„Mes atskleisime detales, tikiuosi, gegužę. Dirbome jau su keliomis šalimis, kad suderintume detales. Bet EIB yra tarpininkas kalbant apie privačias investicijas“, – ketvirtadienį Vilniuje vykstančiame Trijų jūrų iniciatyvos verslo forume sakė N. Calvino.

Anot jos, į investicijas galėtų pretenduoti startuoliai ir kitos įmonės: „Investuosime į privačius fondus“.

EIB projektams Lietuvoje pernai skyrė 654 mln. eurų paskolų – 2,2 karto daugiau nei 2022-aisiais (303 mln. eurų). Be to, pernai EIB grupės finansavimu Lietuvoje paremta beveik 2,3 mlrd. eurų investicijų, arba 0,9 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

Trijų jūrų iniciatyva jungia trylika tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų esančių ES valstybių narių: Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją, Slovėniją ir Graikiją. Iniciatyvos strateginės partnerės – JAV, Vokietija ir Europos Komisija.

Mokesčių inspektoriai – pasiraitoję rankoves. Laisvų langelių nėra, nes šiemet gyventojai – pareigingesni. Gautas pajamas ir turtą deklaruoja aktyviau nei pernai tuo pačiu metu.

„Kam privaloma, tai tokių – apie 900 tūkst. Iš jų jau apie 40 proc. pateikė pajamų deklaracijas“, – teigė VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Teikti deklaracijas galima dar daugiau nei mėnesį, iki gegužės antros dienos. Teisingai atlikę deklaraciją jau gali sulaukti ir permokų sugrąžinimo. Mokesčių inspekcija šiemet permokas grąžina kaip niekad anksti – nuo kovo ketvirtos dienos.

„Jau virš 100 mln. eurų gražinta permokų. Jas gavo apie ketvirtadalis milijono gyventojų. Dėl mokėtinos sumos gyventojai dar teikia, dar stebime“, – sakė  VMI viršininko pavaduotojas.

VMI kasdien sulaukia 15 tūkst. pajamų deklaracijų, tačiau praėjusį penktadienį net pusdieniui deklaravimas sustojo. Neveikė ir kitos VMI paslaugos: verslo liudijimų, individualios veiklos pažymų įsigijimas.

„Buvo nepasiekiamas per išorines priemones, pavyzdžiui, per elektroninę bankininkystę, tačiau per vadinamą vidinį portalą, kada klientai gyvai atvyksta, skambina telefonu – jiems paslaugos buvo teikiamos“, – pasakojo M. Endrijaitis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nuo VMI iki prezidento. Praėjusią savaitę vienu metu strigo net 200 valdiškų įstaigų interneto svetainės. Visuomenei kilo klausimas, ar tai – ne kibernetinė ataka.

„Sutrikus sistemai dalis galėjo matyti pranešimus, kad šiuo metu puslapis laikinai neprieinamas. Noriu patikinti, kad jokia informacija nebuvo nutekėjusi, tai nebuvo kibernetinis incidentas“, – tvirtino informacinės visuomenės plėtros komiteto direktorius Tomas Misevičius.

Kalti ne įsilaužėliai, o gedimas techninės įrangos duomenų centre, kurį pašalinti pavyko per tris valandas. Dalis valstybinių puslapių atsistatė tik po beveik paros.

„Šiais metais dar nebuvo, kad tokiu mastu sutriktų ir visų ministerijų, ir elektroninių valdžios vartų veikla“, – kalbėjo Seimo narys Andrius Kupčinskas.

Sutrikimus juto ne tik valdininkai, buhalteriai, bet ir gyventojai. Tačiau nei bankiniai, nei kiti asmeniniai duomenys esą nenutekėjo.

„Oficialiai tai nėra įsilaužimas. Kai yra techninė bėda, dažniausiai sistemos nepasiekiamos ir asmens duomenų kaip tik neištrauksi“, – aiškino „Eset Lietuva“ kibernetinio saugumo ekspertas Lukas Apynis.

Sistemos palūžo, nes vyksta atnaujinimo darbai. Per dvejus metus bandoma kuo daugiau valstybinių institucijų sutalpinti į vieną tinklą. Plečiamos talpos, serverių atmintis.

Jei nėra viskas sutvarkyta, gali būti ir saugumo spragų. Tikrai nereiktų atidėti, galbūt peržiūrėti tvarką ir viską atlikti teisingai, kad nesugestų vėl.

„Išskiriam vietą virtualiems serveriams, duomenų laikymui. Tai nėra viena duomenų bazė nuo kurios priklauso visos įstaigos, tai visa paslaugų platforma ir priežiūros organizacija“, – pasakojo informacinės visuomenės plėtros komiteto direktorius.

„Jei nėra viskas sutvarkyta, gali būti ir saugumo spragų. Tikrai nereiktų atidėti, galbūt peržiūrėti tvarką ir viską atlikti teisingai, kad nesugestų vėl“, – ragino L. Apynis.

Tačiau kai kurie politikai ragina informacinių technologijų darbus atidėti. Strigti valstybiniams puslapiams dabar – ne metas.

„Dabar kai intensyvėja pajamų deklaravimas, kandidatai teikia pareiškinius dokumentus per gyventojų rinkėjų puslapius, balandis ir gegužė bus aktyviausi“, – sakė A. Kupčinskas.

Žadama porai mėnesių valdžios sistemų nenaujinti. O štai, kiek valstybei kainuoja viena diena gedimų, neaišku.

„Tikrai dirbo daug žmonių prie šio incidento sutvarkymo, tai turbūt žmogiškieji ištekliai kainavo“, – kalbėjo T. Misevičius.

„Vyriausiosios rinkimų komisijos turimais duomenimis, elektroninis pasirašymas Rinkėjo puslapyje veikia stabiliai ir yra saugus naudoti. Rinkėjams jungiantis prie Rinkėjo puslapio saugumo rizikų nefiksuota“, – Eltai komentavo VRK pirmininkė Lina Petronienė.

Ji pridūrė, kad vasario 21 dieną prasidėjus parašų rinkimui elektroniniu būdu, VRK nuolat stebi šį procesą.  L. Petronienė pabrėžė, kad norintys pasirašyti rinkėjai turi jungtis per Elektroninius valdžios vartus, kurių veikimą ir saugumą prižiūri atsakingos valstybės institucijos.

„Per šį laikotarpį, kol vyksta elektroninis pasirašymas, nei iš Informacinės visuomenės plėtros komiteto, atsakingo už Elektroninių valdžios vartų administravimą, nei iš Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) nesame gavę jokių pranešimų ar įspėjimų apie galimus bandymus įsilaužti ar pakeisti duomenis rinkėjo puslapyje“, – sakė VRK pirmininkė.

Ji patikino, kad Rinkėjo puslapis yra saugus ir nuolat prižiūrimas, o VRK dirba su valstybės informacinių sistemų saugumą užtikrinančiomis institucijomis, visi gauti pranešimai yra tiriami.

„Taigi šiandien nėra pagrindo kelti visuomenėje nepasitikėjimo VRK informacine sistema, įskaitant ir elektroninį parašų už kandidatus rinkimą ar juolab jį stabdyti“, – teigė L. Petronienė.

Savo ruožtu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojo D. Gaižausko įsitikinimu, jei jo įtarimai pasitvirtintų, VRK turėtų nedelsiant stabdyti elektroninių parašų rinkimą.

„Valstietis“ teigia, kad tam tikrų botų veiklos požymių galima pastebėti ir šių metų kandidatų į prezidentus parašų rinkimo metu. Jis tikina, kad, įtarimų kelia konservatorių iškeltos Ingridos Šimonytės surinktų balsų autentiškumas, kuomet ji juos surinko per itin trumpą laiką.

ELTA primena, kad antradienį surengtos spaudos konferencijos metu D. Gaižauskas informavo, jog prieš keletą mėnesių į jį kreipėsi keli programuotojai, norėję išlikti anonimais. Jie, D. Gaižausko teigimu, pateikė nerimą keliančią informaciją apie galimas šalies institucijų, tarnybų kibernetinio saugumo spragas.

D. Gaižauskas taip pat informavo, kad prieš mėnesį su programuotojų pateikta informacija kreipėsi į NKSC. Anot politiko, centro specialistams jo pateikta informacija iki to momento nebuvo žinoma.

Todėl NSGK narys tikino ketinąs inicijuoti parlamentinį tyrimą kibernetinio saugumo padėčiai ir programuotojų pateiktos informacijos įvertinimui.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) patvirtino, kad metų pradžioje NKSC atstovai buvo susitikę su D. Gaižausku. Ministerijos teigimu, buvo sutarta, jog informacija apie jam žinomas kibernetinio saugumo grėsmes bus perduodama dalimis.

G. M. Tučkutės teigimu, atliepiant naujai kylančius iššūkius, reikia daugiau dėmesio skirti ir su dirbtinio intelekto panaudojimu susijusių rizikų užkardymui. Viceministrė pabrėžia, kad labai svarbu, jog dirbtinio intelekto galimybės, kurios gali būti pasitelkiamos priešiškų valstybių provokacijoms, pasitarnautų ir Lietuvos saugumo stiprinimui.

„Dėl saugumo situacijos blogėjimo, galime numanyti, kad ir kibernetinių atakų skaičius gali augti. Todėl (...), jeigu yra kažkokios spragos, kibernetiniai įsilaužimai gali sukelti chaosą ir suparalyžiuoti tam tikras institucines veiklas“, – Eltai teigė G. M. Tučkutė.

„Todėl kibernetinis saugumas turi būti rimtai vertinamas, nes tai gali būti hibridinės operacijos arba noro destabilizuoti šalį dalis“, – akcentavo ji.

Krašto apsaugos viceministrė atkreipia dėmesį, kad nors 2023 metais kibernetinių incidentų skaičius sumažėjo, padaugėjo vidutinio laipsnio kibernetinių atakų.

„Iš to spręsti, kad turbūt gerėja mūsų kibernetinio saugumo branda ir suvokimas, kad reikia būti geriau pasirengusiems, daugiau investuoti į kibernetinį saugumą“, – sakė ji.

Imasi papildomų priemonių, kad atsparumas kibernetinėms atakoms didėtų

G. M. Tučkutė atkreipia dėmesį, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) imasi ir papildomų priemonių, siekiant, jog atsparumas kibernetinėms atakoms Lietuvoje dar labiau didėtų.

Viceministrė atkreipia dėmesį, į 2023-2030 metų Nacionalinę kibernetinio saugumo plėtros programą, kurios įgyvendinimui numatyta virš 52 mln. eurų. Pasak jos, remiantis šia programa, keičiamas kibernetinio saugumo valdymo modelis, siekiant, kad jis labiau atlieptų besiplečiančias kibernetinio saugumo rizikas.

„Kibernetinio saugumo plėtros programa investuoja į glaudesnę sąveiką tarp Kibernetinio saugumo centro ir subjektų, padedant jiems užtikrinti kibernetinį saugumą“, – paaiškino ji.

G. M. Tučkutė atkreipia dėmesį, kad šioje programoje numatytas siekis ir sustiprinti policijos vykdomų elektroninių nusikaltimų tyrimų infrastruktūrą, didinti tyrėjų kompetencijas ir stiprinti viešojo bei privataus sektoriaus bendradarbiavimą.

Greta Monika Tučkutė. J. Kalinsko / ELTOS nuotr.

Siūlo iki 10 mln. eurų siekiančias baudas

Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuo metu yra rengiamas Kibernetinio saugumo įstatymas, kuriuo numatomos didesnės baudos saugos reikalavimų nesilaikantiems subjektams.

„Bet norėčiau nuraminti, nes baudų niekas nepuls iš karto skirti, jeigu ne visiškai atliepiami iškelti reikalavimai. Nes bus ir įspėjimai, bus ir rekomendacijos. Bet jeigu bus matoma, kad piktybiškai nekreipiama dėmesio, tada galutinė priemonė bus baudos“, – sakė viceministrė.

„Baudos gali siekti netgi 10 mln. eurų. Bet tai jau maksimali bausmė“, – pridūrė ji, pažymėdama, kad siekiama padidinti į įstaigų vadovų atsakomybę.

Baudos gali siekti netgi 10 mln. eurų. Bet tai jau maksimali bausmė.

G. M. Tučkutė akcentuoja, kad didinant valstybės saugumą yra labai svarbus ir Lietuvos kariuomenėje steigiamos Kibernetinės gynybos valdybos vaidmuo.

„Kibernetinės gynybos valdybos įkūrimas yra labai svarbus žingsnis, nes kibernetinis saugumas ir kariuomenės struktūrose atsiranda kaip labai svarbus domenas. Dėl to ir buvo nuspręsta, kad turi būti konsoliduotos kibernetinio saugumo priemonės vienose rankose – Lietuvos kariuomenės struktūrose, siekiant atliepti šiuolaikinius saugumo ir gynybos iššūkius“, – pabrėžė G. M. Tučkutė.

Atkreipia dėmesį į su dirbtinio intelekto panaudojimu susijusias rizikas

Viceministrė atkreipia dėmesį ir į didėjančią dirbtinio intelekto įtaką, kuris, pasak jos, gali būti panaudojamas ir įvairioms priešiškų valstybių provokacijoms.

„Jau dabar mūsų gyvenime daug kas yra daroma su dirbtiniu intelektu. Aišku, su tuo susiję daug privalumų net ir kibernetiniame saugume – galbūt, greitesnis reagavimas į įvairias problemas, duomenų apdirbimas, įsivertinimas duomenų. Bet su dirbtiniu intelektu ateina ir tam tikros rizikos“, – teigė G. M. Tučkutė.

„Pavyzdžiui, Deepfake technologijos, sugebančios sukurti paveikslus, istorijas, kurie labai realistiškai atrodo, ir suklaidinti ant tokių masalų lengvai pasikabinančius žmones“, – pridūrė ji.

Todėl G. M. Tučkutė tikina, kad KAM deda pastangas Dirbtinio intelekto galimybes išnaudoti valstybės interesų labui.

„Mūsų NKSC (Nacionalinis kibernetinio saugumo centras – ELTA) vertina techninius sprendimus, kurie šiuo metu yra rinkoje. Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų grupė, kuri yra KAM struktūroje, žiūri iš politikos formavimo pusės. Lietuva yra prisijungusi prie ES Tarybos ir Europos Parlamento susitarimo dėl Dirbtinio intelekto akto. Taigi, šioje plotmėje taip pat glaudžiau siekiame bendradarbiauti su savo sąjungininkais ir valstybėmis, kurios į tai taip pat kreipia dėmesį“, – patikino viceministrė.

Ragina nenaudoti kiniškos įrangos ir išsitrinti „Tik Tok“ programėlę

G. M. Tučkutė taip pat pripažįsta, kad nepaisant draudimo svarbiausioms šalies įstaigoms įsigyti kiniškų technologijų, viešajame sektoriuje vis dar naudojama Kinijoje kurta įranga. Todėl viceministrė mano, kad siekiant išspręsti šią situaciją galėtų būti sudaryti sąrašai įrangos, kurios primygtinai rekomenduojama nepirkti.

„Žinau, kad viešuosiuose įsigijimuose kartais būna problemų. (...) Tiesiog iki galo nėra įsivertinamos rizikos. Todėl galbūt būtų galima sudaryti sąrašus, kurie padėtų mūsų viešųjų pirkimų procedūrose“, – svarstė ji.

Viceministrė neslepia, kad ne mažiau nerimo kelia ir kiniškų programėlių naudojimas, tarp kurių ir tarp politikų išpopuliarėjusi „Tik Tok“. G. M. Tučkutė akcentuoja, kad KAM savo darbuotojams yra uždraudusi į darbui skirtus įrenginius parsisiųsti šią programėlę. Visgi, pripažįsta ji, asmeniniuose telefonuose apriboti prieigos prie panašių programėlių galimybių nėra.

„Institucijos, tokios kaip KAM, yra išsakiusios savo darbuotojams rekomendacijas, naujausiuose mūsų įrenginiuose yra tam tikri apribojimai ir tokio pobūdžio kaip „Tik Tok“ programėlių naudojimą stengiamės apriboti. Bet asmeniniuose įrenginiuose niekaip neapribosi žmonių naudojimo“, – atkreipė dėmesį viceministrė, įspėdama, kad ši programėlė suteikia prieigą prie vartotojo telefone esančių asmeninių duomenų.

„Per šią programėlę galima įsiskverbti į mobilų įrenginį, kuris gali transliuoti netgi asmeninio gyvenimo detales, kurių nesinori niekam rodyti ar demonstruoti“, – teigė G. M. Tučkutė.

Antradienį surengtos spaudos konferencijos metu politikas informavo, jog prieš keletą mėnesių į jį kreipėsi keli programuotojai, norėję išlikti anonimais.

Jie, D. Gaižausko teigimu, pateikė nerimą keliančią informaciją apie galimas šalies institucijų, tarnybų kibernetinio saugumo spragas. Politikas pažymėjo, kad pats susipažino su programuotojų jam pateikta informacija ir patvirtino jos patikimumą.

„Jie per kelis mėnesius pateikė informacijos ne tik apie tam tikras nutekintos informacijos atkarpas, bet apie visą sistemą bei tai, kur (informacija – ELTA) laikoma“, – spaudos konferencijos metu sakė D. Gaižauskas.

„Mes kalbame apie juodąjį internetą, kuriame tikrai labai daug informacijos. Ir paskutiniu metu programuotojai mato, kad Lietuvą atakuoja iš įvairiausių valstybių ir tos informacijos, kuri nutekinama, yra sukurti sandėliai“, – aiškino jis.

D. Gaižausko teigimu, „juodajame internete“ kaupiama informacija ir iš kitų valstybių. Tačiau, akcentavo jis, į Seimo narį pasikreipę programuotojai įvardijo, jog medžiaga apie Lietuvą yra kaupiama nepalyginamai didesnėmis apimtimis.

NSGK narys nurodė, kad šiose duomenų bazėse kaupiama medžiaga iš Lietuvos institucijų, ministerijų, savivaldybių, taip pat privačių asmenų informacija. Taip pat – vienos iš šalies politinių partijų serverių duomenys. Visgi, konkrečios politinės jėgos D. Gaižauskas neįvardijo.

Kreipėsi į NKSC: mano, kad su dabartiniais pajėgumais užkardyti grėsmių neįmanoma

D. Gaižauskas informavo, kad prieš mėnesį su programuotojų pateikta informacija kreipėsi į Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą (NKSC). Anot politiko, centro specialistams jo pateikta informacija iki to momento nebuvo žinoma.

„Programuotojai toliau kėlė klausimus, kodėl valstybė nieko nedaro, negali užkardyti tam tikrų nutekinamų duomenų“, – susitikimo su NKSC atstovais detalėmis dalijosi politikas.

„Turiu pabrėžti, kad NKSC dirba, bet, žinant jų pajėgumus, matomai užkardyti visko negali“, – apgailestavo jis.

D. Gaižauskas patikino, kad informaciją pateikė ir Valstybės saugumo departamentui (VSD), ir NSGK nariams. Nors, pastebėjo jis, kolegos komitete esą į situaciją reagavo vangiai.

Siūlo situaciją aiškintis Seime

Todėl NSGK narys tikino ketinąs inicijuoti parlamentinį tyrimą kibernetinio saugumo padėčiai ir programuotojų pateiktos informacijos įvertinimui.

„Mano bus siūlymas naujos (parlamento – ELTA) sesijos metu sudaryti specialią komisiją, į kurią būtų įtraukta kuo daugiau Seimo kolegų, iš skirtingų partijų, turinčių teisę dirbti su slapta informacija, nes programuotojus pavyko įtikinti, kad jie parodys ne tik mechanizmus, būdus, bet ir tuos sandėlius, kokio jautrumo informacija ten guli, kad galėtume pajungti valstybės pajėgumus ir lėšas užkardyti šias grėsmes“, – sakė jis.

Ministerija: NKSC žino ir dirba su 2023 m. pabaigoje paviešinta nutekintų duomenų baze

Krašto apsaugos ministerija (KAM) patvirtino, kad metų pradžioje NKSC atstovai buvo susitikę su D. Gaižausku. Ministerijos teigimu, buvo sutarta, jog informacija apie jam žinomas kibernetinio saugumo grėsmes bus perduodama dalimis.

„Iki šiol pranešėjo NKSC pateikta informacija rodo ir dar kartą patvirtina faktą, kad dalis organizacijų taiko nepakankamas kibernetinės apsaugos priemones: prie viešai pasiekiamų informacinių sistemų leidžiami prisijungti naudojant silpnus slaptažodžiai, nėra periodinio slaptažodžių keitimo politikos ir jie yra nekeičiami ilgą laiką, nenaikinamos senos ir nebegaliojančios paskyros, netaikomas dviejų veiksmų tapatybės patvirtinimo procesas, pan.“ – teigiama KAM komentare Eltai.

„NKSC žino ir dirba su 2023 m. pabaigoje paviešinta milžiniška nutekintų duomenų baze, kurioje yra viso pasaulio (tame tarpe ir Lietuvos piliečių) daugiausiai iš asmeninių įrenginių pavogti prisijungimo duomenys prie įvairių sistemų“, – nurodo ministerija.

Pernai NKSC sulaukė 74 pranešimų iš kompetentingų piliečių apie galimas saugumo spragas įvairiose Lietuvos informacinių technologijų sistemose. KAM tikina, kad visais atvejais NKSC kontroliavo spragų pašalinimą.

– Kokią informaciją skelbi socialiniuose tinkluose, o kokios ne?

– Sukčiai stebi vartotojų asmeninius profilius tam, kad surinktų reikalingos informacijos apie savo aukas. Vėliau ta informacija yra naudojama manipuliuoti potencialia auka, sukuriant įvairiausius scenarijus. Svarbu būti budriems ir atsargiems, skeptiškai vertinti nepažįstamus asmenis ir neaiškios kilmės informaciją, o dar svarbiau – neatskleisti jokios asmeninės informacijos nepatikimoms arba įtartinos kilmės užklausoms. Reikia būti užtikrintiems, kad bendraujate su realiomis organizacijomis ar asmenimis, o priimant nežinomus skambučius ar laiškus, būti atsargiems.

– Populiarėja dirbtinis intelektas (DI). Kas tai?

– Daugelis mano, kad tai tiesiog įrankis, kuris palengvina darbą. Taip, tai tiesa, tačiau nereikia galvoti, kad jis naudojamas tik geriems darbams, nes jis pravartus ir sukčiams. Pavyzdžiui, sukčiai iš „TikTok“ platformos pasiima aukos balso fragmentą ir jį perdarę skambina kitam asmeniui, kaip realus žmogus. Žinoma, tai bent jau šiuo metu galima nesunkiai perprasti, tačiau ateityje, ką gali žinoti. Technologijos juk nuolatos tobulėja. Kitas pavyzdys – DI suklastotas vaizdo įrašas, dar vadinamas deepfake. Tai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip nekaltas pokštas, tačiau, tinkamai apdorotas, jis gali nedaug skirtis nuo originalaus įrašo. Šiuo atveju kalbu ne tik apie balsą, bet ir transliuojamą vaizdą, o pavydžių už Atlanto jau yra ne vienas. Tik laiko klausimas, kada tai pasieks ir mus.

– Gal turite pavyzdžių, kurie dar nėra taip plačiai žinomi?

– Visi žinome apie slapukus, kuriuos reikia patvirtinti kiekvieną kartą apsilankant naujame interneto puslapyje. Į tai taip pat reikia žiūrėti atsargiai. Gerai, jei svetainė yra puikiai pažįstama, bet kartais tenka lankytis ir ne tokiose saugiose, todėl reikia būti atsargiems. Tų puslapių slapukai gali būti panaudojami ir kitiems tikslams. Pavyzdžiui, tarp slapukų slypi slapta, kiekvienam iš mūsų unikali informacija, kuri gali būti panaudota dirbtinės tapatybės kūrimui. Ką turiu omenyje? Tarsi sukuriama jūsų interneto asmenybės kopija ir jos vardu bendraujama su kolegomis, klientais ir t. t. Atrodytų, tokius dalykus pastebime, tačiau čia tik įsilaužėlio kūrybiškumo ir IT žinių klausimas, todėl reikia būti atsargiems ir lankantis neaiškiuose interneto puslapiuose.

– Kaip veikia kibernetiniai sukčiai?

– Kartais nepagalvojame, bet su kibernetiniais sukčiais esame susidūrę beveik kiekvienas. Ši praktika dažnai susijusi su įvairiais psichologiniais triukais, melu ir emocinėmis manipuliacijomis, kurios naudojamos tam, kad asmuo, kartais to net nesuprasdamas, atskleistų slaptos informacijos arba atliktų veiksmus, kurių jis įprastai nedarytų. Metodų, kuriuos sukčiai naudoja siekdami suklaidinti ar gauti asmeninės informacijos iš savo aukų, yra įvairiausių. Turbūt vienas iš dažniausiai pasitaikančių yra fiktyvūs skambučiai, per kuriuos bandoma pasiekti potencialias aukas, apsimetant asmeniu iš kokios nors organizacijos, banko ar kitos įstaigos. Neretai yra kuriamas visas klaidinimo scenarijus, kuriuo norima gauti aukos asmeninės ar finansinės informacijos, pavyzdžiui, slaptažodžių ar banko sąskaitos numerį. Sukčiai neretai siunčia elektroninius laiškus arba pranešimus per socialinius tinklus, pasitelkdami melagingas naujienas, pranešimus apie laimėjimus arba kitus įvykius. Jų tikslas taip pat yra išvilioti iš aukos asmeninės informacijos. Dažnai paspaudus nuorodą vartotojai yra nukreipiami į fiktyvias interneto svetaines, kurios labai primena originalias, tačiau jose potencialių aukų yra prašoma suvesti savo prisijungimo duomenis arba kitą asmeninę informaciją. Kita neretai pasitaikanti praktika yra manipuliavimas mobiliaisiais įrenginiais ar kompiuteriais. Tai gali būti tiesioginis bandymas gauti fizinę prieigą prie įrangos, dokumentų ar kitų objektų, kurie gali būti naudojami informacijos nutekinimui arba sistemos pažeidimui.

– Įmonės nuolatos dirba su didžiuliais informacijos kiekiais, įskaitant jautrią informaciją (asmeninius duomenis, finansinę informaciją ar kitus organizacijos dokumentus). Kaip apsisaugoti nuo bandymų neteisėtai prisijungti, vagysčių ar kenkėjiškų atakų?

– Kiekvienas turime savo elektroninės saugos priemonių ir jaučiamės saugūs, tačiau nereikėtų per daug atsipalaiduoti. Dauguma iš mūsų interneto ar kitais elektroniniais įrenginiais jungiamės prie daugybės įvairiausių paskyrų, nuo e. pašto iki kasdienių banko operacijų. Saugūs slaptažodžiai yra būtini užtikrinant asmeninės informacijos ir net finansinių išteklių apsaugą. Reikia atidžiai juos saugoti ir vengti užsirašinėti popierinėse užrašinėse ar telefonuose, nes, atradus vieną, visas iki tol buvęs saugumo ir užtikrintumo jausmas sugrius lyg kortų namelis.

– Kaip manote, ką reikėtų daryti norint būti saugesniems internetinėje erdvėje?

– Atsakymo, kuris tiktų visais atvejais, tikrai nėra, tačiau galima pasinaudoti keliomis elementariomis taisyklėmis. Pavyzdžiui, nenaudoti vieno slaptažodžio visose platformose. Kitas svarbus aspektas – visada, kur įmanoma, reikėtų naudoti dvigubą indentifikavimą, t. y. slaptažodį ir patvirtinimą mobiliuoju įrenginiu. Tokiu būdu yra žymiai sumažinama įsilaužimo rizika, nes išlieka tik galimos žmogiškosios klaidos atvejis. Patį išmanųjį įrenginį užrakinkite ir biometriniu būdu, t. y. veido nuskaitymu ar piršto antspaudu.

– Biometriniai duomenys. Ką apie juos reikėtų žinoti tiems, kurie ne visai supranta, kaip tai veikia?

– Biometriniai duomenys yra unikalios asmeninės informacijos rinkinys, kuriame – kiekvieno iš mūsų unikalūs fiziniai ar biologiniai bruožais. Vadinasi, jų beveik neįmanoma atkartoti ir todėl žymiai sunkiau tampa prieiti prie informacijos, kuri užrakinta po jais. Žinoma, juos pateikiant ir renkant, reikia laikytis pačių aukščiausių saugumo standartų, juos nukopijuoti yra labai sunku, tačiau negaliu sakyti, kad neįmanoma.

– Kaip kovojama su apgavystėmis internete?

– Kibernetinio saugumo tema turi būti vis labiau akcentuojama, nes technologijoms tobulėjant, atsiranda vis daugiau būdų, kaip galima pakenkti darbuotojams. Vienas iš įdomesnių būdų kovoti su sukčiais yra profesionalaus specialisto bandymas apsimesti auka ir išsiaiškinti, kaip visa įsilaužimo schema veikia, kokie žingsniai buvo atlikti nutekinant duomenis ir kurioje vietoje viskam buvo galima užkirsti kelią. Lietuvių kalboje tikslaus termino tarsi ir nėra, tačiau angliškai tokie veiksmai įvardijami honneypot.

– Ko palinkėtumėte visiems skaitytojams?

– Pirmiausia, būti saugiems, nes tai labai priklauso nuo mūsų pačių įpročių. Reikėtų vengti nelegalių svetainių ir apskritai viso nelegalaus turinio internete, nes niekada negali žinoti, kas už jo slepiasi. Kartais tai gali būti menka programėlė, kuri naudoja kompiuterio ar telefono resursus kriptovaliutoms kasti, o kartais – visus asmeninius duomenis, e. paštą, banko sistemų prisijungimus ir t. t. Turime kritiškai žiūrėti į dalykus, kurie kartais skamba per gerai, kad būtų tiesa. Nuo visų įsilaužimų nesame apsaugoti nė vienas, tačiau galime internetinėje erdvėje žengti žingsnius, kurie nepadidins rizikos tapti kokio nors kibernetinio nusikaltimo auka. Socialinė inžinerija dažnai yra susijusi su saugumo rizikos padidėjimu, nes puolėjai gali pasinaudoti žmonių pasitikėjimu, noru padėti ar kitaip veikti aukos emocinę būseną tam, kad pasiektų savo tikslus. Todėl svarbu būti budriems ir atsargiems, ypač bendraujant su nepažįstamais arba gavus netikėtus pranešimus.

Anot jos, viešai prieinamuose programišių forumuose ketvirtadienį aptikti vartotojų vardai ir pavardės, telefono numeriai, elektroninio pašto adresai iš verslo įstaigų, kurios naudojasi „Aiva sistemos“ paslaugomis.

„Aiva sistema“ nedelsiant informuota apie šią kibernetinę ataką.

Su bendrovės vadovu Robertu Šertvyčiu BNS susiekti nepavyko. Įmonės Šiaulių padalinio vadovas Regimantas Vėgėlė BNS nurodė, kad „Aiva sistema“ veiklos nevykdo jau penkerius metus ir yra likviduojama.

„Negali būti, „Aiva sistema“ jau penkeri metai, kaip nevykdo jokios veiklos, Registrų centras ją likviduoja“, – sakė R. Vėgėlė.

Registrų centro duomenimis, „Aiva sistemos“ likvidavimas 2022 metų lapkritį inicijuotas dėl neteikiamų finansinių ataskaitų – paskutinį kartą šie dokumentai pateikti už 2016 metus.

„Baltimax“ inžinierius Lukas Apynis sako, kad buvę įmonės klientai turėtų atkreipti dėmesį į gaunamą informaciją, nes ja gali bandyti naudotis kibernetiniai nusikaltėliai.

„Jei esate naudojęsi šios įmonės paslaugomis, gali būti, kad ir jūsų duomenys buvo nutekinti, todėl rekomenduoju atkreipti dėmesį į elektroniniu paštu ar telefonu gaunamą informaciją, nes artimiausiu metu gali būti padidėjusi rizika pakliūti į piktavalių rankas“, – bendrovės pranešime sakė L. Apynis.

Anot jo, programišiai į „Aiva sistema“ duomenų bazę galėjo įsilaužti ir informaciją gauti naudojantis palikta saugumo spraga, neatnaujinta programine sistema.

Be to, D. Kreivys susitiks su JAV energetikos sekretorės pavaduotoju Davidu Turku (Deividu Terku) – ketinama aptarti bendradarbiavimą, Lietuvos pasirengimą elektros tinklų sinchronizacijai su Vakarų Europa, regioninį energetinį saugumą, taip pat paramą Ukrainos energetikos sektoriui.

D. Kreivys taip pat pristatys Lietuvos pasirengimą pereiti prie 100 proc. atsinaujinančios energetikos ir jos ištekliais padengti visą vartojimo poreikį.

Vizito JAV metu D. Kreivys taip pat susitiks su naujausias branduolinės energetikos technologijas ir mažus branduolinius reaktorius vystančių JAV energetikos bendrovių atstovais.

„Lietuva tarptautiniu lygiu patvirtino savo įsipareigojimą kovai su kibernetiniais nusikaltėliais“, – Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime apie vizitą sako krašto apsaugos viceministrė G. Monika Tučkutė.

Ji dalyvavo aukšto lygmens JAV Baltųjų rūmų organizuojamame susitikime, skirtame suvienyti 50 valstybių ir tarptautinių organizacijų pastangas kovojant su išpirkos reikalaujančiomis kibernetinėmis atakomis (angl. Counter Ransomware Initiative, CRI).

Kaip skelbiama KAM pranešime, Lietuva yra viena šios iniciatyvos lyderių, vadovaujanti informacijos dalinimosi darbinei grupei.

Viceministrė susitikime pristatė Lietuvos atliktus darbus – informacijos apsikeitimo platformą, kurią jau metus įgyvendina Regioninis kibernetinės gynybos centras (RKGC) Kaune.

Anot KAM, pastaraisiais metais buvo atlikti svarbūs darbai siekiant, kad šis Lietuvos pasiūlytas sprendimas būtų naudingas bendramintėms CRI iniciatyvos šalims – bendradarbiaujant su Belgijos kibernetinio saugumo centru Lietuva pradėjo vykdyti įvadinius informacijos dalinimosi mokymus.

Sakome, kad kibernetiniai nusikaltėliai neturi ribų, tačiau bendras 50 valstybių darbas yra ypatingas tuo, jog dirbdami drauge mes taip pat neturime jokių barjerų.

„Sakome, kad kibernetiniai nusikaltėliai neturi ribų, tačiau bendras 50 valstybių darbas yra ypatingas tuo, jog dirbdami drauge mes taip pat neturime jokių barjerų. Siekiame, kad skirtingi regionai – nuo Baltijos jūros iki Azijos-Ramiojo vandenyno – galėtų dalintis informacija apie grėsmes, aktualias jų valstybėse“, – sakė G. M. Tučkutė.

„Drauge su Belgija 2024 metais žadame rengti papildomus tematinius mokymus sąjungininkams – siekiame pritraukti daugiau mūsų platforma galinčių pasinaudoti šalių, gilinti žinias ir didinti tarpusavio pasitikėjimą“, – tvirtino ji.

Viceministrė vizito JAV metu taip pat bendravo su šios šalies aukščiausio rango kibernetinio saugumo pareigūnais ir dalinosi Lietuvos patirtimi stiprinant atsparumą kibernetinėms grėsmėms.

Susitikusi su JAV Gynybos departamento sekretoriaus pavaduotoja kibernetiniam saugumui Mieke Eoyang (Mik Eujang) viceministrė aptarė kibernetinio saugumo grėsmių situaciją Baltijos jūros regione, paramą Ukrainai, JAV dalyvavimą RKGC veiklose, bendradarbiavimą su Azijos-Ramiojo vandenyno regionu bei tolesnę paramą vystant kariuomenės kibernetinės gynybos vienetą.

„Lietuvos patirtis – ne tik atremiant kibernetines grėsmes iš Rusijos ir Kinijos, bet ir siekiant dalintis išmoktomis pamokomis su partneriais – aktuali Transatlatinio ir Azijos-Ramiojo vandenyno regionų partneriams. Konsultacijos su JAV kibernetinio saugumo srityje padeda Lietuvai gilinti žinias ir įgūdžius stiprinant nacionalinius kibernetinius pajėgumus“, – teigė G. M. Tučkutė.