Bendrasis pagalbos centras pranešė, kad gaisras apie 15 val. kilo Pasodėlės kaime.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, gaisrą gesinti išvyko šešios autocisternos.

Dėl to iš viso šiame ūkyje buvo nugaišinta daugiau nei 24 tūkst. kiaulių, o pridėjus gyvulių bei pašarų atsargų naikinimo išlaidas bendrovė iš viso patyrė kelis milijonus eurų siekiančių nuostolių. „Beržų komplekso“ patirtą žalą atlygins Europos bendrovė „ERGO Insurance“ Lietuvoje. Kiaulių augintojams numatyta kompensacija siekia apie 2,2 mln. eurų.

„Europoje yra įprasta, kad gyvulius auginančios įmonės ir pavieniai ūkininkai draudžiasi nuo specifinių su jų veikla susijusių rizikų ir tokiu būdu sumažina galimus nuostolius. Ypač tai pasakytina apie bendroves ir ūkininkus, veikiančius padidintos įvairių gyvūnų epidemijų rizikos zonose. Lietuvoje ši praktika taip pat vis labiau populiarėja, tačiau dar daug gyvulių augintojų šalyje renkasi rizikuoti“, – sako Tomas Nenartavičius, „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius.

Vis tik, anot T. Nenartavičiaus, rizikuojantys, užklupus nelaimei, gali patirti tokius didelius nuostolius, po kurių ūkis gali ir nebeatsitiesti.

„Visuomet žinojome apie afrikinio kiaulių maro ir kitų gyvuliams pavojingų ligų riziką. Nuo kitos rūšies kiaulių maro esame nukentėję ir anksčiau. Ir nors, laikydamiesi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimų, ėmėmės visų būtinų biosaugos priemonių nuo ligų apsisaugoti bei tikėjomės, kad užkratas mūsų ūkius aplenks, tačiau buvome pasiruošę ir blogiausiam scenarijui bei siekėme kiek įmanoma sumažinti galimą žalą“, – sako bendrovės „Beržų kompleksas“ vadovė Virginija Gudauskienė.

T. Nenartavičiaus teigimu, iš viso šiuo metu „ERGO Insurance“ Lietuvoje yra apdraudusi 30 kiaulių fermų, o išmoka dėl bendrovės „Beržų kompleksas“ patirtų žalų šios rūšies draudime yra viena didžiausių per keletą pastarųjų metų.

„Afrikinio kiaulių maro rizika šalyje išlieka pakankamai aukšta, todėl kiaules auginantys ūkiai turėtų imtis visų atsargumo priemonių ir laikytis numatytų saugumo reikalavimų. Ūkiuose dirbantys žmonės patys individualiai neturėtų laikyti kiaulių, o taip pat nedalyvauti medžioklėse. Ūkių patalpos ir transportas turėtų būti reguliariai valomi ir dezinfekuojami, užtikrinamos kitos būtinos sanitarinės sąlygos“, – pažymi T. Nenartavičius.

Šiuo metu, pagal Europos Komisijos skirstymą, 18 seniūnijų Biržų, Kupiškio, Panevėžio ir Pasvalio rajonų savivaldybėse bei visa Panevėžio miesto savivaldybė patenka į trečiąją – aukščiausios afrikinio kiaulių maro rizikos zoną. Apie 80 proc. šalies teritorijos patenka į pirmąją ir antrąją rizikos zonas.

Anot T. Nenartavičiaus, gyvulių augintojams yra aktualios ne tik pavojingų užkrečiamų ligų, bet ir įvairių gamtos stichijų rizikos. Audros, krušos, staigūs potvyniai, liūtys, sniegas, saulė, karštis ar šaltis kasmet ūkininkams pridaro šimtus tūkstančių eurų nuostolių. Ne taip jau retai pasitaiko ir atvejų, kuomet ūkiai nukenčia ir dėl piktavališkos kitų asmenų veiklos – vagysčių, vandalizmo, gyvulių užmušimo.

Čekijos kultūros ministerijos atstovė Simona Cigankova sakė, kad sutartis dėl šios nuosavybės bus „užbaigta iki rugsėjo“, tačiau nenurodė, kokia suma joje figūruoja.

Romų aktyvistai ilgą laiką reikalavo iškelti fermą iš Letų vietovės, esančios už 95 km į pietus nuo Prahos. Toje vietoje nuo 1942 metų iki 1943-ųjų rugpjūčio per nacių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais tuometėje Čekoslovakijoje nacistinė Vokietija ir jų kolaborantai čekai kalino per 1 300 vietos romų.

Šioje stovykloje, kuriai vadovavo ir kurią saugojo čekai, žuvo 327 romai, tarp jų 241 vaikas. Dar 500 jų buvo išsiųsti į liūdnai pagarsėjusią Aušvico stovyklą okupuotoje pietinėje Lenkijoje.

Aštuntame dešimtmetyje komunistinis Čekoslovakijos režimas toje vietoje pastatė kiaulių fermą.

Kompanijos AGPI, kuriai dabar priklauso ta ferma, vadovas Janas Čechas patvirtino, kad vyriausybės pasiūlymas buvo priimtas. Pasak jo, tikimasi, kad sandoris bus užbaigtas iki spalį vyksiančių visuotinių rinkimų.

Žmogaus teisių grupės „European Grassroots Antiracist Movement“ (EGAM) vadovas Benjaminas Abtanas (Benžamenas Abtanas) pagyrė pirmadienio naujieną ir teigė, kad tai yra „istorinis (įvykis) romų orumui“.

Kairiųjų vadovaujama Čekijos vyriausybė 2016 metais pažadėjo išpirkti šią fermą dar iki rinkimų, bet aktyvistai baiminosi, kad dėl trijų koalicijos partijų tarpusavio nesutarimų žadėtas susitarimas gali žlugti.

B.Abtanas ir dešimtys kitų aktyvistų iš visos Europos birželį Letų gyvenvietėje rinkosi į protestus, kad paragintų Čekijos vyriausybę ištesėti savo pažadą.

Be kita ko, praėjusių metų gegužę aktyvistai Europos Sąjungoje ėmėsi lobistinės veiklos siekdami, kad būtų sustabdytos tai fermai mokamos subsidijos.

Per Antrąjį pasaulinį karą Europos romai tapo nacių genocido aukomis, kaip ir didesnė žydų bendruomenė.

10,5 mln. gyventojų turinčioje Čekijoje dabar gyvena maždaug 250–300 tūkst. romų.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai sunaikino daugiau nei pusę iš maždaug 1 mln. Europoje gyvenusių romų.

„Bus pradedami kiaulių gaišinimo darbai“, – LRT RADIJO laidai „Ryto garsai“ sako Maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas V. Paulauskas.

Kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas teigia, kad nuostoliai sieks apie 4–5 mln. eurų. Anot jo, bendrovė nuostolių patirs ne tik dėl kiaulių sunaikinimo, bet ir dėl nepanaudotų pašarų atsargų, medikamentų.

Pasak jo, kompleksas anksčiau nukentėjo nuo klasikinio kiaulių maro, tad jau buvo pritaikęs reikiamus biosaugos reikalavimus. V. Paulauskas spėja, kad šį kartą užkratas pateko dėl žmogiškosios klaidos.

„Žmogiškasis faktorius, greičiausiai, čia suveikė, bet pats virusas oru neskrenda, jis kažkokiu būdu turėjo patekti. Manyčiau žmogiškoji klaida“, – teigė jis.

Anksčiau komplekse įvesti veiklos apribojimai ir pradėtas skubus įtariamo protrūkio tyrimas. Anot V. Paulausko, išvados dėl aplinkinių fermų turėtų paaiškėti penktadienį popiet.

Valstybinės maisto ir veterinarijos specialsitai prašo ūkininkus stebėti auginamų kiaulių sveikatos būklę bei griežtai laikytis biosaugos priemonių. Kilus bet kokiam užkrečiamosios ligos įtarimui informuoti tarnybą visa parą veikiančiu nemokamu telefonu 8 800 40 403 arba pranešti privačiam veterinarijos gydytojui.

Jei pasitvirtins, jog į fermą pateko virusas, tai bus antras didelis nuo šios ligos nukentėjęs ūkis per pastaruosius pusketvirtų metų, kai Lietuvoje išplito afrikinis kiaulių maras, – 2014 metais Danijos kapitalo „Idavang“ komplekse Ignalinos rajone liga sunaikino 19 tūkst. kiaulių.

Pirminiais duomenimis, bendrovės „Vėjinė” kiaulių fermoje, esančioje Vėjinės kaime, ketvirtadienio rytą įvyko gamybinė avarija, iš srutų kaupimo rezervuaro pro pažeistą sklendę į aplinką ištekėjo srutos.

„Panašu, kad ekologinė nelaimė galėjo įvykti dėl to, jog fermos darbuotojai aplaidžiai eksploatavo srutų kaupimo rezervuarus“, – rašoma pranešime.

Apie įvykį informuota Švenčionių rajono ekstremalių situacijų komisija. Ji nusprendė, kad ekstremalų įvykį skelbti netikslinga.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nustatys, kiek srutų ištekėjo į aplinką. Avarijos vietoje paimti mėginiai. Atlikus aplinkos kokybės tyrimus paaiškės, kokią žalą gamtai padarė avarija.

Anot Aplinkos ministerijos, „Vėjinė“ turės sumokėti baudą už netinkamą įmonei priklausančių įrenginių eksploataciją bei atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri gali siekti ne vieną tūkstantį eurų.

Romų aktyvistai ilgą laiką reikalavo iškelti fermą iš Letų vietovės, pietų Bohemijoje, esančios už 95 km į pietus nuo Čekijos sostinės Prahos. Toje vietoje nuo 1942 m. iki 1943 m. rugpjūčio per nacistinės Vokietijos okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais tuometėje Čekoslovakijoje buvo įkalinta per 1,3 tūkst. Čekijos romų.

Šioje vietoje žuvo 327 žmonės, o daugelis kitų buvo išvežti į nacių Aušvico mirties stovyklą.

Finansų ministras Andrejus Babišas, kultūros ministras Danielis Hermanas ir teisingumo ministras Robertas Pelikanas šią savaitę apsilankė buvusioje stovykloje ir pagerbė aukas.

Kelios dienos iki šio vizito A. Babišas pareiškė, kad ten buvusi tik darbo, o ne koncentracijos stovykla. Tačiau šiuos finansų ministro žodžius aštriai kritikavo kai kurie politikai, įskaitant jo politinį varžovą premjerą Bohuslavą Sobotką.

Socialdemokratas B. Sobotka ir kiti jo partijos ministrai apkaltino A. Babišą neteisingai vertinant problemą regioninių rinkimų išvakarėse.

Čekijos socialdemokratų partija yra sudariusi koaliciją su verslui palankiu A. Babišo judėjimu ANO ("Taip") ir krikščionimis demokratais.

A.Babišas vėliau už savo žodžius atsiprašė, bet teigė, kad jie buvo ištraukti iš konteksto ir netinkamai suprasti. Jis sakė, kad vyriausybė jau ilgą laiką bando išspręsti šią problemą.

"Negerai, kad šioje vietoje buvo pastatyta kiaulių ferma", – tvirtino A. Babišas per savo vizitą. Ankstesnės vyriausybės nesugebėjo jos iškelti ir teisinosi, kad tam trūksta lėšų.

D. Hermanas sakė tikįs, kad vyriausybė nacionalizuosianti fermą prieš kitų metų parlamento rinkimus. "Dar niekad nebuvome taip arti sprendimo", – sakė jis.

Per karą išgyveno tik apie 10 proc. iš daugiau kaip 10 tūkst. romų, gyvenusių vokiečių okupuotoje Čekoslovakijos teritorijoje. Šiuo metu 250 tūkst. siekianti romų mažuma dažnai susiduria su diskriminacija ir išankstiniu neigiamu nusistatymu.

„Tas faktas, kad Europos mokesčių mokėtojų pinigai keliauja į šitą fermą, griauna vertybes, ant kurių buvo pastatyta ES“, – sakė vienas aktyvistų Miroslavas Brozas, priklausantis antirasistinei organizacijai „Konexe“.

Ši organizacija pasisako prieš rasistinį elgesį su romais ir yra viena pagrindinių organizacijų, kurios priešinasi ultradešiniųjų demonstracijoms prieš romus Čekijoje.

„Atvykę į tą kiaulių fermą jūs galite pamatyti ES ženklus, vėliavas ir užrašus, kad ES skiria subsidijas šios fermos eksploatavimui ir modernizavimui“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP kitą dieną po gegužės 16 dienos, kuri yra Tarptautinė romų pasipriešinimo diena.

Tuo metu Europos Komisijos atstovybės Prahoje vadovas Janas Michalas paaiškino, kad ES valstybės pačios sprendžia, kam skiriamos subsidijos.

„Europos Komisija tvarko bendrą žemės ūkio politiką, tačiau atskiros valstybės narės įvardina paramos gavėjus“,– sakė jis.

Pasak M.Brozo, „Konexe“ jau kartą skundėsi ES dėl kiaulių fermos 2014 metais.

„Mes tikimės, kad Briuselis pakoreguos šią finansavimo sistemą taip, kad šis genocido vietoje esantis objektas negautų subsidijų“, – kalbėjo M.Brozas.

Čekoslovakijos laikais, aštuntajame dešimtmetyje, pietvakarinėje Letų gyvenvietėje pastatyta ferma po komunistinio režimo žlugimo 1989 metais yra nuolat kritikuojama šalyje ir už jos ribų.

Nuo 1940 iki 1943 nacistinė Vokietija ir su ja kolaboravę čekai šioje stovykloje buvo įkalinę beveik 1 300 romų.

Kartu su Europos žydais mažesnė šio kontinento romų bendruomenė taip pat patyrė nacių genocidą per Antrąjį pasaulinį karą.

Vien šioje stovykloje, kuriai vadovavo ir kurią saugojo čekai, žuvo 327 romai, tarp jų 241 vaikas, dar 500 jų buvo išsiųsti į liūdnai pagarsėjusią Aušvico stovyklą okupuotoje pietinėje Lenkijoje.

Iš 9 500 vietos romų, kurie buvo užregistruoti Čekijos teritorijoje prieš Antrąjį pasaulinį karą, po Holokausto į namus sugrįžo mažiau nei 600.

10,5 mln. gyventojų turinčioje Čekijoje gyvena maždaug 250–300 tūkst. romų bendruomenė.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai sunaikino daugiau nei pusę iš maždaug 1 mln. Europoje gyvenusių romų.

Trakų rajone toliau plintant afrikiniam kiaulių marui, Veterinarijos tarnyba ketina imtis "žiauresnių priemonių". Anot jos vadovo Jono Miliaus, gyventojai turės paskersti kiaules, o šernus bus galima šaudyti, naudojant naktinio matymo prietaisus bei duslintuvus.

"Priėmėme sprendimą, kad iki rugsėjo 1 dienos išskerstų 10 kilometrų spinduliu gyventojai kiaules (aplink kiekvieną židinį - BNS), nes matote, kas darosi. Gyventojai nesilaiko biosaugos priemonių, kurios visiems žinomos - eina vieni pas kitus, šeria neapdirbtais pašarais ir taip toliau", - BNS sakė J.Milius.

Veterinarijos tarnyba pranešė, kad rajone nustatyti dar 2 maro židiniai, o gyventojų ūkiuose šiemet nustatyta jau 10 tokių atvejų. J.Miliaus teigimu, rajone turės būti paskersta 900 kiaulių.

Pasak J. Miliaus, ketinama sugriežtinti šernų apskaitą - šiame procese turės dalyvauti ne tik medžiotojai, bet ir urėdai.

J.Milius aiškino, kad populiaciją buvo pavykę sumažinti, tačiau dėl šiltos žiemos šernai per metus atsivedė po dvi vadas: "Taip nėra buvę, kad po dvi vadas turėtų".

Veterinarai siekia, kad Aplinkos ministerija leistų šernus medžioti naudojant naktinio matymo prietaisus, duslintuvus bei narvus šernams gaudyti. Anot J.Miliaus, šios priemonės leidžiamos Latvijoje ir Estijoje.

Tačiau J.Milius tikina, kad situacija visgi valdoma.

"Situacija valdoma, nes maras neapėmė visos šalies, nors pas mus pirmuosius atsirado užkratas. Kitose šalyse (Estijoje - BNS) užkratas per keletą mėnesių apėmė visą teritoriją", - tikino veterinarų vadovas.

Veterinarijos tarnyba pranešė, kad dėl maro užkrato šią savaitę Trakų rajone sunaikino 25 kiaules - viename ūkyje 16, o kitame - 9. Ūkiai jau ankščiau buvo patekę į apsaugos ir priežiūros zonas, kadangi jie yra netoli pirmojo rajone nustatyto židinio.

Panevėžio rajone „Idavang” atidarė pirmąją kuilių fermą. Čia laikomų patinų sėkla bus teikiama į visus 11 „Idavang” valdomų kompleksų ir padės gerinti kiaulių bandos genetinį fondą bei mėsos kokybę.

Ramygaloje esančioje fermoje laikomi 100 kuilių.

Į fermos pastatus ir įrengimą „Idavang” investavo 250 tūkst. eurų, dar 148 tūkst. eurų kainavo kuilių banda.

Iki šiol veisimui skirti kuiliai buvo laikomi kiekviename „Idavang” komplekse atskirai.

„Idavang” generalinio direktoriaus Sauliaus Leonavičiaus teigimu, kiaulių augintojų sprendimai dėl kiaulių genetikos smarkiai lemia kokybę mėsos, iš kurios pirkėjai ruošia patiekalus savo šeimoms.

„Ši nauja ferma – svarbus žingsnis mėsos kokybės gerinimo linkme. Galėsime griežčiau kontroliuoti reprodukciją, o tai padės gerinti „Idavang” kompleksuose augančių kiaulių genetiką, o kartu – ir mėsos kokybę”, - sakė S. Leonavičius.