Anot bendrovės, jungtiniais traukinių ir specialių autobusų reisais bus galima vykti tarp sostinės ir Palangos, Nidos, Preilos, Pervalkos bei Juodkrantės. Keliaujantys į Palangą iš traukinio į specialų autobusą persės Kretingos geležinkelio stotyje, į Neringos miestelius – Klaipėdos geležinkelio stotyje.

Nurodoma, kad bilietų kainos šiemet išliks tokios pačios, kaip ir pernai – tęstinio maršruto standartiniai antros klasės bilietas iki Palangos kainuos 27,2 euro, iki Nidos – 28,3 euro.

Visą vasarą „Pajūrio ekspreso“ traukiniai iš Vilniaus išvyks penktadienių popietėmis ir šeštadienių rytais. Kelionės atgal bus vykdomos sekmadieniais:

Remiantis „LTG Link“ duomenimis, kasmet šiuo maršrutu pasinaudoja apie 5 tūkst. keleivių. Skaičiuojama, kad vien pernai jungtiniais traukinių ir autobusų reisais keliavę žmonės sutaupė apie 115 tonų CO2.

„LTG Link“ nuotr.

Nuo praėjusių metų gruodžio startavęs traukinys iš Vilniaus į Rygą nuo šių metų balandžio 1 dienos stos ne tik Šiauliuose, bet ir Jonavoje bei Kėdainiuose.

Pasak įmonės „LTG Link“ komunikacijos partnerės Olgos Malaškevičienės, sėkmingai užbaigus geležinkelio ruožo Gaižiūnai–Kaišiadorys rekonstrukciją, atsirado galimybė pakeisti maršruto tvarkaraštį ir, nekeičiant kelionės trukmės, pridėti du papildomus sustojimus.

Galimybe vykti į kelionę pasinaudojo daugelis šalies gyventojų, tačiau klaipėdiečiams taip keliauti nėra itin patogu, kadangi persėdimo laukti tenka kitame mieste.

Kaip teigė O. Malaškevičienė, naujas maršrutas iš Klaipėdos į Rygą nėra planuojamas, bet po geležinkelio remonto darbų bus derinami išvykimo ir atvykimo laikai, kad klaipėdiečiams būtų patogiau keliauti.

„Artimiausiu metu toks maršrutas neplanuojamas, tačiau stengiamės, kad būtų suderintas persėdimas keleiviams iš Klaipėdos Šiauliuose, tiek vykstant į Rygą, tiek grįžtant. Tikimės, kad pasibaigus laikiniems eismo ribojimams, tai pavyks padaryti dar šių metų pabaigoje“, – teigė O. Malaškevičienė.

Bendrovė „Ltg Link“ skelbė, kad nuo gruodžio pabaigos kursuojantis traukinys Vilnius–Ryga nuo balandžio 1 dienos stos dvejose stotyse Jonavoje ir Kėdainiuose. Pasak bendrovės atstovų, kelionės trukmė dėl šių sustojimų nepailgės – traukinys esą galės važiuoti greičiau rekonstravus geležinkelio ruožą Gaižiūnai–Kaišiadorys. Keleiviai jau gali įsigyti bilietus ir pats išbandyti šį maršrutą.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius ir jo kolega Viktoras Fiodoravas džiaugėsi, jog dėl sustojimų Jonavoje ir Kėdainiuose pavyko susitarti su „LTG Link“ atstovais. Pasak jų, tai skatins regionų ekonomiką, žmonėms bus patogiau keliauti. Tiesa, kol kas papildomi traukinio sustojimai maršrute Vilnius – Ryga yra bandomieji. Iki metų pabaigos bus stebimi keleivių srautai. Jei bus didelis susidomėjimas, sustojimai taps nuolatiniais. Tad keliautoji raginami pasinaudoti proga ir traukiniu iš regionų nuvykti ne tik į Lietuvos sostinę, bet ir pasidaryti kelionę į Rygą.

„Šie sustojimai gerina tiesioginį susisiekimą su regionais, nes po pandemijos buvo sumažinta autobusų maršrutų, tad susisiekimas traukiniais tampa ypač aktualus. Paleidus traukinį Vilnius – Ryga, kilo žmonių pasipiktinimas, kad traukinys pravažiuoja pro kitų miestų centrus, tačiau nestoja. Matėme, kad poreikis keliauti yra, todėl džiugu, jog pavyko su „LTG Link“ susitarti“, – kalbėjo Ekonomikos komiteto narys V. Fiodorovas.

Kazys Starkevičius (dešinėje) ir Viktoras Fiodoravas (kairėje)

Jis jau įsigijo ir bilietus. Dviejų asmenų savaitgalio kelionė Kėdainiai-Ryga-Kėdainiai kainavo apie 100 eurų. „Pasirinkome kelionę su viena nakvyne Rygoje. Tai bus toks maršruto išbandymas. Kartu tai bus ir maršruto populiarinimas, kad kuo daugiau keleivių juo keliautų“, – pridūrė V. Fiodorovas.

Į Šiaulių traukinių stotį didžioji dalis keleivių atvyko miesto autobusais, tačiau nė vienas iš jų nepasinaudojo naujuoju jungtiniu bilietu, nors ir tikino apie jį girdėję.

„Gal ir patogiau, nes būna, kad kartais žmogus nežino, kur tą bilietuką nusipirkti arba nėra kur nusipirkti“, – sakė moteris.

„Žinoma, kad patogiau iš karto viską nusipirkti“, – tvirtino kita pašnekovė.

„Labai patogu, kad nereikėtų kiekvieną kartą ieškoti. Įeini, parodai, kad turi tokį ar kitokį bilietą. Labai patogu. Ypač, senyvam žmogui, kuris nelabai susigaudo. Nuperki jam bilietą ir jis pasinaudoja ta proga“, – aiškino gatvėje užkalbinta praeivė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Jungtinis traukinio ir viešojo transporto bilietas prieš dvejus metus pradėjo veikti Vilniuje, pernai Klaipėdoje ir visai neseniai Šiauliuose. Tai reiškia, kad pirkdamas traukinio bilietą keleivis iškart gali įsigyti miesto autobuso bilietą, kuris galioja valandą iki traukinio atvykimo arba valandą jau atvykus į kitą miestą.  

„Traukiniai nėra konkurentas kitoms transporto rūšims. Yra ir turi būti konkurentas asmeniniams, taršiems automobiliams, dėl to skatiname žmones persėsti iš traukinio į viešąjį transportą“, – aiškino „LTG Link“ laikinasis vadovas Gediminas Šečkus.

„Perkant traukinio bilietą kaip papildomą paslaugą, galima pasirinkti ir miesto bilietą, ir jį nusipirkti nepermokant pas vairuotoją. Galioja visos žmogui priklausančios lengvatos“, – kalbėjo „Busturas“ plėtros ir marketingo vadovė Raimonda Pelutienė.

Per pirmąją savaitę jungtinį traukinio ir autobuso bilietą Šiauliuose įsigijo kelios dešimtys keleivių, o per visą laiką Lietuvoje – kur kas daugiau. Naujos bilieto rūšies populiarumas auga.

„Jungtiniais bilietais kol kas pasinaudojo virš 63 tūkstančių žmonių. Skaičiai yra neblogi. Žmonės jį renkasi, daugiausiai keliaujantys tarp Vilniaus ir Kauno, atkeliaujantys iš Kauno į Vilnių“, – pasakojo G. Šečkus.

Anot miesto vežėjų, bilietas skatina ne tik tvarumą, bet ir padeda sutaupyti. Pavyzdžiui, elektroninis autobuso bilietas Šiauliuose be nuolaidos dabar kainuoja 64 centus, perkant iš vairuotojo – 36 centais brangiau.

„Atvažiavusieji iš kito miesto arba žmonės, kurie neturi mūsų elektroninio bilieto kortelės, nenori diegtis programėlės, gali tai padaryti paprastu būdu – pirkdami junginį traukinio ir miesto bilietą“, – kalbėjo R. Pelutienė. 

Pirmasis reisas startuos gruodžio 27 d., tiesioginiai traukiniai kursuos kasdien – bendrovė iš Vilniaus kvies išvykti rytais, o iš Rygos – kiekvienos dienos popietėmis. Bilietus į pirmuosius traukinių reisus galima įsigyti nuo gruodžio 18 d., 13.30 val. Numatoma, kad įprastai kelionė traukiniu tarp dviejų sostinių truks apie 4.15 val., rašoma LTG pranešime.

Traukinys iš Vilniaus išvyks kiekvieną dieną 6.30 val., iš Kaišiadorių – 7.14 val., iš Šiaulių – 8.51 val., iš Joniškio – 9.30 val. Į Jelgavą traukinys atvyks 10. 06 val., o į Rygos centrinę stotį – 10.43 val. Iš Rygos į Vilnių traukinys kiekvieną dieną išvyks 15.28 val., iš Jelgavos – 16.08 val. Šis traukinys Šiaulius pasieks 17.21 val. , o Vilnių – 19.51 val.

Naujame tvarkaraštyje numatytas ir patogus persėdimas į tarptautiniu maršrutu kursuojantį traukinį iš maršrutu Kaunas–Vilnius vykstančio traukinio. Šis persėdimas suplanuotas Kaišiadorių geležinkelio stotyje. Vietinių kelionių Latvijoje paslaugos maršruto atkarpa Jelgava–Ryga nebus teikiamos. „Eurail“ kelionių paso turėtojai taip pat galės keliauti tarp Lietuvos ir Latvijos.

„Pirmasis reisas – gruodžio 27 d., todėl šiandien prekybą į pirmąsias žiemiškas keliones į Latviją. Jau įgyvendinome svarbiausius paruošiamuosius darbus ir gavome būtinus leidimus, todėl galime pasidalinti svarbiausiomis būsimų kelionių detalėmis. Šis maršrutas bus patogus visiems žmonėms, įskaitant turinčius individualių poreikių. Kelionė neprailgs – numatyta jos trukmė bus konkurencinga palyginti su automobiliais, tačiau vietoje varginančio vairavimo bus galima kelionės laiką prasmingai skirti sau, o keleivių laukiantis patogumas ir tvarumas – toks, koks būdingas tik traukiniams“, – pranešime teigė „LTG Link“ vadovo pareigas laikinai einantis Gediminas Šečkus.

„Planuojame, kad gruodžio pab. startuosianti kelionė traukiniu Vilnius-Ryga truks apie 4:15 val. Rail Baltica tą pačią kelionę turi sutrumpinti iki 1:54 val.“, – sekmadienį savo „Facebook“ paskyroje rašė ministras.

Maršrutas Vilnius-Klaipėda privalo būti greitesnis

Vertindamas šio maršruto trukmę, ministras pažymi, kad kelionė traukiniu Vilnius-Klaipėda taip pat turi būti greitesnė.

„Turime pasiekti, kad kelionės traukiniu Vilnius-Klaipėda trukmė būtų ne ilgesnė, nei Vilnius-Ryga“, – rašė jis, akcentuodamas, kad pirmieji žingsniai tam jau yra padaryti.

„Nauja europinė greitoji geležinkelio jungtis su Klaipėda pripažinta visai Europai svarbiu projektu (beliko sulaukti tik Europos Parlamento patvirtinimo). Judant toliau jau artimiausiais metais Lietuvai reikės pasirinkti, kur ši naujoji vėžė bus tiesiama“, – teigė M. Skuodis.

Susisiekimo ministras nurodė, kad variantų, kur galėtų būti tiesiama naujoji vėžė yra ne vienas. Tačiau, anot jo, svarbiausias rodiklis, lemiantis pasirinkimą, turi būti kelionės greitis.

„1,5 val. tebūnie ambicija, bet iki 2 val. – būtinybė“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad „Lietuvos geležinkelių“ grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ jau šią žiemą planuoja keleiviams pasiūlyti naują tarptautinę tvaraus susisiekimo geležinkeliu jungtį su Latvija. Dėl šio keleivinio traukinio maršruto atidarymo sutarus visų trijų Baltijos šalių transporto ministrams ir premjerams, tikimasi, kad pirmasis traukinys iš Vilniaus į Rygą galės išvykti jau šių metų gruodžio 27 d.

Tarptautine jungtimi traukiniai kursuos tiesioginiu maršrutu Vilnius–Kaišiadorys–Šiauliai–Joniškis–Jelgava–Ryga.

Bendrovė šiuo metu atlieka paruošiamuosius naujo maršruto darbus. Jau pasirašytas susitarimas su Latvijos infrastruktūros valdytoju dėl šios šalies infrastruktūros naudojimo.

„Iš tikrųjų ypač tokiu oru kaip šiandien, kai nesinori vairuoti, yra puiki galimybė saugiai pasiekti Varšuvą“, – kalbėjo keleivė Violeta.

Iš Vilniaus per Kauną į Varšuvą ir Krokuvą paleistas pirmasis toks jungtinis traukinys. Į vieną traukinį telpa 130 žmonių.

„Pati geriausia žinia ta, kad sulaukė didžiulio dėmesio. Praktiškai bilietai išparduoti iki Naujųjų metų. Iš viso iki šios dienos parduota daugiau nei 1000 bilietų“, – sakė „LTG Link“ vadovas Linas Baužys.

Kelionė traukiniu išeina perpus pigiau nei lėktuvu. Maršrutas Vilnius–Varšuva atsieina – 25 Eur, Vilnius–Krokuva – 30 Eur. Bet kelionės trukmė – ilgesnė nei automobiliu, kuriuo vykstant nuo Vilniaus iki Varšuvos būtų 6 val.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Bendra kelionė, jeigu iš Vilniaus į Varšuvą, traukiniu truktų 9 val.“, – sakė L. Baužys.

O nuo Varšuvos iki Krokuvos traukiniu – dar 3,5 val. kelio. Viso – 12,5 val. – traukinyje, t. y. 3,5 val. ilgiau nei važiuoti automobiliu.

„Kelionėje laiką galima leisti su knyga, žiūrint filmą, o kartais – tiesiog žvalgantis pro langą, nes vis tiek vaizdai keičiasi“, – sakė naujojo maršruto keleivė Erika.

Reikės ir persėdimo. Mockavos stotyje keleiviai persės į lenkišką traukinį.

„Persėdimas, aišku, keistas dalykas. Nes pardavinėti reisą Vilnius–Varšuva, ale tiesiogiai, tai tas pats, kas skristi į Niujorką per Helsinkį, tai irgi yra persėdimas. Galima sakyti: „O, turime reisą „Vilnius–Niujorkas“, – svarstė keleivis Orijus.

Iš Vilniaus traukinys išvyks kasdien po vidurdienio – 12.10 val., iš Kauno – 13.20 val. Į Varšuvą vietos laiku traukinys atvyks 20.13 val., į Krokuvą – prieš vidurnaktį (23.39 val.).

Bendra kelionė, jeigu iš Vilniaus į Varšuvą, traukiniu truktų 9 val.

„Taip jau sutapo, kad šiandien mano gimtadienis, tai pagalvojome, kad tuo pačiu išbandysime ir naują maršrutą. Ir Varšuvoje atšvęsime mano gimtadienį“, – sakė kalbintas keleivis Gediminas.

Iš Krokuvos į Vilnių traukinys kiekvieną dieną išvyks 4.01 val. ryto. Iš Varšuvos – 7.35 val. Šis traukinys Kauną pasieks 16.25 val. Lietuvos laiku, o Vilnių – 17.34 val.

„Nėra tokio laiko, kuris būtų patogus visiems. Pavyzdžiui, jei važiuotum visą naktį, nesmagu apsnūdusiam, pavargusiam persėsti, vėl žmonės skųstųsi“, – teigė keleivis Orijus.

„LTG Link“ vadovas sako, paskutinį kartą traukinys iš Vilniaus į Varšuvą važiavo prieš devynerius metus.

„Kelionė trukdavo irgi ne trumpiau. Buvo žymiai senesni sovietiniai traukiniai“, – kalbėjo L. Baužys.

Greitesnis ir be persėdimo bus tada, kai bus „Rail Baltica“ .

„Labai viliuosi, kad infrastruktūros statytojai mums, kaip vežėjams, tą galimybę suteiks 2025–2026 m.“, – komentavo L. Baužys.

Abiejų šalių traukiniuose yra tualetai ir elektros lizdai. Lietuvos teritorijoje – nemokamas belaidis ryšys. Keleiviams siūloma įsigyti užkandžių ir gėrimų.

„Mes daug ką galime rasti gal kažkur pigiau, bet turime galvoti ir apie pačią gamtą ir apie socialinę atsakomybę. Ir mūsų šūkis – „Kam važiuoti, jeigu galima keliauti“, – tokia pakilia gaida baigė pokalbį „LTG Link“ vadovas.

Siekiant įgyvendinti tvaresnius sprendimus, dalis traukiniuose naudojamų dekoracijų bus naudojamos antrą kartą.

„Praėjusiais metais traukiniai susilaukė išskirtinio dėmesio, todėl ir šiemet tęsiame šią iniciatyvą. Tokie projektai ne tik atneša džiaugsmo nuolat traukiniais keliaujantiems žmonėms, bet ir paskatina juos išbandyti įprastai nuosavu transportu besinaudojančius žmones. Norime, kad šventinė nuotaika vykstančius tarp didžiųjų šalies miestų lydėtų visos kelionės metu nuo pat įlipimo į traukinį, o ši patirtis paskatintų po šalį judėti su mumis dažniau“, – teigia „LTG Link“ verslo vystymo ir rinkodaros vadovė Dovilė Aleksandravičienė.

Praėjusiais metais kalėdiniais traukiniais vyko apie 32 tūkst. žmonių. Iš jų beveik 6 tūkst. gyventojų paskatino iškeisti nuosavas transporto priemones į keliones traukiniais. Šiemet nelikus su COVID-19 pandemija susijusių ribojimų tikimasi pritraukti dar daugiau keleivių.

„Kurdami šių metų traukinių dekoracijas siekėme išlaikyti ir sustiprinti praėjusiais metais keleivių dėmesį prikausčiusią šventinių traukinių dvasią. Senovinių traukinių įkvėpti raštai ir apšvietimas, sendaikčių krautuvėlėse ar kino studijose atrasti daiktai – tikiuosi, kad visa tai keleiviams leis pasinerti į malonius prisiminimus ir kartu šiemet sukurti naujus. Projektui reikalingas detales renkamės sąmoningai ir siekdami tvaresnių sprendimų, todėl dalis jų galėjo būti panaudotos ir antrą kartą. Į ir iš Klaipėdos kursuosiantis traukinys išsiskirs tęsiamu praėjusių metų konceptu, o Kauno kryptimi kursuojantis – bus šviesesnis ir turėtų pritraukti mažųjų keleivių dėmesį“, – teigia šventinę pasaką traukiniuose antrą kartą sukūręs M. Petruškevičius.

„LTG Link“ nuotr.

Keleivių patogumui šiemet internetu arba mobiliąja programėle bilietus įsigyjantys keleiviai sistemoje galės matyti, kuriais maršrutų Vilnius–Kaunas ir Vilnius–Klaipėda reisais kursuos šventiniai traukiniai bei kurie vagonai bus papuošti – jie bus pažymėti specialia kalėdinio traukinio ir eglutės ikonėle. Į Klaipėdą vykstančiame traukinyje bus papuoštas antras traukinio sąstato vagonas, o į Kauną vykstančiame traukinyje bus papuošti visi trys vagonai.

Šiemet maršrutu Vilnius–Kaunas šventiniai traukiniai įprastai kursuos kasdien šešis kartus per dieną, t. y. tris kartus pirmyn ir tris kartus atgal. Į ir iš Klaipėdos kalėdinis traukinys taip pat kiekvieną dieną vyks du kartus per dieną, t. y. vieną kartą papuoštu traukiniu bus galima vykti pirmyn, ir vieną – atgal.

Siekiant sudaryti sąlygas bilietus įsigyti kuo patogiau, juos į pageidaujamus reisus galima įsigyti iki traukinio išvykimo likus 30 dienų. Į populiariausius reisus bilietai dažnai būna išpirkti dar prieš keletą dienų, o į šventinius traukinius, ypač savaitgaliais, – ir prieš savaitę, todėl bendrovė kviečia keliones planuoti iš anksto.

Daugiau informacijos apie šventinius traukinius bei jų tvarkaraštį informacija pateikiama bendrovės puslapyje www.LTGLink.lt.

Vieno populiariausių maršrutų Vilnius–Jonava–Šiauliai–Klaipėda traukinių reisai nuo šiol išdėstyti tolygiau.

Pirmadieniais ir ketvirtadieniais grįžta ankstyvi rytiniai traukinių reisai.

Klaipėda–Šilutė maršrutu kasdien kursuos daugiau traukinių, o vasaros sezono metu atsiras papildomi reisai dienos bei vakaro metu.

Taip pat rytinis maršruto Šilutė–Klaipėda reisas, atsižvelgiant į keleivių prašymus, yra ankstinamas, o grįžimas po 17 val. – vėlinamas.

Iš Klaipėdos į Šilutę traukinys pajudės 8.30 val., 12.30 val., 17.30 val. Kelionės trukmė – valanda laiko.

Iš Šilutės į Klaipėdą traukiniai kursuos 6.15 val., 9.50 val., 13.50 val. ir 19.10 val.

Į Vilnių iš Klaipėdos traukiniai važiuos nuo 5.25 val. ryto. Kitas reisas – 6.30 val. Dar du reisai vyks dienos metu – 11 val. ir 12.50 val. Vakarop į Vilnių traukinys pajuda 16.57 val. ir 18 val.

Tarp Vilniaus ir Kauno bei Vilniaus ir Klaipėdos kursuoja kalėdiškai papuošti traukiniai.

Keliaujantieji į Klaipėdą ar Šiaulius bei atgal turėtų rinktis antros klasės vietas antrajame traukinio vagone.

Traukiniai kursuoja kiekvieną dieną iki 2022 m. sausio 2 d.

Vyriausybė trečiadienį atšaukė reikalavimą turėti galimybių pasą keliaujantiems viešuoju tarpmiestiniu transportu.

Visgi bendrovė „LTG Link“ atkreipia dėmesį, kad dėl atšaukto reikalavimo traukiniuose galios griežtesni saugumo reikalavimai: keleiviai ir toliau turės dėvėti kaukes.

„Visos COVID-19 pandemijos metu užtikriname saugias keliones traukiniais, o praėjusių metų pavasarį, per patį piką, buvome vienintelis vežėjas, vykdęs tarpmiestinį susisiekimą. Be išlygų laikomės Vyriausybės nutarimų ir sutelkiame komandą jų įgyvendinimui. Dėsime visas pastangas, kad keleiviams ir toliau užtikrintume saugias ir sklandžias keliones“, – pranešime cituojamas „LTG Link“ vadovas Linas Baužys.

„LTG Link“ – „Lietuvos geležinkelių“ grupės dalis, nuo 2019 m. rugsėjo veikianti kaip atskira bendrovė, kurios pagrindinė veikla – keleivių vežimas traukiniais Lietuvoje ir užsienyje.