Kaina nuosekliai mažėjo

2023–2024-ųjų šildymo sezoną vidutinė šilumos kaina uostamiestyje siekė 6,79 ct/kWh (be PVM), tai yra 19 procentų mažiau, lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, kai šiluma kainavo 8,38 ct/kWh (be PVM).

„Iki 2023 metų pabaigos biokuro ir dujų kainos ženkliai nukrito ir tai sudarė palankias sąlygas reikšmingai sumažinti tiekiamos šilumos kainas. Viena iš bendrovės strateginių krypčių yra užtikrinti mažas šilumos kainas klientams ir, lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, mums pavyko to pasiekti“, – teigė centralizuotą šildymą ir karštą vandenį uostamiesčio bei Gargždų gyventojams tiekiančios AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis.

Vidutinė šilumos kaina. „Klaipėdos energijos“ inf.

2023–2024-ųjų šildymo sezoną šalies šilumos kainos vidurkis svyravo nuo 6,44 ct/kWh (be PVM) iki 7,6 ct/kWh (be PVM). Tuo tarpu, „Klaipėdos energijos“ tiekiamos šilumos kaina uostamiesčio ir Gargždų gyventojams 2023 metų spalį, lapkritį, gruodį bei 2024-ųjų sausį, vasarį ir balandį buvo mažesnė už šalies vidutinę šilumos kainą, o 2024-ųjų kovą daugmaž atitiko šalies vidurkį. Kaina svyravo tarp 5,48 ct/kWh (be PVM) ir 7,49 ct/kWh (be PVM).

Pigo energetiniai ištekliai

Šildymo sezono metu apie 75 procentus visos šilumos kainos sudaro kintamoji dalis – biokuro, dujų, elektros energijos, vandens ir kitų kintamų sąnaudų bei šilumos superkamos iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąnaudos.

Energetiniai ištekliai. „Klaipėdos energijos“ inf.

„Klaipėdos energija“ biokurą pirko už 23,68 Eur/MWh, tai yra 53,8 procentais pigiau nei prieš sezoną. 2022–2023-iaisiais biokuro kaina siekė 51,26 Eur/MWh. Tuo tarpu gamtinės dujos šį sezoną kainavo 51,5 Eur/MWh – 58,5 procentais pigiau nei prieš metus, kai kaina siekė 124,14 Eur/MWh. O pirktos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų kaina nukrito iki 3,52 ct/kWh, tai yra 20,5 procento mažiau nei sezoną prieš metus ir siekė 4,43 ct/kWh.

Gavo mažesnes sąskaitas

Kritusios šilumos kainos taip pat sumažino ir šildymo sąskaitas. 2023-ųjų spalio–2024-ųjų kovo šildymo laikotarpiu naujos statybos arba visiškai renovuotame pastate standartinio 50 kvadratinių metrų 2 kambarių buto gyventojai vidutiniškai gavo 30,40 eurų dydžio sąskaitas. Tai yra 18,2 procento mažesnes nei 2022–2023 metų šildymo sezono metu, kai gautų sąskaitų dydis vidutiniškai siekė 37,20 eurus.

Vidutinė šilumos kaina. „Klaipėdos energijos“ inf.

Tokio paties ploto senos statybos, nerenovuoto būsto savininkai šį sezoną sulaukė vidutiniškai 57,80 eurų dydžio sąskaitų už šildymą, tai yra 16,15 procentų mažesnių, lyginant su pernai sezonu, kai gautos sąskaitos siekė vidutiniškai 69,20 euro. Įtaką sąskaitų už šildymą dydžiui taip pat turėjo gyventojų įpročiai, elgesys, pastatų būklė bei lauko oro temperatūra.

Darbai tęsiami ir vasarą

Pasibaigus šildymo sezonui darbai nesustoja. „Klaipėdos energija“ ir toliau tieks šilumos energiją karštam vandeniui ruošti Klaipėdos ir Gargždų vartotojams.

„Šilumos tiekimo metu išryškėja visi trūkumai, todėl pasibaigus šildymo sezonui yra atliekami hidrauliniai bandymai, kad būtų galima sutvarkyti rastus korozijos sukeltus defektus ir įtrūkimus vamzdynuose. Taip pat bus remontuojami įrenginiai, biokuro katilai, tikrinami matavimo prietaisai ir atliekami visi planiniai techninės priežiūros bei remonto darbai, kad iki naujo šildymo sezono pradžios būtume pasiruošę patikimai tiekti šilumos energiją vartotojams“, – akcentavo R. Baltuonis.

Nors šildymo sezonas Klaipėdos ir Gargždų savivaldybių sprendimu jau baigtas, tačiau šilumos vartotojai gali baigti šildymą savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų. Tam reikia kreiptis į namo administratorių ir gauti daugumos savininkų (50 proc. + 1) sutikimą.

Kovo mėnesį centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė kainuos 7,10 ct be PVM – beveik 10 proc. mažiau nei praėjusių metų kovą ir 4 proc. mažiau nei šį vasarį.

Pinga kuras

Pagrindinių energetinių išteklių – biokuro ir gamtinių dujų, naudojamų  šilumos gamybai, ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kainų mažėjimo tendencijos leido sumažinti kovo mėnesio šilumos kainą. Dėl šiltos žiemos, mažesnių vartojimo poreikių ir aukšto Europos saugyklų užpildymo gamtinėmis dujomis pastebima, kad dujų kainos pamažu grįžta į 2021 metų lygį. Šiltesniais mėnesiais šilumos poreikis tinkle daugiausia yra dengiamas iš šilumos gamybos atsinaujinančiais ištekliais – biokuru. Dėl šios priežasties gamybos poreikis iš gamtinių dujų natūraliai yra mažesnis, lyginant su praėjusiais šildymo sezono mėnesiais.

„Besibaigiantis šildymo sezonas mažina ir pagrindinio šilumos gamybos kuro – biokuro poreikį rinkoje, taip pat mažindamas ir žaliavos kainą. Remiantis paskutiniais Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, Lietuvoje biokuras yra pigiausias tarp Baltijos šalių, ir tikėtina, jog taip bus ir toliau. Šio proceso teigiamą pokytį, vykdydami šilumos tiekimo veiklą, pajautėme ir mes, todėl tai leido išlaikyti mažėjančias kainas ir gyventojams“, – argumentavo „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis. 

„Klaipėdos energijos“ nuotr.

Oro temperatūros ir gyventojų įpročių įtaka

Šildymo sąskaitų dydžiui didžiausią įtaką daro lauko oro temperatūra.  

„Būtent lauko oro temperatūros pokyčiai lemia gyventojų sąskaitų svyravimus, kurie susiję su šilumos poreikiu ir jos suvartojimo kiekiu. Kadangi šaltasis sezonas pamažu eina į pabaigą, tad ir būstams apšildyti šilumos reikia mažiau“, – teigė R. Baltuonis.  

Galutinei sąskaitai už šilumą įtakos turi ir gyventojų įpročiai bei elgesys. Šilumos suvartojimą daugiabučiams namams ir kitiems pastatams šildyti lemia pastatų būklė. Sumažinti šilumos nuostoliams rekomenduojama renovuoti pastatą, palaikyti šilumos punkto įrenginių tinkamą techninę būklę, nustatyti optimalaus gyventojų poreikius atitinkančio energijos vartojimo grafiką automatizuotame šilumos punkte,  užsandarinti buto langus ir balkonus.

„Klaipėdos energijos“ nuotr.

Kainą lemiantys procesai

Šildymo sezono metu apie 75 proc. visos šilumos kainos sudaro kintamoji dalis – biokuro, dujų, elektros energijos, vandens ir kitų kintamų sąnaudų bei šilumos, superkamos iš nepriklausomų šilumos gamintojų, sąnaudos, kurių dalis siekia 61 proc. kintamosios dalies. Lyginant su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais, nedidelė nepriklausomų šilumos gamintojų konkurencija Klaipėdoje riboja galimybes tikėtis mažiausios superkamos šilumos kainos. Tačiau šalčiausiais mėnesiais Klaipėdos miesto gyventojų aprūpinti šiluma neužtenka nepriklausomų šilumos gamintojų katiluose gaminamos šilumos galios, todėl trūkstamą šilumos poreikį bendrovė gamina deginant brangų iškastinį kurą. Taip pat ir biržoje Klaipėdos apskrityje susiformavusi biokuro kaina yra kiek didesnė nei kitose apskrityse. Tai irgi turi įtakos aukštesnei tiekiamos šilumos kainai vartotojams, lyginant su kitais Lietuvos miestais. Likusią šilumos kainos dalį sudaro pastoviosios sąnaudos. Tai sąnaudos, kurias įmonės patiria nepriklausomai nuo pagaminto ir vartotojams patiekto šilumos kiekio. Jas sudaro personalo, nusidėvėjimo (amortizacijos), einamojo remonto ir kitos sąnaudos bei reguliatoriaus nustatyta investicijų į turtą grąža. 

Daugiau informacijos apie „Klaipėdos energijos“ tiekiamos šilumos kainas skelbiama www.klenergija.lt.

„Nors atmintyje paskutinysis praėjusių metų mėnuo įstrigo kaip itin žiemiškas, pasižymėjęs medžius varčiusiomis audromis ir giliomis sniego pusnimis, lyginant su 2022 metų gruodžiu jis buvo 2,2°C šiltesnis. Vidutinė lauko oro temperatūra praėjusį mėnesį uostamiestyje siekė 1,5°C šilumos. Taip pat 2023 m. gruodį šilumos kaina AB „Klaipėdos energija“ klientams buvo 22 proc. mažesnė nei praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu. Šios priežastys lėmė, kad mūsų klientams sąskaitos už gruodžio paslaugas bus apie 30 proc. mažesnės“, – teigė Rolandas Baltuonis, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Pagal energetikų turimą statistiką, už 2023 m. gruodžio mėnesį 60 m² buto šildymas Klaipėdoje ar Gargžduose gyventojams vidutiniškai kainuos 65 eurus, kai pernai teko mokėti 93 eurus (sumos be PVM).

Be abejo, sąskaitos gyvenantiems naujuose, renovuotuose ir nerenovuotuose namuose bus skirtingos.

Taupiausi centralizuotos šilumos vartotojai gyvena renovuotuose namuose. Klaipėdoje už vieno kvadratinio metro apšildymą gruodį jiems teks mokėti tik 69 centus.

Gyvenantys naujos statybos namuose mokės 71 centą, o nerenovuotų namų savininkams kvadratinio metro apšildymas kainuos net 1,2 euro.

Taupesniam šilumos vartojimui įtakos turi ir modernus šilumos punktas. Gruodį vidutinis šilumos suvartojimas namuose, kur yra modernizuoti šilumos punktai (nepriklausoma sistema) buvo apie 10 proc. mažesnis nei namuose, kuriuose yra seni šilumos punktai.

„Sąskaitos dydį lemia ne tik oras lauke ar mūsų patiekiamos šilumos kaina. Esant toms pačioms sąlygoms sandarūs namai suvartoja dvigubai mažiau šilumos už nesandarius, nerenovuotus pastatus. Tad geriausias būdas taupyti ir mažinti įtaką planetos klimatui – rūpintis savo pastatų, šilumos punktų atnaujinimu“, – konstatavo R. Baltuonis.

Didžiausią įtaką kainos mažėjimui turėjo atpigęs kuras. Skaičiuojama, jog per metus gamtinių dujų kaina mažėjo 60 proc., o pagrindinis „Klaipėdos energijos“ kuras – biokuras – atpigo virš 35 proc.

Mažiausiai per metus pigo superkama šiluma – 29 proc.

„Šilumą Klaipėdoje gaminame ne tik mes, bet ir penki nepriklausomi šilumos gamintojai, iš kurių aukciono būdu superkame šilumą ir patiekiame savo klientams. Jei jų šiluma brangesnė, tai turi įtakos ir mūsų klientų sąskaitoms“, – aiškino Rolandas Baltuonis, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Jeigu lygintume su spalio mėnesiu, Klaipėdoje nepriklausomi šilumos gamintojai miestui parduodamą šilumą lapkritį pabrangino vidutiniškai 20 proc. Bet ši tendencija Klaipėdos energetikų nestebina.

Biokuro katilai. KRATC nuotr.

„Analizuojant kasmetinę kainų dinamiką akivaizdu, kad šildymo sezono pradžioje ir kuras, ir nepriklausomų šilumos gamintojų parduodama šiluma būna pigesnė, o žiemą pasiekiamas kainų pikas. Pavasarį sumažėja paklausa ir kainos vėl ima kristi“, – įžvalgomis dalinosi R. Baltuonis.

Vadovas priminė, jog pernai Europa gyveno energetinės krizės sąlygomis, kai kuras brango šimtais procentų. Todėl ir šiluma bendrovės klientams buvo pabrangusi iki rekordinių skaičių. Šiemet specialistai tokių svyravimų neprognozuoja – energetikai apsirūpino žiemai būtinais kuro rezervais ir prognozuojamas pakankamai stabilus sezonas.

„Kuro kaina turi lemiamą įtaką bendrovės parduodamai šilumos kainai. Galiu patikinti, kad bendrovės pastovio-sios sąnaudos nesikeitė, ir jei pasaulyje neįvyks kas nors netikėto, kas lemtų kuro brangimą, šis šildymo sezonas turėtų būti gerokai pigesnis nei pernykštis, ką jau įrodė spalio ir lapkričio mėnesiai“, – argumentavo AB „Klaipėdos energija“ vadovas.

Šiuo metu, kol vyrauja teigiama lauko temperatūra, AB „Klaipėdos energija“ šilumą gamina iš biokuro. Tik orams labiau atvėsus, kai miestui nebeužtenka nepriklausomų šilumos gamintojų parduodamos ir bendro-vės biokuro katilų gaminamos šilumos, uostamiestyje įjungiami gamtines dujas deginantys katilai. Įprastai ši situacija susiklosto žiemą. AB „Klaipėdos energija“ šilumos gamybai per metus sunaudoja apie 85 proc. biokuro ir 15 proc. gamtinių dujų.

Jau ne pirmus metus „Klaipėdos energijos“ darbuotojai šia proga susiburia padiskutuoti apie klimato pokyčius ir tuo pačiu susigrumti protų mūšio varžybose atsakydami į keblius, ne tik su jų tiesioginiu darbu susijusius klausimus.

„Ar žinote, koks simbolis buvo pašalintas iš trijų Lietuvos miestelių herbų, siekiant atkreipti dėmesį į aplinkosaugos problemas Lietuvoje?“ – intrigavo protų mūšio moderatorius Robertas Paulauskas. Atsakymas daug kam buvo netikėtas – žuvis. Ji ne taip seniai išnyko iš Švenčionių, Neveronių ir Viešvilės herbų.

Į devynias komandas susibūrę „Klaipėdos energijos“ darbuotojai gvildeno sudėtingus klausimus, sėmėsi žinių, kurios tikrai praplės jų akiratį.

Ne paslaptis, jog energetikai laikomi atsakingais už didžiausius žmogaus veiklos nulemtus planetos klimato pokyčius, kuriuos sukelia iškastinio kuro deginimo metu išsiskiriančios anglies dvideginio dujos.

„Šiuo aspektu mūsų bendrovė technologiškai pažangi. Šilumos gamyboje mūsų pagrindinis kuras yra anaiptol ne iškastinis – dujos ar mazutas, o atsinaujinantiems energijos ištekliams priskiriamas biokuras. Medienos skiedros sudaro apie 85 procentus viso mūsų sunaudojamo kuro“, – pasakojo Rolandas Baltuonis, „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius.

Dar vienas svarbus faktas, rodantis energetikų įtaką planetos klimato pokyčiams, šilumos gamyboje ir perdavimo procese patiriami nuostoliai. Ir čia „Klaipėdos energija“ nenusileidžia pažangiausioms, energetikos etalonu laikomoms Skandinavijos šalims. Klaipėdos energetikų gamybos ir perdavimo nuostoliai siekia vos 12 procentų. Nuolatinės investicijos į trasų atnaujinimą, šildymo katilų tobulinimą ir gamybos procesų valdymą leido bendrovei maksimaliai sumažinti neigiamą įtaką klimato kaitai.

„Kai stengiamės daryti kuo mažesnę įtaką mus supančiai gamtai, stengiamės ne dėl savęs. Stengiamės dėl savo vaikų. Jei jums tai svarbu, pagalvokite, ką gero mūsų planetai galite nuveikti savo aplinkoje, savo kasdieniame darbe“, – bendradarbiams linkėjo dr. Ignas Mikalauskas. Išties prasmingas palinkėjimas, kuris tiktų mums visiems.

Pinga kuras – pinga šiluma

Viena iš karo Ukrainoje pasekmių – Europoje kilusi energetinė krizė. Dėl išaugusios kuro paklausos nuo 2022 m. pradžios gamtinių dujų bei biokuro kainos Europoje, kartu ir Lietuvoje, per kelis mėnesius sukilo šimtais procentų ir vis dar negrįžo į prieškarinį lygį.

Visgi, jei lyginsime 2022 m. spalį su dabartiniu, tendencijos džiugios. AB „Klaipėdos energija“ duomenimis, per metus jų perkamos gamtinės dujos atpigo apie 80 %, o biokuras – 58 %. Atsižvelgiant į atpigusį kurą šildymui, planuojama, kad šių metų šildymo sezonas bus pigesnis nei praėjusiais metais. Jei situacija nesikeis, skaičiuojama, kad šildymo išlaidos gyventojams gali būti 40 procentų mažesnės.

„Praėjusiais metais klaipėdiečiai brangiausiai mokėjo už šildymą. Deja, tokia situacija susiklostė dėl energetinio karo išaugus kuro kainoms. Tačiau turime siekti, kad gyventojai kiek įmanoma mažiau justų išorinius veiksmus, kurie didina išlaidas šildymui. Suprantu, kad sunku prognozuoti kelių metų kainų tendencijas, juolab, kad nemaža dalis kainos yra reguliuojama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, tačiau privalome siekti ir žiūrėti į priekį, kad klaipėdiečiams kaina būtų kiek įmanoma mažesnė. Jau dabar būtina pradėti svarstyti, kaip įveiklinti bendrovę „Geoterma“, kurios dėka būtų tiekiama ekologiška šiluma už konkurencingą kainą“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Pasak bendrovės AB „Klaipėdos energija“ generalinio direktoriaus Rolando Baltuonio, pagrindinis bendrovės naudojamas kuras yra medžio skiedros.

„Kasmet iš biokuro pagaminame apie 85 procentus šilumos, o gamtines dujas naudojame tik tuomet, kai lauke vyrauja minusinė temperatūra ir biokuro katilų galios nebeužtenka apšildyti miestą. Gamtinės dujos vis dar yra daug brangesnės už biokurą. Tad pigesnio kuro naudojimas leidžia tikėtis palankesnių šilumos kainų mūsų klientams“, – kalbėjo R. Baltuonis.

Nepriklausomi gamintojai sumažino kainas

Klaipėdos ir Gargždų miestams centralizuotai šilumą tiekiančios bendrovės „Klaipėdos energija“ katilų pajėgumų šildymo sezono pradžioje reikia nedaug, nes šilumą bendrovės klientams per aukcioną parduoda ir nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG).

„Klaipėdoje turime baldų gamintojus, kurie gamybos atliekas degina savo katilinėse ir šilumą parduoda mums. Taip pat veikia termofikacinė jėgainė, gaminanti šiluma iš sudeginamų komunalinių ir kitų atliekų. Šildymo sezono pradžioje ir pabaigoje uostamiestyje NŠG yra pagrindiniai šilumos gamintojai, o mes savo katilus užkuriame vėliau, labiau vėstant orams“, – aiškino R. Baltuonis.

Šį spalį nepriklausomi šilumos gamintojai pasiūlė net 29,9 % pigesnę šilumą, nei pernai tuo pačiu metu.

Tad, jei gamta neiškrės pokšto ir šildymo sezonas prasidės spalį, suskaičiavus atpigusio kuro ir NŠG pasiūlytas kainas, šildymo sezono pradžia AB „Klaipėdos energija“ klientams bus 41 % pigesnė nei pernai. 2023 spalį šilumos kilovatvalandė kainuos 5,93 ct/kWh (be PVM), kai 2022-ųjų spalį kainavo 10,06 ct/kWh.

Šildymo sezono pradžia Klaipėdoje per pastaruosius 10 metų:

2013 m. – spalio 15 d.

2014 m. – spalio 22 d.

2015 m. – spalio 9 d.

2016 m. – spalio 10 d.

2017 m. – spalio 11 d.

2018 m. – spalio 22 d.

2019 m. – spalio 7 d.

2020 m. – spalio 15 d.

2021 m. – spalio 12 d.

2022 m. – spalio 26 d.

Pabaigtas pirmas etapas

Akumuliacinės talpos populiarios Skandinavijos šalių energetikos įmonėse. Taupymo principas elementarus: kai šilumos vartojimas minimalus, katilinėse pagaminamas karštas termofikacinis vanduo pumpuojamas į akumuliacinę talpą, o rytinio ir vakarinio vartojimo piko metu iš rezervuaro termofikatas patiekiamas į šildymo sistemą. Išnaudojant sukauptą rezervą mažiau sunaudojama kuro, stabiliau ir ekonomiškiau dirba vandens šildymo katilai, patiriama mažiau gamybinių nuostolių, mažinama aplinkos tarša.

Klaipėdiečiams akumuliacinę talpą čia pat bendrovės teritorijoje suvirino Lietuvos įmonė „Poremo“. Po blizgančiu profiliuotos skardos apvalkalu slepiasi 30 cm storio apšiltinimo medžiagos sluoksnis, apsaugosiantis pagrindinį korpusą nuo šilumos nuostolių. Vienu vamzdžiu talpa bus pripildoma iki 92 ° C laipsnių karštumo termofikacinio vandens, o kitu vamzdžiu, esant poreikiui, jis ištekės į miesto šilumos tinklus.

„Rezervuaro sumontavimas – tik pusė darbo. Dar reikės pajungti talpą prie mūsų katilinės sistemos, o paskutinis etapas – elektros ir valdymo įrangos įdiegimas“, – pasakojo Erlandas Kidolius, AB „Klaipėdos energija“ Energijos gamybos tarnybos vadovas.

Planuojama, kad visus darbus pavyks baigti dar šiemet.

Nauda ir ekonominė, ir ekologinė

Šilutės plente esančioje katilinėje daugiausia šilumos pagamina 4 katiluose deginant biokurą. Bet esant žemai lauko temperatūrai jų gaminamos šilumos nebeužtenka ir tenka užkurti dujinius katilus.

Žinia, biokuras buvo ir išlieka pigiausiu kuru, tad 3 000 m³ akumuliacinė talpa leis bendrovei sukaupti didesnį šilumos kiekį, pagamintą iš pigesnio kuro, ir sumažinti gamtinių dujų naudojimą.

Ekspertų, parengusių galimybių studiją šiam projektui, skaičiavimu, šilumos gamybai naudojamų gamtinių dujų sutaupytas kiekis sudarys virš 15 000 megavatvalandžių (MWh) per metus. O ekologiniu aspektu akumuliacinė talpa padės sumažinti šiltnamio efektą – kasmet į atmosferą bus išmetama per 2 900 tonų mažiau anglies dvideginio (CO2).

Studijos autoriai pažymi, kad investicija ekonomiškai atsipirks per 3–4 metus, o tokios akumuliacinės talpos saugiai tarnauja iki 40 metų.

„Sąlygos gyventi, švelniai tariant, prastos, bet bendromis pastangomis prieš daugiau nei metus bendrovės darbuotojai padėjo ukrainiečiams įsikurti ir pradėti gyvenimą Klaipėdoje“, – pasakojo bendrovės „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis.

Bendrovė patalpas ukrainiečiams suteikė neatlygintinai, mokėjo už juos visus komunalinius mokesčius. Ši suma jau perkopė 30 tūkst. eurų. Taip pat nuo karo pasitraukusiems ukrainiečiams „Klaipėdos energijos“ administracija padėjo rasti darbą. Vienas vyras įdarbintas bendrovėje, moteris – šalia įsikūrusioje kultūrinėje erdvėje „Hofas“. Jų vaikai eina į Klaipėdos mokyklas, lanko būrelius.

Pasak R. Baltuonio, investuoti į rimtą patalpų, kuriose dabar gyvena ukrainiečiai, remontą, pritaikyti jas gyvenamajai paskirčiai artimiausiu metu nebus galimybių. Ši statinių grupė patenka į bendrovės konversijos teritoriją, jos ateitį spręs akcininkai ir investuotojai.

Tad nelaukiant paskutinės dienos, kai ukrainiečiams gali tekti išsikraustyti, įmonė pradėjo ieškoti būdų perkelti globotinius į civilizuotam gyvenimui labiau pritaikytą būstą – kreiptasi į Klaipėdos savivaldybės administraciją ir socialinių paslaugų specialistus.

„Nors įmonės laukia sudėtingas konversijos procesas, pasirūpinti šiais žmonėmis yra pirmasis mūsų prioritetas. Buvome susitikę su ukrainiečių šeimynomis, kalbėjomės apie jų situaciją, ateitį. Žinoma, visi gyvename viltimi, kad netrukus visi ukrainiečiai galės grįžti į tėvynę. Parama Ukrainai turi keliauti ten, kur jos labiausiai reikia, – į karo zoną. O tiems, kas liko čia, turime padėti integruotis, tapti visateisiais mūsų bendruomenės nariais“, – sakė R. Baltuonis.

Kol bus ieškoma naujos gyvenimo vietos, ukrainiečiai ir toliau galės naudotis „Klaipėdos energijos“ patalpomis neatlygintinai. Bet, bendrovės sprendimu, priglaustų ukrainiečių prašoma suremti pečius ir nuo šio mėnesio patiems pradėti mokėti komunalinius mokesčius, o įmonės „Klaipėdos energija“ administracija kreipiasi su prašymu į visus klaipėdiečius, galinčius padėti ukrainiečių šeimoms – suteikti jiems gyvenimui tinkamesnį būstą ar geriau apmokamus darbus, kad jie galėtų patys save išlaikyti.