Norvegijos „Kitron“ per Šiaurės šalių biržą pranešė pasirašiusi 600 mln. Norvegijos kronų (63,25 mln. eurų) penkerių metų trukmės sutartį su „Husqvarna Group“. Pagal susitarimą Kauno gamykloje bus gaminama produkcija „Husqvarnos“ žoliapjovėms-robotukams.

Lietuvos elektroninės įrangos ir kabelių pynių gamybos įmonės „Kitron“ generalinis direktorius Mindaugas Šeštokas BNS teigė, kad „Husqvarna“ yra viena didžiausių Kauno bendrovės klienčių, kuriai jau anksčiau buvo gaminama įvairi elektronikos įranga.

„Mes jiems („Husqvarnai“ - BNS) gaminame įvairią elektroniką. Konkrečiai šiuo atveju kalbame apie žoliapjoves-robotukus. Esame strateginis tiekėjas „Husqvarnai“ ir laimėjome vieną didžiausių naujų elektronikos gaminių užsakymą. Žoliapjovės turi elektronikos blokus, elektroninius smegenis ir mes visa tai gaminame“, - BNS sakė M.Šeštokas.

Anot jo, „Husqvarna“ analogišką įrangą perka iš dviejų tiekėjų pasaulyje, tačiau kito Europos gamintojo „Kitron“ vadovas negalėjo atskleisti dėl konfidencialumo. Naujas užsakymas „Husqvarnai“ turėtų būti pradėtas gaminti rudenį.

„Praeiti metai mums buvo geri, augome apie 30 procentų. Šiemet kol kas turime pajamų augimą taip pat apie 30 proc., ir tikiuosi, kad šitas užsakymas padės toliau sėkmingai plėsti savo veiklą. Norime išlaikyti 30 proc. augimo tempus ir šiemet“, - sakė „Kitron“ vadovas.

„Kitron“ praėjusiais metais uždirbo 4,274 mln. eurų grynojo pelno - 2,1 karto daugiau nei 2015 metais (2,029 mln. eurų), jos pardavimo pajamos per metus išaugo 29,8 proc. iki 67,855 mln. eurų.

Kauno bendrovėje dirba apie 700 darbuotojų, vien per praėjusius metus sukurta apie 150 naujų darbo vietų. M.Šeštoko teigimu, šiemet jų skaičių ketinama išplėsti dar 100.

Šiais metais „Kitron“ yra numačiusi investuoti 3,5-5 mln. eurų į įrengimų plėtrą, pajėgumų didinimą ir automatizaciją, dalis investicijų susijusios su nauju „Husqvarnos“ užsakymu.

Tarp kitų „Kitron“ klientų yra „Volvo“, „Kollmorgen“, SAAB, „Bombardier“, „Emerson“, „HemoCue“, kuriems Kauno bendrovė gamina įvairius elektronikos įrenginius.

Viena didžiausių bei moderniausių elektronikos produktų gamintojų Rytų Europoje eksportuoja beveik 100 proc. Lietuvoje sukuriamos produkcijos – elektronikos prototipų ir masinės gamybos produktų. 2015-aisiais įmonės eksporto apimtys išaugo 5 proc. ir siekė daugiau kaip 52 mln. eurų. Šiais metais „Kitron“ eksporto proveržis dar didesnis – per pirmąjį 2016-ųjų ketvirtį bendrovės eksporto apimtys padidėjo net 42 proc., lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

„Eksporto augimą lėmė laiku priimti strateginiai sprendimai – investavome į naujas gamybines patalpas ir inžinerinių paslaugų centrą, darbuotojų kompetencijos kėlimą, plėtėme inžinerines paslaugas. Investicijos jau duoda vaisių – auga esamų klientų užsakymai, suradome ir naujų užsakovų“, – apie sėkmės priežastis kalbėjo bendrovės „Kitron“ generalinis direktorius Mindaugas Šeštokas.

Kraujo tyrimo prietaisai, greitųjų traukinių ir industrinių robotų elektronikos valdymo blokai, ypač brangių medicininių ultragarso prietaisų elektronika – tai tik dalis bendrovės gaminių, pasiekiančių Skandinavijos šalių, Olandijos, JAV, D. Britanijos, Vokietijos ir kt. rinkas.

Įmonės sukurti elektronikos prototipai ir masinės gamybos produktai eksportuojami į užsienio medicinos, pramonės, alternatyvios energijos, jūrų pramonės, duomenų perdavimo įrenginių įmones. Bendrovės klientai yra pasaulinės korporacijos, tokios kaip „Husqvarna“, „Volvo“, SAAB, „Bombardier“, „Emerson“, „Hemocue“ ir daugelis kitų.

„Turime klientų, kurie „Kitron“ yra suteikę strateginio tiekėjo statusą, ir tokių, kuriems esame vienintelis tiekėjas. Tai rodo labai didelį pasitikėjimą. Klientai patenkinti mūsų kompetencija ir paslaugų kokybe. Tai labai svarbu, kadangi kuriame aukštos pridėtinės vertės gaminius, kur klaidos neleistinos, nes jų kaina gali būti labai didelė ir skaudi“, – sakė M. Šeštokas.

Pasak bendrovės vadovo, pastaraisiais metais eksportas labiausiai augo industrinių ir medicinos gaminių segmentuose.

„Kitron“ plėtra įgyvendinta prieš metus – investavus 7,24 mln. eurų, pastatytos 5000 kvadratinių metrų ploto patalpos leido įmonei išplėsti turimą gamybinį plotą iki 13 000 kvadratinių metrų. Nuo 2015-ųjų pradžios bendrovė sukūrė 141 naują darbo vietą. Šiuo metu įmonės kolektyvą sudaro daugiau nei 560 darbuotojų.

Elektronikos inžinerijos kūrybinės dirbtuvės „Fab Lab Kaunas“ – tai mini šiuolaikinė elektronikos gamykla, suteiksianti studentams galimybę praktiškai susipažinti su visais elektronikos gamybos technologijų procesais, realizuoti savo idėjas ir projektus iki realaus, gamyklinio prototipo. KTU nuo šiol veikia Elektronikos technologijų, Avionikos ir nanopalydovų bei Elektromagnetinio suderinamumo laboratorijos.

„KTU siekia studentams suteikti visapusišką ir kokybišką išsilavinimą, skatina ne tik kaupti žinias, bet ir lavinti kūrybinį mąstymą, gebėjimą inovatyviai spręsti kylančias problemas. Šių kompetencijų svarbą supranta ir verslas, o prie jų ugdymo svariai prisideda įgyvendindamas prasmingas iniciatyvas“, – teigė KTU rektorius Petras Baršauskas.

Skelbiama, kad „Fab Lab Kaunas“ – glaudaus KTU Elektros ir elektronikos fakulteto ir Lietuvos elektronikos pramonės atstovų bendradarbiavimo rezultatas, kursiantis vertę tiek universitetui, tiek verslui.

„Elektronikos studentai universitetą baigia turėdami stiprias teorines žinias, tačiau pirmą kartą prie masinei gamybai skirtos įrangos jie paprastai prisiliečia tik tuomet, kai pradeda dirbti. Įmonės turi dar daug investuoti, kol absolventai tampa visaverčiais darbuotojais. Tai gali užtrukti iki pusantrų metų. Naujų kolegų mokymu užsiimantys darbuotojai atitraukiami nuo savo tiesioginio darbo, tad įmonių patiriami kaštai dar labiau išauga“, – pasakojo bendrovės „Kitron“ generalinis direktorius Mindaugas Šeštokas.

Strateginių problemos sprendimo būdų nusprendusi ieškoti elektronikos gamybos paslaugas teikianti bendrovė į universiteto mokymo bazę investavo 120 tūkst. eurų. Už šias lėšas aukštoji mokykla įrengė Elektronikos technologijų laboratoriją, kurioje studentai savo idėjas galės realizuoti iki gamyklinio lygio.

„Elektronikos inžinerijos pramonė vystosi labai sparčiai, šiuolaikinės technologijos yra sudėtingos ir brangios. Siekiame, kad naujovės būtų prieinamos studentams, tačiau universitetų galimybės ribotos. „Fab Lab“ dirbtuvės leis ugdyti itin aukštos kvalifikacijos elektronikos specialistus, skatins elektronikos studentų kūrybiškumą, suteiks praktinių įgūdžių. Planuojame, kad ateityje šia infrastruktūra galėtų naudotis ne tik studentai ar fakulteto moksliniai darbuotojai, bet ir visi elektronika besidomintys piliečiai“, – teigė KTU Elektros ir elektronikos fakulteto dekanas Algimantas Valinevičius.

Pasak dekano, rugsėjį modernią „Fab Lab Kaunas“ infrastruktūrą papildys ir specialios elektronikos kūrybinės dirbtuvės pradedantiesiems šios srities entuziastams „Fab Lab Junior“.

Naująsias KTU laboratorijas apžiūrėjęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis teigė, kad mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra ypač svarbus visai valstybei. „Džiaugiamės, kad įmonės, žiūrėdamos labai toli į ateitį, investuoja į tai, kas šiandien yra svarbiausia – kad jaunimas mokydamasis universitete turėtų galimybę išmėginti realią gamybą. Tada įsidarbinę po studijų jie iškart galės kurti pridėtinę vertę“, – kalbėjo R. Dargis, tačiau apgailestavo, kad Lietuvos universitetai verslo investicijų sulaukia dar gana retai.

Pirmasis „Fab Lab“ duris atvėrė dar 2001 m. JAV Masačiusetso technologijos instituto (angl. Massachusetts Institute of Technology, MIT) iniciatyva. Šiuo metu pasaulyje jau veikia 638 oficialios „Fab Lab“ tinklui priklausančios ir tinklo chartiją pasirašiusios technologijų kūrybinės dirbtuvės. „Fab Lab Kaunas“ – pirmosios šiam tinklui priklausančios kūrybinės dirbtuvės Lietuvoje.

„Fab Lab“ dirbtuvės visame pasaulyje skiriasi savo sudėtingumu: nuo paprasčiausia įranga (lituokliais, 3D spausdintuvais ir frezavimo aparatais) aprūpintų kūrybinių erdvių iki modernių, moksliniams tyrimams pritaikytų laboratorijų.

Kauno technikos kolegijoje šiandien atidaryta viena moderniausių Baltijos šalyse elektronikos montažo laboratorijų, kurioje lietuviai rengs pagal IPC standartą sertifikuotus specialistus. Iki šiol tokie elektronikos pramonės įmonėms reikalingi darbuotojai buvo sertifikuojami kaimyninėje Lenkijoje.

Laboratorijos įkūrimą finansavo elektronikos gamybos paslaugas teikianti bendrovė „Kitron“. Verslo įmonė valstybinei kolegijai neatlygintinai skyrė daugiau kaip 100 tūkst. eurų, už kuriuos įsigyta laboratorijos įranga, baldai, kolegijos dėstytojas įgijo IPC trenerio licenciją. Dar 40 tūkst. eurų skyrė Švietimo ir mokslo ministerija.

„Laboratorijos įkūrimas – tai tarsi sėkmės istorija, mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys. Siekiant proveržio inovacijose, norint rengti darbo rinkos poreikius atitinkančių specialistus, būtinas verslo subjektų indėlis, todėl džiugu, kad vis dažniau verslininkai ne tik įsitraukia į aukštųjų mokyklų valdymą, bet ir prisideda prie mokymo bazės gerinimo. Studentai čia įgys naują specialybę, o kartu didės ir jų galimybės įsidarbinti“, – laboratorijos atidarymo metu sakė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijaus Varno teigimu, atvejis, kai valstybinė aukštoji mokykla sulaukia tokio masto privačios bendrovės investicijų, mūsų šalyje yra unikalus. Savo ruožtu kolegija įsipareigojo ne tik teikti paslaugas verslui, bet ir dalį už privačių bendrovių darbuotojų mokymą gautų lėšų skirti laboratorijos išlaikymui ir atnaujinimui.

„Elektronikos inžinerija vadinama naująja IT, šios srities specialistų poreikis nuolat auga. Elektronikos krypties studijas renkasi motyvuoti, aukštais balais egzaminus išlaikę jaunuoliai. Mūsų užduotis – suteikti jiems kokybišką, darbo rinkos poreikius atitinkantį išsilavinimą. Įkurta laboratorija elektronikos studijas pakels į naują kokybinį lygmenį. Nuo šiol studentai praktinius įgūdžius formuos gamybinei patalpai artimoje aplinkoje, pagal tarptautinio IPC standarto reikalavimus“, – pasakojo N. Varnas.

Naujoji laboratorija patenkins mūsų šalies rinkos poreikius, čia mokysis ne tik studentai, bet ir bus apmokomi bei sertifikatus gaus Lietuvoje veikiančių elektronikos įmonių darbuotojai.

Kauno technikos kolegija – techninės inžinerinės krypties specialistus rengianti aukštoji mokykla. Šiuo metu kolegijoje vykdomos 9 elektronikos ir energetikos, autotransporto, medžiagų apdirbimo bei statybos ir kelių inžinerijos sričių studijų programos. Kauno technikos kolegija šiais metais mini savo 95-ąsias veiklos metines.

Skandinavijos elektronikos gamybos paslaugų korporacija „Kitron“ trečiadienį Kaune atidarė naujas gamybines patalpas ir inžinerinių paslaugų centrą. Čia dirbantys inžinieriai teiks prototipų kūrimo, gaminių dizaino priežiūros, komponentų inžinerijos ir projektų valdymo paslaugas.

„Pastaruoju metu auga gaminių vystymo ir testavimo paslaugų poreikis, todėl vykdome gamybinės infrastruktūros plėtrą Kaune, kuri reikšmingai prisidės prie korporacijos strateginių tikslų įgyvendinimo“, - teigė „Kitron“ grupės prezidentas Peteris Nilssonas.

Teigiama, kad investavus 7,24 mln. eurų pastatytos 5000 kvadratinių metrų ploto patalpos leis įmonei išplėsti turimą gamybinį plotą iki 13.000 kvadratinių metrų bei papildomai sukurti 60 naujų darbo vietų.

„Stabiliai augant, mums yra strategiškai svarbu vystyti inžinerines paslaugas bei plėsti savo pajėgumus. Ypač didelį dėmesį skiriame darbuotojų kompetencijoms ir jų ugdymui, kadangi aukštos kvalifikacijos specialistai, aktyviai dalyvaujantys naujų produktų kūrime, yra didžiausia mūsų stiprybė. Mūsų klientai - į naujas technologijas milijonus investuojančios pasaulinės bendrovės. O norint dirbti su geriausiais, reikia būti geriausiu“, - kalbėjo „Kitron“ generalinis direktorius Mindaugas Šeštokas. Bendrovės vadovas džiaugiasi, jog šiuo metu Lietuvos padalinys sulaukia daugiausiai motininės kompanijos investicijų.

430 specialistų Lietuvoje turinti kompanija yra viena didžiausių bei moderniausių elektronikos produktų gamintojų Rytų Europoje. 95 proc. įmonės elektronikos prototipų ir masinės gamybos produktų eksportuojami į užsienio medicinos, pramonės, alternatyvios energijos, jūrų pramonės, duomenų perdavimo įrenginių įmones. Bendrovės klientai yra pasaulinės korporacijos, tokios kaip „Volvo“, SAAB, „Bombardier“, „Husqvarna“, „Emerson“ ir daugelis kitų.

Elektronikos įranga bus ne tik gaminama, bet ir kuriama Lietuvoje. „„Kitron“ demonstruoja, kaip keičiasi Lietuvos vertės pasiūlymas kitoms užsienio kompanijoms. „Kitron“ vadovas ir jo komanda šioje srityje mums padeda ir tiesiogiai – dalindamiesi savo ekspertinėmis žiniomis ir suteikdami neįkainojamą pagalbą, mėginant pritraukti kitas šio sektoriaus įmones į Lietuvą“, - sakė „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorius Justinas Pagirys.

Siekdama tapti konkurencingesnė pasaulinėje rinkoje, Kaune elektronikos įrangos gamyklą valdanti įmonė "Kitron" už 25 mln. litų stato naują inžinerinių paslaugų centrą, kuriame kurs naujus produktus, rašo "Verslo žinios".

Naujajame paslaugų centre inžinieriai kurs prototipus, komponentų inžineriją, gaminių serijinės testavimo įrangą ir ją plėtos. 5 tūkst. kvadratinių metrų ploto centro statybas Kaune planuojama baigti lapkritį.

Šiuo metu "Kitron" Kaune valdo 5 tūkst. kvadratinių metrų ploto gamybos patalpas, o Kauno rajone, Užliedžiuose, – 3 tūkst. kvadratinių metrų ploto gamyklą. Naujas inžinerinis centras statomas šalia jau veikiančios gamyklos Kaune. Preliminariais duomenimis, pernai "Kitron" pasiekė 168 mln. litų apyvartą – beveik 16 proc. didesnę negu prieš metus, kai ji buvo 145 mln. litų.