Nepartrenkė tik per plauką

Kelių eismo taisyklės (KET) numato, kad, artėjant specialiajai transporto priemonei įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, pėstieji neturi pradėti eiti per važiuojamąją dalį, o esantys važiuojamojoje dalyje privalo nedelsdami iš jos pasitraukti.

Šis reikalavimas galioja neatsižvelgiant į tai, kad eiti per gatvę leidžia šviesoforo signalas. Jeigu asmuo žengia į važiuojamąją kelio dalį artėjant automobiliui įjungtais specialiaisiais garso signalais, tai laikytina KET pažeidimu.

Tačiau viena klaipėdietė, Herkaus Manto gatvėje laukusi žalio šviesoforo signalo ir pamačiusi atskubantį greitosios pagalbos automobilį, to nepaisė ir vis tiek skubėjo pėsčiųjų perėja. Moters tik per plauką nepartrenkė medikų automobilis.

Dažniausiai viršija greitį

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Maslauskienė teigė, kad įprastai pagalbon skubantys ugniagesiai viršija leistiną greitį.

„Atkreiptinas dėmesys, kad automobiliai, važiuojantys įjungtais specialiaisiais signalais, skuba į įvykio vietas, tokiais atvejais dažnai šie automobiliai viršija nustatytą leidžiamą greitį, kai kurie iš jų yra sunkiasvoriai, todėl sustabdyti tokį automobilį ar pakreipti jo judėjimo trajektoriją gali būti sunku ar net neįmanoma. Todėl asmuo, nepraleidęs specialiosios transporto priemonės įjungtais švyturėliais, gali neišvengti susidūrimo su ta transporto priemone“, – kalbėjo A. Maslauskienė.

Aurelija Maslauskienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Susiduria su kliūtimis

Anot A. Maslauskienės, ugniagesiai gelbėtojai iš tarnybos vietos išvyksta iškart gavę pranešimą apie nelaimę.

Dažnai jiems tenka susidurti su kliūtimis kelyje: eismu piko metu, garsiai muzikos besiklausančiais ir sirenų negirdinčiais vairuotojais bei tuo, kad ne visi vairuotojai žino, kaip laikytis KET.

„Nelaimės metu brangi kiekviena sekundė, ugniagesių tikslas – kuo greičiau atvykti ir suteikti reikiamą pagalbą. Būtina suprasti, kad kiekviena kliūtis ir laiko gaišimas kam nors gali kainuoti gyvybę. Tam, kad pagalbos sulauktume laiku, itin svarbu nesudaryti kliūčių kelyje skubančioms specialiosioms tarnyboms“, – sakė pašnekovė.

Būtina suprasti, kad kiekviena kliūtis ir laiko gaišimas kam nors gali kainuoti gyvybę.

Bauda – iki 140 eurų

Vairuotojams už KET reikalavimo nepaisymą gali grėsti atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 417 straipsnio 6 dalį, o pėstiesiems – pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį.

Pagal ANK 417 straipsnio 6 dalį vairuotojams gresia bauda nuo 90 iki 140  eurų, o pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį šis nusižengimas užtraukia baudą nuo 10 iki 12 eurų.

„Pareigūnai akcentuoja, kad eismo dalyviai kelyje nuolat turėtų būti atidūs, rūpintis savo ir aplink esančiųjų saugumu, netrukdyti į pagalbą skubančioms tarnybos pagal galiojančias KET. Mėlyni ir raudoni švyturėliai ir specialieji garso signalai gali būti naudojami tik tada, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant įtariamus padariusius teisės pažeidimą asmenis, eskortuojant ir lydint Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme nurodytus saugomus asmenis“, – priminė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė.

Nežiūri: į įvykio vietą skubančių ugniagesių darbą kartais sutrukdo pėstieji. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Eidami kalba telefonu

Taip pat neretai pastebima, kad pėstieji nesižvalgo eidami per perėją ar kita važiuojamąja dalimi, negana to, eidami dar ir kalba telefonu.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnų teigimu, KET mokėti privalo kiekvienas eismo dalyvis, o pėsčiasis yra toks pat viešojo eismo dalyvis kaip ir transporto priemonių, motociklų ar dviračių vairuotojai.

„Prieš įžengdami į važiuojamąją kelio dalį, pėstieji privalo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, taip pat turi vengti bet kokių veiksmų (naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir panašiai), kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo bei trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu. Einant tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privaloma turėti atšvaitą, šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę“, – priminė A. Kažukauskienė.

Žuvo viena pėsčioji

Anot A. Kažukauskienės, 2023 m. Klaipėdoje buvo registruota 50 įskaitinių eismo įvykių, per kuriuos nukentėjo pėstieji, o viena pėsčioji žuvo, 52 pėstieji buvo sužaloti.

„Moters gyvybę nusinešusi avarija įvyko pernai spalį Klaipėdoje, Taikos prospekte, kai automobilis partrenkė ir mirtinai sužalojo į pėsčiųjų perėją galbūt degant raudonam šviesoforo signalui įžengusią moterį. Nuo 2024 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. uostamiestyje jau registruoti 6 įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose buvo sužaloti 6 pėstieji“, – sakė pašnekovė.

Pareigūnai nuolat fiksuoja įvairius eismo dalyvių daromus KET pažeidimus, taiko už tai atsakomybę, rengia įvairias prevencines priemones.

Ypač daug dėmesio skiriama vaikams, pasakojama, kaip saugiai elgtis kelyje. Tėvams taip pat rekomenduojama nuolat kalbėti su savo atžalomis, priminti jiems KET ir kodėl būtina jų laikytis.

Pasiteisinimas – su karo tėvynėje aidu

Kaip jau rašyta, Panemunės tiltas buvo apgadintas spalio 18-osios vakare – apie 22.30 val. Vos užvažiavusi ant jo nuo Šančių pusės visureigiu „Land Rover Range Rover Sport“, minėta Ukrainos pilietė nulėkė nuo važiuojamosios kelio dalies, kliudė keturis betoninius stulpelius, nušlavė dėžę su smėliu, trenkėsi į metalinius atitvarus bei troleibusų kontaktinio tinklo stulpą ir pakibo ant vieno rato ties pačia tilto atbraila.

Netrukus paaiškėjo ir, kas jai pakišo pagalvę, išgelbėjusią nuo nugarmėjimo į Nemuną. Pirmuoju bandymu į policijos alkoholio matuoklį visureigio vairuotoja pripūtė 1,85 promiles alkoholio. O po penkiolikos minučių – jau 2 promiles. Šių didėjimas reiškė, kad alkoholis buvo vartotas ne per seniausiai.

Būtent taip, iškviesta apklausai į policiją, buvo linkusi teigti ir įtariamoji, vairavus transporto priemonę, būdama girtesnė negu 1,5 prom. alkoholio. Ji pasakojo, kad padarė inkriminuojamą nusikaltimą po to, kai tą spalio 18-osios vakarą – apie 20 val., būdama namuose, sulaukė taip pat Lietuvoje besiglaudžiančių savo tautiečių skambučio ir sužinojo, kad žuvo Ukrainoje su okupantais kovęsis jos draugas. Šios netikėtos žinios sukeltą skausmą ji nusprendė malšinti alkoholiu. 0,33 l talpos brendžio butelį nusipirko vadinamajame mažajame A. Juozapavičiaus prospekto „Šile“. Ir išgėrė jo turinį viena – įsėdus į visureigį, pasistatytą prie šios parduotuvės. Kadangi po to jautėsi gerai, nusprendė grįžti į namus Vaidoto gatvėje, nors ir suprato, kad daro nusikaltimą. O visureigio ant Panemunės tilto, t. y. sėkmingai įveikus beveik du trečdalius A. Juozapavičiaus prospekto, ji nesuvaldė todėl, kad tuo metu lijo ir dėl šlapios kelio dangos automobilį sumėtė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Liudytojų pasakojimas šokiravo

Tai, kad alkoholis galimai vartotas prieš pat eismo įvykį, patvirtino ir sudaužytame visureigyje rastas įkaltis – tuščias minėtos talpos brendžio butelis.

Tačiau automobilio, prieš kurį Katerynos Y. „Land Rover“ įsuko į A. Juozapavičiaus prospektą iš aikštelės ties minėtu „Šiliuku“, ekipažas linkęs dėti kiek kitokius akcentus, kodėl visureigis patyrė avariją. Minėta liudytojų pora pasakojo, kad jų automobiliui susilyginus su visureigiu, šio vairuotoja demonstratyviai ėmė „spausti gazą“, norėdama įrodyti, kad jos transporto priemonė – pranašesnė. Ir po mesto iššūkio pabandyti su ja palenktyniauti nurūko Panemunės tilto link labai dideliu greičiu. Beje, pati visureigio vairuotoja savo pasakojime apie avarijos aplinkybes apie tuo metu išvystytą greitį užsiminti nelinkusi.

Minėto jos šou pagrindinėje Šančių gatvėje liudytojai teigia visureigio vairuotojos provokacijai nepasidavę. O po kurio laiko privažiavę Panemunės tiltą, pirmiausiai pamatė dūmus, o šiems išsisklaidžius – ir sudaužytą bei vos per plauką Nemune neatsidūrusį tą patį visureigį.

Netrukus pastarojo vairuotoja buvo išvežta greitosios medikų į Kauno klinikas, nes išsiskleidusi oro pagalvė sužalojo jai veidą. Tačiau ilgai minėtoje gydymo įstaigoje Kateryna Y. neužsibuvo, nes rimtesnių sužalojimų nepatyrė.

Nepaisant to, jos nusisamdytas advokatas dar bandė savo ginamosios pabuvojimą Klinikose išnaudoti. Jis pareikalavo, kad ikiteisminis tyrimas nebūtų baigtas, kol Klinikos neatsiųs Katerynos Y. kraujo tyrimo rezultatų. O gal ten alkoholio kraujyje rasta mažiau ir šis kiekis jau nenumato baudžiamosios atsakomybės?

Iš Klinikų gautas atsakymas, kad šios pacientės kraujyje aptiktos 1,87 promilės alkoholio, Katerynos Y. nuo baudžiamosios atsakomybės neišgelbėjo.

Teks susipažinti su Lietuvos įstatymais

Už transporto priemonės vairavimą, esant girtesniam negu 1,5 promilės alkoholio, Lietuvos įstatymai grasina bauda arba areštu, arba net laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pagal maksimalią bausmę tai laikoma nesunkiu nusikaltimu.

Beje, Ukrainoje, kaip Rusijoje ir Baltarusijoje, mūsų teisėsaugininkų duomenimis, už vairavimą neblaiviam numatyta tik administracinė atsakomybė. Lietuvoje baudžiamoji atsakomybė už vairavimą, esant girtesniam negu 1,5 promilės alkoholio, taip pat įsigaliojo tik prieš puspenktų metų – nuo 2019-ųjų balandžio 1-osios.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavusios prokurorės pareiškime Kauno apylinkės teismui baigti Katerynos Y. bylą baudžiamuoju įsakymu, atsižvelgus į tai, kad ji pripažįsta savo kaltę ir gailisi, be to, yra neteista, siūloma skirti šiai nuo karo tėvynėje su dviem vaikais pabėgusiai ukrainietei švelniausią bausmę – baudą ir beveik minimalų – 2550 eurų šios dydį. Tačiau dėl jau minėto prisipažinimo ir šią baudą dar siūloma mažinti trečdaliu, dėl ko galutinis siūlomos bausmės dydis – 1700 eurų bauda.

Kartu su šia bauda siūloma ir dvejiems metams atimti iš Katerynos Y. teisę vairuoti (grėsė tokios teisės praradimas nuo vienerių iki penkerių metų) bei konfiskuoti nusikaltimo įrankiu tapusį „Land Rover“. Tiksliau – tai, kas iš jo liko.

Kateryna Y. su siūloma bausme sutiko, nes, priešingu atveju, bylos nebūtų galima baigti baudžiamuoju įsakymu.

Kauno apylinkės teismas turi priimti sprendimą per septynias dienas nuo bylos gavimo. Ir Katerynos Y. atsakomybės klausimas bus sprendžiamas, jai nedalyvaujant. Tačiau po teismo, kuris dar gali padidinti arba sumažinti prokurorės siūlomą bausmę, sprendimo kaltinamoji turi teisę sutikti su jai skirta bausme arba nesutikti. Pastaruoju atveju jau būtų rengiamas bylos nagrinėjimo posėdis, kuriame ji dalyvauti privalėtų. Tokiam apsisprendimui yra skirta jau keturiolika dienų.

Svarbiausi klausimai – be atsakymų

Kaip jau rašyta, kyla klausimas, iš kokių lėšų 36-erių Kateryna Y. gyvena Lietuvoje su dviem mažamečiais vaikais. Ji buvo apie pusmetį registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau oficialiai dirbti taip ir nepradėjo. Nors yra apsistojusi viename privačiame Vaidoto gatvės dviaukštyje.

Be to, minėtas 2007 m. laidos visureigis – su lietuviškais numeriais ir registruotas jos vardu. Ir per tuos trylika mėnesių, kai gyveno Lietuvoje iki garsiai nuskambėjusio Panemunės tilto taranavimo, šio „Land Rover“ savininkė padarė tiek Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kad šiems išvardyti prireikė 20 lapų.

Šie pažeidimai fiksuoti ne tik Kaune, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Daugiausiai – Klaipėdos krašte. Dominuoja – greičio viršijimas bei važinėjimas be techninės apžiūros dokumento. O prieš pusantro mėnesio iki Panemunės tilto taranavimo pasibaigė ir visureigio draudimas.

Šio tilto apgadinimo padariniai nelikviduoti iki šiol, nors įvairios tarnybos dirbo įvykio vietoje ne vieną dieną.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Kas padengs padarytus nuostolius, neaišku. Kaip jau užsiminta, visureigio draudimas jau buvo pasibaigęs, nors dėl girtumo Kateryna Y. vis tiek negalėtų į jį pretenduoti.

Lietuvoje ši Ukrainos pilietė be sudaužyto visureigio daugiau neturi jokio turto.

Tuo tarpu Kauno policijos atstovė linkusi teigti, kad administracinė teisena Katerynos Y. atžvilgiu iki šiol nepradėta, nes laukiama teismo sprendimo. Tokia policijos pozicija motyvuojama tuo, kad du kartus bausti už tą patį negalima.

Tiesa, iš pradžių Kauno policijos atstovė teigė, kad administracinė teisena Katerynos Y. atžvilgiu nepradėta, nes dar reikia sulaukti, kol visi nukentėjusieji suskaičiuos jiems padarytą žalą bei bus peržiūrėti ties įvykio vieta įrengtų vaizdo kamerų įrašai.

– Kodėl norima griežtinti baudas vairuotojams?

– Na, mūsų eisme vyksta pokyčiai į gerąją pusę, bet tie tempai, kuriais dabar vyksta tie pokyčiai, turbūt visų netenkina ir norime, kad tie pokyčiai būtų greitesni. Daromi tam tikri eismo taisyklių pažeidimai, o ypatingai greičio pažeidimai, viršijamas greitis ir tai viena iš pagrindinių priežasčių įvykti eismo įvykiams, kuomet būna sužalojami arba žūsta žmonės.

– Vairuotojai ir anksčiau burnojo, kad yra esą per griežtos nuobaudos, ypač kai tenka atimti vairuotojo pažymėjimą. Netgi tos papildomos priemonės nedrausmino, jeigu pačių baudų dydžiai yra per maži.

– Mes konstatuojame, kad už KET pažeidimus baudos buvo peržiūrėtos 2008 m. Po to laikotarpio ekonominė situacija gerokai pasikeitė ir vėlgi, kuomet policijos yra paskiriama bauda už iki 20 km/val. viršytą greitą, tai yra 6 eurai, žmogus su tam tikra šypsena pasako, kad du puodeliai kavos. Ar jis padaro kažkokias išvadas, gavęs tokią baudą, kad greitis, kurį jis viršijo, reikalingas tam, kad mes būtume saugesni? O tikrai absoliuti dauguma eismo dalyvių nori būti saugūs, laikosi KET. Na, ir kartais tie išsišokėliai sukelia problemas.

– Kiek turėtų didėti baudos? Apie kokius skaičius mes galime kalbėti?

– Na, mes siūlome, kad jeigu dabar bauda yra iki 20 km/val. viršytam greičiui nuo 12 iki 30 eurų, padidinti, kad būtų nuo 30 iki 60 eurų. Iki 30 km/val. viršytam greičiui – padidinti iki 120 eurų. Na, jos nėra kardinaliai didinamos, tačiau siūlome tam tikrus pakeitimus, sisteminius dalykus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kad įkliuvus antrą kartą vairuotojas netektų vairuotojo pažymėjimo.

– Taip. Viršijus greitį daugiau nei 30 km/val. antrą kartą, vairuotojas netektų pažymėjimo – neilgam laikotarpiui, sakykim, nuo 20 iki 30 dienų. Ir neturėdamas teisės vairuoti, naudodamasis visuomeniniu transportu ar vaikščiodamas pėsčiomis, galėtų pagalvoti apie tą neatsakingą elgesį. Nes, vėlgi, tas 10 km/val. viršytas greitis kartais lemiamu momentu turi esminį faktorių, kuomet pasekmės, atsitikus eismo nelaimei arba sureaguoti į kažkokią pasikeitusią eismo situaciją, yra lemiamos. Ir tikrai manome, kad tą greitį vairuotojui smegenyse reikia įrašyti griežtesnėmis priemonėmis.

– O pagal statistiką kiek šiai dienai būtų vairuotojų, kurie 20-čiai dienų netektų teisės vairuoti?

– Jeigu palyginus šių metų 10 mėnesių duomenis, tai apie 3500 vairuotojų prarastų teisę vairuoti nuo 10 iki 20 dienų. Manau, tai nėra labai didelis skaičius, bet įsivaizduokim, kad 3500 vairuotojų vis dar nesilaiko saugaus greičio ir tą daro pakankamai agresyviai, viršydami daugiau negu 30 km/val. Tas turėtų įtakos tikrai kažkiek turėti.

– Ar bus dar kažkokių kitokių drausminimų tiems lakstūnams, kurie ypatingai mėgsta greitį?

– Taip, mes turime siūlymų, kurie turėtų kažkokią įtaką padaryti. Tai vienas iš dalykų yra toks, kad asmuo, davęs savo transporto priemonę užsienio piliečiui, laiduoja už tą asmenį. Jeigu būna padarytas KET pažeidimas ir užsienietis nesumoka baudos, tai pats asmuo turi sumokėti paskirtą baudą. Tai turbūt skatintų atsakingiau dalinti savo transporto priemonę, atsakingai teikti duomenis to asmens, kuriam yra duodama transporto priemonė ir permąstyti tuos dalykus.

– Bet yra pastebima, kad ir patys vairuotojai, gavę baudą, neskuba jos sumokėti. Ir situacija šiek tiek gerėja, bet vis tiek dar nemažas procentas vairuotojų nemoka baudų.

Kiek jis girdi ausimis, turi suvokti smegenimis, kad greičio paisymas yra labai svarbus elementas saugiam eismui.

– Sakykim, nedidelis procentas, bet tokių asmenų yra. Ir vėlgi, tos administracinės atsakomybės pagrindinis dalykas yra kad asmuo kažkaip pajustų savo netinkamo elgesio pasekmes, tam yra paskiriama piniginė bauda. Ir jeigu jis piktybiškai nemoka tų baudų, neturi turto, nedirba legaliai ar dar kas nors, na, jam tos baudos vis tęsiasi ir jis jokių pasekmių nepatiria. Turime asmenų, kurie padaro po 400 pažeidimų, tai tas poveikis kažkoks turėtų būti. Ir šitoj pačioj vietoj siūlome, kad būtų apribojamos tam tikros valstybės paslaugos asmenims, kurie nesumoka baudų. Šiai dienai toks asmuo negali pasikeisti vairuotojo pažymėjimo. Siūlome, kad tokiam asmeniui priklausančios transporto priemonės dalyvavimas eisme būtų stabdomas, asmuo negalėtų savo vardu užregistruoti naujos transporto priemonės. Manau, kad tai paskatintų. Bet šitie siūlymai yra tik pradiniai. Tikrai teko girdėti, kad užsienio šalyse yra gerokai efektyvesnių. Pavyzdžiui, Latvijoj, kažkada sakė, kad labai gerai yra baudos mokamos oro uoste, kuomet bando išskristi kažkur, prisiregistruoti ir mato, kad nesumokėtos baudos.

– Gerai, bet grįžkime prie Lietuvos. Lietuvoje atsirado labai daug ir įvairių greičio matuoklių ir jų tik daugės. Ar tai padeda drausminti greičio mėgėjus ir galbūt tuose ruožuose, kur jie įrengti, stebite ir mažiau eismo įvykių?

– Be abejo. Greičio kontrolės sistemos, kurios atsiranda tam tikruose ruožuose, vienaip ar kitaip skatina vairuotojus susimąstyti ir dažniau žiūrėti į savo spidometrą. Vėlgi, tie skaičiai rodo, kad ne visus vairuotojus… Tikrai tose vietose mažėja eismo įvykių su sužeistais asmenimis. Taikome kartais ir dvigubas priemones t. y. pasibaigus vidutiniam greičio ruožui yra pastatomas vadinamasis trikojis. Na, pagrindinis tikslas yra keisti supratimą apie tą dalyvavimą eisme. Be abejo, visa Lietuva tikrai nebus padengta greičio matuokliais, bet vairuotojas, norėdamas saugiai dalyvauti eisme, turi daryti tam tikrą pokytį savo elgesy. Kiek jis girdi ausimis, turi suvokti smegenimis, kad greičio paisymas yra labai svarbus elementas saugiam eismui.

Įtariamosios versija

Kaip jau rašyta, Panemunės tiltas buvo apgadintas spalio 18-osios vakare – apie 22.30 val.

Vos užvažiavusi ant jo nuo Šančių pusės visureigiu „Land Rover Range Rover Sport“, 35-erių metų Ukrainos pilietė Kateryna Y. nulėkė nuo važiuojamosios kelio dalies, kliudė keturis betoninius stulpelius, nušlavė dėžę su smėliu, trenkėsi į metalinius atitvarus bei troleibusų kontaktinio tinklo stulpą ir pakibo ant vieno rato ties pačia tilto atbraila.

Netrukus paaiškėjo ir, kas jai pakišo pagalvę, išgelbėjusią nuo nugarmėjimo į Nemuną. Patikslintais duomenimis, pirmuoju bandymu į policijos alkoholio matuoklį visureigio vairuotoja pripūtė 1,85 promiles. O po penkiolikos minučių – dar daugiau. Jau 2 promiles. Šių didėjimas reiškė, kad alkoholis buvo vartotas ne per seniausiai.

Taip, iškviesta praėjusią darbo savaitę apklausai į policiją, buvo linkusi teigti ir įtariamoji, vairavus transporto priemonę, būdama girtesne negu 1,5 prom. alkoholio, dėl ko po šio garsiai nuskambėjusio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Už šį nusikaltimą Lietuvos įstatymai grasina bauda arba areštu, arba net laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pagal maksimalią bausmę tai laikoma nesunkiu nusikaltimu.

Apklausta įtariamoji dėl minėto nusikaltimo Kateryna Y. teigė, kad jį padarė po to, kai tą spalio 18-osios vakarą – apie 20 val., būdama namuose, sulaukė taip pat Lietuvoje besiglaudžiančių savo tautiečių skambučio ir sužinojo, jog žuvo Ukrainos karo frontuose kovęsis jos draugas. Šios netikėtos žinios sukeltą skausmą ji nusprendė malšinti alkoholiu. Šio teko važiuoti į parduotuvę. 0,33 l talpos brendžio butelį ji tą vakarą nusipirko vadinamajame mažajame A. Juozapavičiaus prospekto „Šile“. Ir išgėrė jo turinį viena – įsėdus į visureigį, pasistatytą prie šios parduotuvės. Kadangi po to jautėsi gerai, nusprendė grįžti į namus Vaidoto gatvėje, nors ir suprato, kad daro nusikaltimą. O visureigio ant Panemunės tilto, t. y. sėkmingai įveikus beveik du trečdalius A. Juozapavičiaus prospekto, ji nesuvaldė todėl, kad tuo metu lijo ir dėl kelio šlapios dangos automobilį sumėtė.

O per tuos trylika mėnesių, kai Kateryna Y. gyvena Lietuvoje, ji padarė tiek Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kad šiems išvardyti prireikė apie 20 lapų.

Liudytojų pasakojimas

Tai, kad alkoholis galimai vartotas prieš pat eismo įvykį, patvirtina ir sudaužytame visureigyje rastas įkaltis – tuščias minėtos talpos brendžio butelis.

Tačiau automobilio, prieš kurį Katerynos Y. „Land Rover“ įsuko į A. Juozapavičiaus prospektą iš aikštelės ties minėtu „Šiliuku“, ekipažas linkęs dėti kiek kitokius akcentus, kodėl taranuotas Panemunės tiltas. Minėta liudytojų pora pasakojo, kad jų automobiliui susilyginus su visureigiu, šio vairuotoja demonstratyviai ėmė „spausti gazą“, norėdama įrodyti, kad jos transporto priemonė – pranašesnė. Ir po mesto iššūkio pabandyti su ja palenktyniauti nurūko Panemunės tilto link labai dideliu greičiu. Beje, pati visureigio vairuotoja, pasakodama apie avarijos aplinkybes, apie tai, kokiu greičiu tuo metu lėkė jos „Land Rover“, nutyli.

Minėto jos šou pagrindinėje Šančių gatvėje liudytojai teigė visureigio vairuotojos provokacijai nepasidavę. O po kurio laiko privažiavę Panemunės tiltą, išsisklaidžius jį gaubiantiems dūmams, pamatė sudaužytą ir vos per plauką Nemune neatsidūrusį tą patį visureigį.

Kaip jau rašyta, jo vairuotoja tą vėlų vakarą atsidūrė Kauno klinikose, į kurias buvo nuvežta greitosios medikų, nes išsiskleidusi oro pagalvė sužalojo jai veidą. Tačiau ilgai minėtoje gydymo įstaigoje Kateryna Y. neužsibuvo, nes rimtesnių sužalojimų nepatyrė.

Visgi panašu, kad jos nusisamdytas advokatas bando savo ginamosios pabuvojimą Klinikose išnaudoti. Jis pareikalavo, kad šis ikiteisminis tyrimas nebūtų baigtas, kol Klinikos neatsiųs jo ginamosios kraujo tyrimo rezultatų. O gal ten alkoholio kraujyje rasta mažiau ir šis kiekis jau nenumato baudžiamosios atsakomybės? Nors, kaip jau užsiminta, pūtimai į alkoholio matuoklį įvykio vietoje rodo, kad turėtų būti atvirkščiai. Tiesa, laukiamas atsakymas priklauso ir nuo to, kada Klinikose buvo paimta iš Katerynos Y. kraujo.

Nuostoliai dar skaičiuojami

Teisėsaugininkai nusiteikę perduoti šią bylą teismui artimiausiu metu.

Tačiau kol kas dar neapsisprendė, ar prašyti ją užbaigti baudžiamuoju įsakymu, ar perduoti teismui su kaltinamuoju aktu.

Pirmuoju atveju teismas spręstų Katerynos Y. atsakomybės klausimą, jai nedalyvaujant. Tačiau ji turėtų iš anksto sutikti su siūloma bausme, kurią teismas dar gali padidinti arba sumažinti.

Kaip jau rašyta, įvairios su šiuo įvykiu susijusios aplinkybės kelia klausimą, iš kokių lėšų ši Ukrainos pilietė gyvena Lietuvoje su dviem mažamečiais vaikais. Ji buvo apie pusmetį registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau oficialiai dirbti taip ir nepradėjo. Nors yra apsistojusi privačiame Vaidoto gatvės dviejų aukštų name. Be to, minėtas 2007 m. laidos visureigis, iš kurio praktiškai nieko neliko, – su lietuviškais numeriais ir registruotas jos vardu. O per tuos trylika mėnesių, kai Kateryna Y. gyvena Lietuvoje, kaip jau užsiminta, ji padarė tiek Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kad šiems išvardyti prireikė apie 20 lapų. Ir jie fiksuoti ne tik Kaune, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Daugiausiai – Klaipėdos krašte. Dominuoja – greičio viršijimas bei važinėjimas be techninės apžiūros dokumento. O prieš pusantro mėnesio iki Panemunės tilto taranavimo pasibaigė ir visureigio draudimas.

Tiesa, daugumos už minėtus Kelių eismo taisyklių pažeidimus skirtų baudų Kateryna Y. nėra sumokėjusi.

Artimiausiu metu jos atžvilgiu planuojama pradėti ir administracinę teiseną. Pagal kurį tiksliai Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, anot Kauno policijos atstovės, paaiškės, peržiūrėjus ties įvykio vieta įrengtų vaizdo kamerų įrašus bei sulaukus visų nukentėjusiųjų suskaičiuotų jiems padarytų žalų. O įvairios tarnybos, likviduodamos šio eismo įvykio padarinius, darbavosi jo vietoje ne vieną dieną.

Spalio 2–5 d. – transporto priemonių vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė.

Spalio 9–15 d. – pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo kontrolė.

Spalio 16–18 d. ir 27–29 d. – pėsčiųjų, dviračių vairuotojų kontrolė – matomumą gerinančių saugos priemonių (atšvaitų, ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais, šviečiančių žibintų ir kt.) naudojimas tamsiuoju paros metu.

Spalio 20–22 d. – transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai.

Spalio 23–25 d.:

– Privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimo kontrolė.

– Transporto priemonių vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu, kontrolė (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis ir pan.).

Atkreipiamas dėmesys, kad apskričių vyriausieji policijos komisariatai, atsižvelgdami į avaringumo būklę prižiūrimoje teritorijoje, gali organizuoti ir kitas papildomas prevencines priemones.

Pirminiais duomenimis, per šių metų devynis mėnesius policijos pareigūnai išaiškino daugiau nei 1 mln. 125 tūkst. 800 Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

Šviesoforų nemato

Klaipėdiečiai važiuoja prieš eismą, neria skersai sankryžos degant raudonam šviesoforo signalui, o medikų automobilis, skubantis gelbėti kažkieno gyvybės, sausakimšoje spūstyje – nematomas kitų mašinų vairuotojams.

Socialinio tinklo paskyroje "Reidas" vairuotojai neapsikentę paviešino filmuotas medžiagas. Pagal kai kurias jų policijos pareigūnai drąsiai galėtų pradėti tyrimus, o kelių ereliai susimokėtų nemenkas baudas.

Naujojo Sodo ir Naujosios Uosto gatvių sankryžoje nufilmuotas automobilis, skersai sankryžos neriantis degant raudonam šviesoforo signalui.

Paviešinto vaizdo įrašo autoriui kitas automobilis iššoko prieš pat mašinos nosį, kai žmogus jau buvo pradėjęs judėti. Tuo metu Naująja Uosto gatve, degant draudžiamam šviesoforo signalui, dar suskubo pradumti viena mašina.

Kitame įraše užfiksuota vėl ta pati sankryža, kurioje, degant raudonam signalui, vairuotojai suko į kairę.

Nėrė prieš eismą

Liepojos gatvėje automobiliui staiga prieš nosį iššoko ratuotas veikėjas, kuris sugalvojo apsisukti tokioje vietoje, kur tai daryti draudžiama.

Kitame įraše užfiksuota, kaip vienoje uostamiesčio išvažų vakare susiformavusioje spūstyje tarp mašinų į priekį turėjo brautis greitosios medicinos pagalbos automobilis.

Nors jau seniai galioja Kelių eismo taisyklių pakeitimai, kur aiškiai nurodyta, kaip vairuotojai turi praleisti specialiųjų tarnybų transportą, niekas medikams neskubėjo duoti kelio.

Net ir tokioje spūstyje medikų automobilis turi gauti pirmumą – mašinos turi sustoti kairėje ir dešinėje esančiuose kelkraščiuose.

Dar viena situacija, nufilmuota klaipėdiečio, parodo, kad net ir įžūliai vairuojantis pilietis gali kitam draskyti akis, mirkčiodamas priekiniais žibintais.

S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje nufilmuota, kaip automobilis važiuoja prieš eismą.

Kokiu asilu reikia būti, kad greitosios nepraleistum?

Situaciją užfiksavęs vairuotojas pirmas "pamirksėjo" priešprieša atvažiuojančiai mašinai, perspėdamas, kad ši važiuoja netinkamai.

Tačiau šio automobilio vairuotojas atsakydamas taip pat pasignalizavo žibintais ir nuvažiavo toliau.

O štai dar viename vaizdo įraše užfiksuotas jau ne automobilis, o karšto maisto išvežiotojas, skriejantis dviračiu Herkaus Manto gatve.

Dviratininkas net nesuktelėjęs galvos nėrė skersai gatvės prieš pat važiuojančio automobilio nosį.

Išvežiotojas kirto keturias eismo juostas ir dvigubą ištisinę juostą.

"Ko nepadarysi dėl kliento noro gauti karštą kotletą", – taip vaizdelį apibūdino socialinio tinklo paskyrą "Reidas" administruojantis Gintaras Vaičekauskas, ne vieną dešimtmetį filmavęs laidą apie avarijas pajūryje.

Gintaras Vaičekauskas. Asmeninio archyvo nuotr.

Medžiaga – policijai

"Aš įsitikinau, kad niekas nesikeičia. Tai, kaip vairuoja klaipėdiečiai, ir toliau šokiruoja. Kertamos ištisinės linijos, varoma prieš eismą, o šviesoforų signalų iš viso niekas nežiūri. Tai yra baisu. Visus vaizdo įrašus susiuntė patys vairuotojai, kurie jau neapsikenčia dėl to, kas vyksta miesto gatvėse", – teigė G. Vaičekauskas.

Prisiminęs savo televizijos laidą, jis pripažino, jog reikėjo dešimtmečių, kad pasikeistų lietuvių požiūris į girtus vairuotojus.

"Buvo didžiausia gėda papulti girtam į "Reido" laidą. Aš įsitikinęs, kad dirbau šventą darbą. Tik vairuotojų sąmoningumas keičiasi ne taip greitai, kaip norėtųsi", – pripažino G. Vaičekauskas.

Tai rodo ir socialiniame tinkle paliekami komentarai.

"Daugelis tokių "budulių" kaltina situaciją nufilmavusį vairuotoją. Ir taip nuolat vyksta. Tačiau dažniausiai šių veikėjų drąsa pasibaigia vos atsikėlus nuo kompiuterio. Bet tai kokiu asilu reikia būti, kad greitosios nepraleistum? Tai yra nesuvokiama. Aš dėl to ne visuose vaizdo įrašuose dengiu mašinų numerius. Tegul policija padirbėja", – teigė G. Vaičekauskas.

Per keturias valandas pareigūnai patikrino 278 transporto priemones ir užfiksavo keturis Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus. Dviejų lengvųjų automobilių vairuotojai nesegėjo saugos diržų, vieno vairuotai transporto priemonei nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, dar vienas vairuotojas automobilio nebuvo apdraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Bendras priemones Klaipėdos apskrities ir Latvijos policijos pareigūnai rengia reguliariai pagal bendradarbiavimo per sieną Šengeno erdvėje programą. Jų tikslas – patruliuojant kartu pasienio bei pajūrio teritorijose užtikrinti viešąją tvarką, eismo saugumą, vykdyti vairuotojų blaivumo kontrolę, užkardyti neteisėtą apyvartą akcizais apmokestinamomis prekėmis ar nelegalią migraciją.  

Apie eismo saugumą kalbėjo Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.

„Visuomet, kai keliuose žūsta ar būna sužaloti žmonės, yra sudėtinga tai paaiškinti. Apie 90 proc. eismo įvykių, kai nukenčia žmonės, yra kaltas žmogiškasis faktorius – netinkamas žmogaus elgesys, nepasirinktas saugus greitis ar kažkokie kiti veiksniai, kurie darė įtaką tai nelaimei“, – sakė V. Grašys.

Vis dėlto 2022 metais žuvusiųjų šalies keliuose buvo mažiau nei pernai.

„Žuvo dešimčia mažiau žmonių nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Bet vis tiek kalbame apie 30 žūčių Lietuvos keliuose iki šios dienos“, – teigė jis.

Jis įvardijo, kokia yra pagrindinė eismo įvykių priežastis.

„Nepasirinktas saugus greitis yra viena iš pagrindinių priežasčių. Kita vertus, ir nedėmesingumas, neatidumas ir nesilaikymas Kelių eismo taisyklių (KET). Tai yra pagrindinės priežastys, dėl ko įvyksta eismo nelaimės, kai šalies keliuose žūsta ar yra sužalojami žmonės“, – tikino pašnekovas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kai suaugusi mama su elektriniu paspirtuku vežasi du mažamečius vaikus ir nė vienas iš jų nedėvi šalmo – koks čia yra pavyzdys?

Pasak V. Grašio, atsakingai keliuose elgtis turi ne tik vairuotojai.

„Galbūt reikėtų kalbėti ne apie vairuotojus, o apie eismo dalyvius – visi esame eismo dalyviai. Tinkamas suaugusiųjų pavyzdys jaunimui, vaikams labai daug lemia. Kai suaugusi mama su elektriniu paspirtuku vežasi du mažamečius vaikus ir nė vienas iš jų nedėvi šalmo – koks čia yra pavyzdys? Užprogramuota, kad tas jaunimas darys KET pažeidimus ir nesisaugos“, – kalbėjo Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas.

Jis sakė, kad taip pat labai svarbu, jog žmonės nustotų toleruoti daromus KET pažeidimus.

„Pasitaiko atvejų, kuomet policija vykdo blaivumo patikrinimo priemones, sustabdomas neblaivus už vairo sėdintis vairuotojas, o šalia sėdintis asmuo, turintis vairuotojo pažymėjimą, yra blaivus. Jis leido neblaiviam asmeniui sėsti prie vairo, nors pats galėjo tą dalyką padaryti saugiai. Tai rodo, kad mūsų visuomenė dar pakankamai toleruoja netinkamą elgesį. Tas pats naudojimasis mobiliaisiais telefonais vairuojant – juk vairuotojo dėmesys būna nukreipiamas visai kitur, o ne į eismą, nors eismo sąlygos yra pakankamai intensyvios ir visas dėmesys turi būti sutelkiamas būtent į eismo saugumą“, – šnekėjo V. Grašys.

Stebėtinai daug baudų pareigūnams pavyksta surinkti dėl Nidos gatvės 1A namo kieme stovinčio ženklo "Eismas draudžiamas".

Pasirodo, kad miestiečiai pro jį važiuoja užsimerkdami. Nors ženklas draudžia motorizuotų transporto priemonių eismą, išskyrus motociklų, neįgaliųjų automobilių ar aptarnaujančių įstaigų transporto, vairuotojai jo nepaiso.

Nidos gatvės 1A namo gyventojai jau senokai neapsikentė, kad uždaras jų kiemas nuolat yra sausakimšas atvykstančių miestiečių iš kitų miesto vietų.

Priežastis – šalia įsikūrusi gydymo įstaiga ir poliklinika.

Kai kurie gyventojai, neradę vietos prie klinikos durų, suka į daugiabučio kiemą.

Kai čia įsikūrė ir klinikos padalinys, mašinų dar padaugėjo.

Įvaža į kiemą nėra didelė, o pats daugiabučių kiemas yra uždaras, tad įvažiavusieji ima važinėti pirmyn atgal, kai pamato, kad kieme nėra laisvos vietos.

Gyventojai surašė raštus policijai ir savivaldybei ir paprašė leisti prie įvažos pastatyti eismą draudžiantį ženklą.

Nors ženklas stovi jau senokai, tačiau vairuotojai ir toliau pro jį važiuoja.

"Uostamiesčio pareigūnai sulaukia itin daug pranešimų dėl Nidos g. 1A kieme stovinčio ženklo "Eismas draudžiamas" pažeidimų. Per dieną – apie 30. Todėl, ypač važiuojantiems į greta esančią ambulatorinę kliniką, primename – įvažiuoti ir statyti automobilius Nidos g. 1A kieme draudžiama. Prašome gyventojų būti atidžių. Kelio ženklas pastatytas laikantis nustatytos tvarkos, kiemas yra stebimas vaizdo stebėjimo kamera. O į gautus pranešimus apie pažeidimus policija privalo reaguoti įstatymuose nustatyta tvarka", – akcentavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė.

Nepakluso sustoti

Lietuvos policija socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė BMW gaudynių atomazgą. Pranešama, kad gaudynės sulaukė ypač didelio visuomenės dėmesio, todėl policija plačiau pakomentavo visus padarytus pažeidimus bei kaip vyko pačios gaudynės.

„Pirmadienį, apie 14 val. kelio A1 44 km Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai pastebėjo BMW automobilį su vokiškais valstybiniais numeriais, nors vairuotojo vieta yra įrengta dešinėje pusėje. Kadangi automobilis sukėlė įtarimų, pareigūnai nusprendė sustabdyti šį automobilį patikrinimui. Važiuojant paskui automobilį, automobilio vairuotojas pradėjo didinti greitį. Patikrinus jo greitį automobilyje įrengtu greičio matuokliu, buvo nustatytas 200 km/val. greitis, kur leistinas greitis – 120 km/val.“, – apie tai, kad BMW nuo pareigūnų skriejo ypač dideliu greičiu, pažymėjo pareigūnai.

Pasak policijos, įjungus švyturėlius ir per garsiakalbį nurodžius automobilio vairuotojui sustoti, šis dar labiau spustelėjo akseleratoriaus pedalą ir automobilis pradėjo tolti, pavojingai manevruodamas ir nemažindamas greičio važiavo toliau, kai kuriose vietose transporto priemones apvažiuodamas kelkraščiu, tuo sukeldamas pavojų savo ir kitu eismo dalyvių turtui, sveikatai bei gyvybei.

„Galiausiai kirtęs geležinkelio pervažą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui ir apvažiuodamas nuleistas geležinkelio pervažos užtvaras pasišalino“, – toliau padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus vardijo policijos pareigūnai ir pripažino, kad vyras paspruko.

Policijos nuotr.

Etatinis pažeidėjas

Kaip skelbiama Lietuvos policijos puslapyje, ilgai laukti nereikėjo ir kelių erelis buvo surastas. Tiesa, jis sustabdytas antradienį vairuojant jau kitą transporto priemonę.

„Pareigūnai nepamiršo šio įžūlaus vairuotojo ir vakar tas pats vairuotojas buvo sustabdytas Kauno rajono savivaldybėje, Neveronyse, vairuojantis jau kitą transporto priemonę „Ford Transit“ su angliškais numeriais“, – skelbia policija.

Pareigūnai nustatė, kad nuo jų sprukęs vairuotojas gimęs 1993 metais. Jis turėjo savo priežasčių sprukti, mat vyras neturi teisės vairuoti transporto priemonę, nes ši teisė jau anksčiau iš jo atimta dešimčiai metų.

„Pažymėtina, kad minėtam asmeniui iki šiol yra surašyti net 125 protokolai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai surašė jam dar kelis administracinio nusižengimo protokolus už „žygdarbį“: nepaklusimas sustabdyti transporto priemonę, greičio viršijimas, pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, važiavimas per geležinkelio pervažą, degant draudžiamam šviesoforo signalui“, – kokios baudos dabar laukia nuo policijos bėgusiam vairuotojui, nurodė pareigūnai.

Tuo vairuotojo nemalonumai nesibaigė, nes Kauno apskr. Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai taip pat papildomai surašė administracinio nusižengimo protokolus už anksčiau padarytus nusižengimus. Taigi, vairuotojui teks stipriai papurtyti savo kišenes ir sumokėti visas paskirtas baudas.