Klaipėdos kultūros magistras – išskirtinis Klaipėdos miesto savivaldybės įsteigtas apdovanojimas, teikiamas už nuopelnus miesto kultūrai menininkams ar kitiems kultūros darbuotojams.

Apdovanojimo regalijos – renesansinio auksinio su brangakmeniais žiedo, rasto Klaipėdos piliavietėje, tiksli replika bei magistro vardo suteikimą patvirtinantis dokumentas – Klaipėdoje teikiamos nuo 2003-ųjų metų. Šiuo iškiliu apdovanojimu jau pagerbti 40 iškiliausių Klaipėdos kultūros ir meno kūrėjų.

Šie trys žmonės yra didžiausios Klaipėdos kultūros įžymybės.

Rinktis šįkart teko iš devynių pretendentų. Be jau paskelbtųjų miesto kultūrai nusipelniusių klaipėdiečių siūlyti menininkė, grupės „Žuvies akis“ vadovė Goda Giedraitytė, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė, poetas Alfonsas Navickas, daug metų veikiančios meno galerijos „Baroti“ vadovė Andželika Baroti, Klaipėdos universiteto profesorius, humanitarinių mokslų daktaras, istorikas Vasilijus Safronovas, prodiuseris, renginių organizatorius, pedagogas Algirdas Guzauskas.

Pretendentus vertino Klaipėdos kultūros magistro vardo suteikimo komisija, kurią paprastai sudaro miesto meras, savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja bei Kultūros ir meno tarybos nariai.

„Balsavome tris kartus, nes buvo daug pretendentų. Labai džiaugiuosi, kad jau pirmą kartą balsuojant mano pasirinkimas sutapo su kultūros žmonių nuomone. Ir trečią kartą taip pat mano pasirinkimas buvo toks pat, kaip daugumos komisijos narių. Šie trys žmonės yra didžiausios Klaipėdos kultūros įžymybės“, – teigė komisijos pirmininkas Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Pasak Kultūros skyriaus vedėjos Eglės Deltuvaitės, šiemet buvo pateikta dešimt pretendentų į Klaipėdos kultūros magistrus.

Tai – kultūrininkas Kęstutis Meškys, dirigentas Tomas Ambrozaitis, džiazo pianistas Saulius Šiaučiulis, aktorė Virginija Kochanskytė, rašytojas Alfonsas Navickas, juvelyras Vidas Bizauskas, aktorius Benas Šarka, teatro vadovas Tomas Juočys, rašytoja Nijolė Kepenienė ir dailininkas Juozas Vosylius.

Tačiau Klaipėdos dramos teatro direktorius T.Juočys savo kandidatūrą atsiėmė, tad magistrai buvo renkami iš devynių kandidatų.

„Šiais metais suplanuoti trys žiedai ir, kadangi šiais metais pretendentų daug, tai visas galimybes išnaudosime“, – teigė E.Deltuvaitė.

Vakar vykusiame Klaipėdos kultūros magistro vardo suteikimo komisijos posėdyje po slapto balsavimo paskelbti šių metų kultūros magistrai.

„Smagu, kad šiemet Klaipėda turi tris kultūros magistrus, tai – S.Šiaučiulis, V.Kochanskytė ir B.Šarka. Tai labai skirtingų žanrų kūrėjai, menininkai, atlikėjai, manau, kad jie tikrai papuoš Klaipėdos kultūros magistrų ložę. Tai tikrai labai graži dovana visai kultūros bendruomenei miesto gimtadienio proga“, – kalbėjo šios komisijos pirmininkas, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Klaipėdos kultūros magistro vardas yra suteikiamas už išskirtinius nuopelnus miesto kultūrai.

Išrinkti pretendentai bus apdovanojami auksiniu žiedu, pagamintu pagal uostamiesčio piliavietėje rasto renesansinio papuošalo su brangakmeniais pavyzdį.

Kultūros magistro regalijos šiais metais bus įteiktos rugpjūčio 1 d., per Klaipėdos miesto 770-ąjį gimtadienį.

Pagal tradiciją ceremonija kasmet vyksta pilies muziejuje, kuriame yra eksponuojamas tikrasis renesanso žiedas.

Kultūros magistro išrinkimo ir paskelbimo tradicija tęsiasi nuo 2003 m.

Nuo to laiko Klaipėdoje šį titulą įgijo 40 miesto menininkų. Šiemet prie jų prisijungs dar trys kūrėjai.

Pasak Kultūros skyriaus vedėjos Eglės Deltuvaitės, šiemet yra pateikta dešimt pretendentų į Klaipėdos kultūros magistrus.

Tai – kultūrininkas Kęstutis Meškys, dirigentas Tomas Ambrozaitis, džiazo pianistas Saulius Šiaučiulis, aktorė Virginija Kochanskytė, rašytojas Alfonsas Navickas, juvelyras Vidas Bizauskas, aktorius Benas Šarka, teatro vadovas Tomas Juočys, rašytoja Nijolė Kepenienė ir dailininkas Juozas Vosylius.

"Šiais metais suplanuoti trys žiedai, bet komisija dar turi teisę persigalvoti. Bet, manau, kadangi šiais metais pretendentų daug, tai visas galimybes išnaudosime", – teigė E.Deltuvaitė.

Klaipėdos kultūros magistro vardo suteikimo komisijos posėdis suplanuotas gegužės 31 d. Jame po slapto balsavimo bus paskelbti šių metų kultūros magistrai.

Pretendentus į šį titulą galėjo siūlyti miesto kultūros institucijos, sąjungos, nevyriausybinės organizacijos bei privatūs asmenys.

Klaipėdos kultūros magistro vardas yra suteikiamas už išskirtinius nuopelnus miesto kultūrai.

Išrinkti pretendentai bus apdovanojami auksiniu žiedu, pagamintu pagal uostamiesčio piliavietėje rasto renesansinio papuošalo su brangakmeniais pavyzdį.

Kultūros magistro regalijos šiais metais bus įteiktos rugpjūčio 1 d., per Klaipėdos miesto 770-ąjį gimtadienį.

Pagal tradiciją ceremonija kasmet vyksta pilies muziejuje, kuriame yra eksponuojamas tikrasis renesanso žiedas.

Kultūros magistro išrinkimo ir paskelbimo tradicija tęsiasi nuo 2003 m.

Nuo to laiko Klaipėdoje šį titulą įgijo 40 miesto menininkų.

Uostamiesčio savivaldybės administracija pratęsė pretendentų į kultūros magistrus pasiūlymų teikimą iki gegužės 10-osios.

Pasak Kultūros skyriaus vedėjos Eglės Deltuvaitės, tradiciškai būna aštuoni ar devyni kandidatai, todėl ir pratęstas jų teikimo terminas, nes norima sulaukti daugiau pasiūlymų.

Kultūros vedėja svarstė, gal pandemija ar bendras geopolitinis kontekstas šįkart klaipėdiečių aktyvumą ir dėmesį nukreipė šiek tiek kitur.

"Kiek žinau, mes pirmą kartą nusprendėme pratęsti šį terminą, nes kai kuriems žmonėms, kurie norėjo teikti savo kandidatus, dokumentams paruošti pritrūko laiko. Nemanau, kad pritrūkome kultūrai nusipelniusių žmonių. Kaip tik kartais būdavo gaila, kai teikdavome tik du magistro žiedus. Tada kai kurie žmonės likdavo tarsi už brūkšnio, nors jie neabejotinai būdavo arti to apdovanojimo. Todėl šiais metais suplanuoti trys žiedai. Esu tikra, kad nominantų tiek ir bus", – teigė E.Deltuvaitė.

Klaipėdos kultūros magistro vardo suteikimo komisijos posėdis vyks birželio pradžioje. Po slapto balsavimo bus paskelbti šių metų Klaipėdos kultūros magistrai.

Pretendentus į šį titulą gali siūlyti miesto kultūros institucijos, sąjungos, nevyriausybinės organizacijos bei privatūs asmenys.

Klaipėdos kultūros magistro vardas yra suteikiamas už išskirtinius nuopelnus miesto kultūrai. Išrinkti pretendentai bus apdovanojami auksiniu žiedu, pagamintu pagal uostamiesčio piliavietėje rasto renesansinio papuošalo su brangakmeniais pavyzdį.

Kultūros magistro regalijos šiais metais bus įteiktos rugpjūčio 1 d., per Klaipėdos miesto 770-ąjį gimtadienį.

Pagal tradiciją ceremonija kasmet vyksta pilies muziejuje, kuriame yra eksponuojamas tikrasis renesanso žiedas.

Kultūros magistro išrinkimo ir paskelbimo tradicija tęsiasi nuo 2003 m. Nuo to laiko Klaipėdoje šį titulą įgijo 40 miesto menininkų.

Iš šiemet pasiūlytų 10 kandidatų Klaipėdos kultūros magistro vardui atrinktos dvi uostamiesčiui nusipelniusios moterys – scenografė ir dailininkė S.Kanaverskytė bei choreografė A.Šeiko-Sarulienė.

Naujai išrinktoms kultūros magistrėms rugpjūčio 1-ąją, per miesto gimtadienį, buvo įteiktos regalijos, tarp jų – auksinis žiedas, pagamintas pagal galbūt Kryžiuočių ordino magistro papuošalo pavyzdį, rastą Klaipėdos piliavietėje.

Abiem magistrėms šis įvertinimas yra kur kas daugiau nei vien tik jų veiklos ir darbų viešas pripažinimas.

„Šitas žiedas reiškia, kad tu kažką padarei gero gyvenime, ne veltui išbarstei savo darbus ir išeikvojai pastangas. Džiugu, kad jos buvo pamatytos, įvertintos, susumuotos, ir visa tai, tarsi į kokį smaigalį, nuėjo į tą žiedą. O juk yra žmonių, kurie irgi labai reikšmingą darbą dirba, bet jie lieka nepastebėti. Taigi šitas žiedas – svarbus simbolis. Nemūvėsiu jo kasdien, bet išskirtinėmis progomis juo pasipuošiu. Kai manęs neliks, jį saugos mano anūkė, paskui, tikiuosi, – proanūkiai. Norėčiau, kad taip būtų“, – kalbėjo S.Kanaverskytė.

Antroji šių metų kultūros magistrė A.Šeiko-Sarulienė irgi labai džiaugėsi prisijungusi prie garbingų, Klaipėdą garsinančių žmonių sambūrio arba, anot aktorės Reginos Šaltenytės, šeimos.

„Būti tarp šių žmonių yra didelė privilegija. Be to, labai svarbu, kad esi įvertintas mieste, kuriame dirbi. Tai ženklas, kad veikla yra prasminga ir ji keičia miestą. O tai ir buvo mano svajonė grįžus į Klaipėdą po studijų. O magistro žiedas yra labai gražus ir išskirtinis, mūvėsiu jį“, – šypsojosi A.Šeiko-Sarulienė.

Nuo 2003 m., kai gimė ši tradicija, Klaipėdos kultūros magistro vardas jau yra suteiktas 40 uostamiesčio kūrėjų.

Kultūros magistrai

2003 m. vardas suteiktas aktoriui Vytautui Paukštei, kaligrafui Algiui Kliševičiui (1950–2008) ir istorikui, muziejininkui Jonui Geniui.

2004 m. – muzikologei Daivai Kšanienei, rašytojui, poetui Gintarui Grajauskui ir dirigentui Stanislovui Domarkui.

2005 m. – džiazo muzikantui V.Grubliauskui ir režisieriui Povilui Gaidžiui (1937–2021).

2006 m. – muzikui ir chorvedžiui Kaziui Kšanui, tapytojui marinistui Edvardui Malinauskui ir teatralui Baliui Juškevičiui (1920–2013).

2007 m. – choreografui Juozui Gudavičiui (1926–2008), istorikui bei muziejininkui Aloyzui Každailiui (1943–2018) ir aktoriui bei poetui Broniui Gražiui (1934–2013).

2008 m. – muzikui Vytautui Tetenskui, aktorei Nelei Savičenko ir skulptoriui Arūnui Sakalauskui.

2009 m. – dailininkui Anatolijui Klemencovui, archeologui Vladui Žulkui ir rašytojui Juozui Šikšneliui.

2010 m. – etnologei Valerijai Jankūnaitei ir rašytojui Rimantui Černiauskui (1950–2011).

2011 m. – kultūros žurnalistei Ritai Bočiulytei.

2012 m. – chorvedžiui ir pedagogui Robertui Varnui (1930–2015).

2013 m. – dailininkei monumentalistei Angelinai Banytei.

2014 m. – režisieriui ir pedagogui Petrui Bielskiui.

2015 m. – choreografei Onai Skaistutei Idzelevičienei ir etnologei Irenai Nakienei.

2016 m. – menotyrininkei Kristinai Jokubavičienei ir rašytojui Rolandui Rastauskui.

2017 m. – aktoriui Dariui Meškauskui, kompozitoriui Remigijui Šileikai ir keramikui Isroildžonui Baroti.

2018 m. – skulptoriui Algirdui Bosui ir fotografui Remigijui Treigiui.

2019 m. – violončelininkui Mindaugui Bačkui ir aktorei Reginai Šaltenytei.

2020 m. – kraštotyrininkui Bernardui Aleknavičiui (1930–2020).

2021 m. – scenografei, dailininkei S.Kanaverskytei ir choreografei A.Šeiko-Sarulienei.

Klaipėdos kultūros magistro vardas suteikiamas uostamiesčio menininkams ar kitiems kultūros darbuotojams už išskirtinius nuopelnus miesto kultūrai.

Kultūros magistro titulas – išskirtinai klaipėdietiškas pagarbos ir pripažinimo ženklas. Tai – labai svarbus miestiečių įvertinimas uostamiesčio kūrėjams.

Šiais metais sulaukta itin daug miesto bendruomenės pasiūlymų.

Į Klaipėdos kultūros magistro vardą pretendavo literatūros kritikas Marijus Šidlauskas, fotožurnalistas, kultūros istorikas ir kraštotyrininkas B.Aleknavičius, aktorius ir režisierius Benas Šarka, dailininkas-juvelyras Vidas Bizauskas, chorvedys ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, solistas ir režisierius bei pedagogas Šarūnas Juškevičius, choreografė ir šiuolaikinio šokio teatro įkūrėja Agnija Šeiko (Sarulienės), grafikas Augustinas Virgilijus Burba ir Klaipėdos muzikinio teatro solistė Rita Petrauskaitė.

„Visi kandidatai verti šio magistro žiedo“, – po kandidatų pristatymo, prieš slaptą balsavimą teigė Klaipėdos kultūros magistro vardo suteikimo komisijos pirmininkas, meras Vytautas Grubliauskas.

Vakar komisija ketino patvirtinti du pretendentus į šį garbingą Kultūros magistro titulą. Bet šiemet jis bus suteiktas tik vienam – „kukliam, tačiau didžios dvasios žmogui“ B.Aleknavičiui.

Po trijų balsavimo turų, antrasis pretendentas nesurinko privalomų dviejų trečdalių komisijos balsų. Todėl nuspręsta, kad Klaipėdos kultūros magistras šiemet bus tik vienas.

Laikantis ilgametės tradicijos, rugpjūčio 1 dieną, per miesto gimtadienį, Pilies muziejuje naujiesiems Kultūros magistrams paprastai įteikiami auksiniai žiedai, pagaminti renesansinio žiedo, saugomo šiame muziejuje, pavyzdžiu.

Vienam žiedui pagaminti iš miesto biudžeto skiriama 2 450 eurų.

Nuo 2003 metų, kai užgimė ši tradicija, Klaipėdos kultūros magistro vardas yra suteiktas 37 iškiliems kūrėjams.

Kaip teigė komisijai pirmininkaujantis uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas, iš aštuonių pateiktų kandidatų išrinkti du ryškūs menininkai.

„Komisijos darbas buvo labai sklandus, nors visi aštuoni kandidatai – neabejotinai verti kultūros magistro žiedo. Vis dėlto teko atlikti nelengvą misiją ir apsispręsti tik dėl dviejų. Malonu pranešti, kad šiais metais Klaipėdos kultūros magistrais tapo aktorė R. Šaltenytė ir violončelininkas M. Bačkus. Tai – ryškūs menininkai, garsinantys Klaipėdą tiek Lietuvoje, tiek Europoje, tiek pasaulyje. Menininkai, kurių darbai jaudina gausius žmonių būrius muzikoje ir teatre“, – kalbėjo meras.

Auksiniai žiedai – savotiška padėka už tarnystę Klaipėdai ir indėlį į miesto kultūrą.

„Abu kandidatai, manau, tikrai verti, kad jų rankas puoštų kultūros magistro žiedas“, – pridūrė V. Grubliauskas.

Klaipėdos kultūros magistro vardas suteikiamas Klaipėdos miesto menininkams ar kitiems kultūros darbuotojams už išskirtinius nuopelnus miesto kultūrai.

Išrinkti kultūros magistrai bus pagerbti rugpjūčio 1 d., per Klaipėdos miesto gimtadienį, jiems bus įteikti auksiniai žiedai, pagaminti pagal renesansinio žiedo, saugomo Pilies muziejuje, pavyzdį.

Pretendentus Klaipėdos kultūros magistro vardui suteikti gali siūlyti Klaipėdos miesto kultūros institucijos, kūrybinės sąjungos, nevyriausybinės organizacijos, privatūs asmenys, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyrius.

Šiemet kultūros magistro vardui gauti buvo pasiūlytos aštuonios kandidatūros: mažosios plastikos dailininko Sauliaus Bertulio, aktorės R. Šaltenytės, renginių režisierės, mokytojos metodininkės Svetlanos Vasičkinos, teatro režisieriaus Alvydo Vizgirdos, menininko, aktoriaus, režisieriaus Arvydo (Beno) Šarkos, skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo, dailininko-juvelyro Vido Bizausko, violončelininko, muziko M. Bačkaus.

Kultūros magistrai Klaipėdoje renkami nuo 2003 m. Iš viso per 2003–2017 m. kultūros magistro vardas yra suteiktas 35 asmenims.

Pernai kultūros magistro vardą pelnė skulptorius Algirdas Bosas ir fotomenininkas Remigijus Treigys.

"Tvirtu mano įsitikinimu, tai tikrai labai gražus vyriškas duetas, kuris iš tikrųjų savo darbais yra ne kartą garsinęs Klaipėdą Lietuvoje ir pasaulyje. Net neabejoju šių menininkų potencialu tai daryti ir ateityje. Tikiuosi, kad kultūros magistro vardas jiems bus įkvėpimo šaltinis bei atsakomybės priminimas prieš Klaipėdą, kuri ir toliau lauks jų kūrybos", – teigė komisijai pirmininkavęs Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Klaipėdos kultūros magistro vardas suteikiamas Klaipėdos miesto menininkams ar kitiems kultūros darbuotojams už išskirtinius nuopelnus miesto kultūrai.

Kultūros magistrai bus pagerbti rugpjūčio 1 d., per Klaipėdos miesto gimtadienį, jiems bus įteikti auksiniai žiedai, pagaminti pagal renesansinio žiedo, saugomo Pilies muziejuje, pavyzdį.

Skulptoriui A.Bosui kultūros magistro vardą pasiūlyta suteikti už Klaipėdos krašto kultūrinio indentiteto formavimą, jo kandidatūrą pasiūlė Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius.

Tuo metu fotomenininkas R.Treigys įvertintas už fotografijų meninės kalbos išskirtinumą ir įtaigumą, šią kandidatūrą pasiūlė Klaipėdos apskrities dailininkų sąjunga bei asociacija "Kūrėjų sąjunga".

Pretendentus Klaipėdos kultūros magistro vardui suteikti gali siūlyti Klaipėdos miesto kultūros institucijos, kūrybinės sąjungos, nevyriausybinės organizacijos, privatūs asmenys, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyrius.

Šiemet buvo pasiūlytos šešios kandidatūros: skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo, renginių organizatoriaus, režisieriaus Romando Žiubrio, chorvedžio, respublikinių dainų švenčių režisieriaus Vytauto Blūšiaus, aktorės Reginos Šaltenytės, fotomenininko R.Treigio, skulptoriaus A.Boso.

Kultūros magistrai Klaipėdoje renkami nuo 2003 m. Iš viso per 2003–2017 m. kultūros magistro vardas yra suteiktas 33 asmenims.

Įteikė apdovanojimus

Antradienio pavakarę uostamiestyje įvyko iškilminga Klaipėdos kultūros magistrų pagerbimo ceremonija.

Kaip įprasta, kasmet minint miesto gimtadienį išskirtinai kultūrai nusipelniusiems menininkams ar kultūros darbuotojams suteikiamas Kultūros magistro vardas ir iškilmingos ceremonijos metu įteikiamas auksinis žiedas, pagamintas pagal renesansinio žiedo, saugomo Pilies muziejuje, pavyzdį.

Šiemet Klaipėdos kultūros magistro vardai suteikti trims nusipelniusiems ir žinomiems šio krašto menininkams – aktoriui, pedagogui D.Meškauskui, kompozitoriui, pedagogui R.Šileikai ir dailininkui-keramikui I.Baroti.

Pastebima, kad maksimalų apdovanojimų skaičių nuspręsta suteikti įvertinus tai, kad šiemet Klaipėda yra Lietuvos kultūros sostinė.

Keitė miesto veidą

Šiemet iškilmingos ceremonijos pradžioje Gintaro Grajausko „Odę žiedui“  perskaitė pernai kultūros magistru tapęs rašytojas, eseistas Rolandas Rastauskas.

Po šio tradicinio akcento garbiems Klaipėdos piliavietėje susirinkusiems svečiams buvo pristatyti šiųmečiai Klaipėdos kultūros magistrai.

I.Baroti pristatęs Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos pirminikas Vidas Bizauskas akcentavo, jog I.Baroti savo darbais Klaipėdos vardą garsino ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Pabrėžiama, kad menininko veikla ryškiai prisidėjo ir gražinant miesto veidą – pavyzdžiui, jo sumanytas projektas „Balta alėja“ inspiravo M.Mažvydo alėjos suolelių puošybą ir pan.

V.Bizauskas pabrėžė, kad ir šiandien I.Baroti nestokoja įvairių idėjų, o jam suteiktas apdovanojimas kartu yra ir įrodymas, kad ne vienerių metų veikla neliko nepastebėta ir yra vertinama miestiečių.

Rimtosios kultūros šviesulys

Kompozitorių R.Šileiką pristačiusi muzikologė, Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto muzikinės kultūros tyrinėtoja, profesorė Daiva Kšanienė pastebėjo, kad R.Šileika paliko ir iki šiol palieka itin ryškų pėdsaką Klaipėdos kultūriniame gyvenime.

Ji taip pat pastebėjo, kad nors R.Šileika yra mažiau žinomas populiariosios kultūros vartotojams, didysis jo nuopelnas – rimtosios muzikos kūryba.

Pabrėžiama, kad kompozitorius iki šiol jau yra parašęs apie 140 įvairaus žanro muzikinių kūrinių, kurie skamba ne tik garsiausiose Klaipėdos ar Lietuvos, bet ir užsienio scenose, juos atlieka garsūs muzikantai. 

Susižiedavo su Klaipėda

Scenos partnerį bei draugą D.Meškauską pristačiusi aktorė Regina Šaltenytė taip pat nestokojo gražių epitetų kolegai. Menininkė prisiminė ryškiausius aktoriaus sukurtus vaidmenis Klaipėdos dramos bei OKT scenose.

Anot jos, D.Meškauskas – vienas profesionaliausių Lietuvos scenos menininkų, kuris savo sukurtais vaidmenimis Lietuvos vardą garsina garsiausiose pasaulio scenose.

Aktorė, prisiminusi viename interviu D.Meškausko ištartus žodžius, kad apdovanojimai kartu yra ir galimybė stabtelėti, atsikvėpti, neabejojo, kad Klaipėdos kultūros magistro vardas D.Meškauskui  neleis sustoti, o skatins judėti pirmyn netausojant savęs.

Garbingą apdovanojimą R.Šaltenytė apibūdino kaip susižiedavimą su Klaipėda.

Kultūros magistrų trejybė

Visiems trims Kultūros magistrams žiedus įteikęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas menininkus pavadino kultūros magistrų trejybe ir pastebėjo, kad apdovanojimų teikimo diena yra išskirtinė ne tik tuo, kad Klaipėda mini savo jubiliejų, bet ir tuo, jog turi progą išdidžiai ir pagarbiai nusilenkti prieš jos kultūrinę tapatybę puoselėjančius kūrėjus.

Miesto vadovas, dėkodamas šiųmečiams Klaipėdos kultūros magistrams už jų nuveiktus darbus, taip pat linkėjo sveikatos bei stiprybės tęsti savo veiklą.

„Nors ir kiek daug darbų jau nuveikėte, labai noriu, kad jūs patys pirmiausia patikėtumėte tuo, kad didysis vaidmuo dar nesuvaidintas, didžioji gyvenimo simfonija dar nesugrota, didysis autorinis darbas dar laukia ateityje“, - dėstė V.Grubliauskas.

Po iškilimingos ceremonijos visus tris vakaro „herojus“ užliejo artimųjų bei kolegų sveikinimų banga.

Praėjusiais metais Kultūros magistro vardus pelnė du miestiečiai – rašytojas, eseistas R.Rastauskas ir dailėtyrininkė, pedagogė Kristina Jokubavičienė.