Visoje Europoje teritorijos yra suskirstytos zonomis, kuriose žymima, kur AKM protrūkių randama daugiausia.

Pasak VMVT Klaipėdos departamento patarėjo Virgilijaus Valantino, Lietuva priklauso antrajai zonai.

"Trečioji zona – ta teritorija, kurioje nustatytas AKM naminių kiaulių ūkiuose ir laukinėje faunoje. Antroji zona – teritorijos, kuriose nustatytas AKM tik laukinėje faunoje. Pirmoje zonoje atsiduria tos teritorijos, kurios ribojasi su antrąja zona. Mes esame antroje zonoje, kur nustatytas AKM laukinėje faunoje. Pas mus jau apie pusantrų metų AKM nėra kiaulių ūkiuose, bet laukinėje faunoje viruso atvejų tikrai nustatome", – sakė V.Valantinas.

Į antrąją zoną patenka Klaipėdos rajonas, Kretingos rajonas, Palanga, Skuodas, Neringa.

Pirmoje zonoje – Agluonėnų seniūnija, Vėžaičių seniūnija, Dauparų–Kvietinių seniūnija, Dovilų seniūnija, Priekulės seniūnija, Kretingalės seniūnija.

Šiose teritorijose virusas nei šernams, nei kiaulėms nebuvo nustatytas.

V.Valantino teigimu, Klaipėdos rajone esanti Sendvario seniūnija yra žaliojoje zonoje, kur AKM taip pat nebuvo nustatytas. Į šią zoną patenka ir Klaipėdos miestas kartu su Girulių mišku bei visa Neringa.

Lietuvoje visi medžiotojų sumedžioti šernai yra tiriami VMVT laboratorijose.

"Šernų kraujo mėginiai vežami į laboratoriją. Šerniena saugoma šaldytuvuose. Kai tik gauname tyrimo atsakymus, kad ši yra sveika, tada ją galima atiduoti vartoti žmonėms, o jeigu ji užkrėsta, šernas yra sunaikinamas specialiose medžiotojų iškastose duobėse. Jeigu būtų nustatytas AKM kiaulių ūkiuose, tada Europos Komisija perbraižytų zonų žemėlapį, ir atitinkamai vyktų stebėjimas, būtų taikomos kitos profilaktinės priemonės", – paaiškino pašnekovas.

VMVT duomenimis, Lietuvoje per 2021 m. AKM nustatytas beveik 400 šernų, per šių metų sausį – keturiems.

Slovakijoje pernai gruodį liga buvo nustatyta dviejuose ūkiuose, kuriuose buvo laikoma per 40 tūkst. kiaulių.

VMVT duomenimis, šiais metais Lenkijoje jau užregistruoti penki AKM židiniai. Prieš kelis mėnesius kaimyninėje šalyje nuo AKM nukentėjo du stambūs komerciniai ūkiai, kuriuose dėl ligos buvo sunaikinta nuo 10 iki 24 tūkst. kiaulių.

Aplink visus ligos paveiktus ūkius nustatytos būtinosios apsaugos ir stebėsenos zonos, juose laikytos kiaulės nugaišintos ir saugiai sunaikintos, atlikti dezinfekavimo darbai. Taip pat yra vykdomas epizootinis tyrimas aiškinantis, kaip virusas pateko į ūkius, atliekamas kiaulių judėjimo atsekamumas. Anot specialistų, šie židiniai nėra susiję su anksčiau komerciniuose kiaulių ūkiuose Lenkijoje patvirtintais AKM židiniais.

VMVT atkreipia Lietuvos ūkininkų dėmesį, kad vasaros metu tikimybė AKM virusui patekti į ūkius yra pati didžiausia. Vienas didžiausių rizikos veiksnių išlieka žmogiškasis veiksnys, o liga į kiaulininkystės ūkius greičiau patenka iš užkrėstos laukinės faunos.

Šiuo metu kiaulių laikytojai turi būti itin budrūs ir ypač griežtai laikytis biologinio saugumo reikalavimų ūkiuose. Tai vienintelė efektyvi priemonė, padedanti apsaugoti ūkius, kad į juos nepatektų AKM virusas. Ypač atidūs privalo būti smulkieji kiaulių augintojai, siekiant apsisaugoti nuo galimų nuostolių.

Ūkininkų prašoma stebėti auginamų kiaulių sveikatos būklę, o kilus bet kokiam užkrečiamosios ligos įtarimui – nedelsiant pranešti privačiam veterinarijos gydytojui arba informuoti VMVT visą parą veikiančiu nemokamu telefonu 8 800 40 403.

VMVT primena, kad Lietuvoje AKM protrūkis balandžio 14 d. fiksuotas Molėtų rajono ūkyje, kuriame dėl ligos sunaikinta per 8,5 tūkst. kiaulių. Laukinėje faunoje šiais metais AKM nustatytas 144 šernams, iš jų –  89 sumedžiotiems ir 55 nugaišusiems.

Tarnyba nurodo, kad Lenkijoje birželio 4 dieną užfiksuotas jau trečias AKM protrūkis (Vlodavos r.) naminių kiaulių ūkyje, kuriame buvo auginama 70 kiaulių.

VMVT atkreipia dėmesį, kad AKM pasireiškimui ir plitimui didžiausią įtaką turi biologinio saugumo reikalavimų laikymasis. Nuo AKM viruso nėra nei gydymo, nei vakcinos, o kiaules gali apsaugoti tik biosaugos reikalavimų laikymasis. Pažeidus arba nepaisant šių reikalavimų, užkratas iš laukinės gamtos gali būti lengvai perneštas į kiaulių laikymo vietas.

Tarnyba nurodo, kad AKM poveikis šernų populiacijai pastaraisiais metais kito. Pastebėta, kad AKM dažniau nustatomas sumedžiotiems šernams, o šernų gaišenose patvirtinamas vis rečiau. Šiais metais Lietuvoje AKM jau nustatytas 55 nugaišusiems ir 77 sumedžiotiems šernams.

Vakariniuose Lietuvos regionuose (Kelmės, Kretingos, Pagėgių, Plungės, Raseinių, Skuodo, Šilalės, Šilutės, Tauragės r. savivaldybėse) AKM iki šiol nebuvo nustatytas arba patvirtinti tik pavieniai šios ligos atvejai. Pastebėta, kad šiose rajonuose sumedžiojamų šernų skaičius trečius metus sistemingai mažėja.

Nors pastarųjų dviejų savaičių laikotarpiu AKM nebuvo diagnozuotas kiaulių laikymo vietose, laukinėje gamtoje virusas nesiliauja guldęs šernus. Vien Kauno apylinkėse rasta 21 šių laukinių gyvūnų gaišena.

Pagal kelių pastarųjų metų statistiką, lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesiais gerokai padaugėja AKM nustatymo šernams atvejų. Liga dažnai fiksuojama profesionalios medžioklės plotuose arba arti jų, nes tokiu laiku vyksta medžioklės su varovais.

VMVT primena, jog tą pačią dieną sumedžiotų, vienoje patalpoje išdorotų ir laikomų šernų skerdenos turi būti sunaikintos visos, jei AKM nustatomas nors vienam sumedžiotam šernui.

Nuo 2018 m. sausio mėn. iki dabar laukinėje gamtoje AKM patvirtintas 1 408 vietose 3034 šernams (2622 nugaišusiems ir 412 sumedžiotų).

Užkrėstos šernų gaišenos ir skerdenos sunaikinamos. AKM užkrėstuose medžioklės plotuose kiekvieną savaitę vykdoma nugaišusių šernų paieška.

Antradienį D. Remeika susitiko su bendrovės vadovais - generaliniu direktoriumi Arvidu Januška ir Verslo saugos skyriaus direktoriumi Josifu Lovkiu.

VMVT teigimu, atsižvelgus į tai, kad „Ekskomisarų biuras“ vykdo didelių kiaulininkystės kompleksų fizinę apsaugą, priimtas sprendimas papildomai apmokyti apsaugos darbuotojus, paaiškinti jiems AKM situaciją, šio viruso savybes, pagrindinius rizikos ir biologinio saugumo faktorius bei esminius kontrolės akcentus.

„Džiugu, kad pačios įmonės imasi iniciatyvos apjungti pajėgas kovojant su plintančiu AKM. Esame atviri ir pasirengę pasidalinti patirtimi. Kuo daugiau žmonių suvoks biologinio saugumo įgyvendinimo ir laikymosi svarbą, tuo sėkmingiau galėsime užkirsti kelią šiai ligai plisti. Apsaugos darbuotojai galėtų kontrolę padaryti dar efektyvesnę, tiesiog jiems reikia daugiau specialių žinių“, - VMVT pranešime teigia D. Remeika.

Bendru sutarimu nuspręsta šių metų spalio mėnesį organizuoti mokymus „Ekskomisarų biurui“ bei kiaulininkystės ūkių darbuotojams, kurių metu VMVT specialistai paaiškins praktinius biologinio saugumo aspektus ir nurodys pagrindines vietas, kur reikėtų stiprinti kontrolę.

Šiemet kiaulių laikymo vietose Lietuvoje iš viso užregistruoti 47 AKM atvejai.

Afrikinis kiaulių maras nustatytas Molėtų rajono Giedraičių seniūnijos Šaltupio kaime esančiame ūkyje, kuriame buvo laikomos 204 kiaulės. Kiaulių laikytojas informavo Molėtų VMVT apie 8 penimų kiaulių gaišimą. Įtarus, kad nugaišusios kiaulės galėjo būti užsikrėtusios AKM, gaišenų mėginiai buvo pristatyti į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą (NMVRVI) tyrimams atlikti. Atlikus tyrimus AKM pasitvirtino. Likusios ūkyje kiaulės nugaišintos ir saugiai sunaikintos, vykdomi ūkio dezinfekavimo darbai.

Afrikinis kiaulių maras patvirtintas ir Marijampolės savivaldybės, Marijampolės seniūnijos Patašinės kaimo ūkyje, kur savo reikmėms buvo laikomos 4 kiaulės. Įgyvendinant nustatytą tvarką, laikytojui paskerdus kiaulę skerdenos mėginiai buvo pristatyti į NMVRVI, kur ir buvo patvirtintas AKM. Ūkyje laikytos kiaulės nugaišintos, skerdenos ir gaišenos saugiai sunaikintos ūkyje.

Lietuvos laukinėje faunoje šią savaitę AKM buvo nustatytas 30-čiai nugaišusių ir trims sumedžiotiems šernams. Nuo šių metų pradžios laukinėje faunoje AKM patvirtintas 1174 vietose 2690 šernų (2419 nugaišusių ir 271 sumedžiotam).

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tyrėjo Alberto Gapšio teigimu, tam, kad kiaulininkyste Lietuvoje užsiimti galėtų ne tik stambūs kompleksai, reikėtų teikti didesnę paramą ūkius steigti norintiems ūkininkams. Pasak VŽ, Žemės ūkio ministerijai svarstant galimybę paremti biologinės saugos diegimo priemones ūkiuose, A. Gapšys mano, kad planuojamos 40-50 proc. paramos gali neužtekti.

„Reikėtų, pasitelkus ES paramą, kompensuoti ūkininkams iki 80 proc. tvarto ir visų saugos priemonių diegimo sąnaudų“, – VŽ cituoja instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėją A. Gapšį.

Pasak dienraščio cituojamo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovo Dariaus Remeikos, „optimizmo, kad per artimiausius metus bus atrasta vakcina, nėra“.

BNS primena, kad kiaulių maras Lietuvoje pradėjo plisti 2013 metų pabaigoje, užkrėstiems šernams migruojant iš Baltarusijos. 2014 metais liga išplito ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje.

2014 metų vasarą Europos Komisija (EK) Lietuvą suskirstė į rizikos zonas ir taip sugriežtino kiaulienos gamybą ir prekybą.

„Tai svarbiausia maro plitimo ūkiuose priežastis. Žmogus, laikantis vieną ar kelias kiaules, gali numoti ranka į saugos nuo infekcijos priemones, o komercinis ūkis, rizikuojantis netekti iš karto dešimčių tūkstančių gyvulių, to sau leisti negali“, - teigė Kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas.

Anot jo, racionaliausiai elgiasi tie smulkieji ūkininkai, kurie pasinaudoja Vyriausybės kompensacijomis ir paskerdžia savo laikomas kiaules.

Pirmą kartą pavojingas virusas nustatytas Druskininkų savivaldybėje - čia AKM patvirtintas dviejose to paties kaimo sodybose. Dar du AKM židiniai patvirtinti Panevėžio ir Biržų rajonuose esančiuose nedideliuose ūkiuose.

Druskininkuose dvi Stračiūnų kaimo gyventojos pranešė privačiam veterinarijos gydytojui, kad jų ūkiuose susirgo po vieną penimą kiaulę. Apžiūrėjus abiejuose ūkiuose laikomus gyvūnus, nedelsiant paimti kraujo mėginiai AKM virusui nustatyti. Įtarimai pasitvirtino - viename ūkyje virusu apsikrėtę buvo 2 iš 4 augintų kiaulių, o antrajame - viena iš 2 augintų kiaulių. Tai pirmieji AKM židiniai kiaulių laikymo vietose, užregistruoti Druskininkų savivaldybėje.

Apie dar vieną atvejį pranešė Biržų rajono Kučgalio kaimo gyventojas, tvarte radęs nugaišusią kiaulę su išryškėjusiais AKM būdingais požymiais. Ištyrus gaišenos mėginius AKM diagnozė pasitvirtino.

Naujausias AKM židinys nustatytas Panevėžio rajono Užuraisčių kaime, kur AKM užsikrėtė 2 penimos kiaulės. Savininko teigimu, į veterinarijos gydytoją jis kreipėsi pastebėjęs, kad viena kiaulė neėda, karščiuoja, nebesikelia ir jos sveikatos būklė sparčiai prastėja. Mėginių tyrimai patvirtino, kad AKM užsikrėtę abi ūkyje laikytos kiaulės.

Visos židiniuose laikytos kiaulės buvo nugaišintos, gaišenos saugiai sunaikintos. Atlikti židinių valymo ir dezinfekcijos darbai. Iš viso per 2017 metus Lietuvoje jau užfiksuoti 23 AKM židiniai kiaulių laikymo vietose. Du iš jų - komerciniuose kiaulininkystės ūkiuose.

„Pastebimos aiškios sąsajos tarp pastarųjų AKM židinių ūkiuose ir pasitvirtinusių AKM atvejų laukinėje faunoje. Pavyzdžiui, Druskininkuose vos prieš savaitę pranešėme apie pirmąjį šioje savivaldybėje AKM užsikrėtusį šerną, o jau po kelių dienų turime protrūkius ir ūkiuose. Taigi dar kartą primename gyventojams, auginantiems kiaules, kad biologinio saugumo priemonės prižiūrint savo gyvulius yra privalomos ir būtinos. Jas ignoruojant ar nesilaikant, pasekmės labai skaudžios", - pabrėžė VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojas Paulius Bušauskas.

Šią savaitę AKM patvirtintas 1 sumedžiotam šernui ir 30 rastų šernų gaišenoms:

1.    Anykščių r., Debeikių sen. ir Troškūnų sen.-  4 šernų gaišenoms;

2.    Jonavos r. Šilų sen.- 1 šerno gaišenai;

3.    Panevėžio r. Ramygalos, Krekenavos ir Panevėžio sen.- 13 šernų gaišenoms;

4.    Rokiškio r. Južintų sen.- 1 šerno gaišenai;

5.    Širvintų r. Žibalų sen.- 2 šernų gaišenoms;

6.    Ukmergės r. Taujėnų, Siesikų, Žemaitkiemio ir Pabaisko sen. - 6 šernų gaišenoms ir 1 sumedžiotam šernui;

7.    Varėnos r.   Merkinės sen.- 2  šernų gaišenoms;

8.    Zarasų r. Degučių sen.- 1 šerno gaišenai.

2017 m. laukinėje faunoje  AKM patvirtintas 489 vietose 886 šernams (85 sumedžiotiems  ir 801 nugaišusiam).

Lietuvoje užregistruoti 3 AKM židiniai smulkiuose ūkiuose, Lenkijoje, taip pat mažuose ūkiuose, šiemet jau patvirtinti 8 ligos židiniai. Tuo tarpu Estija informavo apie pirmąjį šiais metais didelį AKM protrūkį komerciniame kiaulininkystės komplekse, kur laikyta beveik 3,5 tūkst. kiaulių.

Oficialiuose pranešimuose Estijos kompetentinga institucija nurodo, kad Piarnu apskrityje esančiame kiaulininkystės ūkyje ligos požymiai pastebėti 10 kiaulių, o iš viso ūkyje buvo laikoma 3415 kiaulių. Ištyrus susirgusių gyvūnų mėginius, buvo patvirtinta AKM diagnozė. Visos ūkyje laikomos kiaulės bus kaip galima greičiau nugaišintos, o jų gaišenos sunaikintos.

Š. m. birželio 7 – 14 d. Lenkijoje, Palenkės vaivadijos, Bialos, Monkų ir Semiatyčes apskrityse buvo užregistruoti net 8 AKM protrūkiai. Ligos židiniai patvirtinti smulkiuose naminių kiaulių laikymo vietose. Lenkijos veterinarijos specialistai pranešė, kad nugaišintos visos šiuose ūkiuose laikytos kiaulės – iš viso 57 gyvūnai, o jų gaišenos saugiai sunaikintos.

Estijos ir Lenkijos veterinarijos specialistai židinių teritorijose vykdo epizootinius tyrimus, siekdami nustatyti  AKM patekimo į ūkius kelius ir priežastis. Tačiau pagrindinė visų specialistų įvardijama versija – žmogiškasis faktorius, t.y. spragos laikantis biologinio saugumo reikalavimų.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų teigimu, AKM židiniai ūkiuose dažniausiai nustatomi tose teritorijose, kuriose randama ar sumedžiojama šia liga užsikrėtusių šernų. Net ir vieną ar dvi kiaules laikantys gyventojai privalo laikytis biologinio saugumo reikalavimų, apie jų svarbą nuolat primena veterinarijos specialistai. Neįgyvendindami šių priemonių, ūkininkai rizikuoja ne vien savo gyvulių sveikata, nepatogumų bei nuostolių patiria visos apylinkės gyventojai. Nes nustačius ligos židinį, kaip ligos prevencijos priemonė, gali būti priimtas sprendimas išskersti visas apylinkėje laikomas kiaules.

„Iki šiol nėra sukurta jokių AKM gydymo metodų ar efektyvios vakcinos, apsaugančios nuo šios ligos. Tad susirgusios kiaulės nėra gydomos, o nugaišinamos ir utilizuojamos. Siekiant užkirsti kelią virusui plisti, naikinamos (deginamos ar užkasamos ne mažesnėse nei 2 m gylio duobėse) ne tik kiaulių gaišenos, bet ir menkavertis turtas, ūkyje laikyti pašarai. Tvartai ir jų aplinka dezinfekuojami, siekiant sunaikinti AKM virusą. Nors iki šiol Lietuvoje tokių atvejų nepasitaikė, tačiau jei būtų nustatyta, kad tvartų dezinfekcija nėra efektyvi, gali būti priimtas sprendimas naikinti ir juos“,- sako VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

Kilus įtarimui, kad laikomos kiaulės serga, ir kol bus nustatyta liga ir jos priežastys, sergančias kiaules būtina atskirti nuo sveikųjų. Be to, privalu nedelsiant kreiptis į vietos privatų veterinarijos gydytoją arba teritorinės VMVT specialistus. Taip pat galima pranešti ir visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403.