Vasaros sezonui ir šiltiems orams įgaunant pagreitį, artėja ir grėsmė – afrikinio kiaulių maro (AKM) viruso patekimas į kiaulių ūkius. Prasidėjęs uogavimo/grybavimo sezonas bei suintensyvėjusi ūkinė veikla laukuose, sudaro sąlygas žmonių ir galimai AKM užsikrėtusių šernų kelių susikirtimui. Virusą į ūkį galima parnešti ant rūbų, avalynės bei su šviežiai nupjauta žole, todėl kiaulių šėrimas termiškai neapdorota žole griežtai draudžiamas. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, jog AKM yra nepagydoma ir sunki liga, pasireiškianti naminėms kiaulėms ir šernams, o jos prevencijai dar nėra patvirtintos vakcinos.

Šiuo metu Jurbarko, Kalvarijos, Kelmės, Klaipėdos, Pagėgių, Plungės, Raseinių, Rietavo, Šalčininkų, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių, Trakų, Ukmergės ir Varėnos rajonuose išlieka padidinta rizika, AKM nustatytas 90 vietų – 186 šernams. Ypatingai daug žalos, praėjusiais metais ši liga padarė Kazlų rūdos, Šakių ir Vilkaviškio rajono savivaldybėse – užsikrėtimai nustatyti kiaulių ūkiuose, vėliau ir laukinėje faunoje. Nors šiemet šiuose rajonuose situacija rami, tačiau visi kiaulių laikytojai vis tiek privalo išlikti budrūs.

Kokie klinikiniai afrikinio kiaulių maro požymiai?

Laikas nuo užsikrėtimo iki klinikinių požymių pasireiškimo trunka nuo 5 iki 15 dienų, bet šis laikas gali užsitęsti ir ilgiau. Yra trys šios ligos formos: ūmi, poūmė ir lėtinė. Lietuvoje ir ES pasireiškia ūmi šios ligos forma – tai labai virulentiška, sukelianti kiaulių karščiavimą iki 40,5–42 °C. Aplink ausis, uodegą, pilvą ir krūtinę atsiranda odos paraudimų, padažnėja kvėpavimas. Kiaulės neėda, sutrinka jų koordinacija, gali vemti, viduriuoti (kartais su krauju). Veislinėms kiaulėms pasireiškia abortų atvejų. Kiaulės užsikrėtusios AKM virusu nugaišta per 6–13 dienų, nuo ligos pradžios. AKM užsikrėtusios kiaulės nugaišta visos.

Kaip apsaugoti ūkį nuo AKM viruso?

Kiaulių augintojai gali ir privalo apsaugoti savo laikomas kiaules nuo AKM viruso. Tereikia laikytis minimalios higienos ir disciplinos:

• Einant į kiaulių laikymo patalpas, naudoti atskirą avalynę ir rūbus. Tai gali būti įsispiriami guminukai ir atskiri darbo drabužiai- chalatai.

• Griežtai apriboti pašalinių asmenų patekimą pas kiaules.

• Laikyti kiaules uždarose patalpose.

• Patalpas apsaugoti nuo vabzdžių patekimo, įrengiant tinklelius ant langų.

• Nešerti šviežia žole ir virtuvės atliekomis.

Pastebėjus kiaulių elgsenos pasikeitimus tokius kaip apatija, mieguistumas, dingęs apetitas, pakilusi temperatūra ar nugaišus, gyvūno augintojas nedelsiant privalo informuoti privatų veterinarijos gydytoją ar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistą. Tai yra viena iš sąlygų, siekiant ūkiui nuostolių atlyginimo, jeigu būtų nustatytas AKM.

Pasak jų, pagal dabar galiojantį įstatymą įmonėms neįregistravus zonų iki šių metų pabaigos, vėliau tai padaryti bus galima tik gavus jose esančių savininkų sutikimus. Iki 2025 metų zonų neįregistravusios įmonės nebegalėtų tęsti veiklos.

„Mūsų pagrindinis tikslas, kad Seimo nariai atsikvošėtų ir pratęstų galimybę įregistruoti sanitarines apsaugos zonas, kurios dėl valstybės aplaidumo nebuvo įrašytos iki šiol ir kurios priklausė ūkiams nuo tų laikų, kada jie buvo pastatyti (...) ir pratęsus terminą rimtai susėsti ir tartis, kaip spręsti gyventojų ir ūkių sandūros vietas, kur yra konfliktinės situacijos“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.

„Nesame suinteresuoti, kad kažkas būtų griaunama, gyventojai būtų iškeldinami – tas jau nebeįmanoma. Bet rasti kažkokį sveiką balansą, kad ir įmonė galėtų tęsti veiklą, ir patys gyventojai turėtų ramybę, – tas turi būti rasta“, – teigė jis.

Pasak A. Baravyko, bent vienam savininkui nesutikus, kad jo objektas pateiktų į sanitarinės apsaugos zoną, iškiltų grėsmė žemės ūkio įmonių veiklai.

„Kas bus, jei bent vienas savininkas toje zonoje, o būna tokių principingų žmonių, jis nesutiks (...), kad jam ta sąlyga būtų įrašyta? Tada ūkis tik dėl to turės nuo 2025 metų turės nutraukti veiklą? Tai yra grėsmė ir mes prašome, kad tie sutikimai nebūtų reikalaujami, o NŽT (Nacionalinė žemės tarnyba – BNS) dėtų pastangas, kad tas procesas būtų pabaigtas ir visa informacija būtų perduota į Registrų centrą“, – teigė asociacijos direktorius.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė BNS teigė, kad Seimas šiuo klausimu ketina ieškoti išeičių.

„Esame pasiruošę ieškoti formuluotės, kaip jiems padėti, ieškome. Dar nežinau, į kurią pusę pasiduosime. Dar neturiu pozicijos. Tikrai su įstatymu yra problemų, (...) sudėti labai optimistiški terminai ir neatsižvelgta į gyventojų interesus“, – kalbėjo parlamentarė.

Pasak jos, iš pradžių, verslo reikalavimai buvo griežtai atmetami.

„Bet girdime problemą ir esame suinteresuoti, kad ūkio subjektai – čia ne tik kiaulininkus liečia, čia liečia daugybę ūkio subjektų, tame tarpe tokią svarbią įmonę, kaip „Mažeikių nafta“ („Orlen Lietuva“ – BNS). Tai dabar klausimas, kaip pasižiūrėti į situaciją, kad ir gyventojai būtų patenkinti, ir verslai neužsidarinėtų“, – pabrėžė ji.   

Seimas praėjusią savaitę dvejiems metams – iki 2025-ųjų – pratęsė laiką, per kurį įmonės ir biudžetinės institucijos privalės nustatyti ir įteisinti infrastruktūros apsaugos zonas be jose gyvenančių ar dirbančių sutikimo, joms taikomos specialios žemės naudojimo sąlygos.

Seimas iki Kalėdų, be kita ko, nusiteikęs sušvelninti gyventojams ir įstaigoms taikomus reikalavimus statyboms, patekus į taršių įmonių sanitarines apsaugos zonas – tokiems sklypams siūloma netaikyti apribojimų, bet jų savininkai negalėtų keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties. Tokiose teritorijoje neturėtų būti viršyti ribiniai užterštumo rodikliai. Taip pat siekia įteisinti ir privalomą poveikio sveikatai vertinimą.     

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas Seime imtasi svarstyti skubos tvarka reaguojant į situaciją dėl formuojamos 1 km apsaugos zonos aplink Vilniaus paukštyną – į ją patektų ne tik gyventojų sklypai, bet ir kelios švietimo įstaigos, kurioms būtų taikomi įvairūs statybų, remonto, sklypų perdalijimo ar komercinės veiklos apribojimai. Baiminamasi, kad gyventojų turtas būtų apribotas, sumažėtų jo vertė, jie negalėtų skaidyti sklypų, vykdyti statybas.

Kiaulių augintojų atstovai teigia, kad pataisos rengiamos matant tik vieno objekto problemas.

„Mes suprantame įtampas Rudaminoje, kur daug gyventojų, yra stambi paukštininkystės įmonė. Tačiau Seimo nariai turėtų matyti ne vieną objektą ir situaciją, o turi matyti visą situaciją plačiai“, – teigė A. Baravykas.

„Bandoma kažkaip įteisinti Rudaminos situaciją, bet visiškai negalvojama apie regionus, kas bus Telšiuose, Kupiškyje, Molėtuose ar kitame rajone, kur normaliai sutvarkyta sanitarinė zona“, – kalbėjo jis.

Pasak A. Baravyko, asociacija dėl to kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).

„Mes kreipėmės į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl procedūrų. Įstatymo pakeitimo ruošėjai atsisakė antikorupcinio vertinimo ir mes manome, kad keista procedūra, kai visas įstatymas rengiamas dėl vieno objekto Lietuvoje“, – teigė Kiaulių augintojų asociacijos vadovas.

Seimo Aplinkos komitetas siūlo, kad bendrovių sanitarinės apsaugos zonose esantiems komerciniams ar gyventojų sklypams nebūtų taikomi ribojimai. Be to, komitetas nutarė, kad šių zonų teritorijoje neturėtų būti viršyti ribiniai užterštumo rodikliai. Komitetas taip pat siekia įteisinti ir privalomą poveikio sveikatai vertinimą, kurį turėtų atlikti zonose besiregistruojantis verslas.    

„Dar kur užsmaugs ūkius tai dėl taršos. Jeigu nėra gyventojų ir nekenkiama žmonėms, tai sanitarinėje apsaugos zonoje nėra keliami aukšti amoniako, kvapų ar kiti reikalavimai. Bet jeigu atsiras gyventojas, valstybė puola jį gelbėti, saugoti, ir tada sanitarinėje apsaugos zonoje pradeda galioti tos normos, kurios taikomos gyvenamajai aplinkai“, – teigė A. Baravykas.

„Vadinasi, prie fermos nebūti būti nei kvapelio, nei garselio, nei dulkelės – tai neįmanoma“, – pridūrė jis. 

Siekiant išsaugoti kiaulininkystės sektoriaus veiklos gyvybingumą, Žemės ūkio ministerijos sprendimu, krizę išgyvenančiam kiaulininkystės sektoriui skirta finansinė parama iš Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

Kiaulininkystės įmonės pateikė 35 paraiškas dėl finansinės paramos pabrangusių pašarų kainų skirtumui padengti. Finansavimas skirtas 33 pareiškėjams. Augintojai gavo po 10,7 euro už kiekvieną kiaulę.

Pagalba skirta už 2022 m. kovo – gegužės mėnesiais laikytas kiaules pagal Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registre registruotų kiaulių skaičių.

Praėjusių metų pabaigoje kiaulių laikytojai taip pat gavo laikinosios valstybės pagalbos išmokas – beveik 3,6 mln. eurų nuostoliams dėl COVID-19 sukeltos situacijos kompensuoti. Tuomet išmokos skirtos 55 pareiškėjams – po 30 eurų už vieną kiaulę.

Kiaulių augintojai, nukentėję dėl Rusijos invazijos į Ukrainą sukelto rinkos sutrikdymo, kiaulių pašarų brangimo, už vieną kiaulę per tris mėnesius (kovo – gegužės) galėtų gauti  10,7 eurų.

Planuojama, kad tokia pagalba galėtų pasinaudoti 150-200 kiaulių laikytojų.

Pagalba būtų skiriama už 2022 m. kovo – gegužės mėnesiais laikytas kiaules pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registre (ŪGR) registruotų kiaulių skaičių.

Laikytojai, siekiantys gauti pagalbą, turi būti pateikę ŪGR duomenis apie 2022 m kovo-balandžio mėnesį laikytų kiaulių skaičių, o duomenis apie gegužės mėn. laikytų kiaulių skaičių turės pateikti iki gegužės 31 d.

Pagalba būtų skiriama iš Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

Išimtinės sureguliavimo pagalbos kiaulių laikytojams administravimo taisyklės, pateiktos derinti su visuomene, yra čia. Dėl žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl išimtinės sureguliavimo pagalbos kiaulių laikytojams adminis... (lrs.lt)

Paraiškos pagalbai gauti galės būti teikiamos kitą dieną po įsakymo pasirašymo, planuojama, gegužės viduryje.

Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas teigė, kad kiaulių augintojams prašoma 6,1 mln. eurų, o viščiukų broilerių augintojams – 2 mln. eurų.

„Paveikė ir kovidas, ir kiaulienos perteklius Europos Sąjungoje. Pagal mūsų skaičiavimus prašome virš 6,1 mln. eurų paramos šiam sektoriui kompensuoti patirtas žalas pagal stojimo į Europos Sąjungos dokumentą“, – pasitarime sakė jis.

Kiaulių augintojams parama sieks 35 eurus už vieną paskerstą kiaulę nuo pernai rugsėjo, parama vienam ūkininkui negalės viršyti 700 tūkst. eurų.

„Augintojai (viščiukų – BNS) nuo praėjusių metų vidurio susiduria su didele finansine krize, kai pabrango žaliavos ir energetinės sąnaudos. Prašome pagal Covid-19 protrūkio sistemą atstatyti jų gyvybingumą, 2 mln. eurų, sąlygos būtų už paskerstus paukščius nuo rugsėjo iki gruodžio 31 dienos“, – teigė P. Astrauskas.

Parama sudarytų 0,09 euro už kilogramą gyvo svorio arba 0,22 euro už parduotą skerdimui ar savo užaugintą ir paskerstą viščiuką broilerį. Didžiausia suma vienam paukščių augintojui negalėtų viršyti 290 tūkst. eurų.

Pasak žemės ūkio viceministro Pauliaus Astrausko, dėl 6,3 mln. eurų paramos su Finansų ministerija jau sutarta, o Vyriausybė turėtų apsispręsti kitą savaitę.

„Gauta parama 6,3 mln. eurų kiaulininkystės sektoriaus gyvybingumui palaikyti. Išmokos būtų skaičiuojamos už realizuotas kiaules, parduotas nuo spalio (2021 metų – BNS) iki sausio pabaigos, po 35 eurus už paskerstą kiaulę“, – trečiadienį Kaimo reikalų komitete, svarstant situaciją kiaulininkystės sektoriuje, pranešė viceministras. 

Pasak jo, vienas paramos prašytojas arba susijusių asmenų grupė galės gauti ne daugiau kaip 700 tūkst. eurų, paramos galės kreiptis ir smulkiausi kiaulių augintojai, o pinigai juos galėtų pasiekti per mėnesį ar pusantro: „Po Vyriausybės posėdžio tą pinigų sumą turime suderinti su Europos Sąjunga“.

„Finansų ministerija griežtai pasisako prieš didesnį pinigų skyrimą, nes dar tik metų pradžia ir neaišku, kaip susiklostys visi biudžetai. Apie didesnį lėšų skyrimą kol kas nesvarstoma“, – teigė viceministras.

Finansų ministerija griežtai pasisako prieš didesnį pinigų skyrimą, nes dar tik metų pradžia ir neaišku, kaip susiklostys visi biudžetai.

Tačiau kiaulių augintojai sako, kad paramos „lubos“ yra per žemos. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas įsitikinęs, kad jos kiaulių augintojams neleis paimti visų pinigų.

„Su tokiomis lubomis sektorius pinigų negalės paimti. Padariau skaičiavimą – sektorius galės paimti tik 4,7 mln. eurų, nes smulkiems ūkiams jau buvo metų pabaigoje išmokėta apie 1,45 mln. eurų. Šitie ūkiai iškris iš paramos, o patys stambiausi ūkiai dėl lubų irgi iškris“, – komitete pareiškė jis.

A. Baravyko teigimu, sektoriaus nuostoliai, besikaupiantys nuo 2020 metų, siekia apie 23 mln. eurų, nors Žemės ūkio ministerija pripažįsta tik 14,7 mln. eurų.

Įmonės „Vyturys“ savininkas Valdemaras Sadaunykas komitete piktinosi, kad tegaus penktadalį ar šeštadalį siūlomos paramos: „Jaučiuosi diskriminuojamas“.

Kęstutis Vaicekauskas, kurio šeima valdo „Akmenlitos“ ir Eigirdžių fermas bei „Merkio agrofirmą“, sako gausiąs dar mažiau: „Gausime pusę tos paramos, ne 35 eurus, o 15 eurų“. 

Kaimo reikalų komitete dirbantis „darbietis“ Vigilijus Jukna pareiškė, kad „lubos“ turi būti peržiūrimos arba naikinamos.

Viceministro P. Astrausko teigimu, apsisprendimą dėl paramos „lubų“ dydžio lėmė tai, kad stambieji fermų valdytojai gali lengviau pasiskolinti negu smulkieji.

„Finansų ministerija akcentuoja, kad didelės įmonės, didelis kapitalas su akcininkais, kurie turi geresnius išteklius arba geresnes derybines opozicijas prieš bankus, geriau gali išsilaikyti, palyginti su smulkiaisiais, su lietuviškais kiaulių augintojais, kurie susiduria su finansiniais sunkumais, apyvartinių lėšų trūkumu“, – aiškino viceministras.

„Didesni kiaulių augintojai turi didesnį energetinį nepriklausomumą, nes jų teritorijose yra įrengtos ir biodujų jėgainės, jie gali naudoti elektros energiją“, – pridūrė P. Astrauskas.

Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė, be kita ko, pranešė, kad Lietuva  Europos Komisijos prašo leidimo teikti 6 metų trukmės lengvatines paskolas apyvartinėms lėšoms. Pasak jos, į jas galės pretenduoti ir ūkininkai, tokias paskolas trejiems metams jau gavę anksčiau.

„Tik tokiu atveju abiejų paskolų suma negalės būti didesnė negu 1 mln. eurų“, – informavo ministerijos atstovė.

P. Astrausko teigimu, sektoriui ir ateityje gali kilti sunkumų, nes dėl geopolitinės situacijos grūdai gali dar brangti.

„Ateities perspektyvos nėra palankios tame sektoriuje – neprognozuojam, kad grūdų kaina grįš į prieš tai buvusius lygius ir, tikėtina, kad jie gali dar kilti dėl tam tikrų geopolitinių dalykų“, – komitete teigė P. Astrauskas.

"Jei, būdami žemės ūkio šalimi, dar turime ambiciją ateityje aprūpinti savo vartotojus šalies augintojų išauginta kiauliena, turi įsitraukti ir Vyriausybė, ir kitos valstybės institucijos", – pridūrė asociacijos direktorius.

Pasak Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos tarybos pirmininko Jono Žultausko, daugiau nei pusė iš 40 asociacijos narių – gal 20 ūkių, kurių bendra apyvarta siekia 150 mln. eurų, svarsto stabdyti veiklą.

"Mes neblefuojame. Manau, kad atėjo laikas galvoti apie veiklos stabdymą, juo labiau kad jis mažiausiai užtruks pusę metų, kol tas kiaules realizuosime, – per spaudos konferenciją antradienį sakė J.Žultauskas. – Daugiausia pusmetis, ir mūsų neliks. Spalis parodys tikrą vaizdą."

Kinijos įtaka

Danijoje vienam gyventojui išauginama 275 kg kiaulienos, Ispanijoje – 107 kg, Nyderlanduose ir Belgijoje – beveik 97 kg, Vokietijoje ir Austrijoje – apie 60 kg. Lietuvoje vienas gyventojas suvalgo maždaug 50 kg kiaulienos, o išsiauginame patys sau vos 25 kg. Tačiau ir kitur ne daugiau suvalgo, užtat užverčia mūsų rinką nesuskaičiuojamu kiekiu mėsos. Tai gresia mūsų kiaulių auginimo sunaikinimu, nes supirkimo kainos perpus mažesnės nei ūkininkų sąnaudos. Visiškai kitaip būtų, jei Lietuva remtų saviškius, kaip kitos valstybės remia savus.

Europos šalys tikėjosi, kad, Kiniją užklupus afrikinio kiaulių maro virusui, dar ilgai trūks kiaulienos.

Europos šalys tikėjosi, kad, Kiniją užklupus afrikinio kiaulių maro virusui, dar ilgai trūks kiaulienos ir todėl šios šalys drąsiai padidino savo bandas, tikėjosi gero uždarbio. Kinija, komunistiniais tempais statydama 10–12 aukštų fermas, atkūrė savo kiaulių bandų skaičių ir nutarė mažinti priklausomybę nuo įvežamos iš ES kiaulienos. Staiga užsivėrus Kinijos rinkai, Ispanija, Vokietija jos neturi kur dėti – Europos sandėliavimo šaldytuvai pilni mėsos, o Lietuvos pirkėjai, kad ir kokios būtų skelbiamos akcijos, negali suvalgyti daugiau, nei įpratę. Todėl ši produkcija kišama visur, kur tik lenda. Atkreipiamas dėmesys, kad mūsų prekybos tinkluose pilna atvežtinės lenkiškos, belgiškos, vokiškos, austriškos, prancūziškos, ispaniškos kiaulienos, o vietiniams Lietuvos ūkiams tai gresia išnykimu.

Būti ar nebūti?

"ES yra laisvas prekių judėjimas, o rinka nereguliuojama – šis sakinys dažnai užčiaupia Lietuvos kiaulių augintojus ir tarsi pateisina, kodėl sektorius neturėtų niekam rūpėti – tarsi yra savireguliacijos mechanizmas, kuris viskuo pasirūpina. Taip nėra. Šiandien mus brutaliai stumia iš rinkos importinė produkcija ir mums reikia pagalbos, – teigia A.Baravykas. – Kitaip mūsų šalies ambicijos kurti pridėtinę vertę – auginti ne tik grūdus, bet ir užsiauginti ir pasigaminti savos kiaulienos bus tik neįgyvendinta svajonė.

Ar kas nors pamena, kaip Lietuva didžiavosi, kad užsiauginame kiaulienos ir ja aprūpina "nemokšas rusus"? Žiaurus žemės ūkio politikos faktas – Rusija šiuo metu save visiškai aprūpina savo krašte išauginta kiauliena, o Lietuva, žemės ūkio kraštas, gali iš viso likti be savo kiaulienos. Nei mėsytės, nei dešrytės – tiktai gražios vėliavytės... Ir jei sutriktų prekių srautai, ar pritrūktume fūrų vairuotojų, ar dar koks netikėtas kataklizmas – tai visiškai realu."

Anot vadovo, Lietuvos kiaulininkystės ūkių rodikliai (dėl darbo našumo, pašarų sąnaudų, kiaulių vislumo, paros priesvorių ir kt.) yra panašūs kaip ir kitų ES šalių, tačiau, skirtingai nuo kitų šalių – Ispanijos, Vokietijos, Belgijos ir pan., kiaulininkystė nesiplečia, bet sparčiai nyksta.

Mūsų augintojai teigia, kad pastaruosius 20 metų kiaulininkystės sektorius valdžiai nerūpėjo. Anot jų, kad ir kaip teisintųsi buvę ministrai, skaičiai rodo, kad kaimo plėtros paramai skirtos lėšos kiaulininkystės sektoriaus nepasiekdavo. Pasiekdavo tik vis labiau griežtinami reikalavimai, priekaištai dėl mėšlo, kvapų ir emisijų bei nesibaigiantys patikrinimai. Paramos taisyklės esą sukurtos taip, kad jos tarsi atviros kiaulininkystės ūkiams – pretenduoti galima, tačiau atitikti kriterijus ir gauti paramos – misija neįmanoma. Didžioji paramos dalis nukeliavo grūdų, pieno, galvijų augintojams. Tokiose šalyse kaip Austrija, Švedija, Suomija, kiaulių laikytojai puikiausiai gyvena net ir esant mažoms kainoms, nes parama pasiekė ūkius, jie gali sau leisti įgyvendinti aukštesnius reikalavimus, įpirkti techniką, įrangą ir pašarą, sukurti savo prekės ženklus ir taip būti pasirengusios atlaikyti žemų kainų krizes.

Nei mėsytės, nei dešrytės – tiktai gražios vėliavytės...

Derlius yra, pašarų – ne

Nors šiais metais Lietuvoje prikulta 7 mln. t grūdų, kiaulių nėra kuo šerti – grūdai pagal sutartis iškeliauja svetur.

"Pabandyk įpirkti grūdų – tona pašarinių miežių ar kviečių kainuoja 240 eurų (praėjusiais metais kainavo 170 eurų eurų už 1 t). Pabrango kone visi pašaro komponentai, ypač sojos, aliejus, o kad brango energetiniai resursai – viešai žinoma, – atkreipė dėmesį A.Baravykas. – Sudėjus viską, pašaro 1 t kainuoja apie 300 eurų. Prie pašaro pridėjus kitas sąnaudas – darbo, "Sodros", elektros, medikamentų, remonto, draudimo ir kt. būtiniausias išlaidas, užauginti 1 kg gyvo svorio kiaulę augintojui kainuoja 1,4 euro, o produkcijos kaina krito taip žemai, kaip nėra buvę – jau visą mėnesį kiaulių augintojo gaunama kaina už kiaulės 1 kg krenta ir kainuoja vos 70 euro centų. Kur yra kainos dugnas – nežinome, nes ji krenta kiekvieną savaitę."

Kaina nedengia auginimo išlaidų ir kiaulių augintojai, realizuodami kiaules, patiria didžiulių nuostolių. Manoma, iki 2021-ųjų pabaigos visas Lietuvos kiaulininkystės sektorius greičiausiai neteks apie 15 mln. eurų.

"Naujųjų metų fejerverkai kainų nepakels, todėl teks rinktis – tikėtis stebuklo ar užsidaryti. Tokie nuostoliai kiaulininkystės ūkiams yra nepakeliami ir, esant tokiai rinkos situacijai, gresia realus Lietuvos kiaulininkystės sektoriaus žlugimo scenarijus. Kas tas žlugimas? Vadinasi, didelė dalis ūkių turės nutraukti gamybą, atleisti maždaug 1 000 darbuotojų kaimuose ir palikti stūksoti tuščias fermas neribotam laikui. Kol dar jose vyksta darbas, tol ir kaime yra kažkoks judesys, tačiau jau sustabdytą veiklą labai sunku atgaivinti – darbuotojai išvažiuoja, susiranda kitų užsiėmimų. Darbus praras ne tik fermų darbuotojai, tačiau ir žaliavų, įrangos tiekėjai, veterinarai ir skerdyklų darbuotojai, transportuotojai bei pan. Mes prarasime ir įdirbį, ir žinias, ir savo vis dar neišnaudotą potencialą", – aiškino A.Baravykas.

Kalbama su Briuseliu

Anot žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, situacijai blogėjant, Europos Komisija (EK) pažadėjo taikyti rinkos reguliavimo priemones, o ministerija taip pat prašys Vyriausybės pratęsti laikinas pandemines pagalbos priemones kiaulių augintojams.

"Kaina yra nukritusi ir krenta visoje ES dėl rinkoje atsiradusio kiaulienos pertekliaus. Prašome Komisijos įvesti rinkos reguliavimo priemones. Komisija pažadėjo, kad atsižvelgs į situaciją, jei ji pasieks kritines ribas", – sakė ministras.

Pasak jo, sektorių paremti sudėtinga, nes didžioji ūkių dalis jau yra pasiekę valstybės pagalbos viršutines ribas.

"Viršutinės ribos neperžiūrėtos ilgą laiką, apie tai kalbėjome su EK ir prašėme jas padidinti, peržiūrėti. Bet čia susiplakė keli dalykai dėl koronaviruso ir rinkų perskirstymo, nes vienose valstybėse – kiaulių maras, kitose užsidarė Kinijos rinka. Kadangi kiaulės užauginimo periodas nuo pradžios iki pabaigos yra dešimt mėnesių, rinkoje atsiranda perteklius, ir tai yra bėda, – sakė ministras. – Ką daryti – yra rinkos reguliavimo priemonės, ir tikimės, kad EK padės, antras dalykas, mes tai darome ir dėsime pastangų, kad atsirastų ir lietuviškos kiaulienos ženklas, to solidarumo reikia."

„Šį mėnesį Liuksemburge vykusioje Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje net 20 šalių narių atkreipė Europos Komisijos dėmesį į blogėjančią situaciją Europos Sąjungos kiaulienos sektoriuje.

Komisijai tai rimtas ženklas ne tik atidžiai stebėti situaciją, bet ir imtis rimtesnių priemonių, dėl kurių sprendimo tikimės artėjančioje taryboje lapkričio mėnesį.

Tikimės, kad Europos Komisija imsis rinkos reguliavimo priemonių. Taip pat prašome pakeisti maksimalią leidžiamą valstybės pagalbos ribą (de minimis), kad verslui ir toliau galėtume teikti finansinę pagalbą. Šiuo metu dalis įmonių Lietuvoje maksimalią leidžiamą pagalbą iš valstybės jau yra gavusios“, – sako žemės ūkio ministras K. Navickas.

Jis taip pat primena, kad kiaulininkystės sektorius sulaukė ženklios paramos taikant COVID-19 pagalbos priemones, kurias dar siekiama pratęsti, bei ragina gamintojus išnaudoti ir kitas galimybes, pavyzdžiui, lengvatines paskolas.

Anot K. Navicko, ne mažiau svarbus ir vartotojų bei prekybininkų indėlis remiant vietinius gamintojus.  

„Lietuviškos kiaulienos gamintojams padėtų ir lojalūs vartotojai, todėl svarbu skatinti vartoti lietuvišką kiaulieną. Kalbamės ir su gamintojais, ir su prekybininkais dėl lietuviškos kiaulienos ženklinimo.

Kai kurie prekybininkai tai jau daro, nors kai kur dar kyla problemų ieškant tos lietuviškos kiaulienos parduotuvių lentynose. Prekybininkų palaikymas ir vartotojų lojalumas vietinei produkcijai yra svarbus“, – sako K. Navickas.

Žemės ūkio ministerija paskelbė, kad pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantiems kiaulių laikytojams, 2020 metų balandžio–lapkričio mėn. pardavusiems kiaules ir patyrusiems nuostolių, bus iš dalies kompensuotos prarastos pajamos. Pagalbos dydis atitinkantiems nustatytus reikalavimus – 30 eurų už vieną kiaulę.

Paraiškos pagalbai gauti teikiamos trimis etapais. Pirmasis jau įvyko rugpjūčio mėnesį, kiti du numatomi spalio ir gruodžio mėnesiais.