„Kviečiu visus, Visų šventųjų dieną vykstančius prie artimųjų kapų, visų pirma uždegti po žvakelę širdyse, nes ji mirusiuosius sušildys geriau negu bet kuri kita liepsna. Lapkričio 1-ąją prisimindami išėjusius, nepamirškime ir gyvųjų, juk pasibaigus šiai šventei kapinėse lieka milijonai sudegusių žvakių, plastikinių gėlių ir kitų atliekų, kurios teršia amžinojo poilsio vietas. Raginu savivaldybes ir seniūnijas užtikrinti, kad kapinėse atliekų surinkimo įmonės pastatytų pakankamai konteinerių, kad jie būtų laiku išvežti, o atliekų kalnai nepūpsotų iki lapkričio vidurio. Kreipiuosi ir į visuomenę, prašydamas kapinių tvarkymo atliekas rūšiuoti ir susimąstyti apie besaikio vartojimo pasekmes, juk mirusiųjų atminimui pagerbti svarbu ne žvakučių ar gėlių kiekis, o artimųjų rūpestis“, - sako K. Trečiokas.

Aplinkosaugininkai primena, kad atliekos, kaip įpareigoja teisės aktai, turi būti rūšiuojamos jų susidarymo vietoje. Ne išimtis ir kapinės. Tvarkant kapus pirmiausia reikia atskirti žaliąsias atliekas – tai nuimta žolinė augalija, šakos, papuošimui naudotos gėlės ir kt. Žaliąsias atliekas reikia mesti į kapinių teritorijoje ar šalia jos pastatytus tokioms atliekoms skirtus konteinerius ar įrengtas specialias atitvertas aikšteles.

Surinktos žaliosios atliekos yra vežamos į rajonuose esančias jų kompostavimo aikšteles. Čia gaminamas kompostas naudojamas apželdinimui, žemės ūkyje ir pan. Atliekos, išmestos į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, gabenamos į rūšiavimo linijas ir jose perrūšiuojamos. Likusios perdirbti netinkamos atliekos išvežamos į nepavojingų atliekų sąvartyną.

Vis dėlto, dauguma žmonių, tvarkydami atliekas, rūšiuoti neskuba ir visas atliekas verčia į bendruosius konteinerius arba tiesiog kur papuola. Neretai atliekos taip sumaišomos, kad po to jų nebūna įmanoma perdirbti. Aplinkosaugininkai perspėja, kad į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius negalima mesti kitų atliekų. Antrines žaliavas reikia išrūšiuoti. Stiklinių žvakidžių ar kitokias stiklo atliekas reikia mesti į konteinerį su užrašu „Stiklas“, plastiko (pvz., plastikiniai gėlių vazonėliai) ir metalo (pvz., metaliniai žvakidžių dangteliai) – į konteinerį su užrašu „Plastikas“, popieriaus ir kartono (pvz., kartoninės dėžutės) – į konteinerį su užrašu „Popierius ir kartonas“. Visas kitas atliekas – dirbtines gėles, žvakių likučius, kaspinus ir pan. – derėtų mesti į mišrių atliekų konteinerius.

Kapinėse švarą ir tvarką turi palaikyti jas prižiūrinti įmonė. Ji privalo užtikrinti, kad kapinių teritorijoje susidarančios atliekos būtų tvarkomos pagal jų surinkimo grafiką, suderintą su savivaldybe arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi (regiono atliekų tvarkymo centru ar kita įmone), jeigu pastarajam ši funkcija yra pavesta. Jeigu atliekų konteineriai pripildomi anksčiau, negu numato jų išvežimo grafikas, kapines prižiūrinti įmonė turi organizuoti papildomą šių atliekų surinkimą.

Pokalbis su aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku ne tik apie renovaciją, bet ir apie kitus kauniečiams rūpimus klausimus: Kauno marių būklę, kovą su brakonieriais.

Pasirašė sutartį

– Vakar kartu su Finansų ministerija ir Europos investicijų banku pasirašėte trišalę sutartį, kuria įsteigtas Rizikos pasidalijimo fondas. Kodėl jis reikalingas?

– Ši sutartis leidžia toliau tęsti daugiabučių namų renovaciją, nes mūsų turimi ištekliai buvo pasiekę ribą. Renovacijos projektams mes iš klimato kaitos programos teikiame negrąžinamą paramą. Į šį fondą surenkami pinigai pardavus aplinkos taršos leidimus, kurių paklausa ir kaina šiuo metu yra nedidelė. Kad bankai teiktų lengvatines paskolas, dabar suformuotas 100 mln. eurų garantinis fondas, kuris nesėkmės atveju garantuotų padengti nuostolius.

Praktika rodo, kad renovacijos projektai dažniausiai vyksta sklandžiai, nes pasitikėjimą įgavo ir patys gyventojai, ir bankai. Dabar jau turėdami apie 1,2 tūkst. renovuotų namų, dar antrą tiek yra tvarkomi. Šiemet jau renovuota apie 500 namų, dar apie 400 planuojame baigti ir už visa tai proceso dalyviams reikia sumokėti.

Turėdami šiuos skaičius, mes prognozavome, kad maždaug kitų metų viduryje turėtume rimtų problemų dėl projektų finansavimo. Pasirašius šią sutartį, galima sakyti, kad horizontas nusikėlė dar dvejiems metams į priekį. Be jokios abejonės, poreikis renovuoti namus yra labai didelis ir užtruks, kol viskas bus sutvarkyta, tačiau dabar galime papildomai pakviesti rengti projektus per 1,5 tūkst. namų. Iki 2018 m. turime rasti kitą finansinį sprendimą, kuris užtikrintų tolesnį programos finansavimą, o kol kas šis procesas turėtų vykti sklandžiai.

Žinoma, jau pradeda grįžti investuoti pinigai. Jau grįžo apie 10 mln. eurų, kurie vėl investuojami į renovacijos procesą.

– Kaip Kaune vyksta daugiabučių namų renovacijos procesas?

– Kaunas atrodo neprastai. Kauniečiai jau pasirengė daugiau kaip 300 investicinių planų, 66 projektai yra visiškai įgyvendinti. Šiuo metu apie 100 projektų yra vykdoma ir iki Naujųjų metų turėtų būti baigti. Tai normali apimti.

Žinoma, Kaunas yra didelis miestas, dideli ir poreikiai, tačiau daugiabučių namų renovacija vyksta pagal galimybes. Kaune šis procesas išjudėjo tik pastaraisiais metais. Kituose didmiesčiuose vienu metu renovacijos procesas sunkiai judėjo, bet dabar reikalai pasitaisė.

Kaunas intensyviai rengiasi ir kvartalinei renovacijai. Šias idėjas man yra ir Kauno meras su komanda pristatęs. Kitais metais kviečiame 500 namų, Kaunui, šalia jau vykdomų, tenka papildomai dar devyniolika projektų, tad procesas vyksta sklandžiai, kitais metais miestas galėtų tikėtis finansavimo ir kvartalinei renovacijai.

Vandens telkiniai atsigauna

– Kauniečiams aktualus dar vienas klausimas. Vėl pasigirsta kalbų, kad Kauno mariose reikėtų atnaujinti verslinę žvejybą. Prieš kelerius metus tam kategoriškai prieštaravote. Kokios nuomonės laikotės dabar?

– Viskas bangelėmis – tai nurimsta, tai verslininkai vėl kelia bangas ir nori žvejoti nelimituotai. Kol kas laikomės griežtos nuomonės, kad nuostata nesikeičia. Vandens telkiniuose, tarp jų ir Kauno mariose, verslinė žvejyba yra draudžiama.

Turime maždaug 300 vidaus vandens telkinių tyrimų rezultatus ir akivaizdu, kad žuvų išteklių būklė labai gerėja. Tą mums sako ir žvejai mėgėjai, žvejojantys meškerėmis. Tik uždraudus verslinę žvejybą, žuvų ištekliai pradėjo augti. Pačios žuvys yra iki pusantro karto didesnės. Nuolat atliekame tuos tyrimus ir matome naudą.

Kita vertus, verslinė žvejyba nėra visiškai uždrausta. Leidžiama specializuota žvejyba, bet buvo problema, kad verslininkai pagaudavo žymiai daugiau nei parodydavo, trūko kontrolės. Visa verslinė žvejyba sumokėdavo valstybei žymiai mažiau, nei dabar sumoka mėgėjai. Svarbu pažymėti, kad viską, ką mes surenkame iš mėgėjų žvejų, vėl investuojame į tvenkinių įžuvinimą.

Mūsų tikslas, kad visa Lietuva būtų žvejybos rojumi, tačiau dabar turime leisti vandens telkiniams atsigauti ir atkurti išteklius. Nuo to laiko, kai buvo uždrausta verslinė žvejyba vidaus vandenyse, Kauno mariose žuvų padaugėjo maždaug dvigubai.

– Ar pagerėjo bendra Kauno marių būklė?

– Kaip tik mokslininkai baigė tyrimą ir laukiame patikslinimo apie vandens būklę. Galiu pasakyti, kad turime daugiau vandens telkinių, kur vandens būklė yra daug prastesnė nei Kauno marių, nes čia yra tekantis vanduo. Mano žiniomis, Kauno marių būklė nėra pablogėjusi, tačiau kyla diskusijų, kaip dar pagerinti padėtį. Vienas iš siūlymų – mechaniškai valyti dumblą.

Brakonierių mažėja

– Kokia situacija su brakonieriais ir gamtos teršėjais? Ar aplink Kauno marias jų daugėja, ar mažėja?

– Aplinkos ministerija pastaraisiais metais labai sugriežtino kontrolę. Departamentai vykdo reidus, turi įvairios technikos, kuri leidžia ieškoti brakonierių. Seniau jie nerizikavo, kad bus sugauti, o baudas apsimokėjo tiesiog sumokėti ir toliau brakonieriauti. Dabar situacija pasikeitusi ir baudos beveik dešimt kartų didesnės.

Gyventojai gali bendruoju pagalbos telefonu pranešti apie gamtai daromą žalą, taip pat veikia būdravimo sistema, kai aplinkosaugininkai ne darbo metu yra pasiruošę vykti į įvykį. Tai leido specialistams vietą pasiekti per 20 minučių, nes važiuoja tas, kuris yra arčiausiai, todėl pažeidimų akivaizdžiai mažėja.

Mes baudų surenkame ir brakonierių pagauname daugiau, nes geriau fiksuojame. Brakonieriaujančiųjų mažėja, mūsų žvejai ir medžiotojai darosi sąmoningesni. Liko tik tie pažeidėjai, kurie turi priklausomybę ir yra ligoniai, nesuprantantys, jog už draudžiamu laiku pagautą lašišą sumokės tiek, kad galėtų ją valgyti ištisus metus.

„Apie 20 tūkst. įmonių Lietuvoje apskritai nėra įsiregistravusios kaip gamintojai ar atliejų tvarkytojai“, - antradienį Seimo liberalų frakcijoje pranešė K.Trečiokas. Jis pristatė Aplinkos ministerijos ir teisėsaugos tyrimą dėl neteisėto atliekų tvarkymo bei fiktyvaus ir net nusikalstamo atliekų tvarkymo.

Ministras informavo, kad dalis šių įmonių į biudžetą jau pervedė 200 tūkst. eurų: „Jau susimokėjo apie 200 tūkst eurų. Tai smukios įmonėlės - vienos piktnaudžiavo, kitos nežinojo (pakuočių atliekų tvarkymo tvarkos - BNS)“.

Jis taip pat pranešė, kad 90 stambių gamintojų ir importuotojų neskyrė dėmesio ir lėšų pakuočių atliekų tvarkymui: „Ten jau bus didelės sumos. Iš jų jau yra virš 40 tūkst. eurų“.

K.Trečiokas tikisi, kad audito į biudžetą įplauks nemažos lėšos. „Netruks pinigų. Bent švietimui tai tikrai, manau, ir gydytojams užtektų (kelti atlyginimus - BNS)“ - teigė Aplinkos ministerijos vadovas. 

Atliekų tvarkytojų veiklos kontrolę jau yra svarsčiusi Seimo Antikorupcijos komisija. Jos duomenimis įmonės, privalančios perdirbti popierines pakuotes, sutvarko tik ketvirtadalį ar penktadalį jų, o neperdirbtos pakuotės patenka į sąvartynus, todėl kyla atliekų tvarkymo mokestis.

Dabar pakuočių gamintojai bei tiekėjai valstybei moka specialų mokestį ir nesirūpina atliekų sutvarkymu arba rūpinasi jų tvarkymu.

– Pone Trečiokai, taip suprantu, kad visos susijusios institucijos šiandien ieškojo sprendimo dėl susidariusios situacijos. Jau radote kažkokią išeitį ar sostinė paskęs šiukšlėse?

K. Trečiokas: Reikia pakeisti atliekų tvarkymo taisykles. Problema yra ta, kad MBA (Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių) operatorius neturi kur saugoti deginimui tinkamų atliekų. Pusmetį šias išrūšiuotas atliekas galėsime pasaugoti Kazokiškių sąvartyne, laisvoje sekcijoje. Per tą pusmetį turės būti parengta aikštelė pagal visus teisės aktų reikalavimus, padarytas poveikio aplinkai vertinimas. Manau, kad tas atliekas būtų galima saugoti iki to momento, kai bus pastatyta atliekų deginimo jėgainė.

– Prieš kelis mėnesius Vilniaus miesto taryba padidino tarifus. Žmonės moka brangiau, bet tuo pat metu kyla šiukšlių krizė?

K. Trečiokas: Viskas logiška: pasididinome kainą, o dabar reikia padaryti, kad didesnis kiekis važiuotų tiesiai į sąvartyną. Toks ir biznis.

– Čia jūs sarkastiškai kalbate?

K. Trečiokas: Nesarkastiškai, čia yra faktai. MBA statybų finansavimo sutartis pasirašyta 2010 m., taigi tiek savivaldybė, tiek operatorius turėjo pakankamai laiko susiskaičiuoti, kiek atvažiuoja atliekų, kiek bus išrūšiuota, kur jas padės, kokie kiekiai susidarys, kas važiuos į perdirbimą, kas turės laukti perdirbimo. Beje, kai buvo renkama vieta MBA statybai, vienu iš privalumų buvo įvardijama tai, kad ten yra pakankamai vietos to kuro saugojimui.

– Ministras pasakė įdomų dalyką, pusmečiui bus leidžiama kurą sandėliuoti sąvartyne. Bet gyventojai vis tiek už tą blogą paslaugą mokės kaip už gerą?

T. Vaitkevičius: Ministre, painiojate kelis dalykus. Sąvartyno ir veiklos mokesčius. Veiklos mokestis, kuris buvo nustatytas mišrioms komunalinėms atliekoms ir kuris tiesiogiai susijęs su gyventojais, buvo nustatytas dėl MBA veiklos pradžios. Dar 2013 m. viešo pirkimo būdu buvo parinktas operatorius, su kuriuo buvo sutarta dėl kainos, kad jam bus mokama už tai, kad jis pristatytas atliekas sutvarkys, tai padarydamas savo rizika. Šitas operatorius penktadienį vėlyvą vakarą pranešęs, kad pirmadienį jis to nedarys, to įsipareigojimo nevykdė.

– Bet jūs gi žinojote, kad situacija tokia?

T. Vaitkevičius: Taip, situacija buvo tokia, bet mes su „Energesman“ turime labai aiškią sutartį. Į visus klausimus: ar susitvarkysite, ar esate finansiškai ir organizaciškai pajėgūs, buvo gautas atsakymas „Taip“.

– Bet dabar savivaldybė siūlo vežti šiukšles į sąvartyną. Vežėjai to nedaro ir savivaldybė juos kaltina politikavimu?

T. Vaitkevičius: Reaguodami į situaciją, vežėjams dar šeštadienį mes pranešėme, kadangi turime su jais sutartį ir regione nematome kito, tinkamesnio atliekų tvarkymo būdo, kaip vežti atliekas į sąvartyną. Daugiau jokių galimybių sutvarkyti atliekas šiuo periodu, kol „Energesman“ neatnaujino savo veiklos arba galutinai jos nenutraukė, mes nematome.

– Pone, Makauskai, jūs galite paaiškinti, kodėl kilo ši krizė? Ir kitas klausimas, kodėl jūs nevežate tų šiukšlių?

A. Makauskas: Tai, kas šiandien atsitiko, mes jau raštu informavome prieš 3 mėnesius ir T. Vaitkevičiaus firmą ir Vilniaus savivaldybės administraciją, prašėme imtis priemonių. Liepos 20 d. kiek pamenu, VAATC kreipėsi į visas institucijas prašydamas tą situaciją, kuri gali susidaryti, spręsti. O dabar, kai ji susidarė yra keletas teisinių niuansų. Pirma, visi vežėjai Vilniuje turime sutartis su Vilniaus miesto savivaldybe. Jose aiškia įvardinta, kad mes turime vadovautis atliekų tvarkymo taisyklėmis Vilniaus mieste, kurios aiškiai nurodo, kur vežti.  Šiandien savivaldybė mūsų nieko neragino, mes neturime jokios savivaldybės reakcijos. Turime tik VAATC pasiūlymą vežti į sąvartyną. Tai mes neturime savivaldybės sutikimo, kas leistų mums pažeisti sutarties sąlygas, juolab, kad rytoj konkurso vokų atplėšimas ir gali visaip būti traktuojamas toks mūsų elgesys.

– O dėl ko jūs dabar varžotės? Kas Vilniuje veš šiukšles?

A. Makauskas: Visiškai teisingai.

– Jūs galvojate, kad jus provokuoja sulaužyti sutartį?

A. Makauskas: Nebūtinai. Bet ne paslaptis, kad visi pažeidę sutartis vėliau gali būti įvertinti. Kitas dalykas, šiandien Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente mane patikino, kad pagal dabartinę situaciją mes negalime vežti, o sąvartynas negali tas nerūšiuotas atliekas priimti.

– Pone Kvedaravičiau, kažkiek situacija aiškėja, bet vis dėlto Vilniaus savivaldybės kontroliuojamos įstaigos įkuria tam tikras pramonės įmones, dėl to pabrangta paslaugos vilniečiams. Taigi, miestiečiai moka daugiau, bet kyla šiukšlių krizė?

L. Kvedaravičius: Kolegos nepaminėjo vieno pagrindinio dalyko, kad prie šitos situacijos privedė kogeneracinių elektrinių trūkumas. Mes ne kartą kreipėmės į aplinkos ministeriją, į „Energesman“, žinodami, kad pas juos susidaręs kiekis apie 130 tūkst. tonų per metus nebus deginamas ir jo nebus kur saugoti. Nors pastoviai sakydavome ministerijai, kad žiūrėkite, bus problema. Kita vertus, „Energesman“ pozicija, kuri išdėstyta laiške, jie informavo, kad „Fortum Klaipėda“ stabdo savo deginimo dėl profilaktinio remonto spalio mėnesį. Tai, matyt, irgi susiję su tuo, kad pajėgumai sudeginti kietąjį kurą žymiai sumažėja. Dėl šios dienos situacijos buvo informuoti visi vežėjai, VAATC, kad susidarius tokiai situacijai visas mišrias atliekas reikia vežti į Kazokiškes. Deja, tik vienos bendrovės mašinos buvo suvažiavę prie MBA. Kita vertus, tas konkursas, apie kurį kalba ponas Makauskas, yra dėl kainų, bet reikia pažymėti, kad „Ecoservis“ pastoviai siunčia visokius paklausimus, todėl, matyt, vokai dar nebus rytoj atplėšti, mat šią savaitę dar bus pateikiami atsakymai į klausimus.

– Taip, yra daug įmonių interesų, daug organizacijų interesų. Jūs esate Vilniaus savivaldybės vadovybė, ką jūs ketinate padaryti, kad situacija pasikeistų?

L. Kvedaravčius: Pirmiausia reikia aplinkos ministerijos supratimo, ko mes seniai prašėme, kad spręstų kuro saugojimo klausimą. Beje, „Energesman“ buvo sudariusi sutartis su privačiais subjektais dėl kietojo kuro pasaugojimo, bet kažkodėl ministerija panaikino tuos leidimus. Tai čia norėtųsi paaiškinimo. Kitas dalykas, tai „Energesman“ nėra savivaldybės įmonė.

– Aš turiu omenyje VAATC.

L. Kvedaravičius: VAATC dabar veikia taip, kaip gali veikti. Mes  negalime Vilniaus apversti šiukšlėmis. Centras tikrai principingai ir aiškiai pasakė, kad šiukšlėmis Vilnius nebus užverstas ir tada vežame į Kazokiškes. Bet mes dabar sprendžiame klausimus, kurie yra iškilę.

– Pone Vaitkevičiau, ką jūs darėte konkrečiai, kad tie vilkikai su šiukšlėmis nestovėtų? Šiukšlių tik daugės.

T. Vaitkevičius: Konkrečiai aš jau pasakiau. Šeštadienį įmonės gavo pranešimą, kad šitoje situacijoje mes matome vienintelę išeitį – Kazokiškes. Tai yra mažiausiai kenksminga.

– Bet jūs nežinojote, kad jiems to daryti neleidžia sutartis su savivaldybe?

T. Vaitkevičius: Staiga ponui Makauskui nori ištraukti vieną įstatymo eilutę ir jis pamiršta principą, kad atliekos turi būti tvarkomos taip, kad mažiausiai pakenktų aplinkai.

– Pone Makauskai, suprantu, kad jūs esate kaltinamas tuo, kad dėl formalių priežasčių atsisakėte spręsti problemą?

A. Makauskas: Visų pirma, mano pareigos, statusas ir amžius neleidžia sakyti netiesos. Šiandien teisinė aplinka mums neleidžia vežti nerūšiuotų mišrių komunalinių atliekų į sąvartyną. Dėl šito niekas nesiginčija, kad tai yra geriausias sprendimas. Mums reikia dviejų atsakymų, ministro palaiminimo, kad galima ekstremaliu atveju į sąvartyną vežti mišrias atliekas ir leidimo iš savivaldybės pažeisti sutartį.

– Klausantis susidaro įspūdis, kad žmonės nežinia ką veikia valdžioje? Situacija yra labai aiški, trūksta ministro įsakymo, trūksta savivaldybės dokumento leidžiančio vežėjams vežti į sąvartyną, bent jau laikinai, kol kažkas pasikeis. Ministre?

K. Trečiokas: Šiaip jau netrūksta. Tos taisyklės yra galiojančios ir galėtume jų nekeisti. Bet savivaldybė savo veiksmais sukėlė tokią situaciją, išlaukė iki paskutinio momento, uždarė vartus. Tiksliau, operatorius vartus uždarė. Beje, jis gali tris paras surinkinėti šiukšles ir nerūšiuodamas, tam yra tam tikras rezervas. Per šitiek laiko reikėjo sulaukti paskutinio savaitgalio, o dabar vicemeras sako, kad kreipėmės į ministeriją. Aplinkos tvarkymo įstatyme, vietos savivaldos įstatyme  yra pasakyta, kad savivaldybių pareigia ir atsakomybė užtikrinti, kad atliekos būtų tinkamai tvarkomos.

– Kas iš tos istorijos geriausiai uždirbs, ministre?

K. Trečiokas: Tas, kas ima 71 eurų už toną. Ir dabar dar ims 5 eurus – ar kiek suderės – už pasaugojimą. Va čia ir yra biznio planas. Iš tikrųjų čia vyksta labai aiškus rinkos persidalijimas, liberalizavimas ar kaip čia pavadinti.

– Liberalizavimas, turite omenyje, šito verslo perėmimas?

K. Trečiokas: Galima ir tą turėti omenyje. Mes tokią situaciją turime Klaipėdos sąvartyne. Ten jų operatorių išgujo, dabar tas pats vyksta Vilniuje. Šitas šou įvyko, mes paruošėme teisės aktą, jis pagulės teisės aktų projektų informacinėje sistemoje ir penktadienį aš pasirašysiu įsakymą ir galės tvarkyti. Bet tai tik rodo, kad iki šiol savivaldybė neatsakingai žiūrėjo į šitą problemą ir mes prašysime, kad ta kaina, kuri yra nustatyta, būtų pagrįsta. Peršasi mintis, kad ta pradinė situacija, kai mes kalbėjome apie atliekų tvarkymo sistemos sukūrimą, tikrai veikė neblogai apskričių rėmuose, bet išaugus tam visam bizniui, pradėjus atliekoms judėti per regionus, akivaizdu, kad savivaldybės nebesusitvarko. Tai reikia kalbėti, kad arba valstybė tą perima į griežtą kontrolę, arba tvarkomės.

– Ministras ką tik apkaltino liberalus bandant perimti šiukšlių verslą Vilniaus mieste?

T. Vaitkevičius: Matyt, pats blogiausias metas rimtus dalykus svarstyti prieš rinkimus. Tai yra netiesa, ministre, jūs kuriate istoriją iš niekur. Grėsmės nėra. Mes ją patys susikūrėme. Ministre, mes apie tas taisykles kalbame nuo metų pradžios, jos atsiranda dabar. Kai kalbate apie tai, kad mes, VAATC, kažką norime perimti, tai jūs pradedate pyktis su sveika nuovoka. „Energesman“ tikrai nesuinteresuota mums nieko perduoti ir dėl to tikrai nesustabdė veiklos.

K. Trečiokas: Sveikos nuovokos žmogus dabar turi problemų su teisėsauga ir aš dėl savo nuovokos abejonių neturiu. Aš nieko neteigiu, tai kas vyksta, parodys rezultatai. Taisyklėmis mes gelbėjame situaciją.

– Pone Misiūnai, laiku pastatyti šiukšles deginančių elektrinių Vilniuje ir Kaune nepavyko, tai kokie yra „Lietuvos energijos“ planai? Per kiek laiko jos galėtų atsirasti?

D. Misiūnas: Pagal planą, Vilniuje tokia jėgainė, kuri naudotų atliekas šilumai ir elektrai gaminti, atsirastų 2018 m, pabaigoje, t. y. 2018 m. šildymo sezonui. Kaune, analogiška jėgainė turtų atsirasti 2019 m.

– Jūsų nuomone, kaip turėtų būti tvarkomas visas atliekų ūkis?

D. Misiūnas: Tokiu atveju, atliekos po pirminio rūšiavimo patektų į jėgainę tam, kad pagamintų šilumą ir elektrą, o mokestis už tokių atliekų sutvarkymą būtų sureguliuotas, t. y. priklausytų nuo sąvartyno mokesčio. Jis turėtų būti mažesnis, nei sąvartyno mokestis, kad apsimokėtų tas atliekas naudoti energijai. Kadangi už atliekų tvarkymą būtų mokama, tai atpigintų tiek šilumą, tiek elektros energiją.

Tai Jurbarko ir Šakių rajonuose tarp Kulautuvos ir Smalininkų Nemune esančios ar tik sausrų metu susidarančios smėlio salelės.

Mažosios žuvėdros kiaušinius deda duobutėse ant smėlio, bet dažnai jų dėtys žūsta netikėtai patvinus Nemunui, pavyzdžiui, po didesnių liūčių, kai lizdai tiesiog nuplaunami. Ne mažiau pavojingos ir sausros, kai, saloms susijungus su krantu, perimvietes lengvai gali pasiekti plėšrieji gyvūnai.

Pastaraisiais metais vis daugiau grėsmės ėmė kelti salelėse, kur peri mažosios žuvėdros, besilankantys poilsiautojai. Jie, dažnai patys to nepastebėdami, sutrypia kiaušinius, dėl jų žūsta jaunikliai, nes tėvai, bijodami žmonių, nebeatskrenda jų pamaitinti. Per pastaruosius penkerius metus perinčių mažųjų žuvėdrų porų Nemuno salose tarp Kulautuvos ir Smalininkų, Panemunių regioninio parko direkcijos ir Edukologijos universiteto mokslininkų stebėjimų duomenimis, sumažėjo apie 30 proc.

Mažoji žuvėdra nuo 1976 m. įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Šis paukštis saugomas ir pagal Berno, Bonos konvencijų ir Paukščių direktyvos nuostatas. Lietuvoje dabar yra tik apie du tris šimtus mažųjų žuvėdrų porų.

Šis paukštis beveik perpus mažesnis už upinę žuvėdrą. Minta daugiausia smulkiomis žuvelėmis, rečiau vėžiagyviais, vabzdžių lervomis. Mėgsta atokius smėlėtus ar žvyru, kriauklelėmis padengtus vandens telkinių krantus ir salas. Peri birželio mėnesį. Grunte iškastoje duobutėje deda nuo 2 iki 3 pilkšvos spalvos kiaušinių su juodomis dėmelėmis.

„Kadangi oficialiai pripažinta, kad jie pažeidė konvenciją, jie anksčiau ar vėliau turės įsileisti tarptautinius ekspertus. Jie dabar kalba, kad galbūt metų pabaigoje įsileis. Geriau vėliau nei niekada. Sakau, tai nėra lengva, bet įmanoma“, - Žinių radijui ketvirtadienį sakė K.Trečiokas.

Lietuva siūlo, kad Baltarusija sustabdytų Astravo AE statybas iki kol tarptautiniai ekspertai įvertins jėgainės saugumą ir bus atlikti streso testai. Anot ministro, sudėtinga tikėtis, jog jėgainė apskritai nebus pastatyta.

„Tikėtis, kad apskritai nebus pastatytas, sunku. Aš turiu tokią viltį“, - tikino K.Trečiokas.

Anot jo, trečiadienį į Vilnių atvykę Baltarusijos ekspertai neturėjo įgaliojimų priimti sprendimų, tad pokalbiai kol kas yra „oro judinimas“.

„Jie ištraukia naują informaciją, kurios mes nežinome, kuri turėjo būti įvertinta poveikio aplinkai vertinime. Kai mes prašome, kad gerai, papildykite poveikio aplinkai ataskaitą, jie sako ne, mes šito nedarysime, tiesiog žinokite, kad mes dar žinome ir tai, ir tai. Toks kalbėjimosi būdas, oro judinimas, akivaizdu, kad atvažiavę žmonės neturi ir įgaliojimų tam reikalingų priimti kažkokius sprendimus“, - tikino ministras.

Gegužę Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus pareiškė, kad baltarusiai nėra tokie idiotai, kurie statytų nesaugią elektrinę. Anot K.Trečioko, tai turėtų patvirtinti ne politikai, o mokslininkai.

„Taip, aš linkęs tikėti, kad niekas nenori pasidaryti parako statinės ir ant jos sėdėti, bet politikai šiuo atveju yra švelniai tariant suinteresuoti ką kalbėti ir tokiais atvejais aš labiau remčiausi mokslininkais. Remčiausi tarptautinėmis institucijomis. Jei tai pasakytų tarptautinė institucija patikrinusi, ir patvirtintų, kad visos priemonės yra įgyvendinamos, gal kažką reikia pataisyti, bet baltarusiai nėra idiotai ir nedaro nesąmonės“, - teigė K.Trečiokas.

Aplinkos ministras pripažino, kad Lietuva viena pati nepajėgs paveikti Baltarusijos, todėl reikia kaimyninių valstybių paramos. K.Trečiokas priekaištauja, kad nepakankamą paramą Lietuvai suteikia Skandinavijos šalys.

„Kai kurie kaimynai, tarkime, tokie kaip skandinavai, elgiasi nesuprantamai. Jeigu jie labai kategoriški buvo, kad mes savo jėgainę uždarytume, kuri, beje, buvo nuolat kontroliuojama Tatenos ekspertų ir pačių švedų pagalba buvo diegiamos saugos priemonės, tai jie dabar tarsi negirdi, tarsi jų tai neliečia. Taip, jie šiek tiek toliau, bet prisimenant Černobylio atvejį, manau, kad jie galėtų mus stipriau paremti“, - sakė ministras.

„Aišku, tai laiko klausimas, tikiu, kad jie yra mūsų, ne baltarusių pusėje, tiesiog diplomatiniais ar kitais sumetimais nėra tokie aktyvūs“, - pridūrė jis,

Trečiadienį Vilniuje susitiko Baltarusijos ir Lietuvos atstovai. Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys po susitikimo pareiškė, kad Lietuva siūlo Baltarusijai stabdyti Astravo atominės elektrinės statybas, kol nėra atlikti šios jėgainės streso testai ir kiti Tarptautinės atominės energetikos agentūros (Tatenos) tiriamieji darbai.

Lietuvos ir Baltarusijos atstovai nesutarimus aiškinosi po to, kai Espo įgyvendinimo komitetas valstybėms pasiūlė iki liepos pabaigos komitetui pranešti apie padarytą pažangą, derinant pozicijas dėl Astravo AE.

Lietuva yra aršiausia Baltarusijos, netoli Lietuvos statančios Astravo AE, kritikė. Lietuvos teigimu, Baltarusija neužtikrina projekto, statomo vos 20 kilometrų nuo šalies sienos, saugumo. Minskas atmeta Lietuvos priekaištus, sakydamas, kad atominėje elektrinėje užtikrins aukščiausius saugumo standartus.

Jo tikslas, kaip numato aplinkos ministro Kęstučio Trečioko praėjusią savaitę patvirtinti Lietuvos metų medžio atrankos konkurso nuostatai, – ne tik išrinkti Metų medį, kuris atstovaus Lietuvai Europos metų medžio konkurse, bet ir pagerbti kitus vertingiausius šalies medžius, skleisti informaciją apie juos kaip regiono savitumo ir patrauklumo dėmenis.

Konkursą organizuoja Aplinkos ministerija ir viešoji įstaiga „Lietuvos arboristikos centras“. Paraiškos bus priimamos visą birželį – nuo 1-os iki 30-os dienos. Konkurso dalyvius atrinks komisija, kurią sudarys jo rengėjų ir visuomeninių gamtosauginių organizacijų atstovai, kraštovaizdžio architektas, etnografijos ar istorijos specialistas, fotografas ar vaizduojamojo meno specialistas, dendrologas ar arboristas. Organizuojant konkursą antrą kartą ir vėliau, į komisiją numatyta įtraukti ir  paraiškos teikėją, kurio pasiūlytas medis ankstesniais metais bus tapęs laimėtoju.

Konkurso organizatoriai šiemet vertinimo komisijos posėdį surengs iki liepos 7 d. Jo metu bus išrinkta ne daugiau kaip 12 medžių, kurie dalyvaus antrajame etape.

Metų medį rinks visuomenė, balsuodama elektroninėje erdvėje. Atrinktų medžių sąrašas bus skelbiamas tinklalapiuose http://www.am.lt ir http://www.arboristai.lt, taip pat socialiniuose tinkluose, leidiniuose. Už konkurso dalyvius bus galima balsuoti nuo rugsėjo 5-osios iki spalio 10-osios. Lietuvos metų medis bus paskelbtas spalio 17 dieną.

Paraišką dalyvauti Metų medžio atrankos konkurse gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys elektroniniu paštu info@am.lt arba paštu: Aplinkos ministerijai, A. Jakšto g. 4, LT-01105 Vilnius. Joje turi būti nurodyta medžio rūšis, vardas, jeigu jį turi, augimo vieta (savivaldybė, miestas, miestelis, kaimas, viensėdis, gatvė, gretimybės) ir jos koordinatės, amžius, apimtis, aukštis ir kiti fiziniai parametrai, išskirtiniai biologiniai ir dendrologiniai bruožai. Be to, reikia pagrįsti, kodėl medis siūlomas konkursui, pridėti 1-3 jo nuotraukas ir (ar) ne ilgesnę kaip 3 min. vaizdo medžiagą, nurodyti istorinius duomenis arba pateikti žmonių liudijimus, mitus, legendas ir kitą, paraiškos teikėjo nuomone, svarbią informaciją.

Išrinktas Lietuvos metų medis kitąmet dalyvaus Europos metų medžio konkurse. Šis konkursas čekų iniciatyva pradėtas rengti 2011 metais. Tuomet Europos metų medžiu buvo išrinkta rumunų Lelicenio liepa, 2012 m. – vengrų Felsomocsolado liepa, 2013 m. – vengrų Egerio platanas, 2014 m. – bulgarų Sliveno guoba, 2015 m. – estų ąžuolas Saaremos saloje, šiemet – vengrų Bataszeko ąžuolas.