Naujas šeimininkas

Miestas oficialiai pristatė stadiono ir halės koncesininką – bendrovę „Kauno arena“. Tiesa, organizacija įkūrė naują įmonę „Kauno stadionas“, kuriai ir bus patikėta minėtų objektų priežiūra ir renginių organizavimas.

„Reikia tik pasidžiaugti, kad po tiek metų stadionas atgimė. Kaunui ir visai Lietuvai džiugi diena, nes mes turime stadioną“, – spaudos konferencijos metu naujus stadiono ir halės šeimininkus pasveikino Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, palinkėjęs, kad šiuose objektuose netrūktų veiksmo.

Kaunui ir visai Lietuvai džiugi diena, nes mes turime stadioną.

„Sutartį pasirašėme elektroniniu būdu, kuri įsigalios jau šią savaitę. Džiaugiamės koncesijos procedūra, kuri užtruko mažiau nei per 10 mėnesių nuo paskelbimo. Miestas užsitikrino, kad per metus koncesininkas sumokės 324 tūkst. eurų. Taip objektų operatorius įsipareigoja investuoti 2,5 mln. eurų į inventorių. Svarbus susiderėtas dalykas – visi lankytojai, įsigiję bilietą į stadione vyksiančius renginius, galės iki renginio vietos nemokamai atvažiuoti viešuoju transportu“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

Jis teigė, kad koncesijos konkurse dalyvavo trys dalyviai, tačiau „Kauno arena“ pateikė miestui naudingiausią ir patraukliausią pasiūlymą, kitus konkurentus aplenkusį ženkliomis sumomis. „Buvo renkama pagal kelis kriterijus: kiek miestui bus mokama, kokia skola ir pan. „Kauno arenos“ pasiūlymas buvo bent kelis kartus geresnis nei kitų dalyvių“, – pridūrė T. Metelionis.

Koncesijos sutartis pasirašyta 15 metų.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Plečia organizaciją

„Kauno arena“ dabar valdo svarbiausius miesto sporto objektus: „Žalgirio“ areną, šalia esantį baseiną ir Ledo rūmus, tad dabar teks rūpintis Dariaus ir Girėno stadionu bei sporto hale.

Tiesa, ledo rūmų ir baseino koncesijos sutartis eina į pabaigą, tačiau „Kauno arenos“ atstovai neatmeta galimybės vėl dalyvauti konkurse.

„Sujungėme visas organizacijos jėgas ir patirtį, kad galėtume laimėti konkursą. Dabar atsidaro dar svarbesnis etapas – įveiklinti stadioną, rengiant sporto renginius ir koncertus. Tikimės, kad lankytojų patirtis bus kuo geriausia ir mums pavyks padaryti taip, kaip „Žalgirio“ arenoje, kuri yra lankomiausia regione“, – kalbėjo bendrovės „Kauno arena“ direktorė Radvilė Krušinskienė.

Ji teigė, kad pradėjus valdyti stadioną ir halę, planuojama įdarbinti apie dešimt naujų darbuotojų, kurie rūpintųsi būtent šių objektų veikla. Tačiau organizacija galės padėti spręsti kylančius teisinius ar kitokius klausimus.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Renginių gausa

Kol Dariaus ir Girėno stadionas bei halė neturėjo valdytojo, jais rūpinosi miestui priklausanti sporto mokykla „Startas“. Jau tada buvo surengta gausybė renginių, tad objektus perėmus koncesininkui, jų turėtų tik dar padaugėti.

„Stadionas ir halė buvo labai laukiami objektai, tad kai tik juos rekonstravome, pamatėme didelį susidomėjimą. Kol šiuos objektus valdė „Startas“, įvyko apie 30 renginių stadione ir apie 100 – halėje. Ne mažiau nei 65 proc. užimtumo buvo panaudota neformaliam vaikų ugdymui“, – nurodė T. Metelionis.

Pagal koncesijos sutartį, naujasis valdytojas įsipareigoja, kad kasmet stadione privalės įvykti bent penkiolika didesnio masto renginių. Iš jų – ne mažiau kaip dešimt sporto, įtrauktų į federacijų renginių kalendorius.

„Stadione didžiąją dalį renginių sudarys sporto renginiai. Vien šį sezoną čia numatyta apie penkiolika Kauno „Žalgirio“ futbolo namų rungtynių. Esame nusimatę bent du didelius koncertus, kuriuose tikimės sulaukti gausybės žmonių. Halėje didžiąją dalį renginių sudarys sporto renginiai, vaikų neformalaus ugdymo renginiai. Taip pat bendradarbiaujame su sporto organizacijomis. Naujovė – turėsime internete halės rezervacijos sistemą, tad kiekvienas norintis galės rezervuoti erdves. Be didžiųjų objektų turime ir penkis lauko teniso kortus, tad kviesime ir ten pažaisti“, – kalbėjo „Kauno stadiono“ vadovas Saulius Balnanosis.

Jis pažymėjo, kad bus ieškoma būdų, kaip erdves geriau išnaudoti žiemos metu, kuomet nevyksta futbolo varžybos. Pasak S. Balnanosio, nors stadiono danga yra šildoma ir futbolo sezonas gali tęstis ilgiau, visgi, neplanuojama jos šildyti ištisus metus, tad neatmetama, kad bus siekiama pritraukti kitų veiklų. Halės erdves taip pat planuojama išnaudoti konferencijoms.

Pasak naujųjų stadiono valdytojų, deramasi ir su Lietuvos futbolo federacija, kuri buvo išreiškusi norą į Kauną perkelti savo būstinę, tačiau dar deramasi ir konkretaus rezultato nėra.

„Ačiū Dievui, kad pagaliau atsiranda stadionas, kuriame Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė po ilgo laiko galės žaisti ir varžytis UEFA atrankos turnyruose. Stadionas gražėja, bet praėjusią savaitę turėjome UEFA inspektoriaus vizitą, pamatėme taisytinus trūkumus, smulkmenas, kurios turėtų būti ištaisytos per artimiausius kelis mėnesius. Rugsėjo pabaigoje planuojame dar vieną vizitą, po kurio oficialiai galėsime gauti UEFA sertifikatą, kuris leis organizuoti tarptautinius renginius“, – kalbėjo E. Stankevičius.

Dariaus ir Girėno stadionas dar kol kas neatitinka UEFA standartų, todėl čia negalėtų vykti tarptautinės rungtynės. LFF generalinis sekretorius įvardijo, ko stadionui vis dar trūksta.

„Šiandien yra 16 metrų VAR (Video Assistant Referee) technologija, kuri naudojama tarp rinktinių. Tai yra skubaus vaizdo pakartojimo sistema. Taip pat apšvietimo sertifikatas nėra gautas. Kai bus pabaigti visi stadiono darbai, turėtų būti visi saugumo sertifikatai. Be šitų pagrindinių dalykų tikrai neįmanoma žaisti tarptautinių rungtynių. Kas liečia vietinį čempionatą, pavyzdžiui, „Kauno Žalgirį“, jie galės žaisti anksčiau, nes vietiniame lygmenyje yra mažesni reikalavimai nei juos kelia UEFA. Šiandien mes esame priklausomi nuo UEFA ir nuo jos inspektoriaus vizitų ir ataskaitų pateikimų“, – tvirtino E. Stankevičius.

Jeigu viskas gerai, spalio 15 d. planuotume „Hegelmann“ taurės finalą rengti Kaune.

Tiesa, šiuo metu stadionas dar netinkamas jokioms varžyboms, nes nėra pilnai įrengtas, tačiau, pasak LFF generalinio direktoriaus, vietinės „Hegelmann“ taurės finalo varžybos galėtų vykti Dariaus ir Girėno stadione.

„Vietinės [varžybos] įvykti tikrai dar negalėtų, nes nei rūbinės dar pilnai įrengtos, nei sutvarkytos stadiono prieigos, nei sutvarkyta atletinio bėgimo danga. Galbūt vietinis čempionatas galėtų vykti spalio mėnesį, jeigu bus pabaigti visi saugumo darbai ir priduotas objektas. Mes tarptautines rungtynes norėjome organizuoti rugsėjį, bet tikrai to nebus, nes tik rugsėjo pabaigoje turėsime dar vieną inspektavimo vizitą. Tikėtina, kad lapkritį Baltijos taurę galėtume žaisti Kaune, naujame stadione. Jeigu viskas gerai, spalio 15 d. planuotume „Hegelmann“ taurės finalą rengti Kaune. Tos rungtynės vyktų su žiūrovais“, – datas įvardijo E. Stankevičius.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Dariaus ir Girėno stadionas turės ketvirtos kategorijos sertifikatą. Anot pašnekovo, to pakaks nepatirti gėdos priimant užsienio sportininkus.

„Siekiamybė yra turėti ketvirtos kategorijos sertifikatą. Tarptautiniu mastu tai bus paprastas šiuolaikiškas stadionas, kitos mažos valstybės turi ir geresnius stadionus. Bet bent jau tokį turėsim ir nebus gėda priimti užsienio svečius, rinktines, atvykstančias varžytis su Lietuvos nacionaline rinktine. Tai nebus tas tikrasis futbolo stadionas – bus kartu su lengvosios atletikos takais, kurie šiek tiek iškreipia visą tą vaizdą, bet tikėkimės, kad visi sertifikatai bus paruošti laiku ir turėsime pirmą ketvirtos kategorijos stadioną Lietuvoje“, – teigė LFF generalinis direktorius.

Kauno stadione UEFA supertaurės rengti nepavyks, mat 15 tūkst. vietų nėra pakankamai.

„Prieš kelis mėnesius buvau Albanijoje, Tiranoje – ten apie 20 tūkst. vietų stadionas. Albanija yra arti mūsų valstybės dydžio, tad stadionas – toks, kokio reikėtų. Jeigu bėgimo takus išmetus, tai būtų ganėtinai jaukus stadionas. Aišku, norėtųsi turėti bent jau 20 tūkst. vietų stadioną, kuriame galėtume rengti didesnius tarptautinius renginius. Tą padarė Talinas prieš keletą metų organizuodamas UEFA supertaurę. Su 15 tūkst. vietų, deja, mes negalėsime aplikuoti į aukštesnio rango varžybas“, – dėstė E. Stankevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tikimės, kad stadionas Vilniuje bus, bet ateinančius keturis metus rungtynes turėsime tik Kaune.

Vilniaus Nacionalinio stadiono dar teks palaukti.

„Šiandien dalyvaujame darbiniuose posėdžiuose, darbiniuose grupės susitikimuose, yra mūsų licencijavimo ekspertai, kurie pateikia savo įžvalgas. Manome, kad galbūt pavyks išplėsti ir turėti daugiau nei 15 tūkst. vietų. Tikimės, kad stadionas Vilniuje bus, bet ateinančius keturis metus rungtynes turėsime tik Kaune. 2027 metais galbūt realu, kad nacionalinė rinktinė žais ir Vilniuje“, – teigė E. Stankevičius.

Kiti stadionai Lietuvoje ketvirtojo lygio nesiekia, tačiau į futbolo infrastruktūrą didieji miestai investuoja.

„Marijampolės stadionas yra trečios kategorijos, atitinka minimalius keliamus reikalavimus. Alytus taip pat susitvarkė savo stadioną, Šiauliai investuoja ir t. t. Laukiame, kada Klaipėda tars savo žodį. „Neptūnas“ turbūt pateks į A lygą ir Klaipėdos ekipa rungtyniaus aukščiausiame divizione, todėl, manau, kad Klaipėda turėtų būti kitas miestas, kuris susitvarkys savo futbolo infrastruktūrą“, – prognozavo E. Stankevičius.

LFF planas – trys ketvirto lygio stadionai. Kol kas Lietuvoje yra tik vienas – Kauno stadionas – bet ir tas dar nebaigtas statyti.

„Laukiu tos dienos, kada LFF turės tokį malonumą rinktis, kuriame stadione žaisti. Lyginant stadionus žiūrėsime ekonominį pranašumą, prieš kokį varžovą žaidžiame. Pagal mūsų strategiją Lietuvoje norėtume turėti bent tris ketvirtos kategorijos stadionus, t. y. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tada Vilniuje žaistume pagrindines rungtynes, Kaunui atitektų vidutinio lygio oponentai, o Klaipėda turėtų mažesnį stadioną ir mažesnio rango varžovus. Šiandien kol kas turėsime tik Kauną, tai visas dėmesys jam, o kai atsiras Vilnius, tada ir spręsime, kuriame mieste tas rungtynes žaisti“, – ateities planus komentavo E. Stankevičius.

Futbolo stadione galima rengti ir koncertus. „Šiandieniniame technologijų amžiuje viskas yra įmanoma. Koncertai yra rengiami futbolo stadionuose, yra specialūs apdangalai vejai, kad jos nesugadintų. Apie tai bus pagalvota ir įsigytos platformos, kurios leis organizuoti tokius renginius“, – aiškino E. Stankevičius.

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas aiškina, kad visų griovimo darbų nebuvo spėta padaryti per numatytą keturių mėnesių laikotarpį nuo šių metų sausio iki gegužės, todėl, kad požeminė stadiono dalis dėl savo konstrukcijos ardoma sunkiau nei numatyta. Tačiau, pasak jo, antžeminių konstrukcijų griovimo darbai buvo įvykdyti laiku.

„Siekdamas sukelti kuo mažiau nepatogumų gyventojams ir aplinkinių teritorijų lankytojams, rangovas negali naudoti tiek technikos, kiek galėtų pasitelkti, kad darbai būtų vykdomi sparčiau, todėl griovimo darbų pabaiga nukelta į rudens pradžią“, – Eltai teigė V. Benkunskas.

Vicemero teigimu, tolesni darbų etapai užtrukti neturėtų, nes po pabaigtų griovimo darbų iki pat Naujųjų metų teritorijoje nenumatytos jokios statybos.

„Kitiems projekto etapams įtakos užsitęsę griovimo darbai neturės, nes iki 2023 m. sausio sklype nenumatytos statybos – tik techninis projektavimas ir statybą leidžiančio dokumento derinimas“, – sakė V. Benkunskas.

Siekdamas sukelti kuo mažiau nepatogumų gyventojams ir aplinkinių teritorijų lankytojams, rangovas negali naudoti tiek technikos, kiek galėtų pasitelkti, kad darbai būtų vykdomi sparčiau.

Tuo tarpu Kauno vicemeras Mantas Jurgutis patvirtino V. Matijošaičio teiginius, kad Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcija vyksta numatytu laiku. Pasak jo, buvusios kalbos apie darbų strigimą yra perdėtos, o darbai vyksta intensyviai ir rezultatyviai.

„Jau daugiau kaip trečdalį futbolo aikštės dengia žalia veja ir jos plotas su kiekviena diena vis plečiasi, baigiama montuoti fasado apdaila. Vasarai įpusėjus, tikimės finišo – beliks formalumai, statybos darbų užbaigimo procedūros, vadinamasis objekto pridavimas“, – Eltai aiškino M. Jurgutis.

Numatoma Nacionalinio stadiono statybos darbų pradžia – kitų metų sausį

Vilniaus vicemeras V. Benkunskas tvirtino, kad pabaigus griovimo ir sklypo paruošimo darbus šių metų rugsėjo mėnesį bus grįžta prie anksčiau numatyto plano. Anot jo, iki 2023 m. sausio mėn. turėtų būti pabaigtas techninis stadiono projektavimas bei tuo pat metu prasidėti statybos darbai.

„Artimiausias siekis yra sutarties įsigaliojimo sąlygų įgyvendinimas. Sutartyje numatytos sąlygos turi būti įgyvendintos ir sutartis turi įsigalioti ne vėliau kaip iki 2022 liepos 4 dienos“, – tikino vicemeras.

„2023 m. sausio mėnesį turėtų būti suteiktas statybos leidimas, 2023-iųjų sausio – 2025-ųjų balandžio mėn. vykti statybos darbai ir galiausiai, 2025 m. birželį – veiklos ir mokėjimų pradžia“, – pridėjo jis.

Kaune baigiama ir viso Žaliakalnio sporto komplekso statyba

Tuo tarpu Kauno vicemeras aiškina, kad iš pažiūros gali pasirodyti, jog statybų aikštelėje, apimančioje ne tik stadioną, bet ir visą Žaliakalnio sporto ir laisvalaikio kompleksą gali atrodyti pernelyg daug veiksmo, tačiau tai vyksta dėl kitų vykstančių darbų.

„Situacija labai paprasta, greta stadiono neseniai baigta legendinės Sporto halės rekonstrukcija, čia pat pradėtas statyti naujas lengvosios atletikos maniežas, taip pat įpusėjo Sporto gatvės aikštės su unikalia grindinio danga įrengimas bei netrukus bus baigti ir Ąžuolyno parko tvarkybos darbai“, – tvirtino M. Jurgutis.

„Visame komplekse beliks paskutiniai akcentai – netoliese esančios Vytauto parko teritorijos atnaujinimas ir Dainų slėnio rekonstrukcija“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad Vilniuje griaunamos nuo 1993 metų nebaigto statyti Nacionalinio stadiono konstrukcijos. Išvalius teritoriją ant sostinėje esančios Šeškinės kalvos turėtų prasidėti naujo daugiafunkcio komplekso statybos.

Pagal koncesijos sutartį su investicijų bendrove „BaltCap“, šalia prekybos centro „Akropolis“ Vilniuje bus statomas daugiafunkcis sporto kompleksas, kurį, be nacionalinio stadiono, sudarytų dar 15 sporto objektų: lengvosios atletikos aikštė, 6 krepšinio salės, 3 futbolo treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės. Taip pat suplanuoti sporto muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, vaikų darželis.

T. Biliūno / BNS nuotr.

Po Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcijos stadionas atitiks ketvirtąją UEFA kategoriją. Daugiafunkciame sporto centre vyks ne tik aukščiausio lygio futbolo rungtynės, bet ir didieji koncertai bei kiti renginiai.

Žalia veja turės automatinę laistymo sistemą, atitiks aukščiausius standartus. Varžybos čia galės vykti ištisus metus. Stadione suplanuota įrengti keturias atramas prožektoriams ir sumontuoti kelis šimtus šviestuvų virš tribūnų.

Užbaigus greta vykstančias uždaro maniežo statybas, ateityje stadionas pretenduos ir į tarptautinius lengvosios atletikos čempionatus.

Kauno meras V. Matijošaitis šią savaitę tvirtino, kad Kauno Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcija sėkmingai eina pabaigos link. Pasak jo, Kaunas pastaruosius dvejus trejus metus labai stipriai išsiplėtė sporto infrastruktūroje tiek atidarant ledo areną, tiek baseiną prie Žalgirio arenos, kuris yra vienas didžiausių tarp Baltijos šalių ir Lenkijos.

„Susirinkome pasidžiaugti, kad Kaunas ryškiai 1:0 laimi prieš Vilnių. Šiandien stovime stadione, kuriam iki atidarymo liko mėnuo ir maksimum dvi savaitės, sukabinsime tablo, žolę pasodinsim ir t.t.“, – trečiadienį žurnalistams Dariaus ir Girėno stadione teigė V. Matijošaitis.

Meras tvirtina, kad koncesininko šiuo metu stadionas neturi, dėl buvusios pandemijos bei neaiškumo, kokia bus darbų eiga. Anot jo, šiuo metu viskas darbų prasme vyksta pagal planą.

Svarbūs pokyčiai Lietuvai

„Esu tikrai sužavėtas šiuo stadionu. Žinau, kad Kaunas yra sporto miestas. Atnaujinta futbolo arena bus pritaikyta ir lengvaatlečiams. Ji tikrai jauki. Įrengiama nauja infrastruktūra žiniasklaidai, visos reikiamos erdvės žaidėjams. Stadionas mieste, bet neįtikėtinai nuostabioje žalioje erdvėje. Tai tikrai nuostabu. Laukiu, kada galėsiu atvykti ir pamatyti šio stadiono atidarymą bei daug rungtynių“, – kalbėjo G. Infantino.

Gianni Infantino/Kauno m. savivaldybės nuotr.

FIFA vadovo manymu, po S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos Lietuvos futbolas turės viską, ko reikia siekti pergalėms.

„Pastaraisiais metais Lietuvai trūko būtent tokio stadiono. Vien tik senų aikščių, skaičiuojančių 50 ar daugiau metų, nepakanka. Reikia naujų arenų, kad šalis, miestas ir žmonės didžiuotųsi. Su reikiama infrastruktūra galime vystyti aukščiausio lygio sportą.

Lietuva jau rengia pasaulio salės futbolo čempionatą, o tai yra nuostabu. Aukšto lygio futbolo rungtynės čia vyks taip pat. Kitų metų gegužę Kaunas ir visa šalis turės naują stadioną. Bus viskas, ko reikia pergalėms“, – sekmadienio popietę mintimis dalijosi FIFA prezidentas.

Tai tikrai nuostabu. Laukiu, kada galėsiu atvykti ir pamatyti šio stadiono atidarymą bei daug rungtynių.

Pažadėjo sugrįžti

Pasak svečius priėmusio Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcija Žaliakalnyje vyksta pagal planą, todėl planuojama, kad jis bus oficialiai atidarytas kitų metų vasarą.

„Tikime, kad jau kitų metų gegužės viduryje darbai bus baigti ir galėsime pradėti ruoštis oficialiam pristatymui. Šito momento nekantriai laukia daugybė žmonių. Malonu, kad Kaune svečiavęsi Lietuvos ir pasaulio futbolo vadovai apsilankė ir įvertino mūsų mieste vykstančius pokyčius. Tokio aukšto rango asmens vizitas tik patvirtina, kad Kaunas eina teisinga linkme, o čia vykstantys darbai pasitarnaus visai Lietuvai. Su FIFA prezidentu sutarėme susitikti ir stadiono atidaryme“, – teigė V. Matijošaitis.

Pasak Kauno mero, kol kas didžiausias šalyje būsiantis stadionas tėra dalis viso sporto komplekso, kuris praturtins prestižinį miesto mikrorajoną – Žaliakalnį. Finišo tiesiąją pasiekė ir legendinės sporto halės rekonstrukcija – paskutiniai darbai bus baigti dar šiemet. Be to, Kaunas ruošiasi būsimo lengvosios atletikos maniežo statyboms ir lygiagrečiai atnaujina visą Sporto gatvės aikštę, kuri taps papildomu akcentu greta tvarkomo miesto pasididžiavimo – Ąžuolyno parko.

Atitiks aukščiausius reikalavimus

Legendinio S. Dariaus ir S. Girėno stadiono statybos sparčiai artėja pabaigos link. Daugiafunkcį objektą supa gelžbetoninės konstrukcijos, todėl jau greitai prasidės vidaus apdailos darbai.

Pokyčių sulaukusi sportui skirta erdvė talpins 15 tūkstančių žiūrovų. Aistruoliams skirtas tribūnas dengs stogas, todėl stebėti renginius nebus keblu net ir atšiauriomis oro sąlygomis.

Po atnaujinimo jaukiai jausis ir sportininkai – stadionas atitiks aukščiausius UEFA reikalavimus. Futbolo rungtynės galės vykti bet kuriuo metų laiku, nes žalioji veja turės laistymo ir šildymo sistemas.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Be to, aikštę apjuos lengvaatlečiams skirti bėgimo takai ir kita reikalinga aukšto lygio infrastruktūra. Planuojama, kad ateityje stadione galės vykti tarptautiniai lengvosios atletikos čempionatai. Atnaujintas daugiafunkcis sporto centras bus pritaikytas ir koncertams bei kitiems didelio masto renginiams.

Pag­rin­di­nis tarp di­džių­jų pro­jek­tų

„Nea­be­jo­ju, kad Kau­nas drau­ge su vi­sa Lie­tu­va ne­kant­riai lau­kia tos die­nos, kada rink­si­mės ste­bė­ti pir­mų­jų fut­bo­lo var­žy­bų S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no sta­dio­ne. Ji ar­tė­ja. Po užtru­ku­sios pau­zės vėl įsi­bė­gė­ja dar­bai – Kau­nas tu­rės tarp­tau­ti­nių stan­dar­tų sta­dio­ną. Ir čia tik vie­nas pro­jek­tų, ku­rie vis di­des­niu mas­tu vyks­ta mū­sų mies­te. Vi­sa tai bū­tų sun­kiai įma­no­ma be Vy­riau­sy­bės pa­ra­mos ir asmeniškai prem­je­ro Sau­liaus Skver­ne­lio pa­lai­ky­mo. Tai yra ga­ran­tas, kad svar­būs pro­jek­tai mies­te sėk­min­gai tęs­tų­si“, – kal­bė­jo Kau­no me­ras Vis­val­das Matijošaitis.

Jis pri­dū­rė, kad nau­jo­vės lau­kia ir ap­lin­ki­nių Ža­lia­kal­nio erd­vių gre­ta sta­dio­no: iš pa­grin­dų pa­si­keis vi­sa Spor­to gat­vės aikš­tė, čia pat iš­kils jau pro­jek­tuo­ja­mas leng­vo­sios at­le­ti­kos ma­nie­žas, šiuo me­tu tvar­ko­mas vie­nas mies­to sim­bo­lių – Ąžuo­ly­nas, pa­bai­gos link ar­tė­ja le­gen­di­nės spor­to ha­lės re­konst­ruk­ci­ja. Il­gai­niui sa­vo ei­lės su­lauks Dai­nų slė­nis.

Apž­velg­da­mas mies­te vyks­tan­čius di­džiuo­sius pro­jek­tus, V.Ma­ti­jo­šai­tis at­krei­pė dė­me­sį į bai­gia­mą sta­ty­ti nau­ją­ją le­do are­ną gre­ta „Girs­tu­čio“ spor­to cent­ro. Dar­bai star­tuo­ja ir Ne­mu­no sa­lo­je, kur ar­ti­miau­siu me­tu pra­si­dės van­dens sporto cent­ro prie „Žal­gi­rio“ are­nos bei vie­nin­te­lio ša­ly­je moks­lo mu­zie­jaus staty­bos.

Ne­ma­ža da­lis dar­bų at­lik­ta tie­siant nau­ją­jį til­tą į sa­lą, taip pat die­giant infrastruktū­rą Alek­so­to ino­va­ci­jų pra­mo­nės par­ko te­ri­to­ri­jo­je. Ši­lai­nių gy­ven­to­jai pro lan­gus ma­to ryš­kė­jan­čią sta­tyb­vie­tę Kur­šių gat­vė­je, kur ar­ti­miau­sio­mis dieno­mis bus pra­dė­ti klo­ti pa­ma­tai nau­jam vai­kų dar­že­liui.

Bend­ra in­ves­ti­ci­jų ver­tė į Kau­nui ir vi­sai Lie­tu­vai reikš­min­gus pro­jek­tus šiuo metu sie­kia apie 121 mln. eu­rų.

Rau­do­na kor­te­lė le­gio­nie­riams

Praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no sta­dio­no sta­ty­bos pa­ty­rė neišven­gia­mą pau­zę. Kau­no sa­vi­val­dy­bė nu­trau­kė su­tar­tį su Tur­ki­jos įmo­ne „Kayi Const­ruc­tion“, ku­ri ne­si­lai­kė nu­ma­ty­to dar­bų gra­fi­ko, ne­su­ge­bė­jo už­tik­rin­ti sklan­daus sta­ty­bų tęs­ti­nu­mo.

„Kal­bant fut­bo­lo ter­mi­nais, ti­kė­jo­mės, kad le­gio­nie­riai iš Tur­ki­jos pa­tei­sins mū­sų ko­man­dos, tai yra vi­so Kau­no lū­kes­čius bei pa­dės siek­ti svar­baus re­zul­ta­to. Deja, taip neį­vy­ko. Te­ko iš­kel­ti gel­to­nas, o ga­liau­siai ir rau­do­ną kor­te­lę, kol priėjo­me iki disk­va­li­fi­ka­ci­jos. Pa­da­rė­me iš­va­das ir šian­dien esa­me ra­mūs žinoda­mi, kad vie­ną svar­biau­sių ob­jek­tų Kau­ne sta­to bū­tent kau­nie­čių įmo­nė „Au­to­kaus­ta“. Tai sa­vai­me yra pa­pil­do­ma at­sa­ko­my­bė ran­go­vams, kad vi­si darbai bū­tų at­lik­ti ne­prie­kaiš­tin­gai ir lai­ku“, – spor­ti­nė­mis są­vo­ko­mis apie netikėtas kliū­tis kal­bė­jo V.Ma­ti­jo­šai­tis.

Di­de­lė da­lis dar­bų jau pa­da­ry­ta: de­mon­tuo­ti su­si­dė­vė­ję ele­men­tai, gelžbetoninės tri­bū­nos, ap­švie­ti­mo stul­pai, švies­len­tė. Jau iš­ki­lu­sios VIP tribūnos, pa­sta­ty­ta au­to­mo­bi­lių aikš­te­lė. Bū­tent ties šiais ob­jek­tais ri­kiuo­ja­si staty­bi­nė tech­ni­ka ir dar­bi­nin­kai, tu­rė­sian­tys pra­tęs­ti, kas pra­dė­ta.

Bai­gia­mas kruopš­tus lig­šio­li­nių dar­bų ver­ti­ni­mas, ski­ria­mi at­sa­kin­gi pro­jek­to vado­vai, per­skai­čiuo­ja­mi kaš­tai. Nau­jie­ji ran­go­vai per rug­sė­jį pla­nuo­ja susitvarky­ti su smul­kes­niais pa­ruo­šia­mai­siais dar­bais, kad iš­kart vi­su pa­jė­gu­mu im­tų­si pli­ka aki­mi ma­to­mų po­ky­čių.

„Šiuo me­tu taip pat vyks­ta bai­gia­mie­ji pro­jek­ta­vi­mo dar­bai: de­ri­na­mos paskutinės su­bti­ly­bės, de­da­mi taš­kai ar­chi­tek­tū­ri­niuo­se spren­di­muo­se, diskutuo­ja­ma dėl men­kiau­sių sta­ti­nio niuan­sų su su­bran­go­vais. Praė­ju­sią savai­tę bu­vo at­lik­ti grun­to la­bo­ra­to­ri­niai ty­ri­mai tiks­liai si­tua­ci­jai iš­siaiš­kin­ti. Jų re­zul­ta­tai tu­rės reikš­mės to­les­nei dar­bų ei­gai. Spa­lį iš to­lo pa­si­ma­tys di­des­ni po­ky­čiai“, – ko­men­ta­vo bend­ro­vės „Au­to­kaus­ta“ di­rek­to­rius Juo­zas Kriau­čiū­nas.

Dė­me­sys kiek­vie­nai de­ta­lei

Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai į pro­ce­sus žvel­gia itin pre­ci­ziš­kai. Už kiek­vie­ną, net smulkiau­sią, dar­bą rei­ka­lau­ja­ma de­ta­lių ata­skai­tų su tiks­liai ap­skai­čiuo­tais kaštais. Taip sie­kia­ma, kad Vy­riau­sy­bės skir­tas fi­nan­sa­vi­mas ir mies­to lė­šos būtų pa­nau­do­tos kuo skaid­riau bei ra­cio­na­liau.

Kau­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus Vi­liaus Ši­liaus­ko tei­gi­mu, analo­giš­ka prak­ti­ka tai­ko­ma ir ki­to­se sta­ty­bo­se: „Kiek­vie­na­me gra­fi­ke de­ta­liai nu­ma­to­mos dar­bų apim­tys – tiek lai­ko, tiek pi­ni­gų at­žvil­giu. Pa­lai­ko­me nuo­la­ti­nį ry­šį su ran­go­vu ir bend­ra­dar­biau­ja­me kar­tu spręs­da­mi ky­lan­čius klau­si­mus, kad sta­ty­bų dar­bai ne­sus­to­tų ir vyk­tų mak­si­ma­liai sklan­džiai. Nes­ku­ba­me da­ry­ti papras­čiau­sių spren­di­mų, kiek­vie­na de­ta­lė čia yra svar­bi, nes šie ob­jek­tai Kaunui tar­naus il­gus me­tus.“

S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no sta­dio­ne nu­ma­ty­ta griau­ti se­nas konst­ruk­ci­jas. Sta­ty­bi­nis lau­žas bus ga­be­na­mas ato­kiau nuo mies­to cent­ro ir smul­ki­na­mas per­dir­bi­mui. Vi­sa tai da­ro­ma sie­kiant iš­veng­ti pa­pil­do­mo triukš­mo ir oro tar­šos tan­kiai apgyven­din­to­se mies­to te­ri­to­ri­jo­se.

Bai­gus te­ri­to­ri­jos va­ly­mą, bus lie­ja­mi pa­ma­tai ir sta­to­mos nau­jos konst­ruk­ci­jos. Dar šie­met pla­nuo­ja­ma iš­ties­ti in­ži­ne­ri­nius tink­lus ir už­deng­ti sto­gą, ap­sau­gant nuo kri­tu­lių šal­tuo­ju me­tų lai­ku.

Pa­si­tel­kia pro­fe­sio­na­lų pa­gal­bą

„Džiu­gi­na, kad da­bar­ti­niai ran­go­vai į pro­jek­tą žiū­ri at­sa­kin­gai, rink­da­mie­si sau į pa­gal­bą kiek­vie­nos sri­ties pro­fe­sio­na­lus: šil­do­ma aikš­tės dan­ga rū­pi­na­si vie­ni, o mo­der­nius bė­gi­mo ta­kus ties ki­ti. Sta­tant to­kio ly­gio ob­jek­tą, vi­si pri­va­lo da­ry­ti tai, ką iš­ma­no ge­riau­siai. Pir­miau­sia vi­sos smulk­me­nos pro­jek­tuo­ja­mos ir derina­mos su FI­FA, UE­FA, IAAF or­ga­ni­za­ci­jo­mis, tik ta­da pra­de­da­mi rea­lūs dar­bai“, – aiš­ki­no Kau­no sa­vi­val­dy­bės Sta­ty­bos val­dy­mo sky­riaus ve­dė­jas Vigiman­tas Ab­ra­ma­vi­čius.

Per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus nuo mo­men­to, kai bu­vo pa­reng­tas pir­ma­sis pro­jek­to va­rian­tas, kei­tė­si ne tik ar­chi­tek­tū­ri­nė da­lis, bet ir sta­ty­bos dar­bų kaštai. Tam įta­kos tu­rė­jo nau­ji tarp­tau­ti­nių spor­to fe­de­ra­ci­jų rei­ka­la­vi­mai dėl kelia­mų aukš­tes­nių stan­dar­tų.

Kei­tė­si sta­dio­no ap­švie­ti­mo, var­žy­bų fil­ma­vi­mo ir ko­men­ta­vi­mo pa­tal­pų nor­mos, rei­ka­la­vi­mai ek­ra­nų raiš­kai bei ki­toms de­ta­lėms. Dau­giau kaip 15 tūkst. vie­tų tribū­nas tu­rė­sian­čia­me sta­dio­ne, be aukš­to ran­go spor­to var­žy­bų, vyks ir įvai­rūs pra­mo­gi­niai ren­gi­niai. Tam rei­kė­jo už­tik­rin­ti di­des­nę elekt­ros tie­ki­mo ga­lią, apsispręs­ti dėl tvir­tes­nių dan­gų klo­ji­mo.

Po re­konst­ruk­ci­jos sta­dio­nas taps mo­der­nia aukš­čiau­sius stan­dar­tus atitinkančia spor­to ir lais­va­lai­kio erd­ve, ku­ri nea­be­jo­ti­nai pa­si­tar­naus nacionaliniu mas­tu.

Naujas įrašas miesto istorijoje

„Šių projektų įgyvendinimas priminė bėgimą su kliūtimis, tačiau visi barjerai sėkmingai įveikti. Dabar į praeitį nesigręžiojame – žiūrime tik pirmyn ir esame tvirtai pasiryžę tiek stadiono, tiek mokslo muziejaus statybas užbaigti iki galo. Šie du projektai žymi labai svarbų kokybinį lūžį Kauno istorijoje. Tikime, kad juos įmanoma įgyvendinti 2022 metais, kuomet Kaunas taps Europos kultūros sostine. Turime tvirtą Vyriausybės ir Premjero Sauliaus Skvernelio paramą, tad jaučiamės kur kas užtikrinčiau ir ramiau“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pasak V. Matijošaičio, Kauno augimas ir modernėjimas neatsiejamas nuo čia kylančių ir atsinaujinančių objektų. Virsmas šiuolaikiniu ir inovatyviu miestu, sukuriant unikalias erdves mokslo populiarinimui, naujoms sporto ir kultūros aukštumoms, nebūtų galimas be svarios pagalbos iš įvairių finansinių šaltinių.

Skaičiuojama, kad bendra investicijų vertė į kauniečiams ir miesto svečiams reikšmingus projektus šiuo metu siekia apie 121 mln. eurų. Tarp didžiausių Kaune įgyvendinamų projektų – Kauno sporto halės rekonstrukcija, tilto į Nemuno salą statybos, Aleksoto inovacijų pramonės parko infrastruktūros sukūrimas, Vandens sporto centro Nemuno saloje bei naujosios ledo arenos šalia „Girstučio“ statybos, kompleksinis Ąžuolyno parko atnaujinimas.

Pasitiki savo jėgomis

„Stadione darbus pradedame iš karto po sutarties pasirašymo. Kalbant apie mokslo muziejų, mums reikės apie 2 mėnesių paruošti darbo projektą, su kuriuo iškart startuosime ir Nemuno saloje“, – komentavo bendrovės „Autokausta“ direktorius Juozas Kriaučiūnas.

Juozas Kriaučiūnas (kairėje) ir Vilius Šiliauskas (dešinėje)/Kauno m. savivaldybės nuotr.

Rangovo atstovas užtikrino, kad jo vadovaujama įmonė pajėgi įgyvendinti abu objektus savo jėgomis. 

„Turime apie 350 sunkiosios technikos vienetų, savo betono mazgus, metalo konstrukcijų gamyklą, asfalto fabriką, šimtus darbuotojų bei puikius inžinierius. Jeigu kojos nepakiš virusas, visiškai realu tiek stadioną, tiek mokslo muziejų užbaigti statyti laiku – 2022 metais. Suprantame šių statinių svarbą Kaunui ir visai Lietuvai, todėl dėsime visas pastangas“, – patikino J. Kriaučiūnas.

Išsiskirs unikaliu akcentu

Nemuno saloje iškilsiančiame interaktyviame mokslo ir inovacijų centre lankytojai galės prisiliesti prie technologijų, iš arčiau susipažinti su šių dienų naujovėmis. Kauniečių ir turistų traukos centre per metus tikimasi sulaukti apie 300 tūkst. lankytojų.

Ispanijos ir Australijos kompanijos „SMAR Architecture Studio“ parengtas projektas išsiskiria unikaliais architektūriniais ir dizaino sprendiniais, bet tuo pačiu puikiai integruojasi į kauniečių pamėgtą natūralų Nemuno salos kraštovaizdį.

Pasak ekspertų, tai bus unikalus statinys visoje Europoje, jo akcentu ir tikra puošmena taps pasvirusi 21 metro skersmens „disko“ konstrukcija, „pakibsianti“ virš įėjimo į muziejų. Jo viduje – nuolatinė ir kintanti ekspozicijos, STEAM laboratorijos, virtualių projekcijų erdvės. Šiuolaikiškame muziejuje taip pat įsikurs kavinės, konferencijų salės, dirbtuvės bei administracinė dalis.

Šiuo metu rengiami „Mokslo salos“ erdves užpildysiančios ekspozicijos pirkimo dokumentai. Jos koncepciją sukūrė didelę patirtį šioje srityje turinti Lenkijos kompanija „Multimedia Art & Education“.

Tai, jog projektas bus įgyvendintas, liudija ne tik šį pavasarį užsitikrintas finansavimas, bet ir atliekami namų darbai: Nemuno saloje į būsimą muziejų jau nutiesta didžioji dalis požeminių komunikacijų, atlikta trečdalis Karaliaus Mindaugo prospektą ir salą sujungsiančio naujo tilto statybos darbų. Aplink tvarkomos prieigos, miestas ruošiasi ir paties Nemuno salos parko rekonstrukcijai.

Statybų pauzė nenuėjo veltui

„Šie metai Lietuvai ir pasauliui pateikė sudėtingų išbandymų, tapome savotiškais pandemijos įkaitais. Vis dėlto Kauno ambicijos išliko tokios pat tvirtos ir tikslai nė kiek nesumenko. Jie svarbūs kiekvienam kauniečiui, o taip pat ir visos šalies gyventojams. Drauge su komanda siekėme, kad ši sutarčių pasirašymo diena ateitų kuo greičiau“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Trečiadienį taip pat pasirašyta 32 mln. eurų vertės S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rangos darbų sutartis. Visai Lietuvai ir ypač Kaunui svarbų stadioną ketinama pabaigti statyti per pusantrų metų.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Stadiono statybos praėjusių metų pabaigoje buvo trumpam patekusios į aklavietę. Sausį Kauno savivaldybė nutraukė sutartį su Turkijos įmone „Kayi Construction“, kuri dėl finansinių problemų nesugebėjo atsiskaityti su subrangovais bei darbuotojais. Po to užsisukę ginčai teisme kainavo keletą mėnesių brangaus laiko.

„Tuo metu nesėdėjome sudėję rankų. Patobulinome techninį stadiono projektą ir galiausiai pradėjome naujų rangovų paiešką“, – apie nelengvą periodą kalbėjo V. Šiliauskas.

Turkams pasitraukus iš stadiono statybų, architektams buvo iškelta užduotis peržiūrėti ir atnaujinti projektą. Per pastaruosius ketverius metus nuo tada, kai jis buvo parengtas, pakilo FIFA reikalavimų kartelė: pakito apšvietimo, varžybų filmavimo bei komentavimo patalpų standartai, patobulinta visų stadione numatytų ekranų raiška. Per trejus metus neišvengiamai keitėsi ir statybos darbų kaštai.

Daugiau kaip 15 tūkst. vietų tribūnas turėsiančiame stadione greta sporto renginių vyks ir grandioziniai koncertai. Tam reikėjo padidinti elektros galią, suprojektuoti atsarginį energijos šaltinį – elektros generatorių, stiprinti dangas laikinos scenos pastatymo vietose. Po visų patobulinimų ir atnaujinimų stadionas taps ne tik ekonomiškesnis, modernesnis, bet ir patrauklesnis verslui.

Patobulinome techninį stadiono projektą ir galiausiai pradėjome naujų rangovų paiešką.

Dalis darbų jau atlikta

Iki praėjusių metų žiemos stadione dirbusi Turkijos bendrovė „Kayi Construction“ spėjo atlikti nemažą dalį darbų. Buvusių teniso kortų vietoje įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė su lietaus kanalizacija, drenažu, vandentiekiu, siurbline bei naftos gaudyklėmis.

„Turkijos statytojai kartu su subrangovais demontavo susidėvėjusius elementus – gelžbetonines tribūnas, apšvietimo stulpus, švieslentę. Taip pat pastatė VIP tribūną“, – jau atliktus darbus vardijo Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Po rekonstrukcijos stadiono tribūnos bus uždengtos stogu. Išskirtinis projekte numatytas sprendimas – iš medžio sukurta fasadinė dalis, paslėpsianti betonines tribūnų konstrukcijas ir darniai įsiliesianti į bendrą aplinką Ąžuolyno fone. Stadione bus paklota moderni šildoma danga, atitinkanti aukščiausios 4-os UEFA kategorijos reikalavimus.

S. Dariaus ir S. Girėno stadionas yra ryškiausias akcentas bendroje kompleksiškoje miesto vizijoje. Šiuo metu greta atgimsta legendinė sporto halė, ženkliai pasikeis ir visa Sporto gatvės aikštė drauge su stadiono bei halės prieigomis, vyksta Ąžuolyno infrastruktūros rekonstrukcija. Miestas ruošiasi ir naujo lengvosios atletikos maniežo statyboms, taip pat netruks ateiti eilė darbams Dainų slėnyje.

„Atvirame pirkime buvo atmesti abu pasiūlymai dėl per didelių kainų. Tačiau Kauno savivaldybė pasinaudojo Viešųjų pirkimų įstatymo numatyta galimybe tęsti derybas su abiem konkurso dalyviais“, – BNS antradienį informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis.

Pasak savivaldybės atstovo, šiuo metu abiem konkurso dalyviams išsiųsti kvietimai ir laukiama pasiūlymų.

„Tuomet vyks derybos, po kurių potencialūs stadiono statytojai pateiks galutinius pasiūlymus. Atsižvelgiant į viešųjų pirkimų procedūrų trukmę, su vienu iš dalyvių sutartį tikimės pasirašyti vasaros pabaigoje“, – teigia T. Metelionis.

Pasirašius sutartį stadiono statybas tikimasi pabaigti per 18 mėnesių.

Atvirame pirkime buvo atmesti abu pasiūlymai dėl per didelių kainų.

Pirkimo ataskaitoje nurodoma, jog pasiūlymus konkurse pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Veikmės statyba“ ir „Autokausta“. Abiem atvejais kaip pasiūlymų atmetimo priežastis nurodoma viršyta pirkimo dokumentuose nurodyta galima maksimali pasiūlymo kaina. Toks sprendimas priimtas liepos 8 dieną.

Kaip BNS informavo savivaldybė, pasiūlymų kaina negalėjo viršyti 32 mln. eurų su PVM. Kokius pasiūlymus pateikė rangovai – neatskleidžiama, motyvuojant tuo, kad tai gali paveikti jų pasiūlymus, kuriuos jie pateiks deryboms.

Stadiono rangovo konkursas baigėsi birželio 26 dieną, iki šiol terminas pateikti pasiūlymus buvo pratęstas du kartus, motyvuojant poreikiu potencialiems dalyviams išsamiai susipažinti su projektu.

Naujo rangovo stadionui Kauno savivaldybė ieško po to, kai šių metų sausį nutraukė sutartį su Turkijos bendrove „Kayi Construction“.

Vienas iš sutarties nutraukimo motyvų buvo sutarto grafiko nesilaikymas.

Savivaldybės duomenimis, ankstesnis rangovas yra atlikęs apie ketvirtadalį viso darbo: baigtos griauti senosios stadiono konstrukcijas, išvedžiotos inžinerinės komunikacijos, pradėta statyti požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, VIP tribūnos.

S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos sutartį su Turkijos statybų bendrove „Kayi Construction“ Kauno savivaldybė pasirašė 2018 metų birželį, jos vertė siekė 34,95 mln. eurų.

Po rekonstrukcijos stadione esančių vietų skaičius nuo 9,5 tūkst. padidės iki 15 tūkst., o visos tribūnos bus uždengtos stogu.

Stadionas turės modernią šildomą dangą ir atitiks aukščiausios 4-os UEFA kategorijos reikalavimus.