„Savivaldybė dirba. Yra dalykų, kurie priklauso ne tik nuo savivaldybės pastangų, bet nuo centrinės valdžios taip pat. Labiausiai akis bado kelių būklė. Buvo pateikti konkretūs pavyzdžiai, ganėtinai sunku suprasti, kokiu pagrindu Lietuvos automobilių kelių direkcija asfaltuoja tam tikrus kelius ir kodėl vieni keliai asfaltuojami anksčiau kitų, nors atrodo pravažumo, apkrovimo rodikliai yra mažesni“, – trečiadienį Širvintose žurnalistams kalbėjo G. Nausėda.

Šalies vadovas pabrėžė įsitikinęs, kad decentralizacija ir tam tikrų funkcijų atidavimas savivaldybėms yra tikslingas. Jis tikino norįs, kad Seime būtų kaip galima greičiau svarstoma Prezidentūros iniciatyva savivaldybėms perduoti rajoninių kelių kontrolę.

„Mums svarbiausia buvo tai, kad dar kartą įsitikinome, jog tam tikra decentralizacija ir funkcijų atidavimas savivaldybėms yra tikslingas, nes tokie dalykai kaip autobusų stotelių planavimas, perėjų, šaligatvių planavimas, užtrunka, merės (Ž. Pinskuvienės – ELTA) žodžiais kartais iki 3–4 metų“, – tikino prezidentas.

„Tai nesuprantama, neracionalu ir turbūt, kad tikrai šių miesto teritorijoje esančių kelių atsakomybės ir disponavimo teisės perdavimas savivaldybėms, atitinkamai perduodant ir reikalingus finansinius išteklius, būtų tikrai problemos sprendimas. Tuo tikslu esame parengę įstatymų paketą ir norėtume, kad jis būtų apsvarstytas kaip galima greičiau“, – akcentavo jis.

Prezidento patarėjas Jarekas Niewierowiczius anksčiau sakė, kad G. Nausėda ketina inicijuoti pokyčius kelių sektoriuje ir pasiūlyti laipsniškai iki 2027 m. rajoninius kelius perduoti savivaldybėms. Pasak jo, taip pat būtų reikalingas ir didesnis finansavimas šiam sektoriui.

J. Niewierowiczius sakė, kad Prezidentūra taip pat siūlo įgalinti Lietuvos automobilių kelių direkciją (LAKD) laisviau organizuotis finansavimą. Galiausiai, Prezidentūros atstovas įvardijo ir trečią siūlymą, kurio dėka finansų srautai iš visų kelių sektoriaus rinkliavų keliautų į LAKD.

Kelių sektoriui šių metų valstybės biudžete skirti 872 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 583 mln. eurai, iš laikinojo solidarumo įnašo – 130,5 mln. eurų. Dar beveik 159 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos.

„Po gausesnio lietaus patvinstantis kelio ruožas po Avižienių viaduku kelia rimtas problemas ne tik aplinkinių Vilniaus rajonų gyventojams, bet ir į miestą atvykstantiems svečiams.(...) Tai – pirmasis žingsnis link problemos sprendimo“, – išplatintame pranešime cituojamas LAKD Projektų valdymo grupės vadovas Gediminas Katinas.

Projektavimo darbų metu planuojama įvertinti lietaus nuvedimo nuo kelio variantus, išskirtinį dėmesį skiriant probleminės vietos po Avižienių viaduku analizei.

Pasak LAKD, projektuotojai šios problemos sprendimui turės pritaikyti ekonomiškai naudingiausią variantą, kuriame turėtų būti numatyti pėsčiųjų, dviračių takai, apšvietimas, įvertintas aplinkosauginių priemonių poreikis.

Šiuos darbus atliks viešojo konkurso būdu išrinkta projektavimo bendrovė „TEC Infrastructure“, darbų vertė – 430 tūkst. eurų be PVM, darbų įgyvendinimo terminas – 18 mėnesių, nurodoma pranešime.

Valstybinių kelių priežiūrą vykdančiai bendrovei „Kelių priežiūra“ LAKD pavedė stebėti situaciją ties Avižienių viaduku ir, esant poreikiui, šalinti perteklines vandens sankaupas.

LAKD taip pat kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę, kad ji įvertintų po didesnio lietaus apsemiamo viaduko galimas priežastis.

„Kelių direkcijos ekspertai šalies tiltų bei viadukų būklės apžiūras ir tyrimus vykdo nuolatos. Šiuo metu Lietuvoje yra 109 blogos būklės tiltai, kuriuos būtina tvarkyti, todėl didelį dėmesį skyrėme ir skirsime jiems. Šiems metams rengiamės atsakingai ir per juos Lietuvoje planuojame tvarkyti per 30 tiltų ir viadukų. Tiltų remontas vyks didelio intensyvumo keliuose, pvz. Vilnius–Kaunas–Klaipėda kelyje baigsime Kleboniškio tilto rekonstrukciją, pradėsime statyti laikiną tiltą per Kruną. Netrūks dėmesio ir mažesnio eismo intensyvumo keliuose esantiems tiltams – jie yra labai svarbūs vietinių gyventojų kasdienėms kelionėms, – sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Tiltų remontas vyks didelio intensyvumo keliuose, pvz. Vilnius–Kaunas–Klaipėda kelyje baigsime Kleboniškio tilto rekonstrukciją, pradėsime statyti laikiną tiltą per Kruną.

 

Jau artėjantį pavasarį bus pradėti tilto per Šuniją rekonstravimo darbai. Dėl blogos būklės šiuo tiltu iki šiol buvo ribojamas eismas, ne kartą organizuoti viešojo pirkimo konkursai baigdavosi be rezultatų. Kad tilto būklė neblogėtų ir juo būtų galima naudotis, iki kol buvo atrinktas rangovas, tilto priežiūra ir tvarkymas buvo suintensyvinti. Pasirašius rangos darbų sutartį ir pradėjus rekonstravimo darbus, bus sutvarkytos tilto atramos, įrengiama nauja tilto perdanga, kelkraščiai, o saugiam pėsčiųjų ir dviratininkų eismui užtikrinti bus įrengtas šalitiltis, kuriuo judėti bus patogu ir negalią turintiems žmonėms. Tilto per Šuniją rekonstravimo darbų rangovas –  UAB „Gatas“. Sutarties vertė – apie 3 mln. Eur su PVM.

Vykdant tilto per Šuniją atnaujinimo darbus planuojama sutvarkyti ir beveik 3 km ilgio atkarpą, kuri ribojasi su suplanuotu rekonstruoti tiltu. Šiuo metu atliekami minimos atkarpos projektavimo darbai.

Kovo mėn. Kelių direkcija suplanavo pradėti ir tilto per Barupę rekonstrukcijos darbus. Šis tiltas buvo pastatytas 1958 metais, projektas parengtas vadovaujantis tuometiniais reikalavimais, kurie jau seniai neatitinka šiuo metu galiojančių saugumo standartų – todėl tvarkyti tiltą – būtina. Tilto rekonstrukcijos metu bus įrengta nauja statinio perdanga, atramos, sutvarkytos tilto prieigos. Tiltą už  1,7 mln. Eur su PVM rekonstruos UAB „HISK“.

Kauno rajone esančio tilto per Gynią rekonstravimo darbai taip pat bus pradėti šių metų pavasarį. Dabartinė tilto būklė prasta, dangoje susiformavę plyšiai, šalitilčių kraštai aptrupėję, todėl rekonstruojant tiltą bus sutvarkyti tilto poliai-kolonos, įrengta nauja perdanga, paklota nauja asfalto danga, sumontuoti nauji turėklai. Rangos darbų sutartis, kurios vertė – 1,9 mln. Eur su PVM, pasirašyta su UAB „Tiltuva“.

Kelių direkcija nurodo, jog šiais metais bus aktyviai tęsiami pernai pradėti tiltų ir viadukų tvarkymo darbai. Iki pavasario vidurio planuojama užbaigti tilto per Nemunėlį, esančio Rokiškio rajone, rekonstrukciją. Liepos mėnesį planuojama baigti  šalia Kauno esančio tilto per Šešuvą kairės pusės tvarkymo darbus.

2024 metais Lietuvoje suplanuota tęsti Trakų viaduko kapitalinį remontą, kelio Šiauliai–Palanga viaduko per geležinkelį ir Marvelės sankryžos viaduko remontus.

Per praėjusius metus Lietuvos automobilių kelių direkcijos iniciatyva šalia valstybinės reikšmės kelių buvo sutvarkyta 18 itin prastos būklės tiltų ir viadukų.

Pirmadienio 16 val. duomenimis, sudėtingiausios eismo sąlygos šiuo metu yra Utenos ir Vilniaus rajonuose, čia krašto keliai vietomis išlieka provėžoti, slidūs.

Kitur pagrindiniai keliai daugiausia sausi, vietomis drėgni. Mažesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių ruožai didžiojoje šalies dalyje padengti prispausto arba suvažinėto sniego sluoksniu, daug kur – iki 10 centimetrų.

Šiaurės ir rytų Lietuvoje šiuo metu vietomis silpnai sninga, kitur šalyje – be žymesnių kritulių. Oro temperatūra siekia nuo 4 iki 6 laipsnių šalčio, pajūryje – iki 3 laipsnių šalčio.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, naktį kai kur silpnai pasnigs. Vėjas pūs šiaurės vakarų, vakarų, 3–8 m/s, o rytiniuose rajonuose – iki 11 m/s. Žemiausia oro temperatūra sieks nuo 6 iki 11 laipsnių šalčio, vietomis bus iki 14 laipsnių šalčio.

„Pagal dabartinį planą iki metų galo paskelbsime konkursą įgriuvusio tilto rekonstrukcijai“, – ketvirtadienį Seimo Darbo partijos frakcijoje teigė Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo patarėjas Remigijus Lipkevičius.

Šiemet sausio 31-ąją įgriuvus tilto konstrukcijai eismas juo buvo uždarytas, o ekspertams nustačius, jog statinio vidurinės sijos yra tinkamos naudoti, juo leista važiuoti iki 5,5 tonos sveriančiam transportui. Įrengus gabaritinius vartus, paklojus naują asfalto sluoksnį bei atitvarus pėstiesiems birželio 16-ąją eismas tiltu atnaujintas.

Kelių direkcija anksčiau skelbė, kad kitais metais turėtų prasidėti tilto remontas, iki lapkričio tikimasi parengti darbų projektą.

Darbams – dvi sutartys

Tilto gatvės rekonstrukcija buvo suplanuota dviem atskiromis rangos sutartimis.

Lietuvos automobilių kelių direkcija skelbė du konkursus – vienas buvo skirtas daliai šios gatvės, kuri yra arčiau miesto. Kitas konkursas buvo skirtas tai gatvės daliai, kuri kyla į kalną, Kalniškės piliakalnio link.

„Arčiau miesto esanti dalis faktiškai baigta. Darbus vykdė įmonė „Kavesta“. O sutartį, skirtą kitai gatvės daliai, Kelių direkcija nutraukė. Konkursą buvo laimėjusi ta pati įmonė „Kavesta“, – paaiškino Klaipėdos rajono savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Vytautas Valantinas.

Pernai gruodį Specialiųjų tyrimų tarnyba pareiškė įtarimus įmonės „Kavesta“ direktoriui Dionizui Liatukui. Verslininkas įkliuvo kartu su kitų įmonių vadovais, kurie įtariami apmokėję Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ėjusio Virgilijaus Pozingio namo statybų išlaidas.

Kelių direkcija su įmone „Kavesta“ rangos sutartį nutraukė, nes bendrovė penkis mėnesius vėlavo atlikti darbus.

Eismo neuždarys

Vis dėlto minėtos bendrovės technika į Gargždus žada grįžti kitą savaitę.

Įmonė turės užbaigti projektą ir pakloti 300 metrų ilgio asfalto dangos ruožą.

„Kavestos“ atstovai rajono savivaldybei pažadėjo, kad asfaltą paklos per dieną.

„Nebent kažkas atsitiktų. Antroje kitos savaitės pusėje žada atlikti viską. Aišku, dar priklausys, kokie orai bus“, – teigė savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas V. Valantinas.

Tikinama, kad darbus Tilto gatvėje iki tilto per Miniją rangovai planuoja baigti per balandį. Eismas tik viena puse nuo Vėžaičių į Gargždus bus organizuojamas keletą dienų kitą savaitę, kol vyks asfaltavimo darbai.

Kelių direkcija turi skelbti naują konkursą.

Šiuo metu eismas gatve jau leidžiamas abiem kryptimis. Pranešama, kad gatvėje eismas nebus ribojamas ir per Velykas.

Vėliau, po asfaltavimo darbų, kelias uždaromas nebus, kol Lietuvos automobilių kelių direkcija neras naujo rangovo likusiai kelio daliai nuo tilto iki piliakalnio.

Autobusai į Vėžaičius, kol eismas vyks abiem pusėmis, stos ir stotelėje Gargždų miesto centre.

Taigi eismas vyks įprastai, gyventojai nepatogumų patirs vos porą dienų kitą savaitę.

„Paklojus baigiamąjį sluoksnį dar liks horizontaliojo žymėjimo darbai, kelio ženklų sustatymas“, – sakė V. Valantinas.

Skelbs naują konkursą

Tačiau kyla klausimų dėl likusios šios gatvės dalies rekonstrukcijos.

„Kelių direkcija turi skelbti naują konkursą. Kaip paaiškėjo, teks keisti projektinius sprendinius. Neaišku, kada įvyks konkursas“, – kalbėjo V. Valantinas.

Jis paaiškino, kad projektuotojai veikiausiai neįvertino reljefo ir grunto sąlygų.

„Ten pelkynas. Pradėjus darbus išaiškėjo, kad geologijos požiūriu ten nėra taip gerai, kaip įsivaizdavo projektuotojai. Suprantu, kodėl Kelių direkcija negalėjo su tuo rangovu sutarti, kad jis už tą pačią kainą papildomai padarytų tiek darbų. Sutartis nutraukta. Keliu eismas gali vykti, tik nebaigtas pėsčiųjų ir dviračių takas“, – paaiškino V. Valantinas.

Kelių direkcija planuoja, kad po rangos konkursų darbai Tilto gatvėje prasidėtų šių metų birželį, o baigtųsi 2024 m. pirmą pusmetį.

Planuojama, kad eismas bus uždarytas taip pat ir vasario 25 d., ir vasario 26 d. naktimis, kol bus pašalinti įvykio padariniai.

Padarinius planuojama pašalinti per kelias naktis. Šis laikas pasirinktas atsižvelgiant į mažiausio eismo intensyvumo srautus.

Dienomis eismas šalia esančiais dviem tiltais (pietiniu ir naujai pastatytu magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 99,03 iki 100,47 km) vyks.

Akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) gavo leidimą iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos leisti rangovui tęsti tilto demontavimo darbus.

Padarinių šalinimo metu eismas bus kreipiamas apylankomis:

važiuojantiems Vilnius–Klaipėda kryptimi, eismas kreipiamas per Jonavos g., Salako g., Nuokalnės g., Varnių g., Neries krant., Baltų pr., Rasytės g. ir Jotvingių g. (paliekant galimybę rinktis Žemaičių plentą);

važiuojantiems Klaipėda–Vilnius kryptimi, eismas kreipiamas per Panerių g., Varnių g., Nuokalnės g., Eigulių g. ir Jonavos g.

Kelių direkcija rangovui yra nurodžiusi stebėti situaciją ir atsiradus menkiausiems įtarimams dėl eismo saugos užtikrinimo, operatyviai informuoti Kelių direkciją ir imtis veiksmų riboti eismą. Už darbų organizavimą, padarinių pašalinimą, eismo saugą vykdomame objekte atsakingas rangovas.

Kelių direkcija dėkoja eismo dalyviams už kantrybę ir supratimą bei atsiprašo už laikinus nepatogumus.

Vasario 14 d. rangovui vykdant magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 99,03 iki 100,47 km esančio A. Meškinio tilto per Nerį demontavimo darbus, tilto konstrukcija nugriuvo. Eismas dėl įvykio Panerių g. uždarytas.

Meškinio tilto per Nerį (viduriniojo tilto) rekonstrukcijos ties Kaunu darbai pradėti dar praėjusiais metais. Pagal sutartį darbai turėjo būti baigti iki 2024 m. pabaigos. Šios sutarties darbų vertė – 68,37 mln. eurų su PVM.

Skaičiuojama, kad šiuo kelio ruožu, į kurį patenka ir minėtas tiltas, nuo Biruliškių sankryžos iki „Via Baltica“ kai kuriomis dienomis automobilių srautas siekia iki 78 tūkst. automobilių.

„Kiek aš žinau, rangovas artimiausiu metu pradeda gavęs reikiamus leidimus tos sijos demontavimą ir jo metu atitinkamai ribos eismą tam tikrose juostose abiejuose tiltuose“, – pirmadienį LRT radijui sakė LAKD vadvas Remigijus Lipkevičius.

Demontuojama tilto konstrukcija įgriuvo vasario 14-osios vakare. Anot R. Lipkevičiaus, ji per savaitgalį stabilizuota, kad nekeltų pavojaus eismo saugumui per šalia esančius šiaurinį ir pietinį tiltus.

„Per savaitgalį yra stabilizuotos tos kolonos grunto pagalba. Visų tų priemonių imamasi tam, kad apsaugotume vairuotojus. (...) Kiek yra man žinoma, pasvirusi sija per savaitgalį, nors ir buvo pakankamai didelis vėjas, nėra pajudėjusi ir tas džiugina, žmonės budi 24 valandas per parą, stebi ir jeigu kažkas būtų netikėto, imtųsi nedelsiant priemonių, kad ta situacija būtų suvaldyta“, – kalbėjo R. Likevičius.

Tilto griovimo darbus atliekančios bendrovės „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius sako, kad pasvirusios konstrukcijos demontavimas prasidės gavus leidimus.

LNK reportažas:

„Pirmiausiai reikia gauti leidimus. Šiuo metu vežamas gruntas, formuojamas pylimas po konstrukcija, tiek iš tilto galo, kur bus galima pastatyti griovimo techniką ir mes ten suformavę aikštelę, padengę gelžbetonio plokštėmis statysime ilgastrėlę techniką, kad iš galo būtų galima mažais gabaliukais karpyti tą konstrukciją“, – LRT radijui pirmadienį sakė A. Rusevičius.

Per savaitgalį yra stabilizuotos tos kolonos grunto pagalba. Visų tų priemonių imamasi tam, kad apsaugotume vairuotojus.

A. Meškinio tiltas per Nerį Kaune iš dviejų tiltų pertvarkomas į trijų dalių: pernai pavasarį atidarytas naujas – šiaurinis tiltas, vidurinis bus nugriautas ir jo vietoje statomas naujas, o pietinis bus iš esmės rekonstruojamas.

LAKD vadovo teigimu, speciali komisija aiškinasi vidurinio tilto konstrukcijos griuvimo priežastis – jų R. Lipkevičius nekomentuoja, kol nebus išvadų.

„Vadovaus tai komisijai Statybų inspekcija ir aš manau, kad sužinosime realias priežastis, dėl ko taip atsitiko. Yra įvairių idėjų, tačiau kol nėra parengtos išvados, nenorėčiau apie tai kalbėti“, – teigė R. Lipkevičius.

Darbus sustabdžiusios Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovė Jolanta Bielskienė sako, kad tilto griovimo vietoje iš karto po incidento buvo užfiksuota daug pažeidimų, dėl to darbai buvo sustabdyti.

„Daug pažeidimų, daug pavojų žmonėms, todėl sustabdėme visus darbus. Tarkime, avarijos likvidavimo darbai buvo vykdomi neparengus griovimo darbų plano, nebuvo atlikti nugriuvusio tilto dalį laikančių atraminių konstrukcijų patvarumo ir stiprumo skaičiavimai. (...) Pavojingiems darbams vadovauja nustatyta tvarka neatestuotas darbų vadovas, kuris patikrinimo metu negalėjo pateikti jokių darbuotojų saugą ir sveikatą užtikrinančių sprendimų, pavojinga zona nebuvo aptverta“, – LRT radijui sakė J. Bielskienė.

„Šiandien turbūt darbo inspekcijos specialistai spręs toliau, ar bus galima toliau vykdyti tuos darbus“, – teigė J. Bielskienė.

„Noriu paneigti viešumoje pasirodžiusią Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovo Remigijaus Lipkevičiaus nuomonę, kad tilto rekonstrukcija užtruko dėl bendrovės ESO kaltės“, – penktadienį išplatintame pranešime sakė ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas.

Kelių direkcijos generalinis direktorius R. Lipkevičius ketvirtadienį Seimo socialdemokratų frakcijoje teigė, kad Vilainių  tilto rekonstrukcijos darbai pernai esą strigo dėl ESO delsimo sutvarkyti kabelį.  

„Balandį (2022 metų – BNS) paaiškėjo, kad yra ESO kabeliai, prašyta ESO tuos kabelius pašalinti, nes mūsų rangovas neturi teisės lįsti prie to turto. ESO savo procedūras vykdo tris mėnesius, sugaištas laikas iki liepos, kai buvo galima vykdyti darbus“, – aiškino R. Lipkevičius.   

Šią atsakomybę turėjo LAKD pasirinktas rangovas. ESO visus savo veiksmus atliko per 7 darbo dienas.

Pasak P. Kalmanto, tiek projektuotojas, tiek rangovas buvo pasirinktas Kelių direkcijos, todėl ESO niekaip negalėjo turėti įtakos projektavimo bei rangos darbams.

„Šią atsakomybę turėjo LAKD pasirinktas rangovas. ESO visus savo veiksmus atliko per 7 darbo dienas“, - teigia ESO.

Pasak ESO, tilto rekonstrukcijos rangovė HISK dėl elektros tinklų ir įrenginių perkėlimo sąlygų į ESO kreipėsi 2021 metų pabaigoje, o 2022-ųjų sausio pradžioje ESO išdavė technines sąlygas, pagal kurias galutinį projektą HISK projektuotoja „InerPro“ pateikė gegužę ir ESO jį iš karto suderino.

Tačiau tik po dviejų mėnesių – liepos 14-ąją LAKD kreipėsi dėl trišalės sutarties tarp HISK, elektros montavimo įmonės „Indastrus“ bei ESO pasirašymo – ji buvo pasirašyta tą pačią dieną.

Vienas iš trijų Kėdainiuose esančių tiltų per Nevėžį – pernai pradėtas rekonstruoti J. Basanavičiaus gatvėje esantis Vilainių tiltas –  R. Lipkevičiaus teigimu, turėtų būti sutvarkytas iki birželio ar dar anksčiau.

Labai prastos būklės tilto per Nevėžį kapitalinė rekonstrukcija pradėta 2022 metų pavasarį. HISK tuomet įsipareigojo tiltą atnaujinti už 2,12 mln. eurų.

Į Kėdainius iki šiol buvo galima patekti trimis tiltais: Vilainių, praėjusią savaitę įgriuvusiu tiltu Tilto gatvėje, kelyje Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai, todėl eismas dabar vyksta tiltu, esančiu kelyje Jonava–Šeduva. 

„Tyrimo metu, be kita ko, turi būti įvertintos įvykį lėmusios aplinkybės, neapsiribojant finansavimo trūkumu ir sunkiasvorių transporto priemonių judėjimu tiltu“, – teigiama ministro pavedime.

Tiltas įgriuvo sausio 31-osios ryte, LAKD atstovai anksčiau sakė, kad tilto sija galėjo būti pažeista dėl juo važiavusio sunkiasvorio transporto, viršijus leistiną masę.

Direkcija taip pat turės pateikti tyrimo rezultatus ir išvadas, įvertinti 2020-ųjų gruodį sudarytos LAKD ir Kėdainių rajono savivaldybės sutarties, pagal kurią rengiamas tilto rekonstrukcijos projektas, vykdymą.

Ministerija taip pat iki penktadienio prašo pateikti tilto projektavimo ir rangos darbų grafiką, siekiant kuo greitesnio jo  rekonstravimo.

LAKD Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktorius Aivaras Vilkelis praėjusią savaitę sakė, kad tilto rekonstrukcijos spartinimas priklausys nuo projektuotojų.

Įgriuvęs tiltas buvo įtrauktas į prastos būklės statinių sąrašą.