Kad žygis būtų ne tik smagus, bet ir prasmingas, dalyviai pirko bilietą, kuriuo parėmė gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ keturkojus gyventojus. Atsirado tokių, kurie žygyje dalyvauti negalėjo, tačiau prisidėjo nusipirkdami bilietą.

Atvykus į Smiltynę laukė įvairios rungtys šunims, vaišių stalas jų globotiniams, o norintys galėjo įsigyti ir prieglaudos atributikos, savo auka taip pat paremdami jos veiklą.

„Linksmųjų pėdučių“ vadovė Simona Šakinytė teigė, kad kiekvienas gimtadienis yra svarbus ir laukiamas. Taip pat pastebėta, kad per 11 metų pasikeitė tam tikri dalykai, tik ne pagrindinis prieglaudos tikslas.

Didžioji dalis šeimininkų atsikratydavo savo gyvūnų dėl visokiausių, protu nesuvokiamų dalykų – netgi dėl remontų, per daug plaukų ar dar kažko.

„Nepasikeitė vienintelis dalykas – mūsų tikslas kurti prieglaudą, kuri būtų kuo laimingesnė ir patogesnė gyvūnams gyventi. Anksčiau gyvūnai pas mus atvykdavo iš namų, kuriuose nebūdavo mylimi arba didžioji dalis šeimininkų atsikratydavo savo gyvūnų dėl visokiausių, protu nesuvokiamų dalykų – netgi dėl remontų, per daug plaukų ar dar kažko“, – pasakojo S. Šakinytė.

Ji taip pat pridūrė, kad šiuo metu šeimininkai į prieglaudą savo keturkojus atveža tik neradę kitos išeities, pavyzdžiui, susirgę liga ir neturintys artimųjų, kurie galėtų priimti jų augintinį.

„Mes tapome kelias į geresnio gyvenimo pokyčius. Jau mažiau matoma skriaudos atvejų kačių atžvilgiu, jeigu yra lauko katės, joms pasiseka rasti namus, kuriuose jas persiauklėja ir prisijaukina. O šunys paimami nuo grandinės. Mes ir kiti žmonės turime nueiti didelius kelius, nes tų „grandininių“ šunų atiduoti nenori, jiems tas kalinys kažkodėl yra labai naudingas“, – tikino pašnekovė.

Tačiau pastaruoju metu tokių istorijų mažėja. Manoma, kad žmonės tapo sąmoningesni gyvūnų atžvilgiu.

„Man tai be proto smagu. Anksčiau priimdavome nebereikalingą gyvūną ir padarydavome jį kažkam reikalingą, o dabar paimame nelaimingą ir randame namus, kuriuose jis tampa laimingas“, – teigė S. Šakinytė.

Anot S. Šakinytės, iš viso žygyje dalyvavo apie 80 žmonių, panašus ir keturkojų skaičius.

„Labai sunku pasakyti, kiek žmonių dalyvavo, nes kai kurie žygiavo kartu, kai kurie atėjo jau į šventę. Manau, kad iki 80 žmonių ir panašiai šunų. Atmetus visas išlaidas surinkome 1205 eurus, mums tai daug!“, – sakė S. Šakinytė.

„Rugsėjo mėnesį laukiančiųjų sąraše buvo daugiau nei 100 kačių, kurioms reikia vietos. Todėl matome, kad Jungtinės Karalystės kačių savininkai patiria spaudimą, jaučia pragyvenimo kainų poveikį“, – kalbėjo gyvūnų globos organizacijos atstovė Nicola Murray.

Neseniai atlikta apklausa parodė, kad net trečdalis šeimininkų susiduria su didėjančiomis išlaidomis, iš kurių didžiausia dalis – veterinarijos sąskaitos, todėl ir atiduodama tiek daug gyvūnų.

Blogiausia padėtis tų, kurie laiko egzotinius gyvūnus. Jų išlaikymas dar brangesnis. Jungtinės Karalystės roplių gerovės centras kasdien sulaukia naujų gyvūnų. Nuo retų varlių iki gausybės barzdotųjų drakonų, kurie savininkams kainuoja kur kas brangiau nei jie tikėjosi.

„Tai Sebastianas – jauna žalioji iguana, kilusi iš atogrąžų šalies, todėl jai reikia aukštos temperatūros. Reikia ir labai specialaus apšvietimo, kuris suteiktų ultravioletinių spindulių. Tai – gana brangu. Komunalinių paslaugų išlaidos labai išaugo. Žmonėms tikrai sunku apmokėti sąskaitas“, – nurodė Nacionalinio roplių gerovės centro direktorius Chris Newman.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ne tik didelės veterinarijos gydytojų sąskaitos, bet ir išaugusios augintinių maisto ir reikmenų kainos privedė gyvūnų savininkus prie širdį veriančios dilemos – spręsti, ar atsisakyti savo draugų.

„Iš tikrųjų jie nenori atiduoti savo augintinių. Čia dirbantiems darbuotojams labai sunku, nes kiekvieną dieną tenka braukti ašaras. Tai žmonės, kurie be galo myli gyvūną, nenori su juo išsiskirti. Jie tiesiog fiziškai negali sau leisti jo laikyti“, – šnekėjo C. Newman.

Šalyje net atsirado maisto bankai gyvūnams.

„Sukūrėme programą, pagal kurią priimame maisto, kraiko ir kitų kačių priežiūros priemonių aukas. Jas paskirstome maisto bankams Jungtinėje Karalystėje“, – teigė N. Murray.

Kalbant apie šunis, pernai gyvūnų globos organizacijos per dieną sulaukdavo apie 120 skambučių savininkų, kurie nori jų atsisakyti.

Leidžiamos ir improvizacijos

Šiemet, kaip ir pernai, šio projekto užsiėmimuose, anot Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Kultūros vadybos skyriaus vedėjos Monikos Balsevičienės, dalyvaus vaikų meilėje besimaudanti samojedė Damutė, auksaspalvis retriveris Džiažas ir bobteilas Spyglys.

Nors šis projektas orientuotas į penkių-vienuolikos metų vaikus, pasak M. Balsevičienės, jų patirtis, rengiant šiuos užsiėmimus, teigia, kad daugiausiai jame dalyvauja skaitymo problemų turintys pradinukai arba dar iš viso skaityti nemokantys ikimokyklinio amžiaus vaikai. Šie raidžių dar nepažįstantys penkiamečiai-šešiamečiai pasakoja šunims, ką mato paveikslėliuose tų knygų, kurias patys išsirenka iš jiems bibliotekos pateiktos gausios kūrinių vaikams pasiūlos.

Projekto prisistatymo renginys vyko Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos „Berželio“ padalinyje, o per jį užsiregistravę tolimesniems užsiėmimams jau rinksis ne tik čia, bet ir kitame šios bibliotekos padalinyje, esančiame Žaliakalnyje ir turinčiame Z. Kuzmickio vardą.

Žodžiu, šiandien į „Berželio“ padalinį su tėvais atėję vaikai tik susipažino su projekte dalyvausiančiais keturkojais ir pasirinko ne tik jiems patogesnę planuojamų užsiėmimų lankymo vietą, bet ir būdą – jeigu kartą į savaitę, – tai tris mėnesius, jeigu kas dvi savaites, – pusę metų.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Nauda – visapusiška

„Buvau skaičiusi portale kauno.diena.lt apie šį projektą, kuris iš karto suintrigavo. Tačiau dar turėjau palaukti, kol paaugs sūnus. Ir pagaliau mes – čia!“ – netvėrė džiaugsmu, panašu, kad ir pati į džiugius vaikystės prisiminus grįžusi kaunietė Agnė, šiandien sutikta Vinco Kudirkos bibliotekos „Berželio“ padalinyje su kol kas dar labai nedrąsiu sūnumi.

Kaip jau ne kartą rašyta, dalyvavimas tokiuose skaitymuose su terapiniais šunimis padeda vaikams ne tik pamilti knygas, bet ir įgyti drąsos bei pasitikėjimo savimi. Nes šuo – puikus klausytojas, kuris nekritikuoja ir netaiso, o jau vien jo buvimas šalia padeda vaikams atsipalaiduoti ir sieti knygas su maloniomis, teigiamomis emocijomis, kurias kelia ne tik jauki bibliotekos erdvė, bet ir šalia įsitaisiusio keturkojo kailiuko glostymas.

Buvau skaičiusi portale kauno.diena.lt apie šį projektą, kuris iš karto suintrigavo.

Kiekvienam mažajam šio projekto dalyviui tokioms emocijų maudynėms skiriama po penkiolika minučių, nes reikia atsižvelgti ir į keturkojų galimybes, t.y. kad per vieną užsiėmimą jie gali vidutiniškai „dirbti“ su keturiais-penkiais vaikais. O daugiausiai šiame projekte vienu metu jų dalyvavo 40.

„Vaikas labai laukia susitikimų. Po jų dar ilgai pasakoja, kaip šuo klausėsi jo skaitomos knygos“, – yra dalijęsi tokiais savo pastebėjimais mažųjų šio projekto dalyvių tėvai, atkreipę dėmesį, kad po šių užsiėmimų pagerėjo ne tik vaiko skaitymo įgūdžiai, bet ir minčių raiška. Kai kuriems ankstesniems šio projekto dalyviams jis padėjo įveikti ir lig tol turėtą šunų baimę.

Susidomėjimas – didžiulis

Šiandien Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos „Berželio“ filialas vėl buvo pilnas žmonių.

Jų čia sugūžėjo apie 80, iš kurių apie 50 buvo vaikai. Kai kurie iš jų – vos metukų ar poros.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Kaip paaiškėjo, minėtus mažylius tėvai tiesiog atvedė pabendrauti su specialiai apmokytais terapiniais šunimis. Nors kartkartėmis ir patys tėvai neatsilaikė prieš tokią malonią pagundą.

Dalyvauti tolesniuose šio ne tik malonaus akiai, bet ir visapusiškai naudingo projekte užsiėmimuose šiandien užsiregistravo 30 vaikų nuo penkerių iki vienuolikos metų. Berniukų ir mergaičių – perpus. Ir šie užsiėmimai prasidės jau nuo rytdienos.

Tačiau, kadangi toks didelis jų dalyvių skaičius, užsiėmimai vyks tik kas antrą savaitę, t.y. pusę metų.

Perspėjimu pasidalinta feisbuko paskyroje „Debreceno“.

Pranešime rašoma, kad Debreceno gatvėje aplink devynaukščius namus primėtyta žiurkių nuodų.

Vienas šuo jau apsinuodijo, šeimininkai jį išvežė pas veterinarijos specialistą, o kol laukė savo eilės, kitą keturkojį atvežė dėl tos pačios priežasties.

Neatmetama tikimybė, kad netrukus gali apsinuodyti ir daugiau palei daugiabučius vaikštinėjančių keturkojų – ne tik šunų, bet ir kačių.

„Visur, manau, mėto, reikia saugotis, apskritai sukti ratu aplink namus, nes, pavyzdžiui, pro langus ko tik neprimeta, visokių kaulų ašakų, žuvėdros ir tos po langais išdvėsusios“, – apie šiurpius vaizdus pasakojo viena klaipėdietė.

„Čia ne žmonės, čia dvikojai padarai“, – tikino klaipėdietis, pasibaisėjęs nuodytojų elgesiu.

Antanas Bauža. Vytauto Petriko nuotr.

Už gyvūnų nuodijimą gresia baudžiamoji atsakomybė. Pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pirmą dalį, tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Čia yra žiaurus elgesys, nusikalstama veika.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento direktoriaus Antano Baužos, apsinuodijimo žiurkių nuodais atvejai kartais gali baigtis keturkojo mirtimi.

„Priklauso nuo to, kokia veiklioji medžiaga įdėta į nuodą. Dažniausiai būna kraujagyslių pralaidumą skatinančios medžiagos, dėl to gyvūnas nukraujuoja. Pastebėjus požymius, pirmiausia reikia duoti kuo daugiau vandens ir kreiptis į veterinarijos gydytoją, nes paprasta pagalba nepadės“, – teigė pašnekovas.

Sužinojus, kas užsiima nuodijimu, patariama kreiptis į pareigūnus.

„Čia yra žiaurus elgesys, nusikalstama veika. Žmonės gali rašyti mums pranešimą, bet turėtų kreiptis ir į policiją, nes tai jų reikalas užkardyti tokias veikas. Negali tokių veikų būti, kad būtų specialiai mėtomi žiurkių nuodai ir nuodijami gyvūnai“, – akcentavo pašnekovas.

Prekybos tinklo „Senukai“ ekspertai dalijasi kasdienės augintinių priežiūros patarimais ir pasakoja, kokie požymiai rodo rimtesnes gyvūno sveikatos problemas.

Nepamirškite maisto papildų

Augintiniams, kaip ir žmonėms, reikalinga subalansuota mityba. Spęsdami, kokį maistą pirkti savo augintiniams, šeimininkai turi užtikrinti, kad augintiniai gautų reikiamą baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų ir mineralų kiekį, būtiną jų augimui, energijos lygio palaikymui, imuninės sistemos veiklai ir bendrai sveikatai.

Ekspertai pastebi, kad dažniausiai subalansuota mityba patenkina augintinio mitybos poreikius, tačiau siekiant optimalaus rezultato, rekomenduojami ir maisto papildai.

Papildai gyvūnams būna įvairių formų – tabletės, kramtomieji skanukai, milteliai ir skysčiai. „Senukų“ duomenimis, fizinėse ir elektroninėje parduotuvėje klientai dažniausiai domisi papildais šunų kaulams ir sąnariams bei kailiui ir odai, o auginantys kates linkę pirkti vitaminus, skirtus palaikyti tinkamai širdies veiklai.

Ypač svarbu suprasti, kad maisto papildai ir vitaminai negali pakeisti subalansuotos mitybos. Rekomenduojame kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad šis patartų, kokia dieta ir papildai labiausiai atitinka konkrečius jūsų augintinio poreikius.

Kailis – augintinio sveikatos atspindys

Augintinio odos ir kailio būklė tiesiogiai priklauso nuo jo mitybos ir bendros sveikatos būklės. Per didelis šėrimasis, odos išsausėjimas, niežėjimas ar paraudimas – šie simptomai gali pranešti apie rimtesnes augintinio sveikatos problemas.

Paprasčiausia priemonė, padėsianti užtikrinti sveiką augintinio kailį – reguliarus šukavimas. Anot specialistų, norint, kad gyvūno kailis nesiveltų bei nesiformuotų sąvėlos, ilgakailius augintinius šukuoti reikėtų kasdien, o vidutinio ir trumpo kailio gyvūnus pakanka pašukuoti 1–2 kartus per savaitę. Šukavimas taip pat padeda pašalinti nešvarumus, gerina kraujo apytaką bei paskirsto natūralius odos aliejus – taip kailis išlieka sveikas ir blizgantis.

Gyvūnams skirtos šukos ir šepečiai skirstomi pagal kailio rūšį. Trumpaplaukiams augintiniams šukuoti tinka guminė šukavimo pirštinė, grėbliukas ar šukos trumpais dantukais. Tankesniam, storesniam kailiui tiks retesni dantukai, plonesniam – tankesni.

Ilgaplaukių šunų kailio priežiūrai puikiai tinka vieliniai šepečiai, pagaminti iš itin tankių ir plonų vielučių – jais patogu šukuoti susivėlusias vietas, pašalinti iš kailio nešvarumus.

Augintiniams būtinos maudynės

Gyvūnus patartina maudyti kartą per 3–4 mėnesius. Jei jūsų augintinis praleidžia itin daug laiko lauke – jį maudyti reikėtų dažniau, maždaug kas 6 savaites. Svarbu atminti, kad per dažnas maudymas gali sutrikdyti kailio apsaugines funkcijas ir išsausinti odą.

Renkantis priemonės maudynėms, „Senukų“ ekspertai rekomenduoja rinktis šampūnus ir kondicionierius, pagamintus naudojant tik natūralius ingredientus, kadangi augintinių oda yra plonesnė, tad kartu ir jautresnė.

Specialistai įspėja – nenaudokite žmonėms skirtų plaukų priežiūros priemonių, beveik visos jos yra rūgštinės, o tiek kačių, tiek šunų oda yra šarminės terpės. Maudydami augintinį savo šampūnu išbalansuojate jo odos PH lygį, oda tampa pažeidžiama išoriniams dirgikliams ir bakterijoms.

Akių ir ausų priežiūra – taip pat svarbi

Gali atrodyti, kad augintiniai akių bei ausų švara pasirūpina patys. Tačiau, keičiantis šunų gyvenimo įpročiams ir praleidžiant vis daugiau laiko uždarose patalpose, gyvūnų akių ir ausų higiena turi padėti pasirūpinti šeimininkai.

Miego metu gyvūno akys valosi pačios, o vidiniuose kampučiuose kaupiasi nešvarumai. Šeimininkų užduotis – reguliariai juos valyti, t. y. šluostyti sritį aplink akis drėgna, minkšta šluoste ar vata, suvilgyta veterinarijos gydytojo rekomenduotu steriliu tirpalu.

Kalbant apie augintinių ausų higieną – valymo dažnumas priklauso nuo to, kokio tipo ausis turi jūsų augintinis. Stačios ausys vėdina ausies kanalą, todėl valyti nereikia per dažnai, pakanka kartą per savaitę jas apžiūrėti. Tuo metu atlėpusios ausys dėl nepakankamos ventiliacijos yra linkusios į uždegimą, tad jas reikia valyti dažniau.

Valyti reikėtų švelniai, nekiškite vatos tamponų ar kitų daiktų į augintinio ausies kanalą, nes taip galite pažeisti ausį arba įstumti nešvarumus dar giliau.

Nepamirškite pasirūpinti keturkojų letenomis

Nagų kirpimas yra viena dažniausiai atliekamų procedūrų šunims, katėms ir smulkiesiems gyvūnams. Ypač svarbu nagus kirpti kambariniams gyvūnams, nes jie lauke nepraleidžia tiek laiko, kad augantys nagai nudiltų patys. Jei dar neturite ankstesnės nagų kirpimo patirties, rekomenduojama kreiptis į specialistą, antraip kyla pavojus nukirpti nagus per žemai ir pažeisti prie nago esančią kraujagyslę.

Na, o atliekant šią procedūrą namuose, ekspertai pataria pasirūpinti kokybiškomis gyvūnų nagų kirpimo žirklėmis.

Taip pat svarbu reguliariai tikrinti savo augintinio letenų pagalvėles: ar nėra įtrūkimų, įpjovimų ar svetimkūnių, patekusių tarp pirštų. Žiemą savo augintinio letenas nuo aštrių ledą tirpdančių cheminių medžiagų patartina apsaugoti naudojant gyvūnams pritaikytus batukus arba nušluostant letenas po kiekvieno pasivaikščiojimo, primena „Senukų“ specialistai.

Pavojus užsikrėsti

„Bučiuoti mylimo gyvūno pirmiausia nerekomenduojama dėl aplinkoje esančių veiksnių – bakterijų, virusų ir parazitų, kuriuos augintiniai gali perduoti savo šeimininkams. Taip pat augintiniai gali būti zoonozių – ligų, kurios yra bendros gyvūnams ir žmonėms, tokių kaip bartoneliozė, leptospirozė ar toksokarozė, nešiotojai.

Užsikrėtimą paspartina gyvūno seilių ir infekcijų sukėlėjų patekimas ant žaizdų, todėl nereikėtų leisti augintiniui laižyti savo žaizdos ar pažeistos odos“, – komentuoja veterinarijos gydytoja Ligija Grabauskė.

Kita priežastis, kodėl reikėtų vengti bučinių su augintiniais – tai užkrečiamos parazitinės ligos. Vidaus parazitais, pavyzdžiui, kaspinuočiais galima užsikrėsti ne tik tiesiogiai nuo gyvūno, bet ir žmonėms pavojingų parazitų kiaušinėliai ar lervos nuo žemės gali nugulti ant augintinio kailio ar nosies.

„Nuo naminių gyvūnų žmogus lengvai gali užsikrėsti grybelinėmis ir parazitinėmis odos ligomis, pavyzdžiui, niežų erkutėmis, kurias būtina gydyti tiek žmogui, tiek augintiniui. Pernelyg bijoti pasiglaustymų su augintiniais tikrai nereikėtų, jei katė gyvena tik namuose ir neturi sąlyčio su pelėmis arba šuo ką tik neturėjo smagaus pasivartymo žolėje“, – tvirtina L. Grabauskė.

Silpnas imunitetas didina riziką

Dažniausiai šeimininkai yra įsitikinę, kad jų augintiniai yra švarūs ir kone sterilūs, negalintys pernešti ar turėti jokių ligų, todėl užsikrėtimo atveju yra dažniau linkę apkaltinti vieną kartą sutiktą gyvūną nei savo augintinį, su kuriuo turi nuolatinį kontaktą.

„Dažnas mitas tarp šeimininkų – kad katės pačios „išsilaižo“ žaizdas ir jų gydyti nereikia, tačiau burnos ertmėje yra bakterijų, kurios laižant patenka į kraują, sukeldamos uždegimą. Deja, bet keturkojų šeimininkai neretai pamiršta, kad net namie auginamos katės ir šunys turi būti reguliariai vakcinuojami, nukirminami, naudojamos priemonės nuo išorės parazitų. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad ir mes savo gyvūnui galime pernešti niežus, blusas, per aplinką plintančius virusus, bakterijas ir parazitus“, – atkreipia dėmesį veterinarijos specialistė.

Pavojus: meilė augintiniams gali turėti skaudžią kainą – nuo gyvūnų galime užsikrėsti zoonozėmis, parazitinėmis ligomis. freepik.com nuotr.

Pasak jos, gyvūnų perduotos ar atneštos ligos gali sukelti didesnį pavojų nei įprastai žmonėms, kurie serga vėžiu, diabetu, AIDS ir kitomis ligomis, kurios susilpnina imunitetą. Dėl šios priežasties asmenims, turintiems silpnesnę imuninę sistemą, nerekomenduojama turėti artimų kontaktų su benamiais ar lauke gyvenančiais gyvūnais.

„Besilaukiančiai moteriai itin pavojingas pirmuonis – toksoplazma, kurią gali perduoti katės. Jis perduodamas tik per katės išmatas ir gali sukelti sunkių padarinių, todėl besilaukiančiai moteriai reikėtų ypač vengti lauke gyvenančių kačių išmatų, taip pat nerekomenduojama tvarkyti namie gyvenančios katės kraiko dėžės. Šią pareigą geriau perleisti kitam šeimos nariui, o jeigu tokios galimybės nėra – būtinai naudoti semtuvėlį, po to švariai nusiplauti rankas. Toksoplazmozę nešiojančios katės neturi jokių požymių, nes pačioms ši liga nepavojinga – jos tik tarpinis gyvūnas, pernešantis ligą, todėl galima neturėti jokio įtarimo, kad katė nešioja šį pavojingą parazitą“, – pažymi L. Grabauskė.

Pernelyg bijoti pasiglaustymų su augintiniais tikrai nereikėtų, jei katė gyvena tik namuose ir neturi sąlyčio su pelėmis arba šuo ką tik neturėjo smagaus pasivartymo žolėje.

 

Saugus elgesys grįžus iš lauko

Veterinarė akcentuoja, kad svarbiausia yra tiek šeimininko, tiek augintinio higiena, todėl, kaip grįžus iš lauko mes nusiplauname rankas, taip ir gyvūnui reikėtų nušluostyti letenas, kad būtų išvengta ligų sukėlėjų pernešimo į namus.

„Po pasivaikščiojimų, ypač miške ar aukštesnės žolės pievose, vertėtų iššukuoti augintinį – taip apsaugosime nuo erkių ne tik augintinį, bet ir save. Erkės gali pakliūti ant gyvūno kailio, bet įsisiurbti ne iš karto, su gyvūnu jos grįžta į namus ir taip gali įsisiurbti ne tik mūsų augintiniui, bet ir mums patiems. Reikėtų vengti žaizdų ar pažeistos odos kontakto su gyvūno seilėmis ar kitomis išskyromis. Taip pat – stebėti, su kuo augintinis turi kontaktą. Geriausias sprendimas būtų neleisti jam kontaktuoti su neprižiūrimais, akivaizdžiai sergančiais gyvūnais“, – aiškina veterinarijos specialistė.

Jos teigimu, tiek katės, tiek šunys gali ir perduoti, ir pernešti įvairias ligas. Pavyzdžiui, dažna kačių sukeliama katės įdrėskimo liga – bartoneliozė, o toksokaroze žmonės dažniau užsikrečia nuo šunų nei nuo kačių. Katės įkandimas dažniau perduoda vieno tipo bakterijas, kai tuo tarpu šunų įkandimai pavojingesni kito tipo bakterijomis. Tačiau tinkamai prižiūrint ir elgiantis su savo augintiniais, dažniausiai visų užsikrėtimų pavyksta išvengti.

„Svarbiausia – profilaktika. Išorinės priemonės – lašai ir antkakliai – bei tabletės nuo išorės parazitų, reguliarus vaistų nuo vidaus parazitų sušėrimas, vakcinavimas. Reikėtų atsakingai elgtis su gyvūnų ekskrementais, juos surinkti ir išmesti. Pastebėjus, kad gyvūnas negaluoja, būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją“, – pataria L. Grabauskė.

Augintiniai ir vaikai

• Moksliniai tyrimai patvirtina, kad vaikai, kurie auga su augintiniu, turi stipresnę imuninę sistemą: tėvai įprastai stengiasi apsaugoti vaiką nuo mikrobų, o augintinis padeda nuo pat pradžių susidurti su mažais kiekiais įvairių mikroorganizmų, imuninė sistema pasigamina antikūnus, o kuo įvairesnių antikūnų susidaro, tuo stipresnis vaiko imunitetas.

• Augintiniai taip pat skatina ir greitesnę fizinę raidą – vaikas liečia gyvūną, todėl aktyvėja lytėjimo funkcijos, rankų veikla, mažylis nori greičiau pagauti gyvūną, todėl jis pradeda anksčiau šliaužioti, vaikščioti, bėgioti, o noras pakviesti, atkreipti augintinių dėmesį dar ir skatina kalbėti.

• Augintinių priežiūra ugdo ne tik vaikų atsakomybės ir atjautos jausmą, tačiau gerina ir suaugusiųjų laiko planavimo įgūdžius, užpildo širdį esant vienatvės jausmui.

• Pasivaikščiojimai su šunimi skatina reguliarią fizinę veiklą lauke, o katės murkimas padeda nurimti ir pamiršti rūpesčius.

Mažas kačiukas su didžiuliais šikšnosparnio sparnais – tai tik vienas iš keliasdešimties pasiūlymų, kaip papuošti keturkojį Helovinui.

Kostiumus, skirtus tik augintiniams, šiemet pasiūlė viena Didžiosios Britanijos naminių gyvūnėlių parduotuvė.

Asortimentą sudaro apranga su voro kojomis, minkšti ir šildantys džemperiai su moliūgų, vaiduoklių paveikslėliais.

Negalintiems gyvūno aprengti, rekomenduojama išbandyti priedus, segamus prie pavadėlių, pavyzdžiui, moliūgų, raganų, šikšnosparnių kepures, prisegamas jaučio ausis, kiaulės snukio kaukę ir daugelį kitų.

Helovino aksesuarai augintiniams, pasak parduotuvės vadovės Karlien Heyrman, yra vienas iš smagesnių būdų įtraukti mylimus gyvūnus į šventes, tad verta plėsti asortimentą, kad visi turėtų iš ko rinktis – nuo šiurpių iki itin mielų kostiumų.

Kitos panašios parduotuvės siūlo atkreipti dėmesį ir į gyvūno dydį bei charakterį.

Tai, kas tinka mažiems šunims ar katėms, visiškai gali netikti suaugusiems.

Daugeliui mažiau streso kelia prisegami aksesuarai, kurių gyvūnas beveik nejaučia ir su kuriais judėti patogiau. Tad šiuo atveju tiktų prisegami drugelio, šikšnosparnio sparnai ar voro kojos.

Tiems, kuriuos aprengti lengviau, galima parinkti ir įdomesnius kostiumus, pavyzdžiui, paversti šunį didžiuliu lavašu su sūriu, salsos padažu ir salotų gabalėliais. Šie kostiumai būna su užsegimu ties kaklu ir pilvu.

Keturkojis gali virsti ir mielu monstru, kuris privers nusišypsoti ne vieną praeivį.

Tam reikės žalios spalvos kailio kostiumo ir galvos apdangalo su trimis akimis, iltimis ir spalvotais ragais.

Įmanoma keturkojį paversti ir drakonu. Vienoje internetinėje parduotuvėje drakono kostiumas padengtas aukso spalvos žvyneliais, jis papuoš gyvūną nuo galvos iki uodegos.

Lietuvoje dar nėra tradicijos rengti gyvūnus Helovino šventei, tačiau bėgant metams atsiranda vis daugiau aksesuarų, daugiausia – šunims ir katėms skirti žaislai.

Vizginimas gali reikšti stresą

Tokia virtuali pagalba, pasak viešosios įstaigos "Linksmosios pėdutės" vadovės Simonos Šakinytės, yra išties naudinga.

"Neseniai susidūriau su situacija, kai Klaipėdoje buvo išmesti du šunys. Jų nuotraukas į internetą žmonės kėlė kas kelias valandas. Taip dėliojo kryptį, kur šunys yra. Tad viena mergina paskambino, nuvažiavau ir juos pasiėmiau. Tai buvo išties naudinga, nes žinojau, kuria kryptimi eiti, kad juos surasčiau", – patirtimi pasidalino vadovė.

Joks šuo nenori savęs paversti benamiu.

Po nuotraukomis dažnai pasipila ir komentarai, kuriuos peržiūrėjus galima susidaryti įspūdį, kur šuo buvo matytas pastarąjį kartą.

Tačiau nepatariama šuns gelbėti patiems. Ypač nepažįstantiems šunų kūno kalbos. Vienas pavyzdžių – uodegos vizginimas, kuris gali reikšti ne tik džiaugsmą, bet ir stresą ar perspėjimą nesiartinti.

Išskyrė tris variantus

Jeigu visgi pavyksta prieiti prie šuns ar net jį laikinai priimti į savo namus, geriausia patikrinti vadinamąjį čipą, susisiekti su prieglaudomis, nusiųsti šuns nuotrauką.

S.Šakinytė pažymėjo, kad yra trys variantai, kur šuo galėtų eiti.

"Dažniausiai šuo grįžta į tą vietą, kurioje paskutinį kartą matė šeimininką, arba prie šeimininko automobilio. Šunys, kuriems pabosta laukti šeimininko, patys grįžta namo. O šiaip šuo dažniausiai nelinkęs pasimesti. Jeigu jis turi antkaklį ir atrodo kaip naminis, nepatarčiau jo imti į rankas. Geriau jau prižiūrėti, kad jam kas nors nenutiktų ar prisegus pavadėlį pasėdėti toje vietoje, kur jį radote, jeigu tik turite laiko", – patarė S.Šakinytė.

Tie, kurie laiko neturi, paprastai skambina tiesiai į prieglaudas ir praneša apie rastą šunį. Tuomet jau prieglaudoje laukiama šeimininko skambučio.

"Labai daug kreipiasi. Pasitaiko, kad šeimininkas kreipiasi anksčiau, nei šuo pas mus patenka.  Pagal nupasakojimą mes kartais visiškai nesusikalbame, kas vienam rudas, kitam gali būti pilkas", – pastebėjo pašnekovė.

Rado po pusantrų metų

S.Šakinytė taip pat prisiminė istoriją, kai šeimininkai savo šunį atrado tik po pusantrų metų.

"Vos jam atsiradus pas mus, visur apie tai paskelbėme, bet niekas jo neieškojo, nenorėjo priglausti. Po pusantrų metų atsišaukė tikrieji šeimininkai, kurie atsitiktinai pamatė nuotrauką", – kalbėjo prieglaudos vadovė.

Simona Šakinytė.

Jos teigimu, dažniausiai nuklysta vyresnio amžiaus šunys, kadangi jaunikliai turi savybę sekti, būti šalia šeimininko. Tad jeigu randate jauną šuniuką, didelė tikimybė, kad jis tiesiog išmestas.

Ūgtelėjusiems šunims pabėgimai iš namų būdingiausi, nes, pasak S.Šakinytės, jie tikrina, kiek toli gali nueiti, arba sprunka vedami instinkto.

"Aš esu tvirtai įsitikinusi, kad joks šuo nenori savęs paversti benamiu, joks šuo nuo šeimininko tyčia nebėga. Dažniau bėga medžiokliniai ar darbiniai šunys, paklusdami instinktui. Taip pat gali nusekti paskui kokį nors gyvūną, o po to nežinoti, kaip grįžti", – nurodė pašnekovė.

Du šuniukai pradeda tarnybą Kauno policijoje. Dabar seks įvairūs mokymai, darbas su juos prižiūrinčiais kinologais tam, kad keturkojai draugai galėtų tinkamai atlikti savo pareigas, surasti žmones ar daiktus, padėti sučiupti nusikaltėlius.

Kauno policijos atstovai socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo ir naujų pareigūnų Marvel ir Ezo nuotraukomis. Jos iš karto sužavėjo ir pakerėjo internautus.

„Kokie mieli! Net net kietaširdžiams nusikaltėliams širdys turėtų atsileisti“, – komentavo Dimitrijus.

Visi mažiesiems keturkojams pareigūnams linkti gerų darbų, įdomių akimirkų su jų šeimininkais kinologais ir, žinoma, kad šie nepamirštų šuniukų apdovanoti už sėkmingai įvykdytas tarnybines užduotis.

„Leisk savo šuniukui apšlapinti diktatorių. Fotografuok ir kelk į internetą #putintoilet“, – skelbia plakato užrašas.

Kauniečiai plakatus pastebėjo Laisvės alėjoje, Kalniečių ir Dainavos parkuose. Laisvės alėjoje keturkojis užfiksuotas besišlapinantis ant medžio, ant kurio ir užkabintas iškalbingas plakatas. Tikriausiai čia tiktų taiklus posakis – mažiau kalbų, daugiau darbų.

„Eilinis šeštadienis Kalniečių parke #putintoilet #stoprussia #whereisnato“, – greta nuotraukos, kurioje matyti plakatas, brūkštelėjo Edita.

„Labas Rytas! #putintoilet. Slava Ukraini!“ – rašė Gintarė, kuri iškalbingą plakatą Dainavos parke užfiksavo net keliose vietose.

Nors iniciatyvos autoriai prašė greta nuotraukų pridėti grotažymę #putintoilet, kauniečiai brūkštelėjo ir kitų, pavyzdžiui, #stoprussia #whereisnato.