinių regionų kvalifikuotų specialistų darbo vieta. 

Rasti aukštos kvalifikacijos darbuotojų šiandien yra vienas sudėtingiausių uždavinių.

Siekdama užtikrinti tvarų talentų ugdymą, ministerija šiemet vėl skirs 260 tikslinių skatinamųjų 200 eurų dydžio stipendijų studentams, regioninėse aukštosiose mokyklose pasirinkusiems inžinerijos, informatikos ir matematikos krypties programas. Šiemet šias stipendijas nuspręsta susieti su aukštųjų mokyklų aktyvumu vietos verslo bendruomenėse, integruojant studentus į darbo rinką. Talentų pritraukimą dar labiau palengvino šiemet įsigaliojęs vadinamasis darbuotojų relokacijos įstatymų paketas, Lietuvoje investuojančioms įmonėms iš trečiųjų šalių sudarantis lanksčias sąlygas perkelti darbuotojus ir jų šeimos narius į mūsų šalį.

A. Armonaitė taip pat pabrėžė, kad ministerija deda visas pastangas, siekdama gerinti investicinę aplinką ir pritraukti investicijų. 15-ai šalies savivaldybių šią savaitę ministerija paskirstė beveik 25 mln. eurų 22 infrastruktūros projektams įgyvendinti. Už šias lėšas Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ), pramonės parkuose ir kitose pramoninėse teritorijose bus įrengiama bei tobulinama investicijoms pritraukti reikalinga infrastruktūra.

Be to, šiais metais įsigaliojo ministerijos parengta ir įgyvendinta žaliojo koridoriaus iniciatyva stambioms vietos ir užsienio kapitalo investicijoms, priimtas ir įsigaliojo vadinamasis darbuotojų relokacijos įstatymų paketas įmonėms iš trečiųjų šalių pritraukti. Abiejų paketų teisės aktų priėmimo tikslas – pritraukti į Lietuvą kuo daugiau tiek stambesnių, tiek smulkesnių investuotojų. 

Darbo vizito metu ministrė su Kauno LEZ vadovu Vytautu Petružiu aptarė tolesnius LEZ vystymo planus. Šiuo metu industrinėje zonoje veiklą vykdo 41 užsienio ir Lietuvos kapitalo įmonė, čia sukurta daugiau nei 5700 darbo vietų ir 0,97 proc. Lietuvos BVP. Kauno LEZ nuo pirmojo investuotojo įsikūrimo pritraukė 860 milijonų eurų tiesioginių investicijų. Vien šiais metais naujų besikuriančių įmonių tiesioginių investicijų dydis siekia 70 mln. eurų. Šios įmonės sukurs per 400 naujų darbo vietų.

Taip pat ministrė susitiko su Kauno LEZ įsikūrusių tarptautinės automobilių komponentų gamintojos „Hella“ ir pramonės automatizavimo sprendimų ir paslaugų bendrovės „Elinta“ vadovais ir diskutavo apie problemas, su kuriomis, tikėtina, gali susidurti įmonės, planuodamos spartesnę plėtrą ir kurdamos naujas darbo vietas.

Lankydamasi KTU „Santakos“ slėnyje įsikūrusioje įmonėje „Vaizduotė“, vienijančioje inovatyvių technologijų vystytojus, šiuo metu dirbančius prie perspektyvių ne tik medicinos, bet ir gynybos srities technologijų, su vadovu aptarė mokslo ir verslo bendradarbiavimo stiprinimo svarbą ir itin aukštos kompetencijos specialistų  poreikį.