„Studentų himnas išsako mūsų įsipareigojimą Respublikai – bendrajam gėriui, kurį įkūnija nepriklausoma demokratinė valstybė. Kuo aktyviau į bendrojo gėrio kūrybą įsitraukia aukštojo mokslo institucijos ir visa akademinė bendruomenė, tuo visa valstybė stipresnė ir geriau pasirengusi reaguoti į ateities iššūkius“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Šalies vadovas pabrėžė, jog studentų himnas „Gaudeamus“ yra giesmė jaunystei ir jaunatviškam entuziazmui, be kurio sunku įsivaizduoti studijų laikotarpį. Anot jo, ne mažiau svarbu, kad „Gaudeamus“ pagerbia mokslininkus, kurie kuria, kaupia, saugo ir perduoda neįkainojamas žinias – bet kurios aukštosios mokyklos pagrindą.

G. Nausėda taip pat teigė, jog siekdami ateityje klestėti nepriklausomoje Lietuvoje, turėsime vis daugiau ir tiksliau investuoti į aukštąjį mokslą.

„Nuolatinių geopolitinių grėsmių akivaizdoje ne mažiau svarbu pažinti Lietuvos, kaimyninių šalių bei viso pasaulio kultūros paveldą. Nepaklysti audringuose permainų vandenyse mums padeda lietuviška tapatybė, kurią didele dalimi maitina praeities studijos“, – teigė prezidentas.

Rugsėjis – nauja pradžia

„Šiemet Mokslo ir žinių dieną bei akademinių metų pradžią minime Lietuvos universiteto šimtmečio dvasioje. Dažnai pabrėžiu, kad Lietuvos universiteto idėjos gyvavimui svarbiausia bendrystės, darnios strategijos ir vieningo veikimo idėja, kuri padeda pasiekti tikslą net sunkiausiomis aplinkybėmis. Vienybė šiais ir pastaraisiais metais įgijo ypač didelę reikšmę. Pasaulio įvykiai – išmėginimas ir akademinei bendruomenei, kurį, tikiu, įveiksime kartu, kliaudamiesi mokslo žinių, teisingumo bei žmoniškumo galia“ – teigia KTU rektorius prof. Eugenijus Valatka.

Pasak VDU rektoriaus prof. Juozo Augučio, nors praėjusieji mokslo metai buvo pažymėti iššūkiais tiek akademinei bendruomenei, tiek valstybei, rugsėjis atneša viltį, nes tai – visada naujas etapas: „Metus ir tai, ką per juos planuojame nuveikti, pradedame skaičiuoti ir įgyvendinti ne nuo kalendorinių metų pradžios, o būtent nuo Rugsėjo 1-osios. Viliuosi, kad į juos žengiame su optimizmu, nauja energija ir dar tvirtesnėmis vertybėmis.“

LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis džiaugiasi prie akademinės bendruomenės prisijungus pirmakursiams ir linki jiems kurti, atrasti bei tobulėti, nes priešakyje – gražiausias gyvenimo laikotarpis. „Rugsėjį pasitinkame susikaupę, su viltimi ir džiugesiu. Atvėrus duris į pasirinktą profesiją laukia iššūkių ir galimybių kupini studijų metai. Studijuoti nebus lengva, tačiau tikiu, kad pasirinkote svajonių studijas ir visus sunkumus įveiksite“, – tikina LSMU rektorius.

Koncertuos Jessica Shy

2022–2023 akademinių mokslo metų pradžia bus paminėta 12 val. šv. Mišiomis Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. Po jų, 14 val., nuo Nepriklausomybės aikštės Laisvės alėja pajudės vieninga KTU, LSMU ir VDU bendruomenės eisena. Trumpam sustoję ką tik rekonstruotame Studentų skvere, kur 14.20 val. įvyks jo atidarymas, eisenos dalyviai rinksis Vienybės aikštėje. Čia įrengtoje scenoje 14.30 val. prasidės oficialus Rugsėjo 1-osios šventės paminėjimas, kurį lydės nemokamas atlikėjos Jessica Shy koncertas.

Po koncerto miestiečiai kviečiami į vakarinę renginio dalį. Nuo 19 val. Studentų skvere gros didžėjai, o 20 val. Vienybės aikštės scenoje pasirodys atlikėjas OG Version. Nuo 21 val. iki vidurnakčio Studentų skverą ir Vienybės aikštę nušvies muzikos ir šviesų šou.

1922 metais įkurtas Lietuvos universitetas davė pagrindą šiuolaikinėms aukštosioms mokykloms – Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetams, o 2022-ieji Seimo paskelbti Lietuvos universitetų metais.

Po sesers rekomendacijų

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto odontologijos studentė Rojin Zarei Kauną savo namais vadina jau ketvirtus metus. Atvyko paskui seserį ir pusbrolį, kurie čia mokėsi medicinos. Neįstojusi Švedijoje, kur studijos jai būtų buvusios nemokamos, Rojin rinkosi tarp Rygos ir Kauno.

Kaip LSMU pranašumą ji pateikė studijų kokybę, ankstyvos praktikos galimybę, dėmesį socialiniam gyvenimui. "LSMU Švedijoje turi labai gerą reputaciją. Dabar ir aš tapau LSMU bei Kauno ambasadore – pasakoju, kaip man čia patinka", – šypsojosi mergina.

Sunkiomis, bet naudingomis ji įvardijo ne tik specialybės dalykų, bet ir lietuvių kalbos paskaitas. "Universitete pustrečių metų mokėmės lietuvių kalbos. Labai sunki. Daug skundėmės", – juokėsi R.Zarei. Bet kalba jai padėjo labiau pasijusti bendruomenės dalimi, pavyzdžiui, gatvėje jau galėjo susikalbėti su senuku, kuriam reikėjo pagalbos.

Šis ruduo daug geresnis nei pernykštis. Šiuo metu, jeigu ne kaukės, viskas jau būtų kaip anksčiau, kai galėjome mėgautis tikromis aukštojo išsilavinimo studijomis.

Dabar ji jau su šypsena pasakoja apie pirmąjį vizitą į prekybos centrą nusipirkti pieno, kai net prireikė žodyno. Studijas Kaune ji apskritai vadina neįkainojama gyvenimiška patirtimi. Pas tėvus dažnai nepriskraidysi, iš įvairių situacijų tenka suktis pačiai ar su draugų pagalba.

"Čia suaugau, subrendau. Be to, Kaunas – labai jaukus miestas. Idealus studentams", – vertino mergina. Gyrė ji ir sistemą, kai kiekvienam užsienio studentui priskiriamas mentorius, į kurį galima kreiptis bet kada ir bet kokiais klausimais.

"Jaučiuosi namie. Užsienio studentų bendruomenė – tarsi šeima. Man dar liko dveji metai studijų, bet nebesutikčiau jų pratęsti namie, nors Kaune turiu mokėti už mokslą. Esu labai dėkinga už tai, ką gavau ir gaunu Kaune. Tapti odontologe – mano svajonė", – kalbėjo R.Zarei.

Dėkinga: būsimoji odontologė R.Zarei Kaune jaučiasi kaip namie.

Skiepijosi Lietuvoje

Kaip vertina pandemijos, jos valdymo priemonių įtaką studijoms, juk odontologija – sritis, kur reikia daug būtinos praktinės veiklos. Buvo sugriežtintos darbo su pacientais sąlygos, daugiau saugos priemonių. Teorinės paskaitos transliuotos nuotoliu.

R.Zarei manymu, pandemija iš dalies prisidėjo prie to, kad dabar labai pasitarnauja ir palengvina studijų procesą. Paskaitos, net ir vykstančios tiesiogiai, kontaktiniu būdu, įrašomos ir jas galima išklausyti pakartotinai, atidžiau įsigilinant į vieną ar kitą kurio nors dėstytojo mintį.

Tiesa, ji skiepijosi Lietuvoje, bet kažkodėl visą rugsėjį negalėjo gauti galimybių paso. Draugai gavo, tačiau jai kilo techninių problemų. Dėl to negalėjo eiti į sporto klubą, bet su sertifikatu, kad yra pasiskiepijusi, galėjo lankyti paskaitas, eiti apsipirkti, į didelius prekybos centrus. Šiuo metu galimybių pasas jai jau išduotas.

Dargana primena namus

Maria Alejandra Rojas į Kauną atsikraustė mažiausiai dvejiems metams. Ji – Kauno technologijos universiteto (KTU) magistrantė. Kolumbijoje baigė aplinkos inžinerijos bakalauro studijas. Toliau sekė keleri metai darbo pagal specialybę. Dabar Kaune ji gilinasi į tvarų valdymą ir gamybą.

Laukia: M.A.Rojas paskaitos kol kas vyksta nuotoliniu būdu.

Rinkdamasi tarp Maltos, Tasmanijos, priklausančios Australijai, ir Lietuvos, mergina susirado absolventų, išsiklausinėjo jų visko, kas labiausiai rūpėjo. KTU ir Kaunas labiausiai atitiko tai, ko ieškojo, tačiau per mėnesį – tiek ji jau yra Kaune – pasitaikė įvairių emocijų.

Tai pirmas kartas, kai mergina gyvena savarankiškai. Su studijų draugais buvo susitikusi vos kartą. "Kol kas viskas vyksta virtualiai. Tai šiek tiek šokas", – rugsėjį neslėpė studentė, laukdama antrosios COVID-19 vakcinos dozės.

Kolumbiečiai labai mėgsta būti tarp žmonių, bendrauti, o taip susiklostė, kad pastarąjį mėnesį, būdama Kaune, ji laiką leido faktiškai viena. Paskaitos nuotolinės, darbas Kolumbijoje taip pat nuotolinis. Vis dėlto mergina nesigaili sprendimo atvykti pas mus.

Rugsėjį vyravę dargani orai jai priminė gimtąjį Bogotos didmiestį. "Tai šaltas ir lietingas miestas. Jaučiuosi kaip namie", – šyptelėjo Maria.

Kalbėdama apie pandemijos suvaržymus mergina sakė, kad čia švelnesni ribojimai nei Kolumbijoje, kur kaukės būtinos ir lauke.

Važinėja traukiniu

Baltarusis Mikhailas Dulka jau yra diplomatijos ir tarptautinių ryšių magistrantas, tačiau ir bakalauro diplomą jis atsiėmė Vytauto Didžiojo universitete.

Pradėjęs naują studijų etapą, vaikinas Kaune nebegyvena. Į paskaitas iš Vilniaus važinėja traukiniu. Sako, kad sostinė jį traukia labiau, joje jam buvo lengviau susirasti darbą.

"Šis ruduo daug geresnis nei pernykštis. Šiuo metu, jeigu ne kaukės, viskas jau būtų kaip anksčiau, kai galėjome mėgautis tikromis aukštojo išsilavinimo studijomis", – lygino M.Dulka ir pridūrė, kad magistrantams būna mažiau paskaitų, todėl kontaktinės paskaitos, jo manymu, – dar svarbesnės.

Pasirinkimas: M.Dulkos nestebina, kad Kauno aukštosios mokyklos sulaukia daugybės užsienio studentų.

Privalomos kaukės jį erzina, bet įsitikinęs, kad jų dar reikia. Jis pats pasiskiepijo ir galimybių pasą gavo dar vasarą.

Jo nestebina, kad Lietuvoje vis daugiau studentų iš užsienio. Dalis ES šalių jaunimo studijas Lietuvoje renkasi, pašnekovo vertinimu, kaip saugų nuotykį su galimybe tobulėti. Kitų šalių atstovus Lietuva vilioja geromis sąlygomis, europietiška kultūra. Dar, anot jo, daug ką reiškia absolventų atsiliepimai, įspūdžiai, kaip jiems čia sekėsi.

Susidomėjimas didėja

LSMU bendruomenę šiemet papildė 344, pernai – 333 pirmakursiai iš užsienio, ir tai yra daugiau nei prieš pandemiją. Didesnio nei anksčiau susidomėjimo ypač sulaukė farmacijos ir slaugos studijos.

Čia suaugau, subrendau. Be to, Kaunas – labai jaukus miestas. Idealus studentams.

"Galutinis studentų skaičius gali dar minimaliai kisti. Bet santykis turėtų išlikti toks pat – šiemet užsieniečių bus priimta šiek tiek daugiau", – teigė universiteto Komunikacijos tarnybos Vidinės ir išorinės komunikacijos skyriaus vadovas Tautvydas Bulvičius.

"Specifiškai mūsų universitete pandemija paskatino tapti sveikatos priežiūros specialistais, nes pastarieji metai itin parodė mediko profesijos svarbą", – komentavo LSMU Studentų atstovybės prezidentė Evelina Alūzaitė.

Jos vertinimu, užsienio studentus universitete žavi puiki klinikinė infrastruktūra tiek žmonėms, tiek gyvūnams (LSMU Veterinarijos akademijoje), nuolat tobulėjanti studijų kokybė, atliekama integracija ir sudaromos sąlygos mokslinės veiklos plėtrai.

"Kaunas bene daugiausia Lietuvoje studentų turintis miestas, tad studentiškų veiklų, pramogų, lankytinų objektų pasiūla yra labai didelė, kaip ir bendruomenė, kas taip pat žavi studentus", – nuomonę išreiškė E.Alūzaitė.

Į VDU nuolatines studijas buvo priimti 225 užsienio studentai, dar 300 jų atvyko pagal dvišales ar mainų sutartis. "Palyginti su praeitais metais, dvigubai išaugo atvykstančių studentų pagal mainų programas (Erasmus, dvišalių mainų), nes praėjusių metų rudenį sulaukėme tik 144 mainų studentų. Į nuolatines studijas priimamų studentų skaičius išliko stabilus", – kalbėjo VDU studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė.

Į KTU šį rudenį priimta trečdaliu daugiau tarptautinių pakopinių studentų palyginti su praėjusiu rugsėju. Mainų studentų – net 70 proc. daugiau. "Dar nesame visiškai sugrįžę į priešpandeminio laikotarpio skaičius, tačiau stebime atsigaunančias rinkas, gauname tikrai labai daug užklausų", – teigė KTU atstovas žiniasklaidai Mantas Lapinskas.

Tebelaukia vizų

Studentai šiais mokslo metais grįžta į kontaktines studijas. "Aukštesniųjų kursų studentai susirinko jau anksčiau. Kiek didesnė problema dėl pirmakursių, juos riboja nepakankami konsulinės tarnybos pajėgumai pandemijos sąlygomis", – sakė T.Bulvičius. Laukiantiems vizų studentams sudaryta galimybė studijuoti nuotoliniu būdu, kol galės atvykti į Lietuvą.

Didžioji dalis VDU studentų, tęsiančių studijas, Kaune iš gimtųjų šalių susirinko iki rugsėjo vidurio.

"Sudėtingiausia yra Kinijos piliečiams. Jiems atvykti į ES nėra galimybės dėl apribojimų bei nacionalinių vizų išdavimo sustabdymo nuo praeitų metų pandemijos pradžios. Kinijos piliečiai studijuoja nuotoliniu būdu – apie 30 studentų, įstojusių praeitais metais ir tiek pat priimtų šiais metais", – pasakojo S.Pilkienė. Ir šio universiteto studentai, kurie atvykę yra saviizoliacijoje arba šiuo metu dar laukia vizų, turi galimybę prisijungti prie paskaitų nuotoliniu būdu.

"Užsienio studentams, kurie dėl objektyvių priežasčių kol kas negali atvykti į studijas, universitetas suteikė galimybes iki dešimtos pirmojo semestro savaitės studijuoti ir konsultuotis su dėstytojais nuotoliniu būdu, išskirtiniais atvejais imti akademines atostogas iki kito semestro", – sakė M.Lapinskas.

Nerimas dėl praktikos

Praėjusią savaitę aukštosios mokyklos pradėjo naujus mokslo metus, bet susirinko dar ne visi studentai. Dėl privalomos saviizoliacijos, atskirų valstybių vėl užvertų sienų ir dėl kai kurių kitų priežasčių studijų procesas įsisiūbuos po savaitės kitos.

Kauno aukštųjų mokyklų atstovai teigė, kad buvo studentų iš užsienio, nusprendusių nebetęsti studijų Lietuvoje. Tiesa, tai labiau lėmė kitos priežastys nei koronaviruso grėsmė.

"Kauno dienos" kalbintų Nicko Delono iš Izraelio, baltarusio Michailo Dulko ir Azado Ismayilovo iš Azerbaidžano studijų sritys, specifika ir patirtys per karantiną – skirtingos, tačiau jie teigė, kad nebuvo nė minties mesti mokslus mūsų šalyje.

Būsimas aviacijos inžinierius Azadas keturiems mėnesiams grįžo namo į Azerbaidžaną, bet liepos pabaigoje jau vėl buvo mūsų mieste. Baltarusis Michailas Kaune praleido ir karantiną, ir likusią vasarą – dirbo universitete. Mediciną studijuojantis Nickas karantiną ir atostogas leido taip pat ne tėvynėje.

Mes pasirinkome būti gydytojais, ir universitetas bei Vyriausybė į tai turėtų atsižvelgti.

"Negalėjau vykti namo. Šiek tiek buvau Kaune, o vėliau išvykau į Vokietiją pas giminaičius, nes juos buvo lengviau pasiekti nei namus. Grįžau prieš tris savaites", – pasakojo būsimas medikas iš Izraelio, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentas.

Paskaitos jo grupei kol kas vyko tik nuotoliniu būdu. Jokių praktinių užsiėmimų. Jis nerimauja, ar gaus pakankamai praktikos, kurios galimybės gali būti apribotos dėl koronaviruso grėsmės.

"Bet nemąstau, kad reikėtų pristabdyti studijas", – tvirtino N.Delonas. Metų pertrauka, jo vertinimu, bet kuriam studentui, siekiančiam kokybiško išsilavinimo, prilygsta košmarui. Jau geriau dalinės nuotolinės, bet nepertrauktos studijos.

Jis norėtų, kad studentai būtų labiau pasitelkti siekiant suvaldyti, tirti koronavirusą. Taip labiau pramoktų profesinės lietuvių kalbos, įgytų daugiau žinių ir kartu būtų naudingas šiuo ypatingu metu. "Mes pasirinkome būti gydytojais, ir universitetas bei Vyriausybė į tai turėtų atsižvelgti", – sakė N.Delonas ir pridūrė, kad turėdamas per mažai bendravimo su lietuviais pacientais praktikos, negalėtų net galvoti apie tolimesnę mediko karjerą mūsų šalyje būtent dėl kalbos barjero.

Praktikos: N.Delonas norėtų, kad medicinos studentai būtų labiau pasitelkti siekiant suvaldyti koronavirusą. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Keturi mėnesiai namie

Būsimas aviacijos inžinierius A.Ismayilovas, pasirinkęs studijas Kauno technologijos universitete (KTU), kaip ir N.Delonas, buvo sunerimęs dėl galimybės praktikuotis tiek, kiek reikia, bet panašu, kad šiais mokslo metais bėdų dėl to nebus. Laboratorijose ir praktikos vietose darbuosis mažesnėmis grupelėmis laikydamiesi saugumo reikalavimų.

Lietuva vasarą pagal koronaviruso sergamumo statistiką buvo viena saugiausių vietų pasaulyje, grįžau nedvejodamas.

Per karantiną paskaitos vyko tik nuotoliniu būdu, tad jas galėjo lankyti ir būdamas namuose Azerbaidžane.

Vaikinas – jau vėl Kaune. Čia grįžo dar gerokai iki prasidedant naujiems mokslo metams – liepos pabaigoje. Dvi savaites izoliavosi, o paskui pradėjo tvarkytis reikalus, pavyzdžiui, ieškojo buto.

"Lietuva vasarą pagal koronaviruso sergamumo statistiką buvo viena saugiausių vietų pasaulyje, grįžau nedvejodamas", – kalbėjo KTU trečiakursis, saugiai besijaučiantis ir dabar, nors COVID-19 kreivė šalyje kyla. Jis sakė, kad studijuoti į užsienį būtų vykęs ir tada, jeigu šiemet būtų buvęs pirmakursis.

Studijos nenukentės

M.Dulko, besigilinantis į pasaulio politiką ir ekonomiką, iki šiol Kaune mokėsi dvejus metus. Iš pradžių vienus metus studijavo Vilniuje, tačiau vėliau mokslus pratęsė Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune.

Kodėl Lietuva, kodėl Kaunas? Be studijų kokybės, jam aktuali ir jų kaina bei kultūrinė-socialinė aplinka. Kaip priimtiniausią variantą jis pasirinko mūsų šalį. Ir šio sprendimo nesigaili.

Karantinas jam sukėlė ne vien tik bėdų ir nepageidaujamų apribojimų. "Viena vertus, tai buvo gana įdomu", – komentavo baltarusis.

Šią vasarą namuose Baltarusijoje jis praleido vos savaitę, bet daug ilgiau juose viešėjo per žiemos atostogas, kurios VDU trunka visą sausį. "Grįžom į studijas, pora savaičių – ir pokšt karantinas. Bet po trumpo štilio atnaujinus studijų procesą, tai yra prasidėjus nuotoliniam mokymui, buvome maloniai nustebinti universiteto IT sistemos. Paprasta ir patogu naudotis, viskas gerai sudėliota", – gyrė pašnekovas.

Jis pastebėjo, kad jo studijų programa yra patogi nuotolinio mokymosi galimybių aspektu, nes nebūtinas tiesioginis kontaktas su žmonėmis, nereikalinga užsukti į laboratorijas.

Namai: M.Dulko karantiną leido Kaune. Michailo Dulko asmeninio archyvo nuotr.

Karantiną leido Kaune

Kaune baltarusis praleido visą karantiną. Čia jautėsi saugesnis, be to, kam blaškytis? "Virusas visur tas pats. Čia turiu, kur gyventi. Čia visas mano gyvenimas. Turiu viską, ko man reikia, – kartojo M.Dulko, drausmingai paisantis koronaviruso suvaldymo rekomendacijų. – Kuo galiu šiuo metu padėti? Pats neužsikrėsti ir neužkrėsti kitų."

Situacija slegianti, bet kartu ir daug žadanti.

Visuomenė, institucijos ir medikai dabar yra daug labiau pasiruošę koronavirusui. Vis dėlto jeigu šiemet būtų pirmakursis, dėl koronaviruso keliamo neapibrėžtumo M.Dulko tikriausiai nedrįstų vykti studijuoti į užsienį. "Manau, likčiau Baltarusijoje", – sakė studentas.

Asmeninį baltarusių gyvenimą ir apsisprendimą dar labiau jaukia staiga įkaitusi politinė situacija. "Man pakankamai pasisekė. Baltarusijoje lankiausi liepos pabaigoje, dar iki prezidento rinkimų pradžios. Tuomet jau buvo mitingų. Keliuose ir pats dalyvavau. Bet dar nevyko toks teroras kaip dabar", – kalbėjo vaikinas, neslėpęs, kad neretai nejaukiai jaučiasi dėl to, kad sėdi ramiame Kaune, kai šalia esančioje jo tėvynėje vyksta tokie dalykai.

"Tėvams dabar viskas gerai, jie Minske. Sesei, kuri yra jaunesnė, irgi. Pagal galimybes jie dalyvauja manifestacijoje. Situacija slegianti, bet kartu ir daug žadanti. Tokio tautos dvasios pakilimo apskritai niekada nėra buvę", – atkreipė dėmesį M.Dulko.

Dviem šimtais daugiau

LSMU Tarptautinių ryšių ir studijų centro prodekanas Alvidas Šarlauskas skaičiavo, kad šiais mokslo metais universitete vien nuolatinių užsienio studentų bus dviem šimtais daugiau nei prieš karantiną.

Neskaitant atvykusiųjų pagal mainų programas, pernai rudenį mokslus LSMU krimto 1 148 jaunuoliai, atvykę iš kitų šalių. Jų buvo net 65 pilietybių. Šiais mokslo metais, kai neapibrėžtumo ir nežinios, ko tikėtis, kaip vyks studijų procesas, kaip niekada daug, užsienio studentų sulaukta net 12 proc. daugiau, tai yra 1 315. Ir jie – net 76 pilietybių.

Daugiausia – iš Izraelio (384), Švedijos (301) ir Vokietijos (124). Pernai pagal skaičių treti buvo Indijos piliečiai. Šiemet padaugėjo vokiečių, o dar labiau – švedų.

"Sumažėjo studentų pirmakursių iš Libano. Jaučiame toje šalyje besitęsiančios politinės suirutės ir neseniai įvykusio sprogimo padarinius – dalis pretendentų į studijas keitė savo planus", – teigė A.Šarlauskas.

Vien pirmakursių iš užsienio šiemet – 324. Dar su 22 vyksta sutarčių pasirašymo procesas.

"Nuo 2020 m. pradžios iš viso nutrauktos 31 studento studijų sutartys, tai sudaro 3 proc. nuo bendro studijuojančiųjų skaičiaus. Pačių studentų iniciatyva (jų prašymu dėl asmeninių priežasčių ar tiesiog negrįžus po akademinių atostogų) išbraukta dvylika studentų. Keletas jų tiesiog keitė studijų programą. Likusieji devyniolika užsienio studentų išbraukti jau universiteto iniciatyva, priežastys susijusios su nepažangumu, akademinio nesąžiningumo atvejais ar kitų įsipareigojimų nevykdymu", – dėstė A.Šarlauskas ir pridūrė, kad didesnioji studentų dalis mokosi medicinos, odontologijos ir veterinarinės medicinos studijų programose, išsiskiria aukšta motyvacija sėkmingai baigti studijas, nes jas vertina kaip investiciją į savo ateitį.

Nenutraukė: A.Ismayilovas jau grįžo į Kauną tęsti studijų. Azado Ismayilovo asmeninio archyvo nuotr.

Tokios pat sąlygos

LSMU turimais duomenimis, kovą paskelbus karantiną ir studijas perkėlus į nuotolinę erdvę, apie trys ketvirtadaliai studentų išvyko į savo šalis ir dalyvavo nuotolinėse studijose.

Šiais mokslo metais nuotoliniu būdu planuojama vesti bendras paskaitas, dalį seminarų. Universitetas praneša, kad su praktiniais darbais ir įgūdžiais susijusi studijų dalis vyks įprastai, tačiau atsižvelgiant į COVID-19 rizikos prevenciją.

"Daugumos universiteto studijų programų specifika neleidžia studijuoti vien nuotoliniu būdu, nes tai neužtikrintų visų kompetencijų įgijimo. Tai supranta ir dabartiniai studentai, kurie labai stengiasi grįžti į studijas", – teigė A.Šarlauskas ir pridūrė, kad LSMU užsieniečiams netaiko kokių nors išskirtinių sąlygų dėl nuotolinio mokymo, studijų procesas yra toks pat tiek užsieniečiams, tiek vietiniams studentams.

"Vienintelė taikoma išimtis yra privaloma saviizoliacija atvykus į šalį ir tiems, kurie dar laukia vizų įvažiuoti ar tiesiog, kol bus atnaujintas susisiekimas iš jų šalies. Jiems nuotolinis mokymas organizuojamas iki tol, kol jie galės įsitraukti į įprastas studijas, ir tiek, kiek tai nekenkia praktinių įgūdžių formavimui", – kalbėjo universiteto atstovas.

LSMU vyresniųjų kursų studentus į Kauną prieš naujus mokslo metus atvykti kvietė, kiek įmanoma, anksčiau, kad liktų laiko išspręsti atvykimo problemas, jeigu tokių kiltų. "Praktiškai studentai negalėjo atvykti tik iš tokių šalių, iš kurių buvo ar yra sustabdytas bet koks susisiekimas (pvz., Indijos, Australijos), arba kurios sustabdė vizų išdavimo paslaugų teikimą", – sakė A.Šarlauskas.

Kai kurie apsigalvojo

VDU Tarptautinių ryšių departamento direktorė Ilona Kazlauskaitė "Kauno dienai" sakė, kad šiemet į nuolatines studijas priimta daugiau užsienio studentų. Iš viso universitete nuolatinėse studijose užsieniečių šį rudenį – 798 (30 doktorantų), kai pernai užsieniečių buvo 701.

Vien pirmakursių į bakalauro ir magistro studijas VDU šiais mokslo metais priimti 296. Daugiausia – iš Kinijos (40), Azerbaidžano (31), Ukrainos (27), Nigerijos ir Indijos (po 21).

"Pernai tarp populiariausių šalių buvo Kazachstanas. Šiemet dėl pandemijos kazachų priimta mažiau. Dalis studentų iš ne ES šalių pradėjo studijuoti nuotoliniu būdu, nes kol kas nėra galimybės atvykti arba vėluoja atvykti dėl labai sulėtėjusio, riboto vizų išdavimo proceso kai kuriose šalyse", – sakė I.Kazlauskaitė.

Sumažėjo mainų studentų, kurie atvyksta pusmečiui ar metams, jų sulaukta du kartus mažiau. 159 vietoje pernykščių 307. Jų mažiau atvyko ir iš ES, ir iš ne ES šalių.

Dėl pandemijos nesulaukta svečių iš Japonijos, Pietų Korėjos, kurių anksčiau atvykdavo apie šimtą. "Iš tų kraštų atvyko tik pora studentų visoms studijoms", – kalbėjo I.Kazlauskaitė. Anot jos, dauguma mainų programos studentų savo atvykimą persikėlė į pavasario semestrą.

Kai kurie užsienio studentai dėl koronaviruso grėsmės apsigalvojo ir nusprendė nepradėti nuolatinių studijų VDU. Tarp jų ir tie, kurie jau buvo užsitikrinę stipendijas. Vienų neišleido tėvai, kiti savo iniciatyva taip nusprendė.

Plečiasi į Afriką

Kauno technologijos universitete užsienio studentų skaičius išliko pastovus. "Tiek pernai, tiek šiemet universitete studijuoja beveik 1 tūkst. tarptautinių pakopinių studijų ir mainų programos studentų. Užsienio studentai studijų nenutraukė ir tęsia jas įprastai, kaip ir kiti KTU studentai", – sakė universiteto atstovas žiniasklaidai Mantas Lapinskas. Jis pridūrė, kad tarptautinių studentų geografija šiemet plečiasi į Šiaurės Afrikos bei Azijos šalis.

Anot jo, dalis tarptautinių pakopinių studijų studentų karantino pradžioje išvyko į savo kilmės šalis ir studijas tęsė nuotoliniu būdu, bet dabar jau vėl yra Kaune ir tęsia studijas, kurios bus organizuojamos mišriu būdu. Dalis paskaitų vyks per atstumą.

Saviizoliacijoje esantiems ar dėl apribojimų vėluojantiems atvykti užsienio studentams sudaromos sąlygos studijuoti nuotoliniu būdu. Naujai priimtų ar vyresnių kursų KTU studentų izoliacijai, jeigu to prireiks, paruošti poilsio namai Palangoje.

1920-aisiais atidaryti Aukštieji kursai buvo pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo įstaiga, tapusi svarbiausiu žingsniu kuriant pirmąjį universitetą, kuriame buvo dėstoma lietuvių kalba. Šia proga Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje, kur lygiai prieš šimtą metų įvyko Aukštųjų kursų iškilmingas atidarymas, organizuojamas minėjimas, konferencija ir simboliška universitetinių kursų tąsa XXI-ojo amžiaus kontekste – atviros dėstytojų pamokos gimnazijos moksleiviams.

Iš Aukštųjų kursų kilęs Lietuvos universitetas, įsteigtas 1922-aisiais, davė pradžią šiandieniniams Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetams. Todėl šia proga organizuojamoje konferencijoje „Nuo pradinės mokyklos iki aukštojo mokslo Lietuvoje“ šių universitetų mokslininkai prisimins Aukštųjų kursų įkūrimo aplinkybes, iššūkius bei humanitarinių, teisės, medicinos ir kitų mokslų ištakas.

Be aukštosios mokyklos, kuri suorganizuotų ne tik tautos sielą, bet ir visą visuomeninį gyvenimą, negalėtų ilgai gyvuoti nė pati valstybė.

Tą pačią dieną vyks ne tik konferencija, bet ir tam tikra kursų tąsa – net 40 atvirų pamokų Maironio gimnazijos moksleiviams. Jas ves keturiasdešimt dėstytojų, kurie jaunimui pristatys pačias įvairiausias sritis, taip praplečiant mokyklines programas – nuo filosofijos, asmeninio marketingo iki biotechnologijų ar klimato kaitos temų. Renginiu siekiama atkreipti dėmesį į paraleles su istorija – kaip ir prieš šimtą metų, šie Aukštieji kursai organizuojami atsižvelgiant į visuomenės poreikį.

Prieš šimtą metų sąlygos aukštajai mokyklai steigti buvo itin sudėtingos: vykstant kovoms su Sovietų Rusija, bermontininkais ir Lenkija, vyriausybei itin trūko lėšų. Tačiau Aukštųjų kursų idėja susilaukė plataus visuomenės ir jaunimo pritarimo. Paskelbus kreipimąsi į šalies žmones dėl kursų steigimo, per vos kelias dienas buvo gauta apie 600 norinčiųjų studijuoti pareiškimų. Aukštųjų kursų įgyvendinimo iniciatoriumi tapo matematikas Zigmas Žemaitis.

„Valdžia (...) labai užimta neatidėtinais, skubotinais valstybinio gyvenimo reikalais, tai atsirado (...) žmonių, kurie savarankiškai ir savanoriškai ėmėsi sunkaus organizacijos darbo. Jie gerai suprato, kad jei jauna valstybė neišsigali aprūpinti šio be galo svarbaus reikalo, tai visuomenė turi eiti jai pagalbon. Be aukštosios mokyklos, kuri suorganizuotų ne tik tautos sielą, bet ir visą visuomeninį gyvenimą, negalėtų ilgai gyvuoti nė pati valstybė“, – rašė Aukštųjų kursų taryba.

LSMU Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus archyvo nuotr.

Atidarymo iškilmės įvyko 1920 m. sausio 27 d. Švietimo ministerijoje. Tą pačią dieną Aukštieji medicinos kursai, kuriuos inicijavo Jonas Staugaitis, tapo Aukštųjų kursų Medicinos skyriumi. Matydama didelę gydytojų stoką juos įsteigė Motiejaus Nasvyčio pirmininkaujama Kauno medicinos draugija, kurios nariai būsimiesiems medikams paskaitas pradėjo skaityti dar 1919-aisiais.

Nepaisant trumpo veiklos laikotarpio, Aukštieji kursai nuveikė didžiulį organizacinį darbą. Personalas sudarė būsimo Lietuvos universiteto branduolį, paruošė patalpas, kabinetus, laboratorijas, biblioteką. Aukštųjų kursų iniciatorių dėka buvo išjudintas universiteto įkūrimas, užtikrintas platus jo profilis. 1922 m. vasario 16 d. įkurtas Lietuvos universitetas tapo šiandienos Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų universitetų lopšiu.

Vis daugiau dėmesio nepriklausomoje Lietuvoje skiriant fiziniam auklėjimui ir didėjant kūno kultūros specialistų poreikiui, 1934 metais įsteigti Aukštieji kūno kultūros kursai, kurie tapo Lietuvos sporto universiteto ištakomis.

Aukštųjų kursų Kaune 100-mečio minėjimas ir universitetų dėstytojų paskaitos moksleiviams vyks sausio 27 d., pirmadienį, Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje (Gimnazijos g. 3) nuo 10 val.

Kauno tvirtovės štabas

Didelį plotą tarp Bolšaja Sadovaja (šiandien Kęstučio), Kijevskaja (šiandien Gedimino) ir Lesnaja (Miško) gatvių užėmė Kauno tvirtovės vadavietės pastatai. Vieną kompleksą sudarė Tvirtovės štabo komendanto rūmai (Gedimino g. 25), Intendantūra (Kęstučio g. 25/ Gedimino g. 27) ir pats Tvirtovės štabas (Kęstučio g. 27); šis kompleksas 2003 m. buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą, 2005 m. – pripažintas valstybės saugomu. Pietinėje teritorijos pusėje buvo Tvirtovės štabo viršininko namas (Gedimino g. 23/Miško g. 20) ir Tvirtovės žandarų valdyba (Miško g. 22).

Komendanto rūmai ir Intendatūros pastatas Gedimino gatvėje ir po 1919 m. priklausė kariuomenei: čia šeimininkavo Lietuvos kariuomenė, paskui okupacinės kariuomenės, nuo 1992 m. – vėl Lietuvos kariuomenė. O štai didžiausias – Tvirtovės štabo– pastatas jau 1919 m. atiteko LR Žemės ūkio ministerijai.

Nors visų Kauno tvirtovės administracinių pastatų projektus pasirašė pulkininkas Vladimiras Nepliujevas, manoma, kad statoma buvo pagal Sankt Peterburge parengtus tipinius projektus, juos pritaikant konkrečiai vietai; visi tokie pastatai vienas į kitą panašūs. Jų architektūra jau tuomet buvo suvokiama kaip nuobodi, arba, kaip vaizdingai išsireiškė architektas Vladimiras Dubeneckis, "kazionavo charaktera", kitaip sakant, valdiško pobūdžio. Juolab tarpukariu tokį "net jau prieš karą prakeiktą statybos būdą" lietuviai ir toliau keikė kaip nekenčiamos carinės Rusijos palikimą.

Įdomu, kad pagal 1890 m. pateiktą projektą čia turėjo būti du pastatai – atskirai pats štabas ir štabo viršininko namas, tačiau 1891 m. buvo pastatytas vienas, reprezentatyvus, nepaprastai ilgas pastatas, skirtas tik štabui (o kuklus viršininko namas, kaip minėjau, atsidūrė priešingoje teritorijos pusėje). Statybas vykdė karo inžinierius Dmitrijus Lichačiovas.

Simetriško plano pastatas buvo dviejų aukštų, o jo centrinė dalis su pagrindiniu įėjimu – trijų aukštų su laiptuotu atiku. Šoninių įėjimų vietos buvo pažymėtos tiesiais atikais, kurių vietos aiškiai matomos ir dabartiniame fasade.

Tarpukariu tokį "net jau prieš karą prakeiktą statybos būdą" lietuviai ir toliau keikė kaip nekenčiamos carinės Rusijos palikimą.

1937–1938 m. Žemės ūkio ministerijos rūmai buvo padidinti: pristatyti dar du aukštai. Pasak Nijolės Lukšionytės-Tolvaišienės, tai buvo padaryta nelabai vykusiai: antai, "kai kurios langų ašys nesuderintos su žemutiniais aukštais". Perstatytame fasade išsaugotas buvusio pastato siluetas, išryškintas rustika.

Iki mūsų dienų išliko pagrindinės laiptinės durys su, rodos, tik vakar pagamintais šlifuotais stiklais, vakarinės laiptinės durys; kiemo fasado ketvirtame aukšte galima pamatyti kelis originalaus skaidymo langus. Pastato viduje išlikusių XX a. pradžios pagrindinių laiptų secesinių metalinių atitvarų bei senų metalinių rytinės laiptinės laiptų, deja, šiandien negalime pamatyti: didžiulis apleistas namas stovi užrakintas.

1937–1938 m. kiemo rytinėje pusėje iškilo trijų aukštų su pusrūsiu modernistinis pastatas, skirtas archyvui. Statūs laiptai fasado šone veda prie įspūdingo portalo: durys kartu su laiptinės langu virš jų įrėmintos plonomis kolonėlėmis ir patalpintos stačiakampėje nišoje, kylančioje per du aukštus. Šiandien pamirštas, praeiviams nematomas namas, su savo (neabejotinai, funkcionalistiniu) plačiu langų ritmu, turėtų būti priskirtas "neatrasto modernizmo" kategorijai.

Po karo rūmai buvo perduoti Kauno universitetui, nuo 1950 m. – Kauno politechnikos institutui; iki 2016 m. čia buvo KTU Mechanikos fakultetas ir Transporto priemonių institutas. Kieme stovinčiose buvusiose tvirtovės arklidėse (vėliau – sandėlyje-garaže) irgi buvo įkurdintos katedros bei laboratorijos. Šiandien visa didžiulė valda apleista, pastatai parduodami.

Anądien, vaikštinėdama su fotoaparatu aplink rūmus, sutikau orios išvaizdos pusamžį žilagalvį vyrą, bandantį praverti pagrindines duris. Pasisakė atvažiavęs iš Vilniaus su reikalais ir norėjęs aplankyti savo fakultetą, kurį baigė prieš daugelį metų: "Štai, norėjome čia kurso susitikimą surengti, o dabar kaip?" Ką galėjau jam atsakyti?

Inžinierių valdybos rūmai

Kita Gedimino gatvės atkarpa, tarp Proviantskaja (dabar K.Donelaičio) gatvės ir Soboro (dabar Nepriklausomybės) aikštės, Kauno tvirtovės administraciniais pastatais buvo užstatyta metais anksčiau, 1890-aisiais. Trijų pastatų kompleksas į Kultūros vertybių registrą buvo įrašytas 2007 m. Tai – kampiniai trijų aukštų Inžinierių valdybos rūmai, apsupti grakštesniais dviaukščiais rūmeliais: iš vienos pusės stovi Inžinierijos karininkų gyvenamasis namas (Gedimino g. 41), iš kitos – Tvirtovės telegrafas (K. Donelaičio g. 25). Abu namas išbalinti, restauruoti, o pastarasis netgi neseniai paverstas prabangiais apartamentais. Tik tarp jų stovintys rūmai apleisti.

Komplekso architektūra ir statybos istorija panaši į kitų Kauno tvirtovės administracinių pastatų; 1889 m. pateiktas tipinis projektas greičiausiai taip pat atkeliavo iš Sankt Peterburgo. Įdomu, kad pagal jį visi pastatai turėjo būti dviaukščiai. Tačiau pastatyti Inžinierių valdybos rūmai tapo vieninteliu trijų aukštų Kauno tvirtovės pastatu. Jame įsikūrė visa tvirtovės statybos vadovybė, o Proviantskaja gatvė buvo pervadinta į Inžiniernaja (Inžinierių).

Pagrindinis rūmų fasadas atgręžtas į Gedimino gatvę; jis nesimetriškas: įėjimo portalas padarytas kampinėje dalyje, kiek išsikiša ir išryškintas rustika; įprasta rustika juosia ir visą pastatą. Originali durų kompozicija buvo sudarkyta, įrengiant šiuolaikinį stogelį. Viduje išliko medinis tambūras, durys, puošnūs paradiniai lieto ketaus laiptai su gausiai ornamentuotais atitvarais.

Kaunui tapus laikinąja sostine, rūmai dar kurį laiką priklausė kariuomenei: 1919 m. balandžio 1 d. čia buvo iškilmingai atidaryta Karo mokykla. Nuo 1925 m. tai – Lietuvos universiteto Antrieji rūmai, kuriuose įsikūrė Medicinos ir Technikos fakultetai; kieme, neišlikusiame vieno aukšto mūriniame pastate, buvo įrengtas zootomikumas. 1932 m. universitetas (jau Vytauto Didžiojo) pastatą perdavė Vidaus reikalų ministerijai, bet naudojosi juo iki 1939-ųjų.

Kaunui tapus laikinąja sostine, rūmai dar kurį laiką priklausė kariuomenei: 1919 m. balandžio 1 d. čia buvo iškilmingai atidaryta Karo mokykla.

Ant namo yra memorialinė lenta, skirta čia dirbusiam dviejų paskutinių Nepriklausomos Lietuvos vyriausybių Vidaus reikalų ministrui, brigados generolui, tautininkui Kazimierui Skučui. Buvęs Lietuvos karo atašė Tarybų Sąjungoje, Karo mokyklos viršininkas, Karininkų ramovės viršininkas iš ministro pareigų buvo atleistas 1940 m. naktį iš birželio 14-osios į 15-ąją, paklusus sovietų ultimatumo reikalavimui, kartu su Saugumo departamento direktoriumi Augustinu Povilaičiu, o kitą dieną, birželio 16-ąją, suimtas ir perduotas sovietų saugumui; sušaudytas Maskvoje 1941 m.

Šiandien Inžinierių valdybos rūmai vėl priklauso universitetui. 1999 m. čia buvo įkurtas KTU Humanitarinių mokslų fakultetas. Anot pirmojo fakulteto dekano, prof. Giedriaus Kuprevičiaus, anuomet "rūmai buvo labai apleisti, po koridorius lakstė žiurkės, dūlėjo kažkokie nenaudojami mechanizmai, buvo tamsu ir drėgna". Dekano kvietimu 2004 m. čia įsikūręs Roberto Schumanno centras ir Britų tarybos biblioteka. Roberto Schumanno fondo prezidentas Jeanas-Dominique‘as Giuliani padėjo rūmus atnaujinti, juose ne kartą lankėsi įvairių Europos šalių ambasadoriai. Nuo 2016 m. stovintis tuščias šiandien pastatas parduodamas.

Nutarimo projektams pritarta po pateikimo, toliau juos svarstys Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, ir vėliau parlamentas balsuos dėl nutarimų priėmimo.

Vienu projektu numatyta, kad trys Kauno universitetai būtų sujungiami į „plačios aprėpties Vytauto Didžiojo universitetą, vykdantį mokslinius tyrimus ir studijas humanitarinių, socialinių, fizinių, menų, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslų srityse“.

Šio susijungimo siekia patys universitetai. Projektą lydinčiame Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus Juozo Augučio rašte Seimo prašoma nutarimą priimti iki 2018 metų vasario mėnesio, o reorganizavimo sąlygų aprašą ir naują VDU statutą patvirtinti iki balandžio 15-osios, kad 2018 metais būtų galima vykdyti priėmimą į jau pertvarkytą aukštąją mokyklą.

Tuo tarpu kitam sprendimui, Lietuvos sporto universitetą reorganizuoti prijungiant prie LSMU, Sporto universiteto bendruomenė prieštarauja.

LSU Senato pirmininkas, buvęs universiteto rektorius Albertas Skurvydas laikosi pozicijos, kad Lietuvos sporto mokslas gali būti vystomas tik autonomiškame universitete, šį siekį esą palaiko LSU darbuotojai, Senatas ir Taryba, daugiau kaip 30 miestų ir rajonų savivaldybių, sporto šakų federacijų, Europos sporto universitetų bei įvairių sporto organizacijų vadovai bei kiti socialiniai partneriai.

Praėjusią savaitę, tarybai pareiškus nepasitikėjimą rektoriumi Aivaru Ratkevičiumi, jis atsistatydino iš pareigų.

Komentuodama situaciją, kai LSU bendruomenė priešinasi planui jungti šią aukštąją mokyklą su LSMU, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė yra sakiusi, kad Seimas gali nuspęsti aukštąsias mokyklas jungti ir be jų sutikimo.

Vyriausybėje lapkritį patvirtintas visų universitetų pertvarkos planas. Įgyvendinus Vyriausybės siūlomas valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemones, 14 valstybinių universitetų persitvarkytų į 9.

Antradienį per Vyriausybės pasitarimą aptarus ministerijos siūlymus dėl pertvarkos, ministrė žurnalistams sakė, kad, pavyzdžiui, visų Kauno universitetų sujungimas būtų vykdomas „tolimoje perspektyvoje“.

„Yra teiktas Vyriausybės siūlymas dėl akademinio pasaulio Kaune sujungimo į vieną universitetą. Jis galėtų tikrai vykti tolimoje perspektyvoje, suvokiant, kad tikrai yra ir demografiniai faktoriai, kurie veikia neišvengiamai, bet tokius žingsnius turime žengti tikrai nuosekliai. Todėl tas etapiškumas, kuris yra pasiūlytas, yra natūralus, jis yra aptartas su akademine bendruomene, ir, manau, turint viziją reikia žengti labai konkrečius žingsnius nuosekliai“, – aiškino ministrė.

Tai ji dėstė paklausta, kodėl praėjusią savaitę, penktadienį, Lietuvos universitetų rektorių konferencijai pristatytas scenarijus skiriasi nuo to, kas pristatyta ministrams antradienį.

„Siūlymai yra tokie, kokie buvo pristatyti ir Seimo nutarime: Vilniuje užtikrinti pedagogų rengimo centrą, taip pat Vilniaus universitetui ieškoti sinergijos su Mykolo Romerio universitetu rengiant viešojo saugumo specialistus, viešojo administravimo specialistus, taip pat ieškant sprendimų dėl Teisės fakultetų galimybės bendradarbiauti. Kaune irgi vykstant diskusijoms tarp pačių aukštųjų mokyklų yra teiktas siūlymas Vytauto Didžiojo universiteto jungtis kartu su Aleksandro Stulginskio universitetu bei Lietuvos edukologijos universitetu, taip pat yra teiktas siūlymas dėl Lietuvos sporto universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bendradarbiavimo. Ir taip pat svarstytos alternatyvos, kaip užtikrinti Klaipėdos mieste Klaipėdos universiteto tolesnį sėkmingą gyvenimą“, – apie antradienį Vyriausybės pasitarime pristatytą pertvarkos variantą kalbėjo ministrė.

Ji sakė, kad planas toliau bus derinamas su universitetų tarybomis ir sprendimą dėl jo Vyriausybė priims lapkričio 22 dieną.

Pagal planą, kurį praėjusią savaitę Lietuvos universitetų rektorių konferencijai pristatė švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas, siūloma sujungti visus universitetus Kaune, o Lietuvos edukologijos universitetą  (LEU) išdalyti Vilniaus universitetui ir Vytauto Didžiojo universitetams (VDU). Prie Vilniaus universiteto būtų jungiamas Mykolo Romerio universitetas bei Šiaulių universitetas. Taip pat Vilniuje būtų plėtojamas profilinis Gedimino technikos universitetas bei specializuotos menų mokyklos – Lietuvos muzikos ir teatro bei Dailės akademijos. Dėl Klaipėdos universiteto ateities svarstomi du alternatyvūs variantai: jis arba būtų reorganizuojamas prijungiant prie plačios aprėpties valstybinio universiteto universitetinio mokslo centro teisėmis, arba liktų autonomiškas ir būtų stiprinamas, išgryninant jo profilį.

Vyriausybės pasitarime antradienį taip pat dalyvavęs Rektorių konferencijos prezidentas, VDU rektorius Juozas Augutis BNS sakė, kad nuo penktadienio planas pakoreguotas gera kryptimi, nes bent jau šiame etape nebūtų sujungiami visi Kauno universitetai.

„Taip pat pakoreguotas planas dėl Lietuvos edukologijos universiteto – čia jau ne pačiam projekte, o premjero žodiniame pasiūlyme, kad vis dėlto skaidyti būtų sudėtinga ir reikėtų sujungti su VDU visą LEU in corpore, ir pagal poreikį pasidalyti resursus su VU, kadangi taip gerokai paprasčiau būtų“, – aiškino jis.

Pateikti planą, kaip turėtų būti įgyvendinamas Seimo nutarimas dėl universitetų optimizavimo, parlamentas Vyriausybę yra paprašęs iki gruodžio 1 dienos.

Prie Vilniaus universiteto (VU) būtų jungiamas Mykolo Romerio universitetas bei Šiaulių universitetas.

Dėl Klaipėdos universiteto ateities svarstomi du alternatyvūs variantai: jis arba būtų reorganizuojamas prijungiant prie plačios aprėpties valstybinio universiteto universitetinio mokslo centro teisėmis, arba liktų autonomiškas ir būtų stiprinamas, išgryninant jo profilį.

Tokį tolesnį universitetų tinklo reorganizavimo planą penktadienį Lietuvos rektorių konferencijai pristatė švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas, rodo BNS gauta pristatymo medžiaga.

„Rektoriams buvo pristatyti principiniai dalykai, iš kurių svarbiausi, kad formuojant kitų metų biudžetą išgryninama, kiek lėšų iš biudžeto galima sutelkti universitetų optimizavimui ir išgryninti siūlymai dėl aukštųjų mokyklų konkrečiuose miestuose“, – BNS apie planą sakė G. Viliūnas.

Vilniuje – VU, VGTU ir menų mokyklos

Pagal planą, Mykolo Romerio universitetas taptų VU padaliniu, veikiančiu viešojo saugumo ir viešojo valdymo kryptyse. Kad mokslo potencialas nebūtų išskaidytas per kelis miestus, dabartinis Kaune esantis Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultetas būtų perkeltas į Vilnių.

Lietuvos edukologijos universitetas būtų išdalytas VU ir VDU, Vilniaus universitetui siūloma steigti struktūrinį padalinį, veikiantį pedagogų rengimo kryptyje. LEU jau yra sutarusi dėl jungimosi su Kaune esančiu Vytauto Didžiojo universitetu, čia formuojant mokytojų rengimo centrą.

Pasak G. Viliūno, minėtas susitarimas neprieštarauja ŠMM planui. „Kai kur universitetai yra sutarę dėl jungimosi, LEU su VDU ir Stulginskio su VDU, šie dalykai telpa į planą, kai kur dar alternatyvos formuluojamos“, – apie pačių universitetų iniciatyvas sakė viceministras.

Šiaulių universitetas taptų VU padaliniu Šiauliuose, čia būtų steigiamas pedagogų rengimo centras.

Taip pat Vilniuje būtų plėtojamas profilinis Gedimino technikos universitetas bei specializuotos menų mokyklos – Lietuvos muzikos ir teatro bei Dailės akademijos.

Kaune – vienas plačios aprėpties universitetas

Kaune tinklo optimizavimo planas numato formuoti vieną plačios aprėpties universitetą, sujungiant Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sporto, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetus.

Siekiant išvengti dubliavimo miesto mastu, siūloma Vilniaus universitetui atsisakyti savo Kauno fakulteto, jį perduodant plačios aprėpties universitetui Kaune. Kaunui perduodant dalį LEU siūloma jungtiniame universitete įsteigti struktūrinį padalinį pedagogams rengti.

Klaipėdos universitetas arba taptų vieno iš plačiųjų universitetų padaliniu, arba liktų autonomiškas. Pastaruoju atveju Klaipėdos miesto savivaldybei siūloma pateikti Vyriausybei sutartį tarp savivaldybės, verslo ir universiteto dėl šios aukštosios mokyklos stiprinimo, numatant finansinius ir kitus įpareigojimus.

„Mūsų siūlymai krypsta į tai, kad šie universitetai (Šiaulių ir Klaipėdos) turėtų ieškoti sąjungininkų tarp stipresnių universitetų“, – apie planus dėl Šiaulių ir Klaipėdos sakė viceministras.

Iš pertvarkyti siūlomų universitetų Mykolo Romerio universitetas ir Lietuvos sporto universitetas yra pareiškę, kad nori likti savarankiškos aukštosios mokyklos.

Pertvarką skubina ir dėl ES lėšų

Būtinybę pertvarkyti universitetus ministerija grindžia ne tik mažėjančiu studentų skaičiumi ir augančiais kokybės reikalavimais, bet ir galimybe pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigais.

Kaip teigiama pristatyme, 2017 metų pabaiga – 2018 metų pradžia yra paskutinė galimybė pertvarkoms sutelkti šio finansinio laikotarpio ES struktūrinius fondus. Didžiąja dalimi pertvarkas ir planuojama finansuoti šiomis lėšomis.

Pagal planą, Vilniaus universiteto pertvarkai, prie jo prijungiant kelias aukštąsias mokyklas ir plečiant veiklą, iš šalies biudžeto tektų 6,5 mln. eurų, tuo metu 37,5 mln. eurų būtų paimta iš ES struktūrinių fondų 2014–2020 metų periodo ir bendrojo finansavimo lėšų.

VGTU bei aukštosioms menų mokykloms atitinkamai tektų 2,69 mln. eurų iš biudžeto ir 28,2 iš ES pinigų.

Pertvarka Kaune šalies biudžetui kainuotų 6,78 mln. eurų, dar 37,7 mln. eurų – iš europinių lėšų. Klaipėdos universitetui atitinkamai numatyta 0,9 mln.ir 2,9 mln. eurų.

Seimo pritarimas – universitetų skaičiui mažinti

Seimas yra patvirtinęs universitetų optimizavimo planą, pagal kurį valstybinių universitetų lieka mažiau nei pusė iš šiuo metu veikiančių 14. Pagal jį, Vilniuje ir Kaune gali būti po vieną klasikinį, plačios aprėpties tyrimų universitetą. Nurodyta, kad šiuose miestuose taip pat gali veikti profiliniai technologijos, sveikatos mokslų ir menų universitetai.

Siūloma išlaikyti Klaipėdoje ir Šiauliuose regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumu pasižyminčius universitetinio mokslo centrus, jie galėtų būti kitų universitetų padaliniai. Pagal nutarimą, švietimo ir ugdymo moksliniai tyrimai bei pedagogų rengimas turi būti sutelkti klasikiniuose universitetuose bei Šiaulių universitetiniame mokslo centre, išvengiant dubliavimo miesto, regiono ir šalies mastu.

Vyriausybei pasiūlyta iki šių metų gruodžio 1 dienos parengti plano įgyvendinimo priemones ir kitus teisės aktus.

Universitetai ministerijos planą vertina nevienareikšmiai

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pristatytą tolesnį universitetų tinklo reorganizavimo planą iki šiol pertvarkai skeptiškos aukštosios mokyklos sutinka nevienareikšmiai: dalis pertvarkai anksčiau prieštaravusių universitetų poziciją švelnina, kiti siūlomų pokyčių atžvilgiu išlieka kategoriškai kritiški.

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) nesutinka su planu jį padalinti tarp Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bei Vilniaus universiteto (VU) ir kartoja, kad nori jungtis tik su VDU. Mykolo Romerio universitetas (MRU) nepritaria scenarijui, pagal kurį jis būtų sujungtas su VU, ir kartoja, kad nori likti savarankiška aukštąja mokykla. Tuo metu Lietuvos sporto universitetas (LSU), anksčiau teigęs, kad prioritetas turėtų būti savarankiška sporto aukštoji mokykla, dabar palankiai atsiliepia apie galimybę veikti bendrame darinyje su visomis kitomis Kauno aukštosiomis mokyklomis.

Sporto universitetas - mažiau kritiškas

LSU rektorius Aivaras Ratkevičius BNS pirmadienį sakė, kad planą rektoriams praėjusią savaitę pristatęs švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas neatskleidė visų reformos detalių, o būtent nuo jų daug kas priklauso.

„Kadangi nežinome detalių: neaišku, koks bus to naujo universiteto, kuris bus įkuriamas Kaune, valdymo modelis, kaip jis funkcionuos, tai labai sunku komentuoti. Jeigu jis suteiks mums maksimaliai savarankiškumo vystyti veiklą sporto mokslo ir sveikatinimo srityje – taip, kaip mes norime, tai mes tiktai sveikiname tokią iniciatyvą, kad visi Kaune galėsime dirbti bendrai. Tai nėra blogai, jeigu bus atitinkamas valdymo modelis“, – sakė A. Ratkevičius.

Jo teigimu, gerokai blogiau LSU būtų blaškytis tarp kelių Kauno universitetų, kuriuos buvo numatyta palikti savarankiškus Seimo birželį patvirtintame plane.

„Birželio 29 dienos Seimo nutarime dar mažiau aiškumo buvo, ten buvo įvardyta, kad galimi Kaune trys universitetai: plačios aprėpties klasikinis, sveikatos mokslų ir technologinių mokslų, tai ten iš viso neaišku buvo, kur mes būtume. Neįmanoma būtų išskaidyti, nes pavyzdžiui pas mus sporto treneriai ar fizinio lavinimo mokytojai studijuoja ir edukologiją, ir sporto mokslą, tai kaip galima studijų vieną kursą organizuoti viename universitete, o kitą dalį – kitame (...). Dabartinis variantas mūsų atžvilgiu atrodytų šiek tiek palankesnis kelias, nes pas mums yra ir biomedicinos, ir socialinių mokslų dalykų. Jei būtų vienas universitetas, gal tas bendradarbiavimas atrodytų natūralesnis“, – svarstė rektorius.

Anot jo, bendradarbiavimas su kitais universitetais LSU galėtų pakylėti į aukštesnį lygį.

„Jeigu tas universitetas būtų racionalus, funkcionuotų taip, kad žmonės galėtų bendradarbiauti tarpusavyje, tai būtų visai neblogai, atsivertų naujos ateities galimybės, tai mes iš tikrųjų tokį vieną universitetą Kaune ir sveikintume. Savarankiškumas yra labai svarbus dalykas, mūsų universitetas daug metų egzistuoja kaip savarankiškas, turime gerai dirbančių ir socialinių mokslų, ir biomedicinos mokslų padalinių, bet galbūt tas naujas universitetas mums toliau leis veikti savarankiškai maksimaliai naudojant savivaldos principą. ir dar sustiprės galimybės kurti bendras jungtines stiprias studijų programas. Tai nėra visiškai nelogiškas pasiūlymas, bet viskas slypi detalėse“, – kalbėjo A.Ratkevičius.

MRU ir LEU toliau priešinasi

MRU Komunikacijos skyriaus vedėjas Vaidotas Norkus BNS patvirtino, kad universitetas nekeičia savo pozicijos likti savarankiška aukštąja mokykla.

Spalio pradžioje universitetas informavo ministeriją apie apsisprendimą įgyvendinti savarankiškos aukštosios mokyklos koncepciją.

„Artimiausioje perspektyvoje universitetą matome kaip savarankišką aukštąją mokyklą, kuri toliau augina ir stiprina savo dėstytojų ir mokslininkų potencialą, užtikrina aukštą studijų ir mokslo kokybę, kelia Lietuvos aukštojo mokslo vertę“, – sakoma BNS perduotame MRU rektoriaus Algirdo Monkevičiaus komentare.

LEU aiškina, kad turėtų jungtis su VDU.

„Po dvejus metus trukusio intensyvaus darbo Lietuvos edukologijos ir Vytauto Didžiojo universitetų tarybos priėmė sprendimą dėl bendros jungties. O rugsėjo 28 dieną surengtoje Seimo Švietimo ir mokslo komiteto spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo komiteto pirmininkas akademikas Eugenijus Jovaiša, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, viceministras Giedrius Viliūnas, LEU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis ir VDU rektorius akademikas Juozas Augutis, buvo informuota, kad susitarta dėl LEU ir VDU jungties steigiant VDU Švietimo akademiją Kaune. Ministrė taip pat išsakė pritarimą VDU ir LEU jungčiai (...). Laikydamiesi priimto susitarimo ir turėdami Švietimo ir mokslo ministerijos palaikymą, universitetai nekeičia savo pozicijos“, – teigia LEU studijų prorektorė Vilija Salienė. Jos komentarą BNS perdavė LEU Tarptautinių ryšių ir ryšių su visuomene skyrius.

Klaipėdos universitetas mato vieną alternatyvą

Pagal ministerijos pristatytą projektą, dėl Klaipėdos universiteto (KU) ateities svarstomi du alternatyvūs variantai: jis arba būtų reorganizuojamas prijungiant prie plačios aprėpties valstybinio universiteto universitetinio mokslo centro teisėmis, arba liktų autonomiškas ir būtų stiprinamas, išgryninant jo profilį.

Paties universitetas pirmadienį išplatintame pranešime sakoma, kad KU pasiūlyta vystymo alternatyva yra rimtas postūmis derantis dėl universiteto ateities.

„Tai yra kryptingos universiteto vadovų veiklos rezultatas, rūpinantis savarankiško KU raida, stiprinant ryšius su Vakarų Lietuvos regiono savivaldybėmis ir verslu. Šiuo metu ypač svarbu, kad akademinė bendruomenė susitelktų reorganizuojant universitetą, išgryninant jo profilį ir stiprybes, įrodant, kad universitetas gali keistis, yra modernus ir atviras naujovėms“, – teigia universitetas.

Pagal planą, kurį švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas penktadienį pristatė Lietuvos rektorių konferencijai, siūloma sujungti visus universitetus Kaune, o Lietuvos edukologijos universitetą išdalyti Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetams. Prie Vilniaus universiteto būtų jungiamas Mykolo Romerio universitetas bei Šiaulių universitetas. Dėl Klaipėdos universiteto ateities, kaip minėta, svarstomi du alternatyvūs variantai.

Pateikti planą, kaip turėtų būti įgyvendinamas Seimo nutarimas dėl universitetų optimizavimo, parlamentas Vyriausybę yra paprašęs iki gruodžio 1 dienos.

Pastaruoju metu Kauno miesto savivaldybė įgyvendina daug įvairių projektų bei iniciatyvų. Tačiau ši programa, kuomet savo pajėgas ugdyti gabius vaikus sutelkia savivalda ir aukštosios mokyklos, yra unikali ne tik šalies, bet ir visos Europos mastu (panašių programų populiarumu pasaulyje pirmauja Izraelis, jas yra susikūrę ir kai kurių kitų Azijos valstybių bei JAV universitetai).

Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Balčiūnas teigia, kad su vietos bendrojo lavinimo mokyklų vadovais ir universitetų atstovais jau ilgą laiką ieškota galimybių, kaip gabius vaikus įtraukti į jų talentus puoselėjančią veiklą. Tačiau šių diskusijų rezultatas paveikė tik pavienes mokyklas – jos tapo profilinėmis vieno ar kito universiteto gimnazijomis. Dalį mokyklų vadovų bendruomenės tokia situacija tenkino, tačiau nuošalėje paliko daugelį gabių vaikų, besimokančių kitose mokyklose.

„Kai pernai pradėjau vadovauti darbo grupei, turėjusiai atsakyti į klausimą, kaip šią problemą spręsti, buvo nutarta sukurti vieningą, tęstinę,  tarpdisciplininę itin gabių vaikų ugdymo programą. Be abejo, suvokėme, kad tai bus iššūkis ir mokykloms, turėsiančioms tokius vaikus atrinkti, ir universitetų bendruomenėms, priimančioms nepilnamečius „studentus“, ir pačiam savivaldybės Švietimo skyriui“, - dėsto G. Balčiūnas.

Pasak jo, buvo planų į programą įtraukti visų klasių mokinius, tačiau tokiai imčiai nebuvo  finansinių galimybių. Todėl pasirinkti tam tikri  tarpiniai Lietuvos švietimo sistemos, „taškai“,  t. y. pernykštės antrosios, penktosios ir devintosios klasės. Tačiau planuojama, kad šiems vaikams einant pirmyn, kartu bus plečiama ir programos imtis.

Pretenduoti į dalyvavimą programoje galėjo tiek valstybinės ugdymo įstaigos,  kurių steigėjas yra Kauno miesto savivaldybė, tiek ir privačios.

Pašnekovas neslepia, kad buvo itin nerimaujama dėl pačios dalyvių atrankos procedūros. Mat didžioji dauguma tėvų paprastai labai jautriai reaguoja į savo vaiko vertinimo rezultatus. „Diskutavome su universitetų psichologijos specialistais,  kurie ir pasiūlė kaip vertinimo instrumentą naudoti Wechslerio trumpąją intelekto skalę (WASI), kuri nustatant vaikų pažintinius gebėjimus yra dažniausiai taikoma visoje Europoje. Šio testo skalę sudaro keturios dedamosios, iš kurių vėliau išvedamas bendras verbalinių ir neverbalinių gebėjimų IQ.

Kadangi pagal nustatytą kvotą priimti visų norinčiųjų buvo neįmanoma, brūkšnys nubrėžtas ties 120 IQ riba. Tačiau į programą patekusių trečiokų jis yra gerokai aukštesnis ir viršija 140 balų.

Šiais mokslo metams programai įgyvendinti Kauno miesto savivaldybė yra paskyrusi 65 tūkst. Eur. Strateginiame savivaldybės plane šiam tikslui per trejus metus numatyta skirti 198 tūkst. Eur.

Kalbinta vieno į programą įsijungusiųjų - Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) - Studijų skyriaus vedėja doc. dr. Rita Pupalienė pasakoja, kad šio universiteto dėstytojams kartu su bendrojo lavinimo mokyklų vadovais bei pedagogais iš tiesų teko gerokai pasukti galvas, norint vaikams pasiūlyti tai, kas įmanoma geriausio.

„Nutarėme, kad trečiokus turėtų itin sudominti ASU Meždioklėtyros laboratorija, kurioje vaikai mokysis pažinti paukščius ir gyvūnus. Taip pat arbaretumas. Šeštokai gamtos pažinimo temą plėtos, bandydami atsakyti į klausimą: „Kas miške yra barsuko draugai?“ Kitaip tariant, bus sudarinėjama gamtoje neišvengiama maisto grandinė, plečiamos vaikų jau turimos  biologijos žinios. Dešimtokams, siekdami fundamentinių mokslų ir praktikos integralumo, siūlysime matematiškai apskaičiuoti medienos tūrius. Iš tiesų mediena yra tokia medžiaga, kurios tūrį nustatyti nėra labai paprasta. Bendrojo lavinimo mokyklos nėra įsirengusios tokių modernių laboratorijų ir sukaupusios tokių turtingų kolekcijų, kokias turi ASU. Tad nėra abejonės, jog vaikai pas mus pamatys ir sužinos daug naujų įdomių dalykų. Ir vienerių mokslo metų tam tikrai nepakaks“, - pastebi ASU Studijų skyriaus vadovė.  Pasak jos, džiugina ir faktas, kad universiteto lektoriai mielai sutiko padirbėti su aukštajai mokyklai neįprasta moksleivių auditorija.

Į pirmąjį užsiėmimą ASU Miško biologijos ir miškininkystės institute dukrą Radvilę, Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos trečiaklasę, atlydėjusi kaunietė Jolita Kriščiūnienė pripažįsta, kad ją savivaldybės ir universitetų iniciatyva ugdyti gabius vaikus ir stebina, ir džiugina. „Manau, kad šiuo metu tikrai ne visos šeimos turi galimybę lavinti savo atžalas taip, kaip norėtų, nes tai yra brangu. O šiuo atveju tėvams užsiėmimai nieko nekainuoja. Ir tai puiku. Be abejo, darbo dieną rasti laiko atvežti vaiką į universitetą nėra visiškai paprasta, tačiau mintis, kad jis turi galimybę praplėsti savo žinių ratą, tėvų rūpesčius tikrai atperka“, - teigia J. Kriščiūnienė.