Terminas – gegužės 2-oji

Pajamas ir turtą šiemet privalu deklaruoti iki gegužės 2-os. Nuo metų pradžios deklaracijas jau pateikė daugiau kaip 3,1 tūkst. klaipėdiečių.

Patogiausia ir greičiausia tai padaryti elektroniniu būdu – programėle išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams e.VMI arba Elektroninėje deklaravimo sistemoje.

Teisingai užpildytą deklaraciją pristačius laiku, permoka bus grąžinta iki liepos 31-os. Pavėlavusiesiems – ne vėliau kaip per 90 dienų nuo jos pateikimo ar patikslinimo dienos.

Praėjusiais metais didžioji dalis individualią veiklą registravusių Klaipėdos apskrities gyventojų nevėluodami įvykdė savo mokestinę prievolę – jiems grąžinta per 8,5 mln. eurų.

Šiemet Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) parengė preliminarias pajamų deklaracijas 1,5 mln. šalies gyventojų.

1,1 mln. žmonių, kuriems parengtos visiškai užpildytos deklaracijos, gali jas pateikti kelių mygtukų paspaudimu.

"Dėkojame tiems verslininkams, kurie laiku pateikė deklaracijas ir sumokėjo mokesčius. Tai yra net 90 proc. įregistravusių individualią veiklą pagal pažymą Klaipėdos apskrities gyventojų ir 93 proc. apskrities gyventojų, įsigijusių verslo liudijimą, taip sutaupydami visų mokesčių mokėtojų pinigus, kurių nereikėjo skirti raginimams, skambučiams ir kitoms procedūroms", – teigė Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Laimutė Mačernienė.

Užgulė centrą

Paskelbus apie deklaravimo pradžią, į Klaipėdos AVMI gyventojų aptarnavimo centrą ėmė plūsti žmonės.

Tam, kad procesas vyktų sklandžiai, nesusidarytų ilgos eilės, įstaiga veiks ir per pietų pertrauką, o specialistai dirbs ilgiau – nuo 7.45 val. iki 17.30 val.

Viso deklaravimo metu klaipėdiečiams paslaugas teiks 12 papildomų specialistų, buvo sukurta daugiau laikinų darbo vietų.

"Praktika rodo, kad daugiausia žmonių sulaukiame deklaravimo pradžioje, tai yra pirmąsias dvi savaites ir besibaigiant sezonui. Tačiau deklaruoti galima ir savarankiškai, tam suteikiamos visos sąlygos tiek būnant namie, tiek mūsų padalinyje", – įspėjo L.Mačernienė.

Gali susiskaičiuoti patys

Siekiant supaprastinti procesą, atnaujinta Elektroninio deklaravimo sistema: gyventojai nesunkiai ras visą jiems reikalingą informaciją apie pajamų mokesčio permokos grąžinimą, pranešimus apie taisytinas klaidas dar patogesniu būdu.

Šiemet šioje sistemoje nebus pateikiama informacija, susijusi su privalomojo sveikatos draudimo įmokos deklaravimu – nuo 2016-ųjų šią įmoką administruoja "Sodra".

Taip pat pirmą kartą VMI interneto svetainėje paskelbta Metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiuoklė 2012–2016 m.

Ji skirta gyventojams, kurie dirbo ne visus metus ir gali susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčių.

"Ši skaičiuoklė aktuali studentams ir moksleiviams, dirbusiems keletą mėnesių, pavyzdžiui, vasaros atostogų metu. Neteikdamas deklaracijos jaunimas gali pasitikrinti, kokia suma grįžtų į jų sąskaitas. Žinoma, tam reikalingi duomenys iš darbdavio", – aiškino L.Mačernienė.

Dosniausi – liberalams

Dar viena naujovė – nuo sausio 1-os Lietuvos gyventojai gali skirti 2 proc. pajamų mokesčio dalį meno kūrėjams, kuriems Kultūros ministerija suteikė paramos gavėjo statusą. Šalyje tokių yra 931.

Kaip ir anksčiau, vieną papildomą procentą gyventojai galėjo skirti pasirinktai politinei partijai.

Skaičiuojama, kad paramos gavėjams pernai klaipėdiečiai pervedė apie vieną milijoną eurų. Daugiausia – sveikatos apsaugos įstaigoms ir gyvūnų globos organizacijoms.

Pasak Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorės pavaduotojos Aldonos Butkienės, miestiečiai politinėms partijoms pervedė kiek daugiau nei 31,2 tūkst. eurų.

Dosniausi klaipėdiečiai buvo Liberalų sąjūdžiui, Lietuvos socialdemokratų partijai ir Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams.

Grąžino 4,7 mln. eurų

Pajamų deklaracijas šiemet privalo pateikti gyventojai, vykdę individualią veiklą ar gavę pajamų, nuo kurių būtina sumokėti mokesčius, taip pat gyventojai, kurie privalo pateikti turto deklaracijas dėl einamų pareigų ir norintieji pasinaudoti mokesčių lengvatomis bei susigrąžinti dalį mokesčių.

Gyventojų pajamų mokesčio lengvatomis pasinaudoti gali mokėję gyvybės draudimo ir pensijų įmokas, palūkanas už būsto kreditą, studijas ir pan.

Nuo 2004-ųjų klaipėdiečiams iš viso grąžinta daugiau kaip 72,8 mln. eurų pajamų mokesčio permokos. Pernai – daugiau kaip 4,7 mln. eurų.

Artėjant deklaravimo pabaigos terminui, kuris numatytas gegužės 2-ąją, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) Klaipėdos skyriaus specialistai darbuojasi visu pajėgumu.

Kaip paaiškėjo, maždaug penktadalis miestiečių niekur neskuba.

Iki vakar dienos metines pajamų deklaracijas pateikė apie 54 tūkst. klaipėdiečių, 3 tūkst. turto deklaracijų bei apie 13 tūkst. prašymų dėl paramos skyrimo.

Kol kas uostamiesčio gyventojams grąžinta apie 1,8 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio permokų.

Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Edita Cibienė teigė, jog įprotis atidėlioti deklaravimą iki paskutinių dienų išliko ir šiemet.

"Tradiciškai deklaravimo laikotarpiu atvyksta iki 700 žmonių per dieną, kurių didžioji dalis konsultuojami deklaravimo klausimais, o šią savaitę – pirmadienį ir antradienį – aptarnauta iki 900 žmonių kasdien", – komentavo pašnekovė.

Kaip sakė Klaipėdos AVMI atstovė spaudai Laima Domarkienė, siekdama kuo greičiau aptarnauti gyventojus, įstaiga konsultavimui sutelkė maksimalias darbuotojų pajėgas.

Esą kiek laisvesnės – rytinės ir vakarinės valandos.

"Svarbu, kad visi gyventojai, kuriems reikia specialisto pagalbos, jos sulauktų. Kasmet, prasidėjus ir baigiantis deklaravimui, matome didelį žmonių antplūdį. Tik į pavakarę eilės sumažėja. Tačiau kad ir kiek lankytojų būtų, esame pasirengę aptarnauti visus", – tikino L.Domarkienė.

Esą darbas pradedamas anksčiau, konsultuojama be pietų pertraukos, taip pat aptarnavimo padalinio centre, atskiroje salėje, papildomai įrengta kompiuterizuotų darbo vietų.

Jose, gelbstint budinčiam specialistui, galima deklaruoti savarankiškai.

Be to, Mokesčių inspekcijos darbuotojai visoje šalyje vyko į bibliotekas, seniūnijas, policijos komisariatus, didžiąsias turgavietes, lankė karius, padėdami teisingai užpildyti ir laiku pateikti deklaracijas.

Anot L.Domarkienės, jei gyventojai nespės atlikti prievolės iki gegužės 2-osios, galės tai padaryti ir vėliau. Tačiau tuomet gali tekti mokėti delspinigius.

Nors gyventojai savo pajamas galėjo deklaruoti nuo metų pradžios iki gegužės, tai suspėjo padaryti ne visi. Pastebima, kad šiemet klaipėdiečiai buvo aktyvesni, bet nemažai žmonių jau dabar sulaukia baudų už laiku neatliktą prievolę. Pateikusiesiems pajamų deklaracijas jau išsidalyta beveik 7 mln. litų.

Deklaravo aktyviau

Gegužės pradžioje pasibaigė gyventojų pajamų ir turto deklaracijų teikimo terminas.
Pajamas ir turtą klaipėdiečiai deklaruoti galėjo vos prasidėjus šiems metams, o kovo viduryje Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pateikė preliminarias deklaracijas.

Žmogui pajamų ir turto deklaracijos pateikimas truko vos kelias minutes. Tačiau ne visi, kuriems privaloma deklaruoti savo pajamas ir turtą, sukruto tai padaryti.
Specialistai pastebėjo, kad šiais metais klaipėdiečiai buvo aktyvesni nei pernai.

Praėjusiais metais iki gegužės 2 d. pajamas deklaravo apie 44,8 tūkst. Klaipėdos gyventojų, kuriems buvo privaloma pateikti deklaracijas, šiemet – apie 51,5 tūkst., arba 15 proc. daugiau.

Šiuo metu Klaipėdos AVMI darbuotojai skenuoja pateiktas popierines deklaracijas.

„Pateikusiųjų deklaracijas statistika dar gali augti“, – pastebėjo Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento direktoriaus pavaduotoja Aldona Butkienė.

Drausmina baudomis

Klaipėdos AVMI pastebima, kad šiemet aktyviau pajamas ir turtą deklaravo gyventojai, kurie praėjusiais metais dirbo įsigiję verslo liudijimus.

„Tačiau to aktyvumo pasigesta iš gyventojų, kurie dirbo turėdami individualios veiklos pažymas“, – teigė pašnekovė.

Nors dar tiksliai nežinoma, kiek gyventojų, kurie privalėjo pateikti deklaracijas, to dar nepadarė, kai kuriems sankcijos jau taikomos.

„Tai vertinama principingai – už deklaracijų apie gautas pajamas neteikimą ar jų pavėluotą teikimą numatyta bauda nuo 200 iki 500 litų, taip pat bus skaičiuojami delspinigiai“, – nedaugžodžiavo direktoriaus pavaduotoja.

Papilnėjo sąskaitos

Šiais metais buvo gausu klaipėdiečių, kurie reikiamus dokumentus pateikė iškart, kai pasirodė preliminarios deklaracijos.

Pavyzdingieji jau džiaugiasi papilnėjusiomis sąskaitomis.
Šiuo metu beveik 18,6 tūkst. Klaipėdos gyventojų jau susigrąžino apie 6,8 mln. litų mokesčių permokų.

A.Butkienė priminė, jog laiku užpildžius deklaracijas už praėjusius metus ir spėjus jas pateikti iki gegužės 2-osios, gyventojo pajamų mokesčio permoka bus grąžinta iki šių metų liepos 31 dienos.
 

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Klaipėdos AVMI) išaiškino atvejį, kai veterinarijos paslaugas teikianti Klaipėdos įmonė galimai neapskaitė ir nedeklaravo apie 0,5 mln. litų pajamų. Patikrinimo metu direktoriaus asmeniniame kompiuteryje rasta „juodoji“ duomenų suvestinė atskleidė, kad bendrovės nuslėptų pajamų suma atskirais 2008-2012 m. mokestiniais laikotarpiais galėjo siekti iki 75 proc. gautų pajamų. Tokiais atvejais mokesčių mokėtojai neišvengiamai sulaukia griežčiausių kontrolės priemonių ir teisės aktuose numatytų sankcijų. 

Kontrolės veiksmai įmonėje, vykdant projektą „Balti chalatai“, pradėti mokesčių administratoriui kilus įtarimų, kad įmonėje galimai neapskaitomos visos gautos pajamos. Pagal pateiktas ataskaitas už 2008-2012 m., bendrovė tik pastaruosius trejus metus turėjo nežymaus pelno, o ankstesniais metais dirbo nuostolingai - pelno mokesčio per tuos metus į valstybės biudžetą įmonė iš viso sumokėjo vos pustrečio tūkstančio litų.

Klaipėdos AVMI specialistai, bendradarbiaudami su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnais, patikrinimo metu įmonėje aptiko neoficialią apskaitą, kurią išanalizavus paaiškėjo, kad įmonės deklaracijose nurodyta pajamų suma turėjo būti daugiau nei 2,5 karto, o mokėtina pelno mokesčio suma - net 33 kartus didesnė. Tai, kad dalis bendrovės pajamų nuolat likdavo neapskaityta, patvirtino ir jos klientų paaiškinimai – dauguma jų negalėjo patvirtinti gavę kasos kvitą ar kitą sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Įmonės vadovas iš pradžių bandė tikinti, jog kai kurias paslaugas, pvz., gyvūnų vakcinaciją ir sterilizaciją, teikė už savikainą, o kitoms taikė iki 50 proc. siekiančias nuolaidas, be to, siekdamas konkurencingumo nustatė mažus paslaugų įkainius. Supratęs, kad tokie argumentai mokesčių administratoriaus neįtikino, ir vengdamas griežtų sankcijų, dar patikrinimui nesibaigus suskubo papildomai deklaruoti stebėtinai dideles sumas – deklaruota per 470 tūkst. litų papildomų pajamų, apie 81 tūkst. papildomai mokėtino pelno mokesčio bei per 113 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčio.

„Mokestinio bendrovės patikrinimo metu bus apskaičiuoti visi privalomi mokėti mokesčiai, kaip tai numatyta mokesčių įstatymuose, ir atitinkamai įvertinta įmonės vadovo atsakomybė“, - sakė Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė, pabrėžusi, kad tokiais atvejais, kai slepiamos pajamos, įmonėse vedama dviguba apskaita, mokesčių administratorius taiko griežčiausias kontrolės priemones. 

Pasak G. Rimkienės, mokesčių administratorius turi įvairių galimybių, kaip mokesčius apskaičiuoti netiesioginiais vertinimo metodais ar atkurti tikrąsias vykdytų sandorių aplinkybes. Tokie metodai taikomi, kai mokesčių mokėtojai nereaguoja į VMI perspėjimus, o faktiškai gautas pajamas mažina tariamai suteiktomis nuolaidomis, „mažu“ aptarnaujamų klientų skaičiumi ir pan. Parspėjama, jog patikrinimo metu radus nuslėptų mokesčių gali būti taikomos baudos, siekiančios 50 proc. papildomai priskaičiuotų mokesčių sumų, ir delspinigiai.

Klaipėdos AVMI primena, jog apie pastebėtus mokestinius pažeidimus galima pranešti paskambinus trumpuoju VMI pasitikėjimo telefonu 1882, užpildžius elektroninę anketą VMI svetainėje arba pasinaudojus programėle išmaniesiems telefonams „Pranešk“, taip pat užėjus į apskrities mokesčių inspekciją bei jos teritorinius padalinius.

Klaipėdoje nelegalūs vežėjai darbuojasi nevaržomai. Iš autobusų stoties išvaikyti verteivos persikėlė prie geležinkelio stoties ir čia savo verslą plėtoja dar akiplėšiškiau. Paradoksalu, tačiau Klaipėdos kelių transporto inspekcijos atstovai sakosi per pastaruosius dvejus metus pažeidimų nenustatę.

Kaina – pagal grožį

Tūlą potencialų keleivį prie Klaipėdos geležinkelio stoties sutiks net ne vienas pervežimo paslaugas siūlantis vairuotojas. Kiti skelbiasi internete ar miesto erdvėse.

Vienu skelbiamų telefono numeriu atsiliepęs vyras teigė, kad pats į Kauną nevažiuoja, tačiau rekomendavo kolegą, kuris turėjo išvykti po pusvalandžio.

Paklaustas, kokios kainos galima tikėtis, pašnekovas šmaikštavo: "Kiekvienas kitokią kainą turime. Jeigu patiksi vairuotojui, tai už mažiau nuveš".

Antrasis vairuotojas nurodė, kad išvyksta nuo degalinės, esančios ties miesto riba, ir tikino palauksiąs dar 15 minučių.

"Šiaip į Kauną vežu už 50 litų, jeigu studentė – galiu suteikti ir nuolaidą. Bet sumas apvaliname", – neslėpė žmogus.

Už kelionę susitarta mokėti 30 litų. Kadangi kelionei skirtas automobilis nėra pažymėtas jokiais skiriamaisiais ženklais, kaip orientyras buvo nurodytas mašinos valstybinis numeris.

Vairuotojas prasitarė, kad yra galimybė važinėti ir "su kitais kolegomis", bet dėl kainos tektų derėtis iš naujo.

"Čia kaip meilėje – vieni myli, o kitiems tik patinki", – filosofavo vežėjas.

Dažniau važiuoja studentai

Prie Klaipėdos geležinkelio stoties procedūra paprastesnė. Einant įėjimo link, maždaug 40 metų vyriškis pasiūlė pigiau nuvažiuoti į Šiaulius.

Į klausimą dėl kainos, atsakė klausimu: "O kiek norėtumėte? Nuvešiu pigiau negu traukinys". Paminėjus apie studentams teikiamas nuolaidas, buvo susitarta dėl 15 litų. Kelionė autobusu kainuotų apie 20 litų.

"Normalu, kad žmogus važiuoja su tais, kurie veža už mažesnius pinigus. Studentai paprastai aktyviausiai ieško, kaip čia pigiau nuvažiavus", – kelionės metu samprotavo vairuotojas.

Prieš išvažiuojant dar vienam vyrui buvo pasiūlyta vykti kartu, tačiau pastarasis apstulbo: "Negi jūs tikrai manote, kad savo gyvybę patikėsiu jums?" Jam buvo atsakyta, kad garantijų dėl kelionės saugumo ir nesirengiama teikti.

"Jeigu galvosi, kad bus avarija, tai ir bus. Aš nieko negarantuoju", – nukirto vežėjas.

Neturi ir kasos aparatų

Į Kauną vežęs vairuotojas tikino, kad dirba legaliai, tačiau nei kelionės laiko derinimas, nei automobilio išvaizda nė iš tolo nepriminė legalios veiklos.

Lietuvos susisiekimo ministerija aiškiai reglamentuoja, kaip apipavidalinamos keleivinės transporto priemonės. Ant priekinio stiklo turi būti lentelė mėlynos spalvos užrašu, nurodančiu kelionės maršrutą.

Ant šoninės maršruto rodyklės turi būti nurodyti galinių ir svarbiausių stočių pavadinimai, o autobuso galinėje dalyje turi būti įkomponuotas vežėjo firmos pavadinimas, adresas, telefono ir fakso numeriai.

Tačiau visi sutikti vežėjai minėtų skiriamųjų ženklų neturėjo, kaip ir kasos aparato.

Pinigai – vidury kelionės

Gudragalviai išmoko apeiti nustatytus reikalavimus. Daugelis jų turi individualios veiklos pažymėjimus ar panašius dokumentus, leidžiančius plėtoti verslą – dažniausiai keleivių vežimą.

Tačiau tokia veikla leidžiama, kai keleiviai vežami iš anksto nustatytu maršrutu ir iš anksto surinkus žmonių grupę, su kuriais turi būti sudaromos sutartys.

Šiuo atveju sutartys nesudaromos, keleiviai – pavieniai žmonės, paimti įvairiose miesto vietose, ir tik vėliau, kelionės metu, iš važiuojančiųjų yra surenkami pinigai.

Naujausia gudrybė – nuvažiavus dalį kelio sustojama, įlipęs asmuo surenka pinigus iš keleivių ir pasišalina "be įkalčių".

Tokius veiksmus draudžia Lietuvos kelių transporto kodekso 18 straipsnis. Jame nurodyta, jog keleivių grupes, sudarytas nepateikus išankstinio užsakymo vežėjui ir su juo iš anksto nesudarius vežimo sutarties, draudžiama vežti iš bet kokių vietų, ne tik iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis.

Žlugs, kai nebus klientų

"Nesibaigianti kova su jais. Jau prarandame viltį, kad pavyks situaciją pakeisti, bet vis tiek pikta, todėl vis imamės viskių priemonių, skundžiamės", – neslėpė Klaipėdos autobusų parko eksploatacijos vadovas Gintautas Mockevičius.

Nors prie autobusų stoties nelegalūs vežėjai jau nebestovi, tačiau tai nereiškia, kad legalaus verslo atstovai jaučia palengvėjimą.

"Mums pavyko juos išguiti tik iš stoties. Jie persikėlė prie geležinkelio ir ten dar laisviau veikia", – piktinosi eksploatacijos vadovas.
G.Mockevičiaus teigimu, išsigelbėti nuo nelegaliai vežančiųjų padėtų tik pradingusi klientūra.

"Jie nestovi šalia stoties tvoros, bet tai nereiškia, kad mes nepatiriame nuostolių. Esame priversti samdyti saugos tarnybą, kurios darbuotojai vaikytų vadinamuosius dušmanus. Šiai beprasmiškai kovai skirtus pinigus galėtume panaudoti racionaliau", – tvirtino vadovas.

Veža ir į užsienį

Kovoje su nelegaliais vežėjais kamuojasi ir bendrovės "Tolimojo keleivinio transporto kompanija" vadovas Arūnas Indrašius.

"Jie ne tik važinėja tarpmiestiniais maršrutais, bet vis dažniau veža ir tarptautiniais reisais", – šešėlinį verslą stebi bendrovės vadovas.

Nelegalių vežėjų pranašumas yra tas, jog jie neturi tiksliai nustatyto tvarkaraščio ir kelionės laiką gali derinti pagal paklausą. Dažnai žmonės yra surenkami prieš pat atvykstant legaliam autobusui, todėl pastarieji kursuoja pustuščiai.

"Jie kainą sugalvoja labai paprastai, nes vienintelės išlaidos – degalai, o mes privalome mokėti mokesčius. Nelegalai nuo kainos "numeta" tą dalį, kuri atitinka mokesčius, ir taip važinėja. Žinoma, žmonėms tai atrodo patraukliau", – piktinosi vadovas.

Nors A.Indrašius nebuvo linkęs įvardyti tikslios sumos, tačiau užtikrino – kasmet legalūs vežėjai dėl tokių konkurentų praranda apie 10 proc. pelno.

Per menkas mastas

Nevilties pagauti bendrovių atstovai vis dar stengiasi kovoti, tačiau jų šauksmas – lyg tyruose.

"Jau kreipėmės į visas įmanomas institucijas, beliko tik Prezidentė", – teigė vadovas.

Vežėjai sako pastebėję, jog buvo atlikta keletas tikrinimų, tačiau padėtis nepasitaisė – prie stočių vadovai tikina matantys tuos pačius veidus.

Pateikta informacija nesudomino ir įstatymų sergėtojų.

"Pikčiausia, jog gavome atsakymus, kad per maži mastai. Sunku ir paaiškinti tokius argumentus. Mes prarandame daug pinigų, paraleliai praranda ir valstybė", – tikino A.Indrašius.

Pažeidėjų neranda

Policijos departamento atstovai teigia, kad policija tik prisideda prie keleivių vežimo kontrolės dalyvaudama Valstybinės kelių transporto inspekcijos rengiamose priemonėse.

Be to, tokią veiklą dar turėtų kontroliuoti Valstybinė darbo inspekcija ir Valstybinė mokesčių inspekcija.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos regiono departamento direktorius Romas Valevičius užtikrino, kad kova Klaipėdoje vyksta: "Kiekvieną mėnesį atliekame po 4 kontroles, skirtas nelegaliems ir neteisėtiems keleivių vežimams nuo geležinkelio ar autobusų stočių kontroliuoti".

Vadovas pabrėžė, kad reikėtų aiškiai skirti nelegalų vežimą nuo neteisėto.

Nelegalus vežimas – kai keleiviai autobusu vežami už atlygį, neturint licencijos tokiai veiklai. Neteisėtas vežimas – kai keleiviai vežami nesilaikant nustatytų reikalavimų.
"Per 2012 ir 2013 metus tokių nelegalaus vežimo pažeidimų mūsų departamente nenustatyta", – informavo R.Valevičius.

Komentaras
Gražina Rimkienė
Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė

Keleiviai iš autobusų stočių gali būti vežami tik turint leidimą vežti keleivius reguliariaisiais maršrutais. Leidimas suteikia teisę vykdyti veiklą nustatytu dažnumu ir maršrutais (kelionės metu paimant ir išleidžiant keleivius tam tikslui nustatytose stotelėse) bei laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir tarifų. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kad stotyse ir pagal skelbimus internete skelbiamais maršrutais vežama nelegaliai. Dažniausiai šiuos pervežimus organizuoja grupė žmonių: agentas, vairuotojas, konduktorius. Tikrinimų metu atliekami kontroliniai važiavimai, vertinant faktiškai vykdomą veiklą. Tais atvejais, kai nustatoma, kad vykdomai veiklai yra reikalingas leidimas (reguliarieji reisai), asmeniui, padariusiam pažeidimą, surašomas protokolas. Jei asmuo kartais savo automobiliu pakeliui pasiima keletą keleivių, kurie bendrai susimoka už degalus, tuomet nelaikoma, kad gyventojas gavo pajamų, nuo kurių reikia mokėti mokesčius. Tačiau jei gyventojas keleivių ieško turėdamas tikslą juos nuvežti ir gauti už tai atlygį, tuomet laikoma, kad asmuo vykdo veiklą.

Faktai ir skaičiai

Šiais metais Klaipėdos AVMI atliko 108 patikrinimus, kurių metu nustatyta 60 pažeidimų.
Surašyta 59 administracinių teisės pažeidimų protokolai.
Pažeidėjams gresia bauda nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst. litų su galimu transporto priemonės konfiskavimu.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Klaipėdos AVMI), bendradarbiaudama su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnais (toliau – ENTS), išaiškino buitinės šaldymo technikos pardavėją, galimai nuslėpusį apie 1 mln. litų gautų pajamų. Vokietijos šaldytuvų ir šaldiklių gamintojo brokuotomis ir naudotomis prekėmis prekiavusiam verslininkui gresia sankcijos ne tik už mokesčių slėpimą. Tolesnio tyrimo metu bus aiškinamasi dėl galimai turėtų neteisėtų sandorių bei neteisėto praturtėjimo.

Bendras institucijų patikrinimas Klaipėdoje surengtas gavus informacijos apie esą pogrindinę prekybą šaldymo technika. Patikrinimo metu privataus namo kieme esančiame garaže rasta gausi ekspozicija parduodamos produkcijos - per 70 šaldytuvų ir šaldiklių. Rasti ir „juodieji“ užrašai, kuriuose kelerius metus buvo fiksuojami pardavimai: kam ir už kiek parduota buitinė technika.

Pagal rastuosius įrašus, iš Vokietijos pargabentų šaldytuvų ir šaldiklių kainos siekė nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų, o kai kurių mėnesių pardavimai - iki kelių dešimčių tūkstančių litų. Klestintį verslą klaipėdietis buvo „įteisinęs“ - šaldytuvų prekybai ir remontui atskirais laikotarpiais turėjo verslo liudijimus. 

„Per trejus metus vien iš prekybos šaldymo įranga galimai buvo gauta apie 1 mln. litų pajamų, o valstybei sumokėtas pajamų mokestis (už verslo liudijimus) tesiekdavo vos kelis šimtus litų kasmet. Menką dalį pajamų verslininkas deklaruodavo pateikdamas metinę pajamų deklaraciją, tačiau apdairiai nurodydavo dešimteriopai mažesnę sumą, gautą už suteiktas remonto paslaugas, tokiu būdu išvengdamas PVM ir kitų mokesčių prievolės“, - sakė Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė, pabrėžusi, jog medžiaga dėl verslininko galimai neteisėtai vykdytos veiklos perduota Klaipėdos apskrities VPK ENTS tolimesniam tyrimui.

Pasak G. Rimkienės, atskleidžiant prekybos šaldytuvais mastą informacijos buvo kreiptasi į Vokietijos mokesčių administratorių, iš kurio gauta duomenų apie klaipėdiečio prekių įsigijimus iš tos šalies kompanijų. Pats šaldymo technika prekiavęs verslininkas prekių įsigijimo dokumentų pateikti negalėjo, teisindamasis, kad juos neva prarado. Nepaaiškinamomis aplinkybėmis esą buvo dingę ir privalomi pajamų bei išlaidų žurnalai. Tolimesnio tyrimo metu bus aiškinamasi, kokia mokesčių suma galėjo būti nuslėpta ir ar neteisėtai gautos pajamos netapo neteisėto praturtėjimo šaltiniu.

Klaipėdos AVMI primena, kad uostamiestyje praėjusiais metais išaiškinta šaldymo bei įvairia buitine technika prekiavusi bendrovė, apgaulingai tvarkiusi apskaitą. Klaipėdos AVMI ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba nustatė, kad į bendrovės direktoriaus asmenines banko sąskaitas buvo pervestos už parduotą produkciją gautos didelės pinigų sumos, kurios nebuvo apskaitytos įmonės buhalterijoje. Teismo sprendimu bendrovės direktorius pripažintas kaltu dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos, įmonė privalės papildomai sumokėti iki 0,5 mln. litų mokesčių ir baudų.

Klaipėdos AVMI primena, jog apie pastebėtus mokestinius pažeidimus galima pranešti paskambinus trumpuoju VMI pasitikėjimo telefonu 1882, užpildžius elektroninę anketą VMI svetainėje arba pasinaudojus programėle išmaniesiems telefonams „Pranešk“, taip pat užėjus į apskrities mokesčių inspekciją bei jos teritorinius padalinius.