-
„Šiandienos filmai rytojui“ – filmų rinkinys apie empatiją, jautrumą ir žmones
„Kino pavasario“ programos ir pirkimų vadovė Dovilė Grigaliūnaitė sako, kad atrinkti filmai tvarumo tema apima platų spektrą klausimų – nuo ekologijos iki migracijos ir žmogaus teisių. „Šių šešių filmų pasakojamos istorijos, kino kalba ir magija techninėmis priemonėmis atvaizduoti daugiau, nei leidžia realybė, nukelia iš praeities į ateitį, stiprina mūsų empatiją ir jautrumą aplinkai, kitam ar kitokiam.“
Tvarumo tema „Kino pavasarį“ vienija su ją taip pat nuosekliai palaikančio festivalio partnerio ERGO vertybėmis. Įmonės vadovas Tadas Dovbyšas pasakoja jau ne pirmus metus festivalyje stebintis, kaip kino kūrėjai permąsto šių dienų politinę, ekonominę situaciją, gamtosaugos klausimus.
„Visai šalia mūsų ir visame pasaulyje vykstantys įvykiai, nerimo, grėsmės pojūtis vienus verčia piktintis, kitus – prisiimti atsakomybę ir veikti, bei tą daryti įvairiomis formomis. Džiaugiuosi, kad globojame filmų rinkinį, kuris pristato rimtus kino darbus, skatina kitaip, naujai vertinti situacijas ir žmonių sprendimus“, – dalijosi ERGO vadovas.
Vienas tokių pavyzdžių – kino kūrėjo Ryûsuke Hamaguchi dramos „Blogis (ne)egzistuoja“ (Evil Does Not Exist) veikėjai: sužinoję, jog šalia jų norima įrengti glampingo stovyklavietę, kurios statybos turės neigiamos įtakos ne tik vietos gyventojų gyvenimo būdui, vietos vandens tiekimui, bet ir plynaukštės ekologinei pusiausvyrai, jie nenuleidžia rankų.
Filmas „Žalia siena“. Organizatorių nuotr.
Žmogiškumo tema ryški režisierės A. Holland tikromis istorijomis paremtame, milžinišką ažiotažą Lenkijoje sukėlusiame filme „Žalia siena“ (Green Border). Kino kūrėja kelia klausimą, ar skirtingos barikadų pusės gali rasti bendrą kalbą, kai siena tampa sudužusių svajonių kapinynu ir apgaulingą viltį atsidurti saugesnėje Europoje keičia siaubas ir šiuolaikinė tragedija. Tuo tarpu Tuniso režisierė Kaouther Ben Hania dramoje „Olfos dukros“ (Four Daughters) trina ribą tarp dokumentinio ir vaidybinio kino. Kai prisijungusios prie ISIS dingsta dvi Olfos dukros, kino kūrėja pasikviečia aktores užimti jų vietą ir rekonstruoja jų istoriją, tyrinėdama atmintį, vaizduotę ir begalinę motinos stiprybę.
„Olfos dukros“. Organizatorių nuotr.
Tvarumą santykiuose, prieraišumo, meilės poreikį pasakoja Elene Naveriani filmas „Gervuogių skonis“ (Blackbird Blackbird Blackberry), kai niekada vyro nenorėjusi, savo laisvę kaip pyragus branginanti Etero įsimyli ir atsiduria kryžkelėje.
„Gervuogių skonis“. Organizatorių nuotr.
O režisierių Sam H. Freeman ir Ng Choon Ping moderniame erotiniame trileryje „Femme“ (Femme) smurtas virsta dviejų vyrų iš skirtingų pasaulių – katės ir pelės – žaidimu, kai neapykantos nusikaltimo auka, drag karalienė Džiulsas, vilioja savo užpuoliką neatskleisdamas tapatybės.
„Femme“. Organizatorių nuotr.
Į iraniečių gyvenimą jiems grumiantis su vyriausybės primesta socialine, kultūrine ir religine biurokratija leidžia pažvelgti režisierių Ali Asgari ir Alireza Khatami įspūdingų, dažnai tamsiai komiškų vinječių serija „Žemiškos eilės“ (Terrestrial Verses). Statiška kamera vaizduoja daugybę istorijų: pamesto šuns ieškančią moterį, valstybės cenzūrą patiriantį filmo kūrėją, tėvus, norinčius pavadinti savo naujagimį sūnų Deividu, ir daugelį kitų. Šios trumpos fikcijos piešia stiprų, žmogišką gyventojų, pavargusių nuo kasdienybę varžančios politikos, portretą.
„Žemiškos eilės“. Organizatorių nuotr.
Daugiau apie rinkinio filmus galite rasti čia. 29–asis Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ vyksta iki kovo 27 d. Festivalį palaiko didieji partneriai „ERGO“ ir „Telia Play“, iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, „Kūrybiška Europa“ MEDIA.
-
„Kino pavasarį“ jau aplankė 50 tūkst. žiūrovų: ką žmonės rekomenduoja?
„Maždaug savaitę vaikščiosiu nutirpusia galva po festivalio atidarymo filmo. Sunku net pabandyt suvokt“, – apie Kanų Didžiuoju prizu ir dviem „Oskarais“ apdovanotą režisieriaus Jonathano Glazerio Holokausto dramą „Interesų zona“ sakė rinkodaros specialistė Dovilė Filmanavičiūtė. Jai pritarė ir reklamos specialistas, kūrybingumo dėstytojas Tomas Ramanauskas: „Siaubo filmas, kuriame siaubas yra kiekviename kadre, bet jį gali tik girdėti ir nujausti. Nors filmo veiksmas vyksta Aušvice, pats režisierius pabrėžė, kad tuo pačiu vyksta ir dabartyje. Skaudės.“
T. Ramanauskas į savo mėgstamiausių filmų sąrašą taip pat įtraukė atsipalaidavusią, savą pasaulį formuojančią Rodrigo Moreno komediją „Delinkventai“ (The Delinquents), kurioje, pasak jo, viskas – truputį pro šoną: neišpildytas veiksmo filmo pažadas, pamirštamos detektyvo užuomazgos, šokinėjanti meilė. „Tris neskubrias valandas tekančiame upelyje plauks ir banko apiplėšimas, ir svajonių, ir gamtos, ir laisvės potroškiai. Ir gal net nusnaustas posmelis“, – neslėpė T. Ramanauskas.
Apie žmogišką gailestingumą, jaučiamą po Ira Sachs filmo „Labirintai“ (Passages), kalbėjo žiūrovė Kornelija: „Režisierius tave įmeta pasaulį, kuriame padorumo ribos tampa reliatyvia sąvoka. Negali susitapatinti ar pamėgti bene nė vieno personažo, bet kartu pradedi jausti, kad tau jų žmogiškai gaila. Atskirai paminėti reikia ir pagrindinį vaidmenį atlikusį Franzą Rogowskį – vieną dieną jis tikrai lips ant svarbiausių apdovanojimų pakylos!“
„Gero jausmo filmas! – apie režisierės Elene Naveriani „Gervuogių skonį“ (Blackbird Blackbird Blackberry) po seanso sakė žiūrovė Viktorija. – Apie 48 metų moterį, išgyvenančią pirmus kartus. Salė kvatojo, lydėsi tame lengvume, gyvenimo žaismingume, paauglystėj, nutikusiai vėliau. Visiškai apie gyvenimo vasarą, nutikusią rudenį. Ir apie pasirinkimą būti vienumoje bei savo pasirinkimo branginimą. Jau visoms draugėms parašiau eiti pasigrožėti ir pasijuokti!“
„Ne be reikalo kontroversiškas, ne be reikalo skandalingai pagarsėjęs, ne be reikalo žiaurus ir ne be reikalo žmogiškas lenkų režisierės Agnieszkos Holland filmas suteikia viską, ką gali suteikti geras kinas, išskyrus gerą laiką, – apie dramą „Žalia siena“ (Green Border) sakė scenaristas, aktorius Jonas Braškys. – Jūs negalėsite atitraukti akių, tačiau tą pačią akimirką vis galvosite, kada gi filmas pasibaigs, nes jį žiūrėti bus vis sunkiau ir sunkiau. Ar patogu? Ne. Ar norisi rėkti ant savęs paties, Aliaksandro Lukašenkos ar Andrzejaus Dudos? Taip.“
Žiūrovė Amelija po režisierių Maryam Moghaddam ir Behtash Sanaeeha filmo „Mylimiausias mano pyragas“ (My Favourite Cake) seanso pasakojo, kad šis filmas – 97 minutės tyro ir švelnaus malonumo, sodriai sukaustyto puikiais dialogais ir subtiliu humoru. „Politinis, tačiau labai žiūroviškas feel-good movie, tinkamas visiems gyvenimo atvejams – eiti su mama, drauge, vyru ar net paaugliais vaikais“, – dalijosi ji.
Tuo tarpu žiūrovei Ingai įspūdį paliko Tuniso režisierės Kaouther Ben Hania „Olfos dukros“ (Four Daughters). „Šis filmas – vienas mane nustebinusių atradimų. Filmas, kuriame be galo jautriai, subtiliai ir organiškai persipina dokumentinio ir vaidybinio filmo ribos, kuris pagauna ir panardina į jausmų, minčių, požiūrių, išgyvenimų jūrą, kuriame vieną akimirką brauki ašarą, kitą – negali susilaikyti nenusijuokusi, trečią norisi šokti ir dainuoti apsikabinus visas tikras ir netikras seseris… Prisijungusios prie ISIS dingsta dvi Olfos dukros. Režisierė pakviečia aktores įsilieti į likusią šeimą ir vaidinti dingusias dukras, kai kuriose jautriose scenose – ir motiną. Istorija tikrai užkabinanti, įtraukianti ir ilgai nepaliekanti. Tikrai puikus filmas“, – sakė ji.
Dar viena rekomendacija dalijasi ir „Kino pavasario“ direktorius Algirdas Ramaška. Šįkart jo akiratyje – prancūzų režisieriaus Xavier’o Legrand naujausias kūrinys „Įpėdinis“ (The Successor). „Tikiu, kad daugelis pamena jo režisūrinį debiutą „Sūnaus globa“, kuris 2018 m. atidarė „Kino pavasarį“ ir nuo pat pirmo seanso tapo žiūrovų favoritu. Po 6 metų pertraukos Xavier’as Legrand sugrįžta su trenksmu. Nesileiskite užliūliuojami, nes ramiai jis jūsų nepaleis. Pažadu, kad filmas nustebins, privers širdį plakti greičiau, o kai kuriose scenose ieškosite, kam būtų galima įsikibti į parankę“, – intrigavo A. Ramaška.
Daugiau apie filmus https://kinopavasaris.lt/programa/. 29-asis Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ iki kovo 27 d. vyksta Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir „Telia Play“ platformoje. Festivalį palaiko didieji partneriai „ERGO“ ir „Telia Play“, iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, „Kūrybiška Europa“ MEDIA, festivalį remia Kauno ir Šiaulių miestų savivaldybės.
-
„Kino pavasaryje“ – speciali sporto filmų programa
„Pats esu didelis dviračių sporto entuziastas, todėl dar labiau džiaugiuosi, kad festivalyje atsirado sporto filmų programa, – neslėpė A. Ramaška. – Sportas – o kartu ir filmai apie jį – moko ištvermės, atkaklumo, tolerancijos, žmogiškumo ir vidinės stiprybės. Tikimės, kad galbūt ši programa netgi sužadins smalsumą išbandyti vieną ar kitą sporto šaką, o jei ne, bent padės atkreipti dėmesį į sportuojančius, pastebėti jų iššūkius, vidines keliones, o svarbiausia – pažinti ir geriau suprasti kitą.“
A. Solomino nuotr.
Kad sporto filmai nebėra nišiniai, skirti vien tik konkrečiai susidomėjusiems žiūrovams, patvirtina ir programos sudarytojas Edvinas Pukšta.
Edvinas Pukšta (pirmas iš kairės). A. Solomino nuotr.
„Sportas kine dabar prisiderina prie daugelio kitų svarbių temų, iššūkių ar net provokacijų. Anksčiau sporto temos dažniausiai atsispindėdavo labiau televizinės formos dokumentiniuose filmuose su daug kalbančių galvų. Dabar įvairios sporto šakos prasiskverbia į kokybiškus vaidybinius filmus, kuriuos pastebi ir net į konkursines programas pakviečia tarptautiniai kino festivaliai Kanuose, Venecijoje, Lokarne, Taline, Karlovi Varuose, Busane, Tokijuje ir kitur“, – pažymėjo jis.
A. Solomino nuotr.
„Kino gerbėjus pastaruosius metus susipažinti su sporto filmais kviesdavome į „Sporto kino festivalį“, bet šiemet nusprendėme suvienyti jėgas su „Kino pavasario“ komanda, kad neeilinės sporto istorijos pasiektų dar daugiau žmonių, – sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė. – Tad kviečiu sporto filmus stebėti kartu su „LTeam“ ir nepamiršti mūsų sportininkų palaikyti artėjančiose Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.“
A. Solomino nuotr.
Programoje – nuo futbolo iki „Tour de France“ užkulisių
Sporto filmų programoje – trys filmai, kuriuose tiek tikros, tiek išgalvotos istorijos pasakoja apie kelią į tobulesnį save, savo ribų peržengimą ir priverčia sportą, o kartais – ir pasaulį, išvysti kitomis spalvomis. Filmai žiūrovus nukels į pašėlusias dviračių lenktynes, supažindins su stipriomis sporto asmenybėmis ir įrodys, kad kitokią galią turintys žmonės taip pat gali būti sporto pasaulio žvaigždėmis.
Režisieriaus Javier Fesser „Kiti čempionai“ („Championext“) – šviesi socialinė sporto komedija – kviečia su palaikyti psichikos ir fizinę negalią turinčius žaidėjus, atrandančius novatoriškų būdų varžytis dėl medalių. Prancūzų kino kūrėjos Virginie Verrier biografinė drama „Marinette“ („Marinette“) vaizduoja geriausią Prancūzijos futbolininkę: ne tik jos skinamas pergales, bet ir neteisybę, nepagarbą ir slepiamą seksualinę orientaciją. O režisieriaus iš Kanados Ted Youngs filmas „Sėsk ant rato“ („Enter the Slipstream“) parodo šiuolaikinius dviračių sporto gladiatorius iš arti ir atskleidžia įprastai nematomus pasiruošimo „Tour de France“ užkulisius.
A. Solomino nuotr.
Dviračių sporto aistruoliams – susitikimas su Ignatu Konovalovu
Užkietėjusių dviračio sporto gerbėjų festivalyje laukia ir ypatingas renginys – kovo 16 d. vyks specialus „Kino pavasario“ filmo „Sėsk ant rato“ seansas ir susitikimas su Atėnų, Pekino ir Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių ir „Tour de France“ dalyviu I. Konovalovu. Pokalbį moderuos dviračių sporto entuziastas Giedrius Čenkus, o jo metu iš pirmų lūpų išgirsite dar daugiau detalių apie tai, ką reiškia būti profesionaliu dviratininku.
A. Solomino nuotr.
Daugiau apie sporto programos filmus –https://kinopavasaris.lt/programs/sportas/. 29-asis Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ vyksta iki kovo 27 d. Festivalį palaiko didieji partneriai „ERGO“ ir „Telia Play“, iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, „Kūrybiška Europa“ MEDIA.
-
29–asis „Kino pavasaris“ prasidėjo – daug ypatingų renginių ir į gera keičiančio kino 1
„Geras kinas tik į gera“, – sakė festivalio rengėjai, kino mylėtojus pakvietę festivalio atidarymo vakarą susitikti kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ ir prisiminti kino poveikį. Kai po filmo nebevaidini, kai po seanso – kaip po seanso, kai viduje sujuda, kai save įtrauki į programą arba kai atsirakini – skambant grupės „Kamanių šilelis“ kartu su gospel choru „GospelJonai“ atliekamai dainai „Aš lauksiu tavęs“ daugelis galėjo prisiminti, kaip vienas ar kitas filmas paveikė mus ir mūsų vidų.
„Sveiki sugrįžę ten, kur jausmuose kaip namuose – sveiki sugrįžę į „Kino pavasarį“, – atidarymo metu žiūrovus sveikino festivalio direktorius Algirdas Ramaška. – Matydamas tiek žmonių, mylinčių kiną, jaučiu, kad mes turime vilties. Tikiu, kad kiekvienas asmeniškai ir kartu bendrystėje galime geriau. Ir žinau, kad šiems pokyčiams į gera tikrai gali įkvėpti geras kinas, kurį žiūrėti kviečiame jau dvidešimt devintus metus“.
Organizatorių nuotr.
„Prie solidaus jubiliejaus slenksčio artėjantis „Kino pavasaris“ jau seniai įsitvirtino kaip vienas reikšmingiausių ir laukiamiausių kultūros reiškinių Lietuvoje. Festivalio žiūrovų lūkesčių kartelė pakelta aukštai, tačiau „Kino pavasaris“ ją kasmet įveikia labai lengvai, pasiūlydamas itin platų ir kokybišką repertuarą: nuo kino istorijos ištakų iki naujausių šedevrų. Be abejo, toks tariamas lengvumas yra tik iliuzija, kurią iš tiesų lemia aukščiausias festivalio komandos bei kino kūrėjų profesionalumas, atsakomybė ir meilė kinui“, – pažymėjo kultūros ministras Simonas Kairys.
Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas taip pat perdavė linkėjimų ir pasveikino festivalio pradžią: „Šiandien Vilniuje galime didžiuotis iš tiesų aukšta kino kultūra – sekame kino filmus iš viso pasaulio, renkamės iš plataus spektro žanrų ir temų, galų gale, esame alkani kokybės ir unikalumo. Ir už tai didele dalimi turime būti dėkingi „Kino pavasario" komandai, kuri jau 29-erius metus nuosekliai augina kino gerbėjų ratą, plečia kino ribas ir puoselėja jį ne tik kaip populiariosios, bet ir kaip aukštosios kultūros atšaką.“
Tuo tarpu Lietuvos kino centro direktorius Laimonas Ubavičius džiaugėsi, kad šiemet „Kino pavasario“ programoje bus galima išvysti daug lietuviškų filmų, apkeliavusių pasaulinius kino festivalius. „Džiugu matyti filmų temų ir žanrų įvairovę, atskleidžiančią tai, kuo šiuo metu gyvena lietuviškas kinas. Festivalio programoje itin svarbu matyti ir lietuviškos klasikos trumpametražius animacinius filmus. Džiugu, jog „Kino pavasaris“ suteikia galimybę juos atrasti naujai žiūrovų kartai“, – sakė jis.
Organizatorių nuotr.
Jau trečius metus gražia festivalio atidarymo ceremonijos dalimi tapo Vidos Ramaškienės fondo, kurio tikslas – atkreipti dėmesį į jaunųjų Lietuvos kino žmonių kūrybą – laureato paskelbimas. Trečioji fondo premija – 2000 eurų – buvo įteikta aktoriui Donatui Želviui už jo gebėjimą įsikūnyti į kitą ir priversti žiūrovą iki skausmo susitapatinti su scenoje ar ekrane gimstančiu veikėju.
Atidarymo vakarą žiūrovai, kino industrijos atstovai, ilgamečiai didieji „Kino pavasario“ partneriai „ERGO“ ir „Telia Play“, nuolat festivalį ir gerą kiną palaikantys festivalio teisininkai „Sorainen“ ir daugybė kitų ištikimų partnerių bei draugų buvo pakviesti žiūrėti britų režisieriaus Jonathano Glazerio filmą „Interesų zona“ (The Zone of Interest).
„Mūsų filmas parodo, kur veda dehumanizacija – būtent ji lėmė mūsų praeitį, lemia ir dabartį. Nesakome – „žiūrėkite, ką jie tada padarė“, sakome „žiūrėkite, kaip elgiamės dabar“, – vos prieš kelias dienas atsiimdamas „Oskarą“ pabrėžė šios sukrečiančios ir itin svarbios Holokausto dramos režisierius J. Glazeris.
29–asis Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ iki kovo 27 d. vyksta Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir „Telia Play“ platformoje. Festivalį iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, „Kūrybiška Europa“ MEDIA, festivalį remia Kauno ir Šiaulių miestų savivaldybės. Daugiau apie festivalį: https://kinopavasaris.lt/.
