Susisiekimo ministerijos iniciatyva nuo šių metų Lietuvos keliai finansuojami taikant naują KPPP lėšų administravimo sistemą. Naujasis kelių finansavimo modelis šalies savivaldybėms ne tik užtikrino didesnį finansavimą jų valdomiems vietinės reikšmės keliams, bet ir suteikė daugiau savarankiškumo sprendžiant, kaip panaudoti skiriamas lėšas.

„Svarbiausias naujos tvarkos reikalavimas savivaldybėms – turėti aiškią ir skaidrią keliams skiriamų lėšų panaudojimo tvarką bei viešai skelbiamą bent trejų metų projektų eilę. Toks reikalavimas sudarys sąlygas visuomenei žinoti, kaip ir kodėl savivaldybių institucijos priima sprendimus dėl vieno ar kito kelio tvarkymo. Gal keistai skamba, bet iki šių metų nebuvo įstatymo lygmeniu nustatyto tokio skaidrumo reikalavimo, o aiškius tvarkos aprašus ir projektų eiles turėjo tik dalis savivaldybių“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Ministro teigimu, skaidrumo didinimo srityje Susisiekimo ministerija glaudžiai bendradarbiauja su STT – skaidrumo didinimas ir finansavimo skyrimo konkretiems objektams pagrįstumas buvo viena svarbiausių paskatų ministerijai keisti kelių finansavimo modelį. Ministerija yra atvira pasiūlymams dėl skaidresnio ir racionalesnio KPPP lėšų paskirstymo ir panaudojimo.

Dalis savivaldybių iki šiol apskritai neturėjo eilių ir tvarkos aprašų, pagal kuriuos buvo paskirstomos KPPP lėšos. Todėl, pasak ministro, daugeliui savivaldybių šiemet pirmą kartą pasitvirtinus joms skirtų KPPP lėšų paskirstymo ir naudojimo tvarkos aprašus, dar yra tobulintinų sričių ir ministerija kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija yra pasiruošusi suteikti metodinę pagalbą.

Susisiekimo ministerijos nuomone, STT dėmesys šiai sričiai ir pastabos dėl savivaldybių parengtų tvarkos aprašų bus labai naudingos savivaldybėms, kad atsižvelgdamos į tai jos tobulintų savo nustatytą lėšų naudojimo tvarką, užtikrintų kriterijų pagrįstumą.

Sutartis su Lietuvos automobilių kelių direkcija dėl KPPP lėšų skyrimo iki šiol pasirašė 54 savivaldybės iš 60. Likusios savivaldybės turi patikslinti KPPP lėšų paskirstymo tvarkos aprašus, juos pasivirtinti ir parengti prioritetinių objektų sąrašą. Tiek patvirtinti tvarkos aprašai, tiek prioriteto tvarka išdėstyti kelių objektų sąrašai turi būti paskelbti viešai savivaldybių interneto svetainėse ir visiems prieinami.

Siekiant užtikrinti skaidrų KPPP lėšų paskirstymą, bendradarbiaujant su savivaldybėmis, Lietuvos automobilių kelių direkcija ir STT, vyks savivaldybių parengtų tvarkų aprašų vertinimas, kurio metu bus siekiama identifikuoti silpnas vietas ir pateikti siūlymus dėl tolesnių veiksmų didinant KPPP lėšų administravimo sistemos skaidrumą.

Nors Lietuva pati galėtų užsitikrinti kone visą jai reikalingos skaldos poreikį arba jos įsigyti iš Skandinavijos šalių, nemaži jos kiekiai į Lietuvą vis dar yra importuojami iš kaimyninės Baltarusijos.

Granito skaldą Baltarusijoje ruošianti valstybinė monopolininkė „Granit“ viešai džiaugiasi, kad Lietuva yra antroji jos produkcijos eksporto rinka po Rusijos. Tiesa, šiai įmonei JAV sankcijos netaikomos, tačiau jas Europos Sąjunga yra paskelbusi milžiniškų sunkvežimių gamintojai „BelAZ“.

Baltarusijos pramonės ministerija skelbia, kad „Granit“ yra pagrindinė automobilių gamintojos „BelAZ“ partnerė šioje šalyje. Su „BelAZ“ aktyviai bendradarbiauja ir dolomito skaldą Baltarusijoje gaminanti bendrovė „Dolomit“.

Importo srautai auga, nors dolomito Lietuvoje – pilna

Lietuvoje, Pakruojo rajone, dolomito karjerą naudojančios bendrovės „Dolomitas“ vadovas Mindaugas Gudas „Lietuvos rytui“ sakė, kad įmonė visiškai negali konkuruoti su baltarusiška produkcija Vilniaus krašte dėl logistikos sąnaudų.

„Kalbant apie iš Baltarusijos įvežamą dolomitą, reikia pasakyti, kad taip mes šeriame režimą. Dolomito juk turime Lietuvoje, tačiau visi mokesčiai ar darbo jėga lieka Baltarusijoje. Dolomitas įvežamas dėl labai paprastos priežasties – mes, vietiniai, su juo negalime konkuruoti kaina. O Baltarusijoje ji mažesnė dėl kitokių mokesčių, darbo jėgos, energijos išteklių kainos. Dėl to Lietuvoje nekuriame darbo vietų“, – „Lietuvos rytui“ sakė M. Gudas.

Atvirai sakau: dolomitą perkame iš Baltarusijos valstybinių įmonių, o jo yra Lietuvoje ir tikrai užteks dar 30–40 metų.

Pasak jo, baltarusiško dolomito srautas į Lietuvą kasmet didėja.

„Viskas priklauso nuo mūsų Vyriausybės – galime užsimerkti ir sakyti, kad naudojame tai, kas pigiausia. Kol nebuvo įtemptos situacijos su Baltarusija, santykis buvo vienoks, tačiau šiandien pasirodė kitoks kaimynų veidas, tad gal jau laikas pakeisti požiūrį. Atvirai sakau: dolomitą perkame iš Baltarusijos valstybinių įmonių, o jo yra Lietuvoje ir tikrai užteks dar 30–40 metų“, – aiškino M. Gudas.

Su importuojama skalda patenka ir kontrabandos

Tačiau kitokios nuomonės buvo granito ir dolomito skaldą gaminančios bendrovės „Milsa“, kuri nemažai žaliavų importuoja iš Baltarusijos, komercijos direktorius Ruslanas Pilžis.

„Pagal reikalavimus dolomito skalda ne visada tinka tam tikriems objektams ir netgi asfaltbetonio sluoksniams. Tenka pasitelkti kitą uolieną, kuri daugeliu atvejų turi būti magminės kilmės. Lietuvoje ji glūdi 200–300 metrų gylyje, todėl ją išgauti visiškai neracionalu. Skaldą tenka importuoti. Aišku, mes stebime, kas vyksta su Baltarusija. Tačiau sankcijos turėtų paveikti režimą, ne žmones“, – teigė R. Pilžis.

Anot jo, jei būtų uždrausta skaldą pirkti iš kaimynų, yra alternatyva ją gabenti iš Ukrainos, tačiau žaliava vis tiek keliautų per Baltarusiją.

Šiuo metu keliams ir statyboms naudojamas granitas į Lietuvą važiuoja iš dviejų pusių – iš Baltarusijos (jis naudojamas rytinėje šalies dalyje) ir iš Skandinavijos (naudojamas nuo Klaipėdos iki Kauno).

Beje, kartu su įvairios skaldos vagonais į mūsų šalį atvyksta ir kitokios prekės – kontrabandiniai rūkalai.

Net 70 dėžių baltarusiškų cigarečių tokiuose vagonuose gegužę aptiko Muitinės kriminalinė tarnyba. Liepos pradžioje po skalda rasta dar 40 dėžių, o lapkritį – dar 44 dėžės.

Tiesa, kontrabandos randama ir biokuro siuntose, o „Belaruskalij“ krovinyje liepą pareigūnai aptiko net 159 dėžes rūkalų, kurių vertė su visais mokesčiais – beveik 260 tūkst. eurų.

Valstybė turėtų finansuoti tyrimus, kurie nustatytų mūsų šalies sąlygoms tinkamą perdirbtos gumos žaliavos sudėtį ir darbų technologijas. Atsižvelgus į tyrimų rezultatus, turėtų būti pakeistos higienos normos, techniniai reglamentai.

Studijos autoriai siūlo patobulinti žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus, skatinant įsigyti iš padangų atliekų pagamintą produkciją. Jie nepataria taikyti padangų atliekų tvarkymo užstato sistemos modelio, nes jam įgyvendinti reikėtų gerokai didesnių investicijų nei dabar veikiančiai sistemai.

Siūloma skirti valstybės lėšų susikaupusioms iš praeities paveldėtoms padangų atliekoms sutvarkyti, parengti finansavimo metodiką didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėms, kuriose iš gyventojų surenkamos padangų atliekos.

Dar viena rekomendacija – skatinti kolektyvinį padangų atliekų tvarkymą, griežčiau kontroliuoti šių atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitą, atliekų tvarkytojų laikomas padangų atliekų ir iš jų pagamintos produkcijos kiekius.

Studiją „Padangų atliekų panaudojimas statybos ir kitų produktų gamyboje, statyboje ar kitose veiklose“ parengė UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“.

Su Kelių priežiūros, kelių kokybės įmonės „Problematika“ ir Kelių direkcijos vadovais penktadienį susitikęs ministras teigia matantis blogų signalų, kad kelių danga ne visada taisoma greitai. Pasak jo, buvo kalbama apie tai, kaip paskubinti darbus.

„Išanalizavome tą situaciją, yra sukurta ir bendradarbiavimo, tikrinimo ir priežiūros sistema, tačiau reikėtų operatyviau reaguoti į tuos kelių ruožus, kurie yra pavojingesni kelių saugumo požiūriu“, – po susitikimo penktadienį žurnalistams sakė J. Narkevičius.

„Mes kalbame, kai vasarą asfalto paviršius yra grublėtas, reikėtų greičiau reaguoti į tai. Kalbame apie pakraščius, kur sudaro saugumui grėsmę. Kalbame apie reagavimą ekstremaliai situacijai, čia yra gerai, nes institucijos, įmonės turi sukurtą ne tik sistemą, bet ir reagavimo normatyvus“, – teigė ministras.

„Kelių priežiūros“ vadovas Rolandas Rutėnas pripažino, kad įmonė galėtų tvarkytis operatyviau, pagerinus bendradarbiavimą tarp institucijų.

„Manau, kad būtų galima reaguoti greičiau, nes kai kuriais atvejais „Kelių priežiūra“ negali pati nuspręsti kaip daryti ir ką daryti. Mums reikia susiderinti tam tikrus veiksmus su ta pačia Kelių direkcija“, – žurnalistams sakė R. Rutėnas.

Pasak jo, bendradarbiavimas yra esminis, tačiau neatmetė galimybės, kad gali tekti kalbėti ir apie finansavimo klausimus, nors to R. Rutėnas neįvardino kaip esminės problemos.

Nori gerinti savivaldybių kelių priežiūrą

J. Narkevičius taip pat turėjo priekaištų dėl savivaldybių kelių kokybės priežiūros – anot jo, netenkina situacija, kuomet priežiūros konkursai laimimi pagal mažiausią kainą.

„Savivaldybėse dažnai (įmonės – BNS) laimi techninės priežiūros konkursus pagal mažiausią kainą, bet kokybė priežiūros yra nepatenkinama (...) Konkursą laimėti aukštos kvalifikacijos specialistams yra nerealu, dažnai savivaldybėse laimi su mažesne kaina ir turime signalų“, – sakė J. Narkevičius.

Pasak jo, savivaldybių valdomų kelių priežiūrą norima pakelti į valstybės lygmenį – kad išaugtų valstybės institucijų ir įmonių vaidmuo.

„Valstybės institucijos arba įmonės, kurios savininkai viena ar kita forma yra valstybė, irgi turėtų prižiūrėti, ar savivaldybių teritorijose yra laiku atliekami darbai“, – pabrėžė ministras.

Kelių techninės priežiūros ir kokybės kontrolės įmonės „Problematika“ vadovas Artūras Palekas sako, kad bendrovė galėtų prevenciškai kontroliuoti savivaldybių kelių kokybę.

„Prisidėti tikrai galime prie prevencinės kontrolės, duoti pasiūlymus, teikti rekomendacijas, kaip galima vykdyti, kad pačioje eigoje viskas būtų sklandu ir pati kokybė ir gyventojų lūkesčiai būtų patenkinti“, – žurnalistams sakė A. Palekas.

„Tai nebūtinai reikštų įmonės funkcijų išplėtimą, bet apie galimybę panaudoti mūsų patirtį, kaip būtų galima užtikrinti savivaldybėse geresnę kelių priežiūrą ir statybos kontrolę“, – pridūrė jis.

„Problematikos“ vadovas pabrėžė, kad kol kas šalys dar nėra sutarusios, kokiais būdais tai padaryti.

„Gavome daug prašymų šių kelių finansavimui, bet, atsižvelgdami į lėšų panaudojimo efektyvumą, šįkart finansavimą skiriame tik gerai parengtiems projektams, kurie darbus galės pradėti nuo šių metų liepos 1 d. ir kurie bus įgyvendinti dar šiais metais. Komisija atrinko dar kelis atitinkančius reikalavimus projektus“, – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Specialioji komisija papildomai rekomendavo ministrui skirti lėšų Kauno miesto Taikos prospekto kapitaliniam remontui, Kauno rajono Karmėlavos seniūnijos Ramučių kaimo Kauno ir Gėlių gatvės rekonstrukcijai, Biržų rajono Širvėnos seniūnijos Biržų kaimo Krantinės gatvės kapitaliniam remontui, Akmenės rajono Ventos seniūnijos, Ventos miesto pėsčiųjų viadukui per geležinkelį rekonstruoti.

Lėšos, skirtos Kauno, Kazlų Rūdos, Kretingos, Pagėgių, Raseinių, Šalčininkų, Tauragės, Trakų, Varėnos, Zarasų, Akmenės ir Biržų rajonų savivaldybių kelių projektams, yra dalis 150 mln. eurų, kuriuos Vyriausybė skyrė valstybinės ir vietinės reikšmės keliams taisyti ir rekonstruoti, įgyvendinant Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, primena Susisiekimo ministerija.

Anot jo, visos lėšos turėtų būti įsisavintos per pusmetį – nuo birželio iki gruodžio mėnesio.

„Tai yra programa verslo skatinimo, kadangi dabar yra paaugęs nedarbas ir kai kurios įmonės iš tikrųjų negali dirbti. O kelių įmonės, komunalinės įmonės, aš žinau gal vieną du atvejus, kad dėl viruso, pandemijos yra pristoję darbai ar yra trukdžių“, – BNS sakė V. Puodžiukas.

„Tikimės, kad tai paskatins žmonėms suteikti darbo vietas, taip bus skatinama gauti atlyginimą, o ne pašalpą, tai bus paskatinimas mokėti mokesčius, geriau surinkti biudžetą ir dalis problemų bus išspręsta“, – pridūrė jis.

V. Puodžiuko teigimu, Vyriausybė trečiadienį taip pat patvirtino šių lėšų paskirstymo keliams tvarką – joje numatyti 6 prioritetai.

Visi tokie projektai gaus finansavimą, jei iki birželio bus parengti jų projektiniai dokumentai, jiems nebereikės ilgų leidimų derinimo procesų.

„Pirmuoju prioritetu yra valstybės ir vietinės reikšmės kelių paprastasis remontas – tai yra ir su žvyro, ir su asfalto danga, ypač nesudėtingi projektai, kuriems nereikia projektavimo, ir jie gali būti pradėti birželio 1 dieną“, – BNS sakė susisiekimo viceministras. 

Be to, pinigai bus skirti gyvenviečių gatvių bei jas jungiančių žvyrkelių asfaltavimui, pėsčiųjų, dviračių takams bei kelių saugumo priemonėms, lankytinas, rekreacijos bei kurortines teritorijas jungiančių kelių remontui ar rekonstrukcijai, pavyzdžiui Lyduvėnų geležinkelio tilto privažiavimui.

Be to, tarp prioritetų – pasienio vietovėse esančių kelių, taip pat valstybės ir savivaldybių valdomų kelių į teritorijas, kur kuriamos darbo vietos, remontas ar rekonstrukcija.

Pasak V. Puodžiuko, visi tokie projektai gaus finansavimą, jei iki birželio bus parengti jų projektiniai dokumentai, jiems nebereikės ilgų leidimų derinimo procesų: „Mes tikimės, kad tokių projektų atsiras Lietuvoje.“

V. Puodžiuko teigimu, Kelių direkcija jau pateikė maždaug 50 mln. eurų vertės darbų sąrašą, kur reikia remontuoti asfalto dangą, bei apie 20 mln. eurų vertės remontuotinų žvyrkelių sąrašą. Tačiau tikimasi, kad ji pateiks daugiau projektų, o likę pinigai tektų savivaldybėms.

„Savivaldybėms gali būti ir pusė iš tų 150 mln., mes kol kas neturime duomenų apie projektų parengtumą. Jeigu projektai yra pasirengti, jei turi sutartis su rangovais, jeigu tikrai jas galima sudaryti iki birželio 1 dienos, tai tada tikrai šiuo atveju nukentės tos savivaldybės, kurios yra apsnūdę, kurios neturi pasirengtų projektų-, – kalbėjo V. Pudžiukas.

Ministerija ketina dar ketvirtadienį išsiųsti lėšų skirstymo prioritetus visoms savivaldybėms ir Kelių direkcijai, o jau kitą savaitę tarpžinybinė grupė bandys sudaryti projektų, kuriems būtų skiriamas finansavimas, sąrašą. Pasak V. Puodžiuko, ministras Jaroslavas Narkevičus jj pasirašyti turėtų gegužę.

„Ministras labai tikisi, kad tie objektai galės startuoti ne vėliau kaip birželio 1 dieną ir būti baigti lapkričio 30 dieną“, – BNS sakė viceministras.

Be 150 mln. eurų iš valstybės pasiskolinto krepšelio, keliams neseniai skirta dar 142 mln. eurų iš anksčiau įšaldytų ir dabar atšildytų  šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Šie pinigai skirti parengtiems ir jau pasirašytiems projektams.

Kelių direkcija BNS pranešė, kad apie 112 mln. eurų iš šio krepšelio skirta valstybinės reikšmės ir apie 30 mln. eurų – vietinės reikšmės keliams.

Daugiausia „atšildytų“ lėšų – apie 106 mln. eurų – bus naudojama valstybinių žvyrkelių asfaltavimui, dėl jų kovo mėnesį buvo pasirašyta 56 mln. eurų vertės sutarčių.

Iki balandžio 23 dienos pasirašyta 1391 kilometro žvyrkelių asfaltavimo sutarčių – tai sudaro 96 proc. visų 2016-2020 metais numatytų valstybinių kelių asfaltavimo projektų.

Dar dėl 60 kilometrų žvyrkelių asfaltavimo sutartys bus pasirašytos netrukus, dėl 11 km paskelbti rangos konkursai, be to, suplanuota paskelbti papildomai 33 km asfaltavimo konkursų.

Vyriausybei sausį atnaujinus KPPP sąmatą, šiemet ji siekė beveik 590 mln. eurų (su kovo mėnesį atšildyta 142 mln. eurų suma), o kartu su papildomai skirtais 150 mln. eurų šiemet keliams iš šios programos bus skirta 740 mln. eurų.

Kviečia teikti paraiškas

Atsižvelgdama į Vyriausybės nutarimą skirti 150 mln. eurų valstybinės ir vietinės reikšmės keliams taisyti ir rekonstruoti, Susisiekimo ministerija kviečia šalies savivaldybes ir Lietuvos automobilių kelių direkciją kuo skubiau teikti prašymus dėl lėšų skyrimo konkretiems kelių objektams finansuoti. Prašymų laukiama per 5 darbo dienas, finansuojami projektai turės būti įgyvendinti iki šių metų lapkričio 30 d.

„Prašymų skirti finansavimą kelių remonto ir rekonstrukcijos darbams laukiame kuo skubiau, kad Vyriausybės skirtos lėšos nedelsiant pasiektų darbus vykdančias įmones ir būtų efektyviai panaudotos ekonomikai skatinti esamos ekstremalios situacijos metu“, – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Pasak laikinojo susisiekimo ministro Roko Masiulio, auditas atskleidė didžiulį piktnaudžiavimo mastą Lietuvos keliuose.

„Tikrai nesakome, kad nesąžiningai dirbo visos įmonės – buvo tokių, kurios klydo, tai pripažino ir ištaisė savo klaidas. Vis dėlto turime labai sudėtingų atvejų, kai rangovai ne tik bando nuslėpti savo piktavališkumą, bet ir ieško politinio užtarimo aukštų vadovų kabinetuose“, – pranešime sakė ministras.

Anot direkcijos pranešimo, dalis rangovų vengia prisiimti atsakomybę už pažeidimus, atsisako bendradarbiauti ir taisyti defektus, pateikia neteisingus tyrimų rezultatus, vilkina procesus.

Pasak direkcijos vadovo Vitalijaus Andrejevo, paaiškėjo atvejų, kai projektuojant ir  įgyvendinant projektus reikalavimai buvo mažinami kokybės sąskaita. Dalis defektų bus pašalinti iki šių metų pabaigos, o dalies taisymas gali persikelti į kitus metus.

Vis dėlto turime labai sudėtingų atvejų, kai rangovai ne tik bando nuslėpti savo piktavališkumą, bet ir ieško politinio užtarimo aukštų vadovų kabinetuose.

Pavyzdžiui, „Panevėžio keliai“, „Kauno tiltai“ keliuose ruožuose, kur nustatyti pažeidimai, paklojo naują asfaltą, su „Alkesta“ susitarta pratęsti garantinį terminą, „Žemaitijos keliai“, „Eurovia Lietuva“ sutiko patikrinti visą kelio ruožą, o gavus išvadas dėl pažeidimų, bus sprendžiama dėl trūkumų ištaisymo būdų ir terminų.

Tačiau paaiškėjo, kad „Fegdos“ įrengto kelio Paberžė–Barskūnai–Medžiukai ruože skaldos pagrindo sluoksnis pakeistas pigesnėmis medžiagomis. Be to, jame nėra reikalaujamo bent 25 cm šalčiui atsparaus sluoksnio.

„YIT Lietuvos“ rekonstruotame kelio Verdainė–Pašyšiai ruože vietoje nustatyto skaldos pagrindo buvo panaudotos prastesnės ir pigesnės medžiagos.

Be to, „Kamestai“ nurodyta įrengti papildomą asfalto sluoksnį kelio Buivydžiai–Lavoriškės–Kena ruože, tačiau įmonė nesutiko to padaryti savo sąskaita, todėl bus perkami papildomi  darbai, o sąskaita bus pateikta įmonei.

„Šiaulių plento“ įrengtuose Žeimiai–Pamūšis–Pašvitinys ir Kuršėnai–Smilgiai–Aukštelkė ruožuose yra nepakankamas skaldos storis.

Pernai atlikus kelių kokybės auditą buvo ištirti 33 keliai ir nustatyta, kad beveik 90 proc. jų  neatitiko kokybės reikalavimų. 18-koje kelių buvo nustatyti esminių pažeidimų, dėl kurių objektai iš viso neturėjo būti priimti.

Audito metu tikrinami keliai, statyti bei rekonstruoti 2008–2017 metais.

Komentaras

„YIT Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė Akvilė Varanauskienė

„YIT Lietuva“ nevengia atsakomybės. Gavus pakartotinių laboratorijos tyrimų rezultatus raštu kreipėmės į LAKD su konkrečiais pasiūlymais. Tikimės artimiausiu metu susitikti su LAKD ir priimti sprendimus.

„Matome riziką šiems metams, kad gali kilti kainos dėl to, kad rangovai yra darbais perkrauti“, –ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pareiškė R. Masiulis.

Tačiau, pasak jo, planuojant ir skirstant Kelių priežiūros programos lėšas, į tai atsižvelgiama.

„Žiūrime, kad dalį darbų būtų galima perkelti į 2020 metus vien tam, kad jos (įmonės – BNS) sugebėtų tuos darbus padaryti, nes srautas yra labai didžiulis“, – aiškino R. Masiulis.

Konservatorius Andrius Kupčinskas pasigedo nuoseklios kelių tvarkymo strategijos.

„Ar neturite didesnių ambicijų kelius tvarkyti viešosios ir privačios partnerystės pagrindu, nes kelių teisimo įmonės atleidinėja šimtus darbuotojų?“ – ministro klausė A. Kupčinskas.

R. Masiulio teigimu, viešosios ir privačios partnerystės projektai yra brangesni.  

Ministras taip pat pabrėžė, kad bankrutavusių kelių remonto įmonių nėra, jų darbuotojai taip pat nėra atleidžiami. 

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį pareiškė matantis problemų kelių sektoriuje, ypač asfaltuojant žvyrkelius.

„Yra problemos ir su keliais, kelių asfaltavimu regionuose, daugelis kitų dalykų, kurie kyla. Tai nereiškia, kad tas ministras turėtų trauktis, tiesiog atsakomybė tų žmonių, kurie dirba įstaigose, institucijose, pavaldžiose toms ministerijoms, matyt, vis tiek kas nors turės prisiimti atsakomybę. Praėjusių metų planas, pavyzdžiui, dėl žvyrkelių asfaltavimo yra neįvykdytas perpus. Bet kokiu atveju atsakomybė turės būti“, – žurnalistams sakė R. Karbauskis, atsakydamas į BNS klausimą, kokias mato problematiškiausias Vyriausybės veiklos sritis.

Paklaustas apie premjero Sauliaus Skvernelio užuominas, kad po prezidento rinkimų bus daug pokyčių Vyriausybėje, R. Karbauskis sakė, jog apie tai turi kalbėti pats premjeras.

„Įvardysiu bent dvi pavardes tikrai balandžio mėnesį, kas galėtų realiai, pabrėžiu, realiai, užimti, jeigu reikės, ministro pirmininko poziciją (...) Po šių rinkimų, ko gero, bus nemaži pokyčiai kalbant ir apie Vyriausybę, bet kokiu atveju“, – portalo delfi.lt laidoje „Dėmesio centre“ trečiadienį sakė S. Skvernelis. 

Iki šių metų pabaigos elektroniniai žurnalai pakeis dabar naudojamus popierinius ir taps pagrindiniu kelių tiesimo proceso stebėsenos ir kontrolės mechanizmu.

„Elektroninis kelių statybos darbų žurnalas padės siekti pagrindinio tikslo - kelius tiesti atsakingai, nepaliekant jokios galimybės piktnaudžiauti kokybės sąskaita, „ploninti“ kelius. Vieningoje sistemoje fiksuojami rangovų, techninės priežiūros ir kontroliuojančių institucijų įrašai leis efektyviai valdyti darbų procesą kiekviename kelių tiesimo ar rekonstrukcijos objekte“, - sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Statybos darbų žurnalas yra privalomas darbų vykdymo dokumentas, kuriame aprašoma statinio statybos darbų eiga, atliktų darbų kokybė, atskirų darbų perdavimas užsakovui. Tokio dokumento būtinumą patvirtina Statybos techninis reglamentas.

Už žurnalo pildymą atsako rangovas, tačiau įrašus taip pat atlieka darbo ir techninės priežiūros inžinierius, kontroliuojančios institucijos. Iki šiol tiesiant ar rekonstruojant kelius pildomi popieriniai statybos darbų žurnalai. Elektroninis šio dokumento variantas kuriamas siekiant pakeisti ir optimizuoti „popierinį“ statybos darbų valdymo procesą, leidusį pernelyg laisvai teikti darbų ataskaitos duomenis.

Elektroniniame statybos darbų žurnale visus duomenis, pastabas, išvadas ir rekomendacijas galės matyti visi kelių tiesimo proceso dalyviai. Žurnale bus tiksliai fiksuojami darbų vykdymo terminai, taip pat techninės priežiūros ar kontrolės vykdymo laikas ir vieta, kontrolieriui betarpiškai patvirtinant savo buvimą objekte. Taip bus užtikrinta greitesnė ir efektyvesnė darbų vykdymo kontrolė, kokybės priežiūra.

Elektroninio statybos darbų žurnalo modelį sukurs Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos skelbtą konkursą laimėjusi UAB „SBS Group“.

Jie įvertino Seime kilusią iniciatyvą keliams panaudoti senas padangas ir taip prisidėti prie aplinkos apsaugos.

Moksliniai tyrimai palankūs iniciatyvai

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentas Virgaudas Puodžiukas teigia, kad Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, jog galima efektyviai panaudoti perdirbtas padangas bitumui, taip gerinant jo elastines savybes.

„Šiuo metu bitumai turi daug gerų ir blogų savybių. Jie neatlaiko šaltų temperatūrų, trūkinėja (...) Toms blogoms savybėms panaikinti dedami polimerai, gaminami modifikuoti bitumai. Bet tų polimerų vietoje gali būti dedama ir guma, perdirbant padangas. (...) Tyrimai parodė, kad gumos priedai puikiai pakeičia polimerus. (...) Tai yra gerokai pigiau“, – BNS sakė VGTU Kelių katedros vedėjas V. Puodžiukas.

Pasak jo, universitete neseniai atliktas išsamus tyrimas parodė, kad panaudojus perdirbtas padangas, keliai būtų tinkami ir Lietuvos klimato sąlygomis.

Vilniaus kelių ir inžinerinių tinklų tiesimo bendrovės „Fegda“ direktorius Žydrius Baublys teigia, kad tokia iniciatyva įgyvendinama Lenkijoje. Anot jo, guma modifikuotas bitumas yra šiek tiek pigesnis. Jeigu Lietuvoje pavyktų realizuoti tokius sprendimus, jie kelių tiesimo bendrovėms galėtų būti patrauklūs.

„Lenkijoje bitumo gamybos įmonės – tiek „Orlen“, tiek „Lotos“ – perdirbtas padangas naudoja bitumui modifikuoti. Jeigu Lietuvoje „Orlen“ (Mažeikiuose – BNS) tuo užsiimtų, gal būtų visai nieko – vietoj polimero būtų dedamos gumos granulės. Tokia praktika pasaulyje yra. (...) Jeigu tas modifikuotas bitumas būtų pigesnis už plastiku modifikuotą bitumą, mes automatiškai jį pirktume dėl komercinių interesų“, – BNS sakė Ž. Baublys.

Atliekų tvarkymo bendrovės „Ekobazė“ akcininkas Marius Kubilius įsitikinęs, kad perdirbtų padangų panaudojimas tiesiant kelius yra sveikintina iniciatyva.

„Labai teigiamai žiūriu. Jeigu Lietuvoje mums pavyktų įteisinti ar prievolę, ar sukurti ekonominius mechanizmus, kad kelininkai būtų suinteresuoti naudoti granules, pagamintas iš padangų, asfaltbetonio gamybai, tai būtų didelis pranašumas Lietuvos ekonomikai“, – BNS sakė M. Kubilius.

Reikia pasirinkti padangų panaudojimo būdą

Vis dėlto specialistai teigia, kad padangų panaudojimo keliams efektas priklauso nuo konkrečios technologijos.

„Mes tą bitumą galėtume naudoti, aišku, jis truputį problematiškesnis, negu su įprastais polimerais, nes gamyklai užsikimšimų pavojus padidėja, bet šiaip tai yra visai įmanoma. Technologinis procesas pasunkėtų“, – teigė „Fegdos“ vadovas Ž. Baublys.

Savo ruožtu mokslininkas V. Puodžiukas akcentuoja, kad reikia orientuotis būtent į bitumo modifikavimo metodą, o ne naudoti padangas kaip užpildą.

„Kai kas naudoja gumos priedus kaip užpildą vietoje mineralinės medžiagos. Ir Lietuvoje anksčiau buvo patirtis, kad ir sporto aikšteles įrengia su gumos priedais. Tai jau yra kita taikymo sfera. Tada gauname kažkiek prastesnę medžiagą, galbūt čia nėra tas gumos naudojimas, kuris pagerina asfaltbetonio savybes, bet jinai tampa galbūt labiau taikytina dviračių takams, sporto aikštelėms“, – BNS sakė V. Puodžiukas.

„Fegdos“ vadovas taip pat teigia, kad idėjos sėkmė priklauso nuo Seime kilusios iniciatyvos realizavimo.

„Nežinau, ką tiksliai galvojo Seimo nariai, bet kitas variantas yra gumą susmulkinti ir kaip dulkes ją panaudoti asfalto gamyboje“, – sakė Ž. Baublys.

Jis pats teikia pirmenybę bitumo modifikavimo variantui. Kartu perspėja vengti polinkio „viską, kas yra atliekos, sudėti į asfaltą“, nes tuomet tikrai kiltų klausimas dėl kelių kokybės.

„Ekobazės“ akcininkas M. Kubilius teigė, kad Lietuvoje padangų atliekos iš esmės tvarkomos gerai: dalis perdirbama, dalis išvežama sudeginti.

„Nėra, kad būtų kaip Estijoje, kur poroje vietų padangos yra sukauptos į baisingus kalnus, Rygos centre kalnas padangų. Lietuvoje tokių židinių nematau (...) Kiek padangų Lietuvoje per metus susikaupia, tai preliminariai, tiek ir yra  surenkama ir perdirbama arba sutvarkoma“, – sakė M. Kubilius.

Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika siekia išsiaiškinti, kokiu būdu būtų galima keliams tiesti pritaikyti panaudotas ir nebereikalingas automobilių padangas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas nori sužinoti, kaip kitos valstybės reguliuoja panaudotų padangų perdirbimą ir panaudojimą.

Pasak jo, Lietuvoje kasmet susikaupia apie 30 tūkst. panaudotų padangų, jos teršia gamtą ir neduoda jokios naudos.

Tyrimu siekiama išanalizuoti geriausias padangų tvarkymo praktikas, teisinį reguliavimą, kuris įpareigotų kelių tiesimo įmones naudoti perdirbtas padangas tiesiant kelius. Šis tyrimas taip pat padėtų nustatyti, kokia dalis padangų atliekų turėtų būti kelio sudėtyje.